cb09618b-aeee-41c7-92e5-88fd2e2ab22a · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-272-354/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25997-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.2.25.4.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.14; 2.4.6.5.2

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 15 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,

išteisintajam L. J. L., jo gynėjui advokatui Laimonui Judickui,

vertėjai Violetai Jociuvienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Lino Vitkaus ir nukentėjusiojo D. B. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. L. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Atmestas nukentėjusiojo D. B. atstovo advokato Murado Bakano praÅ¡ymas dėl atstovavimo iÅ¡laidų iÅ¡ L. J. L. priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. J. L. iÅ¡teisintas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2019 m. birželio 17 d., apie 20.57 val., ties PC „N“, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo lengvÄ jį automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 101 ir 106 punktus ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, nes, važiuodamas (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tės pirma eismo juosta ir prieÅ¡ pasukdamas į deÅ¡inėje pusėje esančiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, prieÅ¡ darydamas posÅ«kį į deÅ¡inėje pusėje esančiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, nepasitraukė prie pat deÅ¡inio pirmosios eismo juostos kraÅ¡to, o sukdamas į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, nepraleido ta pačia kryptimi pirmÄ ja eismo juosta tiesiai važiavusio motociklo „Yamaha MT 125 ABS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. B., ir dėl to susidÅ«rė su motociklu, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio motociklo vairuotojui D. B. pažeista kairės plaÅ¡takos II pirÅ¡to tiesiamoji sausgyslė, padarytas kairės plaÅ¡takos III pirÅ¡to galinio pirÅ¡takaulio lūžis, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai

2. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Linas Vitkus apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. liepos 13 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: L. J. L. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 30 MGL (1 500 Eur) baudÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Priteisti iÅ¡ L. J. L. D. B. naudai atstovavimo iÅ¡laidas. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

2.1. Prokuroras, aptaręs BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir priežastinio ryÅ¡io nustatymÄ , taikant BK 281 straipsnį, taip pat teismų praktikÄ dėl įrodymų vertinimo baudžiamosiose bylose, pažymi, kad Å¡ioje byloje surinkta daug įrodymų, kurių visuma aiÅ¡kiai rodo, jog L. J. L. įvykdė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau, prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas Å¡ių įrodymų nevertino kaip visumos, laikydamas juos tik abejonėmis. Skunde nurodoma, jog teismas įrodymus vertino, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, todėl padarė iÅ¡vadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tai lėmė netinkamÄ baudžiamojo įstatymo taikymÄ ir nepagrįstÄ L. J. L. iÅ¡teisinimÄ dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo.

2.2. L. J. L. 2019 m. birželio 17 d. pradiniame paaiÅ¡kinime aiÅ¡kiai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) aikÅ¡te, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, važiavo 10–15 km/h greičiu, nuo deÅ¡iniojo kelkraščio laikėsi 1 m atstumu. Kadangi automobilį norėjo pastatyti PC „N“ stovėjimo aikÅ¡telėje, pradėjo rodyti posÅ«kį į deÅ¡inę ir, įsitikinęs per deÅ¡inės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kad tai daryti saugu, atliko posÅ«kio manevrÄ . Per galinio vaizdo veidrodėlį matė už jo važiuojantį motociklÄ , tačiau jis dar buvo labai toli iki jo. Sukdamas į aikÅ¡telę, pajuto smÅ«gį į galinę automobilio deÅ¡inės pusės Å¡oninę dalį. IÅ¡lipęs pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė motociklas. Prokuroras pažymi, jog pats iÅ¡teisintasis patvirtino, kad eismo įvykis įvyko, įvažiuojant į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. L. J. L. laikėsi Å¡ios versijos ir vėliau, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

2.3. Vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje bei teisminio nagrinėjimo metu L. J. L. nurodė, kad po eismo įvykio patraukė automobilį. Prokuroro nuomone, ši versija yra gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

2.3.1. Prokuroras nurodo, jog 2019 m. birželio 17 d., iÅ¡ karto po eismo įvykio, (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausioji patrulė I. Å . iÅ¡ L. J. L. paėmė paaiÅ¡kinimÄ , kurį iÅ¡teisintasis pasirašė, patvirtindamas, kad paaiÅ¡kinimas yra teisingas. L. J. L. savo paaiÅ¡kinime nenurodė, kad po eismo įvykio patraukė automobilį. Tokios pat aplinkybės užfiksuotos ir pareigÅ«nės I. Å . 2019 m. birželio 18 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, kur nėra jokių duomenų apie automobilio patraukimÄ iÅ¡ įvykio vietos. PareigÅ«nė tarnybiniame praneÅ¡ime nenurodė, kad L. J. L. jai bÅ«tų sakęs, jog po įvykio patraukė automobilį. Teisme I. Å . patvirtino Å¡ias tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes bei paaiÅ¡kino, kad asmenų po įvykio visada klausiama, ar transporto priemonės padėtis yra tokia pati, kokia buvo iÅ¡ karto po eismo įvyko. Klausimas, ar buvo judinta transporto priemonė, paprastai yra užduodamas. Taigi, jei automobilis bÅ«tų judintas iÅ¡ vietos, kaip tai nurodo iÅ¡teisintasis, pareigÅ«nė Å¡iÄ aplinkybę bÅ«tų pažymėjusi savo tarnybiniame praneÅ¡ime, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

2.3.2. (duomenys neskelbtini) VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis A. A. 2019 m. birželio 17 d. tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat nenurodė aplinkybės, kad iÅ¡teisintojo vairuojamas automobilis po eismo įvykio buvo patrauktas. Teisme A. A. nurodė, kad, jei bÅ«tų girdėjęs, jog vairuotojas pakeitė transporto priemonės padėtį, Å¡iÄ informacijÄ bÅ«tinai bÅ«tų užfiksavęs savo tarnybiniame praneÅ¡ime. Tokių aplinkybių nėra nurodyta ir 2019 m. birželio 17 d. eismo įvykio vietos plane, kurį sudarė (duomenys neskelbtini) VPK vyriausiasis patrulis M. A. ir kurį pasirašė L. J. L.. M. A. parodė, kad įvykio vietoje nebuvo jokių duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonė buvo judinama po eismo įvykio. Jei tokios aplinkybės bÅ«tų nustatytos, tÄ jis bÅ«tų pažymėjęs tarnybiniame praneÅ¡ime. Teisiamajame posėdyje M. A. patvirtino, kad davė L. J. L. pasiraÅ¡yti eismo įvykio vietos schemÄ , L. J. L. pastabų nepareiÅ¡kė. Jei bÅ«tų iÅ¡sakęs pastabas, jis (M. A.) bÅ«tų tai užfiksavęs asmens paaiÅ¡kinime. PareigÅ«nė I. Å . supažindino iÅ¡teisintÄ jį su eismo įvykio vietos planu, L. J. L. suprato, kas Å¡iame plane užfiksuota. Buvo kalbama tiek lietuviÅ¡kai, tiek angliÅ¡kai. L. J. L. parašė, kad perskaitė, suraÅ¡yta teisingai, jokių pastabų neiÅ¡sakė, su planu sutiko. Taigi, 2019 m. birželio 17 d. eismo įvykio vietoje L. J. L. pareigÅ«nams nenurodė, kad transporto priemonė buvo pajudinta iÅ¡ eismo įvykio vietos.

2.3.3. Prokuroras pastebi, kad 2019 m. liepos 25 d. apklausiamas specialiuoju liudytoju, dalyvaujant vertėjai, vėliau apklausiamas įtariamuoju, dalyvaujant vertėjai ir advokatui, iÅ¡teisintasis irgi nenurodė, kad automobilis po eismo įvykio buvo judinamas. Versija apie automobilio patraukimÄ atsirado, gavus 2019 m. rugsėjo 23 d. specialisto iÅ¡vadÄ ir 2019 m. spalio 10 d. įteikus L. J. L. praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje. 2019 m. lapkričio 13 d. vykusios papildomos apklausos metu, dalyvaujant vertėjai ir advokato padėjėjai, L. J. L. nurodė, kad važiavo daugiausia 1,5 metro atstumu nuo bortelio, suko į deÅ¡inę, į laisvÄ stovėjimo vietÄ ; jo automobilis jau buvo daugiau nei pusė įvažiavęs į aikÅ¡telę ir tada buvo smÅ«gis į automobilio galÄ . Pasuko galvÄ deÅ¡inėn ir pamatė žmogų, slystantį palei maÅ¡inÄ , motociklo nematė. Žmogus nukrito prieÅ¡ais jo automobilį. L. J. L. nurodė labai iÅ¡sigandęs, galvojo, kad pervažiavo žmogų, todėl patraukė automobilį atgal kelis metrus. Teisiamajame posėdyje L. J. L. nurodė iÅ¡sigandęs ir kelis metrus patraukęs automobilį atgal, nes galvojo, kad pervažiavo žmogų ir norėjo atitraukti maÅ¡inÄ , kad nespaustų žmogaus. Papildomai apklaustas teisme nurodė, kad įvykio vietoje, kai buvo atlikti matavimai, sakė policijos pareigÅ«nams, jog patraukė automobilį. Pasak L. J. L., jis nepastebėjo, kad automobilio patraukimas plane nepažymėtas, todėl atsisakė jį pasiraÅ¡yti.

2.3.4. Prokuroras pažymi, kad byloje nėra jokių policijos pareigÅ«nų įrašų apie atsisakymÄ pasiraÅ¡yti eismo įvykio vietos planÄ , jame (plane) yra L. J. L. paraÅ¡as. Todėl iÅ¡teisintojo tvirtinimas, kad buvo priverstas pasiraÅ¡yti plane, prokuroro nuomone, vertintinas kritiÅ¡kai. Teisme iÅ¡teisintasis apklausiamiems policijos pareigÅ«nams jokių klausimų dėl Å¡ių aplinkybių neuždavė, tokių aplinkybių jis nebuvo nurodęs ir ikiteisminio tyrimo metu. Å ie L. J. L. paaiÅ¡kinimai atsirado tik po policijos pareigÅ«nų apklausų teisme. Prokuroro nuomone, iÅ¡teisintojo parodymai yra nenuoseklÅ«s, be to, nelogiÅ¡ka automobilio patraukimo priežastis. L. J. L. parodė, jog nepastebėjo nukentėjusiojo, bet galvojo, kad jį pervažiavo, todėl patraukė savo automobilį atgal, kad maÅ¡ina jo (nukentėjusiojo) nespaustų. Prokuroras pastebi, kad, važiuodamas atgal, iÅ¡teisintasis kaip tik galėjo dar labiau sužaloti žmogų, jei Å¡is bÅ«tų gulėjęs po automobilio ratais, o tam, kad patrauktų automobilį, kaltinamajam (iÅ¡teisintajam) dar reikėjo atlikti ir papildomus veiksmus – įjungti atbulinę pavarÄ , įsitikinti, kad pradėti manevrÄ saugu. Bylos duomenys patvirtina, kad smÅ«gis buvo į Å¡onÄ , į vidurinę automobilio dalį, byloje užfiksuotos lango Å¡ukės – nuo smÅ«gio iÅ¡dužo galinių durelių langas, „kapotas“ akivaizdžiai nesulankstytas. Pasak prokuroro, L. J. L. nebuvo jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusysis yra nublokÅ¡tas po automobilio ratais. Nukentėjusysis D. B. nurodė, kad po smÅ«gio jis nukrito per metrÄ nuo automobilio, o ne po automobilio priekiu. Prokuroro nuomone, akivaizdu, jog automobilis po įvykio nebuvo judintas, nes Å¡alia yra užfiksuotos automobilio lango Å¡ukės, rodančios susidÅ«rimo vietÄ . IÅ¡ karto po smÅ«gio, kaip nurodė D. B., vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir bandė suteikti jam (nukentėjusiajam) medicininę pagalbÄ . Prokuroras atkreipia dėmesį ir į KET 219.1 punktÄ , kuriame numatyta, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismo saugumui, ir pažymėti eismo įvykio vietÄ .

2.4. Pripažinus, kad automobilis po eismo įvykio nebuvo judintas, bÅ«tina vadovautis Lietuvos teismo ekspertizės Å iaulių skyriaus 2019 m. rugsėjo 23 d. iÅ¡vada Nr. 11Å -88(19), kurioje nurodyta, kad Å¡ioje eismo situacijoje automobilio vairuotojo L. J. L. veiksmai – prieÅ¡ keisdamas judėjimo kryptį (sukdamas į deÅ¡inę), nepasitraukė kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, suko dalinai arba pilnai bÅ«damas kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje ir nedavė kelio deÅ¡iniau jo iÅ¡ paskos artėjusio motociklo judėjimui, techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui. Automobilio vairuotojas L. J. L. Å¡ioje eismo situacijoje, prieÅ¡ atlikdamas posÅ«kio manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę, privalėjo važiuoti deÅ¡ine kelio važiuojamosios dalies puse, įjungti deÅ¡inio posÅ«kio signalÄ , iÅ¡ anksto kuo arčiau pasitraukti prie deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, jo važiavimo kryptimi, ir tik tada atlikti posÅ«kio manevrÄ .

2.5. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad tokiÄ specialisto iÅ¡vadÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir iÅ¡teisintojo parodymai. Pirminės apklausos metu L. J. L. nurodė, kad važiavo nuo kelio (deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to) per 1,5 metro, taip pat yra nurodęs, jog, atlikdamas posÅ«kio manevrÄ , padarė apie 0,5 m lankstÄ , kad galėtų įsukti į stačiÄ stovėjimo vietÄ , kitaip jam bÅ«tų sunku pastatyti automobilį. Tačiau iÅ¡ 2020 m. vasario 18 d. eismo įvykio vietos plano, apžiÅ«ros protokolo, fotonuotraukų matyti, kad automobiliai Å¡alia parduotuvių „S“ ir „N“ stovėjimo aikÅ¡telėje yra statomi ne stačiai, o įstrižai; naujai projektuojant stovėjimo aikÅ¡teles, atsižvelgiama į tai, kad vairuotojai galėtų saugiai, pagal KET taisykles, pastatyti automobilį. Todėl, prokuroro nuomone, iÅ¡teisintajam nebuvo jokios grėsmės užvažiuoti ant Å¡aligatvio ar bortelio. L. J. L. atliko pavojingÄ manevrÄ , darydamas posÅ«kį į deÅ¡inę, į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, nors galėjo į jÄ saugiai įsukti nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Taip L. J. L. užkirto keliÄ važiuojančiam D. B., pažeidė KET 101, 106 punktų reikalavimus, tokiu manevru sudarė situacijÄ , neleidusiÄ nukentėjusiajam saugiai pravažiuoti, iÅ¡vengti eismo įvykio.

2.6. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad motociklo vairuotojas privalėjo važiuoti nevirÅ¡ydamas Å¡iame kelio ruože didžiausio leistino 50 km/h greičio, iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, laiku stabdyti vairuojamÄ motociklÄ . Prokuroras pažymi, jog byloje nėra nustatyta, kad motociklo vairuotojas D. B. bÅ«tų virÅ¡ijęs 50 km/h greitį.

2.7. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus vyriausiasis ekspertas V. P. ekspertizės akte Nr. 11K-180(20) nurodė, kad eismo įvykio metu motociklas atsitrenkė į manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę vykdančio ir įstrižai važiuojamajai daliai pasisukusio automobilio deÅ¡iniojo Å¡ono galinių durelių užpakalinę dalį bei kontakto metu slystelėjo jomis link automobilio priekio. PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ motociklas važiavo (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tės važiuojamÄ ja dalimi arčiau ar palei deÅ¡inįjį jos kraÅ¡tÄ . Automobiliu posÅ«kio į deÅ¡inę manevras buvo pradėtas iÅ¡ padėties, kuri važiuojamosios dalies pločio atžvilgiu yra kairiau, nei prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ buvo motociklas. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti tikslias transporto priemonių judėjimo trajektorijas prieÅ¡ susidÅ«rimÄ . Veikiant susidÅ«rimo ir inercijos jėgoms, motociklas buvo bloÅ¡kiamas deÅ¡iniau ir, apvirtęs, liko gulėti vietoje, kurioje aptiktas po eismo įvykio. Taip pat nurodyta, jog vairuotojo L. J. L. parodymų pagrindu automobilio padėtis, užfiksuota eismo įvykio vietos apžiÅ«ros metu, neatitinka sustojimo vietos iÅ¡ karto po susidÅ«rimo, automobilis buvo atitrauktas atgal. Tačiau, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, automobilio atitraukimo galimybė paneigta bylos medžiaga, tai tėra tik iÅ¡teisintojo nurodyta ir objektyviais duomenimis nepatvirtinta gynybinė versija. Pagal eksperto iÅ¡vadÄ , tuo atveju, jei prieÅ¡ eismo įvykį iki manevro atlikimo automobiliu buvo važiuojama tokiu atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, kad pro šį tarpÄ saugiai galėjo pravažiuoti motociklas, t. y. priklausomai nuo važiavimo greičių, automobiliui važiuojant nuo 1,65 m iki 1,875 m ar didesniu atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, automobilio vairuotojo L. J. L. veiksmai – prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, nepasitraukė kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, vykdydamas manevrÄ , nedavė kelio deÅ¡iniau jo iÅ¡ paskos artėjusiam motociklui, techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

2.8. Prokuroras pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. ekspertizės aktas iš esmės nepaneigė ir neprieštarauja 2019 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvadai. Tai nurodė ir ekspertas V. P. Ekspertizės akte yra nurodytas minimalus atstumas nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nuo bortelio, kad motociklas galėtų saugiai pravažiuoti. Remiantis specialisto E. G. pateikta išvada, minimalus atstumas yra pakankamas motociklui pravažiuoti: pagal brėžinius ir automobilio duomenis – 2,261 m. Tai specialistas E. G. patvirtino ir apklausiamas teisme.

2.9. Specialisto iÅ¡vadoje ir ekspertizės akte nurodyti atstumai, kuriems esant nukentėjusysis, iÅ¡kilus grėsmei, turėjo galimybę stabdyti motociklÄ . Pagal specialisto iÅ¡vadÄ , iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, motociklas buvo ne mažesniu, nei 32,7 m atstumu neprivažiavęs susidÅ«rimo vietos. Nukentėjusysis D. B. nurodė, kad persirikiavo ties PC „S“ durimis (tai užfiksuota ir 2020 m. vasario 18 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole). PrieÅ¡ rikiuodamasis, pasižiÅ«rėjo į priekį, pirma eismo juosta buvo laisva. Po to pasuko galvÄ atgal, norėdamas įsitikinti, kad manevruoti saugu. Pakėlė galvÄ ir netrukus atsitrenkė į jam keliÄ pastojusio automobilio galines dureles. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad negalima pasakyti tikslaus motociklo ir tikslaus automobilio važiavimo greičio. Pasak prokuroro, važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu, iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, D. B. negalėjo sustabdyti motociklo. Pagal byloje esančius eismo įvykio vietos, parodymų patikrinimo vietoje planus, nuo D. B. persirikiavimo į pirmÄ jÄ eismo juostÄ vietos iki sustojusio L. J. L. automobilio buvo mažesnis atstumas, nei 32,7 m. Svarbi ir specialisto iÅ¡vadoje nurodyta aplinkybė, kad automobiliui judant vairuotojo nurodytu 10 km/h greičiu, automobilis deÅ¡iniojo posÅ«kio pradžios momentu kairiaisiais ratais važiavo kairiÄ ja važiuojamosios dalies puse 0,5 m atstumu už menamos deÅ¡inės kelio linijos. Jei automobilis važiavo didesniu greičiu, tai jis deÅ¡iniojo posÅ«kio pradžios momentu buvo dar didesniu atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, t. y. kairiaisiais ratais važiavo dar didesniu atstumu už menamos aÅ¡inės linijos.

2.10. Prokuroro teigimu, pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo bÅ«tent L. J. L. veiksmai, nes jis, darydamas posÅ«kį į deÅ¡inę, automobiliu atliko pavojingÄ manevrÄ . Nustatyta, kad iÅ¡teisintasis į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę suko, bÅ«damas dalinai ar visiÅ¡kai kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje. PrieÅ¡ rikiuodamasis, nukentėjusysis žiÅ«rėjo į priekį, pirmoje eismo juostoje kliÅ«ties nematė. IÅ¡teisintasis užkirto jam keliÄ , sudarė kliÅ«tį, taip pažeidė KET 106, 101 punktų reikalavimus. Dėl KET prieÅ¡taraujančių pavojingų L. J. L. veiksmų nukentėjusysis negalėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Tai, kad D. B. motociklas neturėjo galinio matymo veidrodėlio ir tai, jog nukentėjusysis, prieÅ¡ persirikiuodamas (kad įsitikintų, jog atlikti manevrÄ saugu), pasižiÅ«rėjo atgal (dėl saugumo tÄ padaryti jis galėjo ir esant galinio matymo veidrodėliui), neturėjo lemiamos įtakos eismo įvykiui kilti, pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo L. J. L. veiksmai. Jeigu iÅ¡teisintasis, prieÅ¡ pradėdamas sukti į deÅ¡inę, bÅ«tų laikęsis KET 101 bei 106 punktų reikalavimų ir prieÅ¡ manevrÄ bÅ«tų įsitikinęs, jog keisti važiavimo kryptį yra saugu, prokuroro nuomone, eismo įvykis nebÅ«tų kilęs – nukentėjusiajam nebÅ«tų kliūčių saugiai pravažiuoti. IÅ¡teisintasis aiÅ¡kino daręs lankstÄ , todėl jis turėjo bÅ«ti ypač atidus ir tokį manevrÄ atlikti saugiai, nekliudyti ir nekelti pavojaus iÅ¡ deÅ¡inės pro jį važiuojančio motociklo vairuotojui. Pagal KET 107 punktÄ , kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iÅ¡ kraÅ¡tinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to, tačiau tik tuomet, jei tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Prokuroro teigimu, prieÅ¡ingai, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, Å¡ioje situacijoje L. J. L. turėjo pareigÄ laikytis KET 101, 106 punktų reikalavimų ir jo veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-359-697/2017).

2.11. Prokuroras nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad L. J. L. vairuojamas automobilis persirikiavusiam motociklui visÄ laikÄ sudarė kliÅ«tį, nes važiavo pirma jo ir, jei iÅ¡teisintasis, prieÅ¡ pradėdamas sukti, bÅ«tų pasitraukęs prie pat kelio važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to ir bÅ«tų sukęs į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę iÅ¡ deÅ¡inės kraÅ¡tinės padėties, nagrinėjamas eismo įvykis vis tiek bÅ«tų įvykęs. Pasak prokuroro, automobilis motociklui kliÅ«tį sudarė, darydamas nesaugų manevrÄ , užkirto jam keliÄ ; motociklas atsitrenkė ne į automobilio galÄ (taip bÅ«tų įvykę, jei automobilis visÄ laikÄ bÅ«tų buvęs kliÅ«timi motociklui), o į jam keliÄ užkirtusio automobilio Å¡onÄ .

2.12. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių, reikÅ¡mingų bÅ«tinojo priežastinio ryÅ¡io tarp L. J. L. KET pažeidimų ir eismo įvykio padarinių nustatymo, iÅ¡nagrinėjimu. Teismas surinktus duomenis vertino pavirÅ¡utiniÅ¡kai, vienpusiÅ¡kai, iÅ¡skirtinai tik L. J. L. naudai ir nesivadovavo įrodymų visuma. Prokuroro teigimu, toks BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas yra esminis, nes sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ , o tai lėmė ir netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ . Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme buvo surinkta daug įrodymų (tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių), kurių visuma leidžia tvirtinti, kad L. J. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotinÄ pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo L. J. L. iÅ¡teisintas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes iÅ¡ esmės buvo pažeisti BPK reikalavimai, kas lėmė ir netinkamÄ baudžiamojo įstatymÄ pritaikymÄ , todėl iÅ¡teisinamasis nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas, priimant naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.

2.13. Prokuroras nurodo, kad L. J. L. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ dėl neatsargumo (BK 11 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 1 dalis, 281 straipsnio 1 dalis), kaltės nepripažino, neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, prokuroras siÅ«lo skirti L. J. L. 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kompaktinius diskus su įraÅ¡ais iÅ¡ įvykio vietos ir nukentėjusiojo D. B. atstovo advokato Murado Bakano pateiktÄ kompaktinį diskÄ su 10-čia skaitmeninių motociklo nuotraukų prokuroras praÅ¡o palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. IÅ¡ L. J. L. prokuroras praÅ¡o priteisti nukentėjusiojo D. B. patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, nes Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos, jų sumokėjimÄ patvirtina pinigų priėmimo kvitai.

3. Nukentėjusysis D. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. liepos 13 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti L. J. L. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir priteisti jo patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, taip pat papildomai apklausti specialistÄ E. G. dėl KET 126 punkto reglamentavimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje.

3.1. Apeliantas nurodo, kad iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį teismas grindė tuo, kad jis (D. B.), neva, nesilaikė KET 126 punkto reikalavimo, pagal kurį vairuotojas privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę. Teismas nurodė, kad jis (nukentėjusysis) pasivijo priekyje važiuojantį ir į deÅ¡inę sukantį automobilį, nestebėjo (netinkamai stebėjo) keliÄ ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę atlikusį iÅ¡teisintojo automobilį, nes jo nematė. Teismas sprendė, kad eismo įvykis kilo dėl jo (nukentėjusiojo) neatsargių veiksmų – iÅ¡teisintajam važiuojant itin lėtai, jis (D. B.) nesilaikė saugaus atstumo, nepastebėjo iÅ¡teisintojo vairuojamos transporto priemonės ir į jÄ atsitrenkė.

3.2. Nukentėjusysis pažymi, jog byloje nėra nustatyta, kad jis nebÅ«tų laikęsis KET nustatyto atstumo. Nurodyta KET nuostata numato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. Tačiau byloje nėra įrodymų, jog L. J. L. stabdė automobilį. Ne mažiau svarbi aplinkybė yra ir ta, kad pagal specialisto iÅ¡vadÄ smÅ«gis automobiliui teko į deÅ¡inį Å¡onÄ , arčiau vidurinio statramsčio, t. y. į Å¡onÄ , o ne į galÄ . Tai reiÅ¡kia, jog iÅ¡teisintojo automobilis ne stabdė, o sukosi, t. y. keitė važiavimo kryptį. Nesuprantama, kodėl nuosprendyje kalbama apie, neva, kažkokio saugaus greičio nesilaikymÄ , tačiau nenurodomas konkretus KET reikalavimas. Minėta KET norma kalba apie saugų atstumÄ , o ne saugų greitį.

3.3. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad jis nežiÅ«rėjo į priekį, prieÅ¡ pat eismo įvykį buvo pasukęs galvÄ Ä¯ kairę, žiÅ«rėjo, ar už jo nėra automobilių, todėl nematė priekyje važiuojančio ir posÅ«kio manevrÄ darančio kaltinamojo (iÅ¡teisintojo) automobilio bei atsitrenkė į jį. Apklausiamas liudytoju 2019 m. birželio 26 d., jis (D. B.) parodė, kad nei priekyje, nei už jo automobilių nematė (rikiavosi į pirmÄ eismo juostÄ ), prieÅ¡ jį arti jokie automobiliai nevažiavo, priekyje iÅ¡teisintojo automobilio nematė. 2021 m. birželio 2 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad, persirikiavęs iÅ¡ antros juostos, matė, jog kelias visiÅ¡kai laisvas, visa pirma juosta buvo laisva. Å ios aplinkybės, apelianto nuomone, akivaizdžiai patvirtina, kad jis stebėjo keliÄ , buvo įsitikinęs, jog pirma eismo juosta laisva, ir jis turi galimybę važiuoti tiesiai. TÄ padaryti sutrukdė L. J. L. veiksmai, kai jis, sukdamas į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, nepraleido ta pačia kryptimi pirmÄ ja eismo juosta tiesiai važiavusio motociklo ir dėl to su juo susidÅ«rė.

3.4. Ä®vykio vietoje eismo juostų ženklinimo nebuvo. Byloje nustatyta, jog kelio plotis yra 7 m, menama aÅ¡inė linija – 3,5 m. Jei automobilis kairiaisiais ratais judėjo 0,5 m už menamos aÅ¡inės linijos, o automobilio plotis pagal specialisto parodymus teisme yra 1,76 m, tai automobilis turėjo važiuoti ne mažiau kaip 2,28 m (1,76 m – 0,5 m = 1,26 m, 3,5 m – 1,26 m = 2,24 m) atstumu deÅ¡iniojo posÅ«kio pradžios momentu. Tuo atveju, jei automobilio greitis buvo didesnis, tai pagal specialisto iÅ¡vadÄ Å¡is atstumas turėtų bÅ«ti dar didesnis. Byloje nėra nustatyta, kokiu momentu L. J. L. pradėjo keisti važiavimo kryptį ir byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, nuo kada jis (nukentėjusysis) galėjo atpažinti kaltinamojo (iÅ¡teisintojo) manevrÄ . Tokių duomenų nesant, negalima tvirtinti, kad jis (apeliantas) pasirinko nesaugų atstumÄ .

3.5. Teismas nuosprendyje nurodė, kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ jis (apeliantas) nestabdė motociklo ir įvykio vietoje neliko motociklo stabdymo žymių. Tačiau Å¡i aplinkybė byloje nebuvo tiriama, specialistui ir ekspertui klausimas dėl stabdymo žymės nebuvimo priežasčių nebuvo užduotas. Motociklas turi ABS sistemÄ , kuri blokuoja galimÄ slydimÄ , todėl stabdymo žymių ant asfalto gali ir nebÅ«ti.

3.6. Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad jo (apelianto) vairuojamas motociklas neturėjo galinio vaizdo matymo veidrodėlio, todėl, norėdamas saugiai manevruoti, jis sukinėjo galvÄ . Pasak apelianto, tai neturi įrodomosios reikÅ¡mės, nes byloje nėra jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Veidrodėlio buvimas niekaip nebÅ«tų pakeitęs jo (D. B.) dėmesio koncentracijos. Be to, KET nedraudžia įsitikinti, kad manevrÄ daryti saugu, žiÅ«rint atgal ne per veidrodėlį.

3.7. Teismas nuosprendyje nurodė, kad L. J. L. vairuojamas automobilis persirikiavusiam motociklui visÄ laikÄ sudarė kliÅ«tį, nes važiavo pirma jo. Jei kaltinamasis (iÅ¡teisintasis), prieÅ¡ pradėdamas sukti, bÅ«tų pasitraukęs prie deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir bÅ«tų sukęs į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę iÅ¡ deÅ¡inės kraÅ¡tinės padėties, nagrinėjamas įvykis, teismo vertinimu, vis tiek bÅ«tų įvykęs, nes kaltinamasis (iÅ¡teisintasis) važiavo priekyje nukentėjusiojo lėčiau už jį.

D. B., atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikÄ , pažymi, jog tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryÅ¡io klausimus svarbu taikyti bÅ«tinosios sÄ lygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga ir buvo susijęs bÅ«tinuoju priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, Nr. 2K-158/2009, 2K-127/2010). KET 101 punktas numato, kad prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Nėra ginčo, jog iÅ¡teisintasis keitė važiavimo kryptį, iÅ¡ pradžių pasukdamas į kairę, kad pasidarytų pakankamÄ trajektorijÄ Ä¯važiuoti į stovėjimo aikÅ¡telę, o po to sukdamas į deÅ¡inę, kad įvažiuotų į stovėjimo aikÅ¡telę. Å io antrojo veiksmo atlikimo metu ir įvyko eismo įvykis. 2019 m. rugsėjo 23 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11Å -88(19) nurodyta, kad automobilio vairuotojo L. J. L. veiksmai – prieÅ¡ keisdamas judėjimo kryptį (sukdamas į deÅ¡inę), nepasitraukė kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, suko dalinai arba pilnai bÅ«damas kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje ir nedavė kelio deÅ¡iniau jo iÅ¡ paskos artėjusio motociklo judėjimui, techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui.

Automobilio vairuotojas L. J. L. Å¡ioje eismo situacijoje, prieÅ¡ atlikdamas posÅ«kio manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę, privalėjo važiuoti deÅ¡ine kelio važiuojamosios dalies puse, įjungti deÅ¡inio posÅ«kio signalÄ , iÅ¡ anksto kuo arčiau pasitraukti prie deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, jo važiavimo kryptimi, ir tik tada atlikti posÅ«kio manevrÄ . Teismo ekspertas V. P. 2020 m. rugsėjo 14 d. iÅ¡vadoje (ekspertizės akte) Nr. 11K-180(20) nurodė, kad jeigu automobiliu prieÅ¡ manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę buvo važiuojama tokiu atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, kad pro šį tarpÄ saugiai galėtų pravažiuoti motociklas, tai yra, priklausomai nuo važiavimo greičių, automobiliui važiuojant nuo 1,65 m iki 1,875 m ar didesniu atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, automobilio vairuotojo L.

J. L. veiksmai – prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, nepasitraukė kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, vykdydamas manevrÄ , nedavė kelio deÅ¡iniau jo iÅ¡ paskos artėjančiam motociklui, techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

3.8. Teismo ekspertui buvo užduotas klausimas, ar motociklo vairuotojas techniÅ¡kai galėjo iÅ¡vengti eismo įvykio kilimo. Ekspertas nurodė, jog dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (negalima nustatyti transporto priemonių judėjimo trajektorijų ir greičio) atsakyti į pateiktÄ klausimÄ negali. Apeliantas pažymi, kad prieÅ¡taravimų tarp specialisto ir eksperto pateiktų iÅ¡vadų nėra, jos sutampa ta apimtimi, kad automobilio vairuotojo L. J. L. veiksmai (prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, nepasitraukė kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, vykdydamas manevrÄ , nedavė kelio deÅ¡iniau jo iÅ¡ paskos artėjančiam motociklui) techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Automobilio atstumas manevro pradžioje buvo didesnis, nei 1,85 m nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, t. y. ne mažiau, kaip 2,24 m. Jeigu kaltinamasis (iÅ¡teisintasis) posÅ«kio į deÅ¡inę manevrÄ bÅ«tų atlikęs saugiai ir jo (apelianto) vairuojamÄ motociklÄ bÅ«tų praleidęs, jis (D. B.) bÅ«tų pravažiavęs ir eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Pirma juosta buvo laisva, o aplinkybė, kad jis (nukentėjusysis) dėl to turėjo techninę galimybę pravažiuoti tarp kelio važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir kaltinamojo (iÅ¡teisintojo) automobilio, pagrįsta specialisto bei eksperto iÅ¡vadomis.

4. IÅ¡teisintojo L. J. L. gynėjas advokatas Laimonas Judickas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Lino Vitkaus apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu praÅ¡oma prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti ir Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. liepos 13 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad prokuroras iÅ¡teisintojo kaltę įrodinėja neiÅ¡samia 2019 m. rugsėjo 23 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 11Å -88(19). BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iÅ¡teisintojo gynėjos praÅ¡ymÄ skirti byloje ekspertizę, pritarė, jog specialisto iÅ¡vada neiÅ¡sami, atliekant specialisto tyrimÄ neįvertintos esminės eismo įvykio aplinkybės, nevertinta, kad prieÅ¡ pat eismo įvykį nukentėjusysis atliko persirikiavimo manevrÄ ir pan. Todėl, gynėjo nuomone, neiÅ¡samia specialisto iÅ¡vada bÅ«tų galima vadovautis dėl asmens kaltės tik tada, jei ir ekspertizės akte Nr. 11K-180(20) bÅ«tų padarytos analogiÅ¡kos iÅ¡vados.

4.2. PrieÅ¡ingai, nei nurodo prokuroras, ekspertizės rezultatai specialisto tyrimo rezultatų nepatvirtino. Specialisto iÅ¡vada nuspręsta, kad eismo įvykį nulėmė iÅ¡teisintojo veiksmai, jam nepaisant pareigos prieÅ¡ atliekant posÅ«kio manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę važiuoti deÅ¡ine kelio važiuojamosios dalies puse, iÅ¡ anksto pasitraukti prie deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir tik tada atlikti posÅ«kio manevrÄ . Tuo tarpu ekspertizės akte (atsiliepime cituojama ekspertizės akto Nr. 11K-180(20) 4 punkte suformuluota iÅ¡vada) nurodyta, kad eismo įvykį galėjo sukelti abiejų eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų (tiek nukentėjusiojo, tiek iÅ¡teisintojo) veiksmai. Kurio iÅ¡ Å¡ių asmenų veiksmai turėjo lemiamos įtakos eismo įvykio kilimui, ekspertizės metu nenustatyta, bet ekspertizės akte nesuformuluota iÅ¡vada, kad tik iÅ¡teisintasis techniniu požiÅ«riu yra kaltas dėl eismo įvykio kilimo. Dėl Å¡ios priežasties, gynėjo nuomone, įrodinėjant iÅ¡teisintojo kaltę, specialisto iÅ¡vada negalima vadovautis. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad, esant tokiai abejonei, negalima asmens traukti baudžiamojon atsakomybėn. Nesant galimybės Å¡ios abejonės paÅ¡alinti kitais baudžiamojo proceso veiksmais, teismas turi pareigÄ priimti tik iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

4.3. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama įrodymų, susijusių su iÅ¡teisintojo vairuojamos transporto priemonės stovėjimo po eismo įvykio vieta, vertinimui. Å iuo įrodymų vertinimu siekiama pagrįsti, kad iÅ¡teisintasis po eismo įvykio nejudino transporto priemonės. Pastaroji aplinkybė, anot prokuroro, turėtų daryti įtakÄ ir ekspertizės akto iÅ¡vadų vertinimui. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad prokuroras, turėdamas įgaliojimus palaikyti valstybinį kaltinimÄ byloje ir iÅ¡manydamas baudžiamojo proceso normas, visgi neturi specialios kompetencijos teikti iÅ¡vadas dėl eismo įvykio schemų, eismo įvykio mechanizmo ir panaÅ¡iai. Prokurorui teisiamojo posėdžio metu suabejojus ekspertizės akto iÅ¡vadomis, jis privalėjo bylÄ nagrinėjančiam teismui teikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ ir iÅ¡dėstyti nesutikimo su ekspertizės akto iÅ¡vadomis argumentus. Juos įvertinęs, teismas bÅ«tų motyvuotai sprendęs dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, kaip tai numato Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. I-14 patvirtintos „Rekomendacijos dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo“. Tačiau tokio praÅ¡ymo prokuroras teismui neteikė. Vietoj pakartotinės ekspertizės skyrimo apeliaciniame skunde pateikiamas prokuroro subjektyvus eismo įvykio aplinkybių vertinimas, iÅ¡vados dėl automobilio tikslios vietos prieÅ¡ ir po eismo įvykio taip pat daromos remiantis tik subjektyviu bylos duomenų vertinimu. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad ekspertizės akte nurodytos aplinkybės, jog nėra įmanoma nustatyti tikslaus eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių greičio prieÅ¡ eismo įvykį ir tikslios Å¡ių priemonių padėties prieÅ¡ ir po eismo įvykio, neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

4.4. Pats eismo įvykio mechanizmas ir eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimai rodo, kad nukentėjusiojo veiksmai iÅ¡ tiesų lėmė eismo kilimÄ . Bylos duomenimis, buvo apgadintos Å¡ios automobilio dalys: priekinės deÅ¡inės pusės durys, užpakalinės deÅ¡inės pusės durys, Å¡oninis užpakalinis deÅ¡inės pusės stiklas. Tuo tarpu motociklas patyrė Å¡iuos apgadinimus: priekinį deÅ¡inės pusės posÅ«kio žibinto ir apdailos detalės apgadinimus. IÅ¡ eismo įvykio schemos bei nuotraukų matyti, kad intensyviausi automobilio apgadinimai lokalizuoti deÅ¡iniajame Å¡one, arčiau vidurinio statramsčio, padaryti slystami–smÅ«giniai smÅ«giai nuo automobilio užpakalinės dalies link priekio. Vadinasi, kaip nurodo gynėjas, pirminis motociklo smÅ«gis buvo nukreiptas į galinę deÅ¡inę automobilio dalį. PrieÅ¡ iÅ¡teisintajam pradedant posÅ«kio manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę, nukentėjusysis buvo ganėtinai toli už L. J. L. automobilio galinės dalies. Jei iÅ¡teisintasis posÅ«kį į deÅ¡inę bÅ«tų pradėjęs, atidžiai neapsidairęs, motociklininkui važiuojant „nematomoje vairuotojo zonoje“, pirminis motociklo smÅ«gis bÅ«tų tekęs priekinei automobilio daliai, t. y. priekinėms deÅ¡inės pusės keleivio durelėms. Tai reiÅ¡kia, jog, kaip teisingai konstatuota ekspertizės akte, nukentėjusiojo veiksmai (persirikiavimas, nepastebint priekyje važiavusio iÅ¡teisintojo automobilio) techniniu požiÅ«riu lėmė eismo įvykio kilimÄ .

4.5. Teismas nuosprendyje detaliai aptarė visus baudžiamosios bylos duomenis, paaiÅ¡kino, kodėl vienus iÅ¡ jų laiko patikimesniais už kitus. Gynėjo nuomone, teismas nuosprendį priėmė remdamasis vidiniu savo įsitikinimu, pagrįstu visų baudžiamosios bylos duomenų vertinimu, kaip tÄ ir numato BPK 20 straipsnis. Gynėjas pažymi, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie pagrįstų iÅ¡teisintojo kaltę dėl eismo įvykio kilimo, todėl nėra teisinio pagrindo apeliacinio skundo tenkinimui.

5. Apygardos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti, o išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus ir nukentėjusiojo D. B. apeliaciniai skundai tenkinami.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais, bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, iÅ¡ naujo įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra visų nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės požymių – kaltinamasis nepažeidė KET, tarp kaltinamojo važiavimo toliau nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir padarinių nėra priežastinio ryÅ¡io. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl L. J. L. kaltės padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ

8. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti, kad Å¡is asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimÄ ar pažeidimus ir kad dėl bÅ«tent Å¡io pažeidimo ar pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi objektyviai BK 281 straipsnio 1 dalis pasireiÅ¡kia veika (konkrečiais KET pažeidžiančiais veiksmais ar neveikimu), padariniais (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių visumos buvimÄ . BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dispozicija yra blanketinė, t. y. Kelių eismo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikÅ¡ti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ , yra įtvirtintos poįstatyminiame akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-648/2023).

9. KET 9 punkte yra nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti. KET 101 punkte nurodyta, kad, prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o KET 106 punkte nurodyta, kad prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, į kairę arba apsisukdamas (iÅ¡skyrus posÅ«kį į sankryÅ¾Ä , kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimÄ pakeisti.

10. Nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, bÅ«tina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmÄ , kitas aplinkybes, taip pat kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su kilusiais padariniais. Priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du aspektus – bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisykles ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas reiÅ¡kia atsakymÄ Ä¯ klausimÄ , ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymas – tai konstatavimas, ar priežastinis ryÅ¡ys yra dėsningas (bÅ«tinasis) ar atsitiktinis. Tais atvejais, kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo iÅ¡tirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimÄ priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-387/2023).

11. Pirmosios instancijos teismas L. J. L. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Teismas sprendė, kad L. J. L. neturėjo kaltinime nurodytų pareigų pasitraukti prie pat deÅ¡iniojo pirmosios eismo juostos kraÅ¡to, o sukant į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, praleisti ta pačia kryptimi pirmÄ ja eismo juosta tiesiai važiavusį motociklÄ . Teismo vertinimu, kaltinamasis KET nepažeidė, eismo įvykis kilo dėl nukentėjusiojo neatsargių veiksmų – nepastebėjo prieÅ¡ save buvusios transporto priemonės ir į jÄ atsitrenkė. Sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija neturi pagrindo.

12. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. birželio 17 d. paaiÅ¡kinime, t. y. iÅ¡ karto po įvykio, L. J. L. nurodė, jog 2019 m. birželio 17 d. 21 val. jis važiavo savo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 10–15 km/h greičiu, apie 1 m atstumu nuo deÅ¡inio kelkraščio. Kadangi norėjo pasistatyti automobilį PC „N“ stovėjimo aikÅ¡telėje, pradėjo rodyti posÅ«kį į deÅ¡inę ir, įsitikinęs per deÅ¡inės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kad tai daryti saugu, sukosi. Per galinio vaizdo veidrodėlį matė už jo važiuojantį motociklÄ , tačiau jis buvo dar labai toli iki jo automobilio. Sukdamas į aikÅ¡telę, jis pajuto smÅ«gį į galinę automobilio deÅ¡inės pusės Å¡oninę dalį. IÅ¡lipęs pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė motociklas (1 t., b. l. 121). 2019 m. liepos 25 d. apklausiamas kaip liudytojas apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ L. J. L. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, pažymėjo, kad toje vietoje jis visada važiuoja apie 1–1,5 m atstumu nuo kelkraščio, nes iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios prie PC „N“, automobilių vairuotojai turi iÅ¡važiuoti atbuline eiga ir jiems nesimato gatvės. Sukdamas į aikÅ¡telėje esančiÄ stovėjimo vietÄ , pajuto smÅ«gį į automobilio galinę dalį. Jis sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė motociklininkas. Buvo iÅ¡daužtas automobilio galinių durelių stiklas. Po eismo įvykio motociklas gulėjo ant Å¡ono prieÅ¡ais jo automobilį, į deÅ¡inę pusę, o motociklininkas gulėjo ant žemės prieÅ¡ais jo automobilį (1 t., b. l. 129–130).

13. Apklausiamas 2020 m. sausio 22 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, L. J. L. nurodė, kad tÄ kart jis važiavo „savo juosta per vidurį“, 1 m atstumu nuo deÅ¡iniojo bortelio. Kadangi aikÅ¡telė, į kuriÄ jis turėjo parkuotis, buvo Å¡alia kelio salelės, o salelės kampas status, jis, nenorėdamas užkliÅ«ti, pakreipė automobilį (pasuko vairÄ ) truputį į kairę, t. y. „užvažiavo“, „išėjo“, į kairę pusę 40–50 cm, tačiau vidurinės juostos nekirto. Sukdamas į aikÅ¡telę, matė motociklÄ , jis buvo labai toli. Kai jo automobilis jau buvo pusiau įvažiavęs į aikÅ¡telę, iÅ¡girdo trenksmÄ , smÅ«gis buvo į užpakalines deÅ¡inės pusės keleivio dureles. IÅ¡sigandęs pažiÅ«rėjo į Å¡onÄ ir pamatė, kad „asmuo palei automobilį nuslydo skersai maÅ¡inos“. Kadangi jis motociklo vairuotojo nebematė, iÅ¡sigandęs patraukė automobilį keletÄ metrų atgal. Galvojo, kad jis pervažiavo žmogų, norėjo „atitraukti maÅ¡inos ratus“, kad nespaustų žmogaus. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pamatė, kad prieÅ¡ais automobilį atsikelia žmogus (2 t., b. l. 60–61). 2021 m. gegužės 4 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu L. J. L., be kita ko, nurodė, kad atvykusių į eismo įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nų jis paprašė pakviesti vertėjÄ , nes „jų kalboje buvo daug naujų žodžių“, anglų kalba su pareigÅ«nais nebendravo, tačiau jam buvo atsakyta klausimu: „Kur mes Å¡iuo metu galime rasti vertėjÄ ?“. Be to, L. J. L. teigimu, jis įvykio vietoje, kai buvo atlikti matavimai, policininkui pakartotinai paaiÅ¡kino, kad patraukė savo automobilį, tačiau jam buvo atsakyta, kad tai vėliau aiÅ¡kinsis ekspertai. Kadangi eismo įvykio vietos plane nebuvo pažymėtas automobilio patraukimo faktas, jis atsisakė šį planÄ pasiraÅ¡yti. Dar kartÄ pažymėjo, kad jis, manydamas, jog motociklo vairuotojas guli po jo automobiliu, „žaibiÅ¡kai“ patraukė automobilį atgal (3 t., b. l. 93–96).

14. BaudžiamÄ jÄ bylÄ antrÄ kartÄ nagrinėjant apylinkės teisme, L. J. L. nurodė matęs motociklÄ , važiuojantį 30–50 m atstumu nuo jo automobilio, taip pat nurodė, kad jo automobilio greitis prieÅ¡ sukant į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę buvo 15–20 km/h, jis, sukdamas į aikÅ¡telę, „užsimetė“ gal 20 cm. IÅ¡girdęs, kad į galinę automobilio dalį kažkas atsitrenkė, pasuko galvÄ Ä¯ Å¡onÄ ir pamatė, kad žmogus slysta palei automobilį, motociklo vairuotojas nuslydo palei automobilį tolyn. IÅ¡sigandęs, kad motociklo vairuotojas nuslydo po jo automobiliu ir, kad jis motociklo vairuotojÄ pervažiavo, automobilį jis patraukė keletÄ metrų atgal. Automobilį atgal jis patraukė tuomet, kai nebematė žmogaus (5 t., b. l. 34–35).

15. Taigi teisiamųjų posėdžių metu L. J. L. nurodė naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs nei savo paaiÅ¡kinime, nei pirminėje apklausoje, t. y. ėmė teigti, kad jis, pagalvojęs, jog motociklo vairuotojas pateko po jo automobiliu, automobilį patraukė keletÄ metrų atgal, reikalavo, kad jam įvykio vietoje bÅ«tų suteiktos vertėjos paslaugos, atsisakė pasiraÅ¡yti eismo įvykio vietos plane, nes jame nebuvo pažymėta, jog automobilis iÅ¡ karto po susidÅ«rimo su motociklu buvo patrauktas atgal.

Pažymėtina, kad byloje surinkti duomenys minėtų L. J. L. teiginių nepatvirtina, prieÅ¡ingai, – juos paneigia, todėl laikyti L. J. L. parodymus teisingais bei nuosekliais nėra pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) VPK Kelių policijos tarnybos vyriausiajai patrulei I. Å . iÅ¡ karto po įvykio suraÅ¡ius L. J. L. paaiÅ¡kinimÄ , jis pats Å¡iame paaiÅ¡kinime parašė: „perskaičiau, suraÅ¡yta teisingai“ ir aplinkybę, kad paaiÅ¡kinimas yra suraÅ¡ytas teisingai, patvirtino savo paraÅ¡u.

Taigi, jokių pastabų dėl suraÅ¡yto paaiÅ¡kinimo L. J. L. nepateikė, neparašė, kad jis reikalavo vertėjo paslaugų, nes ne viskÄ suprato, kÄ kalbėjo policijos pareigÅ«nai, nenurodė, kad paaiÅ¡kinime neužfiksuotas automobilio patraukimo atgal iÅ¡ karto po jo susidÅ«rimo su motociklu faktas. Policijos pareigÅ«nės I. Å . 2019 m. birželio 18 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad atvykus į įvykio vietÄ automobilio vairuotojas L. J. L. paaiÅ¡kino, jog jis važiavo (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta, tačiau nuo deÅ¡iniojo kelkraščio atitolęs apie 1 m atstumu.

Teigė, kad įsitikinęs, jog tai daryti saugu, suko į dešinę, į PC „N“ automobilių stovėjimo aikštelę, ir pasisukęs pajuto smūgį iš dešinės pusės. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad į jį atsitrenkė motociklininkas (1 t., b. l. 9). Policijos pareigūno A. A. 2019 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietoje bendraujant su L. J. L., pastarasis paaiškino, kad važiavo priekine eiga į aikštelę pasistatyti automobilio ir tuo metu į jį atsitrenkė motociklininkas (1 t., b. l. 10).

Taigi policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose neužfiksuota, kad iÅ¡ karto po įvykio L. J. L. bÅ«tų nurodęs, jog po susidÅ«rimo su motociklininku jis iÅ¡ karto patraukė savo vairuotÄ automobilį keletÄ metrų atgal.

16. Apklausiama 2020 m. gruodžio 11 d. vykusiame teisiamajame posėdyje liudytoja I. Å . nurodė, kad ji L. J. L. paaiÅ¡kinime surašė viskÄ , kÄ pastarasis pasakojo lietuvių kalba, kad vienas kitÄ geriau suprastų, jie kalbėjo ir anglų kalba. Atsakydama į pateiktus klausimus liudytoja paaiÅ¡kino, kad po eismo įvykio žmonių visada yra paklausiama, ar transporto priemonės padėtis yra tokia pat, kokia buvo iÅ¡ karto po įvykio, todėl, jeigu automobilis Å¡iuo atveju bÅ«tų buvęs judintas, tai bÅ«tų pažymėta tarnybiniame praneÅ¡ime.

Å i aplinkybė tikrai bÅ«tų užfiksuota tarnybiniame praneÅ¡ime, nes tai yra aktualu tyrimui. Liudytoja I. Å . taip pat nurodė, kad ji su automobilio vairuotoju bendravo daugiau nei jos kolegos, todėl L. J. L. net kelis kartus paklausė, ar jis viskÄ supranta, ar jam nereikia vertėjo. L. J. L. nemažai Å¡nekėjo lietuviÅ¡kai, jie kalbėjo tiek lietuviÅ¡kai, tiek angliÅ¡kai ir vienas kitÄ suprato (3 t., b. l. 21–22, 25). Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu automobilio vairuotojas bÅ«tų pasakęs, jog po eismo įvykio keitė transporto priemonės padėtį, tai bÅ«tų užfiksuota tarnybiniame praneÅ¡ime (3 t., b. l. 22–23).

Tai, kad tarnybiniame praneÅ¡ime yra nurodomas automobilio patraukimo faktas, įvykio vietoje žmonių visada paklausiama, ar po eismo įvykio transporto priemonės buvo judinamos, patvirtino ir liudytojas M. A. Kartu jis paaiÅ¡kino, jog atvykęs į įvykio vietÄ , įvykio vietos plane nubraižė tai, kÄ tuo metu matė, L. J. L. eismo įvykio vietos schemoje pasirašė, pastabų nepareiÅ¡kė. Jeigu L. J. L. bÅ«tų reiÅ¡kęs pastabas, jis tai bÅ«tų užfiksavęs asmens paaiÅ¡kinime. Liudytojas M.

A. taip pat patvirtino, kad su L. J. L. įvykio vietoje pareigÅ«nai bendravo lietuvių ir anglų kalbomis. Pažymėjo, kad L. J. L. jo vertėjo paslaugų neprašė, jei bÅ«tų prireikę vertėjo, jis bÅ«tų buvęs iÅ¡kviestas į įvykio vietÄ (3 t., b. l. 23–25). Pastebėtina, kad Å¡ie liudytojo M. A. parodymai ne tik patvirtina liudytojų I. Å . ir A. A. parodymus, bet ir paneigia L. J. L. teisiamojo posėdžio metu iÅ¡sakytÄ teiginį, kad dėl to, jog eismo įvykio vietos plane nebuvo pažymėtas automobilio patraukimo faktas, jis atsisakė šį planÄ pasiraÅ¡yti.

Be to, iÅ¡ byloje esančio 2019 m. birželio 17 d. eismo įvykio vietos plano matyti, kad L. J. L. savo paraÅ¡u patvirtino, jog su planu sutinka, t. y. L. J. L. nenurodė, kad jam kažkas neaiÅ¡ku, jis kažko nesuprato, nenurodė, kad eismo įvykio vietos planas nubraižytas netiksliai, jame neužfiksuotas automobilio patraukimo atgal faktas (1 t., b. l. 13). Kartu Å¡iame kontekste pažymėtina, kad parodymus liudytojai I. Å ., A. A. ir M. A. davė bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , duomenų, kad jie bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra, taip pat nėra duomenų, kad liudytojai L.

J. L. atžvilgiu bÅ«tų nusiteikę prieÅ¡iÅ¡kai, todėl netikėti Å¡ių liudytojų parodymais nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aplinkybės, jog po eismo įvykio L. J. L. vairuotas automobilis bÅ«tų judintas, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir nukentėjusysis D. B. (1 t., b. l. 29–30, 53–54; 2 t., b. l. 61–62, 81–87; 3 t., b. l. 107–110). PrieÅ¡ingai, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje keletÄ kartų patvirtino, jog po to, kai jis savo vairuotu motociklu atsitrenkė į automobilį, automobilio vairuotojas iÅ¡ karto sustojo ir iÅ¡ karto iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo, automobilis po susidÅ«rimo nejudėjo (3 t., b. l. 107–110).

17. Atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog L. J. L. iÅ¡ karto po įvykio patraukė automobilį keletÄ metrų atgal, teisėjų kolegija Å¡iÄ L. J. L. teisiamojo posėdžio metu pateiktÄ versijÄ vertina kaip pastarojo siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, L. J. L. teiginiai, kad jis galvodamas, jog pervažiavo žmogų, norėjo patraukti automobilį, kad automobilis nespaustų žmogaus, yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki. Kaip pirmiau minėta, apklausiamas kaip liudytojas apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (dalyvaujant vertėjai) L. J. L. nurodė, kad pajutęs smÅ«gį į automobilio galinę dalį jis sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pamatė, kad motociklininkas guli ant žemės prieÅ¡ais jo automobilį (o ne po automobiliu). Teisiamuosiuose posėdžiuose L. J. L. nurodė, kad jis po susidÅ«rimo pažiÅ«rėjęs į Å¡onÄ matė, kaip motociklo vairuotojas slysta palei jo automobilį (o ne po automobiliu) ir nuslydo palei automobilį tolyn. Å ie L. J. L. parodymai patvirtina, kad aptariamu atveju nebuvo jokios bÅ«tinybės traukti automobilį atgal. Akivaizdu, kad neįsitikinus, ar po automobiliu tikrai yra žmogus, bÅ«tų visiÅ¡kai neprotinga „žaibiÅ¡kai“ traukti automobilį atgal ir apskritai jį judinti, nes taip žmogus gali bÅ«ti ne iÅ¡gelbėtas, o mirtinai sužalotas. Kaip teisingai pažymėta prokuroro apeliaciniame skunde, aplinkybę, kad automobilis po susidÅ«rimo su motociklu nebuvo judintas, patvirtina ne tik liudytojų, nukentėjusiojo parodymai, bet ir fotonuotraukoje prie eismo įvykio vietos plano užfiksuota Å¡ukių iÅ¡sibarstymo vieta (1 t., b. l. 15). Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad didžiausia Å¡ukių koncentracija automobilio atžvilgiu iÅ¡sidėsčiusi plote nuo deÅ¡inės pusės užpakalinio rato iki viduriniojo statramsčio, ekspertizės aktÄ surašęs ekspertas V. P. teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad bÅ«tent duženos rodo susidÅ«rimo vietÄ , automobilio stiklai byrėjo ten, kur įvyko susidÅ«rimas (3 t., b. l. 45–47, 80–87).

18. Siekiant nustatyti eismo įvykio mechanizmÄ , priežastinį ryšį tarp eismo įvykio dalyvių veiksmų ir kilusių padarinių, kartu su kitais bylos įrodymais bÅ«tina įvertinti ir specialisto iÅ¡vadÄ bei ekspertizės aktÄ . Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. rugsėjo 23 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11Å -88(19) nurodyta, kad Å¡iuo atveju automobilio „BMW 320 D“ vairuotojo L. J. L. veiksmai: prieÅ¡ keisdamas judėjimo kryptį – sukdamas į deÅ¡inę – nepasitraukė kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, suko iÅ¡ dalies arba pilnai bÅ«damas kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje ir nedavė kelio deÅ¡iniau jo iÅ¡ paskos artėjusio motociklo „Yamaha MT 125 ABS“ judėjimui, techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti.

Automobilio „BMW 320 D“ vairuotojas L. J. L. Å¡ioje eismo situacijoje, prieÅ¡ atlikdamas posÅ«kio manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę, privalėjo važiuoti deÅ¡ine kelio važiuojamosios dalies puse, įjungti deÅ¡iniojo posÅ«kio signalÄ , iÅ¡ anksto kuo arčiau pasitraukti prie deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to jo važiavimo kryptimi ir tik tada atlikti posÅ«kio manevrÄ (1 t., b. l. 86–91). Specialisto iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad po kontakto automobilis „BMW 320 D“ toliau tęsė judėjimÄ Ä¯ padėtį užfiksuotÄ plane, o motociklas „Yamaha MT 125 ABS“, praradęs judėjimo stabilumÄ , nuvirto ant deÅ¡iniojo Å¡ono ir judėjo į priekį ir į deÅ¡inę, į padėtį, užfiksuotÄ plane.

Atsižvelgiant į automobilio „BMW 320 D“ sugadinimų intensyvumÄ ir iÅ¡sidėstymÄ , o bÅ«tent į tai, kad smÅ«gis minėtam automobiliui teko į deÅ¡inįjį Å¡onÄ , arčiau viduriniojo statramsčio, galima teigti, kad jo padėtis dėl kontakto su motociklu „Yamaha MT 125 ABS“ ženkliai nepakito ir po kontakto jis toliau tęsė judėjimÄ artima numatytai kryptimi. IÅ¡ modeliavimo rezultatų matyti, kad automobiliui „BMW 320 D“ judant paties vairuotojo nurodytu 10 km/h greičiu, minėtas automobilis deÅ¡iniojo posÅ«kio pradžios momentu kairiaisiais ratais važiavo kaire kelio važiuojamosios dalies puse, t. y. 4-7/2=0,5 m atstumu už menamos aÅ¡inės kelio linijos.

Jei automobilio „BMW 320 D“ vairuotojas važiavo didesniu nei 10 km/h greičiu, tai minėtas automobilis deÅ¡iniojo posÅ«kio pradžios momentu buvo dar didesniu atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, t. y. kairiaisiais ratais važiavo dar didesniu atstumu už menamos aÅ¡inės kelio linijos nei prieÅ¡ tai sumodeliuota. Apibendrinus atliktÄ tyrimÄ galima teigti, kad prieÅ¡ keisdamas judėjimo kryptį – sukdamas į deÅ¡inę, automobilio „BMW 320 D“ vairuotojas L. J. L. iÅ¡ dalies arba pilnai važiavo kaire kelio važiuojamosios dalies puse.

Tai, kad automobilio L. J. L. vairuotojas manevrÄ pradėjo kairiais ratais važiuodamas kaire kelio važiuojamosios dalies puse, ne mažesniu kaip 0,5 m atstumu už menamos aÅ¡inės kelio linijos, t. y. nepasitraukęs kuo arčiau važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo, žiÅ«rint link (duomenys neskelbtini) g., kraÅ¡to techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtina. IÅ¡ tyrimui pateiktos bylos medžiagoje esančių duomenų negalima nustatyti, kokį atstumÄ minėtas motociklas iki padėties, užfiksuotos plane, judėjo bÅ«damas artimoje vertikaliai padėtyje, o kokį nuvirtęs ant Å¡ono, dėl to negalima apskaičiuoti jo važiavimo greičio prieÅ¡ pat eismo įvykį (1 t., b. l. 86–91).

19. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 14 d. ekspertizės akte Nr. 11K-180(20) nurodyta, kad eismo įvykio metu motociklas „Yamaha MT 125 ABS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę vykdančio ir įstrižai važiuojamajai daliai pasisukusio automobilio „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), deÅ¡iniojo Å¡ono galinių durelių užpakalinę dalį bei kontakto metu slystelėjo jomis link automobilio priekio. PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ motociklas „Yamaha MT 125 ABS“ važiavo (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tės važiuojamÄ ja dalimi arčiau ar palei deÅ¡inįjį jos kraÅ¡tÄ . Automobiliu „BMW 320D“ posÅ«kio į deÅ¡inę manevras buvo pradėtas iÅ¡ padėties, kuri važiuojamosios dalies pločio atžvilgiu yra kairiau nei prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ buvo motociklas „Yamaha MT 125 ABS“. Taip pat nurodyta, kad tuo atveju, jeigu prieÅ¡ eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobiliu „BMW 320D“ prieÅ¡ vykdant manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę buvo važiuojama tokiu atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, kad pro šį tarpÄ saugiai galėjo pravažiuoti motociklas „Yamaha MT 125 ABS“, t. y. priklausomai nuo važiavimo greičių automobiliui važiuojant nuo 1,65 m iki 1,875 m ar didesniu atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, automobilio „BMW 320D“ vairuotojo L. J. L. veiksmai, – prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę nepasitraukė kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, vykdydamas manevrÄ nedavė kelio deÅ¡iniau jo iÅ¡ paskos artėjusiam motociklui „Yamaha MT 125 ABS“, techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ (2 t., b. l. 186–195).

20. MinėtÄ specialisto iÅ¡vadÄ pateikęs specialistas E. G. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti techniniu požiÅ«riu buvo tai, kad automobilio „BMW 320 D“ vairuotojas L. J. L., prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, nepasitraukė kuo arčiau važiuojamosios dalies kraÅ¡to, suko iÅ¡ dalies arba visiÅ¡kai bÅ«damas kairėje kelio važiuojamojoje dalyje ir nedavė kelio deÅ¡iniau jo važiavusio motociklo judėjimui (3 t., b. l. 42–45). 2022 m. vasario 25 d. apklausiamas Å iaulių apygardos teismo posėdyje specialistas E. G. dar kartÄ patvirtino, kad techniniu požiÅ«riu pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo bÅ«tent automobilio vairuotojo veiksmai. Å ioje eismo situacijoje automobilio vairuotojas, prieÅ¡ atlikdamas posÅ«kio manevrÄ , turėjo privažiuoti arčiau deÅ¡iniojo kelio kraÅ¡to, tačiau jo transporto priemonė kairiuoju Å¡onu buvo ne mažiau kaip 50 cm atstumu užėmusi menamÄ aÅ¡inę linijÄ , kitaip tariant, L. J. L. suko į deÅ¡inę pusę bÅ«damas iÅ¡ dalies arba visiÅ¡kai kairėje kelio pusėje, iÅ¡ deÅ¡inės savo automobilio pusės palikdamas ne mažesnį kaip 2 m 26 cm atstumÄ iki deÅ¡iniojo kelio kraÅ¡to. Å iuo atveju buvo atliekama techninė analizė, vertinami automobilio ir motociklo sugadinimai, nustatoma susidÅ«rimo vieta, transporto priemonių padėtys. Kai į tarpÄ , iÅ¡ techninės pusės, telpa automobilis, apie važiavimÄ arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to nėra net kalbos. Be to, keliai projektuojami taip, kad važiuojant deÅ¡iniÄ ja kelio puse, galima įsukti į deÅ¡inėje pusėje esančiÄ aikÅ¡telę. Nagrinėjamu atveju eismo saugumÄ turėjo užtikrinti automobilio vairuotojas, tai atlikti jis galėjo iÅ¡ anksto persirikiuodamas į deÅ¡inę eismo (kelio) pusę. Specialistas taip pat paaiÅ¡kino, kad tuo atveju, jeigu motociklo vairuotojas bÅ«tų pastebėjęs automobilį didesniu kaip 32,7 m atstumu iki susidÅ«rimo vietos, jis turėjo realiÄ galimybę sustabdyti motociklÄ ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu (4 t., b. l. 122–124).

21. Ekspertas V. P. apylinkės teismo posėdyje nurodė, kad automobilis „BMW“ pradėjo posÅ«kio manevrÄ bÅ«damas didesniu nei 1,64–1,875 m atstumu nuo deÅ¡inės kelio važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Automobilio vairuotojas, sukdamas į deÅ¡inę, nepasitraukė kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, nedavė kelio deÅ¡iniau iÅ¡ paskos artėjančiam motociklui ir tai techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Ä®vykio vietoje nėra jokių pėdsakų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, kaip važiavo motociklas iki susidÅ«rimo.

Ä® advokato Murado Bakano klausimÄ ekspertas V. P. atsakė, kad specialistui buvo pateikta mažiau duomenų, negu jam, todėl jų iÅ¡vados nėra identiÅ¡kos, tačiau prieÅ¡taravimų tarp Å¡ių iÅ¡vadų jis neįžvelgia, nes yra analogiÅ¡kai įvertinti automobilio vairuotojo veiksmai, o motociklo vairuotojo veiksmai įvertinti atsižvelgiant į teisme paaiÅ¡kėjusias aplinkybes. Atsakydamas į pateiktus klausimus ekspertas taip pat paaiÅ¡kino, kad 50 m pakanka sustabdyti motociklÄ , kuris važiuoja 20, 30 arba 40 km/h greičiu, tačiau tik turint duomenis apie automobilio judėjimÄ ir motociklo važiavimo greitį prieÅ¡ įvykį, galima pasakyti, koks buvo transporto priemonių iÅ¡sidėstymas ir, ar motociklo vairuotojas turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

Kartu ekspertas pažymėjo, kad automobilio vairuotojas teigė, jog nuo susidūrimo vietos jis pavažiavo du metrus atgal, o prieštaravimus tarp eismo įvykio dalyvių paaiškinimų bei parodymų turėtų vertinti teisininkai. Nurodė, kad objektyvių duomenų tam, jog galėtų patvirtinti, kad automobilis po eismo įvykio kažkiek pajudėjo atgal, jis neturi. Jeigu tuo metu, kai iškilo grėsmė eismo saugumui, artėjantis motociklas „Yamaha MT 125 ABS“, važiuodamas šiame kelio ruože didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu, buvo ne mažesniu kaip 32,7 m atstumu neprivažiavęs susidūrimo vietos, tokiu atveju motociklo vairuotojas D.

B., važiuodamas šiame kelio ruože didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu, iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nestabdė vairuojamo motociklo bei susidūrė su automobiliu „BMW 320 D“ ir techniniu požiūriu tai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (3 t., b. l. 45–47, 80–87). Kaip jau minėta, specialisto išvadoje nurodyta, kad šiuo atveju nėra galimybės apskaičiuoti motociklo važiavimo greičio prieš pat eismo įvykį, ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad dėl to, jog eismo įvykio vietoje nėra transporto priemonių judėjimo pėdsakų (stabdymo, slydimo ar kokių kitokių), skaičiavimais nustatyti jų judėjimo greičio prieš pat eismo įvykį negalima.

Taigi byloje nėra duomenų, kuriuos įvertinus bÅ«tų galima padaryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ apie tai, ar motociklo vairuotojas susidariusioje situacijoje turėjo galimybę sustabdyti motociklÄ ir taip iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu.

22. Esant visumai nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog L. J. L. KET nepažeidė, jis neprivalėjo laikytis KET 101 punkto reikalavimo, t. y. prieÅ¡ persirikiuodamas neprivalėjo duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams, važiuojantiems jam iÅ¡ paskos, nepagrįsta byloje esančių įrodymų visumos analize, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Å iuo atveju bÅ«tent L. J. L. veiksmai sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ â€“ jis, važiuodamas pirmÄ ja eismo juosta ir ruoÅ¡damasis suktis į deÅ¡inėje pusėje esančiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, privalėjo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to, tačiau posÅ«kio manevrÄ jis pradėjo bÅ«damas didesniu nei 1,64–1,875 m atstumu nuo deÅ¡inės kelio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, suko iÅ¡ dalies arba visiÅ¡kai bÅ«damas kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje ir užkirto keliÄ deÅ¡iniau jo iÅ¡ paskos važiavusiam motociklui „Yamaha MT 125 ABS“.

Būtent dėl šios priežasties kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta D. B. sveikata. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 863/2019(04) nurodyta, kad D. B. nustatytos kairės plaštakos II–III pirštų traiškytinės žaizdos, kairės plaštakos II piršto tiesiamosios sausgyslės pažeidimas, kairės plaštakos III piršto nago netekimas, kairės plaštakos III piršto galinio pirštakaulio lūžis; nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl II piršto tiesiamosios sausgyslės pažeidimo, kairės plaštakos III piršto galinio pirštakaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų (1 t., b. l. 69–70).

Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad L. J. L., prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pažeidė KET 9, 101 ir 106 punkto reikalavimus, nes nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui – keisdamas važiavimo kryptį, t. y. sukdamas į deÅ¡inę, L. J. L. neįsitikino, kad tai daryti saugu, iÅ¡ anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kraÅ¡to. Nors L. J. L. matė paskui jo automobilį važiuojantį motociklÄ , tačiau, važiuodamas toliau nuo deÅ¡iniojo kelkraščio ir sukdamas į deÅ¡inę, jis ne tik nepasitraukė arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, bet dar ir pasuko vairÄ kairėn, kaip jis pats nurodė, „užsimetė“, „užvažiavo“, „išėjo“ į kairę pusę 40–50 cm, o po to suko deÅ¡inėn. Taip L.

J. L. savo automobiliu užtvėrė keliÄ iÅ¡ paskos motociklu važiavusiam D. B. Bylos duomenimis, įskaitant byloje esančias fotonuotraukas (1 t., b. l. 15–20; 2 t., b. l. 99–103), nustatyta, kad L. J. L. nebuvo jokios bÅ«tinybės prieÅ¡ sukant į deÅ¡inėje esančiÄ automobilių aikÅ¡telę „užsimesti“, t. y. pasukti, į kairę. Be to, ir specialistas E. G. nurodė, kad keliai yra suprojektuoti taip, jog važiuojant deÅ¡iniÄ ja kelio puse, galima be kliūčių įsukti į deÅ¡inėje pusėje esančiÄ aikÅ¡telę.

23. Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad eismo įvykis kilo bÅ«tent dėl nukentėjusiojo neatsargių veiksmų, t. y. todėl, jog nukentėjusysis nesilaikė KET 126 punkto reikalavimo vairuotojui laikytis tokio atstumo, kad jis neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę. Apylinkės teismo vertinimu, jeigu nukentėjusysis bÅ«tų važiavęs saugiu greičiu, jis, tikėtina, nebÅ«tų atsitrenkęs į kaltinamojo vairuotÄ automobilį. Kaip pirmiau minėta, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis D.

B., prieÅ¡ įvykstant eismo įvykiui, važiavo nesaugiu greičiu ir, kad jis turėjo galimybę laiku sustabdyti savo vairuotÄ motociklÄ ir taip iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu. Atkreipiamas dėmesys, kad pats nukentėjusysis nurodė, jog jis važiavo 30–40 km/h greičiu (2 t., b. l. 61–62), o specialisto iÅ¡vadoje ir ekspertizės akte nurodyta, kad nustatyti transporto priemonių judėjimo greičio prieÅ¡ pat eismo įvykį negalima. Be to, kaip teisingai pažymėta prokuroro apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju net ir važiuodamas mažesniu kaip 50 km/h greičiu nukentėjusysis D.

B. negalėjo sustabdyti motociklo ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu, nes byloje nenustatyta, kad nuo nukentėjusiojo D. B. persirikiavimo į pirmÄ eismo juostÄ vietos iki susidÅ«rimo vietos buvo ne mažesnis kaip 32,7 m atstumas. Nukentėjusysis D. B. nurodė, kad rikiuodamasis iÅ¡ antros eismo juostos į pirmÄ , jis įjungė posÅ«kio signalÄ , pasisuko atgal pažiÅ«rėti, ar už jo nėra automobilių, o kai atsisuko persirikiavęs į pirmÄ eismo juostÄ , pajuto smÅ«gį – jo vairuotas motociklas trenkėsi į automobilio galines dureles.

D. B. apeliaciniame skunde teisingai akcentuota, kad byloje nenustatyta, jog jis nevykdė KET reikalavimo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę. Ä®vertinus visumÄ byloje surinktų įrodymų, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad L. J. L. manevrÄ pradėjo kairiais ratais važiuodamas kairiÄ ja kelio važiuojamosios dalies puse, ne mažesniu kaip 0,5 m atstumu už menamos aÅ¡inės kelio linijos, t. y. nepasitraukęs kuo arčiau važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to, ir užkirto keliÄ jam iÅ¡ paskos važiavusiam motociklui.

Tai, kad D. B. vairuotas motociklas neturėjo galinio matymo veidrodėlio, taip pat tai, kad nukentėjusysis, persirikiuodamas į kitÄ eismo juostÄ , pasižiÅ«rėjo atgal, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, nepaneigia, kad bÅ«tent automobilio vairuotojo L. J. L. veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti – jeigu automobilio vairuotojas L. J. L. nebÅ«tų savo vairuotu automobiliu užtvėręs kelio motociklo vairuotojui, susidÅ«rimas nebÅ«tų įvykęs. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad L.

J. L. automobilis persirikiavusiam motociklui visÄ laikÄ sudarė kliÅ«tį, nes važiavo pirma jo, jeigu kaltinamasis, prieÅ¡ pradėdamas sukti, bÅ«tų pasitraukęs prie pat kelio važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to ir bÅ«tų sukęs į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę iÅ¡ deÅ¡inės kraÅ¡tinės padėties, nagrinėjamas eismo įvykis vis tiek bÅ«tų įvykęs, taip pat nepagrįstos, nes eismo įvykio metu motociklo vairuotojas atsitrenkė ne į automobilio galÄ , o į Å¡onines automobilio dureles.

24. Įvertinusi byloje surinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad:

L. J. L. 2019 m. birželio 17 d., apie 20.57 val., ties PC „N“, esančiu (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvÄ jį automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 9, 101 ir 106 punktų reikalavimus ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, t. y. važiuodamas (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tės pirma eismo juosta ir prieÅ¡ pasukdamas į deÅ¡inėje pusėje esančiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, prieÅ¡ darydamas posÅ«kį į deÅ¡inėje pusėje esančiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, nepasitraukė prie pat deÅ¡inio pirmosios eismo juostos kraÅ¡to, o sukdamas į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, nepraleido ta pačia kryptimi pirma eismo juosta tiesiai važiavusio motociklo „Yamaha MT 125 ABS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. B., ir dėl to susidÅ«rė su motociklu, t. y. įvyko eismo įvykis, dėl kurio motociklo vairuotojui D. B. dėl pažeistos kairės plaÅ¡takos II pirÅ¡to tiesiamosios sausgyslės ir kairės plaÅ¡takos III pirÅ¡to galinio pirÅ¡takaulio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. L. J. L. padaryta veika atitinka visus nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Dėl bausmės

25. Apygardos teismas, skirdamas L. J. L. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

26. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ baudžiama bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad už neatsargų nusikaltimÄ gali bÅ«ti skiriama bauda nuo 20 iki 750 MGL dydžio. Prokuroras praÅ¡o skirti L. J. L. 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

27. L. J. L. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , dėl kurio nukentėjusiajam D. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. L. J. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis nusikalto bÅ«damas neteistas (1 t., b. l. 181, 182), 5 metų laikotarpiu buvo 2 kartus baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 191–192), dirba (1 t., b. l. 188).

28. Įvertinusi paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L. J. L. bausmę – baudÄ , truputį didesnę nei baudžiamajame įstatyme už neatsargų nusikaltimÄ numatyta minimali bauda, t. y. 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, L. J. L. skiriamos bausmės rÅ«Å¡is ir jos dydis atitinka L. J. L. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir jo asmenybę, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ . Baudai sumokėti nustatomas 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

29. Daiktai, turintys reikÅ¡mės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamÄ veikÄ , – kompaktiniai diskai su įraÅ¡ais iÅ¡ įvykio vietos, prisegti prie bylos 1 tomo virÅ¡elio, ir nukentėjusiojo D. B. atstovo advokato Murado Bakano pateiktas kompaktinis diskas su skaitmeninėmis motociklo nuotraukomis (3 t., b. l. 40) – paliekami saugoti byloje.

Dėl proceso išlaidų

30. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tokiais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).

31. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusįjį D. B. pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas Muradas Bakanas. BaudžiamÄ jÄ bylÄ pirmÄ kartÄ nagrinėjant apylinkės teisme, advokatas Muradas Bakanas dalyvavo 9 teisiamuosiuose posėdžiuose, nesutikdamas su Å iaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, surašė ir pateikė apeliacinį skundÄ Å iaulių apygardos teismui bei dalyvavo 3 apygardos teisme vykusiuose teismo posėdžiuose. Apygardos teismui 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾inus apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nukentėjusiojo D.

B. atstovas advokatas Muradas Bakanas dalyvavo 6 teisiamuosiuose posėdžiuose, dėl Å iaulių apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžio nukentėjusiojo vardu surašė ir pateikė apeliacinį skundÄ apygardos teismui. 2021 m. balandžio 1 d. advokatas Muradas Bakanas pateikė Å iaulių apylinkės teismui praÅ¡ymÄ priteisti nukentėjusiajam jo patirtas 784 Eur iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti (3 t., b. l. 76). Esant paminėtoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgusi į tai, kad pinigų priėmimo kvitai serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog nukentėjusysis ir jo atstovė pagal įstatymÄ advokatui Muradui Bakanui už nukentėjusiojo atstovavimÄ teisme, dokumentų suraÅ¡ymÄ , patarimus ir kitas teisines paslaugas sumokėjo 784 Eur, kartu įvertinusi bylos sudėtingumÄ ir apimtį, tai, kad advokatas aktyviai atstovavo nukentėjusįjį, advokato darbo sÄ naudos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d.

įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo rekomenduojamo maksimalaus atlygintinų iÅ¡laidų dydžio, teisėjų kolegija sprendžia, kad praÅ¡ymas atlyginti 784 Eur sumÄ už advokato pagalbÄ pirmosios instancijos teisme yra pagrįstas. Todėl nukentėjusiajam D. B. iÅ¡ nuteistojo L. J. L. priteisiama 784 Eur iÅ¡laidų atlyginimo už advokato paslaugas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Kadangi nei nukentėjusysis, nei jo atstovas baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka apygardos teismui nepateikė duomenų apie nukentėjusiojo patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme (apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai bus pateikti vėliau (4 t., b. l. 1–8; 5 t., b. l. 95–100), tačiau jie nepateikti), praÅ¡ymas priteisti nukentėjusiajam jo patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nesvarstytinas.

32. L. J. L. gynėjas advokatas L. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Lino Vitkaus apeliacinį skundÄ ir praÅ¡ymÄ priteisti L. J. L. jo patirtas 4 293,46 Eur iÅ¡laidas advokatui rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas, nagrinėjant bylÄ teisme (5 t., b. l. 155–160, 164).

33. BPK 106 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje advokato darbo apmokėjimÄ , nustatyta, kad tada, kai asmuo iÅ¡teisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimÄ dėl asmens patirtų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip Å¡io asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi Å¡iuo atveju L. J. L. priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis naikinamas ir jam priimamas apkaltinamasis nuosprendis, advokato L. J. praÅ¡ymas priteisti L. J. L. jo patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. liepos 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:

pripažinti L. J. L. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL, t. y. 1 500 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų), baudÄ .

Paskirtai baudai sumokėti nustatyti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminÄ nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos į pasirinktÄ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 6801.

Priteisti nukentėjusiajam D. B. iš nuteistojo L. J. L. 784 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo pirmosios instancijos teisme, paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinius diskus su įraÅ¡ais iÅ¡ įvykio vietos ir nukentėjusiojo D. B. atstovo advokato Murado Bakano pateiktÄ kompaktinį diskÄ su skaitmeninėmis motociklo nuotraukomis, – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ .

Teisėjai Zigmas Kavaliauskas

Nijolė Matuzevičienė

Gražvydas Poškus