2025-08-13 Nr. AB-12570-3-64-3-01358-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-843-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01358-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) pripažinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) neveikimą (netinkamą veikimą ir (ar) vilkinimą atlikti veiksmus) neteisėtu; 2) panaikinti atsakovo 2024 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. R8-4063 (toliau – ir Raštas); 3) pašalinant padarytą pažeidimą, įpareigoti atsakovą vykdyti teisės aktą – Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo reglamentuota tvarka atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi (toliau – ir Kreipimasis) ištyrimą.

Pareiškėjas skunde (pareiškime) taip pat prašė pripažinti, kad pareiškimo padavimo terminas yra nepraleistas ir yra force majeure (įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) atvejis, bei atnaujinti dėl force majeure aplinkybių praleistą Rašto apskundimo terminą. Pareiškėjas nurodė, kad jis negalėjo kontroliuoti, išvengti ar pašalinti bei protingai numatyti teismo veiksmų.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjo P. V. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui (pareiškimui) paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su Raštu, kuris priimtas 2024 m. lapkričio 27 d. Pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytą skundo (pareiškimo) padavimo terminą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes (force majeure, kadangi jis negalėjo kontroliuoti, išvengti ar pašalinti bei protingai numatyti tokių teismo veiksmų), kurios, jo manymu, sudaro pagrindą atnaujinti skundo teismui padavimo terminą, konstatavo, kad nėra svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio. Pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų. Dėl to teismas konstatavo, jog terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių.

Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog egzistavo svarbios priežastys, objektyviai sukliudžiusios jam laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisių realizavimui, t. y. laiku kreiptis į teismą su skundu dėl Rašto panaikinimo.

Teismas darė išvadą, kad nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Neatnaujinęs praleisto termino skundui paduoti, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį ir perduoti jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka faktinės tikrovės, bei priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad, spręsdamas dėl termino skundui paduoti, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, nes jis (pareiškėjas) pirmą pareiškimą dėl Rašto panaikinimo teismui padavė 2024 m. gruodžio 2 d. (žr. Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-19896-595/2025). Pareiškėjo teigimu, skundo (pareiškimo) terminas yra nepraleistas ir tik dėl teismo (teisėjo) veiksmų dirbtinai yra sukurta force majeure situacija.

Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neadekvačiai, nesąžiningai įvertino įrodymus, faktus ir įstatymo nuostatas bei deklaratyviai iškraipė faktus, t. y. teismas neįvertino aplinkybės, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko sistemoje esantys duomenys yra apie parengiamojoje stadijoje esančias bylas. Pareiškėjo teigimu, teismo nutartyje esantys teiginiai neatitinka tikrovės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ankstesnių išaiškinimų, nes sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą yra priimami priešingi teismų sprendimai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties, kuria pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Rašto panaikinimo paduoti, ir nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog egzistavo svarbios priežastys, objektyviai sukliudžiusios pareiškėjui laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisių realizavimui, t. y. laiku kreiptis į teismą su skundu dėl Rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija tikrindama šios nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-140-415/2024; kt.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš šių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), kuriuo ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Taip pat pažymėtina, kad skundą atsisakoma priimti, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundą (pareiškimą) padavė 2025 m. birželio 13 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjas jau anksčiau kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas pripažinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos neveikimą (netinkamą veikimą ir (ar) vilkinimą atlikti veiksmus) neteisėtu, panaikinti atsakovo 2024 m. lapkričio 27 d. raštą (rašto numeris: R8-4063) ir, pašalinant padarytą pažeidimą, įpareigoti atsakovą vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti 2024 m. lapkričio 11 d. pareiškėjo kreipimosi ištyrimą. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-02162-2024-5) pareiškėjo pareiškimą (skundą) laikė nepaduotu. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025 panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 priėmė pareiškėjo skundą (pareiškimą) nagrinėti iš esmės. Vadinasi, pareiškėjo skundo dėl Rašto panaikinimo ir su tuo susijusių reikalavimų priėmimo klausimas jau yra išspręstas, administracinė byla iškelta.

Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, tačiau ne ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte, o ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, nes teismo žinioje yra administracinė byla Nr. eI3-10434-595/2025 dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ši išvada lemia, kad pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl praleisto termino šiuo konkrečiu atveju nėra aktualūs ir todėl nenagrinėjami.

Apibendrinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo galutinė išvada atsisakyti priimti pareiškėjo skundą yra pagrįsta, tačiau šiuo atveju turėjo būti nurodytas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Dėl pareiškėjo prašymo, nurodyto atskirajame skunde ir 2025 m. rugpjūčio 10 d. prašyme, kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimus ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Dėl atskirajame skunde ir 2025 m. rugpjūčio 10 d. prašyme nurodyto prašymo priimti atskirąją nutartį teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį. Dėl to minėtas prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė