cb2bf09c-d63b-4e94-bafd-ca03ca53cf59 · Klaipėdos apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-37-380/2021 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00472-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 11 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimo.

Teismas n u s t a t ė : 1. 2020-05-07 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis surašė administracinio nusižengimo protokolÄ A. K. už tai, kad jis 2020-05-07, apie 22.56 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam ir teisėtam reikalavimui stabdyti transporto priemonę.

Tokiu bÅ«du jis padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2020-12-16 nutarimu A. K. pripažino kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir paskyrė jam 1000 Eur dydžio baudÄ su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-12-16 nutarimÄ , grÄ Å¾inti jam vairuotojo pažymėjimÄ . Taip pat nurodo, jog jo dalyvavimas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme bÅ«tinas. Apeliantas teigia, kad teisėsauga sunaikino visus įkalčius, todėl teismas priėmė sprendimÄ , jog apeliantas yra kaltas ir atėmė jam teisę vairuoti 3 metams. Apeliantas domisi, kaip teismas vertina tai, „kur dingo dar du žmonės“, teigia, jog pareigÅ«nai Å¡ių pabėgusių asmenų net negaudė. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neaiÅ¡ku, kaip galėjo dingti filmuota medžiaga. Jis turi filmuotÄ medžiagÄ , kurioje girdisi, kaip Å¡audoma. Kelia klausimÄ , kaip „mieste galėjo Å¡audyti“.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus virÅ¡ininkas G. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-12-16 nutarimÄ nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad A. K. pageidauja, jog administracinio nusižengimo byla bÅ«tų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, neigia padaręs jam inkriminuotÄ ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir siekia, kad jam nebÅ«tų taikoma administracinio poveikio priemonė (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams). Å iais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo apeliaciniame skunde iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant A. K. administracinio nusižengimo bylÄ Klaipėdos apylinkės teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dalyvavo teismo posėdyje ir jam buvo suteikta galimybė pasisakyti, jis iÅ¡dėstė savo įvykio versijÄ , pateikė praÅ¡ymÄ skirti vaizdo įraÅ¡o ekspertizę (b. l. 76).

Taip pat Å¡iame posėdyje kaip liudytojai apklausti į administracinį nusižengimÄ reagavę policijos pareigÅ«nai A. Ž. bei D. K., tinkamai iÅ¡tirta bylos įrodymų visuma. Byloje nenustatyta ANK 651 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra jokio pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes įvertinti byloje skundžiamo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ galima nagrinėjant bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, kaip tai numatyta ANK 651 straipsnio 2 dalyje.

9. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiamu nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog A. K. padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . Apylinkės teismo iÅ¡vados dėl A. K. kaltės yra motyvuotos, paremtos itin iÅ¡samiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko iÅ¡samų įrodymų tyrimÄ , dėl kiekvieno jų reikÅ¡mės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino.

Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė apeliantui nepalankias iÅ¡vadas dėl jo kaltumo, savaime nereiÅ¡kia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir turėtų bÅ«ti panaikintas. Administracinio nusižengimo byloje iÅ¡tirtų ir teismo nutarime iÅ¡dėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. K. kaltė, padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , yra įrodyta.

10. Nors A. K. savo kaltės nepripažįsta, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog automobilį galėjo vairuoti kiti asmenys, tačiau jo kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo bylos įrodymų visuma. Liudytojas policijos pareigÅ«nas A. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad jis 2020-05-07 vykdė policijos priemonę. Dirbo kartu su kolega D. K., kuris tuo metu automobilyje žmogui rašė administracinio nusižengimo protokolÄ . Jis stabdė maÅ¡inas reido metu su lazdele su skrituliu.

Pamatė, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės iÅ¡suko automobilis „Ford Focus“ ir jį pradėjus stabdyti, automobilio vairuotojas nestojo ir pasuko automobilį tiesiai į jį, tačiau jis spėjo pasitraukti. Automobilis „Ford focus“ nuvažiavo toliau. Tuomet jis greitai įsėdo į automobilį, kuriame sėdėjo kolega D. K. ir pradėjo automobilį „Ford Focus“ vytis. Tarnybiniame automobilyje iÅ¡kart įjungė Å¡vyturėlius bei garsinį signalÄ , liepė automobiliui sustoti, bet jis tik didino greitį ir nestojo.

PrieÅ¡ (duomenys neskelbtini) įvažiavimÄ , netoli viaduko, automobilio vairuotojas nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į pievÄ . Jie visÄ laikÄ važiavo iÅ¡ paskos automobiliui „Ford Focus“. Automobilio vairuotojas sėdėjo vairuotojo vietoje. Jis buvo vienas, už vairo sėdėjo A. K.. Vairuotojas pats nesugebėjo iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio (b. l. 76). Liudytojas policijos pareigÅ«nas D. K. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad 2020-05-07 vykdė policijos priemonę ir buvo sustabdęs vaikinÄ , kuriam policijos automobilyje rašė administracinio nusižengimo protokolÄ .

Kolega stabdė maÅ¡inas. IÅ¡ deÅ¡inės pusės iÅ¡girdo, kaip cypia automobilio ratai. Matė, kad kolega jį pradėjo stabdyti, tačiau automobilis nestojo. Kolega įsėdo į automobilį ir pradėjo vytis automobilį „Ford Focus“. Nuvažiavus prie (duomenys neskelbtini), netoli viaduko, automobilis „Ford Focus“ nuvažiavo į pievÄ . Visada matė automobilį kelyje ir sekė paskui jį, automobilis nebuvo sustojęs. Vairuotojas buvo vienas ir akivaizdžiai neblaivus (b. l. 76).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio D. K. 2020-05-07 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog 2020-05-07 dirbdamas ekipaže su 2-ojo bÅ«rio specialistu A. Ž. tikrino automobilius (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) Nr. pažymėtu namu, Klaipėdoje. Tikrinant automobilius iÅ¡ tiesiosios gatvės iÅ¡suko automobilis ir smarkiai akseleruodamas pradėjo važiuoti link jų. A. Ž. reikalavimÄ sustoti reiÅ¡kė mojuodamas skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai važiuojamosios dalies, bet automobilio „Ford Focus“, Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nukreipė automobilį į A.

Ž., tačiau kolega spėjo pasitraukti. Ä®lipus į tarnybinį automobilį, jie pradėjo vytis sprunkantį automobilį link (duomenys neskelbtini) pusės. Minėtas pavojus kėlė pavojų savo ir aplinkinių asmenų sveikatai. Tarnybiniame automobilyje buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos Å¡vyturėliai bei garsinis signalas, bet minėtas automobilis didino greitį ir nestojo. Automobilis buvo nesuvaldytas ir ties ženklu žyminčiu Klaipėdos ribÄ nuvažiavo nuo kelio. Automobilio vairuotojas buvo iÅ¡laipintas ir panaudotos spec. priemonės – atrankiai.

Nustatyta, kad automobilį vairavo A. K., jam nustatytas 1,74 promilių neblaivumo laipsnis. Automobilis „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nugabentas į policijos saugomÄ aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

11. Aptarti įrodymai patikimai paneigia A. K. pateiktÄ versijÄ , jog 2020-05-07 įvykio metu jis automobilio nevairavo, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino jį kaltu padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ . Nors A. K. teigia, jog policijos pareigÅ«nai „sunaikino visus įkalčius“ (nepateikė vaizdo įraÅ¡o, kuriame bÅ«tų užfiksuotas administracinis nusižengimas), tačiau nagrinėjamu atveju jo kaltei įrodyti visiÅ¡kai pakanka anksčiau aptartų įrodymų, abejonių dėl jo kaltės nekyla.

ANK nenumato reikalavimo administracinių nusižengimų aplinkybių fiksuoti vaizdo įrašais. Pažymėtina ir tai, jog tiek iš skundžiamo nutarimo, tiek iš bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020-11-04 rašte yra nurodyta, kad nėra galimybės pateikti vaizdo įrašų iš policijos pareigūnų BODY kamerų, nes tokie vaizdo įrašai saugomi ne ilgiau kaip 60 dienų (b. l. 73). Akivaizdu, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu po eismo įvykio jau buvo praėjęs gerokai ilgesnis nei 60 dienų laikotarpis, todėl savaime suprantama, kad pateikti šių vaizdo įrašų nebebuvo galima.

Objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, jog įvykio metu „dingo dar du žmonės, kurių policija negaudė“ ir kad A. K. turi vaizdo medžiagÄ , kurioje yra užfiksuota, jog įvykio metu buvo Å¡audoma, apeliantas apygardos teismui nepateikė, jų nėra ir bylos medžiagoje. Todėl Å¡ie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai laikytini deklaratyviais.

12. Apeliantas nenurodydamas jokių argumentų prašo, jog jam nebūtų skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Apygardos teismo vertinimu neskyrus A. K. administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

13. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi (iki 2020-01-01 galiojusi įstatymo redakcija, Å¡iuo metu atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Å iame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali bÅ«ti neskiriama arba Å¡velninama tik iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).

14. ANK 426 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už A. K. inkriminuoto nusižengimo, numatyto Å¡io straipsnio 5 dalyje padarymÄ , privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trejų iki penkerių metų. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino padaryto nusižengimo pobÅ«dį bei pavojingumÄ , nusižengimo padarymo aplinkybes ir paskyrė jam minimalų ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytÄ teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminÄ â€“ 3 metus. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu tai, jog A.

K. dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo kaltu neprisipažino ir nesigailėjo, yra daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 13–27). Be to, iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2021-02-02 baudžiamojoje byloje Nr. 1-177-718/2021 priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl kelių transporto priemonės vairavimo bÅ«nant apsvaigusiam nuo alkoholio.

15. Apygardos teismas konstatuoja, jog A. K. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinio poveikio priemonės neskirti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu A.

K. būtų galima šios priemonės neskirti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Be to, tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus. Byloje nenustatyta jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad minimalios trukmės (3 metų) sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams.

16. Ä®vertinęs tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020-12-16 nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas. Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja n u t a r i a : palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėja Aurelija Sadauskaitė