2015-12-16 Nr. AB-24684-3-65-3-00404-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1385-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00404-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juntė“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juntė“ skundą atsakovui Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Juntė“ su skundu (prašymu) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti keleivių vežimo konkursą neteisėtu ir įpareigoti Panevėžio rajono savivaldybę išduoti UAB „Juntė“ leidimus vežti keleivius Ramygalos krypties maršrutais.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Juntė“ skundą Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl pripažinimo keleivių vežimo konkurso neteisėtu ir įpareigojimo Panevėžio rajono savivaldybę išduoti UAB „Juntė“ leidimus vežti keleivius Ramygalos krypties maršrutais.

Skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka bei praleidus skundo (prašymo) padavimo terminus ir pareiškėjui neprašant jo atnaujinti.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsniu, 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas vertino, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracija 2007 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. A-881 paskelbė keleivių vežimo konkursą, kuris įvyko 2007 m. lapkričio 16 d. Pareiškėjas prašo konkursą pripažinti neteisėtu. Teismo vertinimu vieno ar kito akto ar veiksmo pripažinimas neteisėtu ar pažeidusiu pareiškėjo teises, pareiškėjui nesukeltų jokių teisinių pasekmių, tai galėtų būti tik teismo priimamo sprendimo motyvuojamos dalies aplinkybė, bet ne ginčo administraciniame teisme objektu, toks reikalavimas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Remdamasis 33 straipsnio 1 dalimi, teismas taip pat nurodė, kad kaip matyti iš skundo bei pridedamų dokumentų, Panevėžio rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą vežėjo parinkimui keleiviams vežti Panevėžio rajono priemiestiniais maršrutais Ramygalos kryptimi. Konkursas įvyko 2007 m. lapkričio 16 d. UAB „Juntė“ apie konkursą vežėjo parinkimui keleiviams vežti Panevėžio rajono priemiestiniais maršrutais Ramygalos kryptimi buvo žinoma nuo paskelbimo dienos, nes informacija buvo skelbiama viešai. Be to, UAB „Juntė“ panašius klausimus kėlė 2007-2010 metais nagrinėtose administracinėse bylose dėl savivaldybės priimtų aktų panaikinimo ir nuostolių kompensavimo. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas praleido terminą apskųsti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. A-881, bei konkurso rezultatus.

Atsisakyta priimti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą – įpareigoti Panevėžio rajono savivaldybę išduoti UAB“ Juntė“ leidimus vežti keleivius Ramygalos krypties maršrutais.

III. Pareiškėjas UAB „Juntė“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir grąžinti į Panevėžį dėl išsamaus išnagrinėjimo iš esmės, kad būtų nustatyta, ar keleivių vežimo konkursas buvo teisėtas, ar neprieštaravo to meto teisės aktams, ar nepažeidė pareiškėjo šeimos interesų.

Prašo skundą nagrinėti žodiniu būdu.

Atskirajame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Nesutinka su teismo nutartimi, kad skundžiamas aktas nesukelia teisinių pasekmių. Pažymi, kad po konkurso jo šeima liko be pajamų ir pragyvenimo šaltinio. Iki tol autobusų parkas dirbdamas jų maršrute gavo apie 200 000 Lt.

2) Dėl argumento, jog jis praleido terminą kreiptis į teismą, nurodo, kad jis taip pat neteisingas. Pažymi, kad į teismą kreipėsi tada, kai sužinojo, kad konkursas neteisėtas. O sužinojo atsitiktinai, žiūrėdamas televizijos laidą, išgirdęs apie neteisėtą konkursą. Nuvažiavus į Panevėžį anūkas internete sudaro 2006 m. vasario 14 d. susisiekimo ministro įsakymą Nr. 3-62, kuriame aprašytos konkursų rengimo taisyklės. Susipažinęs su jomis, pareiškėjas suprato, kad konkursas, rengtas pagal 2003 metų įstatymą, neteisėtas ir iškart kreipėsi į teismą. Rajono meras teigia, kad konkursas teisėtas. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95, 4.53 straipsniais, tuo, jog pripažinus pareigūnų neteisėtus veiksmus, nukentėjusysis įgauna teisę išsireikalauti moralinę žalą, šiems straipsniams ir Konstitucijos 23 straipsniui netaikomi senaties terminai, teigia, jog jam negali būti taikoma senatis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas teismo prašė jo atskirąjį skundą nagrinėti žodine tvarka.

ABTĮ 150 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 148 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Atitinkamai ABTĮ 131 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, taip pat pareiškėjo argumentais, nenustatė pagrindo, dėl kurio atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašymas atmetamas, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui iš esmės suformulavo du reikalavimus – pripažinti (Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. A-881 paskelbtą keleivių vežimo) konkursą neteisėtu ir įpareigoti Panevėžio rajono savivaldybę išduoti UAB „Juntė“ leidimus vežti keleivius Ramygalos krypties maršrutais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011). Trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Atsižvelgiant į pareiškėjo teismui suformuluotus reikalavimus, pagrindiniu laikytinas pirmasis – pripažinti (Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. A-881 paskelbtą keleivių vežimo) konkursą neteisėtu. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, skundą teismui pateikęs 2015 m. spalio 14 d. (pagal pašto spaudą ant voko b. l. 63), yra praleidęs terminą skųsti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. A-881, bei konkurso, įvykusio 2007 m. lapkričio 16 d., rezultatus.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad termino kreiptis į teismą jis nepraleido, nes skundą teismui pateikė iškart po to, kai iš televizijos laidos sužinojo, kad konkursas neteisėtas, nuvyko pas anūką, kuris internete rado 2006 m. vasario 14 d. susisiekimo ministro įsakymą Nr. 3-62, kuriame aprašytos konkursų rengimo taisyklės, ir susipažinęs su jomis, suprato, kad konkursas neteisėtas. Kadangi pareiškėjas neneigia, jog apie patį konkursą žinojo nuo jo paskelbimo, informacija buvo skelbiama viešai, argumentai, kad tik iš televizijos laidos ir susipažinęs su konkursų rengimą reglamentuojančiu teisės aktus jis sužinojo apie jo neteisėtumą, atmestini kaip nepagrįsti. Nesutikdamas su konkurso organizavimu, jo rezultatais, pareiškėjas turėjo savo galimai pažeistas teises ginti (susipažinti su atitinkamais teisės aktais, kreiptis į teismą) savalaikiai, nepraleisdamas įstatyme numatytų terminų.

Atskirojo skundo argumentai dėl senaties terminų, jų netaikymo remiantis Civilinio kodekso Ketvirtosios knygos nuostatomis nagrinėjamu atveju nėra aktualūs.

Konstatavus, kad terminas skundui dėl konkurso neteisėtumo pateikti praleistas ir pareiškėjui neprašant jo atnaujinti, teismas, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pagrįstai atsisakė priimti šią skundo dalį.

Atitinkamai, atsisakius priimti pagrindinį skundo reikalavimą, pagrįstai atsisakyta priimti ir išvestinį – įpareigoti Panevėžio rajono savivaldybę išduoti UAB „Juntė“ leidimus vežti keleivius Ramygalos krypties maršrutais.

Taip pat pastebėtina, jog, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pirmojo skundo reikalavimo – pripažinti keleivių vežimo konkursą neteisėtu – patenkinimas pareiškėjui nesukeltų jokių teisinių pasekmių, tai galėtų būti tik teismo priimamo sprendimo motyvuojamos dalies aplinkybė, bet ne ginčo administraciniame teisme objektu. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007).

ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad kai atsisakoma priimti skundą (prašymą) ar pareiškimą arba jie grąžinami pareiškėjui, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami.

Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundą ir šia nutartimi konstatavus, kad toks atsisakymas teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjui turi būti grąžintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje to nenurodė, nesudaro pagrindo jos pripažinti neteisėta ir/ar nepagrįsta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juntė“ atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Juntė“ jo atstovo direktoriaus J. V. 2015 m. spalio 5 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per AB Lietuvos paštas sumokėtą 28 Eur (dvidešimt aštuoni eurai) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė