Legislator Case Law & Legislation
cb05bcc6-2007-4a76-91e8-386978da6830 AI generated

cb05bcc6-2007-4a76-91e8-386978da6830 · Kauno apygardos teismas

Case Number cb05bcc6-2007-4a76-91e8-386978da6830
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. D. ieÅ¡kinį atsakovui R. D. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ buto. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame suformulavo reikalavimus iÅ¡keldinti atsakovÄ R. D. su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (e. b. l. 1-2).

Legislator headnote

AI generated

cb05bcc6-2007-4a76-91e8-386978da6830 · Kauno apygardos teismas: Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintinas iÅ¡keldinant atsakovÄ su visais daiktais iÅ¡ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.39 straipsnis, 4.98 straipsnis). Teismas, įvertinęs, kad atsakovas kitos gyvenamosios patalpos Å¡iuo metu neturi, sprendė, jog sprendimo dalies dėl iÅ¡keldinimo vykdymas atidėtinas 1 mėnesiui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-548-259/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11886-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.; 3.1.1.2.17. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Buzelio, Izoldos Nėnienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. D. ieÅ¡kinį atsakovui R. D. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ buto. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame suformulavo reikalavimus iÅ¡keldinti atsakovÄ R. D. su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (e. b. l. 1-2).

Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2020-03-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1160-1087/2020 buvo nuspręsta atidalinti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant A. D. ½ dalį buto dalį priklausančiÄ R. D., o iÅ¡ A. D. priteisti 21 500 Eur kompensacijÄ R. D.. Kauno apylinkės teismo 2020-03-24 sprendimas įsiteisėjo 2020-07-02. Taigi, A. D. yra vienintelė buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Ä®siteisėjus teismo sprendimui, atsakovas R. D. ir toliau naudojasi butu, į ieÅ¡kovės tiek žodinį, tiek raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ iÅ¡sikeldinti nereaguoja.

Atsakovo naudojimasis butu trukdo ieÅ¡kovei juo disponuoti, o konkrečiai iÅ¡nuomoti ir gauti pajamas ir/ar parduoti. Atsižvelgiant į tai, kad butas priklauso ieÅ¡kovei nuosavybės teise, o atsakovas naudojasi butu be ieÅ¡kovės sutikimo ir prieÅ¡ ieÅ¡kovės valiÄ bei ignoruoja ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ iÅ¡sikeldinti iÅ¡ neteisėtai užimamo buto, ieÅ¡kovė yra priversta kreiptis į teismÄ dėl atsakovo iÅ¡keldinimo.

2. Atsakovas R. D. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (e. b. l. 14-21). Nurodė, kad ieÅ¡kovė nėra sumokėjusi atsakovui 21 500 Eur kompensacijos atsakovui pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2020-03-24 sprendimÄ , todėl negali reikalauti, kad atsakovas bÅ«tų iÅ¡keldintas iÅ¡ buto, nes nesumokėjus kompensacijos atsakovui vis dar priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas, įsiteisėjus teismo sprendimui, 2020-07-16, t.y. jau daugiau nei prieÅ¡ mėnesį laiko galėjo iÅ¡sirinkti ir nusipirkti jį tenkinantį 18 700 - 19 000 Eur kainuojantį vieno kambario butÄ Kauno mieste ir į jį iÅ¡sikelti, jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų įvykdžiusi įsiteisėjusį teismo sprendimÄ ir sumokėjusi 21 500 Eur.

Atsakovas nesutinka, kad ieÅ¡kovė savo prievolę dėl 21 500 Eur yra įvykdžiusi įskaitymu, nes Kauno apylinkės teismo 2020-03-24 sprendimas, kurio pagrindu ieÅ¡kovė atsakovui turi sumokėti kompensacijÄ , yra vykdytinas dokumentas, o ieÅ¡kovės atsakovui pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumas nebuvo patikrintas teisme. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas yra neįgalus asmuo, kuriam reikalingas nuolatinis ir gydymas medikamentais, ir atliekant planines vainikinių arterijų angiografijas (VAA). II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir iÅ¡keldino atsakovÄ R. D. su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ buto su rÅ«siu (3,65 kv.m. pažymėtu R-37), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, sprendimo dalies, dėl atsakovo R. D. su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ buto su rÅ«siu (3,65 kv.m. pažymėtu R-37), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡keldinimo, vykdymÄ atidėjo 1 mėnesiui ir priteisė iÅ¡ atsakovo R.

D. ieškovės A. D. naudai 675 Eur bylinėjimosi išlaidų. (e. b. l. 67-69).

4. Teismas nustatė, kad butas su rÅ«siu (3,65 kv.m. pažymėtu R-37), (duomenys neskelbtini), priklauso ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise pagal Kauno apylinkės teismo 2020-03-24 sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovei nuspręsta priteisti visÄ butÄ , o atsakovui priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės – 21 500 Eur piniginę kompensacijÄ už ½ dalį buto.

5. Teismas įvertinęs bylos medžiagÄ , teikiamus paaiÅ¡kinimus sprendė, kad ieÅ¡kovė yra buto su rÅ«siu (3,65 kv.m. pažymėtu R-37), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, o atsakovas naudojasi savininkės gyvenamosiomis patalpomis be teisinio pagrindo, nes Å¡alys nėra sudariusios jokių naudojimosi patalpomis sutarčių. Å iuo atveju ieÅ¡kovė, nebÅ«dama sutartinių teisinių santykių dalyvė, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo bÅ«dais, nes jos nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakovu, kuris naudojasi ieÅ¡kovės turtu be jos sutikimo ar leidimo.

Tokiu atveju ieškovės teisė yra ginama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytais būdais, ir vienas iš jų yra tas, kad pagal CK 4.98 straipsnį savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl atsakovo iškeldinimas iš ieškovei (savininkui) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006).

6. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog atsakovo veiksmai pažeidžia jos kaip savininko teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovė pagal Kauno apylinkės teismo 2020-03-24 sprendimÄ jam nesumokėjo kompensacijos už ginčo butÄ ir dėl to jis negali bÅ«ti iÅ¡keldintas, nes Å¡ie argumentai nėra susiję su Å¡ios bylos ieÅ¡kinio dalyku. Atsakovas nuosavybės teise kitos gyvenamosios patalpos neturi, tačiau kompensacijos iÅ¡mokėjimo nesiekia, nes nėra iÅ¡siėmęs vykdomojo raÅ¡to dėl jos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintinas iÅ¡keldinant atsakovÄ su visais daiktais iÅ¡ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.39 straipsnis, 4.98 straipsnis). Teismas, įvertinęs, kad atsakovas kitos gyvenamosios patalpos Å¡iuo metu neturi, sprendė, jog sprendimo dalies dėl iÅ¡keldinimo vykdymas atidėtinas 1 mėnesiui.

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, priteisė ieÅ¡kovės patirtas dylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniame skunde atsakovas R. D. praÅ¡o bylÄ pagal atsakovo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas (e. b. l. 74-76).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė, nebÅ«dama sutartinių teisinių santykių dalyvė, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo bÅ«dais, nes jos nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakovu, kuris naudojasi ieÅ¡kovės turtu be jos sutikimo ar leidimo. IeÅ¡kovę su atsakovu iki Å¡iol sieja prievoliniai santykiai, nes ieÅ¡kovė iki Å¡iol nėra įvykdžiusi prievolės pagal Kauno apylinkės teismo 2020-03-24 sprendimÄ sumokėti atsakovui 21 500 Eur piniginę kompensacijÄ už ½ dalį buto (CK 6.1 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovė pagal Kauno apylinkės teismo 2020-03-24 sprendimÄ nėra sumokėjusi atsakovui kompensacijos ir atsakovo nesikreipimas dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo prieÅ¡tarauja ne tik imperatyviai CK 4.90 straipsnio 2 dalius nuostatai, kad atsidalijantis bendraturtis gauna kompensacijÄ pinigais, bet ir teismų praktikai, kurioje nurodoma, kad savininko teisių gynimas negali bÅ«ti suabsoliutintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

J. v. A. S., Nr. 3K-3-163/2005). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo priimti sprendimÄ apriboti ieÅ¡kovės teises tol, kol ji neįvykdys prievolės sumokėti atsakovui 21 500 Eur piniginę kompensacijÄ už ½ dalį buto, priteistÄ Kauno apylinkės teismo 2020-03-24 sprendimu (CK 4.93 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 8.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006, nes joje dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų pasisakyta kitokio pobÅ«džio faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste.

Nurodytoje kasacinėje byloje ieškovė, nebūdama nei prievolinių, nei sutartinių teisinių santykių dalyvė, galėjo ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jos nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakove, kuri naudojasi ieškovės turtu be jos sutikimo ar leidimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovės nuosavybės teisę varžo prievoliniai teisiniai santykiai su atsakovu. Šie prievoliniai teisiniai santykiai yra kilę iš įsiteisėjusio ir nevykdomo teismo sprendimo ir iš įstatymo - CK 4.90 straipsnio 2 dalies, todėl visiškai nepriklauso nuo to, ar atsakovas siekia ar nesiekia kompensacijos išmokėjimo.

Atsižvelgiant į nurodytÄ prievolinių santykių teisinį reglamentavimÄ , kuris varžo ieÅ¡kovės nuosavybės teises tol, kol ji neįvykdė pareigos sumokėti atsakovui kompensacijÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas padarė materialinės teisės normų, reglamentuojančių savininko teisių apribojimÄ prievoliniuose teisiniuose santykiuose, pažeidimÄ , dėl ko neteisingai iÅ¡spręsta byla ir pirmosios instancijos teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas priimant naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. 8.3.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam teisme ir teisę į teisingÄ teismo procesÄ pirmosios instancijos teisme, nepaisant to, kad apeliantas pateikė praÅ¡ymÄ bylos nagrinėjimÄ atidėti dėl Covid-19 situacijos Lietuvoje, nurodydamas, kad serga kvėpavimo ligomis, todėl negali atvykti į teismo posėdį. Kauno apylinkės teisme nuo lapkričio 9 d. teismo lankytojų aptarnavimas vyko tik nuotoliniu bÅ«du (telefonu, elektroniniu paÅ¡tu, per elektroninių paslaugų portalÄ - EPP kitomis pasirinktomis nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis ar paprastu paÅ¡tu), į teismo posėdį buvo griežtai draudžiama vykti asmenims turintiems Å«mių virÅ¡utinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (pvz. karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas vienašališkai nusprendė, kad byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant, kadangi pagal CPK 51 straipsnio 2 dalį atsakovo dalyvavimas byloje nėra pripažintas būtinu, todėl atsakovo atstovės advokatės J. B. dalyvavimas teismo posėdyje pripažintinas tinkamu atstovauti atsakovo teises, nors žinojo, kad dėl Kauno mieste paskelbto karantino apeliantas net negalėjo susiekti su valstybės paskirta atstove ir aptarti su byla susijusių aplinkybių iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios.

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 17 straipsnyje įtvirtintÄ Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ , neužtikrino atsakovui CPK 42 straipsnyje nustatytos teisės žodinio proceso metu dalyvauti teismo posėdyje, duoti parodymus, reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus ieÅ¡kovės ir jos atstovo argumentams, užduoti jiems klausimus žodinio teismo posėdžio metu, juo labiau, kad apeliantas neturi galimybių nuotoliniu bÅ«du dalyvauti žodiniame teismo posėdyje, o EPP taip pat nesuteikia tokios techninės galimybės teismo posėdžio metu. 8.4.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu suvaržius atsakovo teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam teisme, byla pagal atsakovo apeliacinį skundÄ nagrinėtina žodinio proceso tvarka. Kartu turi bÅ«ti atsižvelgta į aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas, todėl teismo posėdis byloje turėtų bÅ«ti skiriamas per trumpiausiÄ laikÄ po to, kai Lietuvoje ir Kaune bus atÅ¡auktas karantinas.

9. IeÅ¡kovė A. D. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (e. b. l. 91-95). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Atsakovas remiasi tuo, kad jis turi teisę neterminuotai naudotis ieÅ¡kovės butu tol, kol ieÅ¡kovė jam nesumokės visos buto atidalijimo byloje Kauno apylinkės teismo 2020-03-24 sprendimu priteistos 21 500 Eur piniginės kompensacijos už ieÅ¡kovei priteistÄ Â½ atsakovo buto, tačiau su tokia atsakovo pozicija negalima sutikti.

Nors ieÅ¡kovė turi prievolę atsakovui sumokėti kompensacijÄ , kuri atsirado teismui atidalijus Å¡alims priklausiusi butÄ ir ieÅ¡kovei priteisus atsakovui priklausiusiÄ Â½ dalį buto, tačiau ieÅ¡kovės pareiga sumokėti kompensacijÄ kyla iÅ¡ buto nuosavybės teisės įgijimo, o atsakovo pareiga iÅ¡sikeldinti iÅ¡ buto kyla iÅ¡ to, kad atsakovas neturi teisėto pagrindo naudotis butu. Å ios prievolės tarpusavyje neturi jokio ryÅ¡io, todėl, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, tai, kad ieÅ¡kovė nėra sumokėjusi atsakovui kompensacijos, nepateisina jo neteisėto naudojimosi butu. 9.2.

Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006, nes net ir esant skirtingoms minėtos bylos ir Å¡ios bylos faktinėms aplinkybėms, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuota teisės taikymo taisyklė dėl savo universalaus pobÅ«džio yra tinkama ir Å¡iai situacijai. Apeliaciniu skundu, atsakovas siekia iÅ¡ esmės paneigti vienÄ pamatinių teisės principų ir iÅ¡ neteisės sukurti teisę t.y.

įteisinti savo neteisėtÄ naudojimÄ si butu ir toliau neapibrėžtÄ laikÄ riboti ieÅ¡kovės nuosavybės teisę, todėl teismas turėtų tokiems atsakovo siekiams užkirsti keliÄ . 9.3. IeÅ¡kovė nemoka atsakovui kompensacijos, nes jis aiÅ¡kiai yra iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ , kad nesikraustys iÅ¡ buto geruoju, su ieÅ¡kove nebendradarbiauja dėl kompensacijos priėmimo ir iÅ¡sikeldinimo, trukdo ieÅ¡kovei butu naudotis, jį iÅ¡nuomoti ar parduoti. Tas aiÅ¡kiai matyti ir iÅ¡ to, kad atsakovas netgi nesikreipė į antstolį dėl kompensacijos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kas rodo, kad jis nėra suinteresuotas jos gavimu – jam terÅ«pi kaip įmanoma ilgiau naudotis butu.

Taigi ieÅ¡kovei net ir sumokėjus kompensacijÄ , jai vis tiek tektų su atsakovu bylinėtis dėl jo iÅ¡keldinimo ir laukti, kol atsakovas bus iÅ¡keldintas jėga. Atitinkamai, nepavykstant susitarti su atsakovu, ieÅ¡kovė yra priėmusi sprendimÄ kompensacijos nemokėti, tol kol atsakovas nenutrauks jos nuosavybės teisės pažeidimo. 9.4. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam, nes atsakovas vedė bylÄ per atstovę advokatę J. B.. CPK 51 straipsnio 1-2 dalys numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus.

Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu, todėl jo teises buvo užtikrintos dalyvaujant jo atstovui profesionaliam teisininkui ir nebuvo pažeistos. Kita vertus, netgi jeigu laikyti, kad nesudarymas galimybės atsakovui dalyvauti procese yra procesinis pažeidimas, jis niekaip neįtakojo bylos baigties, todėl nėra pagrindo skundžiamo sprendimo naikinti. 9.5.

Apeliaciniame skunde nurodoma esÄ dėl karantino apribojimų atsakovas negalėjo susisiekti su savo atstove, aptarti su byla susijusių aplinkybių, o apribojus galimybę dalyvauti byloje, negalėjo duoti paaiÅ¡kinimų, užduoti klausimų ir pan., tačiau apeliaciniame skunde nėra pateikiama reikÅ¡mingų argumentų, įrodymų, paaiÅ¡kinimų ar pan., kurie bÅ«tų buvę pateikti pirmos instancijos teismui, jeigu atsakovas bÅ«tų tiesiogiai dalyvavęs teismo posėdyje. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovo nedalyvavimas teismo posėdyje nesukėlė jokių pasekmių ir neįtakojo priimto teismo sprendimo.

Atsakovas praÅ¡ydamas atidėti teismo posėdį pirmos instancijos teisme, iÅ¡ esmės siekė tik užvilkinti procesÄ ir laimėti dar kelis papildomus mėnesius gyvenimo ieÅ¡kovės bute. To paties siekia ir Å¡iuos apeliaciniu skundu.

10. Kauno apygardos teisme 2021 m. kovo 30 d. gautas ieÅ¡kovės A. D. praÅ¡ymas prijungti prie bylos A. D. sÄ skaitas ir mokėjimo dokumentus – UAB „Sergel“ 2021-02-23 pretenzijÄ dėl 116,69 Eur skolos AB „Kauno energija“ ir jos apmokėjimÄ 6,86 Eur sumai, AB „Kauno energija“ 2021-01-31 sÄ skaitÄ 138,28 Eur sumai ir jos apmokėjimÄ , AB „Kauno energija“ 2021-02-28 sÄ skaitÄ 18,84 Eur sumai ir jos apmokėjimÄ , UAB „Kauno vandenys“ 2021-01-31 sÄ skaitÄ 3,07 Eur sumai ir jos apmokėjimÄ , UAB „Kauno vandenys“ 2021-02-28 sÄ skaitÄ 4,32 Eur sumai ir jos apmokėjimÄ - iÅ¡ kurių matosi, kad apeliantas R. D., ginčydamas teismo sprendimÄ dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ buto, piktybiÅ¡kai nemoka už buto, kuriame neteisėtai gyvena, Å¡ildymÄ ir vandens tiekimÄ , o už Å¡ias paslaugas moka ieÅ¡kovė A. D., nes paslaugų teikėjai reiÅ¡kia pretenzijas dėl skolų.

11. Kauno apygardos teisme 2021 m. balandžio 6 d. gautas atsakovo R. D. praÅ¡ymas prijungti prie bylos naujus įrodymus – 2021-01-19 mokėjimo nurodymÄ , kad jis UAB „Kauno vandenys“ pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl 42,13 Eur skolos priteisimo sumokėjo skolÄ ir UAB „Kauno vandenys“ bylinėjimosi iÅ¡laidas civilinėje byloje Nr. e2-2062-947/2021; AB „Kauno energija“ 2021-02-28 sÄ skaitÄ 866,60 Eur sumai ir jos apmokėjimÄ 15 Eur sumai; mokėjimÄ kvitÄ , kuriame nurodyta, kad UAB „Ignitis“ 2021-03-22 sumokėta 3,87 Eur už dujas; mokėjimo kvitÄ , kuriame nurodyta, kad naudojantis „Perlas energija“ paslauga 2021-03-22 sumokėta 9,87 Eur už elektrÄ ; mokėjimÄ kvitÄ , kuriame nurodyta, kad UAB „Ignitis“ 2021-02-26 sumokėta 11,28 Eur už elektrÄ ; mokėjimo kvitÄ , kuriame nurodyta, kad naudojantis „Perlas energija“ paslauga 2021-02-26 sumokėta 11,28 Eur už elektrÄ už elektrÄ â€“ kurie pagrindžia, kad atsakovas moka mokesčius už butÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus. Dėl bylos nagrinėjimo tvarkos 13. Apeliantas pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, skunde nurodęs, kad jam nebuvo suteikta galimybė duoti paaiÅ¡kinimus, bylÄ nagrinėjant Kauno apylinkės teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į Å¡alių motyvuotus praÅ¡ymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas. Nagrinėti bylÄ apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos Å¡alies ar Å¡alių praÅ¡ymui, nėra teismo pareiga, todėl iÅ¡reikÅ¡tas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylÄ apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismui pateikti Å¡alių, tame tarpe ir apelianto procesiniai dokumentai yra pakankamai aiÅ¡kÅ«s, iÅ¡samÅ«s motyvuoti. Byloje gautas iÅ¡samus apeliacinis skundas, todėl bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka yra galimybė nustatyti visas reikÅ¡mingas ginčo aplinkybes ir, jas įvertinus, priimti procesinius sprendimus. Proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimai apeliacinės instancijos teismo posėdyje kartotų pateiktų į bylÄ procesinių dokumentų formuluotes, nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, Å¡alys turėtų nepagrįstų iÅ¡laidų.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bylos Å¡alys pirmosios instancijos teismo procese buvo iÅ¡klausytos, atsakovÄ atstovavo profesionali teisininkė advokatė, jos paaiÅ¡kinimai dėl ginčo esmės ir argumentai buvo iÅ¡dėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžio įraÅ¡uose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju skundui iÅ¡spręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniÅ¡kai iÅ¡klausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra bÅ«tinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto praÅ¡ymas bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

14. Byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ buto, pasibaigus Å¡eimos turtiniam režimui, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienam iÅ¡ sutuoktinių priteista nuosavybės teisė į butÄ natÅ«ra, pastarÄ jį įpareigojus iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ , santykio tarp nuosavybės teisių gynimo ir teisės į bÅ«stÄ .

15. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog ieÅ¡kovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai. 2016 m. vasario 11 d. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-185-436/2016 pakeitė Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-5887-429/2015 ir R. D. ir A. D. santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgytÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalino Å¡alims natÅ«ra po ½ idealiÄ jÄ dalį (1 t., e. b. l. 18–35, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu už akių (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-4970-848/2017) nustatė minėtu butu naudojimosi tvarkÄ buvusiems sutuoktiniams A. ir R. D.. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1160-1087/2020) atidalino ginčo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant ieÅ¡kovei A. D. ½ dalį buto dalį priklausančio atsakovui R. D., o iÅ¡ ieÅ¡kovės A. D. priteisė R. D. iÅ¡mokėti 21 500 Eur pinginę kompensacijÄ .

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimas įsiteisėjo 2020 m. liepos 2 d.

16. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė A. D. 2020 m. liepos 29 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui R. D., kuriame suformulavo reikalavimÄ iÅ¡keldinti atsakovÄ R. D. su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir iÅ¡keldino atsakovÄ R. D. su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ buto su rÅ«siu (3,65 kv.m. pažymėtu R-37), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, sprendimo dalies, dėl atsakovo R.

D. su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ buto su rÅ«siu (3,65 kv.m. pažymėtu R-37), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡keldinimo vykdymÄ atidėjo 1 mėnesiui. Å ioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia atsakovas. Skundas grindžiamas tais argumentais, jog ieÅ¡kovė iki Å¡iol nėra įvykdžiusi prievolės pagal Kauno apylinkės teismo 2020 kovo 24 d. sprendimÄ sumokėti atsakovui 21 500 Eur piniginę kompensacijÄ už ½ dalį buto; atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo priimti sprendimÄ apriboti ieÅ¡kovės teises tol, kol ji neįvykdys prievolės į atsakovui tenkančiÄ 21 500 Eur piniginę kompensacijÄ už ½ dalį buto, priteistÄ Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimu (CK 4.93 straipsnio 1 dalies 2 punktas); ieÅ¡kovės nuosavybės teisę varžo prievoliniai teisiniai santykiai su atsakovu, Å¡ie prievoliniai teisiniai santykiai yra kilę iÅ¡ įsiteisėjusio ir nevykdomo teismo sprendimo ir iÅ¡ įstatymo - CK 4.90 straipsnio 2 dalies, todėl visiÅ¡kai nepriklauso nuo to, ar atsakovas siekia ar nesiekia kompensacijos iÅ¡mokėjimo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo 17. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimÄ . Bendroji procesinė Å¡iame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme. BendrÄ ja prasme aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ , įstatyme įtvirtinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

Toks draudimas – ribotos apeliacijos, bÅ«dingos civiliniam procesui, iÅ¡raiÅ¡ka. Å io apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotÄ procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant paÅ¡alinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus.

Å io ribojimo iÅ¡lygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡skyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi bÅ«ti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktÄ ).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

18. Å ioje byloje tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas pateikė naujus įrodymus, kuriuos praÅ¡o prijungti ir vertinti nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka. Pateikti nauji įrodymai yra susiję su Å¡alių atliekamais mokėjimais už teikiamas komunalines paslaugas ginčo objektu tapusiam butui ir jų dydžiu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡ie įrodymai yra gauti atlikus komunalinių paslaugų apmokėjimus jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl neturi jokios reikÅ¡mės apeliacine tvarka nagrinėjamai bylai.

Tokio pobÅ«džio įrodymų sudarymas ir teikimas gali bÅ«ti neribotas, o tai neatitiktų CPK 314 straipsnyje įtvirtinto ribotos apeliacijos principo. Å io principo iÅ¡imčių ir tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybės nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė, todėl atsisako priimti Å¡alių pateiktus naujus įrodymus. Dėl ieÅ¡kovės nuosavybės teisių gynimo 19. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieÅ¡kovės vardu įregistruota nuosavybės teisė į butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovas ieÅ¡kovei priklausančiu butu naudojasi be jokio teisinio pagrindo, nes buto savininkė ir R. D. nėra sudarę jokios naudojimosi butu ar atskiromis jo patalpomis sutarčių. Ä®statymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti, o nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota tik paties savininko valia (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.39 straipsnio 1 dalis).

Byloje konstatavus, jog atsakovas be jokio teisinio pagrindo naudojasi svetimu turtu, ieÅ¡kovė įgijo įstatymo leidėjo įtvirtintÄ teisę iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra konstitucinė teisė, iÅ¡plaukianti iÅ¡ Konstitucijos 30 straipsnio pirmosios dalies. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pabrėžiamas Å¡ios konstitucinės teisės absoliutumas ir universalumas (žr., pvz., 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimÄ ).

Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ savavaliÅ¡kai užimto ir naudojamo ieÅ¡kovės buto yra pagrįstas ir teisingas. Tik tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė turės galimybę visapusiÅ¡kai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į turimÄ turtÄ . Nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, jog teismas be teisinio ir faktinio pagrindo priėmė sprendimÄ iÅ¡keldinti jį ir užimamo buto.

Dėl kompensacijos buvusiam buto savininkui išmokėjimo ir jo teisės į būsto neliečiamybę.

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. D. nėra iÅ¡mokėta teismo sprendimu priteista kompensacija už turėtÄ dalį buto, o iÅ¡keldinus iÅ¡ buto, yra pažeista jo teisė į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad iÅ¡keldinimas reiÅ¡kia teisės į bÅ«sto neliečiamybę apribojimÄ , todėl CK 6.612 straipsnis, reglamentuojantis iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ neteisėtai užimtų patalpų, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas kartu su žmogaus teises (konkrečiai – teisę į bÅ«sto neliečiamybę) įtvirtinančiomis tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2011).

21. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniu, be kitų teisių, yra ginama ir asmens teisė į bÅ«sto neliečiamybę. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT, Teismas) praktikoje yra suformuota autonominė, nuo nacionalinių apibrėžimų ar klasifikacijų nepriklausanti „bÅ«sto“ sÄ voka (žr., pvz., Chiragov ir kiti prieÅ¡ ArmėnijÄ , peticijos Nr. 13216/05, par. 206). Ar atitinkama asmens gyvenamoji vieta gali bÅ«ti laikoma „bÅ«stu“ Konvencijos 8 straipsnio prasme, priklauso nuo individualių bylos aplinkybių ir nuo to, ar egzistuoja asmens pakankami ir tęstiniai ryÅ¡iai su konkrečia vieta (žr., pvz., Winterstein ir kiti prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 27013/07, par. 141;

Prokopovich prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 58255/00, par. 36; McKay-Kopecka prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 45320/99; Chiragov ir kiti prieÅ¡ ArmėnijÄ , peticijos Nr. 13216/05, par. 206–207). EŽTT praktikoje pripažįstama, kad bÅ«sto praradimas yra pats ekstremaliausias kiÅ¡imasis į asmens teisę į jo bÅ«sto neliečiamybės gerbimÄ , nepriklausomai nuo to, ar atitinkamas asmuo priklauso pažeidžiamų asmenų grupei.

22. Tačiau Konvencijos 8 straipsniu ginama asmens teisė į bÅ«sto neliečiamybės gerbimÄ nėra absoliuti ir tam tikrais atvejais jos ribojimas gali bÅ«ti laikomas pateisinamu ir proporcingu bei nepažeidžiančiu Konvencijos. Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į bÅ«sto neliečiamybę ribojimas gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: toks ribojimas turi teisinį pagrindÄ ; juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; ribojimas yra bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra.

EŽTT ypatingÄ reikÅ¡mę suteikia taikomo ribojimo proporcingumo vertinimui, pabrėždamas, kad bet kuriam asmeniui, kuriam gresia bÅ«sto praradimas, turėtų bÅ«ti užtikrinama teisė į tokios ribojančios priemonės proporcingumÄ , kurį, atsižvelgdamas į Konvencijos 8 straipsnio principus, nustatytų nepriklausomas teismas, nepaisydamas to, kad pagal nacionalinę teisę tokio asmens teisė gyventi ginčo patalpose yra pasibaigusi (žr., pvz., McCann prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50).

23. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ teismo posėdyje, aiÅ¡kinosi ir tyrė aplinkybes, kurios lėmė buto savininkės A. D. sprendimÄ kreiptis į teismÄ dėl buvusio sutuoktinio R. D. iÅ¡keldinimo iÅ¡ buto. Byloje kartu su ieÅ¡kiniu yra pateiktas ieÅ¡kovės 2020 m. liepos 20 d. praneÅ¡imas atsakovui (popierinės bylos l. 5, 6), kuriame ieÅ¡kovė įskaito Å¡alių turimus vienarūšius galiojančius piniginius reikalavimus, nurodo jog yra skolinga atsakovui 14 917,06 Eur kompensacijos sumÄ , ir kad pasiruoÅ¡usi sumokėti Å¡iÄ sumÄ nedelsiant po to, kai R. D. iÅ¡sikraustys iÅ¡ buto (praneÅ¡imo 9 punktas). BylÄ nagrinėjant Kauno apylinkės teisme, 2020 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad R. D. atsisakė priimti pinigus, pareiÅ¡kė, jog priteistos sumos jam nepakanka butui nusipirkti, o į bendrabutį jis neis gyventi (teismo posėdžio garso įraÅ¡as 18 min. 33 sek-19 min. 33 sek.).

24. Teisėjų kolegija iÅ¡ byloje surinktų įrodymų visumos taip pat nustatė, jog ieÅ¡kovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neturi galimybės realiai naudotis turimu butu, yra priversta nuomotis sau butÄ Karmėlavoje už 200 Eur sumÄ Ä¯ mėnesį, nors jos pajamos iÅ¡ darbinių santykių nėra didelės (2020 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as 33 min.00 sek-34 min. 50 sek). IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė įrodymus, kad ji mokėjo ir Å¡iuo metu moka buto komunalinius mokesčius ir mokesčius už butui suteiktas paslaugas, į butÄ negali įeiti, kad pasiimti turimo buto adresu siunčiamų sÄ skaitų už paslaugas (2020 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as 36 min.02 sek-37.01 sek).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepaneigė ieÅ¡kovės nurodomų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, kad ji neturi galimybės gyventi ginčo bute, kad nuomojasi kitÄ bÅ«stÄ , nors asmeninės nuosavybės teise turi butÄ , kurį neteisėtai užima ir naudoja atsakovas.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ios nutarties 21 – 24 pastraipose nurodomas aplinkybes, surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio buto yra proporcingas ieÅ¡kovės nuosavybės teisių gynimo bÅ«das, o R. D. iÅ¡keldinimas iÅ¡ neteisėtai užimamo bÅ«sto yra proporcinga asmens teisės į bÅ«sto neliečiamumÄ apribojimo priemonė. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, kad skundžiamu teismo sprendimu yra pažeistos jo teisės į bÅ«stÄ .

26. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, dėl atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ buto su rÅ«siu (3,65 kv.m. pažymėtu R-37), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡keldinimo, vykdymo atidėjimo 1 mėnesiui terminas yra pakankamas, kad jis priimtų likusiÄ nesumokėtÄ kompensacijos sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės ir susirastų kitÄ bÅ«stÄ gyvenimui.

27. Nustatyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovė turėjo 250 Eur iÅ¡laidų. Apeliacinį skundÄ atmestus, Å¡ios iÅ¡laidos ieÅ¡kovei priteisiamos iÅ¡ apelianto (CPK 98 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 250 Eur iÅ¡laidų, turėtų bylÄ nagrinėjat apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Raimondas Buzelis Izolda Nėnienė Arvydas Žibas