cb11aec6-2eeb-4bf0-a9a6-97a8b39efa66 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-122-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22509-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.9.1.; 3.3.1.18.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Å iÅ¡kinos,   teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. L. (anksčiau – P.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. L. ieÅ¡kinį atsakovei S. Ž. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė S. L. pateikė ieÅ¡kinį ir atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriais prašė atidalinti jai priklausančiÄ 0,1382 ha dalį iÅ¡ 0,4782 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ Å¾emės sklypo padalijimo projektÄ , kurį 2015-05-25 parengė UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ projektÄ sklypai bÅ«tų atidalinti taisyklingos formos, nereikėtų formuoti naujų kelių.

Nors ieškovės siūlomi atidalintini sklypai pailgos formos, tačiau pakankamai platūs namo statybai. Ieškovės siūlomas projektas grindžiamas:

1) abiem Å¡alims patogiu priėjimu-išėjimu į gatvę ir 2) ieÅ¡kovės kaimynyste su greta esančiu jos dukters žemės sklypu. Be to, pagal atsakovės siÅ«lomÄ atidalijimo bÅ«dÄ ieÅ¡kovei reikėtų papildomai investuoti į kelio-pravažiavimo įrengimÄ . Nurodo, jog Å¡alių 2001-07-31 susitarimas neatitinka sandorių formos reikalavimų, todėl yra negaliojantis.Atsakovė S. Ž. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriais prašė ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti ir atidalinti žemės sklypÄ pagal atsakovės siÅ«lomÄ projektÄ , kurį 2016-08-03 parengė UAB „Geoplėtra“, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovei perkant dalį žemės sklypo, Å¡alys sudarė ir susitarimÄ dėl bÅ«simų sklypo ribų, įskaitant ir susitarimÄ , kad atsakovė skirs ieÅ¡kovei du arus žemės keliuko-pravažiavimo įrengimui, tačiau jau po vieno mėnesio nuo susitarimo sudarymo ieÅ¡kovei ėmė patarinėti kita duktė, kuri pakeitė ieÅ¡kovės pirminius ketinimus. NurodytÄ susitarimÄ pasiÅ«lė ieÅ¡kovė, todėl atsakovė ir sumokėjo didesnę kainÄ už perkamÄ sklypo dalį, t. y. sumokėjo kaip už namų valdÄ , o ne už žemės Å«kio paskirties sklypÄ .

Pagal atsakovės siÅ«lomÄ atidalijimo projektÄ sklypų formos labiau taisyklingos, be to, toks projektas atitinka Å¡alių susitarimÄ , kurio ieÅ¡kovė neginčijo. Taip pat ieÅ¡kovė neginčijo ir savo paraÅ¡o susitarime tikrumo. Atsakovės nuomone, jos perleidžiama dviejų arų žemės dalis ieÅ¡kovės keliuko-pravažiavimo įrengimui pakankamai kompensuoja ieÅ¡kovės bÅ«simas iÅ¡laidas keliuko įrengimui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-14 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino ir atidalino atsakovei S. Ž. ir ieÅ¡kovei S. L.

žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal atsakovės pateiktÄ Å¾emės sklypo sprendinių planÄ , kurį 2016-08-03 parengė UAB „Geoplėtra“, atsakovei S. Ž. nuosavybės teisėmis skiriant 3 200 kv. m. sklypo dalį, plane pažymėtÄ â€žB“, o ieÅ¡kovei S. L. nuosavybės teisėmis skiriant 1 582 kv. m. sklypo dalį, plane pažymėtÄ â€žA“ kartu su sklypo dalimi, kuri plane pažymėta kaip „kelias“, priteisė atsakovei S. Ž. iÅ¡ ieÅ¡kovės S. L. 831,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nurodė, jog kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė pateikė 2001-07-31 Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ , kuriame ne tik nurodytos atsakovės perkamo 34 arų sklypo ribos, bet ir pasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovės sutikimas su Å¡iomis ribomis. IeÅ¡kovė neginčijo atsakovės pateikto įrodymo jo tikrumo ar fiktyvumo prasme, todėl teismas sprendė, kad atsakovės pateiktas 2001-07-31 dokumentas neturi valios trÅ«kumų. Teismas pažymėjo, kad Å¡alių pasiraÅ¡ytame 2001-07-31 dokumente aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta atsakovės valia dėl jos sklypo ribų, taip pat aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas ieÅ¡kovės sutikimas su Å¡iomis ribomis.

Tokį atsakovės valios dėl sklypo ribų iÅ¡reiÅ¡kimÄ ir ieÅ¡kovės sutikimÄ su Å¡ia atsakovės valia teismas vertino kaip Å¡alių susitarimÄ dėl atsakovei skirtino sklypo ribų. Taigi, 2001-07-31 sandoris, teismo vertinimu, pakankamai patvirtina atsakovės argumentus, kad jau tuo metu Å¡alys buvo suderinusios atsakovės (atidalintino) sklypo ribas. Toks susitarimas nepriskirtinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems daiktinių teisių perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriams, nevertintinas ir kaip sklypo atidalijimo sandoris, nes Å¡iuo atveju Å¡alys susitarė bÅ«tent tik dėl atsakovės sklypo ribų ir net nesiėmė tartis dėl kitų (CK 6.162 straipsnio 2 dalies prasme antraeilių) atidalijimo sÄ lygų.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad toks susitarimas negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip preliminarioji sutartis dėl bÅ«simo sklypo atidalijimo, nes Å¡iuo atveju susitarimo dalykas pakankamai siaurai apibrėžtas bÅ«tent susitarimu tik dėl atsakovės sklypo ribų, todėl ginčo santykiams nėra prielaidų taikyti CK 6.165 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintų nuostatų. Atsižvelgiant į tai, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad 2001-07-31 susitarimui įstatymai neįtvirtino privalomos notarinės formos, todėl atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad 2001-07-31 sandoris neva neatitinka įstatymų keliamų formos reikalavimų ir todėl yra negaliojantis.Padarius iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių 2001-07-31 susitarimas nėra negaliojantis, teismas sprendė, jog atsakovė turi teisę reikalauti nurodyto susitarimo įgyvendinimo, o ieÅ¡kovė turi atitinkamÄ pareigÄ Ä¯vykdyti prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ , t. y. sutikti, kad atsakovės sklypo ribos atitiktų Å¡alių 2001 m. sulygtas ribas (CK 6.156 straipsnio 3, 6 dalys, 6.189 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas, kurios Å¡alies pateiktas atidalijimo projektas daugiausiai atitinka Å¡alių 2001 m. suderintÄ valiÄ , teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, anot atsakovės, Å¡alių 2001-07-31 susitarimas sudarytas remiantis tuo metu turėtu žemės sklypo planu ir jame nurodytais sutartiniais ženklais. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent atsakovės pateiktas atidalijimo projektas daugiausiai atitinka 2001-07-31 susitarime apibrėžtas atsakovei tenkančio sklypo ribas-formÄ . Å ia prasme teismas darė iÅ¡lygÄ , kad sudarant šį susitarimÄ , Å¡alims dėl techninio pobÅ«džio priežasčių buvo sudėtinga tiksliai įvardyti nuo taÅ¡ko 7 iki taÅ¡ko 10 sklypo ribos ilgį, kuriam nustatyti bÅ«tina tiksliai pamatuoti ir nubrėžti atidalintinų sklypų ribas pagal kiekvienam jų tenkantį tikslų plotÄ ir sklypo formÄ .

Å alių 2001-07-31 susitarime iÅ¡reikÅ¡tos valios dėl atsakovės sklypo ribų nepaneigia atsakovės pateiktame atidalijimo projekte nurodyta sklypo dalis, kuriÄ atsakovė sutinka neatlygintinai perleisti ieÅ¡kovei kelio-pravažiavimo įrengimui. Tokio pločio kelio ir tokios sklypo dalies neatlygintinis perleidimas ieÅ¡kovei, teismo vertinimu, pakankamai kompensuoja ieÅ¡kovės galimas investicijas į kelio-pravažiavimo įrengimÄ . Taigi, tokia atidalintinų sklypų forma ir jų konkreti vieta negali bÅ«ti vertinama kaip ieÅ¡kovei siurprizinė, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atitinkamus ieÅ¡kovės argumentus, kuriais apeliuojama į „neprognozuotas-papildomas“ investicijas kelio įsirengimui.

Jau vien Å¡ių motyvų visuma, teismo vertinimu, teikia pakankamÄ pagrindÄ Å¾emės sklypus atidalinti bÅ«tent pagal atsakovės pateiktÄ atidalijimo projektÄ . Teismas papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovės siÅ«lomi atidalinti sklypai bÅ«tų gerokai pailgesnės formos. Taigi, pagrindÄ tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio, o ne ieÅ¡kinio reikalavimus, teikia dar ir tai, kad atsakovės siÅ«lomi atidalinti sklypai yra gerokai taisyklingesnės formos.Teismas pažymėjo, kad nors tokį itin netaisyklingos formos sklypÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atidalinti jai pačiai ir todėl tai negalėtų bÅ«ti vertinama kaip ieÅ¡kovės interesų pažeidimas, tačiau tokia ieÅ¡kovės valios iÅ¡raiÅ¡ka akivaizdžiai parodo, jog tokiu atidalijimu ieÅ¡kovė siekia ne tiek savo asmeninių-individualių, kiek kaimyninio sklypo savininkės, t. y. ieÅ¡kovės dukters A.

I. interesų patenkinimo, t. y. sudaryti galimybes ieÅ¡kovei atidalinto sklypo dalį ateityje prijungti prie ieÅ¡kovės dukters sklypo. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgimas į ginče nedalyvaujančio asmens interesus neadekvačiai ir neproporcingai pažeistų ginče dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrÄ . Be to, teismas laikė itin svarbia ir tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovės duktė nuosavybės teises į gretimÄ sklypÄ Ä¯gijo dar 1999-09-03, t. y. beveik prieÅ¡ du metus iki Å¡alims sudarant 2001-07-31 susitarimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad su atsakovei skirtino sklypo ribomis ieÅ¡kovė 2001-07-31 sutiko jau žinodama, kad toks atsakovės sklypas ribosis su ieÅ¡kovės dukters sklypu. Taigi, ieÅ¡kovės dukters kaimynystė negali bÅ«ti vertinama kaip nauja faktinė aplinkybė, kuri neva atsirado po 2001-07-31 susitarimo. Todėl nėra prielaidų konstatuoti, kad po 2001-07-31 susitarimo sudarymo bÅ«tų iÅ¡ esmės pasikeitusios kokios nors reikÅ¡mingos aplinkybės, kurios pakeistų Å¡alių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų pusiausvyrÄ (CK 6.204 straipsnis).

             III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė S. L. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti 2016-10-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė abejones, ar ant 2001-07-31 susitarimo tikrai yra jos paraÅ¡as, ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė abejones ir dėl to, ar tikrai ji pasirašė bÅ«tent po tokiu tekstu, kurį pateikė atsakovė, tačiau teismas Å¡ių ieÅ¡kovės iÅ¡sakytų abejonių nevertino.

Be to, byloje buvo pateikta tik 2001-07-31 susitarimo kopija, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovei ginčyti savo paraÅ¡o tikrumÄ ir pasiraÅ¡yto teksto autentiÅ¡kumÄ nebuvo galimybių. Tuo tarpu iÅ¡ atsakovės 2001-07-31 susitarimo originalo teismas nepareikalavo.IeÅ¡kovės manymu, 2001-07-31 Å¡alių pasiraÅ¡ytas susitarimas neatitinka sandorių formos reikalavimų, todėl yra negaliojantis ir juo remtis atidalijant žemės sklypus nebuvo galima. 2001-07-31 sandoris patenka į CK 1.74 straipsnyje iÅ¡vardytų sandorių apimtį.

Teismas pažeidė CK 1.74 straipsnį ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 14 straipsnį. 2001-07-31 susitarimas turėtų teisinę galiÄ , jeigu jis bÅ«tų buvęs įtrauktas į pagrindinę notarinę 2001-07-31 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį arba kaip atskiras sandoris bÅ«tų buvęs įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka.Ginčo susitarimo tekstas nėra aiÅ¡kus ir nesudaro sÄ lygų iÅ¡vadai, kad Å¡alys tokiu susitarimu susitarė dėl atidalijamo sklypo ribų bÅ«tent pagal atsakovės pateiktÄ projektÄ .

Nors atsakovė, teikdama prieÅ¡inį ieÅ¡kinį, prie susitarimo pridėjo J. P. PÄ® parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ ir nurodė, jog susitarimas buvo parengtas vadovaujantis Å¡iuo žemės sklypo planu, tačiau nei pačiame susitarime, nei jo prieduose, minėtas planas nėra įvardintas, o ant paties atsakovės pateikto žemės sklypo plano nėra susitarimo Å¡alių parašų, patvirtinančių, kad bÅ«tent Å¡io plano pagrindu buvo sudarytas susitarimas.2001-07-31 susitarime nebuvo jokių nuorodų ar užuominų apie naujo kelio, reikalingo privažiuoti prie ieÅ¡kovės sklypo, įrengimÄ .

Nors nagrinėjant bylÄ teisme atsakovė nurodė, kad dėl kelio įrengimo buvo atskiras susitarimas, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.Tai, kad abi Å¡alys 2001-07-31 susitarimo niekada nevertino ir nesuprato bÅ«tent kaip atsakovės įsigyjamos sklypo dalies atidalijimo ribų nustatymo, patvirtina ir jų konkliudentiniai veiksmai.Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, jog ji sumokėjo didesnę kainÄ už perkamÄ sklypo dalį. Å ias atsakovės nurodytas aplinkybes paneigia byloje esantys ir kartu prie Å¡io apeliacinio skundo pridedami nauji įrodymai.Vien tai, kad atsakovės siÅ«lomi atidalijimo projektai bÅ«tų kiek taisyklingesnės formos nei ieÅ¡kovės nesudaro pagrindo tenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ , kadangi toks teismo sprendimas neatitinka formuojamos teisminės praktikos.Atidalindamas žemės sklypus pagal atsakovės pateiktÄ projektÄ , teismas atsižvelgė tik į jų plotÄ , bet nevertino atidalintinų žemės sklypų lygiavertiÅ¡kumo ribojimų apsaugos zonos atžvilgiu.

Ieškovės siūlomas atidalijimo projektas racionalesnis, kadangi:

1) taip atidalinti žemės sklypai bÅ«tų taisyklingos formos, 2) nereikėtų formuoti naujų kelių, 3) sklypai pailgos formos, tačiau pakankamai platÅ«s namo statybai, 4) abiem Å¡alims bÅ«tų išėjimas į gatvę, 5) ieÅ¡kovė iÅ¡saugotų kaimynystę su jos dukters žemės sklypu, 6) bÅ«tų iÅ¡vengta papildomų iÅ¡laidų investuojant pinigus į kelio-pravažiavimo įrengimÄ arba atsakovė iÅ¡saugotų nuosavybės teisę į visÄ Å¡iuo metu turimÄ Å¾emės sklypo plotÄ .Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme tik proceso pabaigoje ieÅ¡kovei buvo pakviestas vertėjas, nors iÅ¡ teismo posėdžių garso įraÅ¡o akivaizdu, kad ieÅ¡kovė sunkiai suprato jai užduodamus klausimus, o dar sunkiau buvo formuluoti atsakymo į klausimus ir duoti paaiÅ¡kinimus.

Todėl byloje padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.Atsakovė S. Ž. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad vertindamas 2001-07-31 susitarimo teisinę reikÅ¡mę, teismas vadovavosi CK 1.93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma.Notarės akivaizdoje buvo pasiraÅ¡ytas 2001-07-31 susitarimas, kuriame tiksliai nustatyta perkamo žemės sklypo dalis.

Tai, kad ant J. P. parengto žemės sklypo plano nėra Å¡alių parašų, patvirtinančių, kad bÅ«tent Å¡io plano pagrindu buvo sudarytas susitarimas ir kad pačiame susitarime nėra minėtas planas nėra įvardintas, nedaro jo negaliojančiu.Žemės sklype jokia Å«kinė veikla, iÅ¡skyrus sklypo priežiÅ«rÄ , nebuvo ir Å¡iuo metu nevykdoma.Esant mažai žemės sklypų pasiÅ«lai Vilniaus mieste, atsakovė ieÅ¡kovei sumokėjo už žemės sklypÄ , kaip už namų valdÄ . Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta mažesnė kaina ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, nes tuo metu ieÅ¡kovė pardavė net keletÄ sklypų bei siekė iÅ¡vengti privalomai mokėtinų mokesčių.?Bylos nagrinėjimo metu tiek teismui, tiek ieÅ¡kovei apžiÅ«rėti buvo pateiktas 2001-07-31 susitarimo originalas, ieÅ¡kovė neginčijo nei pateikto įrodymo, nei jo tikrumo ar fiktyvumo prasme.UAB „Geoplėtra“ projekte nėra iÅ¡skirta apsauginė zona, nes Å¡iame sklype nėra keliami jokie specialÅ«s apsaugos reikalavimai, todėl tokie ieÅ¡kovės teisės pažeistos nėra.Viso proceso metu ieÅ¡kovei buvo suteikta teisė naudotis vertėjo pagalba ir ja naudojosi.

Be to, ieÅ¡kovei atstovavo advokatas, kuris užtikrino tinkamÄ ieÅ¡koves atstovavimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2001-07-31 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir 2001-07-31 atsakovės pasirašyto raštelio kopijas.

CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

Tokie atvejai būna:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinusi naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui priežastis bei susipažinusi su naujais įrodymais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nauji įrodymai galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl šiuos naujus įrodymus – 2001-07-31 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir 2001-07-31 atsakovės pasirašyto raštelio kopijas – atsisako priimti.Byloje nustatyta, jog ieškovei S. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1382/4782 dalys, o atsakovei S. Ž.

– 3400/4782 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ä® bylÄ pateiktas 2001-07-31 ieÅ¡kovės ir atsakovės raÅ¡ytinis susitarimas dėl aukščiau nurodyto, atsakovės 2001-07-31 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-4791 įsigyto, žemės sklypo ribų, susitarimas notariÅ¡kai patvirtintas nėra. Dėl apeliacinio skundo argumentų IeÅ¡kovės teigimu, 2001-07-31 Å¡alių pasiraÅ¡ytas susitarimas neatitinka sandorių formos reikalavimų, todėl yra negaliojantis ir juo remtis atidalijant žemės sklypus nebuvo galima.

Teisėjų kolegija su Å¡iuo argumentu sutinka. CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose, o 3 dalyje – kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. 2001-07-31 susitarimo pasiraÅ¡ymo metu galiojusio CK (redakcija, galiojusi nuo 2001-07-01 iki 2013-02-28) 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, jog notarine forma turi bÅ«ti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2001-07-31 susitarimas nepriskirtinas CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems daiktinių teisių perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriams, tačiau motyvų, kodėl susitarimas, kuriuo sklypo bendrasavininkiai susitaria dėl atidalintino sklypo ribų, nepatenka, į sandorių, nurodytų CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte ratÄ , nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2001-07-31 susitarimas turėtų bÅ«ti traktuojamas esant daiktinių teisių suvaržymo sandoriu, kadangi susitarimas dėl atidalintino žemės sklypo ribų suvaržo susitarimo Å¡alių daiktinę – bendrosios dalinės nuosavybės – teisę, t. y. tuo atveju, jei Å¡is susitarimas galiotų, Å¡alys negalėtų nevaržomai įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , pavyzdžiui, atidalinti sklypÄ kitokiu nei nustatyta susitarime bÅ«du.

Å i iÅ¡vada sÄ lygoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, kad, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, 2001-07-31 Å¡alių pasiraÅ¡ytas susitarimas neatitinka CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktu tokio tipo sandoriams nustatytos notarinės formos reikalavimo, kas implikuoja, jog vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi, 2001-07-31 susitarimas negalioja ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad 2001-07-31 susitarimas galioja, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , o dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, jog 2001-07-31 susitarimo formos atitiktis įstatymo reikalavimams negali bÅ«ti vertinama, vadovaujantis susitarimo sudarymo metu galiojusiu ŽĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2001-01-01 iki 2001-08-17).

TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro įvertinusi ginčo sandorį ŽĮ 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto, nustatančio, jog įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti sudaromi Å¡ie žemės sandoriai: privačios žemės sklypų pirkimas ir pardavimas, dovanojimas, mainai, nuoma, panauda, įkeitimas, susitarimai dėl servitutų, kontekste, t. y. 2001-07-31 susitarimas negali bÅ«ti laikomas žemės sandoriu pagal cituotÄ nuostatÄ , nes jo požymių visuma neatitinka nė vieno iÅ¡ ŽĮ 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte iÅ¡vardintų sandorių.

Nepripažinus ginčo sandorio žemės sandoriu, pastarajam negali bÅ«ti taikomi ir žemės sandoriams keliami formos reikalavimai, įtvirtinti ŽĮ 14 straipsnio 1 dalyje.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog aukščiau identifikuotas proceso teisės normų pažeidimas – 2001-07-31 susitarimo pripažinimas esant galiojančiu – sÄ lygojo nagrinėjamos bylos procesinę baigtį. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių 2001-07-31 susitarimui esant galiojančiam, atsakovė turi teisę reikalauti nurodyto susitarimo įgyvendinimo, o ieÅ¡kovė turi atitinkamÄ pareigÄ Ä¯vykdyti prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ , t. y. sutikti, kad atsakovės sklypo ribos atitiktų Å¡alių 2001 m. sulygtas ribas, t. y. pirmosios instancijos teismas sprendimÄ byloje priėmė įvertinęs ir nusprendęs, kurios Å¡alies pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas daugiausiai atitinka Å¡alių 2001-07-31 susitarimu suderintÄ valiÄ .

Taigi, pripažinus, kad 2001-07-31 susitarimas negalioja, teisėjų kolegija konstatuoja, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog remiantis Å¡iuo susitarimu priimtas procesinis sprendimas yra neteisingas. Nagrinėjamu atveju į bylÄ Å¡alių pateikti žemės sklypo atidalijimo projektai turėtų bÅ«ti vertinami ne pagal jų atitiktį 2001-07-31 susitarimo turiniui, o pagal įstatymo nustatytus reikalavimus bei Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ . CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartÄ yra pažymėta, kad bendraturčio teisė atsidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis proporcingumo ir bendraturčių interesų derinimo bei pusiausvyros principų.

Atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005-11-04 nutartis, priimta Nr. 3K-3-485/2005).

Å iame kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog tinkamas, t. y. pagal įstatymo nustatytus reikalavimus bei Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ , ginčo žemės sklypo atidalijimo projektų vertinimas pirmosios instancijos teismo atliktas nebuvo, kas sÄ lygojo, jog liko neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Å io proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo.

Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grÄ Å¾inti tokiÄ bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Å ioje nutartyje nurodytas tinkamas ginčo žemės sklypo atidalijimo projektų vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų Å¡alių teisę į apeliacijÄ . Taigi, dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas yra tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).IeÅ¡kovė teigia, jog nagrinėjamoje byloje buvo pažeista proceso kalbos taisyklė, nes nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme tik proceso pabaigoje ieÅ¡kovei buvo pakviestas vertėjas.

Teisėjų kolegija su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovės argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos konstitucijos 117 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Ši konstitucinė nuostata detalizuojama CPK 11 straipsnyje nustatančiame, jog teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba (1 dalis). Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis teismo procese (2 dalis).

Už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto (3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog byla iÅ¡nagrinėta vertėjaujant vertėjai I. P.. Aplinkybė, jog pirmajame (2016-07-22) teismo posėdyje, kuris buvo atidėtas, nedalyvavo vertėjas, kai teismo posėdyje dalyvavo ieÅ¡kovė ir jos atstovas advokatas, kurie vertėjo neprašė, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas padarė CPK 11 straipsnio pažeidimÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Kadangi skundžiamas teismo sprendimas yra naikinamas ir byla grÄ Å¾inama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

IeÅ¡kovės S. L. apeliacinį skundÄ tenkinti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                                                              Dainius Rinkevičius                                                                                                   Eglė Surgailienė                                                   Jelena Å iÅ¡kina