cb0c39b9-302e-4843-91ec-e0f14307efda · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1825-611/2012Teisminio proceso kategorija: 2-01-3-08534-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 35.4; 38; 73.2.6.1.; 121.14; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Deisas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Deisas“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovo 3795,84 Lt skolos ir 167,06 Lt palÅ«kanų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 59 Lt žyminio mokesčio ir 363 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad 2010-01-05 tarp Å¡alių buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – Sutartis), kuria buvo apdrausta automobilio DAF FT 95XF.430, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2010-03-30 eismo įvykio metu buvo apgadintas Citroen C3 automobilis.

Autoįvykį sukėlė atsakovo vairuotojas A. M., vairuodamas ieÅ¡kovo apdraustÄ automobilį. IeÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 3795,84 Lt draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam asmeniui. Kadangi atsakovas nustatyta tvarka nebuvo sumokėjęs automobilio draudimo įmokų, ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo sumokėti 3795,84 Lt žalos sumÄ pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 11 straipsnio 7 dalį.Atsakovas atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad draudimo sutartimi atsakovas įsipareigojo draudimo įmokÄ sumokėti iki 2010-01-16. Atsakovui to nepadarius, 2010-10-18 ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė Sutartį-suderinimo aktÄ Nr.23/10-3597, (toliau – Suderinimo aktas), kuriuo susitarė dėl 142719,62 Lt skolos sumokėjimo. Susitarime yra įtraukta ir minėtoji draudimo sutartis. Remiantis Å¡iuo susitarimu, UAB „Cargo and Go“, kaip laiduotojas, pervedė įmokas skolai apmokėti, o ieÅ¡kovas jas priėmė ir pretenzijų nereiÅ¡kė.

IeÅ¡kovui pareiÅ¡kus pretenzijas dėl draudimo įmokos sumokėjimo termino, nenutraukus vienaÅ¡aliÅ¡kai Sutarties ir priėmus įmokas pagal Suderinimo aktÄ , ieÅ¡kiniui dėl žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo nėra teisinio pagrindo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 3795,84 Lt, 167,06 Lt palÅ«kanų, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (3962,90 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2011-06-10) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, 907,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat 17,37 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ .Teismas nustatė, kad remiantis draudimo sutartimi draudimo įmoka turėjo bÅ«ti sumokėta 2010-01-16, tačiau draudimo įmokų atsakovas nemokėjo 10 mėnesių, nesilaikė Suderinimo akte nustatyto grafiko, įmokos sumokėtos tik tuomet, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡mokėtos draudimo sumos priteisimo.

Teismas konstatavo, kad atsakovas nesÄ Å¾iningai naudojosi sukurta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistema, vystė verslÄ draudikų, mokančių įmokas, sÄ skaita, todėl privalo atlyginti ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ . Be to, nevykdoma LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau –TPVCAPDÄ®) numatyta pareiga mokėti įmokas lemia neigiamus padarinius, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėjÄ reikalauti trečiajam asmeniui iÅ¡mokėtų sumų, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas, kaip pagrįstas ir įrodytas.

Teismas nesivadovavo atsakovo nurodytais Vilniaus apygardos teismo sprendimais, kadangi faktinės bylų aplinkybės nesutampa ir ieÅ¡kinio atmetimas prieÅ¡tarautų draudimo sutarties esmei, protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai                          Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:Teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl Suderinimo akto, kuriuo buvo susitarta dėl nesumokėtų draudimo įmokų pagal Sutartį sumokėjimo tvarkos ir terminų: suderinimo aktu buvo pakeista Sutarties nustatytų įmokų mokėjimo tvarka bei terminai. Suderinimo aktas sudarytas Sutarčiai galiojant, todėl yra esminių Sutarties sÄ lygų pakeitimÄ patvirtinantis dokumentas, pasiraÅ¡ytas iÅ¡reiÅ¡kus abiejų Å¡alių laisvÄ valiÄ .Draudimo įmokos pagal Suderinimo aktÄ pradėtos mokėti 2010-10-25, t.y. dar iki ieÅ¡kovui pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme, ir baigtos mokėti 2011-06-09, t.y. vėliau nei ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys su priedais buvo įteiktas atsakovui.

IeÅ¡kovas jau buvo gavęs didžiÄ jÄ dalį draudimo įmokų pagal Suderinimo aktÄ , todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas nesÄ Å¾iningai naudojosi sukurta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema.Atsakovas sutinka, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu jis netinkamai vykdė Sutarties sÄ lygas, tačiau pasiraÅ¡ius Suderinimo aktÄ atsakovas sumokėjo visas draudimo įmokas. Be to, dėl netinkamai vykdomų Sutarties bei Suderinimo akto sÄ lygų atsakovas nebuvo gavęs pretenzijų, ieÅ¡kovas nesinaudojo teise nutraukti sutartį, skaičiuoti delspinigius ir laikė tokį Sutarties bei Suderinimo akto sÄ lygų vykdymÄ tinkamu.

Teismas gina iÅ¡skirtinai ieÅ¡kovo interesus ir suteikia jam galimybę gauti nepagrįstos naudos nerizikuojant bei atleidžiant jį nuo pareigos suteikti draudimo apsaugÄ atsakovui.IÅ¡reikÅ¡damas teisę gauti draudimo įmokÄ , ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės iÅ¡reiÅ¡kė ketinimÄ atsisakyti regreso teisės. Suderinimo aktas buvo sudarytas jau po draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo trečiajam asmeniui, todėl ieÅ¡kovui atsiradusi regreso teisė pasibaigė 2010-10-18 sudarius Suderinimo aktÄ : ieÅ¡kovas pasirinko teisę gauti draudimo įmokÄ ir atsisakė regreso teisės pagal Sutartį.

TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. įtvirtinta regreso teisė taikoma, kai draudimo įmoka iki eismo įvykio nesumokama, tačiau norma neturi bÅ«ti suprantama kaip suteikianti teisę draudikui reikalauti sumokėti draudimo įmokÄ ir iÅ¡sireikalauti iÅ¡mokėtÄ draudimo įmokÄ iÅ¡ draudėjo.              IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:Draudiko atgręžtinio reikalavimo į draudėjÄ pagrindas yra įtvirtintas TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. Atsakovo argumentas, kad jis Suderinimo aktu įsipareigojo sumokėti už draudiko suteiktÄ draudimo apsaugÄ praeityje įvykusiam eismo įvykiui, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja draudimo sutarties sampratai ir esmei.Suderinimo aktas teisiÅ¡kai yra susitarimas dėl atsakovo skolos iÅ¡dėstymo, tačiau ne draudiko įsipareigojimas suteikti draudimo apsaugÄ dėl jau įvykusio eismo įvykio.

Be to, net ir sudarius Suderinimo aktÄ , atsakovas jame numatytų draudimo mokėjimo terminų nesilaikė, paskutinę draudimo įmokÄ sumokėjo tik po to, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ .Jei ieÅ¡kovas bÅ«tų siekęs atsisakyti savo regreso teisęs pasiraÅ¡ydamas Suderinimo aktÄ , Å¡alys neabejotinai tai bÅ«tų pažymėję akte.Net ir laikant, kad draudėjas sumokėjo visÄ draudimo įmokÄ po įvykusio eismo įvykio ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimui, tai nepanaikintų draudiko regreso teisės pagal TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d.

Paneigus TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. įtvirtintÄ regreso teisę bÅ«tų faktiÅ¡kai paneigtas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo mechanizmas ir sistema, skirta apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų interesams.Teismo precedentai, kuriais byloje rėmėsi atsakovas, buvo priimti faktinėmis aplinkybėmis skirtingose bylose. Nurodoma praktika nėra nei vieningai, nei visuotinai taikoma. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. nuostatÄ ir ar pagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė ieÅ¡kovui Å¡io iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui, atsakovui pavėluotai sumokėjus draudimo įmokÄ .Byloje nustatyta, kad atsakovas apdraudė transporto priemonę DAF FT 95XF.430, v/n (duomenys neskelbtini) 2010-01-05 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi ( b.l.79-80).

TPVCAPDÄ® 9 str. 1 d. nustato, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos, draudimo sutarties 5.2 p. nustatė, kad draudimo sutartis įsigalioja draudėjui sumokėjus draudimo įmokÄ , jei draudimo sutartyje nėra numatyta kita įmokų mokėjimo tvarka. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad Å¡alys sutarties 1.2 p. susitarė, jog draudimo sutartis įsigaliojo 2010-01-16 ir galiojo iki 2011-01-15, bet tuo pačiu susitarė Å¡iÄ sutartį nutraukti nuo 2010-07-15, o sutarties 1.5.2 p. Å¡alys susitarė atidėti 3500 Lt draudimo įmokos už 6 mėn. sutarties galiojimÄ terminÄ iki 2010-01-16.

Kadangi sutartis įsigaliojo 2010-01-16, todėl sutartyje nustatytu terminu galiojo draudimo apsauga, nepriklausomai nuo to, kad atsakovas nesumokėjo nustatytu terminu draudimo įmokos (TPVCAPDÄ® 11 str. 6 d.). Todėl įvykus 2010-03-30 draudiminiam įvykiui, ieÅ¡kovas privalėjo sumokti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad Å¡alys 2010-10-18 sudarė sutartį-suderinimo aktÄ (b.l.45-46), kuriuo ieÅ¡kovas sutiko, kad įmokas atsakovas sumokės pavėluotai, ieÅ¡kovas žinojo apie pavėluotas įmokas jau eismo įvykio metu ir sutiko, kad įmokos bÅ«tų mokamos pavėluotai.

Tai, kad ieškovo atstovas pasirašė 2010-10-18 sutartį, kuria sutiko, kad draudimo įmokų mokėjimai, tame tarpe ir pagal draudimo sutartį Nr.7418566, būtų nustatyti kitokie nei sutartyse, reiškia, kad sutiko išdėstyti mokėjimo sumų terminus laikotarpyje nuo 2010-10-22 iki 2011-04-01. Sudarytoje 2010-01-05 draudimo sutartyje buvo numatyti skirtingi jos galiojimai terminai - 1.2 punkte nurodyta, jog sutartis galioja 12 mėnesių, o 1.2.1 punkte - jog draudimo apsauga baigia galioti 2010-07-15, 24 val..

Susitarimas priimti įmokÄ už draudimo sutartį, kurios galiojimo terminas galimai jau buvo pasibaigęs, vertintinas kaip įmokos mokėjimo termino, numatyto sutartyje (2010-01-16), perkėlimas vėlesniam terminui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo nesumokėjęs įmokų ieÅ¡kovui bendroje sumoje 142719,62 Lt, Å¡i suma buvo iÅ¡dėstyta mokėjimui neiÅ¡skiriant, pagal kuriÄ Â sutartį, kokiai dienai nustatoma kita įmokos mokėjimo diena. Taigi, pasibaigus draudimo sutarties galiojimui, draudikui sutikus priimti įmokÄ pagal sutartį, kuria remiantis iÅ¡duotas polisas, ir po to sumokėjus draudimo iÅ¡mokÄ dėl įvykusio eismo įvykio, tuo draudikas pripažino, jog pakeitė draudimo sutartyje numatytÄ Ä¯mokos sumokėjimo terminÄ .

Negali bÅ«ti pripažinta, kad atsakovas Å¡ios įmokos nesumokėjo sutartu laiku, t.y. praleido draudimo įmokos sumokėjimo terminÄ , jei ieÅ¡kovas savo veiksmais ar neveikimu patvirtina, kad draudimo apsauga galioja ir be įmokos sumokėjimo nustatytu laiku. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino Å¡alių 2010-10-18 susitarimÄ . IeÅ¡kovas, sutikęs su įmokos mokėjimo termino pakeitimu, nepagrįstai teigia, kad draudimo sutartyje numatytÄ Ä¯mokos sumokėjimo terminÄ atsakovas pažeidė.

Pripažintina, kad vėlesnis sutarties Å¡alies patvirtinimas kitokio sutarties įvykdymo termino, nei nurodyta sutartyje, paÅ¡alina terminÄ pažeidusios Å¡alies atsakomybę pagal TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d.. Tai, kad draudikas nesinaudoja teisėmis, jam suteiktomis prieÅ¡Â nevykdantį pareigos draudėjÄ , tuo jis toleruoja pažeidimÄ ir suponuoja draudėjui nuomonę, jog draudikas nelaiko sutarties pažeidimu tos aplinkybės, kad draudėjas nesumoka draudimo įmokos, nes jis nereikalauja priminimais mokėjimo, nenutraukia sutarties.

Sutarties, sudarytos tarp Å¡alių Å¡ioje byloje, 5.6 punkte numatyta, kad sutartis gali bÅ«ti nutraukta, jei sutarties Å¡alis nevykdo ar netinkamai vykdo nustatytas pareigas. Tai, kad ieÅ¡kovas nesinaudoja Å¡ia teise, nesiėmė kitų priemonių prieÅ¡ pareigos nevykdantį draudėjÄ , reiÅ¡kia, kad jis netenka teisės tuo pagrindu, jog draudėjas nesumokėjo įmokos, reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka, o jam lieka teisė iÅ¡sireikalauti draudiminę įmokÄ pagal buvusius ir neįvykdytus draudėjo įsipareigojimus draudikui už laikotarpį, kai jis faktiÅ¡kai teikė draudiminę apsaugÄ draudėjo turtui.   Pirmosios instancijos teismas vertino tÄ aplinkybę kad atsakovas praleido ir 2010-10-18 susitarime numatytÄ terminÄ Â draudimo įmokai sumokėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas Å¡ias aplinkybes vertina kaip neturinčias reikÅ¡mės žalai dėl eismo įvykio, įvykusio draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, atlyginti.

IeÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį tuo pagrindu, kad atsakovas nesumokėjo draudimo sutartyje numatytu terminu, o ne 2010-10-18 susitarime nustatytu terminu draudimo įmokos, todėl teismo iÅ¡vados padarytos nepareikÅ¡tu ieÅ¡kovo reikalavimo pagrindu. Be to, draudimo įmokos pagal susitarimÄ buvo apmokėtos nenurodant, pagal kuriÄ iÅ¡ kelių draudimo sutarčių mokėta, todėl toks netikslus susitarimas dėl mokėjimo aiÅ¡kintinas draudėjo, kaip kliento ieÅ¡kovo atžvilgiu, naudai, ir pripažintina, kad ieÅ¡kovas turėjo pateikti įrodymus, kad vėlesniais mokėjimais atsakovas neapmokėjo draudimo įmokos bÅ«tent pagal nagrinėjamÄ sutartį Å¡ioje byloje.

Pripažintina, kad pagal TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas draudikas galėtų tuo atveju, jei bÅ«tų reikalavęs iÅ¡ draudėjo įvykdyti prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ , perspėjęs draudėjÄ , kad jis pažeidžia sutartyje nustatytÄ mokėjimo terminÄ , nebÅ«tų susitaręs su draudėju dėl sutarties įsigaliojimo, tik esant draudimo įmokos sumokėjimui. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad anksčiau priimtos Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-311-115/2010, Nr.2A-1011-115/2010 ir Nr.2A-792-275/2010 netaikytinos nagrinėjamoje byloje, nes skirtingos Å¡ių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia iÅ¡vada tik iÅ¡ dalies, kadangi faktinės aplinkybės, nors ir Å¡iek tiek kitokios, bet esmė, t.y. kad draudikas savo paskesniais veiksmais pripažino sutarties tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , yra analogiÅ¡ka.

Minėtose nutartyse suformuotos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės turėjo bÅ«ti taikomos ir nagrinėjamoje byloje, kadangi Å¡alys sutartimi-suderinimo aktu pakeitė draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo įmokų terminÄ , toks susitarimas galimas, todėl laikytina, kad draudimo įmokos mokėjimo terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas. Todėl dėl aukščiau nurodytų motyvų teismo sprendimas naikinamas dėl netinkamo įrodymų, pateiktų byloje, vertinimo (CPK 329 str. 1 d.) ir byloje priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).               Atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

Atsakovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 119 Lt, kuris, patenkinus apeliacinį skundÄ priteistinas jam iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 str.). Be to, atsakovas patyrė 1000 Lt dydžio advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų (b.l.70-71), kurios, atmetus ieÅ¡kinį, priteistinos atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 str., 98 str.). Be to, IeÅ¡kovas turi atlyginti valstybei procesinių dokumentų įteikimo 17 Lt dydžio iÅ¡laidas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). IeÅ¡kinį atmestus, panaikintos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str.).             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ panaikinti. IeÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Deisas“ atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB DK „ PZU Lietuva“ 1119 (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ devyniolika) litų bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui UAB „Deisas“ ir 17 (septyniolika) litų bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi pritaikytas atsakovo turtui laikinÄ sias apsaugos priemones (turto areÅ¡to akto Nr.0911003773).

             Teisėjas                                                                                                         Andžej Maciejevski