Legislator Case Law & Legislation
cb1cf611-f85e-4eef-97e3-0e95f7e38bbc AI generated

cb1cf611-f85e-4eef-97e3-0e95f7e38bbc · Alytaus apylinkės teismas

Case Number cb1cf611-f85e-4eef-97e3-0e95f7e38bbc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti, kad tarp ieÅ¡kovės I. V. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos nuo 1992 m. rugsėjo 24 d. Druskininkų miesto valdybos potvarkio Nr. 307-v priėmimo momento yra susiklostę 0,0467 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), faktiniai žemės nuomos teisiniai santykiai pagal korporacijos „Matininkai“ parengtÄ I. V. namų valdos žemės sklypo planÄ M1:500, kuriame namų valda atskirta į du atskirus sklypus pažymėtus žymeniu 1-274 kv. m., žymeniu 2-230 kv. m.;

Legislator headnote

AI generated

cb1cf611-f85e-4eef-97e3-0e95f7e38bbc · Alytaus apylinkės teismas: IeÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, kad namas su 11 ar 12 arų žemės sklypu, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė dviems savininkams iÅ¡ Lenkijos. Dalį namo su žemės sklypu 1958 metais iÅ¡ Lenkijos pilietės V. nusipirko jos motina, kitÄ dalį – iÅ¡ kito savininko nupirko A. O.. Mama (duomenys neskelbtini) mirė, iki mirties ji visÄ laikÄ gyveno nusipirkto namo dalyje, naudojosi žemės sklypu, jame pastatė Å«kinį pastatÄ â€“ tvartÄ , sodino daržus. Po mamos mirties 1977 metais pagal testamentÄ ji su seserimi Z. paveldėjo mamai priklausiusiÄ namo bei žemės sklypo dalį.

Keywords

AI generated
land development infrastructure expropriation plan detailed development plan planning measure execution project planning approval
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-629-970/2019 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00658-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.7; 2.1.3.4; 2.1.3.7; 2.1.6.3; 2.6.16.8; 2.6.16.12; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 29 d. Druskininkai Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų teisėja Džiuginta Plukienė, sekretoriaujant Ingai Gudavičienei, Vaidai Å ukienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei I. V., jos atstovei advokatei Romai Katilovskienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Laurai Marozaitei, trečiojo asmens Druskininkų savivaldybės administracijos atstovams Dovilei Račienei ir Juozui Bancevičiui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

V. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiajam asmeniui Druskininkų savivaldybės administracijai dėl nuomos teisinių santykių pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė I. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, praÅ¡o:

1) pripažinti, kad tarp ieÅ¡kovės I. V. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos nuo 1992 m. rugsėjo 24 d. Druskininkų miesto valdybos potvarkio Nr. 307-v priėmimo momento yra susiklostę 0,0467 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), faktiniai žemės nuomos teisiniai santykiai pagal korporacijos „Matininkai“ parengtÄ I. V. namų valdos žemės sklypo planÄ M1:500, kuriame namų valda atskirta į du atskirus sklypus pažymėtus žymeniu 1-274 kv. m., žymeniu 2-230 kv. m.;

2) įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pritarti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui pagal sudarytÄ UAB „Aginro“ sprendinių brėžinį M1:500, sugeneruotÄ 2017 m. gegužės 12 d., žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini), žymėtÄ plane žymeniu „1a“ ir adresu (duomenys neskelbtini), žymėtÄ Å¾ymeniu „1b“; 3) netenkinus ieÅ¡kinio reikalavimų, priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės 428,95 Eur patirtų nuostolių atlyginimÄ .

IeÅ¡kinyje ir patikslintuose ieÅ¡kiniuose nurodė, kad 1977 m. lapkričio 9 d. ieÅ¡kovė su seserimi Z. V. po savo motinos A. P. K. mirties paveldėjo po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Sesuo Z. V. iki mirties gyveno Rusijoje, į LietuvÄ neatvykdavo ir savo paveldėta namo dalimi nesinaudojo. IeÅ¡kovė po sesers mirties 2010 m. rugsėjo 16 d. priėmė palikimÄ ir yra vienintelė gyvenamojo namo su priklausiniu, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, kuriame gyvena ir Å¡iuo metu.

IeÅ¡kovė 1992 m. balandžio 27 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ Druskininkų žemės privatizavimo komisijai leisti nuomotis žemės sklypÄ prie nuosavo namo. Vykdant žemės reformÄ , 1992 m. rugsėjo 24 d. buvo priimtas Druskininkų miesto valdybos potvarkis Nr. 307-v, kuriuo remiantis 1993 metų gruodžio mėnesį korporacija „Matininkai“ parengė ieÅ¡kovės namų valdos žemės sklypo planÄ , suformavo planuojamÄ parduoti namų valdos sklypÄ pagal techninės apskaitos bylÄ , t. y. tuometinį faktinį naudojimÄ .

Pagal ieÅ¡kovės namų valdos 1993 metų žemės sklypo planÄ , namų valdos žemės sklypas buvo parengtas atskiriant daržo ir sodo plotÄ (230 kv.

m) nuo žemės sklypo ploto po gyvenamuoju namu (274 kv. m). Tuo pačiu metu buvo suprojektuotas ir ieÅ¡kovės kaimyno E. L. KurÅ¡elio namų valdos žemės sklypo planas, besiribojantis su jos namų valda. Tai buvo daroma kartu, nes tuo metu ieÅ¡kovė ir E. L. K. Å¡eima gyveno sublokuotame dviejų butų gyvenamajame name. Projektuojant namų valdos žemės sklypus buvo atsižvelgta į greta esančių žemėnaudų statusÄ ir (duomenys neskelbtini) gatvę, atskyrus žemės sklypus kaimyno E. L.

K. namų valdai suteikta numeracija (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės namų valdai, kuriuos sudarė du atskiri žemės sklypai – (duomenys neskelbtini) g. A. K. gera valia sutarė buvusį žemės sklypÄ naudoti pagal parengtus namų valdos žemės sklypo planus ir taip naudoja iki Å¡iol. Abu ieÅ¡kovės vardu suprojektuoti namų valdos žemės sklypai yra niekieno neužimti ir naudojami ieÅ¡kovės gyvenamojo namo eksploatavimo reikmėms. IeÅ¡kovė nuo 1988 metų yra namų valdos žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), atskirtų į dvi dalis, teisėta valdytoja.

Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. V35-977 pagrindu buvo pradėtas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas ir įgyvendinimas, suformuojant namų valdos žemės sklypus į du žemės sklypus, adresais (duomenys neskelbtini). UAB „Aginro“ parengti formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai buvo suderinti Druskininkų savivaldybės administracijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyriaus, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, patikrinusi šį projektÄ , 2017 m. rugpjūčio 3 d.

Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-722-(8.12) vien formaliais pagrindais priėmė iÅ¡vadÄ nepritarti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto teikimui tvirtinti. IeÅ¡kovė turėdama valstybinės žemės sklype gyvenamÄ jį namÄ ir pateikusi praÅ¡ymÄ Å¾emės sklypui iÅ¡nuomoti, o vėliau praÅ¡ymÄ nusipirkti turėjo gauti žemės sklypo nuomos sutartį, o vėliau pirkimo-pardavimo sutartį, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus lÅ«kesčius – teisę į valstybinės žemės nuomÄ arba iÅ¡sipirkimÄ ne aukciono tvarka, nustatytÄ tiems atvejams, kai valstybinės žemės sklypas yra reikalingas esamam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jo tiesioginę paskirtį.

IeÅ¡kovė siekia įregistruoti suformuotÄ namų valdÄ ir toks ieÅ¡kovės lÅ«kestis neprieÅ¡tarauja valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai. Aplinkybė, kad valstybės institucijos faktiÅ¡kai ėmėsi veiksmų ieÅ¡kovei projektuojant 0,0467 ha žemės sklypus, priimant įsakymÄ dėl žemės sklypų pardavimo, suteikė ieÅ¡kovei viltį įsigyti faktiÅ¡kai naudojamus namų valdos žemės sklypus ir valstybės institucijoms ilgÄ laikÄ nesiėmus jokių veiksmų bei neiÅ¡sprendus susiklosčiusios padėties ieÅ¡kovės pagrįsti, teisėti lÅ«kesčiai, kurie gali bÅ«ti ginami kaip nuosavybė, nebuvo paneigti.

Nors valstybinės žemės pirkimo procedÅ«ra nebuvo baigta, tačiau ieÅ¡kovei dar 1992 metais rugsėjo mėnesį buvo sukurtas ir iki Å¡iol nepaneigtas pagrįstas lÅ«kestis tapti jai priskirto 0,0467 ha ploto valstybinės žemės sklypo savininke ir jame tvarkytis. IeÅ¡kovė UAB „Aginro“ pagal geodezinių ir teritorijų planavimo paslaugų sutartį už žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ sumokėjo 402,50 Eur, už duomenų gavimÄ iÅ¡ Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo sumokėjo 26,45 Eur, todėl nepatenkinus ieÅ¡kovės pagrindinių reikalavimų, praÅ¡o Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovės. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė ir jos atstovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

IeÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, kad namas su 11 ar 12 arų žemės sklypu, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė dviems savininkams iÅ¡ Lenkijos. Dalį namo su žemės sklypu 1958 metais iÅ¡ Lenkijos pilietės V. nusipirko jos motina, kitÄ dalį – iÅ¡ kito savininko nupirko A. O.. Mama (duomenys neskelbtini) mirė, iki mirties ji visÄ laikÄ gyveno nusipirkto namo dalyje, naudojosi žemės sklypu, jame pastatė Å«kinį pastatÄ â€“ tvartÄ , sodino daržus. Po mamos mirties 1977 metais pagal testamentÄ ji su seserimi Z. paveldėjo mamai priklausiusiÄ namo bei žemės sklypo dalį.

Tuo metu gyveno Rusijoje, į LietuvÄ atvažiuodavo vasarÄ , atvažiavusi gyvendavo paveldėtame name, sodindavo paveldėtoje žemėje daržus, vėliau name pradėjo gyventi nuolat, sesuo į LietuvÄ atvažiuodavo tik retkarčiais, name nuolat negyveno ir žemės sklypu nesinaudojo. Vėliau mirus seseriai ji paveldėjo seseriai priklausiusį turtÄ ir nuo to laiko yra vienintelė namo dalies savininkė. Atvykusi po mamos mirties pamatė, kad mamos statyto tvarto nebuvo, galimai sugriuvo, buvo iÅ¡likęs tik namas ir daržas.

Po mamos mirties, kada tiksliai nežino, A. O. savo namo dalį pardavė J. T.. Namas buvo medinis, griuvo, todėl apie 1989 metus ji su J. T. perstatė medinį namÄ Ä¯ mÅ«rinį. Atskirai statyti namo neleido, todėl kiekvienas perstatė savo namo dalis, po perstatymo gyveno savo namo dalyje, o J. T. kažkuriuo metu savo namo dalį pardavė L. K.. Perstačius namÄ Å¾emės sklypo ribos prie namo nesikeitė, žemės sklypas buvo vientisas, nesuskirstytas. Vėliau, kuriuo metu neatsimena, žemės sklypas prie namo buvo suskirstytas, L.

K. buvo paskirtas vientisas žemės sklypas prie L. K. namo dalies, o jai buvo paskirti du žemės sklypai, viena dalis žemės sklypo buvo paskirta prie jai priklausančios namo dalies, kita dalis žemės sklypo, kur buvo daržas, buvo atskirta nuo namo ir jį skyrė L. K. paskirta žemės sklypo dalis. Nuo žemės sklypų atskyrimo iki šiol naudojasi abiem žemės sklypais, nes jie priklausė jai. Norėjo išsipirkti savo žemės sklypo dalis, 1992 m. nuėjo į Žemės skyrių, tačiau jai buvo paaiškinta, kad jai, kaip pensininkei, išsipirkti žemės nereikia ir žemė jai yra išnuomota 99 metams.

IeÅ¡kovės atstovė nurodė, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę įgyti ginčo žemės sklypus kaip namų valdÄ , jos praÅ¡ymu buvo pradėta minėtų žemės sklypų pardavimo procedÅ«ra, tačiau paaiÅ¡kėjus, kad ieÅ¡kovė nėra įgijusi Lietuvos Respublikos pilietybės, Å¡i procedÅ«ra buvo sustabdyta, o ieÅ¡kovei paaiÅ¡kinta, kad jai žemės sklypai yra iÅ¡nuomoti. Namų valdos žemės sklypo nuomos santykiai faktiÅ¡kai atsirado nuo 1958 metų ieÅ¡kovės motinai nusipirkus dalį namo, jie tęsėsi ieÅ¡kovei 1977 metais priėmus palikimÄ po motinos mirties bei tęsiasi ir dabar.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 2.3 punktÄ asmenys gali įsigyti nuosavybėn iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose suteiktus žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namas statyti. UAB „Aginro“ parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te yra numatyta planuojama teritorija ir plotas: formuojami du žemės sklypai – 0,0230 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir 0,0269 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

Formuojamame 0,0269 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra ieÅ¡kovei I. V. nuosavybės teise priklausantys pastatai, tuo tarpu, formuojamame 0,0230 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, nėra, projekte 0,0230 ha ploto žemės sklypo suteikimo dokumentai nepateikti, todėl formuoti 0,0230 ha ploto žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra ir paaiÅ¡kino, kad pagal Vyriausybės nutarimÄ Nr. 260 valstybiniai žemės sklypai gali bÅ«ti parduodami arba nuomojami tik dviem atvejais: nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti arba esant žemės sklypo skyrimo dokumentams. Atsakovė neginčija fakto, jog ieÅ¡kovė naudojasi 0,0467 ha ploto žemės sklypu, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė žemės sklypo dalies, kurioje nėra statinių, skyrimo dokumentų, Å¡ių dokumentų ieÅ¡kovės žemės sklypo archyvinėje byloje taip pat nėra, todėl atsakovė atsisakė pritarti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimui.

Dėl kokių priežasčių nebuvo baigta namų valdos žemės sklypo pardavimo procedÅ«ra, nežinoma. Atsakovė neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų pripažinti tarp Å¡alių žemės nuomos teisiniai santykiai, nes atsakovė pati pripažįsta ieÅ¡kovę kaip ginčo žemės sklypų naudotojÄ . Teismui nustačius, kad tarp Å¡alių yra susiklostę faktiniai žemės nuomos santykiai, atsakovė nemato jokių kliūčių pritarti teikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ tvirtinimui, tačiau ieÅ¡kovės praÅ¡omas terminas pritarti projekto tvirtinimui yra per trumpas, todėl praÅ¡o jį padidinti iki trijų mėnesių.

Nesutinka, kad iÅ¡ atsakovės bÅ«tų priteisti ieÅ¡kovės patirti 428,95 Eur nuostoliai, nes atsakovė už juos nėra atsakinga. Trečiasis asmuo Druskininkų savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti ir nurodė, kad ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kanalizacijos Å¡ulinys, esantys (duomenys neskelbtini), kuriems eksploatuoti buvo reikalingas žemės sklypas. Teisinį pagrindÄ ieÅ¡kovei įsigyti žemės sklypÄ , reikalingÄ statiniams eksploatuoti, patvirtina 1992 m. rugsėjo 24 d.

Druskininkų miesto valdybos potvarkis Nr. 307-v bei jo 1 priedas, pagal kuriuos ieÅ¡kovei leista įsigyti 0,0467 ha ploto žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedÅ«ra neužbaigta, tačiau ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudojasi žemės sklypu pagal seniai nusistovėjusiÄ tvarkÄ , žemės sklypo ribas. IeÅ¡kovė 2016 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į trečiÄ jį asmenį, kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizatorių dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo.

IÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ , trečiasis asmuo 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V35-977 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo“ pradėjo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ . UAB „Aginro“ parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kuriame namų valdos žemės sklypas yra suprojektuotas iÅ¡ dviejų žemės sklypų, projektuojamų žemės sklypų plotas – 0,0499 ha iÅ¡ esmės atitinka Druskininkų miesto valdybos 1992 m. rugsėjo 24 d. potvarkiu leistÄ iÅ¡sipirkti ieÅ¡kovės namų valdos žemės sklypo plotÄ .

Parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo suderintas su visomis institucijomis, taip pat su atsakove, pastabų dėl parengto projekto, niekas nepareiÅ¡kė. Pasibaigus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedÅ«rai, projektas buvo pateiktas atsakovei tikrinti. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 3 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu priėmė iÅ¡vadÄ , kad parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas neteikiamas tvirtinti, kadangi naujai suformuotame žemės sklype, projekto sprendinių brėžinyje pažymėtame „1b“, nėra projekto iniciatoriui (ieÅ¡kovei) nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre.

Atsižvelgiant į atsakovės 2017 m. rugpjūčio 3 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu priimtÄ iÅ¡vadÄ , žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nebuvo teiktas tvirtinti, nebuvo įgyvendintas, todėl ieÅ¡kovės teisėtas lÅ«kestis įsigyti arba iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ , reikalingÄ esamiems statiniams eksploatuoti, nebuvo įgyvendintas. IeÅ¡kovei Druskininkų miesto valdybos 1992 m. rugsėjo 24 d. potvarkio Nr. 307-v pagrindu buvo sukurtas teisinis pagrindas įsigyti 0,0467 ha namų valdos žemės sklypÄ , Å¡is administracinis aktas nepanaikintas, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai patvirtina, kad žemės sklypas, projekte identifikuojas „1b“, yra ta pati namų valda, kaip ir žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kuriÄ buvo leista ieÅ¡kovei įsigyti Druskininkų miesto valdybos 1992 m. rugsėjo 24 d. potvarkiu Nr. 307-v, todėl atsakovės nurodyta priežastis, dėl kurios nebuvo teikiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas tvirtinti yra formali ir neatitinka faktinių aplinkybių bei prieÅ¡tarauja teisėtų lÅ«kesčių, teisingumo ir protingumo principams.

IeÅ¡kovė turėjo teisėtÄ lÅ«kestį manyti, kad rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktus ir pasibaigus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedÅ«roms turės tiek teisinį, tiek faktinį pagrindÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ tokio dydžio, kuris reikalingas eksploatuoti žemės sklype esantiems statiniams. Trečiojo asmens atstovai teismo posėdyje sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais, palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus motyvus ir jų pagrindu prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Trečiojo asmens atstovas J. B. papildomai paaiÅ¡kino, kad tarybiniais laikais žemės sklypai nebuvo suteikinėjami, prie pastato bÅ«davo paskirta žemės, kuria žmonės naudodavosi. Tačiau žmonės manydavo, kad suteikta žemė jiems priklauso, todėl jÄ parduodavo kartu su namu. 1958 metais ieÅ¡kovės motina su kitu asmeniu lygiomis dalimis nupirko namÄ ir teisę naudotis prie namo esantį vienÄ didelį iÅ¡tisÄ 10-11 arų žemės sklypÄ . Å iame žemės sklype namas stovėjo viename kraÅ¡te, daržai buvo naudojami kitame žemės sklypo kraÅ¡te.

Namas 1988 metais buvo rekonstruotas ir atskirtas į du vienetus, suteikiant jam du atskirus numerius, ieÅ¡kovės namo daliai buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), kartu namo savininkai atsiskyrė ir žemės sklypÄ pagal faktinį naudojimÄ , kiekvienam turėjo likti apie 5 arus žemės sklypo. IeÅ¡kovės naudojamas namų valdos žemės sklypas buvo suformuotas iÅ¡ dviejų dalių, viena žemės sklypo dalis liko prie namo, o kita žemės sklypo dalis, reikalinga sodui, poilsiui, buvo atskirta tame pačiame žemės sklype tik kitoje dalyje, kadangi dalis žemės sklypo buvo palikta prie kitam savininkui priklausančios namo dalies.

Druskininkų miesto valdybos 1992 m. rugsėjo 24 d. potvarkiu Nr. 307-v, 1988 metų kadastrinės bylos pagrindu, buvo parengtas ieÅ¡kovės 4,67 arų namų valdos žemės sklypo, kuris susidėjo iÅ¡ dviejų dalių, t. y. prie namo ir daržas, planas, ir šį dviejų dalių namų valdos žemės sklypÄ ieÅ¡kovei buvo leista iÅ¡sipirkti, tačiau ieÅ¡kovė nebuvo Lietuvos Respublikos pilietė, todėl ji žemės sklypo nusipirkti negalėjo, bet teisėtai juo naudojosi. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kovės, jos atstovės, atsakovės atstovės, trečiojo asmens atstovų, valstybės įmonės Registrų centro 2018 m. kovo 22 d.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u nustatyta, kad ieÅ¡kovei I. V. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kanalizacijos Å¡ulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei priklausantys statiniai pastatyti ant nesuformuoto valstybinės žemės sklypo. IeÅ¡kovė 1992 m. balandžio 27 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ Druskininkų žemės privatizavimo komisijai, praÅ¡ydama leisti jai nuomotis žemės sklypÄ prie jos namo, (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Druskininkų miesto valdybos 1992 m. rugsėjo 24 d. potvarkis Nr. 307-v „Dėl Žemės sklypo pardavimo“ (toliau – Potvarkis), Å¡io Potvarkio 1 priedas bei žemės sklypo įkainojimo aktas patvirtina, kad ieÅ¡kovei, kaip privačios namų valdos savininkei, už 3 214,00 rublių leista įsigyti nuosavybės teise faktiÅ¡kai naudojamÄ 0,0467 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Potvarkio pagrindu 1993 m. gruodžio 7 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) korporacija „Matininkai“ parengė ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai naudojamo 0,0504 ha ploto namų valdos žemės sklypo planÄ M 1:500 valstybinėje koordinačių sistemoje.

Parengtame žemės sklypo plane ieÅ¡kovės namų valdos sklypÄ sudaro du žemės sklypai – 0,0274 ha ploto žemės sklypas prie gyvenamojo namo ir 0,0230 ha ploto daržas esantis toliau nuo gyvenamojo namo. IeÅ¡kovės namų valdos žemės sklypo pirkimo – pardavimo procedÅ«ra nebaigta. IÅ¡ žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto bylos matyti, kad ieÅ¡kovė I. V. 2016 m. lapkričio 16 d. pateikė praÅ¡ymÄ Druskininkų savivaldybės administracijai rengti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ .

Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V35-977 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo“ nusprendė pradėti rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo, suformuojant žemės sklypÄ prie esamų nuosavybės teise valdomų pastatų (gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))), darbus iniciatoriaus lėšomis bei įpareigojo ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vedėjÄ parengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.

Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu buvo suformuotas 0,0269 ha ploto žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti (duomenys neskelbtini) (brėžinyje pažymėtas – „1a“), ir 0,0230 ha ploto dydžio žemės sklypas, kuriame yra namų valdos naudmenos – sodas ir daržas, (duomenys neskelbtini) (brėžinyje pažymėtas – „1b“). Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos patikrinusi ieÅ¡kovės inicijuotÄ formavimo ir pertvarkymo projektÄ , 2017 m. rugpjūčio 3 d.

Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu nepritarė projekto teikimui tvirtinti, pažymėjusi, kad projekte naujai suformuotame žemė sklype „1b“ (0,0230 ha (duomenys neskelbtini), daržo) nėra projekto iniciatoriui (ieÅ¡kovei) nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre bei projekte nepateikti žemės sklypo „1b“ suteikimo dokumentai. IeÅ¡kovė siekdama įgyti abu kaip namų valdÄ naudojamus žemės sklypus, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti, kad tarp Å¡alių yra susiklostę faktiniai namų valdos, kuriÄ sudaro du žemės sklypai, nuomos santykiai bei įpareigoti atsakovę pritarti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto teikimui tvirtinti.

Atsakovė iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės reikalavimams neprieÅ¡tarauja ir teismui pripažinus, kad Å¡alis sieja faktiniai žemės nuomos teisiniai santykiai, sutinka pritarti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto teikimui tvirtinti. I. Dėl faktinių žemės nuomos teisinių santykių pripažinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimÄ , teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar ieÅ¡kinys yra tenkinamas.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų visumos duomenų padaryti iÅ¡vadas. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), kuria remdamasis, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo.

Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimÄ tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, liudytojo A. K. L. parodymų, į bylÄ pateiktos 1958 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (toliau – LTSR) Druskininkų miesto vykdomajame komitete notariÅ¡kai patvirtintos sutarties, 1977 m. lapkričio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ bei LTSR Alytaus Tarpmiestinio Techninės inventorizacijos Biuro namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad ieÅ¡kovės motina A. P. K. 1958 m. gruodžio 2 d. įgijo ½ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), su Å¡alimais esančiu daržu, kitÄ namo dalį 1958 m. gruodžio 2 d.

įgijo B. O.. IeÅ¡kovė nurodė, kad jos motina iki mirties gyveno Å¡iame name bei naudojosi prie jo esančiu žemės sklypu kaip savo, jame pastatė Å«kinį pastatÄ â€“ tvartÄ , kuris vėliau sugriuvo, sodino daržus, vienas daržas buvo prie pat namo, kitas – toliau nuo namo, jame ir buvo pastatytas Å«kinis pastatas (2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 27 min. 17 sek. – 27 min. 45 sek., 32 min. 51 sek. – 34 min. 26 sek., 57 min. 3 sek. – 59 min. 9 sek., 1 val. 12 min. 11 sek.

– 1 val. 13 min. 47 sek.). Liudytojas A. K. L. patvirtino, kad ieškovės motina naudojosi žemės sklypu dvejose vietose, prie namo bei įkalnėje, kur buvo pastatyta malkinė (2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 26 min. 38 sek. – 2 val. 39 min. 10 sek.). Pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos 1964 m. liepos 7 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau – 1964 m. CK) 98 straipsnio 2 dalį iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo – 1990 m. kovo 11 d., žemė bei jos gelmės buvo išimtinė valstybės nuosavybė ir galėjo būti duodama tiktai naudotis.

Å i nuostata taip pat buvo įtvirtinta ir žemės santykiams sureguliuoti priimto LTSR Žemės kodekso, įsigaliojusio nuo 1971 m. liepos 1 d. ir galiojusio iki 1994 m. liepos 20 d. (toliau – Žemės kodeksas) 4 straipsnyje. Pagal Žemės kodekso 13 straipsnį žemės sklypai suteikiami naudotis skyrimo tvarka. Žemės sklypai skiriami remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu arba rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, TSR SÄ jungos įstatymų, Å¡io Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatoma tvarka.

Nutarimuose ir sprendimuose suteikti žemės sklypus turėjo bÅ«ti nurodomas tikslas, kuriam sklypai skiriami, pagrindinės naudojimosi žeme sÄ lygos, taip pat žemės sklypų dydis, dislokacija ir ribos (Žemės kodekso 20 straipsnio 1 dalis). Žemės kodekso 19 straipsnyje įtvirtintas draudimas pradėti naudotis suteiktu žemės sklypu, kol žemėtvarkos organai nenustatė Å¡io sklypo ribų natÅ«roje (vietovėje) ir kol neiÅ¡duotas dokumentas, patvirtinantis teise naudotis žeme. KolÅ«kių, tarybinių Å«kių ir kitų žemės naudotojų teisę naudotis žeme patvirtino valstybiniai aktai, kuriuos iÅ¡davė rajonų, miesto Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai (Žemės kodekso 21 straipsnio 1 dalis).

Pagal Žemės kodekso 221 ir 222 straipsnių nuostatas asmenims, kurie savavaliÅ¡kai užėmė žemės sklypus tenka baudžiamoji arba administracinė atsakomybė TSR SÄ jungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatoma tvarka, o savavaliÅ¡kai užimti žemės sklypai grÄ Å¾inami priklausytinai, nelyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sÄ naudų. Nagrinėjamu atveju duomenų apie žemės sklypo skyrimÄ ieÅ¡kovės motinai Žemės kodekso nustatyta tvarka nėra, tačiau taip pat nėra duomenų, jog ieÅ¡kovės motina bÅ«tų savavaliÅ¡kai užėmusi žemės sklypÄ prie jai kartu su kitu bendrasavininku priklausančio gyvenamojo namo.

Priešingai LTSR Alytaus Tarpmiestinio Techninės inventorizacijos Biuro namų valdos techninės apskaitos byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės motina su kitu gyvenamojo namo bendrasavininku buvo teisėti namų valdos žemės sklypo valdytojai. Kaip matyti, iš LTSR Alytaus Tarpmiestinio Techninės inventorizacijos Biuro namų valdos techninės apskaitos bylos LTSR KŪM Vilniaus tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras 1973 m. rugsėjo 10 d. nustatė, jog B. O. ir ieškovės motinai A.

P. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½  dalį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kuriÄ sudaro gyvenamasis namas su priestatais, veranda, laiptine, Å«kio pastatu, iÅ¡viete bei 804 kv. m. ploto žemės sklypas, kurio užstatyta teritorija yra 119 kv. m., kiemas – 132 kv. m., daržas – 541 kv. m., viso naudojamas plotas 655 kv. m. Žemės sklypo planas, sudarytas 1973 m. rugsėjo 10 d., patvirtina, kad B. O. ir ieÅ¡kovės motinos namų valdÄ sudarė vientisas žemės sklypo plotas, kuriame daržai buvo abiejose namo pusėse, o sode-darže, esančiame namo deÅ¡inėje pusėje, nuo 1960 metų buvo pastatytas Å«kio pastatas.

Namų valdos techninėje apskaitos kortelėje nurodyta, kad namų valdÄ Â B. O. ir ieÅ¡kovės motina valdo 1958 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties, Rejestre Nr. 2242, pagrindu. IÅ¡ Kauno regiono valstybės archyvo Alytaus filialo 2018 m. gruodžio 18 d. raÅ¡to Nr. (12.2.10)A7-914 matyti, kad Druskininkų miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo Druskininkų miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1957-1959 metų posėdžių protokolų bylose sprendimo dėl žemės sklypo po perkamais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), nėra, protokolų bylose yra sprendimai tik dėl žemės sklypų skyrimo gyvenamųjų namų statybai.

Druskininkų valstybinės notarinės kontoros 1977 metų paveldėjimo teisės liudijimų į mirusiosios A. K. palikimÄ byloje esančiame Alytaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1977 m. liepos 20 d. pažymėjime Nr. 1331 įraÅ¡yta, jog dokumentai, patvirtinantys asmeninės nuosavybės teisę į pastatus ir žemės sklypÄ yra Druskininkų miesto valstybinės notarinės kontoros 1958 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis, reg. Nr. 2242 (Pagrindas F. 606, ap. 4, b. 28, 1. 30).

Taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės motina ½ dalį namo su Å¡alimais esančiu daržu įgijo 1958 m., t. y. dar iki 1964 m. CK bei Žemės kodekso įsigaliojimo, todėl įsigaliojus minėtiems teisės aktams už žemėnaudos teisės įregistravimÄ atsakingi organai, pagal tuometinį teisinį reglamentavimÄ , žemės sklypo valdymo pagrindÄ suteikiantį teisę ieÅ¡kovės motinai kartu su kitu bendrasavininku naudotis žemės sklypu prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laikė 1958 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir atskiros žemės sklypo skyrimo ieÅ¡kovės motinai procedÅ«ros neatliko bei atskiro akto suteikiančio teisę naudotis žeme neiÅ¡davė.

IÅ¡ 1977 m. lapkričio 9 d. Paveldėjimo teisės liudijimų pagal testamentÄ , registrų Nr. 3716 ir 3718, matyti, kad ieÅ¡kovės motina A. P. K. (duomenys neskelbtini) mirė, po jos mirties jai priklausantį turtÄ â€“ po ½ dalį vienaukščio medinio namo su dviem terasomis ir mediniu priestatu, esančiu (duomenys neskelbtini), 1977 m. lapkričio 9 d. paveldėjo ieÅ¡kovė bei jos sesuo Z. V.. Palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. CK normos. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Ä®statyme nustatytas draudimas priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis), todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). 1964 m. CK nebuvo pateikta paveldėjimo sampratos, tačiau teisės doktrinoje ir teismų praktikoje paveldėjimas buvo apibrėžiamas kaip universalus palikėjo teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2001, 2001 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1219/2001).

Pagal 1964 m. CK nuostatas paveldėjimo dalykas buvo ne tik palikėjui nuosavybės teise priklausantys kilnojamieji, nekilnojamieji daiktai, bet ir kitos jo turtinės teisės bei pareigos, taip pat kai kurios neturtinės teisės, tačiau negalėjo bÅ«ti paveldėtos tokios palikėjo neturtinės ir turtinės teisės bei pareigos, kurios neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. IeÅ¡kovei priimant palikimÄ po mamos mirties taip pat galiojo ir Žemės kodeksas, kurio 103 straipsnyje buvo įtvirtintos nuostatos, susijusios su naudojimosi žemės sklypu teisės perėjimu miestuose, pereinant pastato nuosavybės teisei.

Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį miestuose, pereinant pastato nuosavybės teisei, pereina taip pat teisė naudotis žemės sklypu arba jo dalimi. Pastatui pereinant kelių bendrasavininkų nuosavybėn, taip pat pereinant pastato dalies nuosavybės teisei, šį pastatÄ aptarnaujÄ s žemės sklypas pereina pastato bendrasavininkų bendram naudojimuisi. Asmens, kuriam perėjo pastato nuosavybės teisė, žemėnaudos teisę registruoja komunalinio Å«kio organai (Žemės kodekso 103 straipsnio 2, 3 dalys).

IÅ¡ LTSR Alytaus Tarpmiestinio Techninio inventorizacijos Biuro namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad po A. P. K. mirties, 1977 m. rugpjūčio 7 d. atlikus patikrinimÄ , LTSR KŪM Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1973 m. rugsėjo 10 d. nustatyti duomenys, patvirtinantys namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), bei jos valdytojus, panaikinti ir nustatyti nauji duomenys, patvirtinantys, jog namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini), priklauso 655 k. m. ploto naudojamas žemės sklypas, kurio 146 k. m. užėmė užstatyta teritorija, 174 k. m. kiemas ir 335 k. m. daržas bei sudarytas naujas žemės sklypo planas, patvirtinantis, kad minėtÄ namų valdÄ sudarė vientisas žemės sklypas, kurio konfigÅ«racija iÅ¡ esmės atitiko 1973 m. rugsėjo 10 d. sudaryto žemės sklypo planÄ .

IeÅ¡kovei bei jos seseriai Z. V. 1977 m. lapkričio 9 d. iÅ¡davus Paveldėjimo teisės liudijimus pagal testamentÄ , patvirtinančius, jog jos priėmė palikimÄ po motinos A. P. K. mirties, namų valdos techninės apskaitos kortelėje kitÄ dienÄ , t. y. 1977 m. lapkričio 10 d., registruota einamoji teisinė registracija, patvirtinanti, kad ½ dalies namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), valdytojas yra B. O., o po ¼ dalies minėtos namų valdos valdytojos yra ieÅ¡kovė I. V. ir jos sesuo Z.

V.. Kaip jau minėta, Kauno regiono valstybės archyvo Alytaus filialo 2018 m. gruodžio 18 d. raÅ¡te Nr. (12.2.10)A7-914 nurodyta, kad dokumentai, patvirtinantys asmeninės nuosavybės teisę į pastatus ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), yra 1958 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Tokiu bÅ«du, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms bei remiantis palikimo priėmimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei su seserimi Z. V. priėmus palikimÄ pagal testamentÄ po motinos A.

P. K. mirties perėjo ne tik paveldėto gyvenamojo namo dalys, tačiau ir kitos jos turtinės teisės bei pareigos, taip pat ir neturtinė teisė naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, kuria naudojosi jų motina 1958 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. IeÅ¡kovė teismo posėdyje nurodė, kad priėmus palikimÄ po motinos mirties ji gyveno paveldėtame name, naudojosi žemės sklypu dvejose vietose, t. y. žemės sklypo dalimi, esančia prie jai su seserimi priklausančios namo dalies, bei žemės sklypo dalimi, esančioje toliau nuo namo, kurioje buvo daržas bei mamos pastatytas Å«kinis pastatas, jame augino vaismedžius ir daržoves.

Sesuo gyveno Rusijoje, namu bei žeme nesinaudojo, visus dokumentus, susijusius su namu bei žeme tvarkėsi viena. Priėmus palikimÄ gyvenamas namas buvo apgriuvęs, jį reikėjo remontuoti, todėl kreipėsi į vykdomÄ jį komitetÄ , kad leistų namÄ apmÅ«ryti. Atlikus namo rekonstrukcijÄ , žemės sklypas pagal faktinį jo naudojimÄ padalintas tarp buvusių namo bendrasavininkų. Po žemės sklypo padalinimo jos naudojamas žemės sklypas buvo padalintas į dvi dalis, viena žemės sklypo dalis liko prie jai su seserimi priklausančios namo dalies, o kita žemė buvo atskirta ir liko toliau nuo namo, kur buvo daržas su Å«kiniu pastatu, Å¡iuos žemės sklypus atskyrė kitam namo bendrasavininkui po padalinimo likęs žemės sklypas.

Kuomet žemės sklypas buvo dalinamas, darže buvęs ūkinis pastatas jau buvo sugriuvęs ir neišlikęs (2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 14 sek. – 1 val. 14 min. 5 sek.,  1 val. 28 min. 36 sek. – 1 val. 28 min. 46 sek.). Liudytojas A. K. L. teismo posėdyje nurodė, kad 1964 metais ieškovei priklausantis namas buvo neatidalintas ir priklausė ieškovės motinai su kitu savininku, prie namo buvo vientisas žemės sklypas. Ieškovės motina žemės sklypu naudojosi dvejose vietose: prie savo namo dalies ir toliau nuo namo įkalnėje, kur buvo daržas, pastatyta malkinė, kuri po ieškovės motinos mirties sugriuvo.

Mirus ieÅ¡kovės motinai, ieÅ¡kovė toliau naudojosi tomis pačiomis dvejomis žemės sklypo dalimis, sodino darÅ¾Ä , vaismedžius. Vėliau namas buvo rekonstruotas, o žemės sklypas padalintas tarp bendrasavininkų, po padalinimo ieÅ¡kovei liko du atskiri žemės sklypai, tose vietose, kur ieÅ¡kovė ir naudojosi (2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 2 val. 26 min. 38 sek. – 2 val. 39 min. 10 sek.). Liudytoja N. R. nurodė, kad, kol gyveno ieÅ¡kovės kaimynystėje, nuo 1999 m. iki 2006 m., ieÅ¡kovė naudojosi dviem žemės sklypais, vienas žemės sklypas buvo prie namo, kitas – nuo namo truputėlį aukščiau (duomenys neskelbtini) gatvėje, jame buvo daržas (2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 2 val. 42 min. 17 sek.

– 2 val. 53 min. 20 sek.). Iš Druskininkų miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1983 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 149 „Dėl statybų“ ir 1987 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 66 „Dėl statybų“, I. V. ir Z. V. gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. 15 projekto medžiagos, Alytaus teritorinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro (duomenys neskelbtini), bylos ir E. L. Kuršelio žemės sklypo archyvinės bylos matyti, kad Druskininkų miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1983 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 149 valdos (duomenys neskelbtini) savininkams ieškovei, jos seseriai Z.

V. ir J. T. leido rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ . Druskininkų miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1987 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 66 patvirtintas Alytaus Tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro parengtas sklypo (duomenys neskelbtini), padalinimo tarp I. V. bei Z. V. ir J. T. projektas. IÅ¡ Alytaus teritorinio Valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro 1988 m. kovo 28 d. parengto ir 1991 m. vasario 13 d. patvirtinto žemės sklypo plano matyti, kad padalinus I. V. bei Z.

V. ir J. T. buvusiÄ bendrÄ namų valdÄ , ieÅ¡kovės ir jos sesers namų valda, suteikus naujÄ adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini), susidėjo iÅ¡ 0,0229 ha ploto žemės sklypo, esančio prie gyvenamojo namo ir atskiro 0,0238 ha ploto žemės sklypo, kuriame buvo daržas. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir E. L. K., kurio motina 1988 m. spalio 22 d. nupirko iÅ¡ J. T. gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais ir 508 kv. m. žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), bei jų dalį padovanojo jam, Druskininkų miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos archyvinėje byloje esantis 1993 m. gruodžio 7 d.

UAB korporacijos „Matininkai“ sudarytas ir Druskininkų miesto valdybos 1994 m. vasario 23 d. potvarkiu Nr. 53-v patvirtintas namų valdos žemės sklypo planas, iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovės naudojamas žemės sklypas susideda iÅ¡ dviejų dalių. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad pagal bendrasavininkų faktiÅ¡kai bendroje namų valdoje naudotas žemės sklypo dalis padalinus ieÅ¡kovei, jos seseriai Z. V. ir J. T. teisėtai valdomÄ bendrÄ namų valdos žemę, ieÅ¡kovės ir jos sesers Z.

V. namų valdÄ sudarė du atskiri žemės sklypai, t. y. 0,0229 ha ploto kiemas prie gyvenamojo namo ir 0,0238 ha ploto daržas, kuriems suteiktas vienas adresas (duomenys neskelbtini). IÅ¡ ieÅ¡kovės naudojamo žemė sklypo (duomenys neskelbtini) archyvinės bylos matyti, kad Lietuvoje prasidėjus žemės reformai, ieÅ¡kovė 1992 m. balandžio 27 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ Druskininkų žemės privatizavimo komisijai praÅ¡ydama leisti jai nuomotis žemės sklypÄ prie nuosavo namo, prie pareiÅ¡kimo pridėjo Alytaus teritorinio Valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro 1988 m. kovo 28 d. parengtÄ ir 1991 m. vasario 13 d. patvirtintÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planÄ .

Potvarkiu leista ieÅ¡kovei, kaip privačios namų valdos savininkei, įsigyti 0,0467 ha ploto faktiÅ¡kai naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å io Potvarkio pagrindu 1992 m. rugsėjo 24 d. patvirtintas ieÅ¡kovei parduodamo 0,0467 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įkainojimo aktas bei 1993 m. gruodžio 7 d. parengtas ieÅ¡kovės namų valdos 0,0504 ha ploto žemės sklypo planas M 1:500 valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame ieÅ¡kovės namų valdos sklypÄ sudaro du atskiri žemės sklypai – 0,0274 ha ploto žemės sklypas prie gyvenamojo namo ir 0,0230 ha ploto daržas, tačiau žemės sklypo pirkimo – pardavimo procedÅ«ra nebaigta.

Atsakovė priežasčių, dėl kurių nebuvo užbaigta namų valdos žemės sklypo pardavimo ieškovei procedūra, nenurodė (2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 46 min. 20 sek. – 1 val. 46 min. 25 sek.). Trečiojo asmens atstovas J. B. nurodė, kad ieškovė nebuvo Lietuvos Respublikos pilietė, todėl ji negalėjo žemės sklypų išsipirkti, tačiau jais galėjo naudotis, kodėl nebuvo sudaryta nuomos sutartis su ieškove, nežino (2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 15 min. 45 sek.

– 2 val. 19 min. 7 sek.). IeÅ¡kovės praÅ¡ymo nuomotis žemės sklypÄ padavimo bei Patvarkymo priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 (galiojusiu nuo 1992 m. vasario 7 d. iki 1993 m. liepos 29 d.) „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtinta žemės sklypų pardavimo tvarka (toliau – Tvarka) ir žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės (toliau – Taisyklės), kuriose nustatyta nuosekli administravimo procedÅ«rų seka, kuria įgyvendinama asmenų teisė įgyti nuosavybėn bei nuomoti valstybinius žemės sklypus.

Tvarkos 4.1.1. punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn nekonkurso tvarka parduodami privačių namų valdų savininkams – šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai, bet ne didesni už šio nutarimo 7.7. punkte nurodytus maksimalius. Nekonkurso tvarka valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai nuomojami asmenims, kurie 4.1 punkte nurodytais atvejais turi teisę nekonkurso tvarka įsigyti žemės sklypus privatinės nuosavybės teise, bet nepageidauja to daryti.

Taisyklių 6-12 punktuose buvo nustatyta detali tvarka įvykdyti naudojamų žemės sklypų pirkimÄ ir įregistruoti nupirktÄ Å¾emės sklypÄ , o 17-23 punktuose – žemės sklypų nuoma nekonkurso tvarka. Pažymėtina, kad Potvarkio priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, kurio 6 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. birželio 28 d.) buvo įtvirtinta nuostata, jog teisę į privatinę žemės nuosavybę turi tie asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos piliečiai, turi Å¡iÄ pilietybę patvirtinantį dokumentÄ ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje.

Å i nuostata buvo ir Tvarkos 1.1.1 punkte, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ne žemės Å«kio veiklai gali įsigyti veiksnÅ«s Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų, turintys Å¡iÄ pilietybę patvirtinantį dokumentÄ ir nuolat gyvenantys Lietuvoje. Byloje esantis Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. gegužės 2 d. dekretas Nr. 602 patvirtina, kad ieÅ¡kovei Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta tik 2006 m. gegužės 2 d., tuo pagrindu spręstina, kad nors ieÅ¡kovės naudojamos namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedÅ«ra buvo pradėta, tačiau aukščiau nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka negalėjo bÅ«ti baigta, nes ieÅ¡kovė nebuvo Lietuvos Respublikos pilietė.

Kaip jau minėta, ieÅ¡kovė taip pat buvo pateikusi 1992 m. balandžio 27 d. pareiÅ¡kimÄ Druskininkų žemės privatizavimo komisijai leisti jai nuomotis namų valdai naudojamÄ Å¾emės sklypÄ . IeÅ¡kovė teismo posėdyje nurodė, kad 1992 metais Žemės skyriuje jai pasakė, jog žemė jai yra iÅ¡nuomota 99 metams (2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 1 val. 18 min. 00 sek. – 1 val. 21 min. 15 sek.). Pagal Tvarkos 6.3. punktÄ bei Lietuvos Respublikos užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo (redakcija galiojusi nuo 1992 m. vasario 21 d. iki 1995 m. rugpjūčio 1 d.) 21 straipsnio 2 dalį užsienio fiziniams asmenims valstybinės žemės sklypai ne žemės Å«kio veiklai galėjo bÅ«ti iÅ¡nuomojami iki devyniasdeÅ¡imt devynerių metų.

Duomenų, kad nebaigus namų valdos žemės sklypo pardavimo procedÅ«ros buvo sprendžiamas klausimas dėl nuomos sutarties su ieÅ¡kove sudarymo, byloje nėra. Tačiau pažymėtina, kad pagal Taisyklių 17 punktÄ visi fiziniai asmenys, naudojantys jiems suteiktus valstybinės žemės sklypus buvo laikomi naudojamų valstybinės žemės sklypų nuomininkais, o pagal Taisyklių 18 punktÄ jeigu po Å¡io nutarimo priėmimo dienos žemės sklypo naudotojas ar jo teisinis statusas nesikeičia, nauja nuomos sutartis su juo nesudaroma.

Žemės sklypo nuomos sutartį atstoja dokumentas, patvirtinantis, jog žemės sklypas suteiktas naudoti. Ä®vertinus Å¡ias valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tai, kad ieÅ¡kovė po motinos mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentÄ pagrindu įgijo neturtinę teisę naudotis valstybiniu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris 1988 m. kovo 28 d. buvo padalintas tarp bendrasavininkų ir ieÅ¡kovė turėjo teisę naudotis namų valda, kuriÄ sudarė du atskiri žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini), galima spręsti, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kimo leisti nuomotis žemės sklypÄ pateikimo bei valstybės institucijų namų valdos žemės sklypo pardavimo procedÅ«ros atlikimo metu buvo laikoma namų valdos adresu (duomenys neskelbtini), kuriÄ sudarė du atskiri valstybiniai žemės sklypai, nuomininkė (Taisyklių 17, 18 punktai).

Atkreiptinas dėmesys, jog situacija, kai nebuvo reikalaujama sudaryti raÅ¡ytinių valstybinės žemės nuomos sutarčių tęsėsi ribotÄ laikÄ iki 1993 m. liepos 29 d., kuomet Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 neteko galios. Vėliau įsigalioję teisės aktai, reglamentuojantys žemės teisinius santykius, imperatyviai numatė raÅ¡ytinės formos ne tik pirkimo-pardavimo, bet ir nuomos sutartis. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų bei bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė siekė iÅ¡sinuomoti ar nusipirkti naudojamÄ valstybinę namų valdos žemę, ji turėjo leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje, 2006 m. gegužės 2 d.

įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, po sesers Z. V. mirties priėmė palikimÄ , kurį sudarė ½ dalis gyvenamojo namo ir kanalizacijos Å¡ulinio, esančių, (duomenys neskelbtini), tuo tarpu, valstybinės institucijos, turėdamos ieÅ¡kovės pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl namų valdos žemės sklypo nuomos bei pradėjusi namų valdos žemės sklypo pardavimo procedÅ«rÄ ieÅ¡kovei, net ir pasikeitus teisiniam reglamentavimui jokių veiksmų, dėl ieÅ¡kovės naudojamos namų valdos žemės nuomos ar pardavimo, neatliko.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį (redakcija įsigaliojusi nuo 2003 m. balandžio 24 d.) valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimÄ si žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, iÅ¡skyrus už žemę, perduotÄ naudotis panaudai.

Tvarka, kuria Å¡is mokestis turi bÅ«ti mokamas, reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387, nustačiusiu, kad žemės nuomos mokesčio tarifÄ nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba. IÅ¡ į bylÄ pateiktų atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijai teikiamų susistemintų duomenų, matyti, kad atsakovė teikia duomenis trečiajam asmeniui apie ieÅ¡kovę, kaip teisėtÄ Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto 0,0467 ha ploto valstybinės žemės sklypo (namų valdos, susidedančios iÅ¡ dviejų atskirų žemės sklypų), esančio (duomenys neskelbtini), nuomotojÄ ir naudotojÄ dėl žemės nuomos mokesčio skaičiavimo.

Taigi, remiantis teisės normomis, reglamentuojančiomis žemės nuomos mokestį valstybės žemės naudotojams, bei formuojama teismų praktika, darytina iÅ¡vada, kad nors su ieÅ¡kove valstybinės žemės nuomos sutartis dėl jos naudojamų žemės sklypų nesudaryta, tačiau laikoma, kad tarp valstybės ir ieÅ¡kovės buvo ir Å¡iuo metu yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai (Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-178-252/2012). Nurodytų motyvų pagrindu, atsižvelgiant į valstybės institucijų veiksmus pradėjus valstybinės namų valdos žemės sklypo pardavimo procedÅ«rÄ , tolimesnį neveikimÄ , turint ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ iÅ¡nuomoti namų valdos žemės sklypÄ , teisingumo ir protingumo principus bei siekiant nepažeisti ieÅ¡kovei valstybės institucijų veiksmais suteiktÄ teisėtÄ lÅ«kestį nuomos ar nuosavybės pagrindais valdyti jos teisėtai naudojamus namų valdÄ sudarančius žemės sklypus, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl nuomos teisinių santykių pripažinimo tenkintinas ir pripažintina, kad tarp ieÅ¡kovės ir valstybės nuo Druskininkų miesto valdybos 1992 m. rugsėjo 24 d. potvarkio Nr. 307-v priėmimo momento yra susiklostę 0,0467 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), faktiniai žemės nuomos teisiniai santykiai, pagal UAB korporacijos „Matininkai“ parengtÄ namų valdos žemės sklypo planÄ , kuriame namų valda atskirta į du atskirus sklypus.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovės naudojami žemės sklypai priklausė ir Å¡iuo metu priklauso valstybei, o Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos tik atstovauja valstybei spręsdama su valstybės žeme susijusius klausimus, todėl faktiniai nuomos teisiniai santykiai Å¡iuo atveju pripažįstami tarp ieÅ¡kovės ir valstybės – Lietuvos Respublikos, o ne jos patikėtinio. II. Dėl pritarimo žemės sklypų projekto teikimui tvirtinti IeÅ¡kovė I. V. siekia nuosavybėn įgyti valstybei priklausančius žemės sklypus, sudarančius ieÅ¡kovės naudojamÄ namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini).

Civilinės teisės požiūriu žemė yra nekilnojamasis daiktas (CK 1.98 straipsnio 2 dalis). Kad žemė kaip turtas dalyvautų civilinėje apyvartoje, ji turi atitikti civilinių teisių objektui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CK 1.109 straipsnyje, t. y. žemės sklypas turi būti identifikuotas ir įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalį žemės sklypas apibrėžtas kaip teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės naudojami žemės sklypai įstatymų nustatyta tvarka nesuformuoti ir vieÅ¡ame registre neįregistruoti. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise.

Žemės naudotojo sÄ voka įtvirtinta Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje, kurioje nurodyta, kad žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė teisėtai naudojasi valstybine namų valdos žeme, esančia (duomenys neskelbtini), kuriÄ sudaro du atskiri žemės sklypai: 0,0274 ha ploto žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti ir 0,0230 ha ploto dydžio žemės sklypas, kuriame yra namų valdos naudmenos – daržas.

IeÅ¡kovė 2016 m. lapkričio 16 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administracijÄ praÅ¡ydama organizuoti naudojamų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ . Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V35-977 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo“ pradėtas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo, suformuojant žemės sklypÄ prie esamų nuosavybės teise valdomų pastatų (gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), darbai, iniciatoriaus (ieÅ¡kovės) lėšomis.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės“ (toliau – Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės). Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 punkte nurodyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams.

Projekto sprendiniai negali prieÅ¡tarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtakÄ projekto sprendiniams. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.1 – 2.7 punktuose numatytais atvejais, tame tarpe, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį ar formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.4, 2.5 punktai).

Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, iÅ¡skyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo projektas buvo parengtas Druskininkų miesto teritorijoje, todėl tokį projektÄ turi teisę tvirtinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius, tačiau pagal Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 65 punktÄ suderintÄ projektÄ organizatorius – Druskininkų savivaldybės administracija turi pateikti tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam už priežiÅ«rÄ , kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, vieÅ¡inimo ir derinimo procedÅ«rų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo projektÄ tvirtinti arba netvirtinti.

Taisyklių 67 punkte nurodyta, kad projektas gali bÅ«ti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«rinio padalinio, atsakingo už priežiÅ«rÄ , iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo projektÄ tvirtinti. IÅ¡ teismui pateikto ieÅ¡kovės žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto bylos matyti, kad Projektas parengtas laikantis Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių V skyriuje „Visuomenės informavimas ir supažindinimas su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, jo derinimas tikrinimas ir tvirtinimas“ numatytų procedÅ«rų bei suderintas su institucijomis, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo, tame tarpe ir su atsakove (Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 54, 58, 62, 64 punktai).

Suderintas Projektas pateiktas tikrinti atsakovei, kuri patikrinusi Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams 2017 m. rugpjūčio 3 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu, nepritarė Projekto teikimui tvirtinti, nes nustatė, kad Projekte naujai suformuotame žemės sklype (Projekto sprendinių brėžinyje pažymėtame „1b“) nėra Projekto iniciatoriui nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, bei Projekte nepateikti šio žemės sklypo suteikimo dokumentai, todėl formuoti žemės sklypo, nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis asmuo Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepime į ieÅ¡kinį su tokia atsakovės patikrinimo iÅ¡vada nesutinka, argumentuodama tuo, kad ieÅ¡kovė Potvarkiu įgijo teisę įsigyti 0,0467 ha namų valdos žemės sklypÄ , kurį sudaro du atskiri žemės sklypai. Å ie žemės sklypai turi bÅ«ti vertinami ne kaip atskiri žemės sklypai, o kaip vientisas žemės sklypas, kuriame yra statiniai, todėl atsakovės nurodytos priežastys nepritarti Projekto teikimui tvirtinti yra formalios, neatitinkančios faktinių aplinkybių bei prieÅ¡taraujančios teisėtų lÅ«kesčių, teisingumo ir protingumo principams.

Kaip matyti iš atsakovės 2017 m. rugpjūčio 3 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto atsakovė nepritardama projekto tvirtinimui vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” (toliau – Nutarimas) 2.2 punktu, kuriame nustatyta, kad pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ (toliau – Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės) 2.3 punktu, kuriame nustatyta, kad asmenys gali įsigyti nuosavybėn iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d.

– kitose vietovėse suteiktus žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė tikrindama ProjektÄ nepagrįstai vadovavosi Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.3 punkto nuostatomis. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė naudojasi dviem valstybiniais žemės sklypais, kurie buvo suformuoti 1988 m. kovo 28 d. padalinus ieÅ¡kovės bei kitų bendrasavininkų naudojamÄ bendrÄ namų valdÄ , bei patikslinti 1993 m. gruodžio 7 d. rengiant namų valdos žemės sklypo planÄ , ir Å¡ie du atskiri sklypai suformuoti kaip viena ieÅ¡kovės namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), kuriÄ sudaro kiemas ir daržas.

Projekte suformuoti taip pat du atskiri žemės sklypai, t. y. esamiems statiniams eksploatuoti suformuotas 0,0269 ha dydžio žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), pažymėtas brėžinyje „1a“, ir 0,0230 ha dydžio žemės sklypas (namų valdos naudmenos (sodas ir daržas), (duomenys neskelbtini), pažymėtas brėžinyje „1b“, kurie iÅ¡ esmės atitinka 1988 m. kovo 28 d. ir 1993 m. gruodžio 7 d. suformuotÄ ieÅ¡kovės namų valdÄ . Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovė tikrindama ProjektÄ , joje suformuotus du atskirus žemės sklypus turėjo vertinti, kaip ieÅ¡kovės naudojamÄ namų valdÄ .

Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2 punkte nustatyta, kad asmenys gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdos žemės sklypus. Pagal Nutarimo 2.15. punktÄ namų valdos žemės sklypai formuojami pagal žemės sklypų planus, parengtus žemės sklypų planų, esančių gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje, jeigu namų valdos žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir pateikta apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 d.

IÅ¡ Alytaus teritorinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro bylos (kuri prilygsta gyvenamojo namo kadastro duomenų bylai) bei atsakovės į bylÄ pateiktos žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), archyvinės bylos matyti, kad 1988 m. kovo 28 d. buvo suformuotas ieÅ¡kovės namų valdos žemės sklypas iÅ¡ dviejų atskirų žemės sklypų: kiemo ir daržo, ir 1991 m. rugsėjo 13 d. patvirtintas inventorizavimo paslaugų biuro atsakingų darbuotojų bei ieÅ¡kovės 1992 m. balandžio 27 d. pateiktas Druskininkų žemės privatizavimo komisijai kartu su praÅ¡ymu dėl žemės sklypo nuomos.

Å io plano pagrindu 1992 m. rugsėjo 24 d. priimtas Potvarkis leidžiantis ieÅ¡kovei nusipirkti plane nurodyto dydžio – 0,0467 ha ploto namų valdos žemę, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1993 m. gruodžio 7 d. parengtas ieÅ¡kovės namų valdos žemės sklypo planas valstybinėje koordinačių sistemoje, kuris buvo suderintas 2008 m. rugsėjo 30 d. Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo inventorizacijai. Kaip jau minėta, Projekte ieÅ¡kovės naudojami žemės sklypai buvo suformuoti pagal 1988 m. kovo 28 d. ir 1993 m. gruodžio 7 d. planus, kas atitinka Nutarimo 2.15 punkto reikalavimus, byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės namų valda, kuriÄ sudaro Projekte nurodyti du atskiri žemės sklypai, pažymėti „1a“ ir „1b“, naudojasi teisėtu pagrindu, o pagal Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1 punktÄ ieÅ¡kovė turi teisę įsigyti naudojamus namų valdos žemės sklypus, todėl esant teisiniam pagrindui, atsakovė įpareigotina per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pritarti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto pagal sudarytÄ UAB „Aginro“ sprendinių brėžinį teikimui tvirtinti.

Atsakovės atstovė prašė tenkinus ieÅ¡kovės reikalavimus terminÄ pritarti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto teikimui tvirtinti dėl didelio darbo krÅ«vio padidinti iki trijų mėnesių, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 65 punktÄ organizatoriaus pateiktas tikrinti suderintas projektas turi bÅ«ti patikrintas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, be to, Å¡iuo atveju Projektas atsakovės iÅ¡ esmės yra patikrintas, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡omas vieno mėnesio terminas, kuris yra net 20 dienų ilgesnis nei numatyta teisės aktuose, yra ne per didelis teismo įpareigotiems veiksmas atlikti.

Tuo pagrindu atsakovės atstovės praÅ¡ymas prailginti terminÄ iki trijų mėnesių atmestinas. III. Dėl nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje yra pareiÅ¡kusi reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡o netenkinus ieÅ¡kinio reikalavimų priteisti iÅ¡ atsakovės 428,95 Eur patirtų nuostolių atlyginimÄ už žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto parengimÄ bei už duomenų iÅ¡ Kauno regiono archyvo Alytaus filialo gavimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės pagrindiniai reikalavimai yra tenkinami visiÅ¡kai, Å¡is reikalavimas paliktinas nenagrinėtas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovė reikalavimo priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra pareiÅ¡kusi, jų priteisti nepraÅ¡o, todėl ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės nepriteistinos. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl iÅ¡ atsakovės taip pat nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-268, 269, 270, 282 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Pripažinti, kad tarp ieÅ¡kovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublikos nuo 1992 m. rugsėjo 24 d. Druskininkų miesto valdybos potvarkio Nr. 307-v priėmimo momento yra susiklostę 0,0467 ha ploto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), faktiniai žemės nuomos teisiniai santykiai pagal UAB korporacijos „Matininkai“ parengtÄ I. V. namų valdos žemės sklypo planÄ M1:500, kuriame namų valda atskirta į du atskirus žemės sklypus, pažymėtus žymeniu 1-274 kv. m., žymeniu 2-230 kv. m.

Ä®pareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pritarti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto teikimui tvirtinti pagal UAB „Aginro“ 2017 m. gegužės 12 d. sugeneruotÄ Å¾emės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį, kurio situacijos schemoje žemės sklypai pažymėti žymeniu „1a“, adresu (duomenys neskelbtini), ir žymeniu „1b“, adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mus. Teisėja Džiuginta Plukienė