cb210ec4-df7d-4d6d-a42c-9ee411dbb72b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1230-1099/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12385-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.18.3; 3.2.6.1; 3.1.7.6 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Holdlita“ atstovams vadovui D. Š. ir teisininkui M. B., atsakovui N. V. ir jo atstovei advokatei Agnei Mecelienei, trečiajam asmeniui A.

A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Holdlita“ ieÅ¡kinį atsakovui N. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. A.. Teismas n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo pagal 2019 m. lapkričio mėn. sudarytÄ Å¾odinę statybos rangos sutartį už darbus, atliktus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat dėl jų tinkamo/netinkamo atlikimo.

II. Å alių nurodytos aplinkybės ir argumentai 2. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Holdlita“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo N. V. 4 026,88 Eur skolÄ , 5 proc. metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir dublike nurodo, kad 2019 m. lapkričio mėn. su atsakovu žodžiu susitarė, jog ieÅ¡kovė atsakovo naudai atliks fasado Å¡iltinimo ir armavimo darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), už 16 Eur (plius PVM)/kv. m kainÄ . Teigia, kad pagal minėtÄ Å¡alių susitarimÄ 2019 m. gruodžio – 2020 m. sausio mėn. ieÅ¡kovė atliko atsakovui minėtus statybos darbus už 4 026,88 Eur sumÄ , tačiau iki Å¡iol atsakovas už darbus neatsiskaitė. Anot ieÅ¡kovės, atsakovas jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, kiekybės ar komplektacijos nėra pareiÅ¡kęs. AiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡yta ir atsakovui apmokėjimui pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra turėjo bÅ«ti apmokėta per 30 dienų nuo sÄ skaitos gavimo, tačiau atsakovas jos neapmokėjo.

4. IeÅ¡kovė pažymi, kad atsakovas apmokėjimÄ iÅ¡ statybų objekto savininko gavo, bet su ieÅ¡kove neatsiskaitė ir dingo, todėl, ieÅ¡kovės vertinimu, atsakovas pažeidė prievolę, nes neįvykdė įsipareigojimo sumokėti ieÅ¡kovei už atliktus statybos darbus.

5. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškinys yra pateiktas netinkamos ieškovės netinkamam atsakovui. Teigia, kad G. B. darbų atlikimo metu buvo ieškovės direktorius ir veikė išimtinai ieškovės vardu, darbus statybos objekte vykdė išimtinai ieškovės darbuotojai, todėl atsakovo teiginiai dėl netinkamos ieškovės yra niekiniai.

6. Ieškovė pažymi, kad darbų atlikimo metu visus darbus derindavo ir klausimus sprendė išimtinai su atsakovu. Ieškovė nurodo žinojusi, kad objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo, tačiau ji niekada tiesiogiai nekontaktavo su objekto savininku, darbus užsakė ir už juos atsiskaityti turi atsakovas.

7. IeÅ¡kovės atstovai teismo posėdžių metu ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai. IÅ¡ esmės palaikė ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Pakartotinai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės tuometinis vadovas G. B. susitarė su atsakovu dėl statybos darbų atlikimo, sutarė darbų kainÄ â€“ 16 Eur/kv. m. Nurodė, kad iÅ¡ esmės dėl darbų atlikimo buvo bendrauta tik su atsakovu, jis aprÅ«pindavo ieÅ¡kovės darbuotojus medžiagomis; anot ieÅ¡kovės atstovų, atsakovas Å¡iuo atveju veikė kaip generalinis rangovas, nes užsakovas buvo trečiasis asmuo, tačiau su juo ieÅ¡kovės jokie santykiai nesiejo, darbus faktiÅ¡kai užsakė atsakovas.

Pažymėjo, kad faktiÅ¡kai visi sutarti darbai buvo atlikti; darbų atlikimo aktas ir sÄ skaita buvo iÅ¡siųsti vieÅ¡oje erdvėje rastu atsakovo darbovietės elektroninio paÅ¡to adresu, nes po darbų atlikimo atsakovas dingo. AiÅ¡kino, kad atsakovas tam tikras pretenzijas dėl darbų atlikimo pradėjo reikÅ¡ti tik 2020 m. sausio 24 d., jau po darbų užbaigimo ir faktinio pridavimo. 2019 m. gruodžio pabaigoje ieÅ¡kovės atstovas, atsakovas ir trečiasis asmuo buvo susitikę objekte ir permatavo atliktus darbus; teigė, kad tuo metu jokių pretenzijų ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo ir/ar trečiojo asmens nebuvo pareikÅ¡ta.

8. Atsakovas N. V. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti; taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį ir triplike nurodo, kad atsakovas su ieÅ¡kove niekuomet neturėjo jokių santykių ir nesitarė dėl jokių statybos darbų atlikimo. AiÅ¡kina, kad 2019 m. lapkričio mėn. atsakovas bendravo su fiziniu asmeniu G. B. asmeniÅ¡kai dėl fasado dalies Å¡iltinimo ir armavimo darbų objekte, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne su UAB „Holdlita“ atstovais. Be to, atsakovui niekuomet nebuvo nurodyta, kad darbus atliks UAB „Holdlita“, jam nebuvo pateikti jokie Å¡ios įmonės rekvizitai ar dokumentai, tarpusavio komunikacija buvo vykdoma ne iÅ¡ UAB „Holdlita“ elektroninio paÅ¡to. Atsakovas taip pat pažymi, kad, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, G. B. kontaktavo tiesiogiai su užsakovu A. A.. Anot atsakovo, apie UAB „Holdlita“ atsakovas pirmÄ kartÄ sužinojo, kai gavo teismo įsakymÄ ; atitinkamai ieÅ¡kinį, atsakovo vertinimu, yra pareiÅ¡kusi netinkama ieÅ¡kovė.

10. Atsakovas pažymi, kad nėra ir nebuvo ieÅ¡kovės nurodomo statybų objekto savininkas, taip pat jis nėra ir nebuvo sudaręs jokios generalinės statybos rangos sutarties, suteikiančios teisę samdyti subrangovus, su Å¡io objekto savininku. Nurodo, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. A., kuris paprašė atsakovo tarpininkauti surandant rangovÄ jo gyvenamojo namo fasado dalies Å¡iltinimo ir armavimo darbų atlikimui. Atsakovo teigimu, jis tarpininkavimo paslaugas suteikė – surasdamas minėtÄ G. B. fasado dalies darbams atlikti. Pakartotinai nurodo, kad jis jokios rangos sutarties su ieÅ¡kove niekuomet nesudarė ir negalėjo sudaryti; taip pat nesitarė su tinkamu ieÅ¡kovu G. B., kad darbai bus atliekami atsakovo naudai, kaip ieÅ¡kinyje teigia ieÅ¡kovė, todėl, atsakovo vertinimu, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ir netinkamam atsakovui.

11. Be to, atsakovas aiÅ¡kina, kad, jo žiniomis, su G. B. buvo susitarta ne dėl ieÅ¡kovės nurodomos 16 Eur/kv. m, bet dėl 12 Eur/kv. m kainos, todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai nurodo 4 026,88 Eur sumÄ . Pažymi, kad G. B., jeigu darbai bÅ«tų atlikti kokybiÅ¡kai, mokėtina suma buvo gerokai mažesnė ir sudarė apie 2 000 Eur. Kita vertus, teigia, kad G. B. darbus atliko nekokybiÅ¡kai, apie tai jis buvo informuotas užsakovo A. A., todėl užsakovas nėra atsiskaitęs su G. B..

12. Atsakovas nurodo, kad jam niekuomet nebuvo pateiktas nei ieÅ¡kovės, nei G. B. darbų priėmimo-perdavimo aktas, PVM sÄ skaita faktÅ«ra, t. y. atsakovas nėra gavęs Å¡ių dokumentų bei jų pasirašęs (prieÅ¡ingai nei buvo nurodžiusi ieÅ¡kovė, teikdama pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo).

13. Atsakovas pažymi, kad jis buvo papraÅ¡ytas užsakovo perduoti G. B. dalį atlyginimo už darbus, tačiau užsakovui nuvykus į objektÄ ir pamačius netinkamÄ atliktų darbų kokybę, užsakovas nurodė atsakovui nemokėti pinigų G. B.. AiÅ¡kina, kad po to sekusioje komunikacijoje dėl netinkamos darbų kokybės ir atsiskaitymo atsakovas nedalyvavo, Å¡iuos klausimus sprendė užsakovas su G. B. tiesiogiai.

14. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžių metu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. IÅ¡ esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Atsakovas paaiÅ¡kino, kad trečiasis asmuo, pas kurį atlikinėjo tam tikrus statybos darbus, paprašė surasti kas galėtų atlikti fasado Å¡iltinimo darbus; atsakovas tuo tikslu susitarė su G. B. (o ne su ieÅ¡kove; G. B. nesakė, kad kažkÄ atstovauja), jog minėtus darbus atliks bÅ«tent G. B., susitarė dėl kainos – apie 12-13 Eur/kv. m, t. y. atsakovas užsakovui – trečiajam asmeniui, surado asmenį, kuris minėtus darbus galėtų padaryti; faktiÅ¡kai buvo tik tarpininkas, naudos gavėjas buvo užsakovas – trečiasis asmuo; tÄ Å¾inojo ir G.

B.. Anot atsakovo, jokių duomenų apie UAB „Holdlita“ nei tariantis, nei vėliau nebuvo; ji atsirado tik kreipusis į teismÄ . Dėl medžiagų užsakymo G. B. kreipdavosi pas atsakovÄ , nes trečiasis asmuo neiÅ¡manydavo statybose. Atsakovo teigimu, G. B. atlikus minėtus darbus, trečiasis asmuo perdavė atsakovui dalį pinigų (1 700-1 800 Eur), kad jis juos perduotų G. B., tačiau nespėjus to padaryti, trečiasis asmuo nustatė darbų trÅ«kumus ir paprašė Å¡ių lėšų neperduoti.

PaaiÅ¡kino, kad dalį tų lėšų grÄ Å¾ino trečiajam asmeniui, o likusiÄ dalį kompensavo kitais bÅ«dais – suteikė nuolaidų prekėms. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo nuolatos (ir darbų atlikimo metu) jam siuntė pretenzijas dėl G. B. atliekamų darbų, o jis jas persiųsdavo pastarajam. Žinojo/matė, kad pats G. B. tų darbų neatlikinėjo, juos atlikinėjo jo pasamdyti asmenys. Pažymėjo, kad faktiÅ¡kai darbus matavo G. B. ir trečiasis asmuo, jis nors ir buvo atvykęs, tačiau greitai iÅ¡vyko iÅ¡ objekto.

Teigė, kad negavo iÅ¡ ieÅ¡kovės ar G. B. jokių dokumentų – akto, sÄ skaitos; pažymėjo, jog neturėjo prieigos prie elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini), nes tuo metu jau nebuvo Å¡ios įmonės vadovu. Kiek atsakovui yra žinoma, darbai buvo atlikti nekokybiÅ¡kai; galimai tai sÄ lygojo ir pasirinktas laikas – darbus atlikinėjo žiemÄ .

15. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės nesutinka ir laiko jį nepagrįstu, nes ieÅ¡kinio suma neatitinka tikrovės. PaaiÅ¡kino, kad buvo pažįstamas su atsakovu, kuris atlikinėjo jam tam tikrus statybos darbus. Trečiasis asmuo ieÅ¡kojo kas galėtų atlikti fasado Å¡iltinimo darbus, todėl kreipėsi į atsakovÄ , kad jis surastų asmenis, galinčius tuos darbus atlikti, sutarė su juo dėl darbų kainos – 2 000-2 500 Eur. Žinojo, kad tuos darbus atlieka atsakovo nusamdyti kiti asmenys – G.

B., tačiau faktiÅ¡kai jo santykiai buvo tik su atsakovu. Po darbų atlikimo permatavo atliktus darbus, viskas kaip ir sutapo, defektų/trÅ«kumų taip pat nesimatė, todėl maždaug po savaitės nuo matavimų – apie 2019 m. gruodžio pabaigoje, perdavė atsakovui 2 000-2 500 Eur (tikslios sumos neatsiminė). Pažymėjo, kad po maždaug trijų savaičių nuo aukščiau minėtų darbų pabaigos, kiti asmenys atvyko tinkuoti sienas ir buvo pastebėti trÅ«kumai – sienos (apÅ¡iltinimas) pradėjo byrėti, angokraščiai blogai padaryti, todėl faktiÅ¡kai viskÄ reikėjo perdaryti – trÅ«kumų Å¡alinimas trečiajam asmeniui kainavo apie 2 000 Eur.

Vėliau atsakovas, po trečiojo asmens iÅ¡sakytų trÅ«kumų, grÄ Å¾ino jam dalį perduotų pinigų, o dėl kitos dalies atsiskaitė darbais/prekėmis/nuolaidomis. Anot trečiojo asmens, gal ir ne viskas buvo padaryta blogai, tačiau defektai atsirado stipriau paÅ¡alus. Dėl defektų ir darbų eigos iÅ¡ esmės bendravo tik su atsakovu; anot trečiojo asmens, jam už tinkamÄ darbų atlikimÄ buvo atsakingas atsakovas.

16. Liudytojas G. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu susipažino dirbant kitame objekte. Anot liudytojo, atsakovas 2019 m. lapkričio mėn. paprašė pažįstamam asmeniui priklausančiame objekte – name (duomenys neskelbtini), atlikti fasado Å¡iltinimo ir armavimo darbus; taigi, buvo sudarytas žodinis susitarimas, sutarta darbų kaina – 16 Eur/kv. m. Liudytojo teigimu, jis tarėsi kaip ieÅ¡kovės UAB „Holdlita“ atstovas, tuo metu jis buvo ieÅ¡kovės vadovas. AiÅ¡kino, kad darbų vykdymo eigoje (darbus atlikinėjo ieÅ¡kovės darbuotojai) visus klausimus sprendė su atsakovu, taip pat užsakinėjo medžiagas per atsakovÄ ; tik dėl palangių spalvos tarėsi su trečiuoju asmeniu.

Anot liudytojo, atlikus visus darbus ir juos iÅ¡matavus (apie 200 kv. m), jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nebuvo gauta; jos prasidėjo tik tada, kai atsirado prievolė mokėti. Teigė, kad sÄ skaitÄ ir aktÄ atsakovui jau siuntė naujas ieÅ¡kovės vadovas. Nurodė, kad atsakovas po darbų atlikimo prašė jo sÄ skaitos, jog galėtų susimokėti, todėl liudytojas ir nurodė savo sÄ skaitos numerį; gavęs lėšas iÅ¡ atsakovo, bÅ«tų jas perdavęs ieÅ¡kovei. Pažymėjo, kad po darbų atlikimo – 2020 m. sausio mėn., dar važiavo į objektÄ apžiÅ«rėti galimų trÅ«kumų, tačiau jau ten dirbo kiti asmenys; be to, liudytojas nesutiko su trečiojo asmens tuo metu nurodytais trÅ«kumais (nors trečiasis asmuo ir neprašė jų taisyti), todėl siuntė papildomai trečiajam asmeniui informacijÄ apie tokių darbų technologijas.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės 17. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad trečiajam asmeniui A. A. priklausė/priklauso statybos objektas – statomas gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo objektas).

18. Bylos šalys neginčijo, kad trečiasis asmuo A. A. buvo pažįstamas su atsakovu N. V., kuris trečiajam asmeniui atlikdavo tam tikrus statybos darbus minėtame objekte. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad trečiasis asmuo paprašė atsakovo atlikti/surasti asmenis, kurie padarytų fasado šiltinimo ir armavimo darbus ginčo objekte.

19. Nustatyta, kad atsakovas tuo pagrindu dėl Å¡ių darbų atlikimo 2019 m. lapkričio mėn. tarėsi su G. B., kuris, kaip matyti iÅ¡ Juridinių asmenų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų, tuo metu buvo ieÅ¡kovės UAB „Holdlita“ vadovas (ieÅ¡kovės vadovu buvo nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d.). Tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl to, kad dėl minėtų darbų atlikimo buvo susitarta; ginčas kilo dėl to, su kuo atsakovas tarėsi/susitarė – ar asmeniÅ¡kai su G. B. (kaip fiziniu asmeniu) ar su ieÅ¡kove UAB „Holdlita“, bei kas faktiÅ¡kai turėjo pareigÄ atsiskaityti su G. B./ar ieÅ¡kove – atsakovas ar trečiasis asmuo; taip pat Å¡alių pozicijos iÅ¡siskyrė dėl sutartos kainos – anot ieÅ¡kovės, buvo susitarta dėl 16 Eur/kv. m (plius PVM), anot atsakovo – dėl 12-13 Eur/kv. m darbų kainos.

20. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad G. B./ar ieškovė sutartus darbus iš esmės atliko. Kita vertus, atsakovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad šiuos darbus G. B./ar ieškovė atliko su defektais.

21. Šalys patvirtino, kad 2019 m. gruodžio mėn., faktiškai pabaigus darbus, atsakovas, ieškovės vadovas D. Š. ir trečiasis asmuo susitiko ginčo objekte išmatuoti atliktų darbų. Anot atsakovo, jis pačiame matavime nedalyvavo, nes išvyko; tai iš esmės patvirtino ir trečiasis asmuo, o ieškovė neginčijo.

22. Nustatyta, kad po Å¡ių darbų iÅ¡matavimo, trečiasis asmuo ir atsakovas iÅ¡ esmės neturėjo priekaiÅ¡tų atliktų darbų kokybei (bent jau byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra pateikta). Tuo pagrindu maždaug po savaitės nuo minėtų matavimų – apie 2019 m. gruodžio mėn. pabaigoje, trečiasis asmuo perdavė atsakovui tam tikrÄ dalį lėšų; anot trečiojo asmens – apie 2 000-2 500 Eur, anot atsakovo – apie 1 700-1 800 Eur. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas Å¡ių lėšų (nei dalies) neperdavė nei G. B., nei ieÅ¡kovei, nors, remiantis byloje pateiktu susiraÅ¡inėjimu, planavo tai padaryti.

23. Byloje nustatyta, kad trečiajam asmeniui susitarus su kitais asmenimis dėl tolesnių fasado tinkavimo darbų atlikimo, minėti asmenys, anot trečiojo asmens, nurodė prieš tai atliktų fasado šiltinimo ir armavimo darbų defektus, bei juos perdarė (dėl ko, anot trečiojo asmens, jis patyrė apie 2 000 Eur nuostolių).

24. Trečiajam asmeniui nurodžius atsakovui nustatytus defektus, atsakovas dalį gautų lėšų grÄ Å¾ino trečiajam asmeniui, o dėl kitos dalies atsiskaitė kitais bÅ«dais – suteikė trečiajam asmeniui nuolaidų parduodant statybines prekes.

25. Nustatyta, kad G. B./ar ieÅ¡kovei nesulaukiant mokėjimo, ieÅ¡kovė 2020 m. sausio 31 d. iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ HOL200108 bendrai 4 026,88 Eur sumai (3 328 Eur + PVM); taip pat pažymÄ Nr. 1 ir darbų aktÄ Nr. 1 dėl 208 kv. m fasado Å¡iltinimo ir armavimo darbų atlikimo ginčo objekte, nurodant 16 Eur/kv. m (plius PVM) kainÄ . Pažymėtina, kad pirminiuose Å¡iuose dokumentuose užsakove nurodyta (duomenys neskelbtini). IÅ¡ viešų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad atsakovas dirbo (buvo draustas) minėtoje bendrovėje nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.; iÅ¡ JAR duomenų matyti, kad atsakovas Å¡ios įmonės vadovu buvo nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d.

IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad minėtus dokumentus (sÄ skaitÄ , aktÄ ir pažymÄ ) 2020 m. sausio 31 d. ieÅ¡kovės vadovas iÅ¡siuntė elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini); ieÅ¡kovės atstovai paaiÅ¡kino, kad nežinojo kitų atsakovo kontaktų, todėl dokumentus iÅ¡siuntė vieÅ¡oje erdvėje surastu atsakovo darbovietės el. paÅ¡tu.

26. Ä® bylÄ pateiktos iÅ¡ esmės identiÅ¡kos 2020 m. sausio 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra HOL200108 bendrai 4 026,88 Eur sumai (3 328 Eur + PVM); taip pat pažyma Nr. 1 ir darbų aktas Nr. 1, kaip ir nurodyti sprendimo 25 punkte, tik užsakovu jau nurodomas atsakovas N. V.. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IV. Teismo argumentai ir motyvai Dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo ir tinkamų ginčo Å¡alių nustatymo 27. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismÄ pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

28. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o Å¡ie įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – Å¡alių susitarimas, pasiektas suderinus jų valiÄ .

29. Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantÄ . Å i jų laisvė gali bÅ«ti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti vieÅ¡uosius, t. y. visos visuomenės, interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviÅ¡kumas, be kita ko, pasireiÅ¡kia per sutarties laisvės principÄ (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymui.

CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iÅ¡ svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Å is principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tÄ sutartį sudaryti, be to, savarankiÅ¡kai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sÄ lygų reikalauja vieÅ¡oji tvarka, teisės principai, gera moralė.

Sutarties laisvės principas taip pat apima Å¡alių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rÅ«Å¡ies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

30. Visų pirma, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė yra tinkamas subjektas reikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovui, nes atsakovas žodinę rangos sutartį sudarė bÅ«tent su ieÅ¡kove, o ne su fiziniu asmeniu G. B. (kaip teigė atsakovas). Nors tai patvirtinančių tiesioginių įrodymų byloje nepateikta – kaip minėta, Å¡alys dėl visko iÅ¡ esmės tarėsi tik žodžiu (todėl teismui apsunkintos galimybės nustatyti tikrÄ sias faktines aplinkybes), tačiau Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismo vertinimu, pirmiausia, patvirtina paties G.

B. parodymai, kuriuos jis davė teisme prisiekęs, t. y. jog jis su atsakovu tarėsi kaip ieÅ¡kovės UAB „Holdlita“ atstovas, tuo metu jis buvo ieÅ¡kovės vadovas. Antra, atsakovas Å¡iÄ aplinkybę suprato/turėjo suprasti ir iÅ¡ to, kad, kaip pats atsakovas pripažino matęs, G. B. pats jokių darbų neatlikinėjo – juos atlikinėjo ieÅ¡kovės darbuotojai. Trečia, darbų faktiniame pridavime – matavime, dalyvavo kitas ieÅ¡kovės atstovas – tuometinis naujas ieÅ¡kovės vadovas D.

Å .. Taigi, teismas laiko nepagrįsta atsakovo pozicijÄ , kad jis dėl darbų atlikimo tarėsi/susitarė ne su ieÅ¡kove, o su fiziniu asmeniu G. B., nes, kaip nurodyta aukščiau, minėtas asmuo tuo metu veikė ir atstovavo ieÅ¡kovės vardu.

31. Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklostė sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai, kai trečiasis asmuo A. A. yra užsakovas, atsakovas – generalinis rangovas, o ieškovė – atsakovo pasitelkta subrangovė (CK 6.650 straipsnis).

32. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui bÅ«tinas darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ . Konkrečios statybos rangos sutarties Å¡alių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties.

Sprendžiant ginčus, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties Å¡alių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutaris, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010).

33. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties Å¡alys gali reikÅ¡ti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga. Sutarties uždarumo principÄ atspindi ir nagrinėjamam ginčui aktualios CK 6.650 straipsnio nuostatos dėl rangos sutarties Å¡alių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis.

Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad, sudarydamas tokias sutartis, rangovas tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). CK 6.650 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ; pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikÅ¡ti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iÅ¡ jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu; to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsakovui, generalinio rangovo sutikimu, sudarius sutartis dėl darbų atlikimo su kitais asmenimis, Å¡ie asmenys už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ atsako tiesiai užsakovui.

34. Teismų praktikoje sprendžiant iÅ¡ rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikÅ¡ti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos Å¡alys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems jÄ perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

35. Apsiimdamas atlikti tam tikrus darbus subrangovas, kuris yra verslininkas ir savo srities profesionalas, suteikia teisėtus lÅ«kesčius generaliniam rangovui, kuris yra atsakingas užsakovui, kad jis darbus atliks profesionaliai, kokybiÅ¡kai, panaudodamas reikiamas medžiagas ir technologijas, griežtai laikysis teisės aktų, reglamentuojančių tam tikrų darbų atlikimÄ reikalavimų. Taigi, generalinis rangovas, sudaręs subrangos sutartį, tampa dviejų savarankiÅ¡kų sutarčių subjektu, ir nuo to, kaip tinkamai subrangovas įvykdys sutartinius įsipareigojimus, priklauso ir generalinio rangovo įsipareigojimų tinkamas įvykdymas užsakovui, todėl generalinis rangovas turi poreikį gauti tinkamÄ darbų rezultatÄ .

Subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi šių pareigų apimtis. Tai reiškia, kad subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui – darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis statinio norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Taigi, sudarydamas subrangos sutartis, rangovas tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014).

36. Nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys – ieÅ¡kovė, atsakovas ir trečiasis asmuo, jokių raÅ¡ytinių sutarčių ar kitų dokumentų tariantis dėl darbų atlikimo ir juos atliekant nesudarė/nepasirašė, todėl, kaip jau minėta, teismas faktines aplinkybes iÅ¡ esmės nustato tik iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, kitų netiesioginių įrodymų. Taigi, teismas, remdamasis Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir į bylÄ pateiktais susiraÅ¡inėjimais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju trečiasis asmuo ir atsakovas sudarė žodinę generalinės rangos sutartį, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo atlikti arba surasti subrangovÄ , kuris atliktų ginčo objekto fasado Å¡iltinimo ir armavimo darbus; iÅ¡ Å¡io Å¡alių susitarimo matyti, jog trečiasis asmuo – užsakovas, iÅ¡ esmės leido/neprieÅ¡taravo, jog atsakovas minėtų darbų atlikimui pasitelktų kitus asmenis – subrangovus.

Kaip minėta, atsakovas, kaip subrangovę, pasirinko ieškovę ir sudarė su ja (jos atstovu) iš esmės žodinę subrangos sutartį dėl ginčo objekto fasado šiltinimo ir armavimo darbų atlikimo.

37. Atsižvelgiant į sprendimo 33 punkte nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, t. y. kad užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu, nagrinėjamu atveju atsakovas N. V. laikytinas tinkamu atsakovu, kuriam ieškovė – kaip subrangovė, gali reikšti reikalavimus kaip generaliniam rangovui, nes nagrinėjamu atveju tiek iš faktinių aplinkybių (ieškovė ir trečiasis asmuo dėl darbų atlikimo ginčo objekte iš esmės nesitarė; jų atlikimo metu beveik nebendravo – bendravo minimaliai; darbų eigos nederino; statybines medžiagas tiekdavo, ieškovės užsakymu, būtent atsakovas), tiek iš teisinės pusės ieškovės – subrangovės, ir trečiojo asmens A. A. – užsakovo, iš esmės nesiejo/nesieja jokie teisiniai santykiai.

38. Viena vertus, atsakovas siekė įrodyti, kad Å¡iuose santykiuose dalyvavo tik kaip tarpininkas – tarp trečiojo asmens ir ieÅ¡kovės/G. B., taip pat, be kita ko, nurodė, jog bÅ«tent trečiasis asmuo paprašė jo neperduoti ieÅ¡kovei/G. B. mokėtinos sumos už statybos darbus, tačiau Å¡ios savo pozicijos, teismo vertinimu, neįrodė (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Be to, jÄ paneigė ir pats trečiasis asmuo, nurodęs, jog dėl darbų atlikimo tarėsi tik su atsakovu; trečiasis asmuo taip pat nepatvirtino, jog prašė sulaikyti mokėjimus ieÅ¡kovei; anot trečiojo asmens, jis reiÅ¡kė reikalavimus dėl galimų trÅ«kumų (ir atitinkamai dėl lėšų grÄ Å¾inimo) tik atsakovui.

39. Teismas pažymi, kad kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktas – 2020 m. sausio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ HOL200108 bendrai 4 026,88 Eur sumai (3 328 Eur + PVM); taip pat pažymÄ Nr. 1 ir darbų aktÄ Nr. 1, nes, kaip jau nurodyta sprendimo 25-26 punktuose, ieÅ¡kovė pirmiausia Å¡iuose dokumentuose užsakove nurodė (duomenys neskelbtini) (byloje nekilo ginčo dėl to, kad ji nedalyvavo ginčo santykiuose), o tik vėliau – atsakovÄ N. V.. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, jog Å¡iuos dokumentus, iki kreipimosi į teismÄ , ieÅ¡kovė bÅ«tų perdavusi/įteikusi atsakovui – minėtus dokumentus ieÅ¡kovė tik siuntė atsakovo darbovietės elektroninio paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini).

Kita vertus, kaip jau nurodyta sprendimo 25 punkte, atsakovas tuo metu (2020 m. sausio 31 d.) jau nebuvo (duomenys neskelbtini) vadovu, ir, labiausiai tikėtina, neturėjo prisijungimo prie minėto el. paÅ¡to; atsakovui ginčijant Å¡ių dokumentų gavimÄ , o ieÅ¡kovei nepateikus iÅ¡ esmės jokių kitų Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančių duomenų, laikytina, jog ieÅ¡kovė jų tinkamai neįteikė atsakovui. Kita vertus, teismas, nustatant ginčo faktines aplinkybes, rėmėsi kitais byloje esančiais įrodymais, kurių, teismo vertinimu, užteko kvalifikuoti tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius.

40. Taigi, kvalifikavus tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklosčiusius teisinius santykius, nustačius, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra tinkami, toliau sprendžiamas klausimas dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo atsakovui ir jo dydžio. Dėl skolos priteisimo už statybos rangos darbus 41. Kaip minėta, tarp šalių ginčas, be kita ko, kilo dėl sutarto įkainio už statybos darbus – ieškovė nurodo, jog šalys susitarė dėl 16 Eur/kv. m (plius PVM), o atsakovas – dėl 12-13 Eur/kv. m įkainio dydžio.

42. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.

43. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

44. Teismas, įvertinęs Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus ir raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , sprendžia, kad, labiau tikėtina, jog Å¡alys – ieÅ¡kovė ir atsakovas, susitarė bÅ«tent dėl 12 Eur/kv. m įkainio už fasado Å¡iltinimo ir armavimo darbus (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

45. Teismas pakartotinai pažymi, kad byloje iÅ¡ esmės nepateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, galinčių pagrįsti sutartÄ darbų įkainį – kaip minėta, teismas kritiÅ¡kai vertina 2020 m. sausio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ HOL200108, taip pat pažymÄ Nr. 1 ir darbų aktÄ Nr. 1, kurie iÅ¡raÅ¡yti skirtingiems subjektams, gerokai po faktinių darbų atlikimo, be to, net tinkamai neįteikti atsakovui.

46. Kita vertus, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei, bÅ«nant juridiniu asmeniu, kuriam keliami aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai, nesudariusiai raÅ¡ytinės sutarties su atsakovu, raÅ¡tu neįforminusiai darbų atlikimo/jų pridavimo/perdavimo ir pan., tenka pareiga ir rizika (apsunkintų galimybių įrodyti tokias aplinkybes iÅ¡raiÅ¡ka) vėliau įrodyti tokių santykių/aplinkybių egzistavimÄ ir dėl to galimai kylančias neigiamas pasekmes. Taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei teigiant, kad Å¡alys buvo sutarusios dėl 16 Eur/kv. m (plius PVM) darbų įkainio, o atsakovui tai neigiant, bei nesant kitų tai pagrindžiančių įrodymų, Å¡i aplinkybė laikytina neįrodyta.

Teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju vien liudytojo (buvusio ieÅ¡kovės vadovo ir dabartinio darbuotojo, kuris iÅ¡ esmės yra suinteresuotas Å¡ios bylos baigtimi) parodymų Å¡ioje dalyje nepakanka įrodyti tarp Å¡alių sutartai bÅ«tent Å¡iai kainai; tuo labiau, kad Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ esmės paneigė ir trečiasis asmuo. Nors trečiasis asmuo ir nedalyvavo ieÅ¡kovės bei atsakovo susitarime, tačiau iÅ¡ esmės prieÅ¡tarautų verslo logikai tokia situacija, kai trečiasis asmuo (užsakovas) su atsakovu (generaliniu rangovu) susitarė dėl ginčo darbų atlikimo už mažesnę kainÄ , nei kad susitarė atsakovas (generalinis rangovas) ir ieÅ¡kovė (subrangovė).

47. Teismo vertinimu, atsakovo pozicijÄ dėl 12 Eur/kv. m įkainio netiesiogiai patvirtina ir byloje pateiktas susiraÅ¡inėjimas, iÅ¡ kurio matyti, jog 2019 m. gruodžio pradžioje atsakovas rašė trečiajam asmeniui, jog reikia sumokėti fasadininkams – Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei, už 208 kv. m po 12 Eur/kv. m. Pažymėtina, kad Å¡is atsakovo ir trečiojo asmens susiraÅ¡inėjimas tuo metu buvo persiųstas ir tuometiniam ieÅ¡kovės vadovui G. B., kuris jokių prieÅ¡taravimų dėl nurodyto įkainio neiÅ¡reiÅ¡kė (bent jau byloje tokių įrodymų nepateikta), o tik sutiko atvykti ir permatuoti darbus su užsakovu.

48. Byloje ginčas kilo ir dėl faktiškai atliktų darbų apimties/kiekio – ieškovė nurodė, kad atliko 208 kv. m, tuo tarpu atsakovas teigė, kad atlikta 187 kv. m darbų. Teismas sprendžia, kad ieškovė šioje dalyje įrodė atlikusi būtent 208 kv. m fasado šiltinimo ir armavimo darbų (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Visų pirma, tai patvirtina jau minėtas susirašinėjimas tarp atsakovo ir trečiojo asmens, kuriame pats atsakovas nurodė, jog reikia sumokėti fasadininkams už 208 kv. m. Nors minėto susirašinėjimo metu trečiasis asmuo ir nesutiko su nurodytų darbų apimtimi (kiekiu), tačiau teismo posėdžio metu iš esmės nurodė, kad 2019 m. gruodžio atlikus matavimus – dalyvaujant ir ieškovės atstovams, iš esmės ginčo dėl išmatavimų neliko; tuo tarpu atsakovas tiesiogiai jokių priekaištų dėl ieškovės darbų apimties (kiekio) nereiškė; šis atsikirtimas iš esmės atsirado tik paskutinio teismo posėdžio metu.

49. Viena vertus, atsakovas ir trečiasis asmuo teigė, kad ieÅ¡kovė darbus atliko netinkamai, t. y. nekokybiÅ¡kai, su defektais, dėl ko trečiajam asmeniui (jo pasitelktiems asmenims) reikėjo vėliau viskÄ taisyti/perdaryti. Kita vertus, teismo vertinimu, atsakovas (nes bÅ«tent jam tokia pareiga kilo) nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir/ar paaiÅ¡kinimų, kurie patvirtintų ieÅ¡kovės atliktų darbų defektus. Teismo vertinimu, atsakovo pateiktos nuotraukos nepatvirtina ieÅ¡kovės netinkamai atliktų darbų fakto, nes atsakovas net nenurodė kokie Å¡ie defektai; neaiÅ¡ku kur ir kada darytos Å¡ios nuotraukos, kokie galimi trÅ«kumai jose užfiksuoti ir pan.

Kaip jau minėta, visos Å¡alys ginčo objekte, po ieÅ¡kovės atliktų darbų užbaigimo, buvo susitikusios 2020 m. gruodžio mėn., kurio metu turėjo galimybę apžiÅ«rėti ieÅ¡kovės atliktus darbus ir nustatyti galimus trÅ«kumus – byloje nėra pateikta įrodymų (ir atsakovas to net neįrodinėjo), jog Å¡ie trÅ«kumai buvo paslėpti/nematomi. Byloje iÅ¡ esmės nekilo ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo ginčo darbų galimus defektus pastebėjo tik maždaug po mėnesio nuo minėto susitikimo – juos tariamai nurodė trečiajam asmeniui kiti asmenys (kurių kvalifikacijÄ patvirtinančių įrodymų byloje taip pat nepateikta), kurie turėjo atlikti fasado tinkavimo darbus.

Kita vertus, atsakovas ir tada ieÅ¡kovei jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nereiÅ¡kė – byloje jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikta; prieÅ¡ingai, atsakovas dar 2020 m. sausio 17 d. prašė G. B. sÄ skaitos, kad galėtų sumokėti už darbus.

50. Be to, teismas pažymi, kad jeigu vėliau galimai ir buvo nustatyti ieÅ¡kovės atliktų darbų defektai/trÅ«kumai, byloje nėra įrodymų, jog atsakovas (ar trečiasis asmuo) bÅ«tų kreipęsi į ieÅ¡kovę dėl jų paÅ¡alinimo. Tiek ieÅ¡kovės atstovai, tiek trečiasis asmuo iÅ¡ esmės patvirtino, kad ieÅ¡kovės atstovui nuvykus apžiÅ«rėti galimų defektų, juos jau taisė trečiojo asmens pasitelkti asmenys. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ esmės visos Å¡alys sutarė, jog galimi defektai galėjo atsirasti ir dėl pasirinkto nepalankaus darbų atlikimo laiko – po darbų atlikimo stipriau paÅ¡alo; be to, kaip nustatyta, sekančio etapo darbus trečiasis asmuo pradėjo vykdyti maždaug tik po mėnesio nuo ieÅ¡kovės darbų užbaigimo, kas, teismo vertinimu, taip pat galėjo sÄ lygoti defektų atsiradimÄ , pavyzdžiui, nulemtÄ oro sÄ lygų (tokiu atveju ieÅ¡kovės atsakomybė dėl tokių defektų nekiltų).

51. Tagi, apbendrinant, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė ieÅ¡kovės atliktų darbų trÅ«kumų; be to, jeigu tokie vėliau ir atsirado, neįrodė, jog jų atsiradimas buvo sÄ lygotas bÅ«tent ieÅ¡kovės netinkamai atliktų darbų, o ne, pavyzdžiui, kitų aplinkybių (nepalankių oro sÄ lygų, pačių trečiojo asmens bei atsakovo pasirinkto darbų atlikimo laiko ir pan.).

52. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui bÅ«tinas statybos darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ . CK 6.59 straipsnis nustato draudimÄ kuriai nors Å¡aliai vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis).

53. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai atliko atsakovo užsakytus statybos darbus, juos atliko tinkamai (neįrodžius tariamų defektų ir/ar ieÅ¡kovės kaltės dėl jų atsiradimo), į Å¡alių sutartÄ (byloje nustatytÄ ) darbų įkainį – 12 Eur/kv. m, nustatytÄ 208 kv. m bendrÄ darbų kiekį, atsakovui kilo pareiga minėtus darbus apmokėti.

54. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 2 496 Eur (208 kv. m x 12 Eur/kv. m; nėra įrodymų, jog atskirai buvo sutarta ir dėl PVM taikymo/skaičiavimo, todėl jis atskirai nepriteistinas, ir laikytina, jog priteistina suma apima ir jį) skola už atliktus statybos rangos darbus (CK 6.644, 6.681, 6.653 straipsniai; CPK 12, 178, 185 straipsniai). Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo 55. Tenkinant ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. metinės procesinės palÅ«kanos už priteisiamÄ 2 496 Eur sumÄ už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 29 d. – teismo įsakymo iÅ¡davimo) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

56. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų 57. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

58. Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 91 Eur dydžio žyminį mokestį; kitų bylinėjimosi išlaidų neprašė priteisti/nenurodė patyrusi.

59. Atsakovas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 329 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

60. Teismo vertinimu, atsakovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidos – 1 329 Eur, nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos iÅ¡laidos bÅ«tų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

61. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys patenkintas 61,98 proc. (ieÅ¡kovė prašė priteisti bendrÄ 4 026,88 Eur sumÄ , priteista – 2 496 Eur), todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 56,40 Eur (91 Eur x 61,98 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

62. Atitinkamai atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 505,29 Eur (1 329 Eur x 38,02 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atlikus įskaitymÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 448,89 Eur (505,29 Eur - 56,40 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

63. Byloje iš viso patirta 14,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl, ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės ir atsakovo proporcingai patenkintai/atmestai ieškino reikalavimų daliai – iš ieškovės priteistina 5,34 Eur (14,04 Eur x 38,02 proc.), iš atsakovo – 8,70 Eur (14,04 Eur x 61,98 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Holdlita“ ieškinį atsakovui N. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A.

A., tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Holdlita“, j. a. k. 304751809, 2 496 Eur (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) skolos, 5 (penkių) proc. metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2 496 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Holdlita“, j. a. k. 304751809, atsakovui N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 448,89 Eur (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 89 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ ieÅ¡kinį dalį atmesti. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Holdlita“, j. a. k. 304751809, 5,34 Eur (penkis eurus 34 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ ).

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,70 Eur (aÅ¡tuonis eurus 70 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Pavel Liubkevič