2021-02-17 Nr. AB-3633-3-61-3-04182-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-89-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04182-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. G. (M. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. gegužės 8 d. raštą „Nr. (23.31-08 E) RNA-11844 Dėl išieškojimo iš M. G., vykdant užsienio valstybės prašymą“; 2) panaikinti 2020 m. lapkričio mėnesio VMI raštą „Dėl išieškojimo iš M. G., vykdant užsienio valstybės prašymą“ Nr. (23.31-08)RNA-32934 (toliau kartu – ir Raštai); 3) įpareigoti atsakovą VMI grąžinti visus iš jo išieškotus mokesčius pagal nurodytus 2020 m. gegužės ir lapkričio mėn. VMI raštus. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atnaujinti praleistą terminą skundui dėl VMI 2020 m. gegužės 8 d. VMI rašto Nr. (23.31-08 E) RNA-11844 panaikinimo paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir nutarė grąžinti jam sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su VMI raštais, kuriais pareiškėjas informuotas apie pareigą įvykdyti mokestinę prievolę pagal N. K. mokesčių administratoriaus prašymą išieškoti iš pareiškėjo atitinkamai 358,823,71 Eur ir 107 977,42 Eur nesumokėtų mokesčių skolą; Raštuose taip pat nurodyta, kad mokestinės prievolės neįvykdžius per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos, ji bus išieškoma iš pareiškėjo priverstine tvarka; pareiškėjui paaiškinta, kad N. K. mokesčių administratoriaus prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis N. K. įstatymais, pateikiant skundą šios šalies kompetentingai įstaigai. Prie ginčijamų raštų VMI pridėjo N. K. mokesčių surinkimo tarnybos prašymą dėl pagalbos išieškant mokesčius kopiją ir suvienodintą dokumentą, leidžiantį vykdyti išieškojimą.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo ginčijami VMI raštai yra tarpiniai procedūriniai dokumentai, juose nėra pradedama priverstinio išieškojimo procedūra, o skolininkas tik informuojamas apie ateityje galimą pradėti išieškojimo procedūrą, jeigu mokestinė prievolė nebūtų sumokėta per Raštuose nurodytą terminą. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad VMI suteikta teisė priimti nustatytos formos bei turinio sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą pagal formą, nustatytą VMI viršininko 2011 gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-143, teismas sprendė, jog pareiškėjo ginčijami Raštai nėra ir negali būti laikomi teisės aktų reikalavimus atitinkančiu sprendimu išieškoti paminėtą mokestinę nepriemoką pagal užsienio valstybės prašymą iš pareiškėjo. Skundžiamais raštais VMI tik informavo pareiškėją apie tai, kad toks sprendimas bus priimtas, jeigu pareiškėjas mokestinės prievolės neįvykdys.

Teismas pažymėjo, dėl tokio pobūdžio rašto, kuriuo VMI informuoja apie ateityje galimą priimti sprendimą dėl mokestinės prievolės išieškojimo pagal užsienio valstybės prašymą, yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris konstatavo, kad toks raštas yra išimtinai informacinio pobūdžio.

Teismas, nustatęs, kad VMI Raštai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, yra tik administracinės procedūros dalis, bet ne savarankišką juridinę galią turintys aktai (veiksmai), reikalavimus panaikinti VMI 2020 m. gegužės 8 d. ir 2020 m. lapkričio mėn. Raštus atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teismų ABTĮ įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad jo nurodytos aplinkybės dėl prašymo atnaujinti terminą skundui dėl VMI 2020 m. gegužės 8 d. rašto panaikinimo paduoti (t. y. jog jis manė, kad tai tarpinis raštas ir bus atliekamas išsamus tyrimas, pateikti visi dokumentai su vertimais į lietuvių kalbą, ir tada bus suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, yra bedarbis, neturi nekilnojamojo turto, yra nepilnametės anūkės globėjas, nemoka norvegų kalbos, todėl dėl šalyje esančios ekstremalios padėties, karantino neturėjo galimybės nei savarankiškai kreiptis į N. K. dėl mokestinės nepriemokos panaikinimo, nei Lietuvoje samdyti advokatą, kuris apgintų jo teises ir laiku parengtų skundą) teismų praktikoje nelaikytinos objektyviomis ar galėjusiomis užkirsti kelią pareiškėjui laiku paduoti skundą teismui.

Teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimus įpareigoti atsakovą VMI grąžinti visus iš jo išieškotus mokesčius pagal nurodytus 2020 m. gegužės ir lapkričio mėnesio VMI Raštus, bei nurodė, jog atsisakius priimti pareiškėjo skundą, teismas nepasisako dėl procesinio prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį.

Pareiškėjo teigimu, „raštai“ iš tiesų nėra tik tarpiniai raštai, nes pagal juos jau buvo pradėti faktiniai skolos išieškojimo veiksmai – buvo sulaikyta ir jam negrąžinta GPM permoka už 2019 m., todėl realiai jau yra nuskaitytos lėšos skolos dengimui, VMI sistemoje įregistruotas 483537,37 Eur dydžio įsiskolinimas, pareiškėjas yra VMI įregistruotas kaip skolininkas, negali įregistruoti savo vardu įmonės ir patiria susijusius apribojimus.

Pareiškėjas pažymi, jog dėl 2020 m. gegužės 8 d. rašto iki pat šiol nėra priimto jokio tolimesnio sprendimo, taigi jau daugiau nei pusę metų nėra jokios tolimesnės proceso eigos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartyje nurodė, jog skundžiamais raštais VMI tik informavo pareiškėją apie tai, kad toks sprendimas bus priimtas tuo atveju, jeigu pareiškėjas per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos mokestinės prievolės neįvykdys. Šiuo metu jau praėjo daugiau nei pusė metų, tačiau joks sprendimas nėra priimtas, taigi akivaizdu, kad skundžiami Raštai ir yra tie dokumentai, kurie pareiškėjui sukėlė realius apribojimus.

Teigia, kad teismas neįsigilino, jog skundą pateikė ne dėl skolos dydžio pagrįstumo, o dėl pažeistos pripažinimo procedūros, nes N. K. pateikti prašymai neatitinka suvienodintam dokumentui keliamų reikalavimų, iš prašymų nėra aišku, kokiu pagrindu pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, susidarė tokia didelė mokesčių nepriemoka, 2020 m. gegužės mėn. rašto prieduose nėra dokumentų vertimų į lietuvių kalbą, nėra pateikta jokių kitų lietuvių kalba surašytų dokumentų, iš kurių būtų aišku, kokie mokesčiai yra išieškomi, už kokį laikotarpį. VMI Raštuose nurodoma, jog VMI priėmė N. K. prašymus, būtent šis VMI veiksmas yra skundžiamas, nes buvo pažeistos tokių prašymų priėmimo taisyklės. Teismas neįsigilino, kokius konkrečiai veiksmus pareiškėjas ginčija, neatsižvelgė, jog vėlesniuose etapuose jam nebebus suteikta galimybė apskųsti N. K. prašymų priėmimo procedūros pažeidimų.

Pareiškėjas teigia, kad jis taip pat nesutinka su 2020 m. gruodžio 21 d. teismo nutartyje nurodyta pozicija dėl termino neatnaujinimo skundui dėl 2020 m. gegužės 8 d. akto pateikti. Mano, jog pats teismas pripažįsta, kad 2020 m. gegužės 8 d. VMI raštas yra dviprasmiškas, nes jame nurodyta detali apskundimo tvarka, tačiau tuo pačiu teismas nurodo, jog skundas negali būti teikiamas ir jog ši dviprasmiška situacija nėra pagrįsta priežastis termino atnaujinimui. Tokios abejonės ir dviprasmiškas situacijos vertinimas yra nepateisinamos valstybės valdžios institucijų veikloje. Ginčijami Raštai atitinka individualaus administracinio akto sąvoką, nes jie sukėlė konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, juose buvo konstatuota, kad VMI atliko konkrečius veiksmus – priėmė N. K. prašymus, nesįgilinusi, jog prašymai neatitinka suvienodinto dokumento reikalavimų; aktai priimti viešojo administravimo subjekto – VMI, aktu nustatomos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotiems asmenims, kaip konkretiems subjektams atsirado pareiga sumokėti 483537,37 Eur dydžio įsiskolinimą, ppareiškėjas patyrė faktinius neigiamus padarinius – buvo nuskaitytos lėšos skolos dengimui, VMI sistemoje buvo įregistruotas kaip skolininkas. Iš VMI veiksmų (t. y. neveikimo, trunkančio ilgiau nei pusę metų) yra akivaizdžiai matyti, kad Raštai yra ne tarpiniai dokumentai, o individualūs aktai – sprendimai, kurie pareiškėjui sukėlė realias neigiamas pasekmes ir kurie turi būti panaikinti, nes buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad VMI 2020 m. gegužės 8 d. raštu „Nr. (23.31-08E)RNA-11844 pranešė pareiškėjui, kad 2020 m. balandžio 7 d. gautas N. K. mokesčių administratoriaus prašymas išieškoti iš pareiškėjo 358,823,71 Eur nesumokėtų mokesčių skolą; VMI 2020 m. lapkričio mėnesio raštu Nr. (23.31-08)RNA-32934 pranešė pareiškėjui, kad 2020 m. lapkričio 20 d. gautas N. K. mokesčių administratoriaus prašymas išieškoti iš pareiškėjo 107 977,42 Eur nesumokėtų mokesčių skolą. VMI 2020 m. lapkričio mėnesio rašte pažymėta, kad jeigu pareiškėjas per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos mokestinės prievolės neįvykdys, ji bus išieškoma iš jo kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ar / ir turto, sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą pateikus vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad N. K. mokesčių administratoriaus prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis N. K. įstatymais, pateikiant skundą šios šalies kompetentingai įstaigai.

VMI 2020 m. gegužės 8 d. ir 2020 m. lapkričio mėnesio Raštai priimti įgyvendinant Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatyme (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintą Lietuvos Respublikos institucijos pareigą pranešti apie su reikalavimais susijusius dokumentus (Įstatymo 9 str.). Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašančiosios institucijos prašymu Lietuvos Respublikos institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais dokumentų įteikimo tvarką, praneša adresatui apie visus dokumentus, įskaitant ir teisminius, susijusius su šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytais reikalavimais (Įstatymo 2 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad šis įstatymas, inter alia (be kita ko), taikomas, kai Lietuvos Respublikos institucijos teikia pagalbą kitoms ES valstybių narių institucijoms dėl reikalavimų, susijusių su visais bet kokio pobūdžio mokesčiais ir muitais, kuriuos taiko valstybė narė arba jos teritoriniai ar administraciniai padaliniai, įskaitant vietos valdžios institucijas, arba kurie taikomi valstybės narės arba jos padalinių ar ES vardu); tai neapriboja prašančiosios institucijos teisės tiesiogiai pranešti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiam asmeniui registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija nedelsdama praneša (nurodo pranešimo skolininkui datą) prašančiajai institucijai apie visus veiksmus, kurių imtasi dėl jos prašymo pateikti pranešimą apie su reikalavimu susijusius dokumentus.

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu 2020 m. lapkričio mėnesio Raštu pareiškėjas informuotas apie tai, jog jeigu per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos mokestinė prievolė nebus įvykdyta, ji bus išieškoma iš pareiškėjo kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ar / ir turto, sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą pateikus vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, aktualus teisinis reguliavimas susijęs su mokesčių administratoriaus kompetencija priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas pagal užsienio valstybės prašymą.

Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavusi prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje; suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje. Prašymo vykdyti išieškojimą tvarka reglamentuota Įstatymo 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad mokesčių administratoriaus turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Pagal šio įstatymo 34 straipsnį mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam MAĮ suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Ginčui aktualiu laikotarpiu sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką pagal užsienio valstybės prašymą FR1068 forma ir jos užpildymo taisyklės buvo patvirtintos VMI viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-143.

VMI 2020 m. gegužės 8 d. ir 2020 m. lapkričio mėnesio Raštuose išdėstytą informaciją apie VMI ketinimą pradėti atitinkamai 358,823,71 Eur ir 107 977,42 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjo, įvertinusi minėto teisinio reguliavimo kontekste, teisėjų kolegija pabrėžia, kad ginčijami Raštai nėra ir negali būti laikomi teisės aktų reikalavimus atitinkančiais sprendimais išieškoti paminėtą mokestinę nepriemoką pagal užsienio valstybės prašymą iš pareiškėjo. Skundžiamais Raštais VMI tik informavo pareiškėją apie tai, kad toks sprendimas bus priimtas tuo atveju, jeigu pareiškėjas mokestinės prievolės neįvykdys.

Atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiami Raštai yra išimtinai informacinio pobūdžio, o esant pagrindui atsakovas priims atskirus sprendimus išieškoti skolas, kurie sukels pareiškėjui teisines pasekmes ir galės būti skundžiami. Pareiškėjo argumentas, kad atsakovas delsia priimti tokius sprendimus, negali būti pagrindu šioje konkrečioje byloje daryti priešingą išvadą, nei ją padarė pirmosios instancijos teismas. VMI 2020 m. gegužės 8 d. ir 2020 m. lapkričio mėnesio Raštuose, nepaisant to, kad juose nurodyta, jog jie yra skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, jie yra tarpiniai aktai, tik informuojantys pareiškėją apie VMI gautą N. K. mokesčių administratoriaus prašymą išieškoti iš jo nesumokėtus mokesčius ir mokestinės prievolės neįvykdymo pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-474-575/2020). Byloje nėra duomenų, kad yra priimtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis galutinis VMI sprendimas, kuriuo nuspręsta išieškoti atitinkamai 358,823,71 Eur ir 107 977,42 Eur sumas iš pareiškėjo pagal užsienio valstybės prašymą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas (pvz., tarpinis procedūrinis aktas) jokių teisinių pasekmių nesukelia, dėl to negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-902-525/2017; 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-121-261/2018; 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-502/2019; 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-474-575/2020).

Nustatęs, kad VMI 2020 m. gegužės 8 d. 2020 m. lapkričio mėnesio Raštai nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ įstatymo nustatyta tvarka, taip pat atsisakė priimti kitus (išvestinius) pareiškėjo reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. G. (M. G.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius