cb067a7f-e678-4776-849a-d471cd5b551a · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Skundo registracijos Nr Administracinė byla Nr. I-1667-583/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01271-2013-2      Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai KerÅ¡ienei, 2013 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.D. praÅ¡ymÄ atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. PareiÅ¡kėjo teigimu darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl 2009 m. balandžio 23 d. Seimo priimto Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo, kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d.) pakeistas Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas, nustatantis atskirų pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus.

Å iuo įstatymu buvo sumažinti 15 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai. 2009 m. liepos 17 d. Seimas priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymÄ (įsigaliojusį 2009 m. rugpjūčio 1 d.), kuriuo sumažinti 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginiai algų koeficientai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad aukščiau cituojamomis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas ir Å¡ios įstatymo nuostatos buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ.

BÅ«tent iÅ¡ Å¡io Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų pareiÅ¡kėjas ir kildina reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Atsakovas atsiliepimu į praÅ¡ymÄ nurodė, kad įstatymo leidėjas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatas yra numatęs sukurti teisinį reguliavimÄ , kuriuo bÅ«tų nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas.

Todėl atsakovo manymu valstybei numačius sukurti kompensavimo mechanizmÄ nėra pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės ir praÅ¡oma jo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjas ir atsakovas apie bylos nagrinėjimÄ informuoti tinkamai, kliūčių bylos nagrinėjimui nenustatyta. Teismas konstatuoja: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. Atsakovui pateikus pažymÄ apie pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį (b.l.18) bei teismui 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi pasiÅ«lius tikslinti reikalavimÄ dėl reikalaujamos priteisti sumos dydžio (b.l.20), pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo reikalavimų netikslino.Taigi pareiÅ¡kėjo reikalavimai priteisti atlyginimo dalį yra už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. ir neapima laikotarpio virÅ¡ijančio trejus metus.

Todėl šios bylos nagrinėjimo kontekste nėra aktualus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (galiojo iki 2012 m. gruodžio 31 d.) ir 301 straipsnio (galioja nuo 2013 m. sausio 1 d.) nuostatų, numatančių, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, taikymas. Todėl nėra teisinių prielaidų šios bylos nagrinėjimo sustabdymui dėl Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme priimto nagrinėti prašymo dėl aukščiau paminėtų darbo kodekso įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai (ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 4 dalį administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu. Todėl nesant teisnių prielaidų manyti, kad šioje byloje turėtų būti taikomas teisės aktas, dėl kurio atitikties Konstitucijai abejojama ir ginčo nagrinėjimas dėl to turėtų būti stabdomas, byla nagrinėjama iš esmės pagal ginčo teisinio santykio metu laike ir erdvėje galiojančias teisės normas.

Kaip jau paminėta, pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo kildina iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad „šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos“.

Vadinasi, Konstitucinis Teismas įpareigojo įstatymų leidėjÄ â€“ Lietuvos Respublikos SeimÄ â€“ nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bÅ«tent per protingÄ laikotarpį, o ne iÅ¡ karto (nedelsiant) po nutarimo paskelbimo „Valstybės žiniose“, kaip to reikalauja pareiÅ¡kėjas teismui teikiamu praÅ¡ymu, bus kompensuojamos dėl neteisėto sumažinimo neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalys. Å iame kontekste pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, be kita ko, atsižvelgęs bÅ«tent į minėtas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo iÅ¡vadas, priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymÄ (Žin., 2013, Nr. 102-5032) (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas), kurio 2 straipsnyje inter alia numatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gegužės 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (kompensavimo sÄ lygas, mastÄ ir bÅ«dÄ , laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektÄ ir pateikia pagal jame nustatytÄ kompensavimo mechanizmÄ apskaičiuotÄ kompensacijoms reikalingÄ lėšų sumÄ .

Be to, Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 punkte nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, rengdama Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektÄ , numato reikalingas lėšas atkuriamajai daliai ir teisės aktų nustatyto dydžio delspinigiams sumokėti. Taigi Lietuvos Respublikos Seimas nusprendė, kad 2014 metų biudžete turi bÅ«ti numatytos lėšos tik atkuriamai atlyginimų daliai mokėti, bet ne dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensacijoms mokėti.

Atsakovas atsiliepime į praÅ¡ymÄ neneigia, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo mokamas pažeidžiant KonstitucijÄ neproporcingai sumažintas atlyginimas. Kita vertus, minėto Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų kompensacijos neturi (negali) bÅ«ti mokamos – jos galės bÅ«ti mokamos tik įstatymų leidėjui nustačius atitinkamÄ kompensavimo mechanizmÄ (tvarkÄ ). Taigi, nors pati skola, t. y. pareiga kompensuoti dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtus praradimus, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios yra pripažįstama, tačiau Lietuvos Respublikos Seimas aukščiausios teisinės galios ordinariniu teisės aktu – įstatymu – nukėlė skolos (kompensacijų) mokėjimo terminÄ anksčiausiai iki 2014 m. gegužės 1 d. bei nustatė Å¡ios skolos mokėjimo tvarkÄ , t.y., kad kompensacijos turės bÅ«ti mokamos pagal specialų Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintÄ Ä¯statymÄ .

Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnis reiÅ¡kia, kad turtinės prievolės (kompensuoti iki 2013 m. spalio 1 d. dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtus praradimus) mokėjimo terminas yra nukeltas (ne anksčiau kaip iki 2014 m. gegužės 1 d.; Civilinio kodekso 6.33 str. 2 d. 6.35 str. 1 d.) ir Ä®gyvendinimo įstatymu yra nurodyta, kad Å¡i prievolė bus vykdoma pagal specialų Lietuvos Respublikos Seimo priimtÄ Ä¯statymÄ (Civilinio kodekso 6.39 str.). Pagal Civilinio kodekso 6.33 straipsnio 2 dalį, prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės;

Å¡iuo atveju negalima reikalauti jÄ Ä¯vykdyti tol, kol nesuėjo terminas <...>. Vadinasi, galima teigti, jog teismas neturi teisinio pagrindo priteisti dėl neproporcingo mažinimo iki 2013 m. spalio 1 d. neiÅ¡mokėtų darbo užmokesčio sumų, kol minėtas Ä®gyvendinimo įstatymas, nustatęs atidedamÄ jį terminÄ prievolei kompensuoti praradimus, nėra panaikintas, pakeistas ar pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Sprendimas priteisti atitinkamas sumas, nepaisant įstatymų leidėjo valios, pagal kuriÄ siekiant užtikrinti valstybės fiskalinę drausmę ir stabilumÄ , atidedamas kompensacijų mokėjimas, reikÅ¡tų valdžių padalijimo principo pažeidimÄ (Konstitucijos 5 str. 1 d.).

Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucija, inter alia jos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kuriÄ inter alia Seimo aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Seimo aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai, nepaneigia Seimo teisės nustatyti tokį naujÄ teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, t. y. naujÄ teisinį reguliavimÄ taikyti ir santykiams, kurie atsirado iki tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas minėtas Konstitucinio Teismo sprendimas.

Tokiu teisiniu reguliavimu turi bÅ«ti paisoma Konstitucijos, juo negali bÅ«ti pažeistas vieÅ¡asis interesas, jis turi atitikti inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo reikalavimus: negali bÅ«ti sudaryta prielaidų paneigti teisingumÄ , teisinį tikrumÄ , teisinį saugumÄ , juo turi bÅ«ti apsaugotos kitų asmenų sÄ Å¾iningai įgytos teisės (Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas). BÅ«tent tokį teisinį reguliavimÄ Ä¯statymų leidėjas ir įtvirtino Ä®gyvendinimo įstatymu, nustatydamas, kad neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), prieÅ¡taraujantį Konstitucijai, bus Å¡alinamos pagal specialųjį įstatymÄ .

Å iame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pats Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime akcentavo, kad įstatymų leidėjui kyla reikalavimas nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos“.

Akivaizdu, kad Konstitucinis Teismas tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės patvirtino Lietuvos Respublikos Seimo įgaliojimus spręsti, kaip ir kada turės bÅ«ti kompensuoti patirti praradimai bei iÅ¡ esmės nurodė, kad Å¡ie praradimai neturi bÅ«ti pradėti kompensuoti nedelsiant (iÅ¡ karto) po minėto nutarimo paskelbimo 2013 m. spalio 1 d. Konstitucinis Teismas akcentavo, kad kompensuota turi bÅ«ti per protingÄ laikotarpį, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime nurodė, kad kompensavimo mechanizmÄ numatantis teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

Konstitucinis Teismas nedetalizavo, koks laikotarpis laikytinas nepagrįstu delsimu, taigi atsižvelgiant į didelį asmenų, kuriems buvo mokėti atlyginimai iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto ir kurie po Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo įsigaliojimo įgyja teisę į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio kompensavimÄ , skaičių bei bÅ«tinybę Lietuvos valstybei gauti (sukaupti) finansinių iÅ¡teklių minėto kompensavimo užtikrinimui, turi bÅ«ti numatytas protingas ir proporcingas, skaičiuotinas nuo 2013 m. spalio 1 d. (minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo „Valstybės žiniose“), laikotarpis kompensavimo mechanizmui sukurti.

Kaip minėta, Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 punktu Vyriausybei nurodyta parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projektÄ iki 2014 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į Å¡alies finansinę padėtį, kad nėra sukaupta pakankamai lėšų, reikalingų nesumažintiems atlyginimams mokėti bei į tai, kad nuo 2013 m. spalio 1 d. atkuriamoms valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginėms algoms (atlyginimams) mokėti reikėtų didinti 2013 metų valstybės biudžeto iÅ¡laidas ir toks iÅ¡laidų padidinimas, nemažinant kitų iÅ¡laidų, pažeistų Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo nuostatas, o 2013 metais mažinant kitas iÅ¡laidas valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai negalėtų tinkamai užtikrinti jiems priskirtų funkcijų vykdymo bei tai keltų grėsmę esminių valstybės ir savivaldybių funkcijų atlikimui, be to, 2013 metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose lėšų nuo 2013 m. spalio 1 d. atkuriamai valstybės tarnautojų ir teisėjų darbo užmokesčio (atlyginimo) daliai sumokėti nenumatyta (žr.

Ä®gyvendinimo įstatymo preambulę), toks terminas laikytinas protingu ir pagrįstu, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog Lietuvos valstybė nepagrįstai delsia nustatyti neiÅ¡mokėtos atlyginimo dalies kompensavimo tvarkÄ . Vadinasi, nesant delsimo nustatyti neiÅ¡mokėtos atlyginimų dalies kompensavimo tvarkÄ , nėra pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylas yra pažymėjęs: sprendimo priėmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginčijamas.

Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta.

Taigi įvertinus aukščiau cituotÄ nuostatÄ konstatuotina, kad valstybei įsipareigojus sukurti kompensavimo mechanizmÄ ir pradėjus Å¡io kompensavimo mechanizmo rengimÄ , teisinių santykių kvalifikacija nėra baigta, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo teisė į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimÄ yra pažeista ir turi bÅ«ti ginama teisminiu keliu, nes nėra žinomas ir pats praradimų mastas. Ä®statymo leidėjui nenustačius kompensavimo mechanizmo, ar nustačius kompensavimo mechanizmÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo manymu nėra teisingai atlyginami praradimai dėl prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai pripažinto teisinio reguliavimo taikymo, tada bus galima konstatuoti, kad teisinių santykių kvalifikacija yra baigta ir yra prielaidos vertinti ar nėra pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės. Teismas, vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu ir remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo V.D. praÅ¡ymÄ atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjas                                                                                                               Remigijus Arminas