cb10740a-e5a6-4239-b5f0-e9b03f34651c · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-438-628/2016                    Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01781-2013-1                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.2.; 1.2.3.2.3.; 2.4.2.; 2.4.6.; 2.4.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,teisėjų SvajÅ«no Knizlerio ir RÅ«tos Mickevičienėssekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. K. (S. K.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 3 punktÄ ir nuteistas laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

S. K. nuteistas už tai, kad nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės savo Å¡eimos narį – tėvÄ :jis nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2013 m. spalio 1 d. 21.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nuolat smurtavo prieÅ¡ savo tėvÄ N. K., kuris dėl senatvės ir ligos sunkiai vaikščiojo bei nesiorientavo aplinkoje, tai yra buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Nuolatos smurtaudamas S. K. kumščiais sudavė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės savo tėvui N. K. ne mažiau kaip 15 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas: ne mažiau kaip 7 kartus į krÅ«tinės lÄ stÄ , ne mažiau kaip 8 kartus į galvÄ ir padarė N. K.

II, VII, VIII deÅ¡inės ir II, III, IV, V, VIII, IX, X, XI kairės pusės Å¡onkaulių lūžius, skruostikaulių, virÅ¡utinių žandikaulių sinusų sienelių ir nosikaulių lūžius. Nuo suduotų smÅ«gių visumos iÅ¡sivysčius kvėpavimo ir progresuojančiam kraujotakos nepakankamumui ir lūžus veido kaulams (skruostikaulių, virÅ¡utinių žandikaulių sinusų sienelių ir nosikaulių), įvykus aspiracijai skrandžio turiniu, nukentėjusysis N. K. 2013 m. spalio 1 d. 22.25 val. ligoninėje mirė.Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendį sumažinant jam paskirtÄ bausmę.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl pateiktų kaltinimų apeliantas prisipažino visiÅ¡kai Å¡ios bylos ikiteisminio tyrimo metu, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog jo paties (nuteistojo) apklausa dėl įvykio buvo atlikta tik 2015 m. gegužės 27 d.

Nuteistajam neaiÅ¡ku, kaip 2014 m. balandžio 23 d. specialisto iÅ¡vadoje buvo nustatyti N. K. padaryti sužalojimai, kadangi jo tėvo kÅ«nas nebuvo ekshumuotas. Pažymima, kad tiek bylos ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, jis (apeliantas) ne kartÄ minėjo, jog jo tėvas dažnai griÅ«davo, dėl to patirdavo įvarius sužalojimus. Skundu taip pat nesutinkama su teismo nurodoma aplinkybe, kad N. K. gulint lovoje, jis tris dienas buvo muÅ¡amas. Apelianto teigimu, kuomet jo tėvas gulėjo, jis jo nelietė, nes buvo su liudininku O.

M. (O. M.), su kuriuo kartu dirba turguje.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies pirmame ir antrame punkte, t. y., jog jis suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbÄ bei kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Anot apelianto, sužinojęs, kad tėvui yra blogai, jis iÅ¡kart iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . TėvÄ mylėjo, tačiau pasitaikydavo, kad retkarčiais jie tarpusavyje ginčydavosi, kai N. K. atlikdavo savo sveikatai ir gyvybei pavojingus veiksmus.

Kelis kartus, auklėdamas tėvÄ , pastarajam buvo sudavęs nestiprius smÅ«gius. Tėvui grįžus iÅ¡ slaugos ligoninės, pastarojo sveikata buvo labai pablogėjusi, nesuvokdavo kÄ daro, o jis (S. K.) nežinodavo kaip elgtis. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu jis (S. K.) buvo labai susijaudinęs ir alkoholio abstinencijos bÅ«klėje, todėl negalėjo suvokti jam užduodamų klausimų. Supranta, jog nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia ir pasiruošęs atlikti bausmę.

PraÅ¡o teismo atsižvelgti į jo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, į tai, kad pasikeitė, yra pasiruošęs padėti savo Å¡eimai. PraÅ¡o sumažinti jam paskirtÄ bausmę.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavusi nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžio nekeisti.Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis S. K. apeliaciniu skundu ginčydamas jam paskirtos bausmės teisingumÄ ir proporcingumÄ , taip pat apeliuoja į specialisto iÅ¡vadoje nustatytų, jo tėvui padarytų sužalojimų neaiÅ¡kumÄ ; taip pat ginčija tai, kad tėvas, gulint jam lovoje, buvo muÅ¡amas tris dienas; taip pat skundÄ argumentuoja nepagrįstÄ jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nepripažinimÄ .Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo apeliaciniame skunde suformuluotus praÅ¡ymus, neperžengdama jų ribų, baudžiamÄ jÄ bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apelianto (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ bylos duomenimis pagrįstÄ sprendimÄ , pripažindamas S. K. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 punkte.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, BK 20 straipsnio nuostatų reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , nepažeidė, remdamasis teisiamajame nuosėdyje iÅ¡nagrinėtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visuma (liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vadomis, iÅ¡ dalies paties nuteistojo parodymais, kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais), nurodė įrodymus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas dėl S. K. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus duomenis, pateikė pakankamai iÅ¡samiÄ ir aiÅ¡kiÄ jų analizę.

Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad S. K. padarė BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 punkte numatytÄ nusikaltimÄ , kurio padariniai – N. K. mirtis. Nukentėjusiajam konstatuoti II, VII, VIII deÅ¡inės ir II, III, IV, V, VIII, IX, X, XI kairės pusės Å¡onkaulių, skruostikaulių, virÅ¡utinių žandikaulių sinusų sienelių ir nosikaulių lūžiai, dėl ko nuo suduotų smÅ«gių visumos iÅ¡sivysčius kvėpavimo ir progresuojančiam kraujotakos nepakankamumui ir lūžus veido kaulams (skruostikaulių, virÅ¡utinių žandikaulių sinusų sienelių ir nosikaulių), įvykus aspiracijai skrandžio turiniu, pastarasis mirė.

Kaip matyti, nuteistasis S. K. neneigia jam pateikto kaltinimo, tačiau praÅ¡ydamas nuosprendį keisti dalyje dėl paskirtos bausmės nurodo, kad jam nėra aiÅ¡ku, kokiu bÅ«du 2014 m. balandžio 23 d. specialisto iÅ¡vadoje buvo nustatyti N. K. padaryti sužalojimai neekshumuojant nukentėjusiojo kÅ«no, kartu akcentuojant ir paties nukentėjusiojo susižalojimo galimybę pačiam nugriÅ«nant. IÅ¡ apygardos teismo sprendimo matyti, kad pagal bylos aplinkybes, teismas padarė pagrįstÄ ir motyvuotÄ iÅ¡vadÄ dėl S. K. kaltės, o bÅ«tent, jog Å¡io asmens smurtiniais veiksmais buvo padaryti specialisto iÅ¡vadose konstatuoti sužalojimai nulėmę nepataisomas pasekmes, t. y. nukentėjusiojo mirtį.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ grindė remdamasis byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2014 m. balandžio 23 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad N. K. II, VII ir VII deÅ¡inės pusės ir II, VIII, IX, X, XI kairės pusės Å¡onkaulių lūžiai galėjo bÅ«ti kvėpavimo ir progresuojančio kraujotakos nepakankamumo priežastimi ir kartu su veido kaulų (skruostikaulių, virÅ¡utinių žandikaulių sinusų sienelių ir nosikaulių) lūžiais, liekamųjų suminkÅ¡tėjimo ir gliozinių iÅ¡eminių galvos smegenyse fone, įvykus aspiracijai skrandžio turiniu, baigėsi mirtimi.

Å ia iÅ¡vada taip pat konstatuota, kad visumoje N. K. nustatyti kÅ«no sužalojimai, pasibaigę mirtimi, griuvimui ir atsitrenkimui į kietus bukus daiktus nebÅ«dingi (t. 1, b. l. 84-90). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡i specialisto iÅ¡vada buvo pateikta po to, kai buvo nustatyta, jog nukentėjusysis N. K. iki mirties dar vaikščiojo, dėl ko reikėjo patikslinti 2013 m. spalio 3 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 43-47), kÄ pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas.

Atliekant papildomÄ tyrimÄ dėl N. K. mirties priežasties, teismo medicinos ekspertams buvo pateikta ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos kopijos, skaitmeninė laikmena su nuotraukomis iÅ¡ įvykio vietos ir N. K. medicininiai dokumentai (asmens sveikatos, gydymo stacionare ligos istorijos, laikmenos su rentgenogramomis ir kt.). Siekiant patikslinti N. K. vidaus organų pakitimų pobÅ«dį, papildomai užsakytas histologinis tyrimas iÅ¡ archyvinės medžiagos, kuri buvo paimta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriuje lavono tyrimo metu, taip pat atliktas kompiuterinės tomogramos ir rentgenogramos įvertinimas.

Papildomai peržiÅ«rėta N. K. sveikatos istorija. Atlikus papildomÄ tyrimÄ ir įvertinus turimus duomenis, padarytos atitinkamos iÅ¡vados, kurias įvertinus kartu su kitais bylos duomenimis, teismas konstatavo esant nuteistojo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 punkte požymius. Nors nuteistasis iÅ¡ esmės apeliuoja į baudžiamojoje byloje esančios Å¡ios specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ja abejoti.

Išvada motyvuota ir pagrįsta klinikiniais, makro, histologiniais ir mikromorfologiniais lavono tyrimo duomenimis. Kaip matyti, papildomam tyrimui atlikti nukentėjusiojo kūno ekshumacijos nereikėjo, kadangi išvadai pateikti pakako įstatymo nustatyta tvarka pateiktų duomenų. Remiantis šia specialisto išvada, kartu įvertinus ir kitus bylos duomenis, buvo pagrįstai konstatuota, kad būtent dėl S. K. pavartoto smurto nukentėjusiojo N. K. atžvilgiu, pastarasis patyrė mirtį sukėlusius sužalojimus.

Taigi, N. K. mirtis buvo dėsninga S. K. nusikalstamų veikų pasekmė. Be kita ko, Å¡ia specialisto iÅ¡vada taip pat buvo konstatuoti ir kiti sužalojimai, kurie įtakos N. K. mirčiai nors ir neturėjo, tačiau jų dalis (kita dalis iÅ¡ esmės pateisinama nukentėjusiojo pargriuvimu ir kontaktavimu su įvairiais atsikiÅ¡usiais bukais daiktais), taipogi buvo padaryti suduodant smÅ«gius, o ne pastarajam pargriuvus.Taigi, specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) laikytina tinkamu ir patikimu įrodymu byloje, kuriuo teismas pagrįstai vadovavosi spręsdamas S. K. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ .

Pažymėtina, kad paprastai ekspertizė skiriama tais atvejais, jeigu nusprendžiama, kad reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti ji bÅ«tina, kada specialisto iÅ¡vados prieÅ¡tarauja kitai bylos medžiagai ir tai kelia abejonių jų pagrįstumu, kas nagrinėjamu atveju bylos ikiteisminio tyrimo metu ir buvo padaryta. Teisėjų kolegija laiko, kad minėta specialisto iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja bylos įrodymais nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Ji yra iÅ¡sami, motyvuota, joje atsakyta į visus pateiktus klausimus, tyrimas atliktas iÅ¡analizavus tiek pateiktus duomenis apie įvykio aplinkybes, tiek įvertinus medicininę dokumentacijÄ .

Nenustatyta, kad atlikę tyrimÄ ir iÅ¡vadas pateikę ekspertai bÅ«tų buvę kaip nors suinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi. Tuo pačiu atkreiptinas dėmėsys, kad nei S. K., nei jo gynėjas, nagrinėjant byla pirmosios instancijos teisme, jokių abejonių dėl Å¡ios specialisto iÅ¡vados pagrįstumo nereiÅ¡kė.Dėl nuteistojo S. K. smurtavimo prieÅ¡ tėvÄ N. K. trukmės, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atitinkamai buvo konstatuota, jog nukentėjusiajam iki jo mirties padaryti iÅ¡oriniai sužalojimai (poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai) buvo dvejopo senumo, t. y. vieni padaryti anksčiau - maždaug 4-10 dienų iki mirties (kraujosruvos ir nubrozdinimai veide, krÅ«tinėje, deÅ¡iniajame Å¡one, nugaros deÅ¡inėje pusėje, pečių srityje ir žastų iÅ¡oriniuose pavirÅ¡iuose, kairėje kirkÅ¡nyje), o visi kiti (sužalojimai rankose, ypač plaÅ¡takose ir dilbiuose bei kojose, ypač keliuose ir blauzdose) - Å¡viežesni, padaryti maždaug 2-3 dienų laikotarpyje prieÅ¡ mirtį.

II, III, VIII šonkauliai dešinėje bei II, III, IV, V kairėje buvo lūžę du kartus: ne mažiau kaip prieš 3 savaites ir pakartotinai, maždaug 2 savaitės prieš mirtį. Taip pat nustatyta, kad ne mažiau kaip prieš 2 savaites galėjo būti lūžę II, III, VII, VIII dešinės ir II, III, IV, V, VIII, IX, X, XI kairės pusės šonkaulių priekinės dalys, krūtinkaulis ir veido kaulai (viršutinių žandikaulių sinusų sienelės, nosikauliai, kairysis skruostikaulis), nes radiologinių gijimo požymių nekonstatuota.

Taip pat konstatuota, kad poodinės kraujosruvos ir dalies kaulų (veido, šonkaulių, krūtinkaulio) lūžiai padaryti paveikiant kietais bukais daiktais, suduodant ir griuvimui ar atsimušimui į kietus, bukus daiktus nebūdingi. Kraujosruvos su nubrozdinimais rankų plaštakose ir dilbiuose dėl savo pobūdžio ir lokalizacijos būdingos poveikiui iš šalies, suduodant kietais bukais riboto paviršiaus ir bukabriauniais daiktais per rankas. Nustatyta, kad N. K. kūnas žalojančiais daiktais galėjo būti paveiktas ne mažiau kaip 43 kartus, kurių dalies, tarp jų ir turėjusių įtakos N. K. mirčiai, atsiradimas nebūdingas griuvimui ar atsimušimui į kietus, bukus daiktus.

Taigi, įvertinus visÄ tai kartu su kitais bylos duomenimis, padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad S. K. prieÅ¡ tėvÄ smurtavo ilgÄ laikÄ , sistemingai ir netgi kelių dienų bėgyje iki jo mirties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotas nukentėjusiojo sužalojimo faktas ir nustatytas sužalojimo pobÅ«dis atitinka baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatytÄ aplinkybę dėl nuteistojo S. K. veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. Tuo pačiu pažymėtina, kad prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, kad N. K. buvo muÅ¡amas tris dienas jam gulint lovoje.

Apygardos teismas, vertindamas S. K. pareikÅ¡to kaltinimo pagrįstumÄ kartu su kitais bylos duomenimis, tik iÅ¡kėlė klausimÄ dėl N. K. sužalojimo ant veido bei iÅ¡džiÅ«vusio kraujo, kuris buvo pastebėtas liudytojos M. G. bÅ«tent tÄ dienÄ , kai nukentėjusysis buvo iÅ¡vežtas į ligoninę ir netrukus joje mirė, akcentuojant paties S. K. parodymus apie tai, jog jo tėvas nuo penktadienio iki jo iÅ¡vežimo pirmadienį, jau nebevaikščiojo. Tuo tarpu liudytojo O. M. parodymai apie jam žinomas aplinkybes įvertinti baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų kontekste.

Matyti, kad teisme minėtas liudytojas nurodė aplinkybes, patvirtinančias nuteistojo pozicijÄ , jog nukentėjusiojo sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti pastarajam griÅ«nant, kita vertus visi byloje iÅ¡tirti įrodymai, versijÄ , jog sužalojimus lėmusius mirtį N. K. galėjo patirti griÅ«damas, paneigė. Taigi visos aplinkybės, susijusios su N. K. mirties priežastimi, pirmosios instancijos teismo buvo nustatytos teisingai.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad nors nuteistasis ir nesutinka su paskirta bausme apeliuodamas tam tikrų bylos aplinkybių netinkamu vertinimu, tačiau nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo S. K. taip pat yra teisėta ir pagrįsta.Bausmės paskirtį įstatymų leidėjas apibÅ«dina BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka.

Bausmės paskirtis – tai galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Tokiu bÅ«du, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį yra svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet taip pat ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai, teisingas bausmes. BK įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigÄ paskirti nuteistajam teisingÄ bausmę, kuri atitiktų (bÅ«tų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Be kita ko, teismas turi kreipti daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę S. K., tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

Kaip matyti, teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. nuteistojo asmenybę (teistas, teistumas iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, kitus jį kaip asmenį charakterizuojančius duomenis), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltės formÄ (veikė neapibrėžta tyčia), padaryto nusikaltimo sunkumÄ ir pavojingumÄ (padarytas labai sunkus nusikaltimas, kurio pasekmės itin sunkios ir neatstatomos), taip pat įvertinęs kitas aplinkybes (nuteistasis teigė nenorėjęs nužudyti tėvÄ ), S. K. už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 punkte, paskyrė baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį parinko mažesnį nei Å¡io straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo parinktas minėto straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis yra teisingas. Pažymėtina, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas gali paskirtÄ bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti tik tada, kai žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

Nagrinėjamu atveju, nuteistajam S. K. paskirta bausmė negali bÅ«ti vertinama kaip pernelyg griežta ar neteisinga. Bausmė, savo dydžiu atitinka ne tik BK 41 straipsnio nustatytÄ bausmės paskirtį bei bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis), bet ir teisingumo principÄ . Apygardos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė. Aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam už minėto baudžiamojo įstatymo straipsnyje padarytÄ nusikaltimÄ bausmę, atsižvelgė ne vien tik į formaliÄ sias baudžiamajame įstatyme nustatytas sÄ lygas, bet ir į kitas Å¡io klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, jas vertino visų bylos faktinių aplinkybių kontekste.

S. K. padaryta bei Å¡ioje byloje jam inkriminuota veika (pripažintas kaltu padaręs labai sunkų nusikaltimÄ (kvalifikuotÄ nužudymÄ â€“ nužudytas Å¡eimos narys, kuris buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės), veikos padarymo bÅ«das ir pobÅ«dis (smÅ«gių sudavimas bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogui), nukentėjusiojo sužalojimo lokalizacija ir padariniai (kumščiais sudavė ne mažiau 15 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas: ne mažiau kaip 7 kartus į krÅ«tinės lÄ stÄ , ne mažiau kaip 8 kartus į galvÄ ) parodo nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumÄ ir didelį pavojingumÄ .

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo S. K. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte (suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbÄ ) ir 2 punkte (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi). Pažymėtina, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir leidžia Å¡velninti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti bÅ«tini aktyvÅ«s kaltininko veiksmai, kuriais jis siekė įsiterpti į įvykių eigÄ taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iÅ¡ dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų, tai yra jo veiksmai, kuriais jis stengėsi užkirsti keliÄ nukentėjusiojo mirčiai.

IÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad N. K. mirtį sukėlę sužalojimai buvo padaryti smurtiniais S. K. veiksmais. Nuolatos smurtaudamas, S. K. kumščiais sudavė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės savo tėvui ne mažiau kaip 7 kartus į krÅ«tinės lÄ stÄ ir ne mažiau kaip 8 kartus į galvÄ , tuo padarydamas specialisto iÅ¡vadoje nustatytus sužalojimus. Nuo suduotų smÅ«gių visumos iÅ¡sivysčius kvėpavimo ir progresuojančiam kraujotakos nepakankamumui ir lūžus veido kaulams (skruostikaulių, virÅ¡utinių žandikaulių sinusų sienelių ir nosikaulių), įvykus aspiracijai skrandžio turiniu, nukentėjusysis N. K. 2013 m. spalio 1 d. 22.25 val. ligoninėje mirė.

Remiantis specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), dalis N. K. nustatytų sužalojimo buvo padaryta ne mažiau kaip prieÅ¡ 2 savaites, kita dalis maždaug 4-10 dienų iki mirties, ir dar kita dalis 2-3 dienų laikotarpyje iki mirties. Kaip nurodė pats nuteistasis, nuo penktadienio jo tėvas iÅ¡ esmės nieko nebevalgė, buvo silpnas, nevaikščiojo, o pirmadienį pastebėjęs, kad tėvas nebereaguoja, iÅ¡kvietė grietÄ jÄ pagalbÄ . Liudytojos M. G. parodymais nustatyta, kad jai paskambino S. K., kuris nurodė, kad kažkas blogai su tėvu.

Atvykusi pas nuteistÄ jį į namus, matė N. K. gulintį lovoje, kuris atrodė labai blogai (nemaitintas, iÅ¡sekęs, kruvinu veidu), sunkiai kvėpavo ir karkė, todėl S. K. liepė kviesti greitÄ jÄ , kÄ Å¡is ir padarė. Taigi, remiantis byloje surinktais duomenimis, nuteistasis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ ne savo iniciatyva, o M. G. lieptas, t. y. tik Å¡iai atvykus pas S. K. į namus ir pamačius nukentėjusiojo bÅ«senÄ , nepaisant to, kad dar iki tol, nuteistasis matė, jog tėvo bÅ«klė blogėjo (nebevalgė, silpo, nebesugebėjo atsisėsti).

Be to nustatyta, kad smurtas prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo naudojamas ilgÄ laikÄ , reikÅ¡mingos pagalbos jam nebuvo suteikta. N. K. patekus į ligoninę, nuteistasis S. K. gydytojams aiÅ¡kino, jog sužalojimus pastarasis patyrė pats, griÅ«damas. Visos Å¡ios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, negali bÅ«ti pripažintos nuteistojo S. K. pastangomis aktyviais veiksmais iÅ¡vengti ar bandyti iÅ¡vengti sunkesnių padarinių, ar pagalbos nukentėjusiajam suteikimu BK 59 str. 1 d. 1 p. prasme. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ nuteistojo S. K. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, t. y., kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

Pažymėtina, kad Å¡iai baudžiamajame įstatyme numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti bÅ«tina nustatyti vienÄ iÅ¡ trijų alternatyvų:

1) kaltininko prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si;

2) kaltininko prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kaltininko prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir padėjimÄ nustatyti jÄ darant dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimÄ ar bylÄ nagrinėjant teisme. Kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kai laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamÄ jÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo padarinius.

Å i aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ , pagal praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai padeda tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

Å iuo atveju, nuteistasis S. K. kaltę dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo iÅ¡ esmės neigė, teigdamas, kad tėvas susižalojo pats, griÅ«damas, o nuo jo (S. K.) suduotų nestiprių smÅ«gių, pastarasis negalėjo mirti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paties nuteistojo parodymai apie įvykio aplinkybes, tiek bylos ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodant savo pozicijÄ nebuvo nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu, jis iÅ¡ pradžių neigė savo kaltę, vėliau tęsiant tyrimÄ bei bylos teisminio nagrinėjimo metu pripažino mušęs tėvÄ keturis kartus, vienok kai kurių esminių įvykio aplinkybių nepripažino, nukentėjusiojo mirtį sukėlusių sužalojimų atsiradimÄ nurodė neteisingai, t. y., kad tėvas susižalojo pats, nors tokių aplinkybių nepatvirtino kiti bylos duomenys.

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nuteistasis pripažino dalį bylos aplinkybių, apeliaciniame skunde nurodo, jog gailisi dėl savo veiksmų, negali bÅ«ti laikoma jo prisipažinimu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Juolab, kad iÅ¡ paties nuteistojo parodymų matyti, jog jais jis iÅ¡ esmės savo veiksmus teisina, neigdamas tam tikras detales, yra nenuoÅ¡irdus, tuo bandydamas suÅ¡velninti savo teisinę padėtį. Taigi, toks nuteistojo savo veiksmų vertinimas, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis savo poelgio iÅ¡ esmės kritiÅ¡kai nevertina, o savo veiksmus pateisina.

Nurodytos aplinkybės eliminuoja galimybę pripažinti nuteistojo S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat nepagrįstu argumentu, praÅ¡ant suÅ¡velninti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija laiko ir nuteistojo gynėjos apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodytÄ aplinkybę, kad konfliktas įvyko dėl nukentėjusiojo provokuojančio elgesio. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta norma reiÅ¡kia, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Remiantis teismų praktika, teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažįsta tais atvejais, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiÅ«riu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ar kitoks panaÅ¡aus pobÅ«džio elgesys iÅ¡ dalies nulemia kaltininko nusikalstamus veiksmus prieÅ¡ jį.

Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Pagal Å¡ioje byloje surinktus duomenis, negalima daryti iÅ¡vados, kad nukentėjusysis N. K. savo elgesiu bÅ«tų provokavęs S. K. pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį, juolab, kad to nepatvirtina ir paties nuteistojo parodymai. Taip pat, byloje nėra jokių duomenų, kurie duotų pagrindÄ N. K. elgesį vertinti kaip rizikingÄ . Å ioje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad iÅ¡ esmės pagrindinis pretekstas dėl ko apeliantas vartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo pastarojo atlikti neadekvatÅ«s veiksmai, kuriuos nulėmė nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klė (stalo subadymas peiliu, išėjimas į laiptinę tik su sauskelnėmis, gėlių vazono sudaužymas ir pan.).

Vienok, duomenų, apie tai, kad nukentėjusysis bÅ«tų kaip nors aktyviais veiksmais bandęs iÅ¡provokuoti konfliktÄ , ar kitaip provokavęs nuteistÄ jį atlikti teisei prieÅ¡ingÄ veiksmÄ , byloje nebuvo nustatyta. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios bylos aplinkybės nebuvo tokio lygio ir pobÅ«džio, kad leistų pripažinti nukentėjusiojo elgesį provokuojančiu ar rizikingu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Tokiu bÅ«du, prieÅ¡ingai nei apeliuojama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apygardos teismas atsižvelgė ir jas vertino visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumoje.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog jis pasikeitė, yra pasiruošęs padėti savo Å¡eimai, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , nelaikytini sudarantys pagrindÄ kitokio procesinio sprendimo priėmimui. Ä®vertinus nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumÄ , darytina iÅ¡vada, kad S. K. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiÅ¡kiai neteisinga ar per griežta. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas S. K. bausmės trukmę, atsižvelgė ne vien tik į formaliÄ sias teisines baudžiamajame įstatyme nustatytas sÄ lygas, bet ir į kitas Å¡io klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, įvertino visų bylos faktinių aplinkybių visumÄ , nesuteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės tik vienai kuriai nors aplinkybei.

Todėl keisti (Å¡velninti) apelianto nurodytais motyvais skundžiamų nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, pagrindo nėra. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nuteistojo S. K. galėjimo bylos teisminio nagrinėjimo metu suvokti jam užduodamus klausimus, teigiant, kad jis buvo labai susijaudinęs ir alkoholio abstinencijos bÅ«klėje. Tokie apeliaciniame skunde nurodyti apelianto teiginiai, apeliacinės instancijos teisėjų nuomone, vertintini kaip deklaratyvÅ«s, pateikti apelianto siekiant suÅ¡velninti savo teisinę padėtį.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų (pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžių protokolų), parodymus teisminio nagrinėjimo metu S. K. davė dalyvaujant gynėjui. Nei jis pats, nei jo gynėjas jokių pastabų dėl proceso eigos ar tariamos alkoholio abstinencijos bÅ«senos, kitų aplinkybių nereiÅ¡kė. BylÄ nagrinėjančiam teismui įtarimų dėl S. K. bÅ«senos teisminio proceso metu nekilo. Parodymus S. K. davė ne tik iÅ¡aiÅ¡kinus jam jo procesines teises, bet ir suprasdamas jas bei žinodamas, kuo yra kaltinimas.

Visos Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad S. K. bylos teisminio nagrinėjimo metu parodymus apie įvykio aplinkybes davė neįtakojamas jokių veiksmų, tuo pačiu ir abstinencijos bÅ«senoje. Todėl teigti, kad buvo padaryti procesiniai pažeidimai ar suvaržytos apelianto teisės bylos teisminio nagrinėjimo metu, pagrindo nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas paties S. K. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais vadovavosi tiek, kiek tai buvo susiję su jo duotų parodymų tikrumo vertinimu.Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

Nuteistojo S. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                 Sigita Bieliauskienė Teisėjai                                                                                                     SvajÅ«nas Knizleris                                                                                                                   RÅ«ta Mickevičienė