cb17ed59-548f-4861-87b8-4e1515a135da · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-163-464/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01880-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.6; 2.6.39.2.6.4.10 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Forsina“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje e2-2212-803/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Forsina“ ieÅ¡kinį atsakovei ASS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialÄ Lietuvoje, dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo iÅ¡mokos priteisimo, trečiasis asmuo likviduota uždaroji akcinė bendrovė ,,Elettrodiesel“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB ,,Forsina“ 2018 m. spalio 5 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: 1.1. pripažinti ieÅ¡kovės UAB ,,Forsina“ neteisėtus veiksmus – LUAB „Elettrodiesel“ piniginių lėšų iÅ¡mokėjimus, atliktus 2013 m. lapkričio 27 d. – 2016 m. liepos 25 d. UAB ,,Forsina“ naudai, draudžiamaisiais įvykiais; 1.2. priteisti iÅ¡ atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 118 868,69 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 1.3. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad atsakovė AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 22 d. iki 2016 m. liepos 21 d. draudė ieÅ¡kovės UAB ,,Forsina“, bankroto administratorės, profesinę civilinę atsakomybę. Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu nukentėjo jos administruojamas trečiasis asmuo LUAB ,,Elettrodiesel“, ieÅ¡kovė 2018 m. liepos 16 d. kreipėsi į draudikę dėl draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo. IeÅ¡kovės teigimu, draudžiamuoju įvykiu pripažintini jos veiksmai laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. liepos 25 d. iÅ¡simokėjus didesnio dydžio, nei jai priklausė, atlyginimÄ už teiktas bankroto administravimo paslaugas.

IeÅ¡kovės veiksmų neteisėtumas ir žala trečiajam asmeniui yra konstatuoti įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1236-480/2017, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės jos administruotai LUAB ,,Elettrodiesel“ buvo priteista suma, virÅ¡ijanti teismo nustatytÄ ir pagal kreditorių susirinkimų sprendimus iÅ¡mokėtÄ atlyginimo už administravimo paslaugas dydį. Tačiau atsakovė 2018 m. rugsėjo 19 d. raÅ¡tu nepagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , pripažinusi šį įvykį nedraudžiamuoju ir nurodžiusi, kad 95 380,68 Eur suma iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo priteista jos administruotai LUAB ,,Elettrodiesel“ kaip nepagrįstai gautos lėšos, o ne kaip žalos atlyginimas, taigi, nėra konstatuoti ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai.

3. Ieškovė pažymėjo, kad nei Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 4-637 (toliau – ir Taisyklės), nei draudimo sutartyse nėra imperatyviai nurodyta, kad draudimo išmoka gali būti mokama tik tuo atveju, jei nuostolių administruojama bendrovė patirtų ir būtų taikomas tik civilinės atsakomybės institutas.

4. IeÅ¡kovės vertinimu, jos neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) atitinkamų nuostatų pažeidimu, todėl praÅ¡o įvykį pripažinti draudžiamuoju ir priteisti iÅ¡ atsakovės (draudikės) 118 868,69 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , susidedančiÄ iÅ¡ Kauno apygardos teismo nutartimi priteistos nepagrįstai gautos ieÅ¡kovės 95 380,69 Eur atlyginimo už paslaugas sumos, 5 proc. dydžio palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. spalio 4 d., t. y. 9 930 Eur, 6 proc. dydžio palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, t. y. 11 446 Eur, ir priteisto iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 112 Eur žyminio mokesčio. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 14 d. sprendimu ieÅ¡kovės UAB ,,Forsina“ ieÅ¡kinį atmetė.

6. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1236-480/2017, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi paliko nepakeistÄ (civilinė byla Nr. e2A-38-464/2018), trečiajam asmeniui LUAB ,,Elettrodiesel“ iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistas kaip nepagrįstai gautos lėšos didesnis, nei priklausė ieÅ¡kovei, atlyginimas atitinka draudžiamojo įvykio sÄ vokÄ .

7. Teismas nurodė, kad lėšų iÅ¡mokėjimo ieÅ¡kovei teisinis pagrindas buvo įrodinėjimo dalykas nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2A-38-464/2018, todėl joje nustatytas tokio reikalavimo materialinis teisinis pagrindas nagrinėjamai bylai yra prejudicinis. Teismas ieÅ¡kovės tokius teiginius, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartyje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl teisinio pagrindo, kuriuo remiantis iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas atlyginimas jos administruotai bendrovei, nesaisto Å¡iÄ bylÄ nagrinėjančio teismo, pripažino nepagrįstais. Teismo vertinimu, įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau pripažinus tokiÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovė gavo 95 380,69 Eur sumÄ be jokio teisėto pagrindo, ir Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisus kaip be pagrindo gautas lėšas, nėra įrodytas žalos padarymo faktas kaip viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų įvykiui pripažinti draudžiamuoju.

8. Teismas, priešingai nei tvirtino ieškovė, sprendė, kad nagrinėjamam šalių ginčui Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai, pateikti 2017 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-676-516/2017, nėra aktualūs, nes tos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms. Pažymėjo, kad toje byloje buvo pasisakyta dėl pagrindų bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei kilti prieš kitus asmenis, esant nustatytam žalos padarymo faktui, bet ne dėl pačiam bankroto administratoriui priteistinos draudimo išmokos, taip pat buvo įvertintos tokios aplinkybės, kai administravimo išlaidos nėra patvirtintos, tačiau administratorius patiria išlaidų ir jas teikia tvirtinti kreditorių susirinkime (komitete).

9. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamo ginčo atveju aktualios ir taikytinos 2016 m. gegužės 31 d. kreditorių nutarimo priėmimo metu bei jo pagrindu atliekant 2016 m. liepos 4 d. ir 2016 m. liepos 10 d. pavedimus galiojusios Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1K-143 Dėl bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatos, o ne Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 4-637, galiojusio sudarant draudimo sutartį (draudimo poliso Nr. PCAD 028938, iÅ¡duotas 2015 m. liepos 10 d., draudimo apsaugos laikotarpis nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2016 m. liepos 21 d.), nuostatos.

10. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143 patvirtintų taisyklių 4 punktÄ draudėjui – administratoriui, sudariusiam draudimo sutartį, – ar draudikui pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti žalÄ laikomas tinkamu, jeigu atitinka visas 4.1–4.5 punktų sÄ lygas. Pagal Å¡ias sÄ lygas reikalavimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos draudikui gali pareikÅ¡ti ne draudėjas, bet tas asmuo, kuriam padaryta žala, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju reikalavimÄ priteisti jai iÅ¡mokÄ pareiÅ¡kė bÅ«tent pati ieÅ¡kovė (t. y. draudėja), o ne žalÄ patyręs trečiasis asmuo.

Tokia situacija, teismo vertinimu, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė neįrodė nei žalos, kaip bÅ«tinosios sÄ lygos draudimo iÅ¡mokai gauti, fakto, nei reikalavimo teisės reikÅ¡ti tokios pobÅ«džio reikalavimÄ turėjimo. Teismas pažymėjo, kad principas, jog reikalauti priteisti draudimo iÅ¡mokÄ turi teisę ne draudėjas savo paties naudai, o asmuo, kuriam dėl draudėjo ar jo darbuotojų padaryta žala, buvo nustatytas jau draudimo sutarties sudarymo metu galiojusioje Taisyklių redakcijoje, jis iÅ¡liko ir aktualios redakcijos Taisyklėse.

11. Teismas nurodė, kad tokiam reikalavimui taikytinas vienerių metų sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalyje, taip pat atsižvelgė į aktualios Taisyklių redakcijos 4.5 punkto nuostatas, kur aiÅ¡kiai nurodoma, kad reikalavimas turi bÅ«ti pareikÅ¡tas draudimo laikotarpiu (draudimo sutarties galiojimo metu arba per Å¡alių nustatytÄ ne trumpesnį nei vienerių metų terminÄ po sutarties galiojimo pabaigos).

12. Taip pat teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o atnaujinti praleistÄ senaties terminÄ , o atsakovė su tuo nesutinka. Vertindamas praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senatį pagrįstumÄ , teismas pažymėjo, kad paskutinė draudimo sutartis Nr. PCAD 028938, sudaryta su atsakove, baigė galioti 2016 m. liepos 21 d., o ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik 2018 m. spalio 5 d., kai reikalavimÄ atsakovei ji turėjusi pareikÅ¡ti iki 2017 m. liepos 21 d. arba vėliausiai iki 2017 m. liepos mėn., pačiai ieÅ¡kovei įrodinėjant, kad jai priklauso draudimo iÅ¡moka už piniginių lėšų 2013 m. lapkričio – 2016 m. liepos mėnesiais sau iÅ¡mokėjimÄ .

13. Teismo vertinimu, bet kuriuo atveju, Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje B2-2142-436/2016 patenkinus pareiÅ¡kėjos VÄ® ,,Turto bankas“ skundÄ , ar nuo to momento, kai 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsiteisėjo sprendimas, kuriuo teismas patvirtino LUAB „Elettrodiesel“ bankroto byloje administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ nuo 2014 m. sausio 28 d. iki įmonės iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro, jau buvo aiÅ¡kus pažeidimo faktas ir nepagrįstai gautos sumos dydis.

IeÅ¡kovė, kaip savo srities profesionalė, galėjo objektyviai įvertinti savo veiklos rizikas, todėl nėra pagrindo praleistam ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. IeÅ¡kovė UAB ,,Forsina“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 14.1. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-38-464/2018, nustatytos nagrinėjamai bylai prejudicinę reikÅ¡mę turinčios aplinkybės, kadangi jos įrodinėjimo dalykas ir pagrindas buvo kitoks nei nagrinėjamoje byloje.

Ankstesnės bylos dalykas – be pagrindo įgytų lėšų priteisimas, gautų lėšų panaudojimas, tuo tarpu nagrinėjamos bylos dalykas buvo neteisėtų ieškovės veiksmų, išsimokant lėšas, pripažinimas draudžiamuoju įvykiu ir patirtos žalos atlyginimas. 14.2. Teismas nepagrįstai nevertino ieškinio argumentų, kad trečiojo asmens kreditorės VĮ ,,Turto bankas“ pasirinktas teisių gynimo būdas civilinėje byloje Nr. e2A-38-464/2018 neturi įtakos nagrinėjamos bylos ginčo objektui.

Nagrinėjamoje byloje turėjo bÅ«ti sprendžiama, ar teismų konstatuoti kaip neteisėti ieÅ¡kovės veiksmai pripažintini draudžiamuoju įvykiu. 14.3. Nei sudarant sutartis galiojusiose Taisyklėse, nei draudimo sutartyse nėra nurodyta, kad nuostolių atlyginimas / pinigų mokėjimas pagal kitokį teisių gynimo bÅ«dÄ , nei civilinės atsakomybė, yra nedraudžiamasis įvykis ir draudikas neprivalo mokėti draudimo iÅ¡mokos. Toks aiÅ¡kinimas neatitinka nei draudėjos ketinimų, sudarant draudimo sutartį, nei draudimo esmės. IeÅ¡kovė tokiÄ sutartį sudarė siekdama nuostolių rizikÄ perkelti draudikui. 14.4.

Tai, kad trečiojo asmens LUAB „Elettrodiesel“ kreditorė VÄ® ,,Turto bankas“, pateikdama ieÅ¡kinį, pasirinko kitÄ savo civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ reikalavimÄ dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo, o ne civilinės atsakomybės instituto taikymÄ , nepaneigia Å¡ių abiejų institutų teisinių pasekmių vienodumo – nuostolių LUAB „Elettrodiesel“, kuriuos ji patyrė dėl bankroto administratorės neteisėtų veiksmų, atlyginimo, ir, atitinkamai, bankroto administratorės turtinių interesų dėl tokios atsakomybės formos taikymo jos atžvilgiu gynimo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimu. 14.5.

IeÅ¡kovė Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-676-516/2017 nurodė tik kaip pavyzdį, kad bankroto administratoriui nepagrįstai iÅ¡mokėtos lėšos gali bÅ«ti pareikalautos ne tik kaip be pagrindo įgytos lėšos, bet ir pagal civilinės atsakomybės institutÄ , tuo grįsdama savo teiginius, kad VÄ® ,,Turto bankas“ pasirinktas civilinių teisų gynimo bÅ«das negali paneigti draudėjos teisės į draudimo iÅ¡mokÄ . 14.6. Draudimo sutartyje, kuri galiojo nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2016 m. liepos 21 d., Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, kad jos pagrindas yra Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2008 m. gruodžio 9 d.

įsakymu Nr. 4-637 patvirtintos Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, o ieÅ¡kovė patvirtino, kad susipažino su jomis ir pasižada jas vykdyti. Todėl Å¡ios Taisyklės yra sudėtinė sutarties dalis, t. y. sÄ lygos, kurios nebuvo pakeistos ir galiojančios. BÅ«tent aptartos redakcijos Taisyklės turi bÅ«ti taikomos ir nustatant draudžiamÄ jį įvykį, ir priimant sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. 14.7. Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieÅ¡kovė prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi ji tokio praÅ¡ymo nereiÅ¡kė.

IeÅ¡kovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad Å¡is terminas nėra praleistas. Žala atsirado ir jos galutinis dydis paaiÅ¡kėjo 2018 m. birželio 19 d., kuomet Lietuvos apeliacinis teismas iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2A-38-464/2018. Pretenzija draudikei buvo pareikÅ¡ta 2018 m. liepos 16 d., o galutinis sprendimas dėl administravimui skirtinų lėšų dydžio buvo priimtas 2018 m. balandžio 26 d., Lietuvos Aukščiausiajam Teismui iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ Nr. e3K-3-690/2018. 14.8. Ginčo atvejis atitinka visas Taisyklių 8 punkte nurodytas sÄ lygas įvykiui pripažinti draudžiamuoju: nuostolius patyrė ieÅ¡kovės administruojama LUAB „Elettrodiesel“, kuri yra nekentėjęs trečiasis asmuo, pretenzija dėl nuostolių atlyginimo (pinigų grÄ Å¾inimo) yra pareikÅ¡ta ieÅ¡kinio pateikimu teismui ir pateikta per vienerius metus po draudimo sutarties galiojimo pabaigos, reikalavimas pareikÅ¡tas dėl žalos, kuriÄ LUAB „Elettrodiesel“ patyrė draudimo sutarčių galiojimo metu dėl neteisėtų draudėjos veiksmų, vykdant LUAB „Elettrodiesel“ bankroto procedÅ«ras.

Administravimo iÅ¡laidų / atlygio dengimas / mokėjimas neabejotinai tiesiogiai su bankroto procedÅ«romis susijęs veiksmas. 14.9. Neegzistuoja Taisyklių 11 punkte iÅ¡vardintos sÄ lygos įvyki pripažinti nedraudžiamuoju. IeÅ¡kovės elgesys gali bÅ«ti vertinamas tik kaip paprastas neatsargumas, kadangi mokėjimus ji atliko vadovaudamasi tuo metu galiojančiais ir nenuginčytais kreditorių sprendimais.

15. Atsakovė AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 15.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad lėšų iÅ¡mokėjimo ieÅ¡kovei teisinis pagrindas buvo įrodinėjimo dalykas ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-38-464/2018. Todėl Å¡is faktas yra prejudicinis, o teismas pagrįstai juo vadovavosi, nepasisakydamas dėl ieÅ¡kovės argumentų, kad VÄ® „Turto banko“ pasirinktas teisių gynimo bÅ«das neturi įtakos nagrinėjamai bylai.

Nesvarbu, ar civilinėje byloje pagal VÄ® „Turto bankas“ ieÅ¡kinį reikalavimas formuluojamas kaip praÅ¡ymas pritaikyti civilinę atsakomybę ar nepagrįstÄ praturtėjimÄ , teismo sprendimo prejudicialumui tai neturi įtakos. 15.2. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimo institutas gali bÅ«ti pritaikytas tik tuo atveju, jeigu negalima pritaikyti kitų teisių gynimo bÅ«dų. Teismams pritaikius be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimÄ , tuo pačiu buvo pasisakyta ir dėl civilinės atsakomybės taikymo galimybės. PrieÅ¡ingu atveju teismas bÅ«tų konstatavęs, kad ieÅ¡kinys dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo yra nepagrįstas, esant kitų bÅ«dų LUAB „Elettrodiesel“ apginti savo teises. 15.3.

IeÅ¡kovė, viso proceso metu teigdama, kad nukentėjo nuo neva jai neparankiai parinkto teisių gynimo bÅ«do ankstesniame procese pagal VÄ® „Turto bankas“ ieÅ¡kinį, klaidina teismÄ . Turto įgijimas be teisinio pagrindo ar nepagrįstas praturtėjimas taikomas tik tuomet, kai kiti gynimo bÅ«dai, įskaitant ir civilinę atsakomybę, nėra galimi. 15.4. Bankroto administratorės profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra jos atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu jos ir (ar) jos darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankroto procedÅ«ras, padarytÄ Å¾alÄ .

Kai administratorei nekyla civilinė atsakomybė, nėra pagrindo bei galimybių analizuoti, ar įvykis yra draudžiamasis ar nedraudžiamasis. 15.5. Tai, kad teismas įpareigojo draudėjÄ grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtas (lėšas, kurias ji gavo už administravimÄ ), nėra jos nuostoliai. Nuostoliai yra žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka, tai yra patirtos iÅ¡laidos ar negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jei nebÅ«tų neteisėtų veiksmų. Å iuo atveju draudėja praÅ¡o nuostolių atlyginimo, kuriuos ji patyrė dėl savo pačios neteisėtų veiksmų.

Dar daugiau, Å¡iuo atveju nuostolius faktiÅ¡kai patyrė jos administruojama bendrovė, o ne pati ieÅ¡kovė. 15.6. Teismas pagrįstai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-676-516/2017 kaip precedentu, kadangi nesutampa bylų ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). 15.7. Teismas pagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį. IeÅ¡kovė yra neteisi, teigdama, kad žala atsirado ir jos galutinis dydis paaiÅ¡kėjo tik 2018 m. birželio 19 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį pagal apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų 16. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. sausio 29 d. gautas apeliantės UAB ,,Forsina“ praÅ¡ymas prijungti naujus raÅ¡ytinius įrodymus – 2019 m. balandžio 5 d. LUAB ,,Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimo protokolÄ , 2019 m. balandžio 29 d. taikos sutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2SP-19052-937/2019, 2019 m. sausio 14 d. ir 2019 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymus.

Apeliantės teigimu, aptartų įrodymų, patvirtinančių, kad ji įvykdė su LUAB ,,Elettrodiesel“ sudarytÄ taikos sutartį ir sumokėjo dalį Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartimi priteistos sumos, t. y. 80 000 Eur, ji negalėjo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi tuo metu jie faktiÅ¡kai neegzistavo.

17. Atsakovė AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ 2020 m. vasario 3 d. pateikė nuomonę dėl praÅ¡ymo prijungti naujus įrodymus. Nurodė, kad iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja tam, kad Å¡ie įrodymai bÅ«tų prijungti, tačiau pažymėjo, kad apeliantė trečiajam asmeniui sumokėjo tik dalį Kauno apygardos teismo nutartimi priteistos sumos, o iÅ¡ atsakovės, kaip draudikės, praÅ¡o priteisti visÄ sumÄ , kas leidžia įsitikinti, kad apeliantė siekia praturtėti draudikės sÄ skaita.

18. Įstatymų leidėjo valia apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nebent nustatytų tokias aplinkybes:

1) šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas;

2) Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 314 straipsnis). Pažymėtina, kad toks naujų įrodymų priėmimo aukÅ¡tesnės instancijos teisme ribojimas bei Å¡io ribojimo iÅ¡imtys yra nustatyti atsižvelgiant į apeliacijos specifikÄ , kai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas vertinamas pagal byloje esančius, pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei Å¡io teismo įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms dėl ginčo dalyko iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

19. Visgi CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme draudimas nėra absoliutus, todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo ir turėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , taip pat atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

20. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tokias aplinkybes, kad praÅ¡omi prijungti kaip nauji įrodymai duomenys (t. y. LUAB ,,Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimo protokolas, susijęs su taikos sutarties tarp apeliantės ir Å¡ios bendrovės sudarymu, taikos sutartis ir jÄ patvirtinantis teismo procesinis dokumentas, taip pat taikos sutarties vykdymÄ patvirtinantys dokumentai), yra sudaryti / gauti jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, atsakovė buvo su jais supažindinta ir prieÅ¡taravimo dėl jų prijungimo prie bylos apeliacinės instancijos teisme nepareiÅ¡kė.

Todėl teisėjų kolegija naujus įrodymus priima. Dėl draudžiamojo įvykio sampratos ir draudimo išmokos bankroto administratoriui mokėjimo 21. Ginčas byloje kilo tarp draudimo sutarties šalių, t. y. draudėjos (apeliantės) UAB ,,Forsina“ ir jos, kaip bankroto administratorės, profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraudusios draudikės (atsakovės) ASS ,,BTA Baltic Insurance Company“, sudariusių bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

Draudimo sutarties Å¡alys nesutaria dėl draudžiamojo įvykio sampratos ir dėl administratorės teisės į draudimo iÅ¡mokos gavimÄ tokioje situacijoje, kai pati administratorė buvo nepagrįstai įgijusi (sau pačiai be teisėto pagrindo iÅ¡simokėjusi per didelį atlyginimÄ už administravimo paslaugas) atitinkamÄ bankrutavusiai bendrovei priklausiusių piniginių lėšų dalį, taip pat dėl ieÅ¡kinio senaties instituto taikymo sÄ lygų.

22. Taigi, apeliantės įsitikinimu, atsakovė privalo jai sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ už žalÄ , patirtÄ 2013 m. lapkričio 27 d. – 2016 m. liepos 25 d. laikotarpiu be teisinio pagrindo iÅ¡simokėjus sau didesnę, nei kreditorių ir teismo buvo nustatyta, pinigų sumÄ , skirtÄ dabar jau likviduotos UAB ,,Elettrodiesel“ bankroto administravimo paslaugoms apmokėti, ir kuri vėliau iÅ¡ jos buvo priteista administruojamai bendrovei teismo sprendimu. Atsakovė su tokia apeliantės pozicija nesutinka ir teigia, kad toks įvykis nelaikytinas draudžiamuoju pagal privalomojo profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

23. Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Ä®BÄ® 11 straipsnio 15 dalyje buvo numatyta, kad bankroto administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedÅ«ras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytÄ Å¾alÄ turi bÅ«ti draudžiama privalomuoju draudimu. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedÅ«ras, padarytÄ Å¾alÄ (Ä®BÄ® 11 straipsnio 16 dalis).

24. Draudimo sutarties samprata atskleista CK 6.987 straipsnyje – draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudamo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

25. Draudimo sutarties Å¡alių ikisutartinių santykių, draudimo sutarties sÄ lygų, santykių, atsirandančių iÅ¡ draudimo sutarties ir susijusių su ja, ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas (toliau – Draudimo įstatymas) (Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Pagal Å¡io įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 10 d.) 2 straipsnio 19 dalį, draudimo objektas – tai turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe.

26. Civilinės atsakomybės draudimas Draudimo įstatyme apibrėžiamas kaip asmens turtinių interesų, atsirandančių iÅ¡ galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytÄ Å¾alÄ , draudimas, kai draudiko mokamos draudimo iÅ¡mokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytÄ Å¾alÄ , dydžio, tačiau nevirÅ¡ija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje (2 straipsnio 4 dalis).

Jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudžiamasis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jei Å¡ios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai (Draudimo įstatymo 105 straipsnis). Draudimo iÅ¡mokÄ draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o kai draudėjas ar apdraustasis atlygino žalÄ , padarytÄ nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas moka draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui ar apdraustajam (Draudimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalis).

Taigi, civilinės atsakomybės draudimo sutartis savo esme yra sutartis trečiojo asmens naudai.

27. Byloje nėra ginčo, kad Å¡iuo atveju sutartis, kurios pagrindu apeliantė reiÅ¡kia reikalavimÄ , kvalifikuotina kaip administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2011 m. liepos 4 d. sudarytos sutarties (draudimo laikotarpis nuo 2011 m. liepos 22 d. iki 2012 m. liepos 21 d.), kuri pratęsta 2012 m. liepos 20 d. (draudimo laikotarpis nuo 2012 m. liepos 22 d. iki 2013 m. liepos 21 d.), 2013 m. liepos 22 d. naujos sutarties (draudimo laikotarpis nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2014 m. liepos 21 d.), kuri pratęsta 2014 m. liepos 16 d. (draudimo laikotarpis nuo 2014 m. liepos 22 d. iki 2015 m. liepos 21 d.), bei 2015 m. liepos 10 d. sutarties (draudimo laikotarpis nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2016 m. liepos 21 d.) sÄ lygas, neturi pagrindo spręsti kitaip.

Visose aptartose draudimo sutartyse aiÅ¡kiai nurodyta apdrausta veikla – administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų, atliekančių bankroto procedÅ«ras, profesinė veikla, o Å¡io draudimo objektas – administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankroto procedÅ«ras, padarytÄ Å¾alÄ .

28. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad ginčo atveju aktualios ir taikytinos ne sutarties su ja sudarymo metu galiojusios Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 4-637, bet jau įvykio metu, apeliantės vadinamo draudžiamuoju (t. y. 2016 m. gegužės–liepos mėn. laikotarpiu iÅ¡simokėjus sau didesnį, nei jai buvo patvirtintas, atlyginimÄ ), galiojusios Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 1K-143.

29. Kiekvienas teisės aktas galioja tam tikrÄ laikotarpį, jo galiojimo ribos laiko atžvilgiu apibrėžtos atitinkamo teisės akto įsigaliojimo momentu ir tuo momentu, nuo kurio konkretus teisės aktas netenka galios. Ä®statymo galiojimui asmenims yra reikÅ¡minga taisyklė, pagal kuriÄ Ä¯statymas atgal negalioja (CK 1.7 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu nurodoma, kad teisės teorijoje pripažįstama, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo.

Å i taisyklė yra svarbus ir bÅ«tinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumÄ ir tvirtumÄ , teisinių santykių subjektų teises bei pasitikėjimÄ valstybės priimtais teisės aktais ir pačia valstybe. Kita vertus, teisės akto, veikiančio atgaline tvarka, priėmimas yra galimas, jei tai bÅ«tų nurodyta teisės akte ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties arba jų padėtį pagerintų. Tiesa, tokiais atvejais privalu atsižvelgti ir į tai, kad privatinėje teisėje pagerinus vienos teisinių santykių Å¡alies padėtį, kitos Å¡alies padėtis gali ne pagerėti, o pablogėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2012).

Tokios pačios lex retro non agit principo aiškinimo ir taikymo praktikos laikomasi ir konstitucinėje jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarimas).

30. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino draudžiamojo įvykio sÄ vokÄ pagal vėlesnę Taisyklių redakcijÄ , nors turėjo jį aiÅ¡kinti pagal galiojusiÄ privalomojo profesinės civilinės atsakomybės sutarties sudarymo metu Taisyklių redakcijÄ , pagrįstumo visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad privalomojo draudimo taisyklės yra pakankamai unifikuotos ir iÅ¡ dalies ribojančios sutarties Å¡alių susitarimus, iÅ¡skyrus sÄ lygas dėl draudimo įmokos, jos mokėjimo tvarkos, draudimo sumos, iÅ¡skaitos dydžio ir pan., kurios privalomojo draudimo sutarties sudarymo atveju yra / gali bÅ«ti nustatomos individualiai. Be to, draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti tokio pobÅ«džio draudimo sutartį (Taisyklių 15 punktas).

31. Å iame kontekste atsižvelgtina ir į panaÅ¡ius, t. y. bÅ«tent privalomuosius draudimo teisinius santykius reglamentuojančių normų aiÅ¡kinimÄ , pateiktÄ kasacinio teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl privalomÄ jį transporto priemonių draudimÄ reglamentuojančių teisės normų galiojimo laike buvo pateikti civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2014. Kasacinis teismas toje byloje 2014 m. gruodžio 23 d. priimtoje nutartyje pažymėjo, kad draudiko prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ siejama su privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties galiojimu.

Å iai prievolei atsirasti reikÅ¡mės turi ne reikalavimo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (pvz., neturtinei žalai atlyginti) ar neigiamų turtinių padarinių, kuriuos reikalaujama kompensuoti, atsiradimo momentas, bet draudžiamojo įvykio, dėl kurio atsiranda civilinė atsakomybė, momentas. Draudikas moka draudimo iÅ¡mokÄ tik tuo atveju, jeigu draudžiamasis įvykis įvyksta draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, tačiau draudiko pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui iÅ¡lieka ir tais atvejais, kai žala kaip sutarties galiojimo metu įvykusio draudžiamojo įvykio padarinys atsirado po civilinės atsakomybės draudimo sutarties pasibaigimo.

Atsižvelgiant į draudiko pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindÄ , reikalavimas tokiÄ prievolę vykdyti grįstinas bÅ«tent draudžiamojo įvykio momentu galiojusios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijos nuostatomis.

32. Pažymėtina, kad tiek nagrinėjamos, tiek kasacinio teismo išnagrinėtos bylos reikalavimo pagrindas buvo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, tik nagrinėjamos bylos atveju apdrausta ne vairuotojo, o bankroto administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė. Taigi, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentų, kad dėl draudžiamojo įvykio buvimo ar nebuvimo spręstina pagal tai, kaip šis įvykis buvo aiškinamas tuo metu galiojusioje Taisyklių redakcijoje.

Apeliantei įrodinėjant, kad draudiminis įvykis yra atlyginimo jai iÅ¡mokėjimo faktas pagal 2016 m. gegužės 31 d. LUAB ,,Elettrodiesel“ kreditorių nutarimÄ bei 2016 m. liepos 4 d. ir 2016 m. liepos 7 d. atliktus jo mokėjimo veiksmus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Å¡ių mokėjimo metu ir kartu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu (nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2016 m. liepos 21 d.) galiojusias Lietuvos Respublikos finansų 2016 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 1K-143 patvirtintas taisykles.

33. Å iose Taisyklėse yra nustatyta bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarka, kai atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedÅ«ras fiziniams ar juridiniams asmenims padaryta žala virÅ¡ija IBÄ® nustatytÄ sumÄ (Taisyklių 1 punktas). Kaip minėta pirmiau, civilinės atsakomybės draudimo sutarties esminis bruožas yra tas, kad ji sudaroma trečiojo asmens naudai, todėl, esant civilinės atsakomybės draudimui, trečiojo asmens patirtÄ Å¾alÄ turėtų atlyginti draudimo kompanija, kurioje draudėjas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Vadinasi, civilinės, įskaitytinai ir administratoriaus profesinės, atsakomybės draudimo instituto paskirtis yra žalos nukentėjusiam asmeniui atlyginimo užtikrinimas.

34. Nekyla abejonių, kad nukentėjusiu trečiuoju asmeniu, galinčiu reikalauti iÅ¡ draudiko žalos atlyginimo pagal tokio pobÅ«džio civilinės atsakomybės sutartį, gali bÅ«ti pripažintas bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, tiek susijęs su pačia bankrutuojančia bendrove (pavyzdžiui, sutarties kontrahentas, bankrutuojančios bendrovės kreditorius ir pan.), tiek ir visiÅ¡kai nesusijęs su ja, kurio turtui ar sveikatai apsidraudęs savo civilinę atsakomybę administratorius (ar jo darbuotojas) bankroto administravimo veiksmais padaro žalÄ . Žalos atlyginimo sÄ lygos pagal nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimÄ iÅ¡vardintos Taisyklių 4-7 punktuose, o 8 punkte nurodoma, koks reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir kokiomis sÄ lygomis pripažįstamas netinkamu.

35. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia iÅ¡skirtinė faktinė situacija, kad apeliantė (buvusi LUAB ,,Elettrodiesel“ bankroto administratorė), apdraudusi savo civilinę atsakomybę trečiųjų nuketėjusių asmenų naudai, pati siekia iÅ¡ draudikės kaip draudimo iÅ¡mokÄ gauti pinigines lėšas, kurias ji Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. teismo sprendimu buvo įpareigota grÄ Å¾inti bankrutavusiai bendrovei, teismui konstatavus, kad bendrovei (jos kreditoriams) priklausiusias pinigines lėšas apeliantė sau iÅ¡simokėjo (įgijo) nepagrįstai.

Kitaip tariant, apeliantės tikslas – nepagrįstai jos įgytų lėšų, kurių dalį, kaip matyti iÅ¡ į bylÄ priimtų naujų įrodymų, ji yra grÄ Å¾inusi bankrutavusiai bendrovei, o nuo dalies Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1236-480/2017 nustatytos prievolės vykdymo kreditorė jÄ atleido pagal taikos sutartį, grÄ Å¾inimo pareigÄ faktiÅ¡kai perkelti civilinę atsakomybę apdraudusiai atsakovei (draudikei). Tokia apeliantės pozicija aiÅ¡kiai stokoja pagrįstumo ir neatitinka profesinės civilinės atsakomybės draudimo instituto paskirties.

36. Å iuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ dėstomais teiginiais, kad apeliantė tokiu bÅ«du nepagrįstai plečiamai aiÅ¡kina civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektÄ ir siekia naudos sau. Nei Taisyklėse, nei Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime Nr. PCAD 028938 nėra nurodyta, kad tokia draudimo sutartimi gali ir yra apdraustas pačios administratorės turtinis interesas kaip draudimo objektas. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekdama tokios apimties draudimo apsaugos apeliantė turėjo pasirinkti kitokios rÅ«Å¡ies draudimÄ , pvz., verslo draudimÄ .

37. Apeliantės teikiamas susiklosčiusios situacijos aiÅ¡kinimas, t. y. kad draudžiamuoju įvykiu galėtų bÅ«ti pripažinti net ir tokie bankroto administratoriaus veiksmai, kaip nepagrįstai didelio atlyginimo sau pačiam iÅ¡simokėjimas, jo grÄ Å¾inimo bankrutavusiai bendrovei (taigi ir jos kreditoriams) kaÅ¡tus visais atvejais ar bent jau tuomet, kai dėl to yra priimamas teismo sprendimas, perkeliant civilinės atsakomybės draudikei, neatitinka ir protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų. Administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad administratorius privalo elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, todėl jam, kaip privačiam juridiniam asmeniui, tenka savo darbuotojų neapdairių veiksmų neigiamų padarinių rizika. Taigi, ir Å¡iame kontekste toks aplinkybių aiÅ¡kinimas, kokį pateikia apeliantė, be kita ko, galėtų reikÅ¡ti dar ir tai, kad administratorius, turėdamas privalomÄ civilinės atsakomybės draudimÄ , niekuo iÅ¡ esmės nerizikuodamas savo asmeninėms reikmėms naudoja administruojamo subjekto turtÄ ir lėšas, o tokios veiklos padarinius Å¡alina jo civilinės atsakomybės draudikė.

38. Pažymėtina, kad Taisyklių 41 ir 42 punktuose yra aiÅ¡kiai aptartos sÄ lygos, kada pats draudėjas, o ne žalÄ patyręs asmuo, gali reikÅ¡ti reikalavimÄ draudimo bendrovei:

1) jeigu draudėjas yra atlyginęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalÄ , draudimo iÅ¡moka mokama draudėjui tik tuo atveju, jeigu jis buvo gavęs draudiko sutikimÄ atlyginti žalÄ arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai tokio sutikimo nedavė (41 punktas);

2) jeigu draudėjas yra atlyginęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui dalį žalos, draudimo iÅ¡moka mokama draudėjui tik tuo atveju, jeigu draudėjas buvo gavęs draudiko sutikimÄ atlyginti žalÄ arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo, ir jeigu draudikas nukentėjusiam trečiajam asmeniui yra iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ dėl neatlygintos žalos dalies (42 punktas).

39. Taigi, draudėjas gali reikÅ¡ti tiesioginį reikalavimÄ draudikui tik esant įgyvendintoms tokioms sÄ lygoms: jeigu pats draudėjas atlygino dėl jo veiksmų nukentėjusiam asmeniui žalÄ ; jis yra gavęs draudiko sutikimÄ atlyginti žalÄ arba įrodo, kad toks sutikimas neduotas tam nesant pagrindo. Tačiau nagrinėjamoje byloje apeliantė tokių aplinkybių ir sÄ lygų neįrodinėjo, o teismas jų nenustatė. Dar daugiau, ankstesnį teismo sprendimÄ , kuriuo trečiajam asmeniui iÅ¡ jos buvo priteistos be pagrindo gautos piniginės lėšos, apeliantė pradėjo vykdyti tik po to, kai nagrinėjamoje byloje buvo priimtas jai nepalankus skundžiamas teismo sprendimas.

Todėl visiÅ¡kai akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ji nei buvo atlyginusi žalÄ , nei gavusi draudimo bendrovės leidimÄ tÄ padaryti. Vien dėl Å¡ios priežasties, t. y. nesant atsakovės, kuri ir Å¡iuo metu laikosi nuoseklios pozicijos, kad toks įvykis nėra draudžiamasis, sutikimo apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimai negalėjo bÅ«ti tenkinami.

40. Kadangi profesinės civilinės atsakomybės draudimas yra skirtas iÅ¡ anksto neprognozuojamų administratoriaus klaidų padarinių paÅ¡alinimui, atlyginant nemokios bendrovės administravimo procese galinčiÄ atsirasti kitų asmenų turtui ar sveikatai žalÄ (Taisyklių 4 ir 5 punktai), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nepagrįstai didelio atlyginimo iÅ¡simokėjimas ir teismo įpareigojimas jį grÄ Å¾inti administruotai nemokiai bendrovei nėra draudžiamasis įvykis profesinės civilinės atsakomybės draudimo prasme.

Tai konstatavus, pripažintina, kad teisingam Å¡io ginčo iÅ¡nagrinėjimui apeliacinio skundo argumentai dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-38-464/2018 pagal UAB ,,Forsina“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1236-480/2017 pagal ieÅ¡kovės VÄ® ,,Turto bankas“ netiesioginį ieÅ¡kinį atsakovėms UAB „Forsina“ ir I. R. dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, nustatytų faktinių aplinkybių prejudicialumo nagrinėjamai bylai yra neaktualÅ«s, taigi dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Nepriklausomai nuo to, kokiu materialiuoju teisiniu pagrindu iš apeliantės jos administruotai bendrovei buvo priteista atlyginimo permoka, nagrinėjamoje byloje pareikštas jos ieškinys negalėjo būti patenkintas. Tokio pobūdžio apeliantės atlikti veiksmai nebuvo apdrausti jos pačios naudai profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, taigi apeliantė nėra tinkamas subjektas (nukentėjęs trečiasis asmuo) tokiam reikalavimui pareikšti.

41. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nėra aktualÅ«s Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-676-516/2017 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl sÄ lygų bankroto administratorės civilinei atsakomybei kilti egzistavimo. Toje byloje ginčas kilo dėl žalos, padarytos bankroto administratoriui vykdant bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės bankroto procedÅ«ras, atlyginimo, o nuostolių atlyginimo pareikalavo tinkamas subjektas – bankrutavusios bendrovės kreditorė (nukentėjęs trečiasis asmuo), kuri pareiÅ¡kė tiesioginį ieÅ¡kinį bankroto administratorei ir jos civilinės atsakomybės draudikei.

Dėl ieÅ¡kinio senaties 42. Nors pirmiau pripažinus, kad apeliantės teisė nėra pažeista ir neturi bÅ«ti ginama, ieÅ¡kinio senaties instituto taikymas praranda aktualumÄ , visgi teisėjų kolegija turi aptarti ir tokius apeliacinio skundo argumentus (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Su apeliantės skundo teiginiais dėl neteisingai aiÅ¡kintos ir taikytos ieÅ¡kinio senaties teisėjų kolegija nesutinka.

43. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas teisme ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Å io teisės instituto, nustatyto abiejų Å¡alių interesais, tikslas yra užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ , skatinti asmenis kuo greičiau ginti savo pažeistas teises, palengvinti įrodinėjimo procesÄ .

44. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę, iÅ¡skyrus tam tikras tiesiogiai įstatymuose aptartas iÅ¡imtis, teisės į ieÅ¡kinį atsiradimas, kartu ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia, nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

45. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimÄ , nustatoma pagal to asmens nurodymÄ , o savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimÄ , pagrįsti ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis).

46. Pripažinus, kad ieÅ¡kovas apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne teisės pažeidimo dienÄ , teismas turi įvertinti, ar ieÅ¡kovas apie teisės pažeidimÄ sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo. Turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo), sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2013).

47. Apeliantė senaties termino eigos pradžiÄ sieja su Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo, kuriuo buvo iÅ¡ dalies patenkintas trečiojo asmens LUAB ,,Elettrodiesel“ kreditorės VÄ® ,,Turto bankas“ netiesioginis ieÅ¡kinys dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo iÅ¡ nagrinėjamos bylos apeliantės, įsiteisėjimo momentu, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-38-464/2018 priėmimu. Minėta, kad apeliantė siekė to, kad jos mokėjimai, atlikti 2016 m. liepos 4 d. ir 7 d., ir kuriais jai buvo pervestas atlyginimas už administravimo paslaugas, bÅ«tų pripažinti draudžiamaisiais įvykiais. Taigi, svarbu nustatyti tai, kada apeliantė turėjo ir galėjo sužinoti, kad jai buvo sumokėtas didesnis nei priklauso atlyginimas.

48. Kaip teisingai savo ieÅ¡kinyje nurodė apeliantė, Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2142-436/2016, patenkino kreditorės VÄ® ,,Turto bankas“ skundÄ ir:

1) panaikino 2016 m. gegužės 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ , kuriuo buvo patvirtinta 60 191,94 Eur faktinių administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., 15 000 Eur administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ su mokesčiais, kuriÄ ieÅ¡kovė turėjo teisę naudoti administravimo iÅ¡laidoms apmokėti po 2016 m. gegužės 31 d. kreditorių susirinkimo iki bendrovės iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro;

2) patvirtino 8 970,32 Eur (3 000 Eur administratorės atlyginimas + 5 970,32 Eur administravimo iÅ¡laidos) sÄ matÄ nuo 2014 m. sausio 28 d. iki bendrovės iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2048-823/2016 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį panaikino ir bylÄ grÄ Å¾ino Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. BylÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1457-241/2017, pirmosios instancijos teismo nutartį dar kartÄ paliko nepakeistÄ , o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-690/2018, patvirtino jos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

49. Taigi, viena vertus, galutinis ir neskundžiamas procesinis sprendimas dėl administratorei mokėtino atlyginimo dydžio buvo priimtas 2018 m. balandžio 26 d. Kita vertus, iÅ¡ bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad apeliantės administruotos LUAB ,,Elettrodiesel“ kreditorė VÄ® ,,Turto bankas“ į Kauno apygardos teismÄ su netiesioginiu ieÅ¡kiniu apeliantei dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo kreipėsi gerokai anksčiau – 2016 m. rugsėjo 28 d., ieÅ¡kinys atsakovėms iÅ¡siųstas 2016 m. spalio 4 d. ir tÄ pačiÄ dienÄ joms įteiktas, tai 2016 m. spalio 21 d. atsiliepime į kreditorės netiesioginį ieÅ¡kinį patvirtino tos bylos atsakovės. Be to, Å¡iame atsiliepime atsakovės nurodė, kad trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, turėtų bÅ«ti įtraukta atsakovės UAB ,,Forsina“ civilinę atsakomybę apdraudusi draudikė ASS ,,Baltic Insurance Company“.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos faktinės aplinkybės leidžia įsitikinti, kad apeliantei ne vėliau kaip 2016 m. spalio 4 d. tapo žinoma ir suprantama apie jai pareikÅ¡tas turtines pretenzijas ir galimÄ bÅ«simÄ Ä¯pareigojimÄ grÄ Å¾inti iÅ¡simokėtas lėšas, o bÅ«tent tai ji ir vertina kaip savo teisių pažeidimÄ . Tačiau į draudikę dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo apeliantė kreipėsi tik 2018 m. liepos 16 d., atitinkamai, ieÅ¡kinį Vilniaus apygardos teisme pareiÅ¡kė 2018 m. spalio 4 d. Tokiu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantė praleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytÄ sutrumpintÄ vienerių metų terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

51. Apeliantės skundo argumentai, kad teismas be pagrindo, nesant tokio jos praÅ¡ymo, sprendė ieÅ¡kinio senaties atnaujinimo klausimÄ , taip pat nepagrįsti. Å iuo aspektu svarbi yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota taisyklė, kad ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010, 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012, 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teismas, taikydamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , taip pat ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo teisines pasekmes, ir nustatęs, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs, turi spręsti dėl Å¡io termino (ne)atnaujinimo, kÄ nagrinėjami atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir padarė. Nagrinėjamu atveju apeliantė teismo padarytos iÅ¡vados, kad svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti nėra, nekvestionuoja, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

52. Taigi, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo abejoti teismo padarytų iÅ¡vadų teisingumu.

53. Atmetus apeliantės UAB ,,Forsina“ apeliacinį skundÄ , jos patirtos iÅ¡laidos, ruoÅ¡iant šį procesinį dokumentÄ , neatlygintinos. Atsakovė įrodymų, patvirtinančių jos apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas, nepateikė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai ArtÅ«ras Driukas Dalia Kačinskienė Danguolė Martinavičienė