2019-12-04 Nr. AB-22701-3-61-3-04942-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1292-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04942-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – N. M., E. P., J. V.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kretingos skyriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 14VĮ-569-(14.14.2) dalį, kuria kelias Nr. 4-III-5 (0,26 ha plote) naikinamas ir išbraukiamas iš valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotų (I t., b. l. 13–16); 2) panaikinti NŽT Kretingos skyriaus 2016 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 14SD-3203-(14.14.104) „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ (I t., b. l. 17–18); 3) panaikinti NŽT 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 1SS-3406-(7.5) „Dėl skundų išnagrinėjimo“ (I t., 20–24); 4) panaikinti NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 14SD-1600-(14.14.104) „Dėl atlikto pakartotinio patikrinimo“ (IV t., b. l. 19); 5) panaikinti NŽT 2017 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 1SS-1606-(7.5) „Dėl skundų išnagrinėjimo“ (IV t., b. l. 21–24); 6) įpareigoti atsakovą atlikti valstybinę kelio Nr. 5-III-6 ir dviejų bendro naudojimo kelių kontrolę, pavedant tai atlikti nepriklausomiems NŽT specialistams, ir priimti naują sprendimą dėl pakartotinės kelio Nr. 5-III-6 ir dviejų bendro naudojimo kelių valstybinės kontrolės atlikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčas su atsakovu iš esmės kilo dėl patekimo prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos rajono savivaldybėje. Pareiškėjo teigimu, NŽT Kretingos skyriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 14VĮ-569-(14.14.2) neteisėtai ir nepagrįstai kelias Nr. 4-III-5 (0,26 ha plote) naikinamas ir išbraukiamas iš valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotų. Neaišku, dėl kokių priežasčių panaikinama kelio Nr. 4-III-5 atkarpa, nors, kaip patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, ši kelio atkarpa nėra panaikinta. Pareiškėjas pažymėjo, jog apie kelio Nr. 4-III-5 panaikinimo procedūrą nebuvo informuoti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane ties kraštine 5-6 riboženkliais pažymėtas minėtas žemės sklypas, bet ne kelias Nr. 5-III-6. Pareiškėjo teigimu, kelias Nr. 4-III-5 buvo naudojamas faktiškai ir tai reiškia, kad ši žemė yra užimta, valstybinės reikšmės, todėl kelio privatizavimas negalimas.

3. Pareiškėjo tvirtinimu, NŽT Kretingos skyriaus 2016 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. 14SD-3203-(14.14.104.) buvo priimtas praleidus nustatytus terminus. Šiame sprendime nepagrįstai nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-684, plane yra taisomos padarytos techninės klaidos, ištaisant kelio Nr. 5-III-6 plotį. Pareiškėjas teigė, jog kelias Nr. 5-III-6 yra užartas ir užsėtas, todėl pareiškėjas negali privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo. Pareiškėjas nurodė norintis, kad nepriklausomi NŽT specialistai atliktų kelio Nr. 5-III-6 ir dviejų bendro naudojimo kelių valstybinę kontrolę, kadangi viešojo administravimo subjektas ar jo pareigūnai, kurių veiksmai yra skundžiami, negali nagrinėti skundo. Pareiškėjos pažymėjo, kad jis reiškė nušalinimą visiems NŽT Kretingos skyriaus specialistams, tačiau atsakovas nesiėmė jokių priemonių dėl šių specialistų nušalinimo. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. sprendimas Nr. 14SD-1600-(14.14.104) bei NŽT 2017 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. 1SS-1606-(7.5) priimtas nevykdant Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pateiktų rekomendacijų. Tvirtino, kad atsakovo priimti sprendimai yra nemotyvuoti ir nepagrįsti, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

4. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-24-342/2013, kurį paliko nepakeistą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015, atmetė pareiškėjo skundą dėl NŽT 2013 m. spalio 18 d. sprendimo 1T-(7.5)-15 3 ir 4 dalių bei 5.1 punkto ir NŽT 2013 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 14SAD-(14.14.104.)-272 panaikinimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė naudotis ginčo keliu Nr. 4-III-5 negalėjo būti pažeista vien todėl, kad jam tokia teisė nebuvo suteikta nei servituto, nei jokiu kitu pagrindu, ir kad pareiškėjas turi galimybę privažiuoti prie savo žemės sklypo kitu keliu, kuris 1999 m. žemės sklypo plane yra pažymėtas Nr. 5-III-6.

6. NŽT teigė, kad NŽT Kretingos skyriaus 2016 m. liepos 25 d. raštas Nr. 14SD-3203-(14.14.104.), kuriuo buvo pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto kelio Nr. 4-III-5 panaikinimą ir techninės klaidos ištaisymą, ir NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. raštas Nr. 14SD-1600-(14.14.104), kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie pakartotinio patikrinimo rezultatus, yra informacinio pobūdžio.

7. Atsakovas paaiškino, jog NŽT Kretingos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 14SS-17-(14.14.45.) pareiškėjas buvo informuotas, kad į 2016 m. liepos 19 d. pakartotinį žemės naudojimo patikrinimą jis nebuvo pakviestas, nes patikrinimas buvo organizuojamas siekiant nustatyti, ar 2016 m. balandžio 4 d. patikrinimo metu nustatyti pažeidimai yra pašalinti. Pareiškėjui taip pat nurodyta, kad greta kelio Nr. 5-III-6 esančių žemės sklypų savininkams atsistačius žemės sklypų ribas žyminčius riboženklius, į pakartotinį patikrinimą bus kviečiami visi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčiai, t. y. ir pareiškėjas bei suinteresuota institucija, kuri pagal kompetenciją atsakinga už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą.

8. NŽT nurodė, kad patikrinus visų su keliu Nr. 5-III-6 besiribojančių žemės sklypų planus, kelias kaip gretimybė atitinkamai šiaurinėje ar pietinėje žemės sklypų pusėse planuose nurodytas, išskyrus žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurių planai neparengti (lauko matavimo brėžiniuose (abrisuose) minėtas kelias taip pat nenurodytas). 1992 m. spalio 14 d. atlikus paženklinimą vietovėje parengtuose Žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktuose nurodyta, kad „šiaurinėje sklypo dalyje reikia suprojektuoti kelią privažiavimui į lauką“. Įvertinus NŽT Kretingos skyriuje esančius dokumentus, nustatyta, kad kelias žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje buvo suprojektuotas Klaipėdos apskrities Kretingos rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 355. Žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), planuose kelias kaip gretimybė nėra nurodytas, tačiau kelias kaip žemės naudmena yra nurodytas gretimame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip „įsiterpęs“ žemės plotas, t. y. keliu užimtas žemės plotas į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą nėra įskaitytas.

9. Atsakovo teigimu, 2016 m. spalio 26 d. patikrinimo vietovėje metu nustatyta, kad žemės sklypų, besiribojančių su keliu Nr. 5-III-6, ribas žymintys riboženkliai yra įtvirtinti (atstatyti), kelio Nr. 5-III-6 faktinė vieta atitinka šio kelio vietą teritorijų planavimo dokumentuose pažymėtai (nurodytai) kelio vietai, kelio Nr. 5-III-6 juosta vietovėje nėra užimta, o 2016 m. balandžio 4 d. patikrinimo metu nustatyti žemės naudojimo pažeidimai yra pašalinti.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus atmetė, bylos dalį dėl NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. 14SD-1600-(14.14.104) „Dėl atlikto pakartotinio patikrinimo“ panaikinimo nutraukė.

11. Pareiškėjo reikalavimą dėl NŽT Kretingos skyriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 14VĮ-569-(14.14.2) dalies, kuria kelias Nr. 4-III-5 (0,26 ha plote) panaikinamas ir išbraukiamas iš valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotų, teismas atmetė, nustatęs, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-24-342/2014 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015, kuriuose nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju turi prejudicinę reikšmę, buvo nustatyta, kad kelias Nr. 4-III-5 yra privati nuosavybė ir juo naudotis pareiškėjui nesuteikta teisė jokiu juridiniu pagrindu, be to, pareiškėjas turi galimybę privažiuoti prie jo valdomo žemės sklypo kitu keliu, ir konstatuota, kad teisėtai ir pagrįstai buvo nuspręsta panaikinti kelią Nr. 4-III-5, todėl šioje byloje nėra pagrindo dar kartą spręsti klausimą dėl kelio Nr. 4-III-5 panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Įvertinęs NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. rašto Nr. 14SD-1600-(14.14.104.) turinį, teismas priėjo prie išvados, kad jis pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, kadangi šiuo raštu pareiškėjas tik informuojamas apie atliktą pakartotinį patikrinimą ir jo metu nustatytas aplinkybes, šiame rašte nėra jokių valinių patvarkymų, kurie pareiškėjui suteiktų ar panaikintų tam tikras teises ar pareigas. Teismas nutraukė bylos dalį dėl aptariamo rašto panaikinimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu.

13. Vertindamas NŽT Kretingos skyriaus 2016 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 14SD-3203-(14.14.104), teismas nustatė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog realus kelio Nr. 5-III-6 plotis yra 6 metrai, todėl sprendė, kad NŽT Kretingos skyrius pagrįstai nutarė ištaisyti techninę klaidą dėl kelio pločio. Atsižvelgęs į NŽT Kretingos skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 14ŽN-32-(14.14.73.) ir 2016 m. liepos 19 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 14ŽN-67-(14.14.78.) nustatytas aplinkybes bei šioje byloje esančius duomenis, teismas nurodė, jog egzistuoja pravažiavimas į pareiškėjo žemės sklypą.

Nors pravažiavimo dalis buvo suarta, tačiau NŽT Kretingos skyriui nustačius šį pažeidimą, jis buvo pašalintas. Teismas akcentavo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015 konstatavo, kad pareiškėjas turi galimybę privažiuoti prie jo valdomo žemės sklypo keliu Nr. 5-III-6. Teismo vertinimu, vienareikšmiškai negalima konstatuoti, kad NŽT Kretingos skyriaus 2016 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 14SD-3203-(14.14.104) priėmimo metu pareiškėjas neturėjo galimybės privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo.

Tam tikru periodu pareiškėjas iš esmės buvo praradęs galimybę privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo, kadangi kelias Nr. 5-III-6 buvo itin prastos būklės, vienu metu kelio dalis buvo suarta. Tačiau NŽT Kretingos skyrius, atlikęs pakartotinį kelio Nr. 5-III-6 patikrinimą, nustatė, kad pažeidimas dėl kelio išarimo ištaisytas. NŽT Kretingos skyrius 2016 m. liepos 25 d. sprendime Nr. 14SD-3203-(14.14.104) pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas pagal tuo metu buvusią faktinę padėtį turi galimybę privažiuoti keliu Nr. 5-III-6 prie jam priklausančio žemės sklypo.

Remdamasis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatomis, teismas nurodė, kad prižiūrėti kelio Nr. 5-III-6 būklę nėra priskirta NŽT kompetencijai ir tai pagrįstai nurodyta aptariamame sprendime. Teismo vertinimu, NŽT Kretingos skyriaus 2016 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. 14SD-3203-(14.14.104) atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio bendruosius reikalavimus, ir nors šis sprendimas priimtas praleidus Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytus terminus, toks pažeidimas nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi šis pažeidimas įtakos administracinės procedūros sprendimui neturėjo.

14. Teismas nurodė, jog NŽT 2017 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 1SS-1606-(7.5.) iš esmės įvykdė Seimo kontrolieriaus rekomendacijas, išnagrinėjo pareiškėjo skundus, į juos pateikė motyvuotus atsakymus, o vėliau NŽT Kretingos skyrius atliko pakartotinį patikrinimą dėl galimybės pareiškėjui privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo, todėl teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad nebuvo įgyvendinti Seimo kontrolieriaus nurodymai.

15. Teismas byloje nenustatė duomenų, kad NŽT Kretingos skyriaus specialistus sietų giminystės ar kokie nors pavaldumo ryšiai su pareiškėju, taip pat jokių kitų objektyvių duomenų, dėl kurių NŽT Kretingos skyriaus specialistai turėjo būti nušalinti nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje ir dėl to negalėjo atlikti kelio Nr. 5-III-6 patikrinimo ar nagrinėti pareiškėjo skundus. Nors NŽT 2017 m. birželio 16 d. sprendime Nr. 1SS-1606-(7.5.) iš esmės ir nesprendė pareiškėjo prašymo dėl NŽT Kretingos skyriaus specialistų nušalinimo, tačiau, teismo vertinimu, toks pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio reikėtų panaikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti NŽT iš naujo atlikti kelio Nr. 5-III-6 bei dviejų bendro naudojimo kelių patikrinimus.

III. 16. Pareiškėjas A. A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundo ir patikslintų skundų reikalavimus. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo atsiliepime į skundą nurodytų aplinkybių, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Teismas pažeidė procesines ir materialiosios teisės normas, buvo šališkas, nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, teismo sprendimas nemotyvuotas.

16.2. NŽT Kretingos skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 14ŽN-32-(14.14.73.) (II t., b. l. 59–63) įrodo, jog kelio 5-III-6 ir dviejų bendrojo naudojimo kelių nėra, nes keliai įbraižyti privačiuose žemės sklypuose.

16.3. Apeliantui neaišku, kodėl naikinama jo žemės sklype esanti kelio Nr. 5-II1-6 dalis, kuri yra vienintelė galimybė jam patekti į savo žemės sklypą, ką patvirtina Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 balandžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-24-342/2018 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015. Nei teismas, nei atsakovas neįrodė kelio Nr. 5-III-6 faktinės buvimo vietos ir galimybės pareiškėjui šiuo keliu privažiuoti prie savo sodybos. NŽT nesuteikta kompetencija panaikinti įtrauktą į neprivatizuojamų objektą sąrašą kelią Nr. 4-III-5 .

16.4. Konstatavus pareiškėjo ginčijamų sprendimų prieštaravimą teisės aktų nuostatoms, pareiškėjo skundas turi būti tenkinamas.

16.5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-229-386/2018 panaikino NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d/ sprendimą Nr. 14SS-11-(14.14.45.) dėl to, kad NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FD-175-(14.14.14.) laikytinas neteisėtu ir nepagristu. Šis sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje.

16.6. Teismo išvada, kad Kretingos skyriaus sprendimas Nr. 14SD-3203-n4.14.104. pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, nepagrįstas. Teismas iš esmės konstatavo, kad nepagrįstas pareiškėjo 2016 m. balandžio 14 d. prašymas dėl vietinės reikšmės kelių tinklo projektavimo, nes pareiškėjas turi privažiavimą prie jam priklausančio žemės sklypo. Tokia teismo išvada prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. AS-64-415/2018, kurioje pareiškėjas prašė suformuoti bendro naudojimo kelius, suprojektuotus žemės reformos žemėtvarkos projektuose.

16.7. Teismas padarė klaidingas išvadas dėl Seimo kontrolieriaus nurodymų įvykdymo. Pareiškėjo poziciją šiuo klausimu patvirtina Seimo kontrolieriaus raštai su rekomendacijomis, pareiškėjo prašymas nušalinti NŽT Kretingos skyriaus specialistus ir NŽT Kretingos skyriaus teikiami planai, projektai, kurie akivaizdžiai prieštarauja privačių žemės sklypų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams.

16.8. Teismas neįtraukė į bylą S. B. – savininkės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris turėtų ribotis su keliu Nr. 5-III-6 nuo 125 m (II t., b.1. 169) iki 40 m. Tai patvirtina atsakovo žemės naudojimo patikrinimo aktas (II t., b.l. 191–193, I t., b. l. 31–33), planas (II t., b. l. 194, I t., b. l. 34), koordinatės su metrais (II t., b. l. 195–196, I t., b. l. 35–36)

17. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovas, iš esmės remdamasis jo atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus bei pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Ginčijamu 2016 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 14VĮ-569-(14.14.2) 1.4 punktu kelias Nr. 4-III-5 (0,26 ha) yra išbrauktas iš Klaipėdos apskrities Kretingos rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano kopijoje (ištraukoje) naujai pažymėtų ar patikslintų valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plotų sąrašo.

20. Pareiškėjas iš esmės siekia, kad kelias Nr. 4-III-5 būtų suprojektuotas ir jis galėtų patekti prie savo žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų.

21. Dėl kelio Nr. 4-III-5 (0,26 ha) projektavimo pareiškėjas anksčiau taip pat buvo inicijavęs teisminius ginčus. Šiais klausimais yra priimtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-24-342/2014 (teisminio proceso Nr. 3-63-00172-2013-1) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

23. Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad minėtuose teismų sprendimuose nustatyti faktai nebegali būti ginčo dalyku nagrinėjant kitą administracinę bylą.

24. Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties matyti, kad ginčas šioje byloje buvo kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus, 2013 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-15. Šiuo sprendimu buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pripažinimo netekusiu galios ir nustatytų kadastro duomenų, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pripažinimo negaliojančiais, bei įpareigotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius patikslinti vietinės reikšmės kelių tinklą rengiant paskesnį Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, panaikinant privačiuose žemės sklypuose, esančiuose tarp A. A. P. ir bendraturčiams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotą ginčo kelią.

25. Minėtais teismų sprendimais buvo nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. 1T-(7.5)-15 yra teisėtas bei pagrįstas ir buvo nuspręsta pareiškėjo skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimo panaikinimo atmesti.

26. Toks teismų sprendimų pobūdis reiškia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. 1T-(7.5)-15, kuriuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius buvo įpareigotas patikslinti vietinės reikšmės kelių tinklą rengiant paskesnį Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, panaikinant privačiuose žemės sklypuose, esančiuose tarp A. A. P. ir bendraturčiams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotą ginčo kelią, yra įsigaliojęs bei privalomas vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui, sprendžiant klausimus, susijusius su kelio Nr. 4-III-5 (0,26 ha) projektavimu.

27. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 14VĮ-569-(14.14.2) yra priimtas, vykdant minėtus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-15, bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį. Dėl šių priežasčių nėra teisinių prielaidų dar kartą vertinti, ar pagrįstai ir teisingai kelias Nr. 4-III-5 (0,26 ha) yra išbrauktas iš Klaipėdos apskrities Kretingos rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano kopijoje (ištraukoje) naujai pažymėtų ar patikslintų valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plotų sąrašo. Dėl to priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai yra atmetami.

28. Iš ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 14VĮ-569-(14.14.2) taip pat matyti, kad jame yra nurodyti tie minimalūs faktiniai bei teisiniai pagrindai, kurie yra būtini priimti tokio pobūdžio viešojo administravimo sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos apskrities Kretingos rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano kopijoje (ištraukoje) naujai pažymėtų ar patikslintų valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plotų sąrašas (I t., b. l. 13–16). Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad šis įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, keliamų individualaus akto turiniui, yra nepagrįsti ir neteisingi, bei atmetami.

29. Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškėjas nesutikimą su ginčijamais atsakovo sprendimais grindžia ir tuo, kad jis neturi realios galimybės privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo suprojektuotu keliu Nr. 5-III-6.

30. Minėtais teismų sprendimais yra nustatyta, kad pareiškėjas turi galimybę privažiuoti prie jo valdomo žemės sklypo kitu keliu, kuris 1999 m. žemės sklypo plane yra pažymėtas indeksu 5-III-6 ir kaimyninio žemės sklypo plane bei jo formavimo ir pertvarkymo projekte 6 metrų kelias pažymėtas ties sklypo riba, pažymėta posūkio taškais 5-6. Šią aplinkybę patvirtina ir vėliau atsakovo atlikti patikrinimo vietoje rezultatai, užfiksuoti 2016 m. balandžio 4 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 14ŽN-32-(14.14.73.)), kurio metu taip pat nustatyta, kad kelio Nr. 5-III-6 plotis natūroje yra 6 metrai (II t., b. l. 59–61).

31. Visa tai patvirtina ginčijamo NŽT Kretingos skyriaus 2016 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 14SD-3203-(14.14.104) atitikimą faktinėms aplinkybėms, o tuo pačiu ir pagrįstumą, dėl to priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami.

32. Pažymėtina, kad ir kiti pareiškėjo ginčijami atsakovo jam adresuoti raštai 2016 m. lapkričio 18 d. Nr. 1SS-3406-(7.5) „Dėl skundų išnagrinėjimo“ (I t., b. l. 20–24); 2017 m. gegužės 9 d. Nr. 14SD-1600-(14.14.104) „Dėl atlikto pakartotinio patikrinimo“ (IV t., b. l. 19); 2017 m. birželio 16 d. sprendima Nr. 1SS-1606-(7.5) „Dėl skundų išnagrinėjimo“ (IV t., b. l. 21–24) ir juose pateikta informacija yra susijusi minėtomis faktinėmis aplinkybėmis apie kelius Nr. 4-III-5 ir Nr. 5-III-6. Ši informacija atitinka anksčiau aptartas aplinkybes, todėl šiuos raštus pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai ir teisingai pripažino atitinkančiais faktines aplinkybes bei teisės aktų reikalavimus.

33. Nepagrįsti ir tie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą padarė esminių procesinio įstatymo pažeidimų, pvz., nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų ir pan.

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Toks teismo sprendimas reiškia, kad nėra priimtas materialinio teisinio pobūdžio privalomas nurodymas, kuris galėtų turėti įtakos neįtrauktų į bylą asmenų subjektinėms teisėms. Byloje nenustatyta ir kitų esminių procesinio įstatymo pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

35. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

37. Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys