cb25231b-dc65-4750-b47a-3cd5bcfe40be · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-250-603/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05006-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 121.14.; 121.18.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2014 m. liepos 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal apeliantų ieÅ¡kovų VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ ir G.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ ir G. R. ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Lietuvos rytas“, G. Å . dėl pažeistos dalykinės reputacijos ir garbės bei orumo gynimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovai kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ praÅ¡ydami pripažinti, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijose „Šiaulių veikėjų lesykla domisi prokurorai“, „Arena klampina ir politikus“, „Arenos valdytojas jau užsigeidė susitaikyti“, „BrangÅ«s automobiliai užmaskuoti aÅ¡aromis“ paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina G.

R. asmens garbę ir orumÄ bei ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ dalykinę reputacijÄ , ieÅ¡kovo G. R. naudai iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ naudai priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 46 120,38 Lt turtinės žalos atlyginimo bei atlyginti ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovai nurodė, kad publikacijoje „BrangÅ«s automobiliai užmaskuoti aÅ¡aromis“ paskelbti žemiau nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, joje pateikiama nesÄ Å¾ininga, neturinti objektyvaus faktinio pagrindo kritika, pažeidžiami IeÅ¡kovų interesai, žeminami IeÅ¡kovės VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ dalykinė reputacija ir IeÅ¡kovo G.

R. garbė ir orumas: „Garsiai rypauja apie tai,  kad negali sudurti galo su galu, o tyliai perka prabangius automobilius. Taip elgiasi viešoji įstaiga ,,Pramogų sala“, mintanti ir iš mokesčių mokėtojų pinigų“; ,, surinkti faktai rodo, kad iš tiesų arenos valdytojų viešai įvardijami nepritekliai – pasakos patikliesiems”; “Šis valdininkas nustėro iš Lietuvos ryto išgirdęs, kokių automobilių prisipirko mokesčių mokėtojų pinigais dotuojama viešoji ištaiga [...].„ tikėtina, jog šie prabangūs automobiliai įregistruoti kaip trumpalaikis viešosios įstaigos turtas, todėl juos bus galima nurašyti ir be konkurso parduoti“;„žiniasklaidos dėmesį itin mėgstantis Šiaulių arenos vadovas G.

R. atsivėrė tylos siena, kai ,,Lietuvos ryto“ žurnalistas pateikė klausimus apie 2007-2011 m. vieÅ¡osios įstaigos gautas pajamas, pelnÄ , investicijas, įsigytas maÅ¡inas, skelbtus konkursus, pirktas paslaugas„; „PasiraÅ¡ant sutarti miestas įsipareigojo koncesininkui kasmet skirti ne didesnę kaip 0,742 mln. litų iÅ¡mokÄ . Tačiau ji buvo skirta tik padengti nuostolius“; „Suklastojo tarybos sprendimÄ â€œ; „Į vieÅ¡umÄ iÅ¡kilo informacija apie savivalę ir dokumentų klastojimÄ â€œ.

Visi aukščiau nurodyti 2011-02-23 publikacijos teiginiai neturi faktinio pagrindo, publikacijos kontekste jie sukonstruoti ir vartojami tokiu bÅ«du, kad pažemintų IeÅ¡kovus ir jų gerÄ vardÄ , tendencingai siekiama sudaryti skaitytojų neigiamÄ nuomonę apie VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ bei jos vadovÄ Publikacijoje pateikiama informacija apie kelis kartus perpirktus automobilius, neteisėtus veiksmus su automobilių įtraukimu į buhalterinę apskaitÄ , neteisėtÄ veikimÄ kartu su valdininkais, dokumentų klastojimÄ , dalyvavimÄ pinigų plovimo schemose sudaro skaitytojui neigiamÄ nuomonę apie IeÅ¡kovus VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ ir G.

R. ir žemina jų gerÄ vardÄ . Publikacijos „Šiaulių veikėjų lesykla domisi prokurorai“ antraÅ¡tė ir joje pateikiami žemiau nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, pažeidžia IeÅ¡kovų interesus, žemina IeÅ¡kovės VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ dalykinę reputacijÄ ir IeÅ¡kovo G. R. garbę bei orumÄ : „Šiaulių arenos valdytojai suvokė, jog vieÅ¡oji įstaiga negali nei turėti, nei siekti pelno. Užtat jos vadovams priklausančios įmonės gali pelnytis iÅ¡ neva nuostolingai dirbančios arenos.

Ar ilgam?“; „J. Jablonskio g. 16 vienu metu veikė patalpų nuoma besiverčianti G. R. bendrovė „Gintra“; „G. R. įmonė ,,Gintra“ ne tik tai buvo įsikÅ«rusi arenoje, bet ir naudojosi ,,Pramogų salos“ telefonu bei fakso aparatu“; ,,įrodymų, jog  arenos  atidarymas  sutapo  su  kai  kurių  „Pramogų  salos“  savininkams priklausančių įmonių suklestėjimu, apstu“. Taip pat ieÅ¡kovai nurodė, kad publikacijoje „Šiaulių arena klampina ir politikus“ žemiau nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, pažeidžia IeÅ¡kovų interesus, žemina IeÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ bei IeÅ¡kovo garbę ir orumÄ :

Po „Lietuvos ryto“ publikacijų ciklo ikiteisminį tyrimÄ pradėję pareigÅ«nai konstatavo, kad politikai ir valdininkai buvo itin dosnÅ«s arenos valdytojams. Jiems iÅ¡ kiauro savivaldybės biudžeto permokėta apie 2 mln. litų“; „Šį teiginį dar pernai paneigė Generalinės prokuratÅ«ros atliktas tyrimas, kuriame aiÅ¡kiai pasakyta —priežiÅ«ros komisija niekada net nesvarstė galimybės mažinti iÅ¡mokÄ â€œ; „Koncesijos sutartis sudaryta tikrovės neatitinkančiu dokumentu“, - tokiÄ iÅ¡vadÄ dar praėjusių metų vasarÄ buvo padariusi suklastotÄ dokumentÄ iÅ¡nagrinėjusi Generalinės prokuratÅ«ros prokurorė Deimantė Nikitinienė“; ..prokurorams prispaudus uodegÄ , įtakingi Å iaulių veikėjai pabandė gudrauti“;

Nepaisoma net to, kad Å iaulių apygardos teismas jau gavo prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir nutraukti miestui žalingÄ koncesijos sutartį“; „Valdininkai sukruto dienraščiui paskelbus, kokiomis sÄ lygomis arenoje patalpas nuomojosi savivaldybės sporto mokyklos „Dubysa“, „Klevas“, „Atžalynas“ ir kÅ«no kultÅ«ros mokykla. 2007-2011 metais Å¡ios įstaigos sumokėjo „Pramogų salai“ net 917 tÅ«kstančių litų. O G. R. Å¡eimai priklausantis grožio salonas „Agnetė „ mokėjo net 10 kartų pigiau“;

„Pramogų sala“ per 2011 metus algoms iÅ¡leido 768 tÅ«kst. litų. Čia dirba 6žmonės – generalinis direktorius G. R. ir penki pavaldiniai“. Publikacijoje „Arenos valdytojas jau užsigeidė susitaikyti“ naudojami žemiau nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, pažeidžia IeÅ¡kovu interesus, žemina IeÅ¡kovės VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ dalykinę reputacijÄ bei IeÅ¡kovo G. R. garbe ir orumÄ : „Šiaulių arenos valdytojas jau užsigeidė susitaikyti su prokurorais“;„Į skandalus įklimpęs veikėjas teisme pasiÅ«lė vieÅ¡oji interesÄ ginančiai Å iaulių apygardos prokuratÅ«rai sudaryti taikos sutartį„;

„IÅ¡judino etikos sargai?“ „Šiaulių arenoje įsitaisiusių veikėjų tonas pasikeitė, kai iÅ¡vadas pateikė Vyriausioji tarnybinės etikos  komisija  (VTEK).  Ji pripažino,  jog  „ Pramogų  salos“  generalinis  direktorius G. R. ne kartÄ pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymÄ â€œ;“Dar labiau G. R. pasistengė dėl arenoje įsikÅ«rusios jo Å¡eimai priklausančios bendrovės ,, RÅ«manta „;

„ Dar 2008-ųjų pabaigoje Å¡i įmonė už 225 kvadratinių metrų ploto patalpų nuomÄ per mėnesį mokėdavo po 3200 litų, bet po pusmečio nuompinigiai sumažėjo iki 500 litų. Nuo 2009 metų birželio „ RÅ«manta „ už nuoma nebemoka nė cento.„; „Šiaulių savivaldybei <..> apie tokias sÄ lygas lieka tik pasvajoti. Už miesto biudžeto pinigus arenoje buvo nuomojamos patalpos sporto mokykloms“. Nurodė, kad vertinant visas keturias publikacijas, darytina iÅ¡vada, kad publikacijose vartojami teiginiai yra klaidingi (neatitinkantys tikrovės), žodžiai ir sakiniai buvo parinkti taip, jog jie žemina, įžeidžia, paÅ¡iepia jose minimus asmenis/subjektus, parinktas iÅ¡sakomų teiginių tonas bei raiÅ¡ka tokia, jog Å¡iuose teiginiuose IeÅ¡kovams implikuojami baudžiamaisiais įstatymais uždraustos, teisės ir geros moralės požiÅ«riu nepriimtinas savybes, bei neva atlikti teisei prieÅ¡ingi veiksmai.

Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovai paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , žeminančiÄ IeÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ bei IeÅ¡kovo garbę ir orumÄ skaitant kiekvienÄ publikacijÄ kaip visumÄ ir visas kartu neabejotinai susidaro įspÅ«dis, kad visose yra dėsningai ir kryptingai juodinama VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ ir jos vadovas. Publikacijų raÅ¡ymo stilius sudaro įspÅ«dį skaitytojui, kad IeÅ¡kovė VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ padariusi tam tikrų nusikalstamų veikų, kad su IeÅ¡kove susiję asmenys taip pat elgiasi neteisėtai, nors nei dėl vieno publikacijose apraÅ¡omų įvykių ar aplinkybių nėra priimtų įsiteisėjusių nuosprendžių ar kitokių teismų sprendimų, kuriais bÅ«tų konstatuota, kad IeÅ¡kovė, IeÅ¡kovas ar su jais susiję asmenys padarė prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ ir buvo nubausti.

IeÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminantys duomenys buvo paskleisti vieÅ¡ai (spaudoje), jie buvo skleidžiami sistemingai, todėl IeÅ¡kovas buvo žeminamas ne tik jį pažįstančių ir artimų žmonių, verslo parnerių, tačiau ir visos visuomenės akyse. Dėl Atsakovų publikacijų pablogėjo ieÅ¡kovo socialiniai santykiai, IeÅ¡kovas visuomenės ir verslo pasaulio akyse yra pateikiamas kaip nepatikimas asmuo. Atsakovai savo neteisėtais veiksmais IeÅ¡kovui sukėlė ilgÄ laikÄ besitęsiančiÄ dvasinių iÅ¡gyvenimų, prastÄ emocinę, psichologinę bÅ«senÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡vardintas aplinkybes, Atsakovų veiksmai yra vertinti kaip realiai sukėlę didelę neturtinę žalÄ , kuriÄ IeÅ¡kovas vertina 50 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas G. Å . yra dienraščio „Lietuvos Rytas“ korespondentas, tačiau IeÅ¡kovas neturi informacijos, jog G. Å . yra UAB „Lietuvos rytas“ darbuotojas manytina, jog neturtinės žalos atlyginimas IeÅ¡kovui G. R. priteistinas iÅ¡ abiejų atsakovų solidariai, kadangi žala ieÅ¡kovui padaryta bendrais atsakovų veiksmais, už kuriuos jie yra atsakingi (Visuomenės informavimo įstatymo 51 str. l d.).  IeÅ¡kovė VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ minimose publikacijose laikoma nesÄ Å¾ininga ir nepatikima verslo partnere, de facto apgaudinėjančia savivaldybę ir neefektyviai valdanti savivaldybės jai perduotÄ turtÄ , IeÅ¡kovei VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ priskiriamos teisei prieÅ¡ingos veikos (dokumentų klastojimas, dalyvavimas schemoje, primenančioje pinigų plovimÄ ).

Tokie pasisakymai sÄ lygoja neigiamÄ juridinio asmens vertinimÄ t.y. juridinio asmens dalykinės reputacijos įžeidimÄ , tiesiogiai įtakoja juridinio asmens veiklÄ ir jo gaunamas pajamas, kadangi nesant pasitikėjimo juridiniu asmeniu, kaip verslo subjektu sumažėja galimybės gauti geresnių verslo pasiÅ«lymų ir efektyviai vykdyti kasdienę veiklÄ . IeÅ¡kovė nurodo, jog vieÅ¡ai paskleistų neigiamų publikacijų laikas (laikotarpis nuo 2011-02-23 iki 2012-12-05) sutapo su VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ pajamų iÅ¡ veiklos (lyginant su praėjusiu laikotarpiu, neįskatinat koncesijos mokesčio) sumažėjimu.

Tokia situacija susidarė todėl, jog dėl vieÅ¡ai paskleistos informacijos visuomenėje pasikeitė VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ veiklos ir jos rezultatų vertinimas, požiÅ«ris į jÄ . VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ vardas tapo siejamas su skandalais ir neteisėta veikla, dėl ko pablogėjo santykiai su verslo parneriais. Dėl nuolatinių neigiamų pasisakymų VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ atžvilgiu su VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ 2011-2012 metais bendradarbiavęs renginių organizatorius VÅ¡Ä® „KultÅ«ros vadybos projektai“ nutraukė bendradarbiavimÄ su IeÅ¡kove, ko pasėkoje IeÅ¡kovė neteko dalies savo pajamų.

Taip pat pažymėtina, jog dėl tų pačių priežasčių (dėl nuolatinių neigiamų pasisakymų su VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ atžvilgiu) dalis įmonių su VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ nutraukė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Ä®vertinus sutartyje metinį patalpų nuomos mokestį, VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ neteko 46 120,38 Lt pajamų, kurias bÅ«tų gavusi, jei Å¡ios negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys nebÅ«tų nutrauktos. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovė papildomai paaiÅ¡kino, kad pagal ieÅ¡kinio reikalavimÄ praÅ¡oma pripažinti neatitinkančius tikrovės duomenis, kurie yra iÅ¡vadinti ieÅ¡kinyje.

ReikalavimÄ formulavo taip, kad praÅ¡o pripažinti bÅ«tent tuos teiginius, kuriuos iÅ¡vardino pačiame ieÅ¡kinyje kaip neatitinkančius tikrovės ir žeminančius. Atsakydama į ieÅ¡kovų teismui suformuluotus klausimus teismo ekspertė patvirtino, kad daugiau negu 16 atvejų ekspertė aiÅ¡kiai įvardijo, kad teiginiuose yra iÅ¡dėstomi faktai, ne nuomonė. Tik berods dvejose vietose ekspertė įvardijo, kad žurnalistas ir leidėjas publikacijose reiÅ¡kia nuomonę, tačiau ieÅ¡kovų manymu, ta nuomonė stokoja faktinio pagrindo.

Bendrojoje iÅ¡vadoje ekspertė padarė iÅ¡vadÄ , kad panaudotos raiÅ¡kos priemonės neperžengia etikos normų, ekspertė iÅ¡ tikrųjų išėjo už jai suformuluotos užduoties ribų ir pasakė savo nuomonę klausimu, kurio niekas neklausė. Nei vienas atsakovas neįvykdė savo CK 2.24 str. nurodytos pareigos pagrįsti paskleistų duomenų tikrumÄ . Jokių duomenų, kokiais faktais ar duomenimis rėmėsi, atsakovai nepateikinėja. Atsakovai nesivargino tokių duomenų pateikti. Ankstesnio parengiamojo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovė nesutiko pakeisti atsakovo G.

Å . procesinę padėtį iÅ¡ atsakovo į trečiojo asmens.Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad pateiktų teiginių formuluotė skaitytojams nepateikia melagingos informacijos, pateiktuose teiginiuose nebuvo peržengtos saviraiÅ¡kos laisvės ribos, informacijos rengėjas sÄ moningai neiÅ¡kraipė ir nenutylėjo informacijos, nepiktnaudžiavo teise skleisti informacijÄ . Teiginių stilius atspindi realiÄ situacijÄ , o pasirinktas pateikimo bÅ«das nėra neteisėtas.

Dėl tų pačių duomenų neatitikimo tikrovei ir dalykinės reputacijos pažeminimo vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų – vieÅ¡oji įstaiga „Pramogų sala“ jau buvo kreipęsis į Žurnalistų etikos inspektorių. Pastarasis surinko visÄ bÅ«tinÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ ir jÄ laibai iÅ¡samiai iÅ¡analizavo sprendime. Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ advokatas S. Židonis palaikė pozicijÄ iÅ¡dėstytÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį, prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismų praktikoje suformuluotos 4 sÄ lygos, kuomet tokio pobÅ«džio ieÅ¡kiniai gali bÅ«ti tenkinami. Tai žinių paskleidimo faktas, faktas, kad žinias paskleidžia atsakovas, kad tos žinios neatitinka tikrovės ir kad žeminÄ garbę ir orumÄ . Ekspertė irgi pasakė, kad dėl faktų negali atsakyti, ar jie atitinka tikrovę ar ne. Žeminti garbę ir orumÄ gali tik tikrovės neatitinkantys faktai, o visokie apraÅ¡ymai, metaforos, žodžių pavartojimas – jeigu tie faktai atitinka tikrovę, jie niekada negali žeminti garbės ir orumo.

Ekspertė tÄ patį pasakė. IeÅ¡kinyje daugiausia buvo akcentuojama ne dėl faktų, o dėl to, kad nepatinka kaip tie faktai buvo apraÅ¡yti. Ekspertizė tik patvirtino atsakovų pozicijÄ . Dėl faktų, kad ieÅ¡kovų atstovė sako, kad jie neįrodyti, tai atsakovai pateikė žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimÄ . Jis atliko nuodugnų tyrimÄ ir tame sprendime yra visi įrodymai, kurie buvo surinkti. Atsakovai nematė bÅ«tinybės antrÄ kartÄ rinkti tuos įrodymus ir teikti teismui. Nes pagal CPK 197 str. 2 d. raÅ¡ytiniai įrodymai turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , kol jie nenuginčyti.

Atsakovai prašė stabdyti bylÄ , kol įsiteisės Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas, ieÅ¡kovai tam prieÅ¡taravo, o Å¡iandien reiÅ¡kia pretenzijas, kad tas nebuvo padaryta. Atsakovas G. Å . pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti (1 t., b.l. 147-156). Nurodė, kad nėra tinkamas atsakovas byloje, nes atsakovÄ UAB „Lietuvos rytas“ ir atsakovÄ G. Å . sieja darbo santykiai nuo 1998 m., todėl jis neteisingai patrauktas atsakovu, nes pagal CK 6.264 str. žalÄ atlygina darbdavys.

IeÅ¡kovai neginčija, kad G. R., kaip vieÅ¡osios įstaigos vadovas, yra vieÅ¡asis asmuo. VieÅ¡ajam asmeniui taikytinos žymiai platesnės komentavimo ir kritikos ribos. Teikdamas visuomenei informacijÄ , atsakovas veikė sÄ Å¾iningai. Visuomenei svarbu žinoti, kaip valdomas didžiulis turtas – už Lietuvos ir Europos SÄ jungos mokesčių mokėtojų lėšas – 73 milijonus litų, pastatyta Å iaulių arena, kurios valdymas patikėtas ieÅ¡kovei – vieÅ¡ajai įstaigai „Pramogų sala“.

Ne mažiau visuomenei svarbu žinoti, ar Å¡iuo turtu naudojamasi efektyviai ir skaidriai, ar objektÄ eksploatuojančios įmonės veikla nukreipta visuomenei naudinga linkme. IeÅ¡kovai savo ieÅ¡kinyje neatskiria, kur yra iÅ¡vardinti faktai, o kur yra žurnalisto nuomonė, nors akivaizdu, kad atsakovas rėmėsi vieÅ¡ai skelbiama ir nepaneigta informacija, su kuria susipažinęs susidarė savo nuomonę. JÄ patvirtina Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos priimtas sprendimas dėl G. R., Å iaulių apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-339-372/2013.

IeÅ¡kovų ieÅ¡kinys nepagrįstas, neteisingas ir nesÄ Å¾iningas. Žurnalistų etikos inspektorius 2012-12-10 sprendimu VÅ¡Ä® „pramogų sala“ skundÄ pripažino nepagrįstu. IeÅ¡kovų pareiga įrodyti žalos atsiradimÄ ir žalos dydį pagrįsti įrodymais. IeÅ¡kovai neįrodė nei žalos atsiradimo fakto, nei žalos dydžio. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismas nustatė, kad IeÅ¡kovų nurodytais argumentais ir ieÅ¡kinyje keliamais teiginiais dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijose „Šiaulių veikėjų lesykla domisi prokurorai“, „Arena klampina ir politikus“, „Arenos valdytojas jau užsigeidė susitaikyti“, „BrangÅ«s automobiliai užmaskuoti aÅ¡aromis“ byloje nebuvo nustatyta faktų visuma, kuriai esant pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ yra ginama fizinio asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį bei juridinio asmens dalykinė reputacija CK 2.24 straipsnio prasme.

Ginčo teiginiai negalėjo pažeisti ieškovų teisių ir teisėtų interesų CK 2.24 straipsnio prasme, byloje nebuvo įrodyta, kad šio straipsnio saugomos ieškovams reikšmingos vertybės buvo sumenkintos ar pažemintos. Nenustačius CK 2.24 straipsnio reikalaujamos faktų visumos, netaikytinas šios teisės normoje įtvirtintas garbės ir orumo gynimo būdas, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Publikacijose minimi faktai, nestokojo faktinio pagrindo, todėl negalėjo sumenkinti ieškovų reputacijos, pažeisti G.

R. garbę ir orumÄ ; teismas taip pat nenustatė, kad nuomonė, kritika bÅ«tų buvusi nepagrįsta ir neobjektyvi; o asmuo, juos paskleidęs, nesÄ Å¾iningas ir kaltas dėl jų skleidimo. Pagal gausiÄ teismų praktikÄ , akivaizdu, jog kalbinė publikacijų raiÅ¡ka dėl stiliaus ypatumų, publikacijas raÅ¡ant gyvu stiliumi, naudojant vaizdingus posakius, frazeologizmus, metaforas, negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pagrindas konstatuoti dalykinės reputacijos pažeidimÄ ar asmens garbės ir orumo pažeidimÄ . Informacijos (saviraiÅ¡kos laisvė) suteikia teisę vieÅ¡osios informacijos rengėjams, žurnalistams ne tik informuoti apie įvykius, bet ir pateikti savo požiÅ«rį, iÅ¡vadas, komentarus apie įvykius, faktus ir asmenis.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žurnalistų saviraiÅ¡kos laisvė gali apimti tam tikrÄ perdėjimÄ ar provokacijÄ (žr. Dalban c. Roumanie, no. 28114/95, 49, CEDH 1999-VI). Todėl teismų jurisprudencijoje žeminančia garbę ir orumÄ pripažįstama klaidinga informacija, neturinti nieko bendra su konkrečiu asmeniu ar jo veikla, kurioje teigiama apie asmens padarytÄ teisės, moralės ar paprotinių normų, atspindinčių visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemÄ , pažeidimÄ , netinkamÄ ar negarbingÄ poelgį privačiame ar vieÅ¡ajame gyvenime ir, kuri formuoja apie asmenį klaidingÄ , paties subjekto priimtais sprendimais ir (ar) elgesiu nesumodeliuotÄ , todėl nepagrįstÄ ir nepelnytÄ visuomenės nuomonę dėl tokio asmens.

Nenustačius faktų visumos, bent vienos iÅ¡ sÄ lygų, nekyla atsakovų civilinė atsakomybė. IeÅ¡kovas VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ neįrodė, kad dėl paskleistų teiginių jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės ar nepagrįstÄ nuomonę (dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiÅ«ris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, ar jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panaÅ¡aus pobÅ«džio aplinkybės).

Minėdamas įmones, nutraukusias negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su VšĮ „Pramogų sala“, bei pateikdamas lentelę, kuriose šios įmonės įvardintos, ieškovas nenurodė esminio dalyko – sutarčių nutraukimo priežasčių. Nėra patikimų įrodymų, kad sutarčių nutraukimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su paskleista informacija. Kaip ir nėra patikimų, objektyvių duomenų, kad ieškovo pateikta informacija apie renginio organizatoriaus VŠĮ „kultūros vadybos projektai“ organizuotus renginius Šiaulių arenoje 2011, 2012 m., jų skaičių (1 t., b.l.

79) yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su publikacijų teiginiais. IeÅ¡kovo teiginiai, kad VÅ Ä® „kultÅ«ros vadybos projektai“ nutraukė bendradarbiavimÄ su ieÅ¡kovu vieÅ¡Ä ja įstaiga „Pramogų sala“ dėl keturių publikacijų teiginių niekuo nepagrįsti (CPK 178 str.). Vertinant visų publikacijų tekstÄ , kontekstÄ , sakinių konstrukcijas, jų logines sÄ sajas, buvo vertinama ir tai, kad paskleista informacija yra susijusi su vieÅ¡aisiais asmenimis bei visuomenei reikÅ¡mingu objektu (AukÅ¡tabalio multifunkciniu kompleksu), visuomenei reikÅ¡mingais klausimais (dėl AukÅ¡tabalio multifunkciniu komplekso veiklos, savivaldybės mokėtų lėšų (koncesijos mokesčio) panaudojimo), taigi žurnalistas siekė visuomenei pateikti informacijÄ vieÅ¡ojo intereso klausimais, kritiÅ¡kai įvertinti ieÅ¡kovo vieÅ¡osios įstaigos „Pramogų sala“, Å iaulių miesto savivaldybės veiksmus ir neveikimÄ , o informacijai netrÅ«ko faktinio pagrindo, Å iaulių prokuratÅ«ra buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimÄ dėl koncesijos mokesčio permokos, inicijavusi koncesijos sutarties pripažinimÄ negaliojančia.

VieÅ¡ojo asmens dalykinės reputacijos gynimo ribos siauresnės, o jo atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės negu privataus asmens atveju.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti, jog dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijose „BrangÅ«s automobiliai užmaskuoti aÅ¡aromis“ („Lietuvos rytas“ , 2011-02-23, Nr.44/6106), „Šiaulių veikėjų lesykla domisi prokurorai“ („Lietuvos rytas“, 2011-03-15, Nr. 60/6122), „Arena klampina ir politikus“ („Lietuvos rytas“, 2012-06-20, Nr. 143/6506), „Arenos valdytojas jau užsigeidė susitaikyti“ („Lietuvos rytas“, 2012-12-05, Nr. 284/6647) paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina G.

R. asmens garbę ir orumÄ bei ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ dalykinę reputacijÄ bei atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktus, jog ieÅ¡kovų vieÅ¡as skelbimasis dėl lėšų trÅ«kumo ir automobilių pirkimas vyko tuo pačiu metu ir nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovų (apeliantų) argumentus apie tai, jog vienintelis atsakovų tikslas sugretinant laike nutolusius automobilių pirkimo ir savivaldybės skolos pavieÅ¡inimo faktus buvo pažeminti apeliantus, parodyti jų tariamÄ nesÄ Å¾iningÄ veiklÄ ir nuteikti skaitytojÄ neigiamai galvoti apie apeliantų veiksmus ir poelgius.

Teismo iÅ¡vada, jog minėtam teiginiui netrÅ«ksta faktinio pagrindo yra neteisinga ir paremta netinkamai nustatytais faktais, todėl yra naikintina. Žurnalisto vartojama sÄ voka „dotacija” pateikia klaidingÄ vaizdÄ apie tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius ir siekia įteigti skaitytojui, jog apeliantas be pagrindo gauna dotacijÄ /subsidijÄ (paÅ¡alpÄ , paramÄ ), kuriÄ dar ir netinkamai panaudoja, VÅ¡Ä® „Pramogų sala” mano, kad skundžiamas teiginys atitinka teismų praktikoje suformuluotus garbę ir orumÄ bei dalykinę reputacijÄ pažeidžiančio teiginio kriterijus.

Apeliantai nesutinka su teismo vertinimu, jog teiginiu pateikta nuomonė (manymas) apie tai, kad automobiliai galimai yra įregistruoti kaip trumpalaikis vieÅ¡osios įstaigos turtas, tačiau Teismas neturi duomenų, kad atsakovai sÄ moningai skelbė nesÄ Å¾iningÄ , neturinčiÄ objektyvaus faktinio pagrindo nuomonę, ir nenustatė akivaizdžių nesÄ Å¾iningumo požymių, todėl laiko, jog atsakovai iÅ¡sakė nuomonę, kad turtas trumpalaikis, neturėdami tikslo pažeminti ieÅ¡kovÄ ar jį sumenkinti.

Neleidžiama skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 38 str.). Teismas iÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatė, jog automobiliai buvo apskaityti kaip įstaigos ilgalaikis turtas (lt., b.l. 58, 59, 60, 61). Byloje esanti ekspertizės iÅ¡vada patvirtina, jog pagal žurnalisto pasirinktas kalbinės iÅ¡raiÅ¡kos priemones Å¡iuo teiginiu yra reiÅ¡kiama nuomonė (spėjimas). Tokio pobÅ«džio žurnalisto nuomonei (spėjimui) nėra absoliučiai jokio objektyvaus faktinio pagrindo, t.y., žurnalistas niekada nenustatė ir net netyrė jokių faktų ar aplinkybių kurios galėtų byloti ar leistų daryti bent prielaidas apie netinkamai buhalterinėje apskaitoje apskaitytÄ ilgalaikį turtÄ , todėl akivaizdu, jog spėjimÄ apie netinkamai vedamÄ buhalterinę apskaitÄ Å¾urnalistas daro remdamasis vien tik pačiu automobiliu įsigijimo faktu ir savo paties susikurtu iÅ¡ankstiniu neigiamu ieÅ¡kovės įvaizdžiu, kuri jis siekia įteigti visuomenei.

Skundžiamas teiginys, nors laikytinas nuomone, tačiau yra peržengiantis nuomonės skleidimo ribas, atitinka nesÄ Å¾iningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos ir vertinimo požymius, ir byloja apie žurnalisto sÄ moningÄ ketinimÄ nesant absoliučiai jokio objektyvaus faktinio pagrindo sudaryti visuomenei neigiamÄ nuomonę apie VÅ¡Ä® „Pramogų sala“, priskirti jai nesamus Buhalterinės veiklos įstatymo ir apskaitos vedimo taisyklių pažeidimus, ir taip pažeminti jo, kaip neva netinkamai (neteisėtai) besielgiančio subjekto, reputacijÄ .

Apeliantai su teismo vertinimu, jog teiginys „žiniasklaidos dėmesį itin mėgstantis Å iaulių arenos vadovas G. R. atsivėrė tylos siena, kai „Lietuvos ryto“ žurnalistas pateikė klausimus apie 2007-2011 m. vieÅ¡osios įstaigos gautas pajamas, pelnÄ , investicijas, įsigytas maÅ¡inas, skelbtus konkursus, pirktas paslaugas“ nėra ieÅ¡kovo G. R. garbę ir orumÄ Å¾eminančio pobÅ«džio. Akivaizdu, jog publikacijos teiginiu „atsitvėrę tylos siena“ yra siekiama visuomenei sudaryti įspÅ«dį, jog apeliantas G.

R. yra asmuo, nuo žurnalistų ir visuomenės slepiantis informacijÄ apie vieÅ¡osios įstaigos veiklÄ , kadangi tikėtina yra teisės aktus pažeidžiančios veiklos bendrininkas, ir tokiu bÅ«du siekiama pažeminti apelianto, kaip neva neteisėtai besielgiančio asmens, garbę ir orumÄ . teiginių apie informacijos nepateikimÄ , iÅ¡ kurių iÅ¡plaukia ekspertizės akte nurodyta iÅ¡vada, su kuria sutiko teismas, neva G. R. elgėsi neįprastai dėl to, kad žurnalisto klausimai jam buvo neparankÅ«s (l t., b.l. 59).

Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nenustatė, jog Atsakovas minėtÄ teiginį paskleidė turėdamas tikslÄ pažeminti ieÅ¡kovÄ G. R.. Teiginiu „PasiraÅ¡ant sutartį miestas įsipareigojo koncesininkui kasmet skirti ne didesnę kaip 0,742 mln. litų iÅ¡mokÄ . Tačiau ji buvo skirta tik padengti nuostolius“ sÄ moningai iÅ¡kreipta tikrovė ir skaitytojui leista manyti, jog savivaldybė koncesijos mokestį mokėjo tik siekdama padengti VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ susidariusius nuostolius, tuo tarpu iÅ¡ Koncesijos sutarties nuostatų matyti, jog koncesijos mokestis yra mokamas Koncesijos objektui iÅ¡laikyti ir koncesininko veiklai vykdyti, siekia įteigti skaitytojui, neva 1) Apeliantei VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ koncesijos mokesčio suma buvo skirta nepagrįstai 2) Apeliantė VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ netinkamai elgėsi, siekdama gauti koncesijos mokestį, taigi teiginiuose pateikta informacija, neatitinkanti tikrovės, žeminanti apeliantės dalykinę reputacijÄ ir gerÄ vardÄ .

Apeliantas taip pat nesutinka, jog teiginiai „Suklastojo tarybos sprendimÄ â€œ ir „/ vieÅ¡umÄ iÅ¡kilo informacija apie savivalę ir dokumentų klastojimÄ â€œ yra apie Å iaulių merÄ G. M., o ne apeliantÄ G. R., dėl ko pastarojo asmens ir orumo pažeidimas nekonstatuotinas. Publikacijoje minėti teiginiai sugretinami su teiginiu „neseniai paaiÅ¡kėjo, kodėl tokiais artimais bičiuliais tapo Å iaulių meras G. M. ir arenos vadovas G. R.“. Po pateikto neva fakto apie artimÄ bičiulystę seka sakinys, kuriame neva paaiÅ¡kinama, kodėl susiklostė ta artima bičiulystė, suprask - nes asmenys kartu klastojo dokumentus (arba klastojo vienas kito naudai, kt.).

Taigi Å¡ie teiginiai tiesiogiai liečia ApeliantÄ G. R., priskiria jam teisei prieÅ¡ingus veiksmus (teigia jį prisidėjus prie Å¡ių veiksmų atlikimo), todėl jie per se pažeidžia Apelianto G. R. garbę ir orumÄ . Pažymėtina, kad publikacijos paskleidimo metu nebuvo ir iki Å¡iol nėra priimtas joks teismo sprendimas, kuriuo bÅ«tų konstatuotas koks nors su Å iaulių arena susijęs dokumentų klastojimo faktas, todėl žurnalistas G. Å . nepagrįstai publikacijoje naudojo žodžius „suklastojo“, „klastojimas“ ir pateikė teiginį „į vieÅ¡umÄ iÅ¡kilo informacija apie savivalę ir dokumentų klastojimÄ â€œ kaip neginčijamÄ faktÄ , nors jis visiÅ¡kai neatitinka tikrovės. Apeliantų įsitikinimu, straipsnio antraÅ¡tė „Šiaulių veikėjų lesykla domisi prokurorai“ pati nuteikia skaitytojÄ , kad publikacijoje yra kalbama apie neteisėtus tam tikrų asmenų („veikėjų”) veiksmus (nes Å¡ių veikla domisi prokurorai).

Žodis „lesykla“ antraÅ¡tėje vartojamas paÅ¡iepiančiai, ir implikuoja neigiamÄ iÅ¡ankstinį požiÅ«rį apie publikacijoje minimus asmenis. Tokiu bÅ«du buvo pažeidžiamas principas, jog vieÅ¡osios informacijos rengėjai (skelbėjai) privalo informacijÄ apie įvykius/asmenis perteikti pasirinkdami neutralų tonÄ , siekiant, kad visuomenė bÅ«tų informuota apie įvykius objektyviai, neperÅ¡ant asmeninės vieÅ¡osios informacijos rengėjo/skleidėjo nuomonės ar simpatijų (antipatijų), teikti neÅ¡aliÅ¡kas žinias.

Publikacijose konstatuojamuoju tonu pasakoma, jog su vieÅ¡osios įstaigos vadovais susijusios įmonės pelnosi iÅ¡ arenos. Apeliantai nesutinka ir su teismo padaryta iÅ¡vada, jog suklestėjimas ar pelno gavimas, jei tai nėra nusikalstama veika, normaliems piliečiams yra teigiamas emocijas kelianti informacija, todėl ieÅ¡kovai nepagrįstai reaguoja į tai, kas eiliniams piliečiams nekelia neigiamų asociacijų. Publikacijoje nėra pateikiama neutrali informacija apie VÅ¡Ä® Pramogų sala savininkų įmonių pelno augimÄ , prieÅ¡ingai, publikacijoje yra iÅ¡sakomas teiginys apie Å iaulių arenos atidarymo ir VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ savininkams priklausančių įmonių suklestėjimo sÄ sajumÄ (ekspertizės iÅ¡vada, t 1, b. 1. 61), t.y., parodoma, jog įmonių pelnas atsirado tik todėl jog buvo atidaryta arena.

Dėl teiginių „Po „Lietuvos ryto“ publikacijų ciklo ikiteisminį tyrimÄ pradėję pareigÅ«nai konstatavo, kad politikai ir valdininkai buvo itin dosnÅ«s arenos valdytojams. Jiems iÅ¡ kiauro savivaldybės biudžeto permokėta apie 2 mln. litų“; „Šį teiginį dar pernai paneigė Generalinės prokuratÅ«ros atliktas tyrimas, kuriame aiÅ¡kiai pasakyta - priežiÅ«ros komisija niekada net nesvarstė galimybės mažinti iÅ¡mokÄ â€œ; „Koncesijos sutartis sudaryta tikrovės neatitinkančiu dokumentu“, - tokiÄ iÅ¡vadÄ dar praėjusių metų vasarÄ buvo padariusi suklastotÄ dokumentÄ iÅ¡nagrinėjusi Generalinės prokuratÅ«ros prokurorė Deimantė Nikitinienė“, teismas nurodė, jog žurnalistas netiksliai pavartojo žodį „konstatavo“, tačiau minėtų teiginių paskelbimas nepažeidžia apeliantų garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos, kadangi minėtiems teiginiams netrÅ«ksta faktinio pagrindo.

Teismas Skundžiamame sprendime laikė, jog nepaisant netikslių sÄ vokų naudojimo pakankamas faktinis pagrindas aukščiau minėtam teiginiui yra ikiteisminio tyrimo grupei asmenų pradėjimas, tačiau apeliantų supratimu, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas savaime nereiÅ¡kia ir negali reikÅ¡ti, kad teisės pažeidimas buvo padarytas. Teiginys, kad tik neva pareigÅ«nams prispaudus uodegÄ (gudraujant) siekiama savivaldybės taryboje patvirtinti koncesijos mokestį, neatitinka tikrovės, kadangi koncesijos mokesčio dydis buvo nustatytas Koncesijos sutarties 10.1. punkte ir patvirtintas 2006-04-27 tarybos sprendimu Nr. T-l38 (žr. aukščiau), jo svarstymo klausimas nepriklauso nuo apeliantų, todėl minėti teiginiai neatitinka tikrovės ir žurnalistinės etikos, tarp jų nėra jokių loginių ryÅ¡ių.

Publikacijoje aplinkybės „Valdininkai sukruto dienraščiui paskelbus, kokiomis sÄ lygomis arenoje patalpas nuomojosi savivaldybės sporto mokyklos „Dubysa“, „Klevas“, Atžalynas“ ir kÅ«no kultÅ«ros mokykla. 2007-2011 metais Å¡ios įstaigos sumokėjo „Pramogų salai“ net 917 tÅ«kstančių litų. O G. R. Å¡eimai priklausantis grožio salonas „Agnetė“ mokėjo net 10 kartų pigiau“ dirbtinai buvo sudėtos į vienÄ teiginį, nes visiems subjektams taikomos patalpų nuomos sÄ lygos buvo nustatomos atsižvelgiant į individualiÄ situacijÄ (patalpų dydį, nuomos terminÄ , naudojimo paskirtį, rinkos paklausÄ , tęsiamus įsipareigojimus, kliento galimybes mokėti nustatytas kainas, kt.), todėl visus nuomos atvejus reikia vertinti atskirai.

Minėtas teiginys to pasėkoje tapo neatitinkantis tikrovės ir klaidinantis skaitytojÄ , tuo kenkiant IeÅ¡kovų, neva nustatančių nevienodas (nesÄ Å¾iningas) sÄ lygas arenos patalpų nuomininkams, reputacijai. Teismas Skundžiamame sprendime nurodė, jog publikacijos „Arenos valdytojas jau užsigeidė susitaikyti“ teiginiai atitinka tikrovę, todėl nėra sÄ lygų viseto atsakovų atsakomybei kilti. Apeliantai su tuo nesutinka. Pažymėtina, jog juridinio asmens reputacija ginama tik nuo jÄ Å¾eminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesÄ Å¾iningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo.

Ekspertizės iÅ¡vadoje nurodoma, jog teiginys „užsigeidė susitaikyti" turi lengvos paÅ¡aipos atspalvį, tuo tarpu žodžių junginys „į skandalus įklimpęs veikėjas" neigiamai apibÅ«dina iÅ¡ konteksto žinoma asmenį kaip tiesiogiai susijusi su skandalais. Žurnalisto neigiamai asmenį apibÅ«dinanti nuomonė yra teiginys, atitinkantis nesÄ Å¾iningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos ir vertinimo apibrėžimÄ , ir bylojantis apie žurnalisto sÄ moningÄ ketinimÄ nesant absoliučiai jokio objektyvaus faktinio pagrindo sudaryti visuomenei neigiamÄ nuomonę apie VÅ¡Ä® „Pramogų sala" vadovÄ , pažeminti jo, kaip neva nuolat netinkamai besielgiančio ir dėl to įklimpusio į sakndalus subjekto, reputacijÄ .

Taip pat apeliantai pažymi, jog žurnalisto pasirinktas teiginių „IÅ¡judino etikos sargai?" ir „Šiaulių arenoje įsitaisiusių veikėjų tonas pasikeitė, kai iÅ¡vadas pateikė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Ji pripažino, jog „Pramogų salos" generalinis direktorius G. R. ne kartÄ pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymÄ â€ stilius ir tonas bei teiginių sugretinimas (jų eilės tvarka) implikuoja neigiamÄ nuomonę apie VÅ¡Ä® „Pramogų sala" motyvus sudarant taikos sutartį civ. byloje Nr. 2-746-372/2012 (skaitytojams sudarant įspÅ«dį, jog IeÅ¡kovė taikos sutartį nusprendė siÅ«lyti „iÅ¡sigandusi" VTEK sprendimo), nors VÅ¡Ä® „Pramogų sala" pasiÅ«lymas sudaryti taikos sutartį civ. byloje Nr. 2-746-372/2012 su VTEK sprendimu neturi jokio ryÅ¡io, tačiau publikacijos kontekste tai pateikiama kaip susijusios aplinkybės ir turėtų bÅ«ti vertinama kaip neatitinkantis tikrovės ir klaidinantis skaitytojÄ teiginys, kuriuo kenkiama Apeliantų dalykinei reputacijai ir geram vardui.

Apeliantai taip pat laiko, jog žurnalisto profesinė pareiga informuoti apie VTEK sprendimo negalutinį pobÅ«dį (skundžiamumÄ ) yra iÅ¡vedama iÅ¡ žurnalistų ir vieÅ¡osios informacijos rengėjų pareigos laikytis galiojančios nekaltumo prezumpcijos, neskelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 38 str.), pateikti iÅ¡samiÄ (pilnÄ ) informacijÄ apie priimtÄ VTEK sprendimÄ ir jo teisines pasekmes.Teismas Skundžiamame sprendime dėl publikacijų apie IeÅ¡kovės darbuotojų skaičių ir jų atlyginimui iÅ¡leidžiamÄ sumÄ , nurodė, jog aplinkybė, kai paskleista netiksli informacija apie darbuotojų skaičių, nelaikytina esminiu informacijos netikslumu, sudarančiu savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ konstatuoti dalykinės reputacijos pažeidimÄ .

Apeliantai su tuo nesutinka. Teismas nustatė, jog 2011-12-21 dienai VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ dirbo 18 žmonių, vietoj žurnalisto nurodytų 6. Žunalistas siekė parodyti, kad kiekvienas darbuotojas vidutiniÅ¡kai gavo po 10 666 Lt atlyginimÄ per mėnesį, kas yra didelė ir Lietuvos sÄ lygomis neįprasta suma. Žurnalistas, rengiantis publikacijÄ privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ir pateikti tiksliÄ informacijÄ , tačiau to nepadarė, o prieÅ¡ingai, visuomenei pristatė apeliantę VÅ¡Ä® „Pramogų sala” ir jos vadovÄ kaip neva neatsakingus iÅ¡laidautojus.

Teismas Skundžiamame sprendime nurodė, jog teiginiai „Šiaulių arenos valdytojas jau užsigeidė susitaikyti su prokurorais“ ir „Į skandalus įklimpęs veikėjas teisme pasiÅ«lė vieÅ¡Ä jį interesÄ ginančiai Å iaulių apygardos prokuratÅ«rai sudaryti taikos sutartį“ atitinka tikrovę, todėl nėra sÄ lygų viseto atsakovų atsakomybei kilti. Ekspertizės iÅ¡vadoje nurodoma, jog teiginys „užsigeidė susitaikyti“ turi lengvos paÅ¡aipos atspalvį, tuo tarpu žodžių junginys „į skandalus įklimpęs veikėjas“ neigiamai apibÅ«dina iÅ¡ konteksto žinomÄ asmenį kaip tiesiogiai susijusi su skandalais.

Žurnalisto neigiamai asmenį apibÅ«dinanti nuomonė yra teiginys, atitinkantis nesÄ Å¾iningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos ir vertinimo apibrėžimÄ , ir bylojantis apie žurnalisto sÄ moningÄ ketinimÄ nesant absoliučiai jokio objektyvaus faktinio pagrindo sudaryti visuomenei neigiamÄ nuomonę apie VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ vadovÄ , pažeminti jo, kaip neva nuolat netinkamai besielgiančio ir dėl to įklimpusio į skandalus subjekto, reputacijÄ . Ekspertizės iÅ¡vadoje nurodoma, jog teiginiu „IÅ¡judino etikos sargai?“ ir „Šiaulių arenoje įsitaisiusių veikėjų tonas pasikeitė, kai iÅ¡vadas teikė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Ji pripažino, jog „Pramogų salos” generalinis direktorius G. R. ne kartÄ pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymÄ â€œ perteikiama mintis, jog Å iaulių arenos valdytojų reakcija į apraÅ¡omus dalykus pasikeitė, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikė tolesniu sakiniu sukonkretintas iÅ¡vadas. Žurnalisto pasirinktas teiginių stilius ir tonas bei teiginių sugretinimas (jų eilės tvarka) implikuoja neigiamÄ nuomonę apie VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ motyvus sudarant taikos sutartį, tai pateikiama kaip susijusios aplinkybės ir turėtų bÅ«ti vertinama kaip neatitinkantis tikrovės ir klaidinantis skaitytojÄ teiginys, kuriuo kenkiama Apeliantų dalykinei reputacijai ir geram vardui.

Žurnalistas, neturėdamas jokių duomenų apie nuomos rinkos kainas ir patirties vertinti sandorių ekonominį pagrįstumÄ , teiginiais „Dar 2008-ųjų pabaigoje Å¡i įmonė už 225 kvadratinių metrų ploto patalpų nuomÄ per mėnesį mokėdavo po 3200 litų, bet po pusmečio nuompinigiai sumažėjo iki 500 litų. Nuo 2009 metų birželio „RÅ«manta“ už nuoma nebemoka nė cento“ ir „Šiaulių savivaldybei <..> apie tokias sÄ lygas lieka tik pasvajoti. Už miesto biudžeto pinigus arenoje buvo nuomojamos patalpos sporto mokykloms“ skaitytojams pateikė versijÄ , jog mažinant nuomos mokestį UAB „RÅ«manta“ buvo suteiktas nepagrįstas pranaÅ¡umas, įmonė buvo proteguojama, o savivaldybės turtas buvo naudojamas neefektyviai taip implikuojant neigiamÄ nuomonę apie apeliantÄ G.

R.. Pažymėjo, jog Koncesijos sutartis buvo sudaryta 2006 m., dar prieÅ¡ ekonomikos krizę, kuomet nuomos kainos buvo aukÅ¡tos, UAB „RÅ«manta“ nuomos įkainis buvo sistemingai mažinamas, kadangi tokia buvo rinkos situacija, o savivaldybei priklausančios sporto mokyklos jau ilgÄ laikÄ už nuomÄ taip pat nemoka nei cento.Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad nėra pagrindo pripažinti egzistuojant bent vienÄ iÅ¡ CK 2.24 str. 1 d. nurodytų aplinkybių.

Teismas, konstatuodamas, jog visi paskleisti duomenys iš esmės atitinka tikrovę, visiškai pagrįstai nusprendė, kad tokiu atveju jie negali žeminti ieškovų garbės ir orumo. Nors apeliantai nurodo, kad tam tikri teiginiai, o tiksliau jų konstrukcijos neva iškreipia teiginių reikšmę, teismo sprendime visi šie yra aptarti ir įvertinti, pasiremta teismų praktika bei atsižvelgta į Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime fiksuotas reikšmingas bylai aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantai yra viešieji asmenys, jų gynimo ribos siauresnės, jų atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės negu kitų asmenų atžvilgiu.

VieÅ¡ieji asmenys dėl savo specifinės padėties atsitveria detalesnei ir atidesnei jų ir jų veiksmų analizei. Atsakovas G. Å . su apeliaciniu skundu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti taip pačiais argumentais kaip UAB „Lietuvos rytas“.Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) saviraiÅ¡kos laisvę vertina kaip vienÄ esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vienÄ svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sÄ lygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad Å¡i laisvė taikytina ne tik „informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, Å¡okiruoja ar trikdo.

Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“, reikalavimai. <...> Kartu EŽTT akcentuoja, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos saviraiškos laisvei taikomos išimtys turi būti aiškinamos griežtai (angl. strictly), apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiko „primygtinį socialinį poreikį“.

Valstybės turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, spręsdamos, ar yra toks poreikis, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiÅ¡kos laisvės standartų ir principų (dėl pirmiau nurodytų principų žr. sprendimus bylose Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87, Axel Springer AG v. Germany (GC), no. 39954/08, 7 February 2012, par. 78 ir kt.).Nacionalinių teismų praktikoje taip pat akcentuojama bÅ«tinybė ginti asmens laisvę reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus kaip vienÄ svarbiausių demokratinės visuomenės principų, kartu pripažįstant, kad Å¡i laisvė nėra absoliuti ir visaapimanti.

Pagal kasacinio teismo suformuluotus iÅ¡aiÅ¡kinimus teisės skleisti informacijÄ apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis - asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Ä®statymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informacijÄ , yra įtvirtintos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo prielaidos - kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiÅ¡kiama tinkamai - neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų - norint iÅ¡ryÅ¡kinti asmens ar jo veiklos trÅ«kumus ir siekiant juos paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „S. L.

International Transport" v. UAB „Dinaka", bylos Nr. 3K-3-169/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas" v. P. S. IÄ®,,Uola", bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP" v. S. G. , bylos Nr. 3K-3-441/2010).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetÄ :

1) žinių paskleidimo faktÄ ;

2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ ;

3) faktÄ , kad žinios žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ ;

4) faktÄ , kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.). Juridinio asmens teisės į dalykinę reputacijÄ apsauga įtvirtinta CK 2.24 straipsnio 8 dalies normoje – pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas.Visuotinai žinoma, jog visuomenėje buvo kilęs didžiulis ir visiÅ¡kai pagrįstas susidomėjimas tiek VÅ¡Ä® „Pramogų sala“, tiek G.

R. asmeniu, kiek tai susiję su VšĮ „Pramogų sala“ veikla. VšĮ „Pramogų sala“ ir G. R. yra vieši asmenys. Teismo nuomone, vieši asmenys nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos, garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, viešojo asmens dalykinės reputacijos, garbės ir orumo gynimo ribos siauresnės, o jo atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės negu privataus asmens atveju. Viešiesiems asmenims keliami aukštesni reikalavimai dėl pakantumo griežtesnei ir šiurkštesnei kritikai.

Visuomenė yra suinteresuota dėl lėšų, kurios skiriamos pagal koncesijos sutartį, panaudojimo, todėl suprantamas informacijos rengėjo (skleidėjo) siekis perteikti turimÄ informacijÄ ir sukelti diskusijÄ Å¡iuo klausimu. Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovas VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ 2012 m. liepos 23 d. kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių su skundu dėl trijų iÅ¡ Å¡ioje byloje nagrinėjamų keturių UAB „Lietuvos rytas“ publikacijų: „BrangÅ«s automobiliai užmaskuoti aÅ¡aromis“, „Šiaulių veikėjų lesykla domisi prokurorai“ ir „Arena klampina ir politikus“ dėl jose paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos bei dėl to, jog vartojami teiginiai pažeidžia pareiÅ¡kėjo interesus bei žemina jo dalykinę reputacijÄ .

Inspektorius 2012 m. gruodžio 10 d. priėmė skundžiamÄ sprendimÄ Nr. SPR-129 pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ apeliaciniai skundai buvo atmesti. 2014-04-22 nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡sakė nuomonę, jog Å¡iuo konkrečiu atveju buvo apraÅ¡omos realios visuomeninės situacijos bei teikiamas tų situacijų vertinimas, kuris, sutiktina, atliktas panaudojant lietuvių kalbos žodžius, paprastai nedažnai pasitaikančius kasdieniniame bendravime.

Tačiau vieÅ¡ajam asmeniui iÅ¡sakoma kritika bei jos toleravimas nėra tokio aukÅ¡to laipsnio kaip privačiam asmeniui. Antai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1304/2012, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) formuojama praktika, yra pasisakęs, kad žurnalistų saviraiÅ¡kos laisvė gali apimti tam tikrÄ perdėjimÄ ar provokacijÄ bei hiperbolizavimÄ ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalies taikymo požiÅ«riu tai yra toleruotinas reiÅ¡kinys.

IÅ¡ straipsnio „BrangÅ«s automobiliai užmaskuoti aÅ¡aromis“ turinio matyti, kad ja skaitytojui pateikiama informacija apie koncesijos sutarties dėl „Šiaulių arenos“ pasiraÅ¡ymÄ ir jos savavaliÅ¡kÄ bei galimai neteisėtÄ keitimÄ , automobilių pirkimo ir įregistravimo aplinkybes, informacijos apie vieÅ¡osios įstaigos nepateikimo aplinkybes. Teismas nustatė, jog Å¡alys neginčijo, jog Å¡ios publikacijos teiginiai – apie ieÅ¡kovÄ , bei kad jie buvo plačiai paskleisti. IeÅ¡kovai neneigė, kad pirkti automobiliai iÅ¡ tikrųjų yra prabangÅ«s, taip pat to, kad tuo metu buvo susiklosčiusi sunki padėtis.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad Å¡ios publikacijos teiginiai, kurie anot apeliantų neatitinka tikrovės, joje pateikiama nesÄ Å¾ininga, neturinti objektyvaus faktinio pagrindo kritika, žeminama ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® „Pramogų sala“ dalykinė reputacija ir ieÅ¡kovo G. R. garbė bei orumas, atitinka tikrovę, nes Å¡iai informacijai netrÅ«ksta faktinio pagrindo, t.y. pateiktų teiginių formuluotė skaitytojams nepateikia melagingos informacijos. Teisėjų kolegija sutinka su tokia iÅ¡vada, kadangi apeliantų argumentai nepaneigia fakto, jog tuo metu, kai ieÅ¡kovo finansinė padėtis buvo sunki, ieÅ¡kovas valdė prabangius automobilius, juo labiau, publikacijoje „Savivaldybės skolos smaugia Å iaulių arenÄ â€œ, kuri skelbta 2009-11-16, nurodyta, jog įsiskolinimas elektros tiekėjams yra nuo praėjusių metų, t.y. 2008 m., tuo tarpu automobiliai įsigyti 2008-07-22 ir 2008-10-02, tai toks laikotarpio skirtumas neturi esminės reikÅ¡mės, jog Å¡ie du faktai persidengė laike.

Teismas pagrįstai sprendė, jog teiginių esmę reikia vertinti viso straipsnio kontekste, o ne iÅ¡ viso turinio konteksto iÅ¡imtu atsakovo teiginiu, o kritiÅ¡ko pobÅ«džio informacija nesuponuoja dalykinės reputacijos pažeidimo, juo labiau, kuriai netrÅ«ksta faktinio pagrindo. Publikacijos terminai „dotacija“ ir „iÅ¡moka“ nesudaro pagrindo pripažinti ieÅ¡kovės dalykinės reputacijos pažeidimÄ , nes juos nagrinėjamame kontekste nebÅ«tina suprasti vien tik kaip finansines ar teisines sÄ vokas, Å¡iuo atveju „dotacijos“, kaip žodis, apibÅ«dina koncesijos mokesčio iÅ¡mokėjimÄ ieÅ¡kovei.

Pabrėžtina, jog atsakovas (žurnalistas) publikacijoje pateikė savo įžvalgas, pagal turimus duomenis darė prielaidas. IeÅ¡kovei neteikiant žurnalistui jo praÅ¡omų duomenų apie įmonės veiklÄ , žurnalistas natÅ«raliai pateikė vienÄ iÅ¡ galimų automobilių įregistravimo variantų, dėl kurio jis susidarė nuomonę bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės veiksmų, todėl teiginys „Tikėtina, jog Å¡ie prabangÅ«s automobiliai įregistruoti kaip trumpalaikis vieÅ¡osios įstaigos turtas“ negali bÅ«ti laikomas neturinčia objektyvaus faktinio pagrindo nuomone.

Koncesijos mokestis ir jo paskirtis yra nurodyti koncesijos sutarties 10 p., todėl žurnalistui Å¡ios sutarties turinio nežinant (kurio ieÅ¡kovai nepateikė), jis publikacijoje vertino jam prieinamÄ ir turimÄ informacijÄ ir iÅ¡ to pateikė savo įžvalgas dėl Å¡io mokesčio paskirties ir pagrįstumo. Teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kiti ieÅ¡kovo minimi teiginiai kontekste nėra ieÅ¡kovo G. R. garbę, orumÄ Å¾eminančio pobÅ«džio, jį diskredituojantys, vien todėl, kad ieÅ¡kovo netenkina atsakovo parinktas frazeologizmas, kadangi byloje teisingai nustatytas faktas, jog ieÅ¡kovai atsisakė teikti atsakovui teikti jo praÅ¡omÄ informacijÄ apie savo veiklos finansinius rodiklius.

Pagal teismo ekspertizės iÅ¡vadas sakinys „suklastojo tarybos sprendimÄ â€œ nepilnasis, iÅ¡trauktas iÅ¡ konteksto, todėl tiksliai iÅ¡ jo nustatyti, ar tai faktas, ar nuomonė neįmanoma, be to Å¡is teiginys buvo apie G. M.. Apygardos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog ieÅ¡kovai subjektyviai vertina publikacijos sakinių struktÅ«rÄ ir pateikimÄ ir tai savaime neįrodo ieÅ¡kovo, kaip juridinio asmens, dalykinės reputacijos pažeidimo ir ieÅ¡kovo G. R. garbės ir orumo pažeidimo.

Rengdamas publikacijÄ â€žÅ iaulių veikėjų lesykla domisi prokurorai“ atsakovas (žurnalistas) rinko vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ , teikė užklausimus dėl dominančios informacijos, sugretino duomenis ir tuo pagrindu straipsnyje pateikė skaitytojui žiniÄ , kad ieÅ¡kovės savininkų bendrovės yra įsikÅ«rusios arenos patalpose ir ten galimai vykdo veiklÄ , jog arenos atidarymas sutapo su vieno arenos valdytojo įmonės apyvartos žymiu pakilimu, arenos įplaukų dydžiai kasmet skiriasi, nurodė arenos veiklos modelį.

Pirmos instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, pagrįstai sprendė, jog tokios publikacijoje pateikiamos informacijos faktinis pagrindas yra aiÅ¡kus ir nepaneigtas. Tai, kad atsakovas kritiÅ¡kai įvertino Å¡iuos duomenis ir pateikė savo svarstymus klausiamÄ jÄ forma, naudodamas abejonę reiÅ¡kiančius žodelius, keldamas intrigÄ nesudaro pagrindo teigti, jog dalykinė reputacija ar asmens garbė ir orumas buvo pažeisti. Konstatuotina, jog informacijos saviraiÅ¡kos ribos nebuvo peržengtos.AntraÅ¡tė pati savaime taip pat nėra pagrindas konstatuoti dalykinės reputacijos ar asmens garbės ir orumo pažeidimo, kadangi nors intriguojanti ir metaforizuota ji turi tam tikrÄ faktinį pagrindÄ .IÅ¡ publikacijos „Arena klampina ir politikus“ turinio matyti, kad publikacijos teiginiai yra vienas iÅ¡ žurnalisto atlikto tyrimo rezultatų, paremti faktinėmis aplinkybėmis, ankstesnėmis publikacijomis apie ieÅ¡kovÄ , trečiųjų asmenų nuomonėmis.

Atktreiptinas dėmesys, jog publikacijos teiginyje „Po „Lietuvos ryto“ publikacijų ciklo ikiteisminį tyrimÄ pradėję pareigÅ«nai konstatavo, kad politikai ir valdininkai buvo itin dosnÅ«s arenos valdytojams. Jiems iÅ¡ kiauro savivaldybės biudžeto permokėta apie 2 mln. litų“ pats atsakovas (žurnalistas) nurodo, jog faktÄ apie permokÄ konstatavo ikiteisminį tyrimÄ pradėję pareigÅ«nai. Kaip buvo nurodę ieÅ¡kovai – kad teisės pažeidimas buvo padarytas konstatuojama tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, akivaizdu, jog tai, kad kažkÄ konstatuoja ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, dar nereiÅ¡kia, jog pažeidimas buvo padarytas.

O vien paties žodžio “konstatavo” netinkamas pavartojimas neiÅ¡pildo visų dalykinės reputacijos, asmens garbės pažeidimui konstatuoti reikalaujamų sÄ lygų. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo (žurnalisto) teiginiai apie kocesijos dydžio keitimÄ , nuomos mokestį turėjo faktinį pagrindÄ . Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, jog buvo askleista netiksli informacija apie arenos darbuotojų skaičių, tai nesudaro savarankiÅ¡ko pagrindo konstatuoti dalykinės reputacijos pažeidimÄ .Vien tai, kad dėl publikacijos „Arenos valdytojas jau užsigeidė susitaikyti“ teiginių apie taikos sutarties sudarymÄ ieÅ¡kovas pasijuto sumentkintas nereiÅ¡kia, kad jo reputacija iÅ¡ tikrųjų sumenko.

Tuo tarpu teiginiui ,,Ä® skandalus įklimpęs veikėjas” tam tikrÄ pagrindÄ suteikia ankstesnės publikacijos apie arenos direktorių. Publikacijos teiginiai apie 2012-11-27 Vyriausios tarnybinės etikos komisijos sprendimÄ patys savaime nėra neatitinkamtys tikrovės, o kaip teisingai nurodė teismas vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovams nepatinka sakinių konstrukcija ir stilius, pati savaime nereiÅ¡kia, kad duomenys pažeidžia dalykinę reputacijÄ ar asmens garbę ir orumÄ . Tas pats pasakytina ir apie ieÅ¡kovų pasvarstymus, kokį įspÅ«dį skaitytojams galėjo ar negalėjo sudaryti tokie teiginiai.

Kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas – teiginiai apie nuomos kainas yra faktiÅ¡kai teisingi ir nepaneigti. Tai, kad atsakovas (žurnalistas) nepateikė tokio nuomos sutarčių vertinimo ir analizės, kokio pageidautų ieÅ¡kovas, savaime nepaneigia Å¡ių teiginių atitikimo tikrovei. Taigi nėra visų sÄ lygų konstatuoti dalykinės reputacijos pažeidimÄ .Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visų skundžiamų publikacijų turinį bei kontekstÄ , sprendžia, kad nevisiÅ¡kai tikslios frazės ir panaudoti žodžiai, apibÅ«dinantys teiginiuose reiÅ¡kiamus veiksmus ar įvykius, nagrinėjamu atveju nelaikytini kaip pažeidžiantys kitų asmenų teises.

Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas ginčijamus teiginius įvertino tiek bendrai, tiek atskirai, analizavo jų pasakymo kontekstÄ ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, todėl pagrįstai sprendė, jog kalbinė publikacijų raiÅ¡ka dėl stiliaus ypatumų, pasirinkti žodžiai ir jų deriniai patys savaime nuteikia ironiÅ¡kai, tačiau dalykinės reputacijos ar asmens garbės ir orumo nepažeidžia.Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys.

Kiekvienu atveju, kuomet buvo konstatuota, jog pateikta žinia yra netiksli ar neatitinka tikrovės, o nuomonė ar kritika nepagrįsta ir neobjektyvi, ieÅ¡kovai neįrodė, jog tokiais publikacijų teiginiais buvo sumenkinta ieÅ¡kovo dalykinė reputacija ar realiai nukentėjo, t.y. dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiÅ«ris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, ar jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panaÅ¡aus pobÅ«džio aplinkybės. Pirmos instancijos teismas Å¡iÄ aplinkybę ne kartÄ pabrėžė.

Be Å¡ito, pirmos instancijos teismas, visiÅ¡kai teisingai teigė, jog tam, kad atsakovams kiltų civilinė atsakomybė turi bÅ«ti nustatyta reikalaujamų faktų visuma, tik kuriai esant bÅ«tų ginama asmens garbė ir orumas ar dalykinė reputacija.Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nėra pakankamų įrodymų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kad visuomenė turėjo pagrindÄ vertinti straipsnius ar tam tikras jų dalis įvertinti kaip žiniÄ ar nuomonę, kuri žemina ieÅ¡kovų: kaip fizinio asmens garbė ir orumÄ ir kaip juridinio asmens dalykinę reputacijÄ ir to pasėkoje buvo sukeltos neigiamos pasekmės.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010; 3K-3-52/2011 ir kt.).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apibendrindama iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir galutinio rezultato. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumo; materialinės ar procesinės teisės normų netinkamo aiÅ¡kinimo bei taikymo, kas galėtų turėti įtakos skundžiamo teismo sprendimo pakeitimui ar jo panaikinimui.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos iÅ¡vadai dėl ginčo susiformuoti.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                             Loreta Lipnickienė Kolegijos teisėjaiAndrutė Kalinauskienė Andžei Maciejevski