cb07ff54-e58c-489b-8f14-6c05ad1ecda9 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-768/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20667-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.5.6.2. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 23 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant Donatai Petraško, dalyvaujant prokurorėms Dovilei Maldeikienei, Kristinai Ulienei, išteisintajam G.

Å ., jo gynėjai advokatei Dianai BalčiÅ«nienei, nukentėjusiojo atstovui Raimundui Kurkliečiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Kristinos Ulienės apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. Å . iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį ir 163 straipsnį, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. G. Å . buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir 163 straipsnyje, tai yra tuo, kad jis, bÅ«damas nepilnamečio tėvu, turėdamas teisę ir pareigÄ auklėti savo mažametį vaikÄ I. Å . (gim. 2008), bÅ«damas atsakingas už savo vaiko auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalėdamas rÅ«pintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas vaikui sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018-05-06 piktnaudžiavo Å¡iomis savo teisėmis ir pareigomis sistemingai naudodamas fizinę ir psichinę prievartÄ , o bÅ«tent:

1) kiekvienÄ kartÄ paaiÅ¡kėjus I. Å . elgesiui, kuris jo netenkino, elgėsi prieÅ¡iÅ¡kai ir sistemingai naudojo fizines bausmes kėlusias mažamečiui baimę ir fizinį skausmÄ , t. y. laikotarpiu nuo 2013-08-23 iki 2015-05-29 I. Å . lankant ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ , adresu (duomenys neskelbtini), darželio patalpose keletÄ kartų be priežasties prieÅ¡iÅ¡kai bendravo su nukentėjusiuoju, barė jį ir vesdamas į namus žnaibė kojas dėl, jo nuomone, neteisingos vaiko kojų padėties einant, taip sukeldamas vaikui fizinį skausmÄ ir aiÅ¡kiai matomas trauminio poveikio žymes abiejose kojose; tuo pačiu laikotarpiu sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini) bausdamas už jo nuomone netinkamÄ elgesį lazdyno vytele du kartus trenkė I.

Å . per rankas, bei sudavė vienÄ smÅ«gį rankos delnu į veidÄ , sukeldamas vaikui fizinį skausmÄ ; laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2018-03-29, I. Å . lankant (duomenys neskelbtini) mokyklÄ darželį, savo namuose (duomenys neskelbtini), mažamečiui nesilaikant jo nustatytų taisyklių dėl pamokų ruoÅ¡os, televizoriaus žiÅ«rėjimo, mokyklai skirtų drabužių dėvėjimo namuose, jo nuomone netinkamo valgymo ir elgesio daugybę kartų taikė neproporcingas vaiko elgesiui fizines bausmes sukeliančias vaikui skausmÄ , t. y. sudavė smÅ«gius ranka per sėdmenis, uždaręs į vonios kambarį mušė diržu bei elektros laidu, metaliniu antkakliu mušė per pakinklius ir sėdmenis, kartÄ smÅ«giavo kumščiu nukentėjusiajam į virÅ¡ugalvį, be to, 2017 m. rudenį, po incidento mokykloje, kaltindamas mažametį dėl jo smurtinio elgesio mokykloje, spyrė nukentėjusiajam į Å¡launį, taip pat 2016 m. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku bei tiksliai nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) mieste, kad jo nuomone, I.

Å . netrukdytų dirbti prie automobilio, koja spyrė mažamečiui į sėdmenis, taip sukeldamas vaikui fizinį skausmÄ , o 2018-03-29 apie 17 val., bausdamas dėl televizoriaus žiÅ«rėjimo, sugriebė ir tempė mažametį spausdamas ausis sukeldamas fizinį skausmÄ ir aiÅ¡kiai matomas trauminio poveikio žymes abiejose ausyse;

2) laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018-05-06 savo namuose (duomenys neskelbtini), baugino ir žemino vaikÄ dėl jo gebėjimų, iÅ¡vaizdos ir palankumo ir meilės motinai ir kiekvieno, vaikÄ kaltinančio, pokalbio metu kartojo, kad I. Å . besmegenis, storas, todėl negaus valgyti, melagis ir ožys, nes skundžiasi mamai, bei iÅ¡sakė ketinimus palikti vaikÄ be tėvų priežiÅ«ros (atiduoti globėjams), grasino bausti panaudojant fizinį smurtÄ , t. y., kaip įprastai, muÅ¡ti laidu užsidarius vonioje bei pasmaugti;

3) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio iki 2018-05-06 baugino vaikÄ periodiÅ¡kai sukurdamas neapibrėžtÄ baimę ir nerimÄ keliančias situacijas, kai savo namuose (duomenys neskelbtini), vaiko akivaizdoje sistemingai įžeidinėjo vaiko motinÄ L. Å . kaltindamas jÄ neiÅ¡tikimybe, nepakankama vaikų priežiÅ«ra, iÅ¡sakė ketinimus imtis priemonių, kad Å¡eimoje gyvenantys vaikai bÅ«tų atskirti nuo motinos, kontroliuodamas L. Å . laisvalaikį ir vaikų akivaizdoje prašė pateikti praleistÄ laikÄ patvirtinančias nuotraukas, rodyti apatinius drabužius, kiekvieno ginčo metu demonstravo niekinamÄ požiÅ«rį į vaiko motinÄ bei 2018-05-06, apie 20.00 val., nukentėjusiojo akivaizdoje naudojo fizinę jėgÄ prieÅ¡ savo asmens susiraÅ¡inėjimo laisvę apginti norėjusiÄ L.

Å . ir prieÅ¡ jos valiÄ paėmęs mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ perėjo prie fizinio kontakto bei vaiko akivaizdoje stipriai stÅ«mė L. Å ., kuri trenkėsi į namo sienos kampÄ . Tokias veiksmai jis fiziÅ¡kai bei psichiÅ¡kai gniuždė savo vaikÄ I. Å . (gim. 2008). II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė K. Ulienė praÅ¡o:

1) skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – G. Å . pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 163 straipsnyje ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 67 straipsniu ir 721 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemones įpareigojant G. Å . laisvės apribojimo bausmės metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti vienerius metus gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo, nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei teismas nustatys atstumu;

2) priteisti iÅ¡ G. Å . 1500 Eur I. Å . naudai neturtinei žalai atlyginti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Teismo iÅ¡vados dėl G. Å . iÅ¡teisinimo nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 163 straipsnyje, yra nepagrįstos ir neteisingos, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas nepakankamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų iÅ¡samiai neiÅ¡analizavo, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl G. Å . dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

Teismo iÅ¡vados Å¡ioje byloje padarytos neįvertinus visų proceso metu surinktų bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų duomenų bei klaidingai pasisakant ar visai nepasisakant dėl atskirų įrodymų turinio ar įrodymų tarpusavio ryÅ¡io, todėl pažeistas reikalavimas iÅ¡samiai nustatyti bylos aplinkybes. 2.2. Byloje surinkti duomenys - liudytojos V. O., A. J., I. R., G. A., iÅ¡ dalies ir liudytojų K. Č., D.M. Č., P. Č. bei liudytojos A. Å . parodymai leidžia aiÅ¡kiai konstatuoti, kad I. Å . jautė ilgalaikę emocinę prievartÄ , kurios pasekmės buvo aiÅ¡kiai matomos.

Byloje surinkti duomenys apie vaiko emocinę bÅ«senÄ , prieraiÅ¡umÄ , vaiko elgesį, vystymÄ si/pasiekimus moksle, santykius su bendraamžiais, yra patikimi nuspręsti apie psichologų iÅ¡skiriamas ilgalaikės emocinės prievartos pasekmes. Bylos duomenys patvirtina, kad G. Å . naudojo emocinę prievartÄ , kuri apima emocinį neprieinamumÄ , prieÅ¡iÅ¡kumÄ , kaltinimÄ ir atmetimÄ , vaiko amžiaus neatitinkantį bendravimÄ su vaiku. Å ių aplinkybės pirmosios instancijos teismas neįvertino, kas teismui suformavo klaidingÄ vidinį įsitikinimÄ ir neteisingas iÅ¡vadas dėl I.

Å . parodymų nepatikimumo. Emocinė prievarta - ne įvykis, o ilgalaikiai santykiai, pastovi vaiko ir suaugusiojo sÄ veika, apimantį darymÄ ir nedarymÄ . Å ioje byloje nustatyta, kad potencialiai vaikui žalingi santykiai truko ilgÄ laikÄ , ir lėmė, tai, kad buvo iÅ¡ esmės pažeista vaiko teisė bÅ«ti priimtu ir mylimu. Å i aplinkybė logiÅ¡kai paaiÅ¡kina, kodėl I. Å . ir L. Å . bei liudytojų - artimų giminaičių parodymai kiekvienos apklausos metu pasipildė vis naujomis aplinkybėmis.

Per ilgÄ laikÄ , kurį G. Å . savo elgesiu neatsižvelgė į vaiko interesus, vyko daug, vaikÄ emociÅ¡kai trikdančių situacijų, susijusių tiek su vaiko žeminimu, tiek ir tyčiniu fiziniu kontaktu. Parodymų papildymas naujomis aplinkybėmis nėra pagrindas tiek I. Å ., tiek ir jo aplinkos žmonių parodymus vertinti kaip nepatikimus. 2.3. Aplinkybę, kad I. Å . apie fizinį smurtÄ nekalbėjo nuo 2018 metų pavasario su juo dirbančiai psichologei G. A., paaiÅ¡kino pati psichologė savo parodymuose nurodydama, kad su I.

Å . ji apie vaikystės dalykus nekalbėjo, kalbėjo apie einamÄ jÄ situacijÄ . Vertinant I. Å . pokalbius su psichologe yra svarbu, kad tuo metu jau vyko ikiteisminis tyrimas ir fizinio smurto jis nepatyrė, todėl logiÅ¡ka, kad psichologei G. A. jis apie jokias fizines bausmes nepasakojo. 2.4. Svarbiomis neatitiktimis I. Å . parodymuose teismas laikė skirtingÄ vaiko pasakojimÄ apie tai, kas jo nuomone žinojo apie prieÅ¡ jį naudojamÄ fizinį smurtÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad emocinės prievartos galimos pasekmės mokykloje buvo stebimos jau nuo 2017 m., nepaneigta, kad vaiko gerovės klausimas buvo aptariamas ir sprendžiamas pačių pedagogų, įtraukiant ir mokyklos socialinius darbuotojus bei psichologus.

Tokiu būdu, nustačius, kad apie santykius žinojo ugdymo įstaiga ir su vaiku dirbę suaugusieji, neatitikimus mažamečio nukentėjusiojo parodymuose, šioje dalyje laikyti esminiais, nėra jokio pagrindo. Teismo vertinimu, esamoje situacijoje liko neatsakyta, apie kokias aplinkybes I. Š. nurodė klasiokams, tačiau yra aišku, kad nukentėjusysis kalbėjo apie fizinio neliečiamumo pažeidimus artimoje aplinkoje atveju. Pažymėtina, kad teismas kritiškai vertino tuos parodymus, kurie iš tikrųjų buvo duoti jau baigiantis procesui, jau po to, kai apie elgesį su juo kalbėjo ne tik šeimos nariai, prisimindami jų pačių matytas. aplinkybes, bet ir specialistai, ir tai turėjo - įtakos, nukentėjusiojo parodymams teismo posėdžio metu, tačiau aplinkybes, kurias nukentėjusysis nurodė teisėjui pirmos apklausos metu, jis nuosekliai tvirtino ir papildomos apklausos metu. 2.5.

Esminių prieštaravimų liudytojos L. Š. parodymuose nėra. Teismas suabejojo šios liudytojos parodymų patikimumu dėl jos nurodytos aplinkybės, susijusios su 2018-03-29 fizinės bausmės taikymo pagrindu. Teismas detaliai analizavo šį įvykį patvirtinančius įrodymus, tačiau neatsižvelgė, kad L. Š. paaiškinimuose socialinei darbuotojai ir vėliau tesime atsispindi abi jos girdėtos bausmės panaudojimo versijos: pirma, G. Š., kai ji apie bausmę sužinojusi iš vaiko klausė paties G.

Å . ir jis nurodė, kad bausmė buvo skirta dėl elgesio mokykloje ir kita, vaiko versija, kad G. Å . nepatiko jo melas dėl televizoriaus žiÅ«rėjimo. Kadangi pati L. Å . nedalyvavo taikant fizinę bausmę, kitiems asmenis nurodoma versija galėjo kisti, priklausomai, su kuriuo pirma ji kalbėjo, su G. Å ., ar vaiku. Akivaizdu, kad teisme L. Å . patvirtina nukentėjusiojo nurodytÄ aplinkybę, tikėtina iÅ¡girstÄ iÅ¡ paties vaiko. 2.6. Teismas nepagrįsta sumenkino liudytojos A. P. parodymus. Pagrindu abejoti minimos liudytojos ir raÅ¡ytinių įrodymų (aktų) patikimumu teismas taip pat laikė parodymų neatitikimus dėl įvykio motyvo. 2.7.

Esminių prieÅ¡taravimų nėra ir liudytojų K. Č., P. Č., R. Č., D.M. Č. parodymuose. Teismas nepagrįstai Å¡ių asmenų parodymus vertino, kaip nepatikimus, dėl tos priežasties, kad teismui nepavyko nustatyti, kada ir kas tarpusavyje kalbėjosi apie įvykius sodyboje. Liudytojas K. Č. yra asmuo tiesiogiai matęs įvykį ir apie jį pasakojęs nuosekliai, todėl nesutapimai, liečiantys tik informacijos pasidalinimÄ tarpusavyje, nėra pakankami visai suabejoti liudytojo K. Č. parodymais. 2.8.

Teismas privalėjo kritiÅ¡kai įvertinti G. Å . parodymus kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu G. Å . pasinaudojo teise tylėti ir parodymus teisme davė teismui iÅ¡tyrus visus įrodymus. IÅ¡teisintasis neigė piktnaudžiavęs tėvo teisėmis ir pareigomis psichiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai gniuždant savo vaikÄ ir nurodė, kad niekada nėra taikęs fizinių bausmių, tačiau liudytoja A. P. patvirtino, kad G. Å . bendraujant neneigdavo, kad nemato problemos nusukti vaikui ausį už blogÄ elgesį.

Liudytojos teigimu neigimo iÅ¡ G. Å . pusės nebuvo, jis nesigynė. IÅ¡ bendravimo su kaltinamuoju suprasdavo, kad minėti veiksmai jam buvo auklėjimo bÅ«das. 2.9. Be to, byloje esantys užfiksuoti duomenys patvirtina, kad G. Å . buvo gerai žinoma ir aiÅ¡kiai suprantama konfliktų su L. Å . metu I. Å . kaip ir kitų vaikų emocinė bÅ«sena, tačiau akivaizdu, jog jis jokių iÅ¡vadų dėl to nedarė. Byloje esantys duomenys apie G. Å . administracinį baustumÄ už tokio pobÅ«džio veiksmus rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, puikiai suvokė savo nusikalstamų veikų pobÅ«dį - taikant psichiÅ¡kai gniuždančias auklėjimo priemones, numatė, kad dėl jos tokio veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, nes nereagavo į vaiko poreikius ir emocijas ir norėjo taip veikti.

3. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, iÅ¡teisintasis G. Å . bei jo gynėja – apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl G. Å . veikos, numatytos BK 163 straipsnyje 5. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamÄ jÄ bylÄ bei skundžiamÄ teismo nuosprendį konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. Å . iÅ¡teisino pagal BK 163 straipsnį, neįrodžius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). IÅ¡teisindamas G. Å . pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esančių prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti nepavyko, todėl visos abejonės lieka kaltinamojo naudai, o byloje nesurinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, jog G. Å . padarė veikÄ , turinčiÄ nusikaltimo požymių. Pirmosios instancijos teismas priimdamas G. Å . atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį savo iÅ¡vadas pagrindė tuo, jog:

1) byloje esančios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių L. Š. ir I. Š. nurodomų aplinkybių realumu, kurių negalima pašalinti ir tai neleidžia teismui I. Š. ir L. Š. parodymus laikyti patikimais;

2) abejonių kelia, todėl kritiškai vertintini ir L. Š. artimųjų – tėvų, brolio, dėdės parodymai;

3) I. Å ., L. Å . parodymai ir juos atitinkantys liudytojų P. Č., G. A. parodymai bei raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie esminėse detalėse dėl I. Å . bauginimo atidavimu į vaikų namus (globėjams) bei žeminimo vadinant įvairiais nemaloniais žodžiais sutampa ir vieni kitus papildo, leidžia pagrįstai manyti, jog G. Å . sÅ«nų vadino ne vienu neigiamÄ reikÅ¡mę turinčiu epitetu, sukeliančiu neigiamas asociacijas bei iÅ¡gyvenimus, tačiau nei Å¡ie, nei jokie kiti bylos duomenys nėra pakankami tvirtinti, kad toks G. Å . elgesys atitinka BK 163 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį;

4) byloje nėra jokio pagrindo bei tai neginčytinai patvirtinančių duomenų teigti, kad tarpusavio konfliktų su L. Š. metu išsakydamas jai įvairius žodžius, kaltinimus, ketinimus, G. Š. siekė psichiškai gniuždyti savo sūnų I. Š. ir suprato tokį savo veikimo pobūdį.

6. Vaiko teisės, jų apsaugos ir gynimo garantijos, vaiko elgesio kontrolės, tėvų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrÄ sias nuostatas Lietuvos Respublikoje nustato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – VTAPÄ®). Å io įstatymo nuostatos pagrįstos Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad už vaiko teisių užtikrinimÄ atsakingi tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai, turėdami teisę vienaip ar kitaip drausminti vaikÄ , neturi teisės naudoti prieÅ¡ jį fizinių bausmių ir bet kokio kito smurto (VTAPÄ® 24 straipsnis).

Fizinė bausmė suprantama kaip vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar vaikui fiziÅ¡kai kankinti arba pažeminti jo garbę ir (ar) orumÄ . Smurtas prieÅ¡ vaikÄ suprantamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas (VTAPÄ® 2 straipsnis).

Taigi fizinis vaikų baudimas, žeminimas ir nepriežiÅ«ra Lietuvoje yra uždrausti ir užtraukia teisinę atsakomybę (baudžiamÄ jÄ , administracinę, civilinę). Pažymėtina, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 12 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nustato, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

7. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka G. Å . kaltei padarius BK 163 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ konstatuoti, prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei byloje esančių, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų, įrodymų visetui. Apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai pernelyg svarbiÄ reikÅ¡mę suteikė nukentėjusiojo, liudytojos L. Å . ir jo artimųjų parodymuose esantiems neesminiams prieÅ¡taravimams, neįvertino įrodymų visumos, todėl padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas.

Byloje yra surinkta pakankamai duomenų leidžiančių daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl G. Å . kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 163 straipsnyje. Å iÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nukentėjusiojo, liudytojų L. Å ., V. O., I. R., G. A., iÅ¡ dalies K. Č., D. M. Č., P. Č. ir kitų liudytojų parodymai, ekspertizės aktas bei kitų bylos duomenų visuma.

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Å ios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieÅ¡ kitus įrodymus – jie turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, visetÄ . Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamÄ veikÄ , nustatyti jo kaltę bei iÅ¡spręsti kitus kiekvienai bylai reikÅ¡mingus klausimus.

9. IÅ¡ kaltinimo matyti, kad G. Å . buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas nepilnamečio I. Å . tėvu, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018-05-06 piktnaudžiavo savo teisėmis ir pareigomis sistemingai naudodamas fizinę ir psichinę prievartÄ . Pirmoji grupė aplinkybių iÅ¡skirtų kaltinime susijusi su tuo, jog iÅ¡teisintasis kiekvienÄ kartÄ paaiÅ¡kėjus I. Å . elgesiui, kuris jo netenkino, elgėsi prieÅ¡iÅ¡kai ir sistemingai naudojo fizines bausmes, kėlusias mažamečiui baimę ir fizinį skausmÄ .

Visų pirma, teismas nurodė, jog neįrodyta, kad laikotarpiu nuo 2013-08-23 iki 2015-05-29 I. Å . lankant ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ , adresu (duomenys neskelbtini), darželio patalpose keletÄ kartų be priežasties prieÅ¡iÅ¡kai bendravo su nukentėjusiuoju, barė jį ir vesdamas į namus žnaibė kojas dėl, jo nuomone, neteisingos vaiko kojų padėties einant, taip sukeldamas vaikui fizinį skausmÄ ir aiÅ¡kiai matomas trauminio poveikio žymes abiejose kojose. Be to, neįrodyta, jog laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2018-03-29, I.

Å . lankant (duomenys neskelbtini) mokyklÄ darželį, savo namuose (duomenys neskelbtini), mažamečiui nesilaikant jo nustatytų taisyklių dėl pamokų ruoÅ¡os, televizoriaus žiÅ«rėjimo, mokyklai skirtų drabužių dėvėjimo namuose, jo nuomone netinkamo valgymo ir elgesio daugybę kartų taikė neproporcingas vaiko elgesiui fizines bausmes sukeliančias vaikui skausmÄ , t. y., sudavė smÅ«gius ranka per sėdmenis, uždaręs į vonios kambarį mušė diržu bei elektros laidu, metaliniu antkakliu, mušė per pakinklius ir sėdmenis, kartÄ smÅ«giavo kumščiu nukentėjusiajam į virÅ¡ugalvį, be to, 2017 m. rudenį, po incidento mokykloje, kaltindamas mažametį dėl jo smurtinio elgesio mokykloje, spyrė nukentėjusiajam į Å¡launį, nes Å¡ios aplinkybės grindžiamos tik nukentėjusiojo I.

Å . bei jo mamos liudytojos L. Å . parodymais, kurie kelia pagrįstų abejonių jų patikimumu. Su Å¡iais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. 9.1. Kaip matyti 2018 m. gegužės 15 d. ikiteisminio tyrimo apklausos pas teisėjÄ metu, nukentėjusysis I. Å . nurodė, jog tėtis jį pradėjo drausminti jau nuo 5 metų, kai jis dar buvo prieÅ¡ mokyklinukas. Tėtis pasiimdavo jį iÅ¡ darželio ir žnaibydavo, kol nebÅ«davo mamos. Tėtis muÅ¡davo jį užrakinęs vonioje su telefono laidu, diržu, kurį pasiimdavo iÅ¡ vonioje esančio stalčiaus.

Tėtis yra jam spyręs. Spyręs yra ir už tai, kad susipyko su klasioku. Mušęs jį yra daug kartų. Šonuose būdavo net raudona, klasiokai klausdavo kas čia buvo. Dažniausiai mušdavo už tai, kad pažeisdavo tėčio nustatytus draudimus. Šias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir 2019 m. kovo 18 d. teisiamojo posėdžio metu, nurodęs, jog G. Š. yra jį mušęs telefono laidu arba elektros laidu, spyręs su koja, mušęs su šuns apykakle, mušė ja per sėdmenis. Mušė ir dėl to, kad buvo susipykęs su klasioku.

Mieste einant kartais spirdavo į kojas, nes kreivai jas statė, rėkdavo, kad atsilieka, eina lėtai, kad ne taip žodį iÅ¡taria, kad valgydamas iÅ¡sitepa. Kai tėtis supykdavo, nusivesdavo jį į voniÄ ir jam ,,nuduodavo‘‘. 9.2. Žinoma, vien Å¡ie nukentėjusiojo mažamečio parodymai negali bÅ«ti vienintelis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindas, nes juose nėra atskleistas tikslus įvykių laikas, fizinio smurto panaudojimo aplinkybės. Tačiau jo parodymus, Å¡iuo atveju, papildo bei patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Liudytoja L. Å . ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 3 d. apklausoje nurodė, jog G. Å . smurtÄ naudojo ne pirmÄ kartÄ , auklėdamas vaikus dažnai suduoda jiems per sėdmenis, praėjusių metų rugsėjį ar spalį sudavė nukentėjusiajam per sėdmenis, per kojas telefono įkrovėjo laidu vonios kambaryje. Fizines bausmes skiria kaip auklėjimo priemonę. Å ias aplinkybes liudytoja patvirtino ir 2018 m. birželio 5 d. apklausoje, nurodydama, jog G. Å . muÅ¡davo nukentėjusįjį nuo 5 metų, muÅ¡davo jį diržu, laidu užsirakinęs vonioje, užrėmęs duris, kad ji negalėtų įeiti.

Mušimo priežastys būdavo įvairios – namų darbų nepadarymas, televizoriaus žiūrėjimas, nepersirengimas, dažnai tai buvo auklėjamoji priemonė. Tais pačiais metais spyrė nukentėjusiajam į šlaunį, už tai, kad šis susimušė su klasės draugu. Nukentėjusysis jai yra sakęs, jog, kai G. Š. jį vesdavosi iš darželio, šis jam žnaibydavo kojas, dėl to, kad eina kreivai ar per lėtai. Anksčiau ji klausdavo nukentėjusiojo iš kur pas jį ant kojų mėlynės, tačiau jis sakydavo, kad užsigavo darželyje. 2019 m. vasario 11 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, jog kada nukentėjusįjį pasiimdavo iš darželio, G.

Å . už tai, kad nukentėjusysis eidavo lėčiau, ne taip statydavo kojas – spirdavo, kiÅ¡davo kojas jam, žnaibydavo. Yra metęs taburetę vaikui virÅ¡ galvos, už tai, kad Å¡is sudaužė puodelį. Fizinės bausmės jam buvo normali auklėjamoji priemonė. MuÅ¡davo nukentėjusįjį ir Å¡uns pavadėliu, ir laidu užsidaręs su vaiku vonioje. Tokių įvykių buvo daug, dalį jų yra pamirÅ¡usi. Apie I. Å . pasisakymÄ mokykloje dėl G. Å . prieÅ¡ jį naudojamo smurto, jÄ informavo liudytoja V.

O., tačiau Å¡iai liudytojai pasiteiravus ar tikrai G. Å . naudoja smurtÄ prieÅ¡ I. Å ., Å¡i pamelavusi, nes bijojo savo vyro G. Å .. TikrÄ jÄ padėtį apie Å¡eimoje naudojamÄ smurtÄ prieÅ¡ I. Å ., ji atskleidusi liudytojai V. O. tik 2018 m. nukentėjusiojo mokslo metų pabaigoje. Liudytoja A. P. 2018 m. gruodžio 7 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog G. Å . nei karto neneigė, kad mušė nukentėjusįjį. IÅ¡ bendravimo su G. Å . ji supratusi, kad smurtinio pobÅ«džio veiksmai yra jo auklėjimo bÅ«das.

Liudytoja V. O. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. birželio 6 d. apklausoje nurodė, jog vieno jos mokinio mama paklaususi, ar ji žinanti, kad nukentėjusysis klasės draugams sako, jog tėvas neduodantis šiam valgyti ir muša jį laidu. Šiuos parodymus ji patvirtino 2018 m. gruodžio 7 d. teisiamojo posėdžio metu, nurodžiusi iš esmės tas pačias aplinkybes. Taip pat pabrėžusi, jog nukentėjusiojo mama L. Š. vėliau prisipažinusi, jog anksčiau melavusi apie tai, jog namuose I. Š. nėra mušamas G.

Å .. Nukentėjusysis taip pat jai yra sakęs, jog G. Å . jo nekenčia, jo nemyli. RaÅ¡ant raÅ¡inėlį parašė, jog jis neturi tėčio. Liudytoja I. R. 2018 m. gruodžio 7 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog G. Å . ateidamas pasiimti nukentėjusiojo iÅ¡ darželio buvo griežtas – ragindavo, skubindavo nukentėjusįjį. (Duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio – darželio (duomenys neskelbtini) raÅ¡te nurodyta, jog G. Å . su nukentėjusiuoju bendraudavo grubiai, be priežasties vaikÄ bardavo.

Liudytoja D. M. Č. 2018 m. gruodžio 7 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog po įvykių areštinėje iš L. Š. ir I. Š. sužinojo, jog prieš nukentėjusįjį yra naudojamas smurtas – nukentėjusysis pasakojo, jog G. Š. yra metęs taburetę virš jo galvos, liepęs važiuoti bagažinėje. Pasakojo, jog G. Š. mušė jį diržu, metaliniu šuns antkakliu. Liudytojas P. Č. ikiteisiminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 11 d. apklausoje nurodė, jog L. Š. jam yra sakiusi, jog G.

Å . su I. Å . elgiasi ne tėviÅ¡kai, kad prieÅ¡ metus laiko yra sudavęs nukentėjusiajam elektros laidu. Liudytoja D. M. Č. yra pasakojusi jam, jog G. Å . nukentėjusiajam yra sudavęs ir metaliniu Å¡uns antkakliu. 2019 m. sausio 4 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra matęs, kaip G. Å . yra įspyręs nukentėjusiajam dėl jo eisenos. Liudytoja D. M. Č. 2019 m. sausio 14 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kartÄ , kai maudė I. Å ., pastebėjo, kad ant sėdmenų jam yra tamsi dėmelė.

Paklausus nukentėjusiojo iš kur ji – šis atsakė, kad tėvelis muša. Liudytojas R. Č. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 6 d. apklausoje nurodė, jog I. Š. gal prieš 2 metus yra sakęs, jog G. Š. jį mušė laidu nuo kompiuterio, 2018 m. gruodžio 7 d. teisiamojo posėdžio metu patvirtino šias aplinkybes. Liudytojas K. Č. ikiteisiminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 11 d. apklausoje nurodė, jog yra matęs G. Š. smurtaujant prieš nukentėjusįjį ir vienas iš tokių atvejų buvo prieš 1 – 1,5 metų, kai G.

Š. trenkė nukentėjusiajam į viršugalvį, nes šis nesuvalgė obuolio graužtuko. Šias aplinkybes patvirtino ir 2018 m. gruodžio 7 d. teisiamojo posėdžio metu. 2019 m. vasario 20 d. teisiamojo posėdžio metu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė J. V. nurodė, jog I. Š. eidamas į treniruotę ir pamatęs G. Š. - išsigando. Liudytojai J. V. nukentėjusiojo paklausus, kada jis bus pasiruošęs pamatyti G. Š., šis atsakė, kad tada, kai užaugs, nes tokiu atveju, jis galėsiantis apsiginti nuo įžeidinėjimų ir mušimų.

10. Taip pat, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog neįrodyta, kad laikotarpiu nuo 2013-08-23 iki 2015-05-29 sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini), bausdamas už jo nuomone netinkamÄ elgesį, G. Å . lazdyno vytele du kartus trenkė I. Å . per rankas bei sudavė vienÄ smÅ«gį rankos delnu į veidÄ , sukeldamas vaikui fizinį skausmÄ , nes Å¡i kaltinimo dalis grindžiama tik nepatikimais D. M. Č., P. Č., K. Č. parodymais, be to, aplinkybės, jog 2016 m. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku bei tiksliai nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) mieste, kad G.

Å . nuomone, I. Å . netrukdytų dirbti prie automobilio, koja spyrė mažamečiui į sėdmenis, taip sukeldamas vaikui fizinį skausmÄ , neįrodyta, nes Å¡i kaltinimo dalis grindžiama tik nepatikimais P. Č. parodymais. 10.1. Kaip matyti, 2019 m. kovo 18 d. apklausos metu nukentėjusysis nurodė, jog liudytojas K. Č. jam yra sakęs, jog matė, kaip G. Å . mušė nukentėjusįjį vytele, tačiau pats Å¡io atvejo nepamenantis. Liudytojas K. Č. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 11 d. apklausoje nurodė, kad sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), matė, kaip G.

Å . nusilaužė lazdyno vytelę, trenkė ja du kartus I. Å . per abi rankas, o paskui delnu per veidÄ . Liudytojas pamena, jog P. Č. matė šį įvykį. Teisiamojo posėdžio metu 2019 m. sausio 14 d. liudytojas patvirtino, jog G. Å . mušė nukentėjusįjį vytele, tačiau teigė, jog nežino, ar P. Č. matė šį įvykį. Liudytojas P. Č. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 11 d. apklausoje nurodė, jog dirbant su K. Č. iÅ¡girdo, jog verkia I. Å ., todėl paklausus liudytojos D.

M. Č. kas nutiko, Å¡i atsakiusi, jog G. Å . su lazdynu ,,drožė‘‘ nukentėjusiajam. Be to, liudytojas pažymėjo, jog maždaug prieÅ¡ 1,5 metus, kai G. Å . keitė jam automobilio ratus, o kartu dirbęs I. Å . norėjo G. Å . padėti, G. Å . spyrė nukentėjusiajam į sėdmenis, kad nukentėjusysis nesimaiÅ¡ytų. Teisiamojo posėdžio metu 2019 m. sausio 14 d. liudytojas patvirtino, jog kartÄ remontuojant maÅ¡inÄ â€“ keičiant padangas, G. Å . įspyrė I. Å ., nes Å¡is norėjo padėti G.

Å ., o jam tai nepatiko, o kalbant dėl nukentėjusiojo muÅ¡imo vytele - girdėjo vaiko verksmÄ , tačiau nurodė, jog nepamenantis, kas papasakojo jam apie tai, kas tada nutiko. Liudytoja D. M. Č. teisiamojo posėdžio metu 2019 m. sausio 14 d. patvirtino, jog žino, kad G. Å . mušė nukentėjusįjį su vytele, tačiau nepamenanti, kas jai pasakė apie šį įvykį. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, Å¡ių liudytojų parodymai laikomi nepatikimais, nes nėra aiÅ¡ku, kuris liudytojas kuriam pasakė apie įvykį su vytele, tačiau tokie prieÅ¡taravimai dėl įvykio aplinkybių pasidalinimo tarpusavyje negali bÅ«ti laikomi esminiais – visi minėti liudytojų parodymai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, jog nukentėjusysis buvo muÅ¡amas sodyboje vytele.

Analogiškai nėra pagrindo abejoti ir dėl kaltinimo dalies - G. Š. spyrio į sėdmenis nukentėjusiajam keičiant automobilio ratus: nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog abejotina, kad esant tokiems santykiams tarp P. Č. ir G. Š. – šis galėtų keisti P. Č. automobilio ratus, tačiau tokie pirmosios instancijos teismo argumentai nelaikomi pagrįstais, juolab, kad pats nukentėjusysis yra minėjęs, jog jis kartu su P. Č., L. Š. ir G. Š. kartu yra dirbę prie automobilio.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog neįrodyta, kad 2018-03-29, apie 17 val., bausdamas dėl televizoriaus žiÅ«rėjimo, G. Å . sugriebė ir tempė mažametį spausdamas ausis, sukeldamas jam fizinį skausmÄ ir aiÅ¡kiai matomas trauminio poveikio žymes abiejose ausyse, nes G. Å . neigė tempęs nukentėjusiajam už ausų, o be nepatikimų nukentėjusiojo I. Å ., liudytojų L. Å ., A. P. parodymų bei Å¡ios liudytojos raÅ¡ytų aktų, byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie pagrįstų G.

Å . kaltę dėl Å¡ių veiksmų. 11.1. Kaip matyti, 2018 m. gegužės 15 d. apklausus nukentėjusįjį I. Å ., jis nurodė, jog už tai, kad Å¡is melavo nežiÅ«rėjęs televizoriaus, G. Å . supyko ir tempė nukentėjusiajam už ausų. Buvo vakaras, saulė jau buvo raudona. Liudytojos L. Å . tuo metu namuose nebuvo. 2019 m. kovo 18 d. apklausoje, I. Å . patvirtino Å¡ias aplinkybes. Kaip matyti, dėl Å¡io įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. PraneÅ¡ime apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ užfiksuota, jog liudytoja L.

Å . grįžusi į namus rado nukentėjusįjį verkiantį, nes G. Å . tempė jam už ausų, taip sukeldamas fizinį skausmÄ . Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 3 d. apklausoje liudytoja L. Å . nurodė, jog grįžusi namo rado verkiantį I. Å ., dėl to, jog G. Å . jam tempė už ausų dėl to, kad Å¡is pamelavo nežiÅ«rėjęs televizoriaus. Paklausus G. Å ., kodėl Å¡is taip pasielgė – jis atsakė, jog ,,už melÄ ir melo neapkęsiu‘‘. Å ias aplinkybes patvirtino ir 2018 m. birželio 6 d. apklausos metu bei 2019 m. vasario 11 d. teisiamojo posėdžio metu, nurodžiusi, kad G.

Å . nusuko ausis nukentėjusiajam už tai, kad melavo nežiÅ«rėjęs televizoriaus. 2018 m. kovo 29 d. apsilankymo Å¡eimoje akte liudytoja A. P. nurodė, jog bendraujant su sutuoktiniais, L. Å . papasakojo, jog G. Å . nukentėjusiajam tempė už ausų, nes berniukas bÅ«damas mokykloje išėjo į laukÄ . G. Å . paklausus, kodėl taip elgėsi, Å¡is atsakė, jog bijojo, kad vaikas nesusirgtų. 2018 m. balandžio 3 d. pokalbio akte, liudytoja A. P. nurodė, jog telefonu kalbant su G. Å . ir jo paklausus, ar jis naudoja smurtÄ prieÅ¡ vaikus, Å¡is atsakė, kad ne, tačiau pripažino, kad už ausų tampė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 2 d. apklausos metu, liudytoja A. P. patvirtino apsilankymo šeimoje akte nurodytas aplinkybes bei nurodė, jog paklausus G. Š., kaip mušė nukentėjusįjį, šis atsakė klausimu – ar pati liudytoja nebuvo mušama savo tėvų ir patvirtino, kad I. Š. tempė už ausų. Šias aplinkybes liudytoja patvirtino ir 2018 m. gruodžio 7 d. teisiamojo posėdžio metu, nurodžiusi, jog G. Š. neneigė sukęs nukentėjusiajam ausis. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog dėl nesutapusio įvykio motyvo šie parodymai bei liudytojos A.

P. raÅ¡ytiniai aktai nėra patikimi, tačiau teismas neįvertino, jog visų Å¡ių įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog dėl vieno ar kito motyvo, G. Å . tampė už ausų nukentėjusiajam I. Å .. Tai, kad iÅ¡teisintasis neigia Å¡ias aplinkybes, laikytina jo gynybine pozicija, nes jokie objektyvÅ«s bylos duomenys to nepatvirtina, o kaip tik - paneigia. Be to, pažymėtina, jog nei viena liudytoja nedalyvavo G. Å . tempiant už ausų nukentėjusiajam, todėl neesminiai prieÅ¡taravimai Å¡iuo atveju yra galimi.

Kita vertus, nukentėjusysis nuosekliai nurodė motyvÄ , kodėl G. Å . tampė jam už ausų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog inkriminuojamos aplinkybės įrodytos remiantis byloje esančių įrodymų visuma.

12. Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, ,,emocinė tiriamojo būsena (vyrauja nerimas, įtampa, liūdesys, nuoskauda, tampa psichomotoriškai sulėtintas) atitinka pasakojimo turinį. Jo pasisakymai ekspertizės metu: „tiksliai neprisimenu, tik prisimenu, kad mušdavo, kad pykdavo“, „skriaudė, erzino mane, pravardžiavo“; įvardina kylančius jausmus: „liūdesys, pyktis, skausmas, neramu ir baisu“. Tėvo elgesys, kuris tiriamajam kelia šiuos jausmus:

„erzina, muÅ¡a, pravardžiuoja, aiÅ¡kina viskÄ - nedaryk to ar to. Kojas kiÅ¡a, kai einu, spiria į kojas. <...> Tėvas „negailestingas, nelabai geras, niekur neleisdavo važiuoti, neleisdavo man valgyti, bet mama slapta duodavo. <...> Nustatyta, jog bendrieji intelektiniai tiriamojo gebėjimai yra tolygiai pasiskirstę ir atitinka jo amžių. MÄ stymo ir atminties sutrikimų, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių „kas kur kÄ darė“ aplinkybių, jų įsiminti ir vėliau atgaminti apklausų metu, jam nenustatyta.

Atgamindamas ne vienÄ galimo fizinio ir psichologinio smurto epizodÄ , tiriamasis geriau prisimena stipresnes emocijas sukėlusius įvykius; dėl praeinančio ilgesnio nuo įvykių laiko ne visas aplinkybes berniukas gali atgaminti detaliai, taip pat kai kuriuos prisiminimus, susijusius su galimai patirtu smurtu, tiriamasis stengiasi sÄ moningai slopinti (negalvoti ir pamirÅ¡ti). <...> Tiriamojo žinios apie su juo galimai atliktų veiksmų (tiek fizinio, tiek psichologinio smurto) esmę atitinka jo amžių ir gyvenimiÅ¡kÄ patirtį.

Vaikas savais žodžiais paaiÅ¡kina jų pobÅ«dį ir reikÅ¡mę, o kai kuriuos savo paaiÅ¡kinimus grindžia asmenine patirtimi. <...> Ekspertizės metu tiriamasis pakartoja ankstesnių savo parodymų esmę. <...> Emocinis tiriamojo atsakas į pasakojimo turinį yra realistiÅ¡kas ir sustiprina jo parodymų patikimumÄ . IÅ¡ tiriamojo žodžių, pateiktų ekspertei: „Nenorėčiau bendrauti su tėčiu. Jis muÅ¡davo. Su laidu, diržu, kartais spirdavo. Dažniausiai muÅ¡davo su laidu. KartÄ norėjo su taburete, bet mama apgynė, tada dar bute gyvenom.

MuÅ¡davo už tai, kad televizorių pažiÅ«rėdavau ir pameluodavau, kad nežiÅ«rėjau. Buvo, kad maÅ¡inoje žnaibė kojas. MuÅ¡ti pradėjo, kai gimė brolis. Man buvo maždaug 4-5 metai. AÅ¡ darželį lankiau. Mama ne visada matydavo, ji jam neleisdavo muÅ¡ti, sakė nemuÅ¡ti. Tėtis dažniausiai muÅ¡davo vonioje, uždarydavo duris ir užrakindavo, kad niekas neįeitų. Daugiausiai duodavo per užpakalį, yra per veidÄ su ranka davęs, už ausų tampęs <...> Jam nepatiko, jog meluoju, jog ne visÄ maistÄ lėkÅ¡tėje suvalgau <...> Jis rėkdavo, kad aÅ¡ kažko nepadarau, kad siurbdamas palieku trupinių.

Buvo kartÄ , kad su draugu susipykom ir susimušėm netyčia, aÅ¡ dar iÅ¡ pykčio negražiai mokytojai pasakiau, mane nuvedė pas direktorę. Kai grįžau namo, tėtis apie tai jau žinojo ir spyrė man į kojÄ . Nepamenu, kaip dažnai mane muÅ¡davo. BÅ«davo kas kelias dienas, bÅ«davo ir kiekvienÄ dienÄ . <...> Atlikus psichologinį įvertinimÄ ir apibendrinus gautus duomenis, daroma iÅ¡vada, jog tiriamajam nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties, mÄ stymo ir kiti individualÅ«s psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų.

Tiriamojo parodymai yra realistiÅ¡ki - jie atitinka jo amžių, vartojamÄ Å¾odynÄ , protinio iÅ¡sivystymo lygį ir kitus jam bÅ«dingus individualius psichologinius ypatumus. Padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkcijÄ su realia patirtimi tiriamajam nenustatytas. Kitų asmenų poveikis tiriamojo duodamiems parodymams taip pat nenustatytas“.

13. Ä®vertinus visus Å¡iuos įrodymus, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog netikėti I. Å . parodymais nėra pagrindo. Nukentėjusysis pirmosios apklausos metu nurodė aplinkybes, kurias vėliau patvirtino ir papildomos apklausos metu. AnalogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir atliekant Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, kuri buvo atlikta praėjus daugiau nei metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Pirmosios instancijos teismas vertindamas nukentėjusiojo parodymus padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tai, kad nepilnametis buvo jauno amžiaus, kad tiksliai nepasakė kur ir kada buvo naudojamas smurtas prieÅ¡ jį, kad neaiÅ¡ku, kuriems asmenims jis buvo pasisakęs apie naudojamÄ smurtÄ , daro Å¡iuos parodymus nepatikimais – tokie netikslumai nesumenkina Å¡ių įrodymų reikÅ¡mės. Taip pat Å¡ių parodymų nesumenkina ir tai, jog nukentėjusiajam bendraujant su psichologe liudytoja G.

A., I. Å . apie prieÅ¡ jį naudojamÄ fizinį smurtÄ nieko neminėjo, nes kaip pati liudytoja G. A. nurodė - bendraujant su nukentėjusiuoju buvo kalbama apie einamÄ jÄ situacijÄ , o apie vaikystės dalykus jie nekalbėjo. Analizuojamų įrodymų kontekste akivaizdu, jog esminiai prieÅ¡taravimai nukentėjusiojo parodymuose nėra nustatyti. Tokios pačios iÅ¡vados darytinos ir vertinant liudytojos L. Å . parodymus – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme Å¡i liudytoja davė nuoseklius parodymus.

Nors teismas kaip vienÄ iÅ¡ Å¡ios liudytojos nepatikimumo pagrindų nurodė, jog liudytoja duodama parodymus juos pildė naujomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, jog naudojamas smurtas tęsėsi ne vienerius metus, jis prieÅ¡ nukentėjusįjį pasireiÅ¡kė įvairiais bÅ«dais, todėl logiÅ¡ka, jog per tokį laikotarpį vienu kartu iÅ¡vardyti visus smurto atvejus yra sudėtinga. Aplinkybės apie fizinį smurtÄ patvirtintos ir liudytojų V. O., D. M. Č., P. Č., K. Č.¸ J. V. parodymais, kuriuose esminių prieÅ¡taravimų teisėjų kolegija nenustatė, todėl iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, jog G.

Å . piktnaudžiavo savo teise auklėti sÅ«nų ir fiziÅ¡kai jį gniuždė, t. y., suvokė, jog piktnaudžiavo savo kaip tėvo teisėmis - sistemingai ir tikslingai vartodamas fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu fiziÅ¡kai gniuždė I. Å . ir norėjo taip veikti.

14. Antroji grupė aplinkybių iÅ¡skirtų kaltinime susijusios su tuo, jog laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018-05-06 savo namuose (duomenys neskelbtini), G. Å . baugino ir žemino vaikÄ dėl jo gebėjimų, iÅ¡vaizdos, palankumo ir meilės motinai ir kiekvieno, vaikÄ kaltinančio pokalbio metu kartojo, kad I. Å . besmegenis, storas, todėl negaus valgyti, melagis ir ožys, nes skundžiasi mamai bei iÅ¡sakė ketinimus palikti vaikÄ be tėvų priežiÅ«ros (atiduoti globėjams), grasino bausti panaudojant fizinį smurtÄ , t. y., kaip įprastai, muÅ¡ti laidu užsidarius vonioje bei pasmaugti.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje neginčijamai įrodyta, kad G. Å . nukentėjusįjį vadino ne vienu neigiamÄ reikÅ¡mę turinčiu epitetu, tačiau tokie iÅ¡teisintojo veiksmai neatitinka BK 163 straipsnio nusikalstamos veikos sudėties, nenustačius, kad iÅ¡teisintasis vartodamas tokiu žodžius veikė tiesiogine tyčia. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. 14.1. Nors G. Å . savo kaltę neigia, tačiau baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų įrodymų visetas patvirtina, kad jis, bÅ«damas nukentėjusiojo I.

Å . tėvu, atsakingas už jo auklėjimÄ , vystymÄ si, privalėdamas rÅ«pintis jo sveikata, ugdymu, piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis, sistemingai naudodamas psichinę prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį. I. Å . 2018 m. gegužės 15 d. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, jog tėvas jį ne kartÄ vadino užgauliais įžeidžiančiais žodžiais: G. Å . nukentėjusiajam sakė, kad juo negalima pasitikėti, kad jis storas, sakė, kad iÅ¡veÅ¡ į vaikų namus ir atiduos į kitÄ Å¡eimÄ .

Jis kiekvienÄ dienÄ sakydavo, kad Å¡is klauso mamos, bet neklauso jo. G. Å . nukentėjusiajam sakė, jog Å¡is iÅ¡eis iÅ¡ namų, nes bėgioja paskui mamÄ . Å ias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir 2019 m. kovo 18 d. apklausoje, kurioje taip pat nurodė, jog I. Å . kai tėtis bÅ«davo piktas, jį iÅ¡vadindavo visokiais žodžiais: jeigu iÅ¡sitepdavo valgant, sakydavo ,,kiaule tu, kaip tu čia valgai‘‘, kad iÅ¡mes iÅ¡ namų be rÅ«bų. VienÄ kartÄ buvo sukrovęs daiktus, bet jų neiÅ¡vežė, grasindavo jam.

Liudytoja L. Å . ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. balandžio 26 d. apklausos metu nurodė, jog nukentėjusysis jai sakęs, kad G. Å . grasina jį atiduoti kitai Å¡eimai, kad prilups vonioje įkrovėjo laidu. 2018 m. birželio 5 d. apklausos metu nurodė, jog nukentėjusįjį G. Å . pastoviai žemindavo, vadino Erodu, storu, besmegeniu, ožiu, gÄ sdindavo, kad negyvens su mama. 2019 m. vasario 11 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes ir nurodė, jog G.

Å . nukentėjusįjį nuolat užgauliodavo, žemindavo, vadindavo necenzÅ«riniais žodžiais, vadindavo melagiu, storu, kad iÅ¡ nukentėjusiojo atims mamÄ , liepdavo nukentėjusiajam mažiau ryti (tai užfiksuota ir tarp L. Å . ir G. Å . vykusiame susiraÅ¡inėjime 2017 m.). (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2018 m. balandžio 24 d. raÅ¡te nurodyta, jog I. Å . bijo G. Å ., nes tėvas jį gÄ sdina atiduoti į vaikų namus, priekaiÅ¡tauja, kad berniukas per stambus.

Liudytojas P. Č. 2019 m. sausio 14 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra girdėjęs, kaip G. Å . nukentėjusįjį vadina buku. Liudytoja psichologė G. A. nurodė, jog jai nukentėjusysis sakė, jog, kai jis eidavo pavalgyti, G. Å . sakydavo nevalgyk ir taip storas. Kaip matyti byloje esantys liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai esminėse detalė sutampa, vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija pastebi, jog jei toks netinkamas I. Å . elgesys bÅ«tų buvęs pavienis, atsitiktinis atvejis, galbÅ«t galima bÅ«tų svarstyti apie administracinės atsakomybės taikymÄ (pavyzdžiui ATPK 181 straipsnį, numatantį atsakomybę už tėvų valdžios panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams), tačiau Å¡iuo atveju iÅ¡tirti įrodymai (ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir ekspertizės iÅ¡vada, kiti bylos duomenys) patvirtina, kad G.

Å . užgaulus elgesys su sÅ«numi, negali bÅ«ti vertinamas kaip pasakytas Å¡eiminio konflikto įkarÅ¡tyje ar vaiko auklėjimas. Vaikui buvo daromas ilgalaikis neigiamas psichinis poveikis, kuris vis kartojosi, taigi psichiÅ¡kai gniuždė vaikÄ , todėl vertinamas kaip pavojingas ir užtraukiantis baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Ekspertizės metu netgi buvo nustatyta, kad tėvo atlikti veiksmai iki Å¡iol turi psichotraumuojantį poveikį, veikia I. Å . emocinę bÅ«senÄ ir elgesį, netgi nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nors BK 163 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis formali, pasekmių dėl nusikalstamų veikų padarymo įrodinėti nereikia, tačiau šiuo atveju ekspertizės aktas leidžia įsitikinti, kad I. Š. parodymai dėl netinkamo tėvo elgesio visiškai įtikinantys, psichinis smurtas nepraėjo be pasekmių, tai netgi patvirtina, kad sūnaus žeminimas ir užgauliojimai nebuvo atsitiktiniai, vienkartiniai atvejai, o pasižymėjo sistemingumu ir periodiškumu. Akivaizdu, jokio tokio pobūdžio žodžiai, kuriuos naudojo G.

Å ., atsižvelgiant į nukentėjusiojo jaunÄ amžių, negali bÅ«ti laikomi betiksliais, tik neigiamas emocijas sukeliančiais žodžiais. PeržiÅ«rėjusi nukentėjusiojo apklausų vaizdo įraÅ¡us, teisėjų kolegija įsitikino, jog I. Å . yra tvarkingos iÅ¡vaizdos, kalba ir elgiasi adekvačiai, neiÅ¡Å¡aukiančiai. Taigi nėra jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti reikalingas griežtesnis auklėjimas ar drausminimas. VisiÅ¡kai akivaizdu ir suprantama, kad tėvams draudžiama vaikÄ kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumÄ , žiauriai su juo elgtis (tokie draudimai numatyti ne tik tarptautiniuose teisės aktuose, pvz.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, tačiau ir nacionaliniuose, pvz. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir t. t.). Å iuo konkrečiu atveju, iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, jog G. Å . piktnaudžiavo savo teise auklėti sÅ«nų, psichiÅ¡kai jį gniuždė (ne tik vadino menkinančiais, įžeidžiančiais žodžiais), t. y., suvokė, jog piktnaudžiavo savo kaip tėvo teisėmis siekdamas psichiÅ¡kai gniuždyti vaikÄ ir norėjo taip veikti. Pabrėžtina, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog namuose, esančiuose namuose (duomenys neskelbtini), apsigyveno nuo 2016 m. gegužės, todėl kaltinimas tikslinamas, nustatant laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio.

Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinime esančios aplinkybės – „grasinimo pasmaugti I. Š.“, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

15. Trečioji grupė aplinkybių iÅ¡skirtų kaltinime susijusi su tuo, jog laikotarpiu nuo 2017 m. spalio iki 2018-05-06, G. Å . baugino vaikÄ periodiÅ¡kai sukurdamas neapibrėžtÄ , baimę ir nerimÄ keliančias situacijas, kai savo namuose (duomenys neskelbtini), vaiko akivaizdoje sistemingai įžeidinėjo vaiko motinÄ L. Å . kaltindamas jÄ neiÅ¡tikimybe, nepakankama vaikų priežiÅ«ra, iÅ¡sakė ketinimus imtis priemonių, kad Å¡eimoje gyvenantys vaikai bÅ«tų atskirti nuo motinos, kontroliuodamas L.

Å . laisvalaikį ir vaikų akivaizdoje prašė pateikti praleistÄ laikÄ patvirtinančias nuotraukas, rodyti apatinius drabužius, kiekvieno ginčo metu demonstravo niekinamÄ požiÅ«rį į vaiko motinÄ bei 2018-05-06, apie 20.00 val., nukentėjusiojo akivaizdoje naudojo fizinę jėgÄ prieÅ¡ savo asmens susiraÅ¡inėjimo laisvę apginti norėjusiÄ L. Å . ir prieÅ¡ jos valiÄ paėmęs mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ perėjo prie fizinio kontakto bei vaiko akivaizdoje stipriai stÅ«mė L. Å ., kuri trenkėsi į namo sienos kampÄ .

Pirmosios instancijos teismas laikė Å¡ias aplinkybes neįrodytomis, nes nors konfliktai tarp G. Å . ir L. Å . vyko nukentėjusiojo akivaizdoje, tai nesudaro pagrindo tokį elgesį kriminalizuoti ir laikyti nukreiptÄ prieÅ¡ I. Å .. Su Å¡iomis iÅ¡vadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. 15.1. Byloje nustatyta, jog tarp sutuoktinių G. Å . ir L. Å . vyko tarpusavio ginčai, kuriuos neretai stebėjo ir nukentėjusysis I. Å .. Tai patvirtina byloje esantys G. Å ., liudytojų L. Å ., A. Å ., V. Å . parodymai bei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, garso ir vaizdo įraÅ¡as.

Liudytoja L. Å . tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, jog G. Å . jÄ persekioja, kaltina neiÅ¡tikimybe, netvarkingumu, vaikų nepriežiÅ«ra, reikalauja informuoti kas valandÄ kur ji esanti, gÄ sdina, kad atims vaikus. 2018 m. gegužės 6 d. G. Å . pamatęs, kad jai parašė jos draugas (duomenys neskelbtini) - pradėjo pavydėti ir pasiėmęs jos telefonÄ reikalavo parodyti kas parašė. Jai Å¡ito nepadarius – pradėjo rėkti, keikti jÄ necenzÅ«riniais žodžiais.

Nukentėjusysis I. Å . 2018 m. gegužės 15 d. apklausoje nurodė, jog jam buvo baisu, kai tėvai pykosi. 2019 m. kovo 18 d. apklausoje nurodė, kad tėtis vadino L. Å . durne, psiche, dar kitokiais žodžiais, jÄ mušė. Taip elgdavosi, kai ant jos supykdavo. Tokiais atvejais nukentėjusysis jausdavosi negerai, norėdavo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, kol baigsis konfliktas. Konflikto dėl telefono metu G. Å . ir L. Å . iÅ¡bėgo į kiemÄ , lakstė basomis. L. Å . sugriebė G. Å . už maikės, Å¡is nugriuvo.

Ar kÄ nors G. Å . padarė L. Å . – neprisimena. Liudytoja psichologė G. A. 2019 m. balandžio 19 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog bendraujant su nukentėjusiuoju, ji pastebėjo, kad jam trÅ«ksta saugumo jausmo dėl nesutarimų tarp mamos ir tėčio. Ä®tempti santykiai jam kelia nesaugumo jausmÄ . Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, o teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, jog tai, kad tokie konfliktai vyko nukentėjusiojo akivaizdoje nėra toleruotini ir laikytini netinkamu elgesiu, tačiau tai nesudaro pagrindo tokių ginčų metu G.

Š. išsakytų žodžių laikyti nukreiptų prieš nukentėjusįjį, t. y., teigti, jog tokiais veiksmais G. Š. siekė psichiškai gniuždyti nukentėjusįjį. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tarp G. Š. ir L. Š. tarpusavio santykiuose nebuvo abipusės pagarbos: kaip matyti iš 2018 m. balandžio 23 d. susirašinėjimo tarp šių asmenų, nei vienas nevengė kito vadinti užgauliais žodžiais, įžeidžiančiais epitetais, todėl nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusysis neigiamus išgyvenimus patyrė vien dėl G.

Å . veiksmų. Darytina iÅ¡vada, jog Å¡ioje dalyje inkriminuotos aplinkybės buvo nukreiptos į liudytojÄ L. Å . – konfliktų metu iÅ¡sakyti žodžiai, atlikti veiksmai, esant įtemptiems sutuoktinių santykiams, neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas, tačiau tokie veiksmai besÄ lygiÅ¡kai negali bÅ«ti laikomi nukreiptais prieÅ¡ nukentėjusįjį I. Å ., t. y., veikiant tiesiogine tyčia, todėl Å¡ios aplinkybės Å¡alintinos iÅ¡ kaltinimo.

16. Pagal BK 163 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rÅ«pintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziÅ¡kai ar psichiÅ¡kai gniuždydamas vaikÄ , palikdamas jį ilgÄ laikÄ be priežiÅ«ros ar panaÅ¡iai žiauriai elgdamasis su vaiku. Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y., jai bÅ«dingas kartotinumas ir periodiÅ¡kumas. Nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimÄ , jeigu jis Å¡iÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia, t. y., jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553-942/2015).

17. Ä®vertinusi G. Å . padarytÄ veikÄ , skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡i veika atitinka BK 163 straipsnio požymius, todėl konstatuotina, jog įrodyta, kad G. Å ., bÅ«damas nepilnamečio tėvu, turėdamas teisę ir pareigÄ auklėti savo mažametį vaikÄ I. Å ., bÅ«damas atsakingas už savo vaiko auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalėdamas rÅ«pintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas vaikui sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018-05-06 piktnaudžiavo Å¡iomis savo teisėmis ir pareigomis sistemingai naudodamas fizinę ir psichinę prievartÄ , o bÅ«tent:

1) kiekvienÄ kartÄ paaiÅ¡kėjus I. Å . elgesiui, kuris jo netenkino, elgėsi prieÅ¡iÅ¡kai ir sistemingai naudojo fizines bausmes kėlusias mažamečiui baimę ir fizinį skausmÄ , t. y. laikotarpiu nuo 2013-08-23 iki 2015-05-29 I. Å . lankant ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ , adresu (duomenys neskelbtini), darželio patalpose keletÄ kartų be priežasties prieÅ¡iÅ¡kai bendravo su nukentėjusiuoju, barė jį ir vesdamas į namus žnaibė kojas dėl, jo nuomone, neteisingos vaiko kojų padėties einant, taip sukeldamas vaikui fizinį skausmÄ ir aiÅ¡kiai matomas trauminio poveikio žymes abiejose kojose; tuo pačiu laikotarpiu sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini) bausdamas už jo nuomone netinkamÄ elgesį lazdyno vytele du kartus trenkė I.

Å . per rankas, bei sudavė vienÄ smÅ«gį rankos delnu į veidÄ , sukeldamas vaikui fizinį skausmÄ ; laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2018-03-29, I. Å . lankant (duomenys neskelbtini) mokyklÄ darželį, savo namuose (duomenys neskelbtini), mažamečiui nesilaikant jo nustatytų taisyklių dėl pamokų ruoÅ¡os, televizoriaus žiÅ«rėjimo, mokyklai skirtų drabužių dėvėjimo namuose, jo nuomone netinkamo valgymo ir elgesio daugybę kartų taikė neproporcingas vaiko elgesiui fizines bausmes sukeliančias vaikui skausmÄ , t. y. sudavė smÅ«gius ranka per sėdmenis, uždaręs į vonios kambarį mušė diržu bei elektros laidu, metaliniu antkakliu mušė per pakinklius ir sėdmenis, kartÄ smÅ«giavo kumščiu nukentėjusiajam į virÅ¡ugalvį, be to, 2017 m. rudenį, po incidento mokykloje, kaltindamas mažametį dėl jo smurtinio elgesio mokykloje, spyrė nukentėjusiajam į Å¡launį, taip pat 2016 m. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku bei tiksliai nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) mieste, kad jo nuomone, I.

Å . netrukdytų dirbti prie automobilio, koja spyrė mažamečiui į sėdmenis, taip sukeldamas vaikui fizinį skausmÄ , o 2018-03-29 apie 17 val., bausdamas dėl televizoriaus žiÅ«rėjimo, sugriebė ir tempė mažametį spausdamas ausis sukeldamas fizinį skausmÄ ir aiÅ¡kiai matomas trauminio poveikio žymes abiejose ausyse;

2) laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018-05-06 savo namuose (duomenys neskelbtini), baugino ir žemino vaikÄ dėl jo gebėjimų, iÅ¡vaizdos ir palankumo ir meilės motinai ir kiekvieno, vaikÄ kaltinančio, pokalbio metu kartojo, kad I. Å . besmegenis, storas, todėl negaus valgyti, melagis ir ožys, nes skundžiasi mamai, bei iÅ¡sakė ketinimus palikti vaikÄ be tėvų priežiÅ«ros (atiduoti globėjams), grasino bausti panaudojant fizinį smurtÄ , t. y., kaip įprastai, muÅ¡ti laidu užsidarius vonioje.

18. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo G. Å . iÅ¡teisintas pagal BK 163 straipsnį neįrodžius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – G. Å . pripažįstamas kaltu pagal BK 163 straipsnį (BPK 329 straipsnio 2 punktas) bei sprendžiamas klausimas dėl jam skirtinos bausmės bei neturtinės žalos atlyginimo. Dėl bausmės ir civilinio ieÅ¡kinio 19. Skirdamas bausmę G. Å . teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumÄ , jo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, į nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadijÄ ir pasekmes, į kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

20. Skiriant bausmę G. Å ., teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. G. Å . pirmÄ kartÄ teisiamas už apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamÄ nusikalstamÄ veikÄ , administracine tvarka baustas, dirba, iÅ¡situokęs. Ä®vertinus Å¡iuos, jį charakterizuojančius duomenis bei nusikalstamos veikos sudėtingumÄ ir jos pobÅ«dį, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad prokurorės pasiÅ«lyta bausmės rÅ«Å¡is ir jos dydis yra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai ir G. Å . asmenybei.

21. Skunde praÅ¡oma G. Å . paskirti BK 721 ir 722 straipsniuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones. BK 721 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu. BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. G. Å . padarė smurtinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ Å¡eimos narį – savo sÅ«nų.

Smurto pobūdis buvo įvairus – fizinis, psichologinis, tęsėsi ne vienerius metus, dėl konfliktų šeimoje nukentėjusysis bijo ir nenori bendrauti su G. Š.. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos manymu, tokios baudžiamojo poveikio priemonės yra adekvačios padarytam nusikaltimui, todėl siekiant koreguoti G. Š. elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų smurtas artimoje aplinkoje, skirtinos BK 721 ir 722 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei teismo nustatytu atstumu.

22. Apeliaciniu skundu prokurorė praÅ¡o priteisti iÅ¡ G. Å . neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam I. Å . – 1500 Eur. Analizuojamu aspektu, nukentėjusiojo interesus atstovaujanti įgaliotoji atstovė J. V. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ G. Å . priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neabejotina, kad nukentėjusysis patyrė stresÄ ir pažeminimÄ dėl tėvo veiksmų. Jis gan ilgÄ laiko tarpÄ â€“ nuo 2013 m. iki 2018-05-06 psichiÅ¡kai bei fiziÅ¡kai jį gniuždė, dėl ko jis patyrė stresÄ , baimę bei netikrumÄ . Apklaustas nukentėjusysis nurodė, kad su tėvu nenori bendrauti, kadangi jo bijo. 2019-09-26 – 10-25 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vados patvirtina, kad I. Å . yra nustatyti emocijų sutrikimai, kurie yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais.

Nurodyta, kad I. Š. įvykiai sukėlė trumpalaikes bei ilgalaikes pasekmes ir iki dabar išliekančias neigiamas emocines reakcijas atgaminant įvykius, t. y., turinčias ir turėsiančias reikšmingos įtakos Į. Š. kokybiškų tarpasmeninių santykių kūrimui, mokymuisi bei socialinei adaptacijai, be kita ko, nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat atsižvelgiama į G. Š. turtinę padėtį – jis dirba, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, į kurių interesus taip pat turi būti atsižvelgiama.

Ä®vertinus pažeistų vertybių svarbÄ , G. Å . turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos dydį lemiančiais kriterijais, nukentėjusiajam iÅ¡ G. Å . priteistina 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 3 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalį dėl G.

Å . iÅ¡teisinimo pagal BK 163 straipsnį ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ nuosprendį. Pripažinti G. Å . kaltu pagal BK 163 straipsnį ir paskirti jam bausmę – 1 metų laisvės apribojimÄ . Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktais, 721, 722 straipsniais, kartu su bausme G. Å . paskirti baudžiamojo poveikio priemones: nesiartinti prie I. Å . 1 metus arčiau kaip 100 metrų atstumu, taip pat įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant iÅ¡klausyti Å¡ias programas per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti nukentėjusiajam I. Å . 1500 (vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai) eurų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti galioti. Teisėjai Donatas Jatužis Danutė Å vitinienė Daina Vaidachavičienė