2019-10-03 Nr. AB-18821-3-64-3-00750-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2546-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00750-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2018 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. PA-70 „Dėl tarnybinės nuobaudos T. B. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu jam, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui, už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatų netinkamą vykdymą buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo tinkamai įvertintos visos faktinės aplinkybės, susijusios su mažamečio vaiko paėmimu iš jo gyvenamosios vietos 2018 m. sausio 3 d. ir pristatymu į Kelmės vaiko teisių apsaugos skyrių pagal tiesioginio vadovo nurodymą, nebuvo tinkamai įvertinti Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų paaiškinimai, duoti aiškinantis tarnybinės nuobaudos aplinkybes, telefoniniai skyriaus vedėjos nurodymai bei kitos aplinkybės, pateiktos Administracijai, nebuvo įvertintos pareigybinės charakteristikos, tiek pareiškėjo, tiek skyriaus vedėjos teisės ir pareigos pagal jas.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. sausio 15 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, įtariant jį padarius tarnybinį nusižengimą – VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 6 ir 8 punktų, 15 straipsnio l dalies 1 ir 4 punktų, pareigybės aprašymo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A-1012, 32 punkto nuostatų pažeidimą. Pareiškėjui nebuvo nurodyta, dėl kurių konkrečių jo veiksmų atlikimo jis turi teikti paaiškinimą ir kokiais konkrečiais savo veiksmais / neveikimu jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas 2018 m. sausio 19 d. pateikė paaiškinimą. Administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. PA-17 „Dėl T. B. galimo tarnybinio nusižengimo“ sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. vasario 6 d. surašė išvadą Nr. VA-23 „Dėl T. B. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatavo, jog pareiškėjo veikloje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis ir pasiūlė skirti drausminę nuobaudą.

4. Pareiškėjas teigė, kad Komisijos Išvada neatitinka įvykio faktinių aplinkybių, tyrimas atliktas formaliai, atlikto tyrimo metu nesivadovauta pareiškėjo ir kitų Kelmės rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų paaiškinimais. Taip pat Komisija netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, susijusius su valstybės tarnautojo pareigų atlikimu konkrečioje susiklosčiusioje situacijoje.

5. Pareiškėjas nurodė, kad pagal įvykio aplinkybes buvo vykdomas skubus vaiko paėmimas, kurį reglamentuoja Vaiko laikinos globos (rūpybos) nuostatų II skyriaus „Vaiko laikinosios globos (rūpybos) skubus nustatymas“ 8 punktas, tačiau Komisija, atlikusi tyrimą, nepasisakė, kad buvo vykdomas skubus vaiko paėmimas, ir pareiškėjas vykdė Kelmės rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos D. T. nurodymus dėl skubaus vaiko paėmimo. Dėl skyriaus vedėjos pareigybių ir jos vienintelės, kaip valstybės tarnautojos, teisės priimti sprendimą dėl skubaus vaiko paėmimo iš šeimos ar kitos buvimo vietos, Komisija nepasisakė, šių aplinkybių netyrė, dėl ko priėmė nepagrįstą Išvadą dėl valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo nuostatų pažeidimo.

6. Pareiškėjas teigė, kad tinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas ir vykdė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos privalomus nurodymus dėl skubaus vaiko paėmimo iš jo buvimo vietos. Pareiškėjas yra Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas ir neturi teisės priimti sprendimų dėl skubaus vaiko paėmimo iš šeimos ar kitos jo buvimo vietos. Todėl Komisijos Išvadoje nurodomas pareiškėjo pareigybės aprašymo 32 punkto pažeidimas negali būti konstatuotas. Pareiškėjas, vadovaujantis pareigybės aprašymo 38 punktu, yra tiesiogiai pavaldus skyriaus vedėjai ir privalo vykdyti visus jos priimtus sprendimus. Skyriaus vedėja D. T. sprendimą dėl skubaus vaiko paėmimo skyriaus vardu priėmė asmeniškai ir įpareigojo pareiškėją jį vykdyti kuo skubiau. Visos sąlygos ir sprendimo vykdymo veiksmai buvo derinti išskirtinai su vedėja telefonu, ji nurodė parvežti vaiką į skyrių ir perduoti tėvui.

7. Pareiškėjas vertino, kad Komisija, atlikdama tyrimą, netinkamai vertino faktines įvykio aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, dėl ko surašė nepagrįstą ir neteisėtą Išvadą, kurios pagrindu pareiškėjui nepagrįstai ir neteisėtai Įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

8. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai. Skiriant nuobaudą laikytasi Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybėms tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės). Komisijos protokoluose ir Išvadoje yra motyvuotai nurodytas konkretus pareiškėjo padarytas pažeidimas, jo įvykdymo aplinkybės, kaltės forma, pažeidimo padariniai. Komisija nustatė konkrečias vyriausiojo specialisto veikas, kuriomis buvo pažeisti teisės aktai. Komisijos protokole bei motyvuotoje Išvadoje nustatyta ir pareiškėjo kaltė. Šiuose dokumentuose yra aiškiai nurodytos kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos ir apimtis, protokolai ir Išvada yra tinkami tiek turinio, tiek formos prasme. Paskirdamas tarnybinę nuobaudą Administracijos direktorius vadovavosi VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Taisyklių 11.1 punktu ir atsižvelgdamas į komisijos motyvuotoje Išvadoje išdėstytus motyvus.

10. Atsakovas paaiškino, kad Administracija 2018 m. sausio 9 d. gavo skundą, kuriame prašoma įvertinti, ar nėra Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos D. T. ir vyriausiojo specialisto T. B. neteisėtų veiksmų bei viršytų įgaliojimų pasinaudojant tarnybine padėtimi dėl jos mažamečio sūnaus neteisėto paėmimo ir išvežimo iš namų. Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja D. T. 2018 m. sausio 3 d. gavo telefoninį pranešimą iš vaiko tėvo dėl galimai vieno palikto vaiko. Nedelsiant skyriaus vedėjos pavedimu vyriausieji specialistai A. P. ir T. B. nuvyko į šeimą. Namuose rastas vienas vaikas, kuris teigė, kad nuo ryto yra vienas.

11. Atsakovas pabrėžė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklos sritis – vaiko teisių apsauga. Ši veiklos sritis laikytina socialiai reikšminga, todėl ypatingai svarbu, kad valstybės tarnautojai, kuriems pavesta įgyvendinti minėtąją funkciją, sąžiningai, operatyviai, rūpestingai, atsakingai atliktų savo darbą. Priešingu atveju, būtų pažeidžiami ne tik teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnautojų pareigas, bet ir šiurkščiai pažeidžiamas viešas interesas – prioritetinė nepilnamečių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas.

12. Atsakovas, akcentuodamas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies l ir 4 punktuose, pareigybės aprašymo, patvirtinto Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1012, 32 punkte, Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56, 8 punkte, Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983, 8.3 papunktyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad sprendimą dėl mažamečio vaiko paėmimo iš šeimos turėjo priimti nuvykęs į vietą specialistas, šiuo atveju pareiškėjas. Kitų skyriaus darbuotojų paaiškinimai, atliekant tyrimą, nebuvo paimti, nes pagal pareigybės aprašymo 32 punktą pareiškėjas turėjo įgaliojimus priimti sprendimą ir jis sprendimą priėmė.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Įsakymą, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu vykdė Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Administracijos direktorei 2018 m. sausio 10 d. buvo pateiktas I. T. 2018 m. sausio 9 d. prašymas, kuriuo prašoma pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos D. T. ir pareiškėjo neteisėtų veiksmų bei viršytų įgaliojimų pasinaudojant tarnybine padėtimi dėl mažamečio sūnaus neteisėto paėmimo ir išvežimo iš šeimos namų. 2018 m. sausio 15 d. pareiškėjui surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo. Komisija 2018 m. vasario 6 d. parengė Išvadą ir 2018 m. vasario 7 d. buvo priimtas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

15. Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar ginčijamu įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, tai yra, kad jis neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigų (-as), taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

16. Teismas, akcentuodamas Taisyklių 7 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, šio reglamentavimo išaiškinimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, įvertinęs pareiškėjui surašyto pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo turinį, nustatė, kad jame nurodomos tik bendro pobūdžio teisės normos, tačiau nėra nurodomos tarnybinio nusižengimo aplinkybės, pranešime nenurodytas nei pažeidimo padarymo laikas, nei kitos reikšmingos aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad I. T. 2018 m. sausio 9 d. prašymas, pateiktas pareiškėjui su pranešimu, negali būti vertinamas kaip dokumentas, iš kurio pareiškėjas turėjo ir galėjo aiškiai ir vienareikšmiškai suprasti, kokio pobūdžio tarnybinio nusižengimo padarymu jis yra kaltinamas. Šiame prašyme aprašomi ir kito darbuotojo – skyriaus vedėjos D. T. veiksmai. Teismas darė išvadą, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, nėra pakankamai aiškus ir išsamus. Teismas atkreipė dėmesį, kad esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai.

17. Teismas, akcentuodamas VTĮ 28 straipsnyje, Taisyklių 13 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis netinkamai vykdė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, o būtent, kad pareiškėjas, dalyvaudamas vaiko paėmime ir surašydamas vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo 2018 m. sausio 3 d. aktą Nr. VT6-5, netinkamai įvertino aplinką, neįsitikino, ar yra kilusi reali grėsmė vaiko sveikatai ir saugumui, taip pat, paėmęs vaiką iš šeimos, neinformavo vaiko motinos arba jo patėvio.

19. Teismas pažymėjo, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

20. Teismas, akcentuodamas būtinumą tarnybinio tyrimo metu nustatyti tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, t. y. objektyviąją ir subjektyviąją pažeidimo puses, pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju atsakovas ir nurodė pareiškėjo padarytus teisės aktų pažeidimus, tačiau Išvadoje nenagrinėjo tarnybinio nusižengimo subjektyviosios pusės – kaltės. Teismas atkreipė dėmesį, kad Išvadoje yra tik konstatuota, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė veikimu.

21. Teismas pabrėžė, kad tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Tačiau iš atsakovo surašytos Išvados nėra aišku, ar tarnybinį pažeidimą pareiškėjas padarė tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo. Komisija netyrė pareiškėjo paaiškinime nurodytų aplinkybių dėl skyriaus vedėjos nurodymo skubiai paimti vaiką vykdymo ar pareigos atsisakyti vykdyti duotą nurodymą turėjimo, taip pat tiriant tarnybinį nusižengimą nebuvo paimti kitų specialistų, dalyvavusių aptariamoje situacijoje, paaiškinimai, aplinkybės dėl minėtų specialistų apklausos reikalingumo nebuvo tiriamos ir 2018 m. sausio 31 d. bei 2018 m. vasario 6 d. Komisijos posėdžiuose.

22. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai paaiškino, jog skyriuje buvo tokia praktika, kad darbuotojai, įvertinę aplinkybes vietoje, vaiko paėmimo klausimą derindavo su vedėja ir, jai nurodžius, paimdavo vaiką, tačiau šios aplinkybės nei Komisijos posėdžiuose, nei Išvadoje nebuvo vertinamos. Atsakovas iš esmės netyrė pareiškėjo veikos subjektyvaus pagrindo.

23. Teismas akcentavo, kad valstybės tarnautojo objektyvią galimybę veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, privalo įrodyti institucija. Teismas vertino, kad Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes tarnybinio patikrinimo metu surinkta nepakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė veiką, sudarančią atsakovo įvardintą tarnybinio nusižengimo sudėtį.

III. 24. Atsakovas Administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

25. Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, priimtą sprendimą grindė tarnybinio nusižengimo tyrimo formaliu procedūrų pažeidimu.

26. Atsakovas teigia, kad pareiškėjui įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo atitinka Taisyklėse šiam dokumentui keliamus reikalavimus. Pareiškėjui buvo įteikta visa turima informacija, įskaitant ir I. T. raštą, kuriame buvo detaliai nurodyta, dėl kokių veikų buvo kreiptasi į Administraciją ir pradėtas tarnybinis patikrinimas. Pranešimas, kurio pagrindas ir kartu sudėtinė dalis yra I. T. raštas, yra aiškus ir informatyvus. Iš nurodytų dokumentų turinio pareiškėjas galėjo aiškiai suvokti ir suvokė įtariamo tarnybinio nusižengimo turinį, ką patvirtina pareiškėjo Administracijai pateiktas išsamus paaiškinimas.

27. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjui skiriant nuobaudą buvo laikomasi Taisyklių reikalavimų. Komisijos protokoluose ir Išvadoje yra motyvuotai nurodytas konkretus pareiškėjo padarytas pažeidimas, įvykdymo aplinkybės, kaltės forma, pažeidimo padariniai. Šie dokumentai yra tinkami tiek turinio tiek formos prasme, juose aiškiai nurodytos kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos ir apimtis.

28. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A14-416/2005 pateiktus išaiškinimus, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu.

29. Atsakovo teigimu, sprendžiant dėl pareiškėjo kaltės, turi būti atsižvelgiama į jo statusą. Pareiškėjas, būdamas valstybės tarnautojas, žino jo elgesį tarnyboje reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir suvokia, kaip turi būti elgiamasi, kokie veiksmai gali būti atliekami konkrečiose situacijose, taigi jo elgesys, veiksmai ar neveikimas laikytini sąmoningu valiniu pasirinkimu ir kvalifikuotini kaip tyčia. Dėl pareiškėjo elgesio kilo neigiamos pasekmės, kurias pareiškėjas privalėjo numatyti. Vaiko paėmimas iš šeimos, t. y. jo atskyrimas nuo tėvų, yra Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnų kompetencija. Sprendimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos priėmė pareiškėjas.

30. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

31. Pareiškėjas, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, vertina, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai išnagrinėjo visus skunde nurodytus argumentus, objektyviai ištyrė įrodymus, teisingai įvertino faktines aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

32. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad tarnybinis tyrimas nebuvo atliktas išsamiai ir objektyviai, todėl ginčijamas Įsakymas pagrįstai pirmosios instancijos teismo panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. PA-70 „Dėl tarnybinės nuobaudos T. B. skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios ginčų kategorijos bylas, ne kartą yra konstatavęs, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007, 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010, 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013 ir kt.). Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (šiais aspektais žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015 ir kt.).

36. Atsakovas išvadoje visiškai nenagrinėjo tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės – kaltės, t. y. iš surašytos tarnybinio patikrinimo išvados nėra aišku, ar tarnybinį pažeidimą pareiškėjas padarė tyčia ar dėl neatsargumo, ar aplaidumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo įgaliotas asmuo netyrė pareiškėjo kaltės dėl konstatuoto tarnybinio nusižengimo, jos nepagrindė, o tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas neveikimu, netinkami vykdant priskirtas funkcijas. Tai reiškia, jog tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė nebuvo tinkamai ištirta, kas rodo, jog atsakovas minėtoje išvadoje visiškai nesprendė klausimo dėl pareiškėjo kaltės pobūdžio. Tinkamai neįvertinus esminių tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – neatlikus išsamaus tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės tyrimo, taikyti tarnybinę atsakomybę nėra pagrindo.

37. Iš anksčiau išdėstyto seka, kad tarnybinio patikrinimo išvada turi esminių trūkumų, kurie vertintini kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas. Taigi vertinant anksčiau aptartų aplinkybių visumą, laikytina, kad pareiškėjo veiksmuose nusižengimo sudėtis nenustatyta, tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas) paskirta neteisėtai ir nepagrįstai.

38. Ginčijamame teismo sprendime taip pat išsamiai aptarti pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turiniui keliami reikalavimai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jiems pritaria ir papildomai dėl to nebepasisako.

39. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, taikytinas nagrinėjamam ginčui šioje byloje spręsti, todėl teisėtai ir pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą. Tenkinti atsakovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra juridinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė