cb20a64c-febe-4552-8b92-4e314557c82d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1979-1063/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00242-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teisių perėmėjas, toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo patalpintas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose gyvenimo sÄ lygos neatitiko higienos normų reikalavimų, patalpos buvo avarinės bÅ«klės. Pažymėjo, kad buvo pažeistas vienam asmeniui tenkantis ploto kameroje reikalavimas. PareiÅ¡kėjas kamerose buvo patalpintas po du, be to, kamerų plotÄ užėmė kameroje esantys baldai. Kamerose buvo tarakonų, graužikų, buitinių parazitų. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas kameroje ir nuo gyvenamojo ploto buvo atitvertas tik nedidele tvorele. Kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apÅ¡vietimas, taip pat nebuvo ventiliacijos, todėl kamerose bÅ«davo drėgna.

3. Pažymėjo, kad dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė ne tik fizinius, bet ir psichologinius iÅ¡gyvenimus. Pabrėžė, kad dėl patirtų iÅ¡gynimų pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ , kuriÄ prašė atlyginti pinigais.

4. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

5. Nurodė gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose bei atkreipė dėmesį, kad vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimas, ginčo laikotarpiu, nebuvo pažeistas. Pažymėjo, kad įstaigoje nuolatos buvo vykdomi buitinių parazitų, vabzdžių ir kt. graužikų naikinimo darbai. Nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos arba atskiros kabinos su durimis. Kamerų įrengimas, aprūpinimas baldais, atitinka teisės aktų reikalavimus. Taip pat ventiliacija, kuri vykdoma per langus, apšvietimas bei temperatūra taip pat atitiko teisės aktų reikalavimus.

6. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos fakto. Teismas konstatuoja :

7. Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo kalėjimo LukiÅ¡kių TI-K galimai netinkamomis sÄ lygomis, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

8. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

9. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1343/2012).

10. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).

11. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas plotas.

12. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Å¡io įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

13. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo kalėjimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas 3,6 kv. m. ploto reikalavimas nebuvo pažeistas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, šiuo aspektu, nenustatyta.

14. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kameros plotÄ taip pat mažino kameroje esantys baldai, sanitarinis mazgas. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai (Vidaus tvarkos taisyklės) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kamerų tipo patalpos ploto norma atsižvelgti į patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiÅ¡kėjo situacijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).

Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas. Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjo argumentus dėl ploto kameroje neužtikrinimo, nenustatytas nei nacionalinės teisės aktų, nei Konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimas.

15. Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymų izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

16. IÅ¡ byloje pateikto LukiÅ¡kių TI-K turto valdymo skyriaus praneÅ¡imo ,,Dėl V. G. skundo“, matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo patalpos su klozetu. LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Iš atsiliepime nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 iki 2018 m. kovo 26 d. kalėjo kamerose, kuriose sanitariniai mazgai dar 2013 m. buvo įrengti atskirose kabinose, tačiau kitu laikotarpiu pareiškėjas kalėjo kamerose, kuriose sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos buvo atsitverti tvorele ir užuolaida.

17. Nors teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos, tačiau Å¡iame kontekste pažymėtina, kad vertinant nusiskundimus dėl privatumo neužtikrinimo kalinimo įstaigose, be kita ko, atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, pavyzdžiui, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimų, kadangi taip nesudaromos sÄ lygos privatumui ir Å¡i vieta visada matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (pvz., Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05).

Å is teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

18. Apie tai, kad užuolaida neužtikrina kalinamiesiems asmenims reikiamo privatumo savo praktikoje konstatuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus bei naujausias Lietuvos administracinių teismų praktikos tendencijas, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumÄ ir sukelti jam nemalonius iÅ¡gyvenimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista jo kalėjimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu.

19. PareiÅ¡kėjas skunde nors ir nurodė, kad saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas susijęs ne tik su pakankamu gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu bet ir su kitais fiziniais kalinimo sÄ lygų aspektais, t. y. tinkamo vėdinimo užtikrinimu, taip pat Higienos normų, kuriose nustatyta, kad įkalinimo įstaigose neturi bÅ«ti graužikų, laikymusi. Atsakovės atstovas Å¡iuo aspektu iÅ¡dėstytus argumentus paneigė nurodydamas, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per atidarytus langus, kaip tai numato ir Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas.

Å i aplinkybė, be kita ko yra nurodyta ir LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus PraneÅ¡ime ir teismas su Å¡iuo argumentu sutinka. Ä® bylÄ taip pat pateikė 2018 m. paslaugų teikimo sutartį, sudarytÄ su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, dėl buitinių graužikų naikinimo darbų, todėl teismas neturi pagrindo abejoti bendrovės sutartiniais įsipareigojimais ir institucijos pareiga sudaryti sÄ lygas Å¡iems įsipareigojimams įvykdyti.

20. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose buvo netinkamas apÅ¡vietimas. Lietuvos higienos normos 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų (kaip Å¡iuo atveju apÅ¡vietimo) pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrÄ sias įrodinėjimo tokio pobÅ«džio bylose taisykles, todėl pareiÅ¡kėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-772-520/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017 ir kt.).

Iš atsakovės atstovo prie atsiliepimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas atitinkamose kamerose, tačiau Lukiškių TI-K nepateikė duomenų (pvz. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų ar pan.), jog kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas, apšvietimas atitiko higienos normų reikalavimus, todėl šioje dalyje higienos normų pažeidimas pripažįstamas pagrįstu. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-348-552/2018).

21. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo orumo pažeminimu ir kilusiais kitais nepatogumais. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtųsi. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

23. Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K neužtikrinus pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis (dalyje ginčo laikotarpio) sanitariniais mazgais, taip pat nepaneigus pareiÅ¡kėjo teiginių dėl tinkamo apÅ¡vietimo kamerose neužtikrinimo, sudaro pagrindÄ pareiÅ¡kėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais. Atsižvelgiant į tinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų neužtikrinimo laikotarpį, į pažeidimo mastÄ , jo trukmę, į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus, į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir jam priteistinas 1200 Eur neturtinės žalos dydis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. G. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1200 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Tomas Blinstrubis