P-143-51-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P143-51/2013

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01711-2009-5

Procesinio sprendimo kategorija 80.1; 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. P438-137/2012 pagal S. G. prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-685/2011 (Nr. II-317-281/2010).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 2008 m. gegužės 21, 29 d. bei 2008 m. birželio 3 d. pareiškimais S. G. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos Maišiagalos policijos nuovadą (toliau – ir Institucija), kuriuose nurodė apie trečiųjų asmenų R. D., R. D. ir S. D. neteisėtus veiksmus – savavaldžiavimą, sklypo riboženklių sunaikinimą, melagingus pareiškimus, turto pagrobimą, chuliganiškus veiksmus.

S. G. 2008 m. birželio 3 d. pareiškime prašoma R. D., jos samdytinei bei sūnui R. D. skirti administracines nuobaudas už sklypo riboženklių sunaikinimą ir savavaldžiavimą, o duomenis dėl grobimo ir melagingo pranešimo apie nusikaltimą perduoti prokuratūrai.

Institucijos 2008 m. birželio 4 d. teikimu, patvirtintu Institucijos viršininko E. J. (E. J.), buvo baigtas S. G. 2008 m. birželio 3 d. pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimas.

Institucijos 2008 m. birželio 4 d. raštu Nr. 57-S-16019 „Dėl pareiškimo išnagrinėjimo“ S. G. buvo informuotas, kad pagal jo 2008 m. gegužės 21 ir 29 d. pareiškimuose nurodytus faktus viešosios tvarkos pažeidimų nenustatyta. Dėl šmeižto privataus kaltinimo tvarka pasiūlyta kreiptis į Vilniaus rajono apylinkės teismą. Nurodyta, kad dėl kitų faktų išnagrinėjimo pareiškimas išsiųstas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui.

Institucijos 2008 m. birželio 5 d. raštu Nr. 57-S-16139 „Dėl pareiškimo išnagrinėjimo“ S. G. pranešta, kad jo 2008 m. birželio 3 d. pareiškimas išnagrinėtas. Pasiūlyta tarp jo ir sodo kaimyno kilusį ginčą dėl žemės sklypo ribų spręsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 29 straipsniu arba Vilniaus rajono apylinkės teisme. Taip pat nurodyta, kad dėl ankstesniuose pareiškimuose nurodytų faktų tyrimas jau buvo atliktas ir apie šio tyrimo rezultatus pareiškėjas buvo informuotas. Medžiaga dėl sklypo riboženklių sunaikinimo išsiųsta į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, kur su ja ir galima susipažinti.

2008 m. birželio 9 d. S. G. Institucijai pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui adresuotą skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos nutarimus, apie kuriuos buvo informuotas 2008 m. birželio 5 d. raštu Nr. 57-S-16139 ir 2008 m. birželio 4 d. raštu Nr. 57-S-16019, ir priimti nutartį dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 424, 50, 503, 174, 183, 186, 1872, 188 straipsniuose nustatytų teisės normų pažeidimų kvalifikavimo ir juos atitinkančių nuobaudų skyrimo administracinių teisės pažeidimų bylose.

Patikslintame skunde S. G. prašė panaikinti Institucijos sprendimus, apie kuriuos buvo informuotas 2008 m. birželio 5 d. raštu Nr. 57-S-16139 ir 2008 m. birželio 4 d. raštu Nr. 57-S-16019, atsisakydamas reikalavimų dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimo pagal pirminiame skunde nurodytus ATPK straipsnius.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 19 d. nutartimi S. G. skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad Institucijos 2008 m. birželio 4 d. teikimas dėl tos priežasties, jog nebuvo tinkamai ištirti S. G. pareiškimuose nurodyti bei galbūt padaryti administraciniai teisės pažeidimai, negali būti naikinamas, kadangi tiek 2008 m. gegužės 21 d., 2008 m. gegužės 29 d. ir 2008 m. birželio 3 d. policijai pateiktuose pareiškimuose, tiek pirminiame skunde teismui nurodytiems administraciniams teisės pažeidimams yra suėjęs ATPK 35 straipsnyje numatytas patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas. Nurodė, kad Institucijos 2008 m. birželio 4 d. teikimas tuo aspektu, kad nepagrįstai nepradėtas ikiteisminis tyrimas S. G. minėtuose pareiškimuose Institucijai nurodytų asmenų atžvilgiu, negali būti administracinio teismo nagrinėjimo dalyku. Teismas padarė išvadą, kad S. G. patikslinto skundo reikalavimų tenkinimas siejamas su įrodymų rinkimu galbūt kilsiančiame ginče dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo. Atsižvelgdamas į tai, kad skundo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, teismas nurodė, kad S. G. skundo reikalavimai yra nepagrįsti.

II. Apeliaciniu skundu S. G. prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Apelianto įsitikinimu, teismas priėmė neteisingą sprendimą, panaikinantį jo teisę į tinkamą teisinį procesą dėl 2008 m. gegužės 21, 28–30 d. jo atžvilgiu padarytų teisės pažeidimų, kurie galėjo būti panaikinti administracinių teisės pažeidimų teisenos arba baudžiamąja tvarka. Pažymėjo, kad teismas turi ne tik pareigą nurodyti asmeniui, į kurią kompetentingą valstybės instituciją privalo kreiptis asmuo dėl teisių pažeidimo, bet ir savarankišką pareigą tiesiogiai nukreipti baudžiamosios teisenos požymių turinčius duomenis prokuratūrai. Nurodė, kad dėl jo atžvilgiu padarytų pažeidimų nėra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-685/2011 S. G. apeliacinio skundo nepatenkino, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su apelianto bei pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, kad tiek 2008 m. gegužės 21 d., 2008 m. gegužės 29 d. ir 2008 m. birželio 3 d. Institucijai pateiktuose pareiškimuose, tiek pirminiame skunde teismui nurodytiems administraciniams teisės pažeidimams, numatytiems ATPK 424, 174, 183, 186, 1872, 188 straipsniuose, yra suėjęs ATPK 35 straipsnyje numatytas patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną daro negalimą, byloje po tokios aplinkybės nustatymo negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ir/ar nepadarymo klausimas. Tokioje situacijoje bet kokios išvados apie pažeidimo padarymo faktą yra beprasmės, nes asmenys nei gali būti pripažįstami kaltais, nei nusprendžiama, kad jie neatliko draudžiamos veikos. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

III. S. G. 2012 m. balandžio 9 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-685/2011.

Prašyme nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. N575-685/2011 išnagrinėjo netinkamai, o nepagrįstas teismo išvadas sąlygojo neteisėti žemėtvarkos įstaigų veiksmai ir jų pagrindu priimti aktai. Pareiškėjas akcentavo, kad jo pateikti dokumentai – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 14 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-(14.48.73)-3 ir 2012 m. vasario 22 d. raštas Nr. 48197-(14-48-104)-2066 demaskuoja suklastotus apeliacinės instancijos teismo teiginius, o jų pagrindu priimti procesiniai sprendimai turi būti ištaisyti tose dalyse, kurios grindžiamos melagingais duomenimis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P438-137/2012 S. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą ir atsisakė atnaujinti procesą S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-685/2011.

Teismas nustatė, kad prašymas yra grindžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Išnagrinėjęs prie pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo pridėtų dokumentų (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 14 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-(14.48.73)-3 ir 2012 m. vasario 22 d. raštas Nr. 48197-(14-48-104)-2066) turinį, teismas padarė išvadą, kad šie dokumentai bei juose konstatuoti faktai per se negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kadangi šie dokumentai yra surašyti (parengti) jau po administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N575-685/2011 išnagrinėjimo (galutinė ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-685/2011 buvo priimta 2011 m. balandžio 1 d.), ir juose konstatuoti faktai, susiję su žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo, atlikto 2012 m. vasario mėn., rezultatais.

Akivaizdu, kad šiuose raštuose nurodytos aplinkybės neegzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-685/2011, todėl jos negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų prasme. Kita vertus, teismas byloje nenustatė ir aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, t. y. dėl galimo dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimo.

S. G. nepateikė jokių objektyvių duomenų (įrodymų), kad galimas jo administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų suklastojimo (žinomai neteisingų, melagingų įrašų padarymo) faktas buvo patvirtintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teismas konstatavo, kad procesas S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti atnaujintas remiantis jo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomomis aplinkybėmis. Tiek ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto, tiek ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų prasme prašymą dėl proceso atnaujinimo padavęs asmuo – S. G.

– tinkamai nepagrindė atitinkamų proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo, ir jo prašymas atnaujinti procesą yra atmestinas kaip nepagrįstas.

IV. S. G. 2012 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. P438-137/2012, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktais.

S. G. nurodo, kad 2012 m. liepos 27 d. nutartį teismas pagrindė prasimanytu ir jį šmeižiančiu motyvu, jog jo pateiktuose 2012 m. vasario 14 d. ir 2012 m. vasario 22 d. aktuose nurodytos aplinkybės „neegzistavo, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą“. Tai akivaizdžiai prieštarauja objektyviai tiesai, kuri yra atskleista bylos Nr. II-317-281/2010 medžiagoje esančiais dokumentais, vadovaujantis protingumo ir logikos principais. Pažymi, jog neteikė prašymo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Pagal ABTĮ 108 ir 109 straipsnių taisykles, teismas privalo perduoti medžiagą apie išaiškėjusius nusikaltimų požymius prokuratūrai ar kitai institucijai, sustabdyti procesą, kol bus priimti galutiniai sprendimai baudžiamajame procese, teismas šios pareigos nevykdė. S. G. nuomone, atsisakymas atnaujinti procesą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, kuriomis akivaizdžiai atskleidžiamas aplinkybių, kuriomis teismas rėmėsi, klastojimas, pažeidžia konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo ir protingumo principus. S. G. teigia, kad nurodytos aplinkybės ir argumentai pagrindžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. P438-137/2012 teismas padarė pažeidimus, kurie yra pagrindai atnaujinti procesą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-317-281/2010: a) pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kad nepateikti motyvai, nes prasimanyti, objektyvios tiesos ir byloje esančių įrodymų neatitinkantys motyvai pagal konstitucines teisės normas nėra teisiniai motyvai ir šalintini; b) pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, kad pateikti įrodymai atskleidžia esminius materialinės teisės (Lietuvos Konstitucijos) pažeidimus.

R. D. atsiliepimu į prašymus dėl procesų atnaujinimo prašo S. G. prašymus dėl procesų atnaujinimo, įskaitant ir prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. P438-137/2012, atmesti kaip nepagrįstus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

R. D. nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtos nutartys, taip pat ir 2012 m. liepos 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438-137/2012, yra teisėtos ir pagrįstos, todėl paliktinos galioti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Prašymas atmestinas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

S. G. 2012 m. rugsėjo 17 d. prašymu dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. P438-137/2012 pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus. S. G. nesutinka su šioje administracinėje byloje, išnagrinėjus jo 2012 m. balandžio 6 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo, priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartimi, kuria atmestas prašymas ir atsisakyta atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-685/2011.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis procesas negali tęstis iki begalybės. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinybę užtikrinti teisinių santykių stabilumą, byloje dalyvaujančių asmenų teisinės padėties apibrėžtumą, nenumatė galimybės suinteresuotam asmeniui paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl teismo nutarties, kuria jau buvo išspręstas prašymas atnaujinti procesą. Be to, vadovaujantis ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, tokia teismo nutartis yra ir neskundžiama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturi teisinio pagrindo revizuoti tokios nutarties.

Kaip nurodyta aukščiau, S. G. būtent ir prašo atnaujinti procesą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus jo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad S. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti, o kiti prašymai ir argumentai, pateikti prašyme dėl proceso atnaujinimo, nenagrinėtini.

Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, R. D. prašomos priteisti išlaidos dėl atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimo buvo priteistos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P444-231/2012. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje R. D. priteisti prašomas išlaidas nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. P438-137/2012 pagal S. G. prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-685/2011 (Nr. II-317-281/2010).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė