2021-10-06 Nr. AB-20362-3-63-3-00150-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1690-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00150-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2; 18.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Palangos skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 16S-522-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo I. G.” ir 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 16S-515-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo I. G.” (toliau – ir ginčijami, skundžiami 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimai, ginčijami sprendimai).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamais 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimais nuspręsta atkurti nuosavybės teises atlyginant kitais būdais – pinigais už 0,0028 ha žemės (31,14 Eur) ir už 0,0135 ha žemės (25,02 Eur). Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamais sprendimais, nurodė, kad prieš jo, kaip pretendento valią, yra pakeistas nuosavybės atkūrimo būdas iš grąžinimo natūra į piniginę kompensaciją.

3. Pareiškėjas teigė, kad ginčijamais sprendimais yra pažeista jo, kaip pretendento, teisė atkurti nuosavybę tokiu būdu, kuris yra nurodytas pareiškėjo pateiktuose prašymuose, t. y. grąžinti natūra išlikusią žemę iki nacionalizacijos buvusioje vietoje. Grąžintina žemė yra išlikusi ir yra (duomenys neskelbtini). Duomenys apie turėtą buvusių savininkų žemę (duomenys neskelbtini) yra pateikti nuosavybės atkūrimo byloje NŽT Palangos skyriuje. Pareiškėjas pažymėjo, kad nesutinka su piniginės išmokos už turėtą žemę išmokėjimu.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad iki šios dienos vyksta teisminiai procesai dėl būtent toje žemės vietoje esančių statinių įregistravimo, byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme(administracinės bylos Nr. I-3602-281/2019). Priėmus teigiamą sprendimą, registracija vyktų būtent natūrinėje žemės vietoje ((duomenys neskelbtini)).

5. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, savavališkai pakeitęs nuosavybės atkūrimo būdą, pažeidė pareiškėjo išreikštą valią. Pareiškėjui padaryta turtinė (materialinė) žala, nes nėra tokios žemės kainos, kuri nurodoma ginčijamuose sprendimuose. Pareiškėjo teigimu, ginčijamuose sprendimuose nurodytos išmokos nepagrįstos, neatitinka įstatymo normų, reglamentuojančių tokių išmokų apskaičiavimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 1243 „Dėl žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, jeigu pilietis atsisako jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai, vidutinės vertės nustatymo ir kompensacijos mokėjimo tvarkos”). Pareiškėjas nurodė, kad, pagal minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 2.4 punktą, miestuose, kuriuose gyvena nuo 10 iki 30 tūkstančių gyventojų, žemės kaina yra 384 litai už arą. Atkreipė dėmesį, kad Palangos mieste yra 15 391 gyventojas (2018 metų duomenimis), todėl skaičiuojant eurais kaina yra 111,30 Eur (384/3,45) už arą. Pareiškėjo teigimu, 2018 metais 1 aro vertė buvo apie 190 Eur. Taigi ginčijamuose sprendimuose nurodytas išmokos dydis neatitinka įstatymų. Neaišku, kaip ši išmoka yra skaičiuojama.

6. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” (toliau – ir Tvarka) bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.

8. Atsakovas paaiškino, kad, remiantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktais, 2 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) 3 dalimi, iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai galėjo pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Teigė, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata buvo pakeista (nuo 2012 m. vasario 1 d.), tačiau nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas, numatantis galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 1991 m. spalio 10 d. pateikė prašymą agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų vardu turėtą žemę – 2 ha, pagal administracinį–teritorinį suskirstymą iki 1940 m. liepos 22 d. buvusią (duomenys neskelbtini). Pagal NŽT Palangos skyriaus dispozicijoje nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje esančius dokumentus nustatyta, kad buvęs savininkas J. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 2,1965 ha žemės sklypą Nr. 7 buvusiame (duomenys neskelbtini), pagal Kretingos apskr. Palangos valsč. ir dvaro su Palangos miestu bendrų ganyklų likvidavimo plano eksplikaciją, J. S. įrašytas kaip 152,99 ha žemės sklypo Nr. 5 0,00255 (0,3900 ha) dalies savininkas. Pareiškėjui (buvusio savininko anūkui) tenkanti žemės ploto dalis sudaro 0,2156 ha. Taip pat nurodė, kad buvusi savininkė M. G. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 0,3832 ha žemės (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjui (buvusios savininkės sūnui) tenkanti dalis yra 0,0550 ha.

10. Atsakovas paaiškino, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 1999 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-124/99 m. nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad iki žemės nacionalizacijos M. G. valdė nuosavybės teise 1934 m. paveldėtą tėvo J. S. 3 832 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Teismo nustatytą juridinį faktą patvirtina kartografinė medžiaga, parengta pagal Palangos miesto neterminės nuomos teisėmis valdomų žemės sklypų atsienojimo rinktinį planą, sudarytą 1933 metais, ir pagal J. S. gretimų žemių aprašymą. Šiame plane J. S. priklausęs žemės sklypas pažymėtas Nr. 31.

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teisės buvo atkurtos: į buvusio savininko J. S. valdytą žemę – Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 131, perduodant neatlygintinai nuosavybės naują 0,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal piliečių eilę (ind. statybai). Dėl likusios neatkurtos žemės dalies NŽT paaiškino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2002 m. vasario 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A10-253-02 pagal pareiškėjų F. G., J. V., L. L., E. G., I. P., I. G. ir J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2002 m. sausio 17 d. sprendimo konstatavo, kad sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėjai, yra miesto miškas, esantis (duomenys neskelbtini) kvartale; tiek pagal iki 1997 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” 13 straipsnį, tiek pagal Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas, miestų miškai piliečiams natūra negrąžinami, o yra valstybės išperkami; pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, buvusiame (duomenys neskelbtini) polivarke buvusio savininko J. S. valdytas žemės sklypas Nr. 7 patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Atsakovas pažymėjo, kad, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, esančius 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, neatkuriamos.

12. NŽT nurodė, kad 2012 m. vasario 15 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-516 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę” pareiškėjui buvo pateikta informacija apie Atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimus ir pasiūlyta pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais, tačiau jis šia galimybe nepasinaudojo.

13. Dėl informacijos pateikimo apie Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2019 m. vasario 1 d., kuriame buvo numatyta galimybė piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, atsakovas nurodė, kad ši informacija buvo paskelbta viešai visose žiniasklaidos priemonėse, NŽT bei jos teritoriniuose skyriuose ir institucijos internetinėje svetainėje, todėl NŽT atskirais pranešimais piliečių neinformavo.

14. Dėl žemės vertės apskaičiavimo atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ buvo patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika (toliau – ir Metodika). Šio nutarimo 4.2.1. papunktyje įtvirtinta, jog Metodika taikoma apskaičiuojant valstybės išperkamos turėtos žemės, miško, vandens telkinių vertę, kai atlyginama Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais (išskyrus žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai būdą). Metodikoje nurodyta, kad pradiniai duomenys apie turėto žemės sklypo vertę yra žemės sklypo plotas ir ploto įvertinimas rūšimis. Valstybės išperkamos (pinigais) žemės vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės taip: žemės ūkio paskirčiai naudota žemė: I rūšies – 492,35 Eur už ha; II rūšies – 419,95 Eur už ha; III rūšies – 304,1 Eur už ha; IV rūšies – 188,25 Eur už ha. Pagal Metodikos 6.1.4 punktą, Palangos mieste esančiai valstybės išperkamos žemės vertei, teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti taikomas pataisos koeficientas 4. Minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos” 2.1.3. papunktyje įtvirtinta, kad, apskaičiuojant žemės sklypų, perduodamų piliečių nuosavybėn neatlygintinai iš laisvos žemės fondo ir grąžinamų natūra pagal Atkūrimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, vertę, taikoma šiuo nutarimu patvirtinta Metodika.

15. Atsakovas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime (bylos Nr. 6/2010), išnagrinėjęs prašymą ištirti, ar Metodikos 4.2 punktas dėl nustatyto žemės vertės dydžio atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Atkūrimo įstatymą, konstatavo, kad Metodikos 4.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 daliai. Atsakovas taip pat remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, pateiktais 1994 m. gegužės 27 d., 1995 m. gruodžio 22 d., 1998 m. birželio 18 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2010 m. kovo 9 d., 2012 m. spalio 11 d. ir 2014 m. spalio 30 d. nutarimuose.

16. Atsakovo nuomone, NŽT išnaudojo visas galimybes, siekdama atkurti nuosavybės teises pareiškėjui į buvusių savininkų iki nacionalizacijos valdytą žemę, skundžiamas sprendimas yra galutinis užbaigiant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjo I. G. skundą atmetė.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 1991 m. spalio 10 d. su prašymais kreipėsi į Agrarinės reformos tarnybą, prašydamas atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų vardu turėtą žemę – 2 ha, pagal administracinį - teritorinį suskirstymą iki 1940 m. liepos 22 d. buvusią (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad pagal nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje esančius dokumentus nustatyta, kad buvęs savininkas J. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 2,1965 ha žemės sklypą Nr. 7 (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini), ir dvaro su Palangos miestu bendrų ganyklų likvidavimo plano eksplikaciją, buvęs savininkas J. S. įrašytas kaip 152,99 ha žemės sklypo Nr. 5 0,00255 (0,3900 ha) dalies savininkas. Pareiškėjui, kuris yra buvusio savininko J. S. anūkas, tenkanti žemės ploto dalis sudaro 0,2156 ha.

19. Teismas nurodė, kad iš NŽT paaiškinimų matyti, jog buvusi savininkė M. G. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 0,3832 ha žemės (duomenys neskelbtini) mieste; pareiškėjui, kuris yra buvusios savininkės sūnus, tenkanti dalis yra 0,0550 ha. Įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 1999 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-124/99 m. buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad iki žemės nacionalizacijos M. G. nuosavybės teise valdė 1934 m. paveldėtą tėvo J. S. 3832 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

20. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. 131 patvirtina, jog, atsižvelgus į pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkantį buvusio savininko J. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,3661 ha žemės sklypą, pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 0,2000 ha žemės dalį perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal piliečių eilę (ind. statybai). Šiame sprendime, be kita ko, nurodyta, jog nuosavybės teisės į 0,1661 ha tenkančią žemės valdos dalį pareiškėjui bus atkurtos vėliau, pasirinkus atlyginimo būdą.

21. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad, apsvarsčius prašymą atkurti nuosavybės teises į pareiškėjui tenkantį buvusios savininkės M. G. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,0538 ha žemės sklypą, NŽT 2011 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. 16S-126 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 0,0510 ha žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0510 ha (vertė 4 636 Lt) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame sprendime nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią 0,0028 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau. Apsvarsčius pareiškėjo prašymą atkurti nuosavybės teises į jam tenkantį buvusio savininko J. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,2156 ha žemės sklypą, NŽT 2017 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 16S-18-(14.16.3.) jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. S. valdytą žemę grąžinant natūra 0,0002 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,8953 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 0,0001 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,3191 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 0,0005 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,9359 ha (vertė 103613 Eur) žemės sklype (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 0,0003 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,6504 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini). Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią 0,0148 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau. Apsvarsčius pareiškėjo prašymą atkurti nuosavybės teises į jam tenkantį buvusio savininko J. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,2156 ha žemės sklypą, NŽT 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 16S-267-(14.16.3.) jam buvo atkurta 0,0013 ha žemės sklypo dalis, grąžinant natūra 0,0005 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,1355 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 0,0003 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,6504 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 0,0003 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,5576 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 0,0002 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,4606 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini). Šiame sprendime pažymėta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią 0,0135 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau.

22. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. vasario 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A10-253-02 pagal pareiškėjų F. G., J. V., L. L., E. G., I. P., I. G. ir J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2002 m. sausio 17 d. sprendimo, konstatuota aplinkybė, jog prašomas grąžinti 1,39 ha sklypas (duomenys neskelbtini) kaime yra miesto miškas, jis negali būti sugrąžintas natūra. Iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, suderintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370, matyti, kad buvusiame (duomenys neskelbtini) polivarke buvusio savininko J. S. valdytas žemės sklypas Nr. 7 patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. balandžio 15 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad pareiškėjui buvo paaiškinta, jog M. G. vaikams nuosavybės teisės gali būti atkuriamos į 1,2933 ha J. S. valdytos žemės dalį.

23. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei įrodymus, nurodė, kad pareiškėjui neatkurtos nuosavybės teise tenkančios žemės valdos dalys patenka į valstybinės reikšmės miškus, esančius 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktą jos yra išperkamos valstybės ir už jas valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

24. Teismas nurodė, kad, pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijų, galiojusių nuo prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo iki skundžiamų sprendimų priėmimo, turinį, pilietis, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises ir teikdamas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jame turėjo išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, o nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo. Piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo), pateikti po 2003 m. balandžio 1 d., negalėjo sukurti besąlyginės teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu piliečio nurodytu būdu, tačiau, atsižvelgiant į atskiras Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijas, piliečiai atskirais laikotarpiais kaip atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą galėjo rinktis kompensaciją vertybiniais popieriais, pinigais arba lygiaverčiu miško plotu. Tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

25. Teismas nurodė, kad, analizuojant pareiškėjo 1991 m. spalio 10 d. prašymus grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją), nustatyta, jog pretendentas siekė atkurti nuosavybės teises natūriniu būdu į žemes buvusių savininkų turėtose vietose. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie kitus pareiškėjo (pretendentų) prašymus, kuriuose būtų nurodomas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę būdas ar kaip nors keičiama valia dėl ginčo žemės. Teismas sprendė, kad pretendento (pareiškėjo) valia pirminiame 1991 m. spalio 10 d. prašyme buvo nurodyta – „susigrąžinti žemę buvusioje vietoje”. Atkūrimo įstatymo numatytais terminais ji nebuvo keičiama, byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas teisės aktų nustatytais terminais išreiškė valią pakeisti būdą, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

26. Teismas pažymėjo, kad, pareiškėjui teisės aktuose nustatytais terminais nepakeitus savo valios, nuosavybės teisės privalo būti atkuriamos tokiu būdu, koks buvo pasirinktas 1991 m. spalio 10 d. prašyme. Nors pareiškėjas ir nesutinka su pinigine kompensacija, tačiau įstatymuose nustatyta tvarka nereiškė valios, jog už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą jam būtų atlyginta lygiaverčiu žemės sklypu (ekvivalentine natūra) kitoje Lietuvos Respublikos vietoje. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių atlikti veiksmų, susijusių su nuosavybės teisų atkūrimo valios pakeitimu iki įstatyme nustatyto termino pabaigos.

27. Teismas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, vertino, kad atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą pareiškėjui atkurti nuosavybės teises atlyginant kitais būdais – pinigine kompensacija. Pareiškėjo ginčijamais administraciniais aktais atlikta teisinių santykių kvalifikacija yra pagrįsta teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismine praktika.

28. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat nepagrindė, kaip jo nurodyta administracinė byla Nr. I-3602-281/2019 galėtų pakeisti ginčijamų sprendimų atkurti nuosavybės teises kitais būdais teisėtumą ir pagrįstumą. Nors pareiškėjas nurodo, kad jis vis dar siekia atkurti nuosavybės teises natūrinėje žemės vietoje, tačiau tam turėtų egzistuoti reali galimybė šią žemę gauti, t. y., vadovaujantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, žemė turėtoje vietoje turi būti laisva ir valstybės neišperkama. Nagrinėjamu atveju žemė, esanti natūrinėje vietoje, neatitinka anksčiau nurodytų sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. vasario 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A10-253-02 yra konstatavęs, kad 1,39 ha sklypas (duomenys neskelbtini) kaime yra miesto miškas ir jis negali būti sugrąžintas natūra.

29. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su ginčijamuose sprendimuose nurodyta pinigine verte, teismas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, jog, skaičiuojant piniginį dydį, turėjo būti atsižvelgta į gyventojų skaičių Palangos mieste. Metodikos 3 punkte įtvirtinta, jog pradiniai duomenys apie turėto žemės sklypo (įskaitant joje esantį mišką ir vandens telkinius) vertę yra žemės sklypo plotas ir ploto įvertinimas rūšimis. Jeigu duomenų nepakanka (ne visa žemė įvertinta rūšimis), žemė, miškas, vandens telkiniai priskiriami prie IV rūšies. Jeigu žemės rūšiavimo duomenų neišliko, imama vidutinė tos apskrities, kurioje buvo žemės sklypas, žemės suskirstymo rūšimis struktūra ir vidutinė žemės vertė eurais (šios metodikos 1 priedas). Iš Metodikos 2 priedo matyti, jog valstybės išperkamos (pinigais) žemės vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės (žemės ūkio paskirčiai naudota žemė: I rūšies - 492,35 Eur už ha; II rūšies - 419,95 Eur už ha; III rūšies - 304,1 Eur už ha; IV rūšies - 188,25 Eur už ha). Pareiškėjas neteikė kitų argumentų, kurių pagrindu būtų galima nesutikti su atsakovo atliktu piniginės vertės paskaičiavimu, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog žemės sklypo, į kurį jis pretendavo atkurti nuosavybės teises, vertė yra kita, todėl teismas sprendė, kad šiuo aspektu ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

30. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad ginčijami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, yra pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo juos panaikinti. Netenkinęs pareiškėjo pagrindinio reikalavimo dėl sprendimų panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

31. Kitus pareiškėjo ir atsakovo argumentus teismas laikė pertekliniais ir neturinčiais juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl jų nevertino.

III. 32. Pareiškėjas I. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

33. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

34. Pirmosios instancijos teismas sprendime neatsakė, ar, remiantis Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais, NŽT nustatyta kompensacija už žemę yra teisinga ir pagrįsta. Pareiškėjo teigimu, Konstitucinis Teismas nėra pasisakęs dėl aptariamo atlyginimo už žemę būdo, t. y. kai kompensacija už negrąžinamą žemę nustatoma žymiai mažesnė, nei žemės vertė. Pareiškėjo nuomone, šioje byloje yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu pateikti išaiškinimą dėl NŽT nustatytos išmokos teisėtumo ir pagrįstumo, dėl atitikties Lietuvos valstybės vykdomai politikai dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

35. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra jokių argumentų, ar atsakovas NŽT turėjo teisę apskaičiuoti tokio dydžio išmoką už žemę (duomenys neskelbtini), kurios vertė yra žymiai didesnė.

36. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendime padarytos išvados iš esmės prieštarauja faktinei bylos medžiagai. Teigia, kad pateikė teismui visus įrodymus, kad nesutinka su priimtais NŽT sprendiniais, kadangi prieš jo, kaip pretendento, valią yra pakeistas atkūrimo būdas iš žemės grąžinimo natūra į piniginę kompensaciją. NŽT sprendimais pažeista pareiškėjo, kaip pretendento, teisė atkurti nuosavybę tokiu būdu, kuris yra išreikštas prašymuose.

37. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nurodytas kompensuojamos žemės vertės apskaičiavimo būdas, kurį taikė NŽT ir sprendime nurodė teismas, yra nepagrįstas.

38. Pareiškėjas teigia, kad jo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra tai, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatyta tvarka bus išlaikytos ir įgyvendintos. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši jo teisė bus valstybės saugoma ir ginama.

39. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

40. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, t. y. visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Palangos skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimų, kuriais pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalis (0,0135 ha ir 0,0028 ha žemės) atlyginant už jas pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo.

42. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skundžiami NŽT sprendimai priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, atmetė pareiškėjo skundą.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepasisakė, ar NŽT nustatyta kompensacija už žemę yra apskaičiuota teisingai, ar apskaičiuoto dydžio kompensacija yra teisinga. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nurodytas kompensuojamos žemės vertės apskaičiavimo būdas, kurį taikė NŽT ir sprendime nurodė teismas, yra nepagrįstas. NŽT, neinformavusi pareiškėjo, neteisėtai pakeitė nuosavybės teisių atkūrimo būdą, kadangi pareiškėjas nepageidavo, kad už nekilnojamąjį turtą jam būtų atlyginta pinigais. Pareiškėjo nuomone, šioje byloje yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu pateikti išaiškinimą dėl NŽT nustatytos išmokos teisėtumo ir pagrįstumo.

44. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

45. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

46. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnyje nustatyta, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų įrodymų, jų neišreikalavo, padarė išvadas, remdamasis atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais paaiškinimais, kurie nepatvirtinti byloje esančiais įrodymais.

48. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į J. S. ir M. G. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytą žemę. Pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės šiais sprendimais: Klaipėdos apskrities 1999 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 131 – į buvusio savininko J. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,3661 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (individualiai statybai); NŽT 2011 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. 16S-126 – į buvusios savininkės M. G. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,0538 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0510 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); NŽT 2017 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 16S-18-(14.16.3) – į J. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,0008 ha žemės plotą; NŽT 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 16S-267-(14.16.3) – į J. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,0013 ha žemės plotą. Pareiškėjo skundžiamais NŽT 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimais nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančias M. G. ir J. S. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalis – 0,0028 ha žemės, atlyginant pinigais (31,14 Eur), bei 0,0135 ha žemės, atlyginant pinigais (25,02 Eur).

49. Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimais, teigia, kad NŽT neteisėtai, jo neinformavusi, pakeitė nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir, nesant pareiškėjo valios atlyginti pinigais, nusprendė už jam tenkančias nekilnojamojo turto dalis atlyginti pinigais.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrindė padarytų išvadų dėl ginčijamų NŽT 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimų teisėtumo, nepašalino iš byloje esančių įrodymų kylančių neaiškumų dėl pareiškėjo pareikštos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neišreikalavo iš atsakovo nuosavybės teisių atkūrimo bylos, o iš byloje esančių dokumentų nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokią valią buvo pareiškęs pareiškėjas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pažymėtina, kad byloje esančiuose dokumentuose pareiškėjo valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nurodyta skirtinga. 1990 m. spalio 10 d. prašyme grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) nurodyta valia – susigrąžinti žemę buvusioje vietoje (b. l. 50). 1990 m. spalio 10 d. prašyme, kuriuo prašoma atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – medinį namą (37,33 kv. m) ir žemės sklypą (35,18 kv. m), nurodyta valia – ekvivalentinė natūra, išpirkimas (tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra)) (b. l. 51). Taigi iš byloje esančių įrodymų, nesant kitų nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas buvo išreiškęs valią tik dėl vieno nuosavybės teisių atkūrimo būdo – grąžinti žemę natūra buvusioje vietoje.

52. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. balandžio 15 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui paaiškino, kad žemės sklypas patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, esančius 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, todėl nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus negali būti atkuriamos (b. l. 62–63). Atsakovas NŽT atsiliepime nurodo, kad 2012 m. vasario 15 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-516 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“ pareiškėjui buvo pateikta informacija apie Atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimus ir pasiūlyta pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais. Tačiau šio rašto byloje nėra, be to, nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad šį raštą pareiškėjas būtų gavęs. Byloje nėra iš esmės ištirtos aplinkybės, kokiu pagrindu buvo pakeistas pareiškėjo pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas. Byloje taip pat nėra duomenų, pagrindžiančių tai, jog nėra galimybių atkurti nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančias nekilnojamojo turto dalis jo pasirinktu ar kitu būdu (išskyrus kompensaciją). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad, pareiškėjui per Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą nepareiškus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, NŽT pagrįstai nusprendė už pareiškėjui tenkančias negrąžintas žemės valdos dalis kompensuoti pinigais.

53. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Atkūrimo įstatymo nuostatos neįpareigoja institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo (šiuo atveju NŽT), nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Taigi, nesant galimybės atkurti pareiškėjui nuosavybės teise jo pageidaujamu būdu, atsakovas privalėjo apie tai pranešti pareiškėjui ir pasiūlyti visus galimus nuosavybės teisių atkūrimo būdus.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo teisiniuose santykiuose šių santykių šalims nustatytos atitinkamos pareigos: nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms – pareiga laikytis gero administravimo imperatyvų, pretendentui – pareiga laikytis atidumo ir rūpestingumo standartų. Nagrinėjamu atveju nesant byloje pakankamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima aiškiai nustatyti, kokią valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo buvo pareiškęs pareiškėjas ir ar nėra galimybės nuosavybės teises pareiškėjui atkurti jo pageidaujamu būdu (pageidaujamais būdais), taip pat nesant byloje įrodymų, kad atsakovas pasiūlė pareiškėjui kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, nesant galimybės atkurti nuosavybės teisių natūra, atsakovas neprivalėjo informuoti pareiškėjo apie galimus kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus atkurti pareiškėjui nuosavybės teises išmokant piniginę kompensaciją.

55. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad ,vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, jam buvo atkurtos nuosavybės teisės už nekilnojamojo turto dalį (0,0135 ha bei 0,0028 ha žemės) atlyginant neproporcinga, neteisinga pinigų suma, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuojama pagal aktualią Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta Žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, jeigu pilietis atsisako jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai, vidutinės vertės nustatymo ir kompensacijos mokėjimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1243, taikoma tuo atveju, kai pilietis atsisako žemės sklypo arba, esant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje išvardytoms sąlygoms, negauna perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, kuriuos įvertinus būtų galima spręsti dėl pareiškėjui apskaičiuotos piniginės kompensacijos pagrįstumo.

56. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas nurodo, kokiu būdu apskaičiuojama valstybės išperkamos žemės vertė, be kita ko, pažymėdamas, kad, vadovaujantis Lygiavertiškumo metodikos 6.4.1 punktu, Palangos mieste esančiai valstybės išperkamos žemės vertei, teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti taikomas pataisos koeficientas 4. Iš byloje esančios NŽT Palangos skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. pažymos Nr. 16PAŽ1-538-(14.16.34.) dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės matyti, kad valstybės išperkamos 0,0028 ha žemės plotas, į kurį pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės (atlyginimo būdu) NŽT 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 16S-522-(14.16.3.), įvertintas 19,46 Eur, pritaikius indeksavimo koeficientą 1,6 indeksuota turto vertė yra 31,14 Eur; valstybės išperkamos 0,0135 ha žemės plotas, į kurį pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės (atlyginimo būdu) NŽT 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 16S-515-(14.16.3.), įvertintas 15,64 Eur, pritaikius indeksavimo koeficientą1,6 indeksuota turto vertė yra 25,02 Eur. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kaip buvo apskaičiuota kompensacija pinigais už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą (žemę) (byloje nėra Žemės įvertinimo metodikoje numatyto valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertės apskaičiavimo akto, dokumentų, pagrindžiančių atsakovo atsiliepime nurodyto pataisos koeficiento 4 taikymą ir kt.)

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime (byla Nr. 6/2010) konstatavo, kad nuosavybės teisė, kaip žmogaus prigimtinė teisė, Konstitucijos 23 straipsnio prasme nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina ne tik į negrąžinamo natūra turto dabartinę rinkos vertę, bet ir šio turto vertę tuo metu, kai jis buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, taip pat į šio turto kokybės ir vertės pokyčius; dėl įvairių priežasčių nesant galimybės kiekvieną išperkamą žemės sklypą įvertinti individualiai, Metodikoje nustatyta vidutinė valstybės išperkamos žemės kaina visai miesto teritorijai atsižvelgiant į miesto reikšmę ir dydį; Metodikoje nurodyta tvarka apskaičiuota valstybės išperkamos žemės sklypo vertė koreguojama (atitinkamais jo vertę kelis ar keliolika kartų didinančiais koeficientais ir indeksu) atsižvelgiant į miesto dydį, datą, kada žemės sklypas priskirtas miesto teritorijai, ir kitus veiksnius, turinčius įtakos žemės vertei. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Metodikoje yra nustatytos tokios miestų koeficientų reikšmės ir toks žemės vertės indeksavimo dydis, kuriuos taikant pagal Metodiką apskaičiuota miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės 1 ha vertė gali būti kelis ar keliolika kartų didesnė.

58. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš atsakovo nuosavybės teisių atkūrimo bylos, kitų įrodymų, kurių pagrindu buvo priimti skundžiami sprendimai, ir kuriuos įvertinus būtų galima spręsti apie jų teisėtumą ir pagrįstumą, piniginės kompensacijos apskaičiavimo pagrįstumą. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, priėmė nepagrįstą sprendimą.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nesant byloje surinktų pakankamų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas neturi procesinių galimybių šioje byloje pasisakyti dėl ginčo esmės. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė