2017-10-18 Nr. AB-18771-3-61-3-03053-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-885-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03053-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 1P-99 „Dėl sprendimo neskirti A. N. į (duomenys neskelbtini) pareigas priėmimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Ministerija, TM, atsakovas) priimti pareiškėją į atrankos būdu laimėtas (duomenys neskelbtini) pareigas; 3) iš atsakovo pareiškėjo naudai už laiką nuo atsisakymo priimti į pareigas dienos (2017 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisti (duomenys neskelbtini) vidutinį darbo užmokestį; 4) iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą – 2 000 Eur; 5) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Ministerijos interneto svetainėje 2017 m. rugpjūčio 29 d. paskelbtą atranką (duomenys neskelbtini) pareigoms eiti.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pareiškėjas nurodė, kad atsakovas paskelbė naują atranką (duomenys neskelbtini) pareigoms eiti, todėl bylos nagrinėjimo metu gali būti paskirtas naujas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, tokiu atveju susiklostytų situacija, kad reikalavimas priimti pareiškėją į pareigas negalėtų būti įgyvendintas, nes šias pareigas jau eitų kitas asmuo. Tokiu atveju žala būtų neatitaisoma, kadangi teismo sprendimas negalėtų būti įgyvendintas, o atsakovui kiltų pareiga atlyginti pareiškėjo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, dėl to valstybei būtų padaryta didelė turtinė žala. Pareiškėjas paaiškino, kad skunde pateikiama pakankamai argumentų, patvirtinančių, jog Įsakymas prima facie (iš pirmo žvilgsnio), t. y. tikėtinai, nepagrįstas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi priėmė skundą ir įpareigojo atsakovą, o trečiajam suinteresuotam asmeniui pasiūlė pateikti nuomonę dėl pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Atsakovas TM atsiliepime į prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo prašė jo netenkinti.

Atsakovo teigimu, Įsakymas prima facie yra viešojo administravimo subjekto, turinčio teisę skirti asmenis į tam tikras pareigas, įgyvendinant diskrecijos teisę motyvuotas ir pagrįstas sprendimas. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) nėra paskirtas, todėl pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra prevencinio pobūdžio prašymas ir siekis apsaugoti save nuo galimų teisių pažeidimų. Tokio pobūdžio prašymai, kai nėra neigiamos realios grėsmės pareiškėjo statusui, teismo neturėtų būti tenkinami. Atsakovas pabrėžė, kad Departamentas, kurio viena iš pagrindinių funkcijų – užtikrinti jam pavaldžių įstaigų darbą, jau nuo 2017 m. vasario 9 d. veikia be nuolatinio (duomenys neskelbtini), o tai trukdo organizuoti ir administruoti jo veiklą. Sustabdžius atrankos procedūras, gali būti sutrikdyta Departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikla bei bausmių vykdymo sistema bei tuo būtų pažeistas viešasis interesas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. N. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimas negalėtų būti įgyvendintas, pažymėjo, jog pagal nagrinėjamo ginčo metu galiojančią Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakciją nereikalaujama sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėti aplinkybę, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Todėl teismas sprendė, kad iš esmės nėra aktualu, ar galėtų būti įgyvendintas teismo sprendimas ar ne. Teismas nurodė, kad pats pareiškėjas skunde patvirtina, jog potencialiai galinti kilti žala gali būti atlyginta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Teismas konstatavo, kad šis žalos kompensavimo mechanizmas nėra sudėtingas. Teismo vertinimu, tokios pačios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės analogiškoje byloje (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017). Teismas darė išvadą, kad nenustačius vienos iš būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos (neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala), nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, o kitų sąlygų vertinimas netenka prasmės.

III. Pareiškėjas A. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas pažymi, kad skunde pateikti išsamūs motyvai, jog tuo atveju, jei nagrinėjant administracinę bylą bus paskirtas naujas (duomenys neskelbtini), priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, negalės būti įgyvendintas vienas iš pareiškėjo reikalavimų – įpareigoti atsakovą priimti pareiškėją į atrankos būdu laimėtas (duomenys neskelbtini) pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 2 dalies 21 punktą pataisos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pataisos pareigūnas, tačiau šioje byloje susiklosto paradoksali situacija, kad pareiškėjas, laimėjęs atranką, į pareigas paskirtas nebuvo, todėl jis nedirbo pataisos pareigūnu ir negalėtų būti grąžintas į pareigas, kurių nepradėjo eiti, o naujasis (duomenys neskelbtini) negalėtų būti atleistas. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, šioje byloje net ir panaikinus neteisėtą Įsakymą, nebūtų galima įvykdyti teisingumą ir atkurti pažeistas pareiškėjo teises, t. y. visas teisminis procesas šioje byloje netektų prasmės ir teisingumo vykdymas būtų ne realus, bet tik formalus.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. AS-662-756/2017, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, aplinkybės ir šios bylos aplinkybės skiriasi iš esmės, nes minėtoje byloje galėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 punktas, pagal kurį valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas arba paaiškėja, kad priimant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti, todėl nurodytoje byloje 2017 m. liepos 26 d. priimta nutartis šioje byloje negali būti taikoma kaip precedentas.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nors potencialiai galinčią kilti žalą būtų galima atlyginti pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, tačiau toks žalos atlyginimas nereikštų, kad atitaisyta padaryta žala. Pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą patirtų dėl to, kad: 1) negautų (duomenys neskelbtini) atlyginimo (šią žalos dalį atlyginti įmanoma); 2) negautų pataisos pareigūnams taikomų socialinių garantijų: pataisos pareigūnų socialinio draudimo (Statuto 41 str.), jam nebūtų skaičiuojamas pataisos pareigūno tarnybos stažas (Statuto 43 str.) ir dėl to pareiškėjas prarastų dalį garantijų, taikomų pareigūnų pensijoms, taip pat kitų socialinių garantijų, įtvirtintų Statuto X skirsnyje ir kituose teisės aktuose. Šiuo atveju jokie teisės aktai nenustato, kaip kompensuoti tokius praradimus, o teismų praktika taip pat nėra suformavusi tokios žalos atitaisymo kriterijų. Be to, tokių kriterijų suformavimas taip pat negalėtų suponuoti, kad visa padaryta žala bus atitaisyta. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad jis netektų papildomo (duomenys neskelbtini) vienai svarbiausių valstybės institucijų darbo stažo, t. y. šių pareigų suteikimo prestižo. Pareiškėjo teigimu, vien neturtinės žalos padarymas lemia sudėtingą pačios žalos kompensavimo mechanizmą, nes padarytą neturtinę žalą galima atlyginti tik santykinai. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams būtų padaryta sunkiai atitaisoma, o iš dalies ir neįmanoma atitaisyti didelė žala.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo KD papildomų nepatogumų nepatirtų, nes jis jau kurį laiką yra be nuolatinio (duomenys neskelbtini), administraciniuose teismuose tarnybinių ginčų nagrinėjimo laikas yra labai paspartėjęs, todėl byla būtų greitai išnagrinėta. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju didelę žalą patirtų ne tik pareiškėjas, tačiau ir valstybės biudžetas, iš kurio būtų atlyginta pareiškėjui padaryta žala. Nesant aiškiai reglamentuotos materialinės ministro atsakomybės, iš biudžeto pareiškėjui priteista suma galbūt nebūtų valstybei atlyginta.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis skunde pateikė išsamius teisinius argumentus ir tai pagrindžiančius įrodymus, patvirtinančius, jog Įsakymas yra neteisėtas, be to, pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, todėl galima daryti išvadą, kad skundas prima facie, t. y. tikėtinai, pagrįstas.

Atsakovas Ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas skundo patenkinimo atveju galės pasinaudoti teise į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo teigimu, (duomenys neskelbtini) Departamentui labiau susijęs ne su šių pareigų prestižu, o su didžiule atsakomybe. Tuo atveju, jeigu nauja atranka į (duomenys neskelbtini) pareigas būtų sustabdyta iki bylos išnagrinėjimo, galėtų būti sutrikdyta Departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikla bei bausmių vykdymo sistema ir tuo būtų pažeistas viešasis interesas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino su byla susijusias aplinkybes, teisingai taikė teisės aktų nuostatas bei rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiškose bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti pareiškėjo A. N. prašytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (sustabdyti Ministerijos interneto svetainėje 2017 m. rugpjūčio 29 d. paskelbtą atranką (duomenys neskelbtini) pareigoms eiti), teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Atsakydama į atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės (ne)taikymo, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017, nes skiriasi nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundo reikalavimų užtikrinimo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos individualios bylos aplinkybių bei pateiktų įrodymų ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, t. y. reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo poreikį lemia individualios bylos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-186/2014).

Šiuo atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. Įsakymu buvo nuspręsta neskirti pareiškėjo į (duomenys neskelbtini) pareigas, tačiau pareiškėjas, inicijavęs administracinę bylą dėl Įsakymo panaikinimo, siekia būti priimtas į šias pareigas. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Ministerija 2017 m. rugpjūčio 29 d. paskelbė naują atranką (duomenys neskelbtini) pareigoms eiti (I t., b. l. 25). Tai reiškia, kad tikėtina, jog šios bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) gali būti paskirtas kitas asmuo.

Nors pareiškėjas tiek prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir atskirąjį skundą grindžia būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu, o būtent negalimumu įvykdyti būsimo teismo sprendimo dalį dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą priimti pareiškėją į atrankos būdu laimėtas (duomenys neskelbtini) pareigas, jeigu į šias pareigas jau bus paskirtas kitas asmuo, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pagal nagrinėjamo ginčo metu galiojančią ABTĮ redakciją nereikalaujama sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėti aplinkybę, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-520/2017).

Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės turėjo vertinti tik tai, ar egzistuoja minėtoje ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įvardyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindai, t. y. ar pareiškėjas tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir ar nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs vienos iš būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos (nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala), sprendė, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pažymėtina, kad pareiškėjas neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą sieja su žala pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams bei žala valstybės biudžetui. Šiame kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, kad atskirojo skundo argumentai apie didelę žalą valstybės biudžetui nepagrindžia pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo šioje byloje. Paprastai prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-742-438/2017). Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo materialiniai nuostoliai ir neturtinė žala gali būti atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo deklaratyvūs argumentai, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, visas teisminis procesas šioje byloje netektų prasmės, taip pat pareiškėjo pateikta Statuto nuostatų interpretacija dėl skundo reikalavimų tenkinimo galimybės, nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nes net tik išnagrinėjęs bylą iš esmės teismas spręs dėl pareiškėjo galbūt pažeistų teisių gynimo būdų. Pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nepakeistų jo statuso, t. y. jam po reikalavimų užtikrinimo nebūtų pradėtos taikyti pataisos pareigūno socialinės garantijos. Pareiškėjas nepateikė tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių užtikrinti reikalavimus šioje bylos nagrinėjimo stadijoje. Įvertinusi aptartas šios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo prašytos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo metu nėra tikslingas, proporcingas, atitinkantis proceso šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas