cb2bb35d-c111-4afd-83f2-3fa162e7ec73 · Kauno apygardos teismas

                                                                                                                                                                               Civilinė byla Nr. 2A-732-390/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07439-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 2d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (pranešėjas ir pirmininkaujantis) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A.

N. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12299-451/2015 pagal ieÅ¡kovės A. N. ieÅ¡kinį atsakovams A. P., V. P. dėl įsipareigojimo pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: Ginčo esmėIeÅ¡kovė A. N. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovės A. N. 2014 m. gegužės 10 d. pasiraÅ¡ytÄ Ä¯sipareigojimÄ , kuriuo ji įsipareigojo, nutraukus santuokÄ su R. N., iÅ¡irus Å¡eimai ir pasikeitus turtinei situacijai, grÄ Å¾inti savo motinai A.

P. ir jos vyrui V. P. po 14 481,00 Eur (50 000 Lt) už jų paramÄ N. Å¡eimai nekilnojamuoju turtu (vieno kambario butu ir 6 arų žemės sklypu), atsakovams ab initio ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad jos motina A. P. ir jos sutuoktinis V. P. prieÅ¡taravo ieÅ¡kovės sprendimui nutraukti santuokÄ su sutuoktiniu R. N.. Dar tik ieÅ¡kovei ruoÅ¡iantis pateikti ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo ieÅ¡kovės motina A. P. visais bÅ«dais bandė ieÅ¡kovę atkalbėti nuo santuokos nutraukimo, o ieÅ¡kovei kreipusis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo, pradėjo jÄ psichologiÅ¡kai terorizuoti, grasinti, gÄ sdinti, jog ji liks „be nieko“, kad A.

P. su savo sutuoktiniu padarys viskÄ , kad ieÅ¡kovė netektų pusės namo ir žemės sklypo. Psichologinis spaudimas iÅ¡ atsakovų pusės ieÅ¡kovei buvo daromas viso santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpiu. 2014 m. gegužės 10 d. atsakovė A. P., atėjusi pas ieÅ¡kovę į namus, eilinį kartÄ jÄ plÅ«do, grasino, stumdė bei reikalavo pasiraÅ¡yti jos iÅ¡ anksto paruoÅ¡tÄ ir atsineÅ¡tÄ dokumentÄ â€“ įsipareigojimÄ , kuriame buvo nurodyta, kad A.

N., nutraukus santuokÄ su R. N., iÅ¡irus Å¡eimai ir pasikeitus turtinei situacijai, privalo grÄ Å¾inti savo motinai A. P. ir jos vyrui V. P. po 14 492,75 Eur (viso 28 985,50 Eur) už jų paramÄ N. Å¡eimai nekilnojamuoju turtu (vieno kambario butu ir 6 arų žemės sklypu). Kadangi ieÅ¡kovė buvo iÅ¡sekinta nuolatinio atsakovų bei buvusio sutuoktinio spaudimo, matydama, kad ne mažesnį stresÄ patiria ir ieÅ¡kovės nepilnametė dukra, ieÅ¡kovė pasirašė atsakovės reikalaujamÄ dokumentÄ . Iki galo ieÅ¡kovė nesuvokė jo prasmės ir esmės, o taip pat galimų pasekmių.

IeÅ¡kovė mano, kad įsipareigojimas turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ab initio remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris, taip pat kaip sudarytas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi sudarytas sandoris. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu (t. 1, b. l. 131–136) ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės A.

N. 3,82 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimÄ ir 768,00 Eur žyminio mokesčio, viso 771,82 Eur valstybei. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė A. N. 2014 m. gegužės 10 d. pasirašė įsipareigojimÄ , kuriuo įsipareigojo, nutraukus santuokÄ su R. N., iÅ¡irus Å¡eimai ir pasikeitus turtinei situacijai, grÄ Å¾inti savo motinai A. P. ir jos vyrui V. P. po 14 481,00 Eur (50 000 Lt) už jų paramÄ N. Å¡eimai nekilnojamuoju turtu (vieno kambario butu ir 6 arų žemės sklypu).

Byloje ieÅ¡kovė pateikė mokėjimo nurodymus 50 000 Lt (14 481,00 Eur) ir 4 000 Lt (1 158,48 Eur) sumoms, kurios buvo pervestos 2007-04-12 ir 2008-05-12 mokėjimo nurodymais V. P., mokėjimo paskirtyje, nurodant „už žemę“ ir „skola“. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė neneigė tos aplinkybės, kad atsakovai jai nupirko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, vėliau ieÅ¡kovei sudarius Å¡eimÄ iÅ¡ lėšų, gautų už parduotÄ butÄ , ir ieÅ¡kovės bei jos buvusio sutuoktinio santaupų, ieÅ¡kovės Å¡eima įsigijo 3 kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. 2008 m. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ieÅ¡kovė pardavė ir su buvusiu sutuoktiniu ant atsakovams priklausančio žemės sklypo pradėjo statytis namÄ .

Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų buvęs daromas psichologinis spaudimas ir dėl tokio atsakovės daromo spaudimo ieÅ¡kovė kur nors bÅ«tų kreipusis (nėra pažymų iÅ¡ medikų, policijos). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės parodymai buvo nenuoseklÅ«s. IeÅ¡kovė nurodė, kad pagal įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti pinigus už atsakovų paramÄ N. Å¡eimai nekilnojamuoju turtu (vieno kambario butu ir 6 arų žemės sklypu) yra įvykdžiusi dar 2007 – 2008 metais, į bylÄ pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovei įvykdžius prievolę už paramÄ namo statybai atsakovams, 2014 m. gegužės 10 d. nebuvo jokio poreikio pasiraÅ¡yti ginčijamÄ Ä¯sipareigojimÄ . Ä®vertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinus, įrodymų visumÄ , teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė faktinės aplinkybės, kad buvo verčiama pasiraÅ¡yti vienaÅ¡alį įsipareigojimÄ atsakovams. III. Apeliacinio skundo argumentai. Apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 4–22) ieÅ¡kovė A. N. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priimti papildomus įrodymus, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:

Teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, taip pat neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ , kadangi įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus vertino vienaÅ¡aliÅ¡kai. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ neanalizavo ginčo įsipareigojimo turinio, nevertino byloje pateiktų oficialių raÅ¡ytinių įrodymų, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neįsigilindamas vertino Å¡alių pateiktus argumentus bei faktines aplinkybes, užkirto ieÅ¡kovei galimybę remtis liudytojos parodymais ir neatskleidė bylos esmės. IeÅ¡kovės nuomone, ji pateikė dvi dovanojimo sutartis, pagrindžiančias, jog turtas ieÅ¡kovei buvo perduotas neatlygintinai.

Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo įgytas 2012 m. lapkričio 5 d. dovanojimo sutarties Nr. 7KV-4872 pagrindu. Trijų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune buvo įgytas 2001 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutarties Nr. 1-8865 pagrindu, atsakovei A. P. padovanojus ieÅ¡kovei nurodytÄ turtÄ . CK 6.465 straipsnio 1 dalies ir CK 4.476 straipsnio 1 dalies normos yra imperatyvios, be iÅ¡lygų nustatančios, jog dovana, auka, parama negali bÅ«ti atlygintinė, t. y. už jas negali bÅ«ti sulygstama dėl atlygio ar reikalaujama atlygio.

Abiem dovanojimo sutartimis yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta dovanotojos valia dovanoti (perduoti neatlygintinai) minėtÄ turtÄ dukrai A. N. asmeninės nuosavybės teise. 2014 m. gegužės 10 d. įsipareigojimas yra prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, nes atsakovai reikalauja ieÅ¡kovės atlyginti už dovanojimo sutarties pagrindu jai perduotÄ turtÄ (žemės sklypÄ ). Be to, vieno kambario butas niekada nepriklausė ieÅ¡kovei, o jai buvo leista neatlygintinai naudotis butu (panauda), sumokant komunalinius mokesčius, kuriuos ieÅ¡kovė mokėjo ir tai buvo nurodyta bei nepaneigta teismo posėdžio metu.

 Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad buvo susitarta dėl į namo statybas įdėtų darbų kainos, neatitinka tikrovės. Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – 2007-04-12 mokėjimo nurodymas, 2008-05-12 mokėjimo nurodymas ir 2008-05-13 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovui V. P. buvo apmokėtos visos iÅ¡laidos už namo projekto rengimÄ , namo rekonstrukcijos projekto rengimÄ , statybų leidžiančių dokumentų parengimÄ , žemės sklypo padalijimo į du atskirus sklypus dokumentacijos rengimÄ , kadastrinius matavimus, toponuotraukas ir kt., o taip pat kompensuota už įdėtas pastangas ir darbÄ .

Atsakovai buvo liudytojais ieÅ¡kovės santuokos nutraukimo byloje, teikė raÅ¡ytiniams įrodymams prieÅ¡taraujančius, tikrovės neatitinkančius liudijimus, siekė, kad nekilnojamasis turtas bÅ«tų pripažintas jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalintas po ½ A. N. ir R. N.. 2014 m. gegužės 10 d. ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytas įsipareigojimas iÅ¡ karto buvo pateiktas santuokos nutraukimo byloje bandant paneigti oficialius raÅ¡ytinius įrodymus bei faktines aplinkybes. Apeliantė mano, kad teismas nagrinėjant bylÄ užkirto keliÄ ieÅ¡kovei įgyvendinti jos procesines teises, galimybę remtis liudytojų parodymais.

Aplinkybę, jog ieÅ¡kovei pasiraÅ¡ant įsipareigojimÄ buvo daromas psichologinis spaudimas, galėjo paliudyti ieÅ¡kovės dukra A. N., tačiau teismas atsisakė kviesti ir iÅ¡klausyti Å¡iÄ liudytojÄ , motyvuodamas tuo, kad liudytoja yra nepilnametė ir byla nesusijusi su nepilnamečio asmens interesais. Atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 42–47) atsakovai A. P. ir V. P. praÅ¡o ieÅ¡kovės A. N. apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsakovai nurodė, kad nei atsakovė A. P., nei atsakovas V. P. niekada ieÅ¡kovės neterorizavo, jos nemušė, nestumdė, kaip apeliaciniame skunde yra nurodoma, ir niekada nevertė jos pasiraÅ¡inėti nei vieno dokumento, tame tarpe ir 2014 m. gegužės 10 d. pasiraÅ¡yto įsipareigojimo. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendime padarytos teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė neįrodė faktinės aplinkybės, jog buvo verčiama pasiraÅ¡yti vienaÅ¡alį įsipareigojimÄ atsakovams, yra visapusiÅ¡kai pagrįstos ir teisingos, nes tokio savo nurodymo ieÅ¡kovė niekada ir negalėtų įrodyti, kadangi to nebuvo - prieÅ¡ ieÅ¡kovę nebuvo naudojama jokia prievarta, nei psichologinė, nei fizinė, pasiraÅ¡ydama 2014 m. gegužės 10 d.

įsipareigojimÄ ji puikiai suvokė savo veiksmus ir teisines jų pasekmes. IeÅ¡kovė, kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, visai nesvarstė galimų tokių teisinių veiksmų padarinių, o šį teismo įsitikinimÄ nulėmė ir pačios ieÅ¡kovės argumentas, kad jei ji namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nebÅ«tų pardavusi, niekas iÅ¡ jos įsipareigojimo įvykdyti nereikalautų. Tai dar kartÄ patvirtina ir pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes apie tai, kad ieÅ¡kovė puikiai suvokė sudaromo sandorio esmę ir teisinius aspektus, o pats įsipareigojimas buvo pasiraÅ¡ytas laisva ieÅ¡kovės valia.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos.

Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.           Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismÄ besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieÅ¡kinyje nurodytas pagrindas bei dalykas.

IeÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal C P K 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, – tai faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ materialųjį teisinį reikalavimÄ . Taigi teismas, spręsdamas ginÄÄ ir priimdamas sprendimÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu sprendžiamas ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo klausimas. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančiu jo pačios pasiraÅ¡ytÄ 2014m. gegužės 10d.

įsipareigojimÄ atsakovams. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad ji įsipareigojimÄ pasirašė ne laisva valia, o atsakovų psichologinio spaudimo įtakoje, nagrinėjant ieÅ¡kovės santuokos nutraukimo bylÄ pirmosios instancijos teisme jai buvo daromas psichologinis spaudimas ir terorizavimas, be to, ieÅ¡kovė mananti, kad toks jos pasiraÅ¡ytas ginčo įsipareigojimas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekinis ir negaliojantis ab initio. Taigi, nagrinėjamos bylos esmė – faktinių bylos aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovės įsipareigojimo sudarymo nustatymu pagal jos nurodytas ieÅ¡kinyje aplinkybes ir tokių aplinkybių teisinis įvertinimas remiantis CK normomis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ iÅ¡tyrė aplinkybes reikÅ¡mingas ginčui tarp Å¡alių spręsti, iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos įvertino, teismo sprendime iÅ¡dėstė argumentus ir padarė iÅ¡vadas dėl ginčo esmės, todėl nėra pagrindo konstatacijai, kad nagrinėjant bylÄ nebuvo atskleista bylos esmė. Teismai, vertindami įrodymus, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama įrodymų vertinimo vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu taisyklėmis, iÅ¡plaukiančiomis iÅ¡ CPK 185 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo turinio.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktus dokumentus, kurie buvo reikÅ¡mingi tarp Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti, o taip pat tiek ieÅ¡kovės, tiek ir atsakovų duotus paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje bei jų iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ procesiniuose dokumentuose.

         Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2014m. gegužės 10d. pasirašė įsipareigojimÄ , nutraukus santuokÄ su R. N., iÅ¡irus Å¡eimai ir pasikeitus turtinei situacijai, grÄ Å¾inti savo motinai A. P. ir jos vyrui V. P. po 50000 litų ( viso 10000 Litų) už jų paramÄ N. Å¡eimai nekilnojamu turtu ( vieno kambario butu ir 6 arų žemės sklypu). Tokį pasiraÅ¡ytÄ vienaÅ¡alį sandorį (įsipareigojimÄ ) ieÅ¡kovė ginčija nurodydama, kad jis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei, kad atsakovai naudojo ieÅ¡kovei psichologinį spaudimÄ , pasiraÅ¡ant sandorį jos valia nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta ( CK 1. 80 straipsnio 1dalis, CK 1. 91 straipsnio 1 dalis ).

CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sandorių negaliojimo pagrindas, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Å iam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sÄ lygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, (ieÅ¡kovės teigimu), prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir, kad Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė ginčijamo sandorio prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms, todėl pagrindo naikinti ginčijamÄ sandorį C K 1. 80 straipsnio pagrindu nėra.

Byloje neįrodyti ( CPK 12 str., 178 str. ) ieÅ¡kovės argumentai, kad ginčijamas sandoris jau yra įvykdytas ir jis buvo sudarytas nesiekiant jo įvykdyti ir, kad jis prieÅ¡tarautų kokioms nors imperatyvioms įstatymų nuostatoms (teisės aktuose numatytiems draudimams ar imperatyviems įsipareigojimams). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad atsakovai ieÅ¡kovei Kauno apylinkės teisme jau yra iÅ¡kėlę civilines bylas dėl skolos priteisimo pagal ginčijamÄ ieÅ¡kovės įsipareigojimÄ .

Taigi, atsakovai savo veiksmais siekia ginčijamo įsipareigojimo įvykdymo. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti aplinkybę, kad ginčijamas sandoris jau yra įvykdytas ir sandorį nesiekiama vykdyti.          Ieškovė taip pat įrodinėja ir apeliuoja, kad ji pasirašė sandorį dėl jai atsakovų panaudoto psichologinio spaudimo. Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sandorio negaliojimo dėl vienos šalies valios trūkumo pagrindai, inter alia nustatyta, kad dėl realaus grasinimo sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad realiu grasinimu laikomas kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nepateisinami ir neteisėti prieÅ¡ sandorio Å¡alį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius Å¡alies giminaičius, arba jų turtÄ ar reputacijÄ nukreipti veiksmai, kurie duoda pagrindo manyti, kad gali bÅ«ti padaryta žala Å¡iems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir Å¡aliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį.

Pagal CK 1.91 straipsnio 4 dalį nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kiekvienoje konkrečioje byloje aptariamu pagrindu ginčijamo sandorio vertinimas priklauso nuo individualių byloje nustatytų jo sudarymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IĮ G.

Z. IÄ® v. UAB ,,Statela“, bylos Nr. 3K-3-281/2011).        Nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė neįrodė faktinių aplinkybių, jog buvo verčiama pasiraÅ¡yti ginčijamÄ Ä¯sipareigojimÄ atsakovams ar jai buvo naudojamas psichologinis spaudimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo tokia konstatuota aplinkybė yra pagrįsta. Taip pat akcentuotina, kad byloje nėra įrodyta, kad ieÅ¡kovei pasiraÅ¡ant įsipareigojimÄ buvo aplamai grasinama.

Teisėjų kolegija vertindama ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes dėl jai neva daromo grasinimo atsižvelgia į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį, tokiomis pačiomis aplinkybėmis ir pažymi, kad ji galėjo imtis kitų protingų bei apsvarstytų priemonių savo turtinių interesų apsaugai užtikrinti, tačiau to neatliko.        Kita apeliantės apeliaciniame skunde dėstoma apeliacinio skundo argumentacija nėra reikÅ¡minga nagrinėjamam ginčui spręsti, todėl teisėjų kolegija jos neanalizuoja.        Remiantis iÅ¡dėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ teisingai taikė tiek procesinės, tiek ir materialinės teisės normas.

Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.         Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija, n u t a r i a: Apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos teisėjai                                                    Gintautas Koriaginas                                                                                                        Algimantas Kukalis                                                                  RÅ«ta Palubinskaitė