2019-10-09 Nr. AB-19133-3-62-3-01713-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-660-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01713-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. O. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir atsakovas), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 12 d. pateikė atsakovui prašymą grąžinti jam asmens tapatybės kortelę, tačiau šis prašymas nebuvo išspręstas, pareiškėjas nutarties negavo, o paskambinus telefonu jam buvo pasakyta, kad prašymas atmestas.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis, žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nutartį byloje Nr. T-51/2016; 2016 m. liepos 11 d. nutartį byloje Nr. T-45/2016). Teismas pažymėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti nutartyse ne kartą yra pasisakiusi, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str. 1 d., 25 str.).

Teismas nustatė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys (baudžiamoji byla Nr. I-310-543/2014) patvirtina, kad pareiškėjui 2014 m. balandžio 11 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos D. M. nutarimu buvo skirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, iš įtariamojo paimta asmens tapatybės kortelė bei jam išduota pažyma apie iš jo paimtus dokumentus. Teismas nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi minėtoje baudžiamojoje byloje netenkino pareiškėjo 2014 m. gruodžio 12 d. prašymo grąžinti jam asmens tapatybės kortelę arba išduoti patvirtintą jos kopiją.

Teismas nustatė, kad neturtinė žala šiuo atveju kildinama iš atsakovo veiksmų vykdant ne viešąjį administravimą, bet atliekant procesinius veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. I-310-543/2014 (procesinio sprendimo priėmimas, dokumentų išsiuntimas ir pan.). Tačiau žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja CPK 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 str. 1 dalis, ABTĮ 18 str. 2 dalis).

Kadangi pareiškėjo keliamo ginčo pobūdis nepatenka į administracinių teismų kompetencijai priskirtinų tirti ginčų kategoriją, teismas nusprendė pareiškėjo skundą atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę paduoti skundą bendrosios kompetencijos teismui CPK nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 3 d.).

III. Pareiškėjas L. O. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir priimti jo skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui teikto skundo faktines aplinkybes, o atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad asmeniui padarytą žalą visais atvejais privalo atlyginti valstybė nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo kaltės. Pareiškėjas teigia, kad valstybės institucija yra tokia institucija, kuri vykdo funkcijas, susijusias su viešojo intereso gynimu viešojo administravimo srityje ir teismas yra priskiriamas prie tokių institucijų, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Vyriausybė ir teismas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas, pareiškėjo įsitikinimu, patenka į CK 6.271 straipsnio ir ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų reguliavimo sritį.

Pareiškėjas nurodo, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę į moralinės žalos atlyginimą ir ši teisė turi būti realizuojama pagal įstatymuose įtvirtintas nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, nes sprendė, kad pareiškėjo keliamo ginčo pobūdis (pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atsakovo atsisakymo grąžinti jam asmens tapatybės kortelę, kuri, kaip minėta, buvo paimta pritaikius kardomąją priemonę) nepatenka į administracinių teismų kompetencijai priskirtinų tirti ginčų kategoriją. Iš pareiškėjo atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovo, kaip vienos iš valstybės valdžios institucijų, padaryta žala nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto reguliuojamą sritį.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 2 str. 4 d.).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentą, susijusį su tuo, kad pareiškėjo keliamas ginčas turi būti išnagrinėtas administraciniame teisme, pirmiausia, pažymi, jog teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų, kurių viena yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, nes nusprendė, jog pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas, susijęs su atsakovo procesiniais veiksmais baudžiamojoje byloje Nr. I-310-543/2014. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl atsakovo pareigos atlyginti patirtą neturtinę žalą dėl negrąžintos asmens tapatybės kortelės, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildinamas iš atsakovo, kaip kompetentingos institucijos atlikti procesinius veiksmus baudžiamojoje byloje, veiksmų. Baudžiamajame procese atliktais procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nutartis byloje Nr. T-51/2016). Žala, galimai padaryta atitinkamais teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginama CK 6.272 straipsnio „Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų“ nustatyta tvarka, kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-556-968/2019). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, jog jo keliamas ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai atmetamas kaip nepagrįstas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, teisingai išaiškino pareiškėjo teisę dėl neturtinės žalos, patirtos dėl galimai neteisėtų procesinių veiksmų atlikimo, atlyginimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. O. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė