cb047aab-830b-4250-a9d1-c7a9ffec4ef1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-6184-484/2014Proceso Nr. 3-61-3-00743-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.2; 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I MA SLietuvos Respublikos vardu 2014 m. spalio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Ina KirkutienÄ, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui V. Ä., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. Ä. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo ir KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄjas V.
Legislator headnote
AI generatedcb047aab-830b-4250-a9d1-c7a9ffec4ef1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Papildomai paaiÅ¡kino, kad laisvÄs atÄmimo bausmÄ nuo 2003 m. iki dabar atlieka kalÄjime. Per šį laikÄ jam nesuteiktas nei vienas ilgalaikis pasimatymas su artimaisiais. NurodÄ, kad LukiÅ¡kių TI-K atsisakymÄ suteikti jam ilgalaikį pasimatymÄ grindžia tuo, kad to nenumato vidaus tvarkos taisyklÄs. PažymÄjo, kad daugiau nei 10 metų negalÄjo fiziÅ¡kai bendrauti su žmona ir vaiku. DÄl to patiria protines ir fizines kanÄias. Akcentavo, kad Europos žmogaus teisių teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad pasimatymai turi bÅ«ti suteikiami vienodomis sÄ lygomis visiems laisvÄs atÄmimo bausme nuteistiems asmenims.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-6184-484/2014Proceso Nr. 3-61-3-00743-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.2; 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I MA SLietuvos Respublikos vardu 2014 m. spalio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Ina KirkutienÄ, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui V. Ä., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. Ä. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo ir KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄjas V.
Ä. kreipÄsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo (toliau - LukiÅ¡kių TI-K) ir KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, 440 000 litų neturtinÄs žalos. Skunde nurodÄ, kad nuo 2003-07-15 iki dabar jis atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ LukiÅ¡kių TI-K. VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ buvo pažeista jo teisÄ Ä¯ ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine. NurodÄ, kad kalinimo LukiÅ¡kių TI-K metu su sutuoktine jis turÄjo 21 trumpalaikį pasimatymÄ , o galimybÄ bendrauti su sutuoktine, turÄti su ja fizinį kontaktÄ jam nebuvo užtikrinta.
PareiÅ¡kÄjo manymu, atsisakymas suteikti ilgalaikį pasimatymÄ su artimaisiais pažeidžia Bausmių vykdymo kodekso (toliau â BVK) 6 straipsnyje įtvirtintÄ nuteistųjų lygybÄs taikant bausmÄs vykdymo įstatymus principÄ , kadangi nuteistiesiems, atliekantiems laisvÄs atÄmimo bausmÄ pataisos namuose teisÄ Ä¯ ilgalaikį pasimatymÄ yra suteikiama, bei BVK 7 straipsnyje įtvirtintÄ humanizmo principÄ , Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Teigia, kad negalÄjimas realizuoti teisÄs į ilgalaikį pasimatymÄ su sutuoktine, fizinio kontakto su ja nebuvimas ilgÄ laiko tarpÄ lÄmÄ stiprius neigiamus iÅ¡gyvenimus, jautÄsi tiek fiziÅ¡kai, tiek psichologiÅ¡kai kankinamas, žeminamas, nepilnavertis.
Tai, pasak pareiÅ¡kÄjo, įtakojo jo elgesį bausmÄs atlikimo metu, atsirado sveikatos problemų, dÄl kurių ilgÄ laikÄ buvo gydomas LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje. Taip pat tvirtina, kad ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas taip pat pažeidÄ jo vaiko ir Å¡eimos interesus, jis neteko galimybÄs susilaukti daugiau vaikų ( 1-2 b. l.). Atsakovo Lietuvos valstybÄs atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodÄ, kad vadovaujantis BVK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisÄ per du mÄnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ .
Å io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalÄjimo direktoriaus arba jį pavaduojanÄio pareigÅ«no leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nÄra susituokÄs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo. Vaikas turi bÅ«ti Lietuvos Respublikos teisÄs aktų nustatyta tvarkia registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymÄ atvykusio asmens vaikas. Toks pasimatymas vyksta uždarose specialiai įrengtose patalpose.
Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu âDÄl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimoâ vienas trumpalaikis pasimatymas gali trukti iki 4 valandų. Pasimatymų patalpų įrengimas reglamentuotas KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 âDÄl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimoâ (Žin., 2009, Nr.
84) IV skyriuje. LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012-05-29 įsakymu  Nr. 1-68 yra patvirtintas Asmenų, norinÄių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areÅ¡tu, iÅ¡ankstinio registravimo tvarkos apraÅ¡as. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K kalinamojo (nuteistojo) gautų siuntinių, banderolių su spauda ir pasimatymų kortelÄs užrašų matyti, kad su žmona G. Ä. pareiÅ¡kÄjas turÄjo 21 trumpalaikį pasimatymÄ . Paskutinis pasimatymas įvyko 2009-04-24. Kitų įrašų, iÅ¡ kurių matytųsi, kad pareiÅ¡kÄjo žmona bÅ«tų atÄjusi į pasimatymus, nebuvo.
Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K nepažeidÄ pareiÅ¡kÄjo V. Ä. teisÄs pasimatyti su artimaisiais, su žmona, kadangi suteikiant tokiÄ teisÄ yra griežtai vadovaujamasi aukÅ¡Äiau nurodytuose teisÄs aktuose nustatytos tvarkos. Akcentavo, kad LukiÅ¡kių TI-K neturi teisinio pagrindo savavaliÅ¡kai keisti BVK, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių ar kitų teisÄs aktų.           Remdamasis Civilinio kodekso (toliau â CK) 6.271 straipsnio nuostatomis, atsakovo atstovas nurodÄ, kad žala atlygintina tik tais atvejais, kai vieÅ¡ojo administravimo subjektai neįvykdÄ Ä¯statymuose nustatytos pareigos (neteisÄtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisÄtas veikimas) arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).
Teigia, kad Å¡iuo atveju nÄra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs už žalÄ atsiradusiÄ dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, sÄ lygos â institucijos neteisÄtų veiksmų, todÄl pareiÅ¡kÄjo skundo reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo yra nepagrįstas            Taip pat atkreipÄ dÄmesį į tai, kad pareiÅ¡kÄjas į teismÄ dÄl tariamai jam padarytų pažeidimų kreipÄsi nurodydamas laikotarpį nuo 2003-07-15 iki dabar.
Savo skundÄ dÄl žalos priteisimo pareiÅ¡kÄjas pateikÄ 2014-01-30. DÄl to, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, praÅ¡o pareiÅ¡kÄjo reikalavimams dÄl padarytos žalos taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ( 35-37 b. l.).           Atsakovo Lietuvos valstybÄs atstovas KalÄjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas reikalavimÄ dÄl dalies neturtinÄs žalos atlyginimo (iki 2011 vasario 5 d.) pareiÅ¡kÄ praleidÄs ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nepraÅ¡o Å¡io termino atnaujinti, todÄl praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.125 str. 8 d.).         Atsakovo atstovas taip pat paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K duomenimis, pareiÅ¡kÄjo žmona į trumpalaikį pasimatymÄ paskutinį kartÄ buvo atvykusi 2009-04-24.
PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯rodymų, kad jo dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija ir kita atsirado dÄl ilgalaikių pasimatymų nebuvimo. NÄra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas ar jo žmona ginÄijamu laikotarpiu apskritai bÅ«tų praÅ¡Ä jiems suteikti ilgalaikius pasimatymus. AtkreipÄ dÄmesį, kad pareiÅ¡kÄjas tik 2013-12-12 su skundu kreipÄsi į KalÄjimų departamentÄ , kad deÅ¡imt metų ir penkis mÄnesius yra pažeidžiamos jo teisÄs nesuteikiant pasimatymų, kurių metu bÅ«tų galimas fizinis kontaktas.
          PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas, remdamasis ginÄui aktualiu laikotarpiu galiojanÄiu teisiniu reguliavimu, realiai net nebandÄ pasinaudoti teise gauti pasimatymus su žmona, kurių metu galÄtų turÄti fizinį kontaktÄ . Mano, kad pareiÅ¡kÄjas savo veiksmais nesiekia realiai apginti savo pažeistų teisių, o galimai siekia sau tik turtinÄs naudos iÅ¡ valstybÄs. Šį siekį, anot atsakovo atstovo, patvirtina ir tai, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄui aktualiu laikotarpiu nesikreipÄ Ä¯ KalÄjimų departamentÄ su skundu, kad jam neskiriami ilgalaikiai pasimatymai, bei nepateikia duomenų, jog praÅ¡Ä LukiÅ¡kių TI-K administracijos tokių pasimatymų skirti.
IÅ¡ esmÄs pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi tik dÄl tokių pasimatymų skyrimo tvarkos paaiÅ¡kinimo. Mano, kad pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ, jog jo sveikatos bÅ«klÄs pablogÄjimÄ lÄmÄ ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas. PažymÄjo, kad tam tikras nuteistųjų privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiami laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo pasekmÄ, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu įgyvendinimu. PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯rodymų, kad jam buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, o skunde teismui nenurodÄ, kuo grindžiamas žalos dydis ( 20-23 b. l.).Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä skundÄ tenkinti remdamasis skunde iÅ¡dÄstytais motyvais.
Papildomai paaiÅ¡kino, kad laisvÄs atÄmimo bausmÄ nuo 2003 m. iki dabar atlieka kalÄjime. Per šį laikÄ jam nesuteiktas nei vienas ilgalaikis pasimatymas su artimaisiais. NurodÄ, kad LukiÅ¡kių TI-K atsisakymÄ suteikti jam ilgalaikį pasimatymÄ grindžia tuo, kad to nenumato vidaus tvarkos taisyklÄs. PažymÄjo, kad daugiau nei 10 metų negalÄjo fiziÅ¡kai bendrauti su žmona ir vaiku. DÄl to patiria protines ir fizines kanÄias. Akcentavo, kad Europos žmogaus teisių teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad pasimatymai turi bÅ«ti suteikiami vienodomis sÄ lygomis visiems laisvÄs atÄmimo bausme nuteistiems asmenims.
NurodÄ ir tai, kad teismo 2012-12-11 sprendimu santuoka su G. Ä. buvo nutraukta. PareiÅ¡kÄjo teigimu, tam turÄjo įtakos ilgalaikių pasimatymų su žmona nesuteikimas. Paskutinį kartÄ su žmona matÄsi 2009 metais. Trumpalaikiai pasimatymai su žmona buvo suteikiami. Ilgalaikių pasimatymų praÅ¡Ä ne tik jis, bet ir žmona. Ä® LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dÄl ilgalaikių pasimatymų suteikimo raÅ¡tu kreipÄsi 2004, 2005, 2006, 2007 metais ir raÅ¡tu buvo atsakyta. Kadangi dokumentai LukiÅ¡kių TI-K saugomi penkis metus, įrodymų pateikti negali.
Paskutinį kartÄ Ä¯ LukiÅ¡kių TI-K dÄl ilgalaikių pasimatymų kreipÄsi 2012 metais. Taip pat nurodÄ, kad po iÅ¡tuokos surado draugÄ, norÄjo su ja sukurti Å¡eimÄ . Santykiai su drauge E. Ä. nutrÅ«ko, kadangi ji sužinojo, kad ilgalaikių pasimatymų nebus. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K 2012 m. atsakymo raÅ¡tu negavo. DÄl atsakymo negavimo kreipÄsi į KalÄjimų departamentÄ . AnksÄiau į teismÄ nesikreipÄ, nes tikÄjosi, kad pasikeis ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka. PabrÄžÄ, kad KalÄjimų departamentas nesiÄmÄ iniciatyvos dÄl ilgalaikių pasimatymų organizavimo tvarkos pakeitimo.
Skundas atmestinas. Nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas laisvÄs atÄmimo bausmÄ nuo 2005-01-12 iki skundo padavimo teismui dienos atliko LukiÅ¡kių TI-K ( 38-41, 53 b. l.).PareiÅ¡kÄjas 2013-10-02 kreipÄsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymu suteikti informacijÄ , kiek jam suteikta pasimatymų su žmona G. Ä. nuo bausmÄs pradžios kalÄjimo režime ( 49 b. l.). LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus pavaduotojas 2013-10-09 raÅ¡tu Nr. 96-1514 informavo pareiÅ¡kÄjÄ , kad laikotarpiu nuo 2005-01-12 iki 2013-10-07 jam 21 kartÄ buvo suteikti iki 4 val. trumpalaikiai pasimatymai su žmona G.
G. ( 48 b. l.).PareiÅ¡kÄjas 2013-10-08 kreipÄsi į LukiÅ¡kių TI-K direktorių su praÅ¡ymu padaryti patalpų, skirtų pasimatymams su sutuoktine, nuotraukas, nurodyti, kokiose patalpose pasimatymai yra suteikiami, kokie baldai, inventorius yra pasimatymams skirtose patalpose, taip pat nurodyti LukiÅ¡kių TI-K vidaus tvarkos taisykles, reglamentuojanÄias, kaip elgtis pasimatymų metu ( 44 b. l.).LukiÅ¡kių TI-K direktorius į pareiÅ¡kÄjo 2013-10-08 praÅ¡ymÄ atsakÄ 2013-10-22 raÅ¡tu Nr. 96-1587, kuriame atsakÄ kad teisÄs aktai neįpareigoja pataisos įstaigos administracijos įstaigoje laikomiems asmenims daryti įstaigoje esanÄių patalpų fotonuotraukas.
LukiÅ¡kių TI-K direktorius taip pat iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kÄjui, kokie teisÄs aktai reglamentuoja patalpų, skirtų pasimatymams, įrengimÄ , pasimatymų organizavimo LukiÅ¡kių TI-K tvarkÄ ir elgesio pasimatymų metu taisykles (42-43 b. l.). PareiÅ¡kÄjas 2013-11-11 kreipÄsi į LukiÅ¡kių TI-K su praÅ¡ymu suteikti informacijÄ ir nustatyti, ar nebuvo pažeisti BVK 6 ir 7 straipsniuose įtvirtinti principai, jei nuo bausmÄs pradžios (t. y. nuo 2003-07-15), 10 metų ir 4 mÄnesius jis nÄra turÄjÄs fizinio kontakto su žmona.
NurodÄ, kad tai yra nežmoniÅ¡ka, jį žemina, turÄjo įtakos jo elgesiui bausmÄs atlimo metu ( 46-47 b. l.).LukiÅ¡kių TI-K direktorius 2013-12-05 sprendime âDÄl ilgalaikių pasimatymų tvarkos ir jų suteikimoâ Nr. 96-1863 nurodÄ, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems bausmÄ kalÄjimo režimo sÄ lygomis, ilgalaikio pasimatymo nenumato. PažymÄjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neturi duomenų, kad pareiÅ¡kÄjui atliekant bausmÄ, buvo pažeisti BVK 6 ir 7 straipsniuose įvirtinti principai, todÄl padarÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo 2013-11-11 praÅ¡yme iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs neatitinka tikrovÄs (45 b .l.).PareiÅ¡kÄjas 2013-12-12 padavÄ skundÄ dÄl LukiÅ¡kių TI-K 2013-12-05 sprendimo Nr. 96-1863 KalÄjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos ( 24-25 b. l. ).PareiÅ¡kÄjas 2014-01-06 dar kartÄ kreipÄsi į LukiÅ¡kių TI-K direktorių su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ , kada buvo įrengtos lovos patalpose, kuriose suteikiami pasimatymai su sutuoktine be priežiÅ«ros darbuotojų ( 52 b. l.).LukiÅ¡kių TI-K 2014-01-09 raÅ¡tu âDÄl pasimatymųâ Nr. 96-53 nurodÄ, kad trumpalaikiai pasimatymai LukiÅ¡kių TI-K be pataisos įstaigos atstovo vyksta nuo 2002 m., nuo to laiko Å¡iose patalpose pastatytos lovos ( 51 b. l.).
KalÄjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjo 2013-12-12 skundÄ ir 2014-01-10 priÄmÄ sprendimÄ Nr. 2S-235, kuriame nurodÄ, kad nesuteikdama pareiÅ¡kÄjui ilgalaikio pasimatymo, LukiÅ¡kių TI-K administracija vadovavosi galiojanÄiais teisÄs aktais. Taip pat sprendime pažymÄta, kad nuteistasis, kuriam yra nustatytas kalÄjimo režimas, gerai elgdamasis turi galimybÄ bausmÄs atlikimo metu įgyti daugiau teisių, įskaitant ir teisÄ Ä¯ ilgalaikius pasimatymus (  29-30 b. l.).
PareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K administracijos atsisakymo suteikti jam ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine laikotarpiu nuo 2003-07-15 iki skundo padavimo teismui dienos. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:
1) neteisÄtiems veiksmams (CK 6.246 str.);
2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);
3) teisÄs pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.PažymÄtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dÄl žalos atlyginimo.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tÄstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginÄo Å¡alis reikalauja.Byloje nustatyta, kad galimi pažeidimai pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu prasidÄjo 2003-07-15 ir tÄsÄsi iki 2014-02-03, o skundÄ pareiÅ¡kÄjas teismui padavÄ 2014-02-04 ( 16 b. l.).
PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯rodymų, jog pažeidimų metu nežinojo ir negalÄjo žinoti apie neužtikrinamÄ teisÄ Ä¯ ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kÄjas teismo posÄdyje nurodÄ, kad dÄl ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ kreipÄsi 2003, 2004, 2005, 2006, 2007 metais, taÄiau tai patvirtinanÄių įrodymų teismui pateikti negali, nes dokumentacijÄ LukiÅ¡kių TI-K saugo 5 metus. Å iÄ aplinkybÄ patvirtina pareiÅ¡kÄjo teismui pateiktas LukiÅ¡kių TI-K 2013-10-25 raÅ¡tas Nr. 96-1613, kuriame nurodyta, kad informacijos apie pareiÅ¡kÄjui suteiktÄ psichologinÄ pagalbÄ nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31 pateikti negali, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) 13 straipsnio 1 dalimi, bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 (Žin., 2011, Nr. 32-1534;
Nr. 67-3209), Tipine bylų nomenklatūra, suderinta su Lietuvos archyvų departamento Centrine ekspertų komisija (1998-03-17 protokolas Nr.
2) ir Pataisos reikalų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 1998-03-24 įsakymu Nr. 26, direktoriaus įsakymai nuteistųjų klausimais saugojami 5 metus (TipinÄ nomenklatÅ«ra 1.5 p.). Be to, pareiÅ¡kÄjas tiek skunde, tiek teismo posÄdyje nurodÄ, kad neigiamus padarinius (pažeminimÄ , kankinimÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ ir pan.) dÄl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo jautÄ visÄ kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį. Bylos duomenys patvirtina, kad dÄl galimo teisių pažeidimo nesuteikiant ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine pareiÅ¡kÄjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ kreipÄsi tik 2013-11-11.
Taigi, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimus, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjas visÄ nustatytÄ ginÄui aktualų laikotarpį žinojo arba turÄjo žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus. Atsakovo atstovai pareiÅ¡kÄjo skundo reikalavimui praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Taigi, pareiÅ¡kÄjo reikalavimui atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , galimai patirtÄ laikotarpiu nuo 2003-07-15 iki 2011-02-03, yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.
Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiÅ¡kÄjo valios nepriklausanÄios aplinkybÄs, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminÄs gynybos teise.Nors pareiÅ¡kÄjas teismo nepraÅ¡Ä atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, taÄiau teismo posÄdyje paaiÅ¡kino, kad anksÄiau į teismÄ dÄl pažeistų teisių gynimo nesikreipÄ todÄl, kad tikÄjosi, jog ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka pasikeis ir jie bus suteikti. Teismo vertinimu, tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kÄjo argumentai yra subjektyvÅ«s ir negali pateisinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo.
Taigi, pareiÅ¡kÄjui nepateikus teismui praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir objektyvių įrodymų dÄl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nÄra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ galimai patirtÄ laikotarpiu nuo 2003-07-15 iki 2011-02-03. Neatnaujinus ieÅ¡kinio senaties termino skundo reikalavimui atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ galimai patirtÄ laikotarpiu nuo 2003-07-15 iki 2011-02-03 pareikÅ¡ti, pareiÅ¡kÄjo skundas dÄl Å¡io reikalavimo atmestinas kaip nepagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinÄje byloje Nr. A444-343/2013).Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas toliau pasisako tik dÄl pareiÅ¡kÄjo skundo reikalavimo atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ galimai patirtÄ laikotarpiu nuo 2011-02-04 iki 2014-02-03.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkriÄio 5 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A17-1001/2007;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. gegužÄs 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinÄs žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, tikrai patyrÄ fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ (žr.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-376/2007).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008 pažymÄjo, kad įrodinÄjant neturtinÄ Å¾alÄ ypatingÄ reikÅ¡mÄ Ä¯gyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobÅ«džio, faktas (nagrinÄjamu atveju â neturtinÄs žalos padarymo faktas).
Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turÄtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentÄjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinÄs žalos padarymo faktas. PabrÄžtina, kad bÅ«tent pareiÅ¡kÄjui kyla pareiga pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindÄ konstatuoti nurodytų privalomųjų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų egzistavimÄ . Tokių įrodymų nepateikus, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas.PažymÄtina, jog bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos pilieÄiai turi visas Lietuvos Respublikos pilieÄiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (BVK 10 str. 1 d.).
Bendrosios nuteistųjų teisÄs iÅ¡vardintos BVK 11 straipsnio 1 dalyje, o specialiÄ sias nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuojantys to paties BVK skyriai. TeisÄ pasimatyti su giminaiÄiais ir kitais asmenimis, taip pat teisÄ paskambinti telefonu yra specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs, teisÄs, kurios įgyvendinamos BVK nustatyta tvarka. BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta kalÄjime laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekanÄių nuteistųjų, priklausanÄių paprastajai grupei, teisÄ per du mÄnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ .
Å io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalÄjimo direktoriaus arba jį pavaduojanÄio pareigÅ«no leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nÄra susituokÄs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo. Vaikas turi bÅ«ti Lietuvos Respublikos teisÄs aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymÄ atvykusio asmens vaikas. Toks pasimatymas vyksta uždarose specialiai įrengtose patalpose.
BVK 91 straipsnyje nustatyta, kad atvirose kolonijose nuteistieji gali be apribojimų gauti pasimatymus, paÅ¡to ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus su spauda, gauti ir siųsti laiÅ¡kus, skambinti telefonu. BVK 94 straipsnis taip pat reglamentuoja nuteistųjų teisÄ pasimatyti su giminaiÄiais ir kitais asmenimis. BVK 94 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai â iki keturių valandų ir ilgalaikiai â iki dviejų parų. Pasimatymų skaiÄių ir rūšį nustato BVK 80, 85, 91 ir 152 straipsniai.
Ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisÄ kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaiÄiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat leidžiamas su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nÄra susituokÄs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. Vaikas turi bÅ«ti Lietuvos Respublikos teisÄs aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymÄ atvykusio asmens vaikas. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali bÅ«ti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba dviem telefoniniais pokalbiais (BVK 94 str. 3 d.).
BVK 94 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pasimatymų ir serganÄių nuteistųjų lankymo tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - TaisyklÄs) XVI skyriaus 102 punkte nustatyta, jog pasimatymo suteikimo procedÅ«ra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ . LeidimÄ suteikti pasimatymÄ duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir Å¡venÄių dienomis â ir pataisos įstaigos vadovybÄs budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padÄjÄjas.
PareigÅ«no sprendimas leisti pasimatyti įraÅ¡omas nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens praÅ¡yme dÄl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmÄ. Atsisakius suteikti pasimatymÄ , nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens praÅ¡yme įraÅ¡omi atsisakymo motyvai. Pagal Taisyklių 108 punktÄ trumpalaikis pasimatymas vyksta be fizinio kontakto (iÅ¡skyrus nepilnameÄių nuteistųjų). Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.
įsakymu Nr. 1R-172, 65 punkte įtvirtinta, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. KalÄjimų departamento direktorius 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtino Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles, kurios, be kita ko reglamentuoja ir pasimatymų patalpų įrengimÄ . Trumpalaikių pasimatymų tvarka bei ilgalaikių pasimatymų suteikimo ar nesuteikimo klausimas yra teisÄs į privataus asmens gyvenimÄ (Konvencijos 8 str.) ribojimo klausimas. Å iuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymÄjÄs, kad kalinimas, kaip ir bet kokia kita laisvÄs apribojimo priemonÄ, yra susijusi su privataus ir Å¡eimos gyvenimo ribojimais.
TaÄiau pagrindinis kalinamo asmens teisÄs į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ elementas yra tai, kad institucijos leidžia arba, kai reikalinga, padeda palaikyti kontaktÄ su artima Å¡eima. Tokie apribojimai kaip susitikimų su Å¡eima skaiÄiaus nustatymas, Å¡ių susitikimų stebÄjimas ir jeigu padaryto nusikalstamos veiklos pobÅ«dis reikalauja, specialaus kalÄjimo režimo taikymas arba konkreÄios susitikimų tvarkos nustatymas reiÅ¡kia Konvencijos 8 straipsnio teisių ribojimÄ , bet patys savaime Å¡ių nuostatų nepažeidžia.
Bet kuriuo atveju kiekvienas ribojimas turi bÅ«ti taikomas įstatymų nustatyta tvarka ir turi siekti vieno ar daugiau teisÄtų tikslų ir turi bÅ«ti bÅ«tinas demokratinÄje visuomenÄje (žr., pvz., 2007 m. sausio 18 d. sprendimÄ byloje Estrikh prieÅ¡ LatvijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 73819/01, 166 paragrafas; 2007 m. liepos 17 d. sprendimÄ byloje KuÄera prieÅ¡ SlovakijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 48666/99, 127 paragrafas, ir 2003 m. balandžio 3 d. sprendimÄ byloje Klamecki prieÅ¡ LenkijÄ (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 31583/96, 144 paragrafas).PažymÄtina, kad bausmÄs vykdymo procese yra nustatomas laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymo režimas (BVK 112 str. 1 d.) ir taikomas tam tikras nuteistųjų teisių suvaržymas, todÄl tam tikras nepatogumų sukÄlimas ir pasirinkimo laisvÄs apribojimas nuteistiesiems bei su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ.
Ta aplinkybÄ, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato ilgalaikių pasimatymų nuteistiesiems, atliekantiems bausmÄ kalÄjimuose, nevertintina kaip pažeidžianti įstatymų numatytÄ nuteistųjų teisÄ pasimatyti su giminaiÄiais ir kitais asmenimis.Nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas yra nuteistas laisvÄs atÄmimo bausme (53 b. l.), kuriÄ vykdyti nurodyta kalÄjimo režimu. Bylos duomenimis taip pat nustatyta ir to neneigia pareiÅ¡kÄjas, kad nuo 2003-01-12 pareiÅ¡kÄjui buvo suteikti 21 trumpalaikis pasimatymas su sutuoktine G.
G. ( 50, 54 b. l. ). PareiÅ¡kÄjÄ lankÄ ir kiti artimieji. Byloje nÄra duomenų, kad trumpalaikio pasimatymo metu pareiÅ¡kÄjui kokiu nors bÅ«du buvo trukdoma bendrauti su artimaisiais. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys rodo, kad socialiniams ryÅ¡iams palaikyti pareiÅ¡kÄjui buvo suteiktas papildomas trumpalaikis pasimatymas su dukterÄÄia ( 59 b. l.). PareiÅ¡kÄjas taip pat naudojosi teise į telefoninius pokalbius ( 61-71 b. l.). MinÄta, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles pasimatymo suteikimo procedÅ«ra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ .
NagrinÄjamu atveju byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas ar kiti asmenys ginÄui aktualiu laikotarpiu (t. y. nuo 2011-02-04) bÅ«tų kreipÄsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymu suteikti ilgalaikį pasimatymÄ su sutuoktine. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktos pasimatymų apskaitos žurnalo matyti, kad trumpalaikis pasimatymas su sutuoktine G. G. paskutinį kartÄ pareiÅ¡kÄjui suteiktas 2009-04-24 ( 54 b. l. ). PareiÅ¡kÄjas teismui nurodÄ, kad santuoka su G. G. nutraukta 2012-12-11. Å iÄ aplinkybÄ patvirtina ir teismų informacinÄs sistemos âLitekoâ duomenys, kuriais remiantis nustatyta, kad RokiÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2012-12-11 sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-883-233/2012 santuoka tarp G.
G. ir V. G. nutraukta. PareiÅ¡kÄjas dÄl pažeistų teisių nesuteikiant ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine kreipÄs į LukiÅ¡kių TI-K praÄjus beveik metams po santuokos su G. G. nutraukimo. Be to, 2013-11-11 skunde LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kÄjas tik nurodÄ faktinÄ aplinkybÄ, kad ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine jam nebuvo suteikti 10 metų ir penkis mÄnesius, taÄiau jokių konkreÄių duomenų, kad pats ar jo artimieji kreipÄsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dÄl tokių pasimatymų suteikimo, nenurodÄ.
Nepagrįstas pareiÅ¡kÄjo teiginys, kad nesuteikiant jam ilgalaikių pasimatymų, buvo pažeisti jo vaiko ir Å¡eimos interesai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad vadovaujantis galiojanÄiais teisÄs aktais pareiÅ¡kÄjui ginÄui aktualiu laikotarpiu buvo sudarytos galimybÄs bendrauti su savo vaiku, palaikyti ryÅ¡ius su kitais Å¡eimos nariais. Jokių pageidavimų matytis su vaiku pareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K administracijai nÄra pareiÅ¡kÄs. PareiÅ¡kÄjas skunde teigia, kad fizinio kontakto su žmona nebuvimas ilgÄ laiko tarpÄ turÄjo įtakos jo sveikatos bÅ«klei.
Pripažintina, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl savo statuso gali patirti neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, kurių nepatiria laisvÄje esantys asmenys, taÄiau įvertinÄs pateiktus medicininius dokumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jie nepatvirtina, jog atsiradÄ sveikatos sutrikimai yra sÄ lygoti bÅ«tent to, kad pareiÅ¡kÄjui nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine ( 6, 8, 9, 10, 88, 89, 92, 94, 95 b. l.). Tokia iÅ¡vada darytina ir todÄl, kad, kaip minÄta, byloje nÄra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄui aktualiu laikotarpiu bÅ«tų siekÄs aptariamÄ teisÄ Ä¯gyvendinti.
PažymÄtina, kad BVK 9 straipsnyje yra įtvirtintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas. Vadovaujantis BVK 140 straipsnio 3 dalimi, ne mažiau kaip pusÄ paskirtos bausmÄs atlikimo laiko atlikÄ nuteistieji, kurių elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams, gali bÅ«ti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teikiami perkelti iÅ¡ kalÄjimo į pataisos namus tÄsti bausmÄs atlikimÄ paprastosios grupÄs laikymo sÄ lygomis. PerkÄlus nuteistÄ jį į pataisos namus, jis įgyja visas teises, kurios BVK suteiktos pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, taip pat ir teisÄ Ä¯ nustatytÄ skaiÄių ilgalaikių pasimatymų.
Apibendrinus tai, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, kad teisÄ gauti ilgalaikius pasimatymus iÅ¡ esmÄs priklauso nuo paties nuteistojo elgesio, į kurį atsižvelgiant gali bÅ«ti Å¡velninama jo padÄtis, suteikianti papildomų teisių.Apibendrinus tai, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, kad nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ privatų gyvenimÄ nebuvo pažeista ar nepagrįstai apribota. Atsižvelgiant į tai, nÄra pagrindo konstatuoti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ , kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymÄjÄs, kad tam, jog bÅ«tų taikomas Konvencijos 3 straipsnis, netinkamas elgesys (nepriimtinos kalinimo sÄ lygos) turi pasiekti minimalų sunkumo laipsnį, kuris priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip pažeidimo trukmÄ, fizinis ir psichinis poveikis nukentÄjusiajam, o tam tikrais atvejais â asmens lyties, amžiaus ir sveikatos bÅ«klÄs (žr., pvz., 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, 100â101 paragrafai).
Kadangi nagrinÄjamu atveju, kaip minÄta, pareiÅ¡kÄjui jo buvimo kalÄjime metu buvo suteikta galimybÄ Ä¯ trumpalaikius pasimatymus su artimaisiais, nors ir ribojant juos, taÄiau suteikiant minimalius priimtinus kontaktus, vertintina, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjas nebuvo kankinamas, su juo nebuvo nežmoniÅ¡kai ar žeminanÄiai elgiamasi, todÄl nÄra ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, kartu ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukianÄių nacionalinių teisÄs aktų nuostatų (BVK) pažeidimo. Visa tai rodo, kad LukiÅ¡kių TI-K 2013-12-05 sprendime Nr. 96-1863 taip pat tinkamai ir iÅ¡samiai įvertino pareiÅ¡kÄjo 2013-11-11 skunde nurodytas faktines aplinkybes ir nenustatÄ jokių pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimų.PareiÅ¡kÄjas atsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovu nurodo ir KalÄjimų departamentÄ prie Teisingumo ministerijos, taÄiau paduotame skunde konkreÄiai nenurodo, kokie Å¡ios institucijos veiksmai (neveikimas) sÄ lygojo galimos neturtinÄs žalos atsiradimÄ .
PareiÅ¡kÄjas tik abstrakÄiai nurodo, kad institucijos nesiÄmÄ jokių priemonių, kad nebÅ«tų pažeidžiamos žmogaus teisÄs, susijusios su pasimatymų nesuteikimu kalinamiems kalÄjime.Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo į KalÄjimų departamentÄ prie Teisingumo ministerijos kreipÄsi 2013-12-12, ginÄydamas LukiÅ¡kių TI-K 2013-12-05 sprendimÄ Nr. 96-1863. Ä®vertinÄs KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014-01-10 sprendimo Nr. 2S-235 turinį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo atstovas tinkamai įvertino pareiÅ¡kÄjo skunde iÅ¡dÄstytas aplinkybes, tinkamai taikÄ ginÄui aktualių teisÄs aktų normas ir priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .
Jokių KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (jo pareigÅ«nų) neteisÄtų veiksmų ar neveikimo byloje nenustatyta. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o teismo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti, ar BVK nuostatos, susijusios su ilgalaikių pasimatymų suteikimu, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, ES teisÄs aktams. PažymÄtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, Konstitucinio Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei VyriausybÄs aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai arba įstatymams.
Konstitucinis Teismas nesprendžia įstatymų atitikimo ES teisÄs aktų reikalavimams klausimų. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio nuostatomis, įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo skundo turinį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jame nÄra aiÅ¡kiai suformuluotų teisinių argumentų, pagrindžianÄių abejones dÄl BVK atitikties Konstitucijai ir Civiliniam kodeksui. Nenurodyti konkretÅ«s BVK straipsniai, jų redakcijos, kurie galimai prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Skunde neiÅ¡reikÅ¡ta konkreti ir nuosekli teisinÄ pozicija dÄl prieÅ¡taravimo tarp minÄtų aktų.
Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas iÅ¡tirti norminio teisÄs akto atitiktį atmestinas, remiantis ABTÄ® 111 straipsnio 2 dalies 4 punktu.Taigi, iÅ¡nagrinÄjus pareiÅ¡kÄjo nurodytus motyvus, iÅ¡ kurių kildinamas neturtinÄs žalos atsiradimas, ir atsakovo veiksmus, susijusius su nuteistojo teisÄs į ilgalaikį pasimatymÄ Ä¯gyvendinimu, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjamu atveju nÄra vieno iÅ¡ pareigos atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ atsiradimo elemento â valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų.
Reikalaudamas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinÄ depresijÄ , pažeminimÄ , bendravimo galimybių suvaržymÄ , pablogÄjo sveikata, taÄiau neįrodÄ, jog jo nurodytus nepatogumus, iÅ¡gyvenimus sÄ lygojo atsakovo neteisÄti veiksmai, dÄl to nÄra pagrindo neturtinÄs žalos faktui nagrinÄjamoje situacijoje konstatuoti. Teismui nenustaÄius atsakovo neteisÄtų veiksmų (aktų), kaip vienos iÅ¡ privalomųjų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, ir pareiÅ¡kÄjui neteisÄtų atsakovo veiksmų neįrodžius (ABTÄ® 57 str.), skundas dÄl neturtinÄs žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d Ä: V. Ä. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .          Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja                                                                                        Ina KirkutienÄ