cb1772d1-466b-4afe-90a4-ae4e15997fa3 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-1020/2016Proceso Nr. 1-01-1-49026-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1                                                                                 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. gegužės 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Ernesto Rimšelio, teisėjų:

Reginos Pocienės ir Jurgitos Mačionytės,sekretoriaujant Daivai KokÅ¡taitei,dalyvaujant prokurorei Rasai ApÅ¡egienei,gynėjai advokatei Annai Grinevič,nuteistajai R. M.,vertėjai Ingridai Petrulienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo nuteistosios R. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir nubausta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu teismo nuosprendžiu J. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 90 parų areÅ¡to bausmę, tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija, n u s t a t ė : R. M. nuteista už tai, kad ji, turėdama tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, 2015 m. rugsėjo 1 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 600 EUR neteisėtai įgijo (nusipirko) 2,828 g. narkotinės medžiagos – heroino, kurį, turėdama tikslÄ jį realizuoti, neteisėtai laikė name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kol dalį narkotinės medžiagos, t. y. 3 folijos lankstinukus, kuriuose buvo 0,063 g. heroino, 2015 m. rugsėjo 2 d., apie 01.45 val., tuo pačiu adresu neteisėtai už 18 EUR pardavė J.

K., o likusiÄ dalį narkotinės medžiagos, t. y. 2,765 g. heroino, 2015 m. rugsėjo 2 d., apie 02.00 val., minėtu adresu apžiÅ«ros metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai. Apeliaciniu skundu nuteistoji R. M. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir suÅ¡velninti nuosprendžiu paskirtÄ bausmę iki minimumo. Skunde nurodoma, kad nuosprendžiu paskirta bausmė atitinka BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį ir yra per griežta. Apeliantė nurodo, kad ankstesni teistumai nėra analogiÅ¡ki, pagal BK 260 straipsnį ji nuteista pirmÄ kartÄ , dėl nusikaltimo ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ karto visiÅ¡kai prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Apeliaciniame skunde praÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad nuteistoji turi Å¡eimÄ , du sÅ«nus, tris anÅ«kes, kuriems yra labai reikalinga. Nuteistoji nurodo, kad turi dėl ko gyventi ir labai nori jiems padėti.Teismo posėdyje nuteistosios gynėja ir nuteistoji prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė - atmesti. Nuteistosios R. M. apeliacinis skundas atmetamas.BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, nuteistosios R. M. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, ginčijama tik nuteistajai R. M. paskirta bausmė. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl R. M. paskirtos bausmės.BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Nagrinėjamos bylos ir apeliantės skundo argumentų kontekste aktuali BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Apygardos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nepripažino Å¡ios R. M. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nuosekliai formuojamÄ teismų praktikÄ , atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltės pripažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis – yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: kaltininko prisipažinimÄ , padarius nusikalstamÄ veikÄ , bei nuoÅ¡irdų gailestį dėl to.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais, kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (Kasacinės nutartys Nr. 2K-31/2006, Nr. 2K-300/2006, Nr. 2K-491/2007, Nr. 2K-43/2008, Nr. 2K-57/2008, Nr. 2K-301/2008, Nr. 2K-353/2008, Nr. 2K-38/2009, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-450/2010).

Nagrinėjamo skundo argumentų kontekste teismas pažymi, jog apklausiama kaip įtariamoji ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. rugsėjo 2 d. R. M. prisipažino įsigijusi narkotines medžiagas (heroinÄ ) asmeniniam vartojimui, parsineÅ¡usi jas namo, atėjus J. K. – padavusi dalį narkotinių medžiagų jam, atėjus policijos pareigÅ«nams – prisipažino dėl narkotinių medžiagų priklausomybės jai ir prisipažino dėl gyvenamojoje vietoje laikomų narkotinių medžiagų bei pinigų (1 t., b. l. 43).

Vis dėlto, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistoji prisipažino dėl narkotinių medžiagų laikymo gyvenamojoje vietoje ir jų priklausomybės ne iÅ¡karto, o tik po to, kai patys pareigÅ«nai rado narkotines medžiagas (1 t., b. l. 30, 32, 34), t. y. jos prisipažinimas iÅ¡ dalies buvo sÄ lygotas faktinės situacijos ir surinktų jÄ kaltinančių duomenų. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad patikslindama 2015 m. rugsėjo 2 d. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, R.

M. nurodė, jog narkotinių medžiagų J. K. nepardavinėjo, t. y. paneigė vienÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio 2 dalyje uždraustos jai inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių – narkotinių medžiagų pardavimÄ . Teisminio nagrinėjimo metu apeliantė pripažino savo kaltę sutikdama su visu jai pareikÅ¡tu kaltinimu, tačiau atskiras aplinkybes aiÅ¡kino prieÅ¡taringai (pvz. apie tai, kad tik davė narkotines medžiagas J. K., o ne pardavė jas (2 t. 29 b.l.)).  Be to, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo konstatuoti nuteistosios nuoÅ¡irdaus gailesčio dėl nusikalstamos veikos.

Kolegija negali daryti iÅ¡vados, kad nuteistoji kritiÅ¡kai vertina savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡gyvena dėl nusikalstamos veikos, smerkia jÄ ir pan. Nuteistoji nevertina narkotikų platinimo kaip nusikalstamos veikos itin didelio pavojingumo visuomenei, nevertina narkotinių medžiagų platinimo ir vartojimo žalingų padarinių, atvirkščiai ji gailisi, ne dėl savo veikos pavojingumo, o dėl to, kad įsigijo tokį narkotikų kiekį (2 t. 29 b. l.), t. y. tokį kiekį, kuris griežčiau baudžiamas ir kvalifikuojamas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į tai, nuteistosios pozicija dėl jos gailėjimosi padarius nusikalstamÄ veikÄ vertinama tik kaip iÅ¡gyvenimas dėl griežtos bausmės ir siekis jÄ suÅ¡velninti. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas neįžvelgia pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir Å¡iuo pagrindu Å¡velninti nuteistajai paskirtÄ bausmę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji prašė taikyti jos atžvilgiu BK 641 straipsnio nuostatas ir sumažinti bausmę vienu trečdaliu, tačiau nagrinėjamoje byloje prieÅ¡ingai nei numato BK 641 straipsnio 1 dalis, sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo atliktas ir tam nebuvo pagrindo.

Pagal BPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatas sutrumpintas įrodymų tyrimas be kitų sÄ lygų galimas tik tuomet, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, gi Å¡ioje byloje, turint omenyje kaltinamųjų parodymus apie narkotinės medžiagos pardavimo faktÄ , buvo prieÅ¡taringos. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje BK 641 straipsnyje numatytų prielaidų bausmės Å¡velninimui nėra.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai R. M. bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį – nuteistoji padarė sunkų tyčinį, itin pavojingÄ visuomenei, nusikaltimÄ , taip pat į 17 ankstesnių teistumų bei daugkartinį baustumÄ administracine tvarka.

Apygardos teismas įvertina nuteistosios apeliaciniame skunde nurodomÄ argumentÄ , kad ankstesni teistumai yra ne dėl analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos, už kuriÄ ji nuteista Å¡ioje baudžiamojoje byloje, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia tokio didelio teistumų skaičiaus reikÅ¡mės, individualizuojant R. M. skirtinÄ bausmę. Daugkartinis teistumų skaičius rodo, kad nusikalstamų veikų darymas yra įprastinė nuteistosios gyvenimo bÅ«do dalis, taigi nuteistosios izoliavimas nuo visuomenės yra vienintelė efektyvi baudžiamosios atsakomybės forma, kuri padėtų realizuoti bausmės tikslus – ypač sulaikyti jÄ nuo nusikalstamų veikų darymo bei apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija nemato pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistajai paskirta ir BK 260 straipsnio 2 dalies vidurkį atitinkanti laisvės atėmimo bausmė bÅ«tų aiÅ¡kiai per griežta, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis, byloje nenustačius esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, pripažintinas pagrįstu ir teisėtu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              nuteistosios R. M. apeliacinį skundÄ atmesti Kolegijos pirmininkas                                                                                                              Ernestas RimÅ¡elisTeisėjai                                                                                                                                        Jurgita Mačionytė                                                                                                                                   Regina Pocienė