cb29b112-cd0e-4ec8-baaf-1d30e09ec518 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1636-562/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36921-2019-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. spalio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TeisninkasLT“ (buvusi M.

S. teisinė įmonė) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „TeisininkasLT“ (buvusi M. S. teisinė įmonė) ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl lietaus nuotekų Å¡alinimo tinklų – nuotekų surinkimo tinklų vamzdynų naudojimo ir jų eksploatavimo tvarkos nustatymo, mokesčio už jų naudojimÄ priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinės bendrovė „Grinda“.

Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TeisininkasLT“ (buvusi M. S. teisinė įmonė) (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti teisę atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – atsakovė) neterminuotai naudoti ir eksploatuoti ieÅ¡kovei nuosavybes teise priklausančius lietaus nuotekų Å¡alinimo tinklus – nuotekų surinkimų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius, trasos ilgis 14,84 m ((duomenys neskelbtini)); lietaus nuotekų Å¡alinimo tinklus – nuotekų surinkimų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius, trasos ilgis 14,97 m ((duomenys neskelbtini)); lietaus nuotekų Å¡alinimo tinklus – nuotekų surinkimų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius, trasos ilgis 15,09 m ((duomenys neskelbtini));

Lietaus nuotekų Å¡alinimo tinklus – nuotekų surinkimų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius, trasos ilgis 15,09 m ((duomenys neskelbtini)); lietaus nuotekų Å¡alinimo tinklus – nuotekų surinkimų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius, trasos ilgis 27,17 m ((duomenys neskelbtini)); lietaus nuotekų Å¡alinimo tinklus – nuotekų surinkimų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius, trasos ilgis 19,80 m ((duomenys neskelbtini)); lietaus nuotekų Å¡alinimo tinklus – nuotekų surinkimų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius, trasos ilgis 22,73 m ((duomenys neskelbtini)); lietaus nuotekų Å¡alinimo tinklus – nuotekų surinkimų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius, trasos ilgis 27,43 m ((duomenys neskelbtini)), reikalingus vieÅ¡ajam nuotekų tvarkymui ir teisę iÅ¡ nuotekų tvarkymo paslaugų gauti atitinkamas pajamas naudojantis Å¡iais tinklais; nustatyti atsakovei pareigÄ savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti einamÄ jį remontÄ ) ir prižiÅ«rėti naudojamus tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimÄ , priežiÅ«rÄ , reikalavimus; priteisti iÅ¡ atsakovė ieÅ¡kovės naudai 24,57 Eur fiksuotÄ mėnesinį mokestį ir mėnesinį kintamÄ mokestį, Lietuvoje patvirtintÄ MMA, už naudojimÄ si ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais.

Mokestis mokamas kiekvienÄ mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, mokėjimus pradedant nuo 2019 m. balandžio 12 d. ir mokamus neterminuotai; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2019 m. balandžio 12 d. nuosavybės teise įsigijo: 2.1. Lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius. Trasos ilgis 14,84 m ((duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų tinklų dalis (sujungta su atsakovės valdomais lietaus nuotekų tinklais). 2.2. Lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius. Trasos ilgis 14,97 m ((duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų tinklų dalis (sujungta su atsakovės valdomais lietaus nuotekų tinklais). 2.3.

Lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius. Trasos ilgis 15,09 m ((duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų tinklų dalis (sujungta su atsakovės valdomais lietaus nuotekų tinklais). 2.4. Lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius. Trasos ilgis 15,09 m ((duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų tinklų dalis (sujungta su atsakovės valdomais lietaus nuotekų tinklais). 2.5.

Lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius. Trasos ilgis 27,17 m ((duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų tinklų dalis (sujungta su atsakovės valdomais lietaus nuotekų tinklais). 2.6. Lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius. Trasos ilgis 19,80 m ((duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų tinklų dalis (sujungta su atsakovės valdomais lietaus nuotekų tinklais). 2.7.

Lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius. Trasos ilgis 22,73 m ((duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų tinklų dalis (sujungta su atsakovės valdomais lietaus nuotekų tinklais). 2.8. Lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius. Trasos ilgis 27,43 m ((duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų tinklų dalis (sujungta su atsakovės valdomais lietaus nuotekų tinklais).

3. Lietaus nuotekų šalinimo tinklų – nuotekų surinkimo tinklų bendras ilgis yra 157,12 m.

4. Nurodė, kad ieÅ¡kovė, kaip Å¡ių lietaus nuotekų Å¡alinimo tinklų – nuotekų surinkimo tinklų savininkė, 2019 m. rugsėjo 12 d. registruotu laiÅ¡ku kreipėsi į atsakovės Direktorių, siÅ«lydama pasiraÅ¡yti inžinerinių tinklų nuomos sutartį. Atsakovė 2019 m. spalio 14 d. pateikė atsakymÄ Nr. A51- /19(3.3.2.26E-INF), kuriame nurodė atsisakanti sudaryti lietaus nuotekų Å¡alinimo tinklų – nuotekų surinkimo tinklų nuomos sutartį, nes lietaus nuotekų tinklai aptarnauja konkretų žemės sklypÄ , priklausantį fiziniams asmenims, o visos iÅ¡vardintos pavirÅ¡inių nuotekų atkarpos priklauso pastatams, todėl atsakovė neiÅ¡pirkinės ir nesinuomos.

Ieškovė 2019 m. rugsėjo 12 d. pranešimu kreipėsi į UAB „Grinda“, siūlydama pasirašyti nuomos sutartį dėl lietaus nuotekų šalinimo tinklų – nuotekų surinkimo tinklų. 2019 m. spalio 15 d. gautas laiškas Nr. 19.2-(191.5) iš UAB „Grinda" dėl lietaus nuotekų tinklų nuomos sutarties sudarymo, kuriame informavo, kad UAB „Grinda“ pritaria atsakovės išdėstytiems argumentams, todėl iš ieškovės išsipirkti, nuomotis ar eksploatuoti inžinerinius tinklus neketina ir neturi teisinio pagrindo.

5. Teigė, kad atsakovei nustatyta pareiga užtikrinti gyventojams galimybę vieÅ¡ai arba individualiai apsirÅ«pinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugÄ , rÅ«pintis geriamojo vandens Å¡altinių apsauga ir kita. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra licencijuojamas. IeÅ¡kovė licencijos neturi, todėl negali užsiimti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla. Nepaisant to, kad atsakovė ir UAB „Grinda“ atsisakė priimti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , Å¡iais tinklais naudojasi.

Atsisakymas iÅ¡pirkti ar nuomotis ieÅ¡kovei priklausančiu nekilnojamu turtu, pats savaime nesuteikia pagrindo atsakovei juos naudoti neatlygintinai, todėl bÅ«tina nustatyti ieÅ¡kovei priklausančio turto naudojimo sÄ lygas ir tvarkÄ . Nors savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimÄ gyventojams, tačiau paprastai pati Å¡ių paslaugų neteikia, jas teikia biudžetinės ir vieÅ¡osios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai. Å ios bylos atveju Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje nuotekų tvarkymo paslaugas organizuoja UAB „Grinda“.

UAB „Grinda“ yra sudariusi sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl nuotekų tvarkymo ir savo veikloje naudoja ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiÄ infrastruktÅ«rÄ , tai patvirtina jos reikalingumÄ vieÅ¡osios paslaugos teikimui, todėl turi bÅ«ti sprendžiama dėl Å¡io objekto naudojimo teisės įgijimo. Atsakovei nustatytina teisė ir pareiga savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti einamÄ jį remontÄ ) ir prižiÅ«rėti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus.

Lietaus nuotekų šalinimo tinklų – nuotekų surinkimų tinklų, esančių Vilniaus mieste (priklausantys daugiabučiams statiniams I. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), bendra statybos vertė – 11 150,00 Eur.

6. Atsakovei faktiÅ¡kai naudojantis ieÅ¡kovės inžineriniais tinklais, turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl kitos įstatyme nustatytos alternatyvos – naudojimosi teisės įgijimo (įforminimo) ir atlyginimo už šį naudojimÄ si nustatymo. Vien tai, kad Å¡alims nepavyko susitarti dėl iÅ¡pirkimo ar nuomos santykių, savaime nesuteikia pagrindo atsakovei ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančia infrastruktÅ«ra naudotis neatlygintinai. Teisingas atlyginimas turi padengti statybos vertę, atkÅ«rimo sÄ naudas, dengti mokestines prievoles už gaunamas pajamas, mokesčio administravimÄ ir įmonė, kaip verslo subjektas, turi gauti pelnÄ .

Nustatant teisingÄ atlyginimÄ ieÅ¡kovei už jos nuosavybės teise valdomų inžinerinių tinklų naudojimÄ , vadovaujamasi valstybės įmonės (toliau – VÄ®) „Registrų centras“ nustatytomis vertėmis bei tinklų gyvavimo normatyvus. Taip pat vertintina ir tai, kad ieÅ¡kovė yra verslo subjektas, mokantis valstybės nustatytus mokesčius ir siekiantis pelno. Atsakovė, vykdydama savo veiklÄ taip pat gauna pelnÄ , todėl neturi pelnytis ieÅ¡kovės sÄ skaita neteikiant jai ekonominės naudos.

Naudojimosi inžineriniais tinklais kaina nustatytina iÅ¡ pastoviosios ir kintamos dalies. Pagal VÄ® „Registrų centras“ duomenimis, lietaus nuotekų tinklų statybos vertė yra 11 150,00 Eur. Å iÄ sumÄ dalijant iÅ¡ 600 mėnesių (tarnavimo normatyvo), pastovioji nuomos kaina sudarytų 18,58 Eur per mėnesį. Gaudama Å¡iÄ sumÄ kaip pajamas, ieÅ¡kovė turėtų sumokėti 15 procentų dydžio pajamų mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), todėl Å¡i suma didinama mokėtinų mokesčių sumai.

Taip pat verslo subjektas, siekiantis ekonominės naudos, turi gauti pelnÄ , kuris sudaro 15 procentų dydį nuo sumos priskaičiavus mokėtinus mokesčius. Todėl galutinė pastovioji mokesčio suma nustatytina 24,57 Eur. Kintama mokesčio suma nustatytina atsižvelgiant į Lietuvoje Å¡iuo metų patvirtintÄ MMA, kuri bÅ«tina gaunamo mokesčio administravimui bei kitoms iÅ¡laidoms padengti. MMA Å¡iuo metu Lietuvoje yra neatskaičius mokesčių 555 Eur, todėl kintamÄ naudojimosi inžineriniais tinklais mėnesinę mokesčio sumÄ turėtų sudaryti kintamas mėnesinis MMA mokestis.

7. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti.

8. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovės nurodytų tinklų įregistravimo ieÅ¡kovės vardu pagrindas – 2019 m. balandžio 12 d. Turto varžytynių aktas Nr. 2019/04-1. Taigi, ieÅ¡kovė įsigijo juos iÅ¡ varžytynių, o ne įrengė. IeÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovės atsisakymas priimti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ dar savaime nesuteikia atsakovei teisės neatlygintinai naudotis ieÅ¡kovei priklausančiais inžineriniais tinklais, yra nepagrįsti. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų Å¡alinimas yra viena valstybės reguliuojamų Å«kinės veiklos sričių.

Ši aplinkybė lemia ginčo santykių teisinio reglamentavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo klasikinio civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, reglamentavimo. Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 1-2177 „Dėl UAB „Grinda“ skyrimo paviršinių nuotekų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tvarkytoja“ 1 punktu trečiasis asmuo UAB „Grinda“ yra paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jai pavesta vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojo teises ir pareigas.

UAB „Grinda“ su abonentais sudaro sutartis dėl pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Sutartys sudaromos su asmenimis, kurie naudojasi pavirÅ¡inių nuotekų Å¡alinimo įrenginiais, prijungtais prie UAB „Grinda“ prižiÅ«rimos Vilniaus miesto pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, arba iÅ¡leidžia pavirÅ¡ines nuotekas į kitÄ teritorijÄ , iÅ¡ kurios pavirÅ¡inės nuotekos patenka į Å¡iÄ infrastruktÅ«rÄ . IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų (iÅ¡vadų iÅ¡ pastatų) pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoja nevaldo ir nenaudoja, nes tinklų naudotojai yra butų ir kitų patalpų savininkai.

PavirÅ¡inių nuotekų atidavimo riba yra Å¡uliniai už sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso fiziniams asmenims ir ieÅ¡kovei, ribos, ir tik nuo Å¡ių Å¡ulinių pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojui atitenka atsakomybė už jų tvarkymÄ . Taigi, ieÅ¡kovės įsigytų pavirÅ¡inių nuotekų Å¡alinimo tinklų (iÅ¡vadų iÅ¡ pasatų) pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoja neeksploatuoja, neremontuoja ir neprižiÅ«ri, nes Å¡ių tinklų naudotojai yra daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai.

9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsiliepime nurodė, kad įstatymu įtvirtinta, jog paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų infrastruktūra prasideda tik už abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo sklypo ribos. Ieškovės įsigyti paviršinių nuotekų surinkimo tinklai yra daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausiniai. Ieškovės įsigytų paviršinių nuotekų šalinimo tinklų reikšmė – išvadinė.

PavirÅ¡inių nuotekų tinklai yra ne atskirai suformuotas statinys, o pagrindinio daikto priklausinys, kuris skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui – nurodytiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams, be kurių jie negali bÅ«ti eksploatuojami. PavirÅ¡inių nuotekų atidavimo riba yra Å¡ulinys už žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio fiziniams asmenims, ribos ir tik nuo Å¡io Å¡ulinio prasideda atsakovės valdoma pavirÅ¡inių nuotekų tinklų infrastruktÅ«ra. Pažymėtina, jog UAB „Grinda“ atsakomybė už pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ taip pat atitenka tik už nurodyto žemės sklypo ribos.

Nėra jokio teisinio pagrindo nei atsakovei, nei UAB „Grinda“ įgyti ieškovei nuosavybės teise priklausančius paviršinių nuotekų šalinimo tinklus, toks pagrindas nenumatytas įstatymuose.

11. Teisingo atlyginimo, jeigu apie tokį bÅ«tų svarstoma, nustatymas turėtų bÅ«ti siejamas su konkretaus savininko konkrečiomis iÅ¡laidomis turto atžvilgiu bei atsižvelgiama į tai, kad savininkas įsigijo vieÅ¡osios paskirties objektÄ , ketindamas pasipelnyti.

12. Dublike ieÅ¡kovė palaikė savo ieÅ¡kinio reikalavimus, atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Grinda“ reikalavimus prašė atmesti. Dublike papildomai nurodė, kad atsakovė, o ne ieÅ¡kovė, teikia atsakovei pavestas ir nustatytas įstatymų paslaugas, Å¡iuo atveju paslaugos yra teikiamos per ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius lietaus nuotekų tinklus, daugiabučių namų gyventojams, be to, atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ių daugiabučių namų gyventojai nemoka jokių lietaus nuotekų mokesčių UAB „Grinda“ atžvilgiu, nes už Å¡ias paslaugas, tai yra surinktas lietaus nuotekas nuo gyventojų pastatų stogų, žalių vejų, asfaltų, grunto atsakovei moka Vilniaus miesto savivaldybė, todėl atsakovės nuomonė, kad ieÅ¡kovė turėtų mokėti atsakovei už ieÅ¡kovės tinkluose surenkamas lietaus nuotekas nuo gyventojams priklausančių pastatų, žalių vejų, asfalto, grunto, prieÅ¡tarauja protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principams.

Savivaldybės funkcija yra užtikrinti viešųjų paslaugų teikimÄ per jÄ ar per jos valdomas įmones, todėl atsakovė privalo teikti vieÅ¡Ä sias paslaugas daugiabučių namų gyventojams per ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus, nes už Å¡ias paslaugas, lietaus nuotekų surinkimÄ , UAB „Grinda“ gauna atitinkamas pajamas, kurios yra naudojamos tinklų remontui, bendrovės gerovei, pelnui gauti. IeÅ¡kovei nereikalinga licencija lietaus nuotekų surinkimui, nes to nenurodo joks įstatymas, o UAB „Grinda“ paskyrimas pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoja Vilniaus miesto teritorijoje neįpareigoja ieÅ¡kovės turėti licencijÄ , ieÅ¡kovei nėra suteikiama teisė rinkti atitinkamus mokesčius už teikiamas paslaugas (surenkamas lietaus nuotekas) nuo gyventojams priklausančių namų stogų, asfaltų, žaliųjų vejų, grunto, nes mokesčius renka bei gauna papildomas lėšas iÅ¡ savivaldybės UAB „Grinda“.

13. Atsakovė triplike palaikė savo atsiliepimo į ieškinį argumentus ir reikalavimus. Naujų papildomų ir reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių nenurodė.

14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“, palaikė savo atsiliepimo į ieškinį argumentus ir reikalavimus. Naujų papildomų ir reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių taip pat nenurodė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3493-534/2020 ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ naudai 1 590 Eur bylinėjimosi išlaidas.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš pateiktos kadastro bylos, išrašų iš Nekilnojamojo turto registrų centro nustatyta, jog ieškovės nuosavybės teise turimi lietaus nuotekų šalinimo tinklai – nuotekų surinkimų tinklai skirti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) poreikių tenkinimui, yra šių namų inžinerinė infrastruktūra, kurios buvimo vieta yra privatiems asmenims priklausančiame žemės sklype.

17. Pažymėjo, kad pavirÅ¡inių nuotekų Å¡alinimo tinklų iÅ¡vadų (iÅ¡vadų iÅ¡ pastatų) pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoja nevaldo ir nenaudoja, nes tinklų naudotojai yra butų ir kitų patalpų savininkai. Darė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju, pavirÅ¡inių nuotekų atidavimo riba yra Å¡uliniai už sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso fiziniams asmenims ir ieÅ¡kovei, ribos, ir tik nuo Å¡ių Å¡ulinių pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojui atitenka atsakomybė už jų tvarkymÄ .

18. Nustatė, kad ieškovės įsigytų paviršinių nuotekų šalinimo tinklų (išvadų iš pasatų) paviršinių nuotekų tvarkytoja UAB „Grinda“ neeksploatuoja, neremontuoja ir neprižiūri, nes šių tinklų naudotojai yra daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkai. Ieškovės nuosavybės naudotojai yra gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai, o ne atsakovė, todėl sprendė, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimus atmesti.

Pažymėjo, kad atsakovė pagal norminius aktus neprivalo prižiÅ«rėti, remontuoti ieÅ¡kovės nuosavybės ir jai mokėti mokestį už naudojimÄ si daiktu. IeÅ¡kinį atmetė konstatavęs, kad ieÅ¡kovė, kaip statinio savininkė, privalo savo nuosavybę prižiÅ«rėti, remontuoti arba sudaryti sutartį su tokias paslaugas rinkoje teikiančia bendrove. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 19. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 19.1. Pirmosios instancijos teismas pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), užimamos teritorijos, teritorijos apie Å¡iuos namus, gyventojų gyvenančių Å¡ioje teritorijoje nepriskiria vieÅ¡ajai teritorijai, kai vandenių yra aprÅ«pinama 229 gyvenamos patalpos ir atitinkamas gyventojų skaičius gyvenantis tose patalpose. Tam, kad teritorija bÅ«tų pripažinta vieÅ¡Ä ja vandens tiekimo teritorija, reikia, kad joje tiek faktinis tiekiamu vandeniu besinaudojančių, tiek gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusių asmenų skaičius bÅ«tų nemažesnis kaip 50 asmenų. 19.2.

Su skundžiamo sprendimo teiginiu, jog ieÅ¡kovė, kaip statinio savininkė, privalo savo nuosavybę prižiÅ«rėti, remontuoti, nesutiktina, nes savivaldybės funkcija yra užtikrinti viešųjų paslaugų teikimÄ per jÄ ar per jos valdomas įmones, todėl atsakovė privalo teikti vieÅ¡Ä sias paslaugas daugiabučių namų gyventojams per ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus, nes už Å¡ias paslaugas, lietaus nuotekų surinkimÄ , UAB „Grinda“ iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės gauna atitinkamas pinigines pajamas, kurios yra naudojamos Å¡ių eksploatuojamų tinklų remontui, pelnui gauti. 19.3.

IeÅ¡kovei priklausančiu nekilnojamu turtu (lietaus nuotekų inžineriniai tinklai) naudojasi atsakovė bei UAB „Grinda“ neatlygintinai, todėl turėtu bÅ«ti užkirstas kelias piktnaudžiavimui tokia teise tiek atsakovei, tiek UAB „Grinda. 19.4. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Grinda“ pozicijos atsiliepimuose, kuriais atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Grinda“ pripažino, kad lietaus nuotekų tinklai, kuriuos turi nuosavybės teise ieÅ¡kovė, yra skirti tarnauti daugiabučiams gyvenamiesiems namams ir be jų minėti namai negali bÅ«ti eksploatuojami, atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Grinda“ savo pasisakymais, kurie buvo iÅ¡reikÅ¡ti jų teiktuose procesiniuose dokumentuose, pritaria ieÅ¡kovės pozicijai, kad lietaus nuotekų tinklai yra reikalingi vieÅ¡ajai paslaugai teikti ir juos aptarnauja UAB „Grinda“, tačiau teismas tokias atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Grinda“ iÅ¡sakytÄ pozicijÄ ignoravo ir dėl jos nepasisakė. 19.5.

Lietaus nuotekų surinkimo tinklai yra viešojoje teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų tinklai sujungti su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ valdomais ir eksploatuojamais tinklais, ir šiais lietaus nuotekų tinklais, kurie priklauso ieškovei, yra surenkamos ir šalinamos surinktos lietaus nuotekos nuo daugiabučių namų stogų bei nuo namams priklausančios teritorijos (žalia veja, keliai, grindinis, asfaltas, gruntas), todėl ieškovės vertinimu, lietaus nuotekų tinklai priklauso viešajai paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai dėl didelio abonentų skaičiaus.

Dėl to pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ieškovės turimi lietaus nuotekų šalinimo tinklai, kurie randasi prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paviršinių nuotekų tvarkytoja UAB „Grinda“ nevaldo ir nenaudoja, nes šie tinklai yra privatiems asmenims priklausančiame žemės sklype, nepagrįstas. 19.6. Atsakovė ar jos įgaliota institucija, savo atliekamais veiksmais grubiai pažeidžia ieškovės teises bei vengia atlikti savo tiesiogines pareigas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – GVTNTĮ). 19.7.

Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ginčo nekilnojamojo turto savininkai yra ne tik fiziniai asmenys, bet ir juridiniai. 19.8. Kadangi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto, todėl esant bendrovėje teisininkų trūkumui, savivaldybė privalo skirti teisininkui savo valdomai bendrovei, todėl trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“, negalėjo kreiptis dėl teisinės pagalbos į advokatus.

20. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas yra grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 20.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. 20.2. Su ieÅ¡kovės pozicija, kad pirmosios instancijos nevertino visų aplinkybių įrodymų, neatsižvelgė į visus pateiktus dokumentus, nesutiktina ir pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡samiai aprašė visas bylos aplinkybės, iÅ¡skyrė kiekvienos proceso Å¡alies pozicijÄ ir jÄ tinkamai įvertinęs priėmė tinkamÄ sprendimÄ . 20.3.

IeÅ¡kovės įsigyti pavirÅ¡inių nuotekų Å¡alinimo tinklai (nuotekų iÅ¡vadai) nepriklauso vieÅ¡ajai pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rai, todėl tokių tinklų (nuotekų iÅ¡vadų) pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoja nevaldo ir nenaudoja, nes Å¡ių tinklų naudotojai yra daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkai. PavirÅ¡inių nuotekų atidavimo riba yra Å¡uliniai už sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie priklauso fiziniams asmenims ir ieÅ¡kovei, ribos, ir tik nuo Å¡ių Å¡ulinių pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojui atitenka atsakomybė už jų tvarkymÄ . 20.4.

Ieškovė yra įsigijusi paviršinių nuotekų šalinimo tinklų išvadus, priklausančius minėtiems pastatams ir tokių tinklų (išvadų iš pastatų) paviršinių nuotekų tvarkytoja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, kuria Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2177, yra paskirtas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“, neeksploatuoja, neremontuoja ir neprižiūri, nes tokių tinklų naudotojai yra minėtų pastatų butų ir kitų patalpų savininkai, o ne paviršinių nuotekų tvarkytoja. 20.5.

IeÅ¡kovės pozicija dėl mokesčio už teikiamas paslaugas per ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius lietaus nuotekų tinklus, yra nepagrįsta, nes nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Grinda“ nesinaudoja ieÅ¡kovei priklausančiais tinklais ir nėra atsakingi už ieÅ¡kovei priklausančių pavirÅ¡inių nuotekų Å¡alinimo tinklų techninę bÅ«klę bei priežiÅ«rÄ . IeÅ¡kovė, kaip tinklų savininkė, ir turėtų prižiÅ«rėti bei remontuoti ginčo tinklus bei mokėti nuotekų tvarkytojui atlygį už teikiamas paslaugas.

Kadangi nėra jokio teisinio pagrindo atsakovei įgyti ieÅ¡kovei priklausančius pavirÅ¡inių nuotekų Å¡alinimo tinklus ar juos eksploatuoti, ieÅ¡kovės reikalavimai laikytini nepagrįstais ir dėl mėnesinio mokesčio už naudojimÄ si priteisimo. Taip pat ieÅ¡kovė, kaip tinklų savininkė, turėtų mokėti nuotekų tvarkytojui atlygį už teikiamas paslaugas, tačiau ieÅ¡kovė reikalauja, kad atsakovė mokėtų jai, nors tokia jos pozicija prieÅ¡tarauja GVTNTÄ® 16 straipsnio 15 dalies nuostatoms. 20.6.

IeÅ¡kovė yra įsigijusi ir daugiau analogiÅ¡kų inžinerinių tinklų kitose savivaldybėse ir ketina inicijuoti teisminius ginčus, jei pastarosios savivaldybės nesutiks su nuomos sÄ lygomis. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, negalėdama teikti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugų, pavirÅ¡inių nuotekų tinklus įsigijo vien tik asmeninio pasipelnymo tikslais. 20.7. IeÅ¡kovės nurodoma teismų praktika nepagrindžia jos pozicijos ir reikalavimų Å¡ioje byloje. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

22. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso lietaus nuotekų šalinimo tinklai – nuotekų surinkimo tinklai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (toliau – Paviršinių nuotekų šalinimo tinklai), kurie yra sujungti su atsakovės valdomais paviršinių nuotekų šalinimo tinklais.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr. 44/736525) patvirtina, kad dalis šių tinklų priklauso pastatui – daugiabučiam gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o kita dalis pastatui – daugiabučiam gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovės duomenimis, bendras nuotekų tinklų ilgis – 157,12 m, bendra statybos vertė yra 11 150 Eur. Šių tinklų įregistravimo ieškovės vardu pagrindas – 2019 m. balandžio 12 d.

Turto varžytynių aktas Nr. 2019/04-1. Taigi, M. S. teisinė įmonė įsigijo juos iÅ¡ varžytynių, o ne įrengė. Å ie tinklai yra suformuoti padalijus daiktÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – nuotekų Å¡alinimo tinklus KL, nurodytus ieÅ¡kovės pateiktame statybos užbaigimo akte 2013 m. spalio 11 d. Nr. SUA-00-131011-00483 Versijos Nr.

2. Šiame akte naujai pastatyto pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklų KL, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytoja nurodoma UAB „Namila“.

24. Kaip teigia ieškovė, bendras jų ilgis – 157,12 m, bendra statybos vertė yra 11 150 Eur. Šių tinklų įregistravimo ieškovės vardu pagrindas – 2019 m. balandžio 12 d. Turto varžytynių aktas Nr. 2019/04-1. Taigi, M. S. teisinė įmonė įsigijo juos iš varžytynių, o ne įrengė.

25. IeÅ¡kovė kaip teisinį ieÅ¡kinio reikalavimo pagrindÄ nurodo GVTNTÄ® 16 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta, kad, nesusitarus dėl pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros perdavimo ir (arba) jos naudojimosi sÄ lygų, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato teismas.

26. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, nurodė, kad ieÅ¡kovės įsigytų pavirÅ¡inių Å¡alinimo tinklų (iÅ¡vadų iÅ¡ pastatų) pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoja UAB „Grinda“ neeksploatuoja, neremontuoja ir neprižiÅ«ri, nes Å¡ių tinklų naudojai yra daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės nuosavybės naudotojai yra minėtų gyvenamųjų namų butų ir patalpų savininkai, o ne atsakovė, todėl ieÅ¡kovė, kaip statinio savininkė (CK 4.37 straipsnio 1 d. dalis), privalo savo nuosavybę prižiÅ«rėti, remontuoti (GVTNTÄ® 16 straipsnio 15 dalis, LR Statybos įstatymo 47 straipsnis) arba sudaryti sutartį su tokias paslaugas rinkoje teikiančia bendrove.

27. IeÅ¡kovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad savivaldybė privalo teikti vieÅ¡Ä sias paslaugas daugiabučių namų gyventojams per ieÅ¡kovei priklausančius inžinerinius tinklus, nes už Å¡ias paslaugas, lietaus nuotekų surinkimÄ , savivaldybės įmonė UAB „Grinda“ iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės gauna atitinkamas pinigines pajamas, kurios yra naudojamos Å¡ių eksploatuojamų tinklų remontui, įmonės gerovei, darbo užmokesčiui, pelnui gauti. IÅ¡ to seka, kad ieÅ¡kovei priklausančiu nekilnojamu turtu (lietaus nuotekų inžineriniais tinklais) naudojasi atsakovas bei trečiasis asmuo nemokamai, neatlygintinai, todėl turi bÅ«ti nustatyta ginčo objektų naudojimo tvarkÄ bei mokestis už jų naudojimÄ . Dėl ginčo esmės.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015).

29. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiÅ¡ka savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų teikimo gyventojams srityje (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktas). Nors savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimÄ gyventojams, tačiau paprastai pati Å¡ių paslaugų neteikia, jas teikia biudžetinės ir vieÅ¡osios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai (Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).

30. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Grinda“ yra Vilniaus miesto savivaldybės įmonė, kuri teikia miestui privalomas paslaugas ir kurios 100 procentų akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2014 m. gruodžio 10 d. Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl UAB „Grinda“ skyrimo paviršinių nuotekų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tvarkytoja Nr. 1-2177“ atsakovė paskirta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje paviršinių nuotekų tvarkytoja ir jai pavesta vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojo teises ir pareigas.

31. Pagal CK 6.391 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯statymų konkurencijos taisyklę, santykiams, susijusiems su aprÅ«pinimu vandeniu ir kitų rÅ«Å¡ių energija per jų tiekimo tinklus, prioritetiÅ¡kai taikomos kitų, specialiųjų, įstatymų normos. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo reglamentuojami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindai ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisiniai santykiai, – Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad bÅ«tų iÅ¡vengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtra ir sudarytos sÄ lygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamÄ jį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (GVTNTÄ® 1 straipsnis).

32. Ä®statymuose (GVTNTÄ®, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme) nustatyta pareiga savivaldos institucijoms užtikrinti jų teritorijų gyventojams galimybę vieÅ¡ai arba individualiai apsirÅ«pinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugÄ , rÅ«pintis geriamojo vandens Å¡altinių apsauga ir kita. Å iai svarbiai vieÅ¡ajai funkcijai ir vieÅ¡ajam interesui – geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui – užtikrinti bÅ«tina valstybei, savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra ir parinktas vieÅ¡asis tiekėjas.

Kad savivaldybė ir vandens tiekėjas galėtų užtikrinti vieÅ¡osios paslaugos teikimÄ , be kitų priemonių, turi bÅ«ti nustatyta tvarka, užtikrinanti vandens tiekimo infrastruktÅ«ros priežiÅ«rÄ ir tinkamÄ eksploatavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2015; 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-695/2016).

33. Pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 4 dalį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalis).

GVTNTÄ® 16 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu dėl Å¡io straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sÄ lygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato teismas. IÅ¡ pirmiau aptartos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo santykių specifikos ir vieÅ¡ojo pobÅ«džio, bÅ«tinybės ir tiesiogiai įtvirtintos savivaldybės pareigos užtikrinti tinkamÄ vandens tiekimÄ ir nuotekų Å¡alinimÄ gyventojams kyla ir infrastruktÅ«ros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumai, kuriais nukrypstama nuo civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, reglamentavimo.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė, kaip inžinerinių tinklų savininkė, turi teisę atlikti su savo turtu bet kokius veiksmus, nustatyti turto naudojimo sÄ lygas, jas keisti, naudoti turtÄ ir lemti jo likimÄ bet kokiu bÅ«du. Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ kildina iÅ¡ jos turimos nuosavybės teisės į nuotekų Å¡alinimo tinklus, iÅ¡ jos turimos teisės savo nuožiÅ«ra nustatyti Å¡ių tinklų naudojimo sÄ lygas.

35. IeÅ¡kovė, pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį, praÅ¡o teismo nustatyti Vilniaus miesto savivaldybei teisę nuomoti ir eksploatuoti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius lietaus nuotekų Å¡alinimo tinklus, pareigÄ savo lėšomis juos prižiÅ«rėti bei priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei nuomos mokestį.

36. GVTNTĮ nustatyta, kad kitiems asmenims priklausanti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra turi būti perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui savivaldybės institucijos iniciatyva, t. y. GVTNTĮ savivaldybei nustatytas aktyvus vaidmuo perimant ginčo tinklus viešajam vandens tiekimui (GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalis).

37. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė neiÅ¡reiÅ¡kė valios, kad bÅ«tina kreiptis į teismÄ dėl ieÅ¡kovei priklausančios infrastruktÅ«ros perėmimo, iÅ¡pirkimo, naudojimo sÄ lygų ir tvarkos nustatymo. Byloje nustatyta, kad Savivaldybė, atsakydama į ieÅ¡kovės raÅ¡tÄ dėl jai nuosavybės teise priklausančių nuotekų Å¡alinimo tinklų nuomos, pastarÄ jÄ informavo, kad pavirÅ¡inių nuotekų atkarpos priklauso pastatams ir jas eksploatuoti, prižiÅ«rėti ir remontuoti privalo statinio administratorius, bendrija ar kitas valdytojas. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ 2019 m. spalio 15 d. raÅ¡tu atsisakydama analogiÅ¡ko pasiÅ«lymo, ieÅ¡kovei nurodė, kad atsakovės pozicijai pritaria.

38. IeÅ¡kovė, nesutikdama su tokia atsakovės pozicija, akcentuoja kad „atsakovei faktiÅ¡kai naudojantis ieÅ¡kovei priklausančiais tinklais, turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl kitos įstatyme numatytos alternatyvos – naudojimosi teisės įgijimo (įforminimo) ir atlyginimo už šį naudojimÄ si nustatymo. Vien tai, kad Å¡alims nepavyko susitarti dėl iÅ¡pirkimo ar nuomos santykių, savaime nesuteikia pagrindo atsakovei <...> priklausančia infrastruktÅ«ra naudotis neatlygintinai“.

Atsakovė nurodo, kad „prieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovė, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB „Grinda“ nėra ginčo tinklų naudotojos <...>“. Taigi nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl infrastruktÅ«ros objektų dalies faktinio naudojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant Å¡alių ginčui dėl Å¡ios bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos aplinkybės, svarbu nustatyti ar įmanoma tinkamai vykdyti vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo funkcijÄ nesinaudojant ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiais tinklais.

Pažymėtina, kad Å¡i faktinė aplinkybė byloje nebuvo tirta, nors Å¡ios aplinkybės nustatymas turi esminę reikÅ¡mę ginčijamam teisinių santykių kvalifikavimui ir ginčui iÅ¡spręsti taikytinų materialiųjų teisės normų nustatymui. Nustačius, kad trečiasis asmuo UAB „Grinda“, kuri yra atsakinga už geriamojo vandens tiekimÄ ir nuotekų tvarkymÄ Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, faktiÅ¡kai naudoja ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiÄ infrastuktÅ«rÄ , bÅ«tų pagrindas spręsti apie ginčo objektų reikalingumÄ vieÅ¡osios paslaugos teikimui.

39. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „iÅ¡ teismui pateikto kadastro bylos, iÅ¡rašų iÅ¡ Nekilnojamojo turto registrų centro nustatyta, kad ieÅ¡kovės turimi lietaus nuotekų Å¡alinimo tinklai skirti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), poreikių tenkinimui, yra Å¡ių namų inžinerinė infrastruktÅ«ra, kurios buvimo vieta yra privatiems asmenims priklausančiame žemės sklype“. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nepaneigia ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė bei trečiasis asmuo, teikiant vieÅ¡Ä sias paslaugas, faktiÅ¡kai naudoja ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius tinklus.

Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 12 punktÄ vandens tiekimo infrastruktÅ«ra – tai vandeniui iÅ¡gauti, geriamajam vandeniui ruoÅ¡ti, laikyti, transportuoti, tiekti ir apskaitai skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (siurblinės, vamzdynai, Å¡uliniai, apskaitos prietaisai ir kiti objektai).

40. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra kilęs ginčas dėl faktinio objektų, teikiant vieÅ¡Ä sias paslaugas, naudojimo, teismas turėjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytas aplinkybes dėl faktinės padėties. Civiliniame procese dominuojant rungimosi principui, kuriuo remiantis įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, tačiau teismas, matydamas, kad bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymui pateiktų įrodymų neužtenka, turėtų pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminÄ jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas Å¡ios pareigos nevykdė ir kilusių prieÅ¡taravimų bei abejonių, priimdamas sprendimÄ , nepaÅ¡alino. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo iÅ¡tirtos visos reikÅ¡mingos bylai faktinės aplinkybės.

41. Nustačius infrastruktÅ«ros objektų faktinį naudojimÄ , turėtų bÅ«ti sprendžiama dėl minėtų objektų iÅ¡pirkimo ar naudojimo teisės įgijimo. Å alims nepavykus geranoriÅ¡kai susitarti, ginčas spręstinas pagal įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl infrastuktÅ«ros, reikalingos vieÅ¡ajam vandens tiekimui, naudojimo tvarkos ir teisingo atlyginimo už naudojimÄ si nustatymo (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 8 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2017).

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nustatant teisingÄ atlygį infrastruktÅ«ros savininkui turi bÅ«ti įvertintos Å¡ios aplinkybės: „Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimÄ dėl privačiam asmeniui priklausančių, bet vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo funkcijai reikÅ¡mingÄ funkcijÄ Ä¯gavusių inžinerinių tinklų naudojimo Å¡iai savivaldybės funkcijai vykdyti ar jų perėmimo, kai nėra sudarytos pirmiau nurodytos triÅ¡alės sutarties, bÅ«tina atrasti pirmiau aptartų reikÅ¡mingų aplinkybių pusiausvyrÄ : viena vertus, įvertinti savivaldybės funkcijos specifikÄ , infrastruktÅ«rÄ sukÅ«rusio asmens indėlį įgyvendinant Å¡iÄ viešųjų paslaugų teikimo pareigÄ , kita vertus, taip pat atsižvelgti į tai, ar komercinę veiklÄ vykdančio asmens iÅ¡laidos, patirtos sukuriant ginčo infrastruktÅ«rÄ , nebuvo kompensuotos (visos ar iÅ¡ dalies) parduodant turtÄ , kuriam ta infrastruktÅ«ra ir buvo sukurta.

Siekis užtikrinti privačios nuosavybės apsaugÄ ir teisingai atlyginti už sukurtÄ vieÅ¡osioms reikmėms naudojamÄ turtÄ neturi reikÅ¡ti ir lemti pelno gavimo antrÄ kartÄ už tÄ patį objektÄ . Nuosavybės teisės gynimo klausimas spręstinas tik dėl tos dalies, kiek tokių tinklų perėmimas negali reikÅ¡ti neteisėto turto nusavinimo ar naudojimo neatlyginant. Kiekvienu atveju turi bÅ«ti siekiama nustatyti teisingÄ Å¡ių aplinkybių ir interesų balansÄ â€“ savivaldybės intereso ir poreikio tinkamai vykdant funkcijas perimti tinklus ar nustatyti naudojimosi jais sÄ lygas bei asmens teisės gauti kompensacijÄ už naudojamÄ nuosavybę, nesitikint papildomo pelno“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015).

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo tinklų įregistravimo ieÅ¡kovo vardu pagrindas – 2019 m. balandžio 12 d. Turto varžytynių aktas Nr. 2019/04-1. Taigi, M. S. teisinė įmonė įsigijo juos iÅ¡ varžytynių, o ne įrengė. Å ie tinklai yra suformuoti padalijus daiktÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – nuotekų Å¡alinimo tinklus KL, nurodytus ieÅ¡kovės pateiktame statybos užbaigimo akte 2013 m. spalio 11 d. Nr. SUA-00-131011-00483 Versijos Nr.

2. Å iame akte naujai pastatyto pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuotekų Å¡alinimo tinklų KL, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytoja nurodoma UAB „Namila“. Taigi Å¡ios aplinkybės taip pat turi bÅ«ti įvertintos sprendžiant dėl teisingo atlyginimo už naudojimÄ si nustatymo. Dėl procesinės bylos baigties.

44. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių bylos esmei atskleisti, padarytos procesinės klaidos sukliudė atskleisti bylos esmę bei tinkamai ištirti įrodymus ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

45. Taigi atsižvelgiant į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes, pripažintina, kad taikytinas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas, perduodant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Ginčo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimas panaikinamas dėl bylos esmės neatskleidimo, o byla grÄ Å¾inama nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

46. IeÅ¡kovė kartu su apeliaciniu skundu yra pateikusi praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byla grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

47. GrÄ Å¾inus bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylÄ nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija nutaria: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai RÅ«ta Burdulienė Rosita Patackienė Dainius Rinkevičius