cb09a457-e671-45f1-a8b6-1a3c52e1d80f · Kauno apygardos teismas

Byla NrNr. 1S-524-498/2014 Proceso Nr. 1-69-3-00020-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.12.4. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Å ibkovas, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. M., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo teisėjo 2014 m. vasario 10 d. nutarties ir n u s t a t ė : Kauno apylinkės teisme buvo gautas V.

M. skundas dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo privataus kaltinimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. E. Å . dėl laikraščio (duomenys nesklebtini) 2014-01-10 numeryje Nr. 2 iÅ¡spausdinto jo straipsnio „VieÅ¡as laiÅ¡kas V. M.“, kuriame pateikta informacija neatitinka tikrovės, paniekina, pažemina nekentėjusįjį, taip pat jį užgaulioja ir įžeidžia. Kauno apylinkės teismo 2014-02-10 nutartimi buvo atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ pagal V.

M. skundÄ , kaltinant E. Å . dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., padarius iÅ¡vadÄ , kad leidinio straipsnyje aptariami tik tam tikri nukentėjusiojo veiksmai bei poelgiai, todėl vieÅ¡as jų aptarimas vertinamas ne kaip siekis apÅ¡meižti, o kaip visuomenės informavimas neperžengus leistinų kritikos ribų.PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su teismo nutartimi, pateikė skundÄ Kauno apygardos teismui, kuriame prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-02-10 nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ pagal V.

M. skundÄ . PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodė, kad pagal nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus, pirmos instancijos teismas, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog skunde nurodytose ir apraÅ¡ytose veikose nėra nusikaltimo požymių. Teismas pats sau prieÅ¡taraudamas nurodė, jog E. Å . siekė informuoti visuomenę, t. y. skleidė žinias ir informacijÄ , kuri kaip nurodoma skunde - neatitinka tikrovės ir yra melaginga, todėl akivaizdu, jog dėl melagingos informacijos paskleidimo ir Å¡meižto teismas privalo iÅ¡kelti privataus kaltinimo bylÄ ir nagrinėti skundÄ bei visas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Be to, teismas, neturėjo jokių duomenų Å¡ioje skundo priėmimo stadijoje daryti iÅ¡vados, jog skunde nurodomas kaltinamasis asmuo neturėjo tiesioginės tyčios apÅ¡meižti nukentėjusįjį.PareiÅ¡kėjas savo skunde taip pat nurodė, kad prieÅ¡ingai, nei nurodė pirmos instancijos teismas, Europos žmogaus teisių teismas yra konstatvęs, kad žiniasklaida neturi peržengti tam tikrų pagarbos kitų asmenų teisėms ir teisingumo vykdymui ribų. PareiÅ¡kėjo nuomone, Å¡iuo atveju E. Å . akivaizdžiai piktnaudžiavo savo teise skleisti informacijÄ ir tÄ padarė turėdamas tiesioginę tyčiÄ , kadangi paskleidė apie nukentėjusįjį melagingÄ informacijÄ , tÄ padarė vieÅ¡ai, per visuomenės informavimo priemonę ir po to, kai nukentėjusysis sudalyvavo žurnalistės neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo teismo posėdyje ir po to, kai Å¡iai žurnalistei nukentėjusysis įteikė (duomenys nesklebtini) Kauno apskrities skyriaus valdybos skirtÄ apdovanojimÄ , apie kurį taip pat nurodo publikacijoje E. Å ..

Todėl, teismas, nenustatęs, jokių skundo turinio reikalavimų neatitikimų, netyręs, nenagrinėjęs ir neanalizvęs bylos reikÅ¡mingų aplinkybių, negalėjo padaryti iÅ¡vados, jog E. Å . neturėjo tiesioginės tyčios apÅ¡meižti nukentėjusįjį ir privataus kaltinimo procesas negali bÅ«ti pradėtas. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, paneigė nukentėjusiojo teisę kreiptis privataus kaltinimo tvarka į teismÄ , atėmė iÅ¡ nukentėjusiojo galimybę įrodyti nusikaltimo, kurį padarė nukentėjusiojo manymu E. Å . jo atžvilgiu, padarymÄ ir siekti teisingumo.LAT ir EŽTT yra pripažinę, jog net ir iÅ¡reiÅ¡kiant nuomonę apie asmenį, nuomonė turi turėti tam tikrÄ faktinį pagrindimÄ , tačiau teismas nutartyje, neatlikęs skundo nagrinėjimo, iÅ¡ karto konstatavo, jog skunde nurodyti teiginiai yra ne žinia, o nuomonė.

Tokios iÅ¡vados teismas skundo priėmimo stadijoje, nenagrinėjęs skundo ir kitų bylos aplinkybių, padaryti negalėjo ir neturėjo tam jokio teisinio pagrindo. PareiÅ¡kėjo nuomone, apylinkės teismo iÅ¡vados dėl tiesioginės tyčios akivaizdaus nebuvimo E. Å . veiksmuose nepagrįstos ir todėl, kad asmuo paskleidęs tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie nukentėjusįjį žino, kokiu pagrindu jis tokias žinias skleidžia, todėl neiÅ¡siaiÅ¡kinus ir nenustačius, iÅ¡ kur asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančias žinias, tapo ta informacija žinoma, teismas negalėjo padaryti iÅ¡vados, jog galimo kaltinamojo asmens veiksmuose nėra tiesioginės tyčios ir yra akivaizdu, jog galimas kaltinamasis negalėjo Å¡ių žinių prasimanyti, todėl teismas negalėjo daryti iÅ¡vados, jog E. Å . tik siekė informuoti visuomenę, o ne apÅ¡meižti nukentėjusįjį.

Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo teigti, jog asmuo neturėjo tiesioginės tyčios padaryti nusikaltimÄ , Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė pasirėmęs iÅ¡imtinai prielaidomis. PareiÅ¡kėjo teigimu, skunde nurodomi teiginiai, kuriuos paskleidė E. Å ., neturi jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie paskleistų žinių tikrumÄ . PrieÅ¡ingai, paskelbdamas vieÅ¡ai informacijÄ â€žVieÅ¡as laiÅ¡kas V. M.”, siekė vieÅ¡ai pažeminti nukentėjusįjį, įžeisti, sumenkinti ir paniekinti šį asmenį, tai suvokė ir suprato.

E. Å . neiÅ¡siuntė laiÅ¡ko V. M. į jo darbavietę ar gyvenamosios vietos adresu, o pasinaudojo žiniasklaidos priemone ir paskelbė žinias, jog V. M. gali neteisėtai „įtakoti” Kauno teisėjus, „gali neteisėtomis priemonėmis vilkinti bylos nagrinėjimÄ â€, įdarbino ir siekė pakenkti laikraščiui per žurnalistę, kuri vedė ginÄÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo teisme ir pan. Tai liudija, jog skunde nurodomas kaltinamasis aiÅ¡kiai suvokė savo atliekamų veiksmų reikÅ¡mę, suvokė, jog skleidžia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , to siekė ir norėjo, siekdamas pažeminti, įžeisti ir sumenkinti kitÄ asmenį, t. y.

V. M., vieÅ¡ai.PareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka ir su teismo motyvu, jog nėra E. Å . tiesioginės tyčios, kadangi teismas, nenagrinėjęs skundo ir bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, negalėjo padaryti iÅ¡vados, jog skunde nurodytos nusikalstamos veikos neatitinka nusikaltimo požymių, nes tik iÅ¡tyręs ir iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , galėjo konstatuoti, ar E. Å . peržengė saviraiÅ¡kos laisvės realizavimo ribas ir pažeidė nukentėjusiojo asmens teisę į garbę ir orumÄ , už kÄ yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, jog pirmos instancijos teismas vertino ir pasisakė iš esmės tik dėl vieno nusikaltimo, nurodyto nukentėjusiojo skunde, t. y. šmeižto, tačiau nieko nepasisakė dėl įžeidimo. Pareiškėjo teigimu, skunde buvo išdėstyta visa eilė teiginių, informacijos, kuriais E. Š. įžeidė nukentėjusįjį, nes net jei tai būtų vertinta, kaip asmens nuomonė, bet kokiu atveju, skleidžiant viešai nuomonę, niekas negali įžeisti kito asmens.

PareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka ir su skundžiamojoje nutartyje nurodyta teismų praktika, tai nėra teismo precedentai nukentėjusiojo pateikto skundo nagrinėjimo atvejui.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti. PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Kaip matyti iÅ¡ Kauno apylinkės teismo priimtos skundžiamos nutarties, teisėjas, atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ , jokių pareiÅ¡kėjo pateikto privataus kaltinimo skundo turinio neatitikimų Lietuvos Respublikos BPK 412 str.

įtvirtintiems reikalavimams nenustatė, o atsisakymÄ motyvavo Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, konstatuojant, jog E. Å . veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. įvykio. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė motyvais, kad E. Å . tiesioginės tyčios apÅ¡meižti nukentėjusįjį nėra, kadangi E. Å . paskelbė savo nuomonę vieÅ¡ai, siekdamas informuoti visuomenę, o ne apÅ¡meižti nukentėjusįjį. AukÅ¡tesnysis teismas su Å¡ia apylinkės teismo nutarties iÅ¡vada nesutinka ir, iÅ¡analizavus pareiÅ¡kėjo skundÄ , konstatuoja, jog Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, nenustatyta.Lietuvos Respublios BK 154 str. numato atsakomybę asmenims už Å¡meižimÄ per visuomenės informavimo priemonę.

Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties, prieÅ¡taringai nurodė, jog E. Å . siekė informuoti visuomenę, t. y. skleidė žinias ir informacijÄ , kuri kaip nurodo nukentėjusysis skunde - neatitinka tikrovės ir yra melaginga, t. y., atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo procesÄ , aplinkybių, susijusių su straipsnio turiniu, teismas neturėjo galimybės tirti ir reikÅ¡mingų duomenų konstekste spręsti apie E. Å . kaltę, kaltės formÄ ar teisumÄ dėl iÅ¡sakytos tariamais faktais pagrįstos pozicijos.

Tik nagrinėjant bylÄ ir iÅ¡analizavus skunde nurodytus paskelbtos E. Å . publikacijos teiginius, teismas gali spręsti, kokie teiginiai pripažintini žinia, informacija, kokie pripažintini nuomone, o tuo pačiu gali daryti teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , ar asmuo, paskelbęs informacijÄ , teiginius ir nuomonę, neperžengė spaudos laisvės ribų ir nepadarė konkretaus nusikaltimo, kuris nurodomas skunde. Teismas atriboti žiniÄ nuo nuomonės turės galimybę tik tuomet, kai iÅ¡analizuos skunde nurodytus teiginius, juos iÅ¡tirs ir iÅ¡nagrinės privataus kaltinimo bylos nagrinėjimo teisme metu, ko teismas padaryti skundo priėmimo ir privataus kaltinimo bylos iÅ¡kėlimo stadijoje negalėjo ir neturėjo tam teisinio pagrindo.

Taip pat tik nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų galimybė spręsti dėl E. Å . veiksmuose galimos tiesioginės tyčios, nes jis negalėjo Å¡ių žinių prasimanyti, todėl teismas negalėjo daryti iÅ¡vados, jog E. Å . tik siekė informuoti visuomenę, tokiu atveju nutarties iÅ¡vada, jog nėra pagrindo teigti, kad asmuo neturėjo tiesioginės tyčios padaryti nusikaltimÄ bei E. Å . neperžengė leistinų kritikos ar saviraiÅ¡kos laisvės ribų, paremta tik prielaidomis.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, apylinkės teismo teisėjas, atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo procesÄ , nieko nepasisakė dėl kito kaltinimo – įžeidimo (BK 155 str.), kuris galimas iÅ¡sakius neparemtÄ objektyviais duomenimis nuomonę.

Tik iÅ¡tyrus visÄ eilę teiginių ir informacijos, galimas argumentuotas ir motyvuotas teismo sprendimas dėl nukentėjusiojo įžeidimo.Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad teismas iÅ¡sprendė E. Å . kaltės klausimÄ nepradėjęs privataus kaltinimo bylos proceso, kas pažeidė pareiÅ¡kėjo V. M. teisėtus interesus. Kiti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, susiję su kaltinimo turiniu ar skundo reikalavimu pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ nenagrinėtini, kadangi Å¡iuo atveju sprendžiamas tik procesinis klausmas, kurio įgyvendinimas priklauso apylinkės teismo kompetencijai.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , Kauno apylinkės teismo 2014-02-10 nutartis, atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ pagal V.

M. privataus kaltinimo skundÄ , negali bÅ«ti laikoma teisėta ir pagrįsta.Apygardos teismas savo kompetencijos ribose neturi pagrindo priimti sprendimÄ priimti skundÄ ir perduoti jį taikinamajam posėdžiui, kadangi Å¡ių klausimų sprendimai priskirti apylinkės teismo kompetencijai.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p. ir 2 d., n u t a r ė : Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį, kuria pagal V. M. skundÄ atsisakyta pradėti privataus kaltinimo procesÄ kaltinant E. Å . nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., 155 tr. 1 d. padarymu panaikinti ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ â€“ V.

M. 2014 m. sausio 30 d. gautÄ skundÄ dėl baudžiamosios bylos E. Å . iÅ¡kėlimo privataus kaltinimo tvarka perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui nuo privataus kaltinimo skundo priėmimo stadijos. Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                     Olegas Å ibkovas