Legislator Case Law & Legislation
cb047aab-830b-4250-a9d1-c7a9ffec4ef1 AI generated

cb047aab-830b-4250-a9d1-c7a9ffec4ef1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number cb047aab-830b-4250-a9d1-c7a9ffec4ef1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-6184-484/2014Proceso Nr. 3-61-3-00743-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.2; 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I MA SLietuvos Respublikos vardu 2014 m. spalio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. Č. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas V.

Legislator headnote

AI generated

cb047aab-830b-4250-a9d1-c7a9ffec4ef1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Papildomai paaiÅ¡kino, kad laisvės atėmimo bausmę nuo 2003 m. iki dabar atlieka kalėjime. Per šį laikÄ jam nesuteiktas nei vienas ilgalaikis pasimatymas su artimaisiais. Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K atsisakymÄ suteikti jam ilgalaikį pasimatymÄ grindžia tuo, kad to nenumato vidaus tvarkos taisyklės. Pažymėjo, kad daugiau nei 10 metų negalėjo fiziÅ¡kai bendrauti su žmona ir vaiku. Dėl to patiria protines ir fizines kančias. Akcentavo, kad Europos žmogaus teisių teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pasimatymai turi bÅ«ti suteikiami vienodomis sÄ lygomis visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-6184-484/2014Proceso Nr. 3-61-3-00743-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.2; 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I MA SLietuvos Respublikos vardu 2014 m. spalio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. Č. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas V.

Č. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau - LukiÅ¡kių TI-K) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, 440 000 litų neturtinės žalos. Skunde nurodė, kad nuo 2003-07-15 iki dabar jis atlieka laisvės atėmimo bausmę LukiÅ¡kių TI-K. VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ buvo pažeista jo teisė į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine. Nurodė, kad kalinimo LukiÅ¡kių TI-K metu su sutuoktine jis turėjo 21 trumpalaikį pasimatymÄ , o galimybė bendrauti su sutuoktine, turėti su ja fizinį kontaktÄ jam nebuvo užtikrinta.

PareiÅ¡kėjo manymu, atsisakymas suteikti ilgalaikį pasimatymÄ su artimaisiais pažeidžia Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnyje įtvirtintÄ nuteistųjų lygybės taikant bausmės vykdymo įstatymus principÄ , kadangi nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose teisė į ilgalaikį pasimatymÄ yra suteikiama, bei BVK 7 straipsnyje įtvirtintÄ humanizmo principÄ , Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Teigia, kad negalėjimas realizuoti teisės į ilgalaikį pasimatymÄ su sutuoktine, fizinio kontakto su ja nebuvimas ilgÄ laiko tarpÄ lėmė stiprius neigiamus iÅ¡gyvenimus, jautėsi tiek fiziÅ¡kai, tiek psichologiÅ¡kai kankinamas, žeminamas, nepilnavertis.

Tai, pasak pareiÅ¡kėjo, įtakojo jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsirado sveikatos problemų, dėl kurių ilgÄ laikÄ buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Taip pat tvirtina, kad ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas taip pat pažeidė jo vaiko ir Å¡eimos interesus, jis neteko galimybės susilaukti daugiau vaikų ( 1-2 b. l.). Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis BVK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ .

Å io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo. Vaikas turi bÅ«ti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarkia registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymÄ atvykusio asmens vaikas. Toks pasimatymas vyksta uždarose specialiai įrengtose patalpose.

Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ vienas trumpalaikis pasimatymas gali trukti iki 4 valandų. Pasimatymų patalpų įrengimas reglamentuotas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr.

84) IV skyriuje. LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012-05-29 įsakymu  Nr. 1-68 yra patvirtintas Asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areÅ¡tu, iÅ¡ankstinio registravimo tvarkos apraÅ¡as. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K kalinamojo (nuteistojo) gautų siuntinių, banderolių su spauda ir pasimatymų kortelės užrašų matyti, kad su žmona G. Č. pareiÅ¡kėjas turėjo 21 trumpalaikį pasimatymÄ . Paskutinis pasimatymas įvyko 2009-04-24. Kitų įrašų, iÅ¡ kurių matytųsi, kad pareiÅ¡kėjo žmona bÅ«tų atėjusi į pasimatymus, nebuvo.

Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K nepažeidė pareiÅ¡kėjo V. Č. teisės pasimatyti su artimaisiais, su žmona, kadangi suteikiant tokiÄ teisę yra griežtai vadovaujamasi aukščiau nurodytuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Akcentavo, kad LukiÅ¡kių TI-K neturi teisinio pagrindo savavaliÅ¡kai keisti BVK, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių ar kitų teisės aktų.           Remdamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatomis, atsakovo atstovas nurodė, kad žala atlygintina tik tais atvejais, kai vieÅ¡ojo administravimo subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Teigia, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos – institucijos neteisėtų veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas            Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl tariamai jam padarytų pažeidimų kreipėsi nurodydamas laikotarpį nuo 2003-07-15 iki dabar.

Savo skundÄ dėl žalos priteisimo pareiÅ¡kėjas pateikė 2014-01-30. Dėl to, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ( 35-37 b. l.).           Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo (iki 2011 vasario 5 d.) pareiÅ¡kė praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nepraÅ¡o Å¡io termino atnaujinti, todėl praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.125 str. 8 d.).         Atsakovo atstovas taip pat paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K duomenimis, pareiÅ¡kėjo žmona į trumpalaikį pasimatymÄ paskutinį kartÄ buvo atvykusi 2009-04-24.

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jo dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita atsirado dėl ilgalaikių pasimatymų nebuvimo. Nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ar jo žmona ginčijamu laikotarpiu apskritai bÅ«tų prašę jiems suteikti ilgalaikius pasimatymus. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas tik 2013-12-12 su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ , kad deÅ¡imt metų ir penkis mėnesius yra pažeidžiamos jo teisės nesuteikiant pasimatymų, kurių metu bÅ«tų galimas fizinis kontaktas.

          Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, remdamasis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančiu teisiniu reguliavimu, realiai net nebandė pasinaudoti teise gauti pasimatymus su žmona, kurių metu galėtų turėti fizinį kontaktÄ . Mano, kad pareiÅ¡kėjas savo veiksmais nesiekia realiai apginti savo pažeistų teisių, o galimai siekia sau tik turtinės naudos iÅ¡ valstybės. Šį siekį, anot atsakovo atstovo, patvirtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė į Kalėjimų departamentÄ su skundu, kad jam neskiriami ilgalaikiai pasimatymai, bei nepateikia duomenų, jog prašė LukiÅ¡kių TI-K administracijos tokių pasimatymų skirti.

IÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjas kreipėsi tik dėl tokių pasimatymų skyrimo tvarkos paaiÅ¡kinimo. Mano, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ lėmė ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas. Pažymėjo, kad tam tikras nuteistųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiami laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu įgyvendinimu. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ( 20-23 b. l.).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti remdamasis skunde iÅ¡dėstytais motyvais.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad laisvės atėmimo bausmę nuo 2003 m. iki dabar atlieka kalėjime. Per šį laikÄ jam nesuteiktas nei vienas ilgalaikis pasimatymas su artimaisiais. Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K atsisakymÄ suteikti jam ilgalaikį pasimatymÄ grindžia tuo, kad to nenumato vidaus tvarkos taisyklės. Pažymėjo, kad daugiau nei 10 metų negalėjo fiziÅ¡kai bendrauti su žmona ir vaiku. Dėl to patiria protines ir fizines kančias. Akcentavo, kad Europos žmogaus teisių teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pasimatymai turi bÅ«ti suteikiami vienodomis sÄ lygomis visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims.

Nurodė ir tai, kad teismo 2012-12-11 sprendimu santuoka su G. Č. buvo nutraukta. PareiÅ¡kėjo teigimu, tam turėjo įtakos ilgalaikių pasimatymų su žmona nesuteikimas. Paskutinį kartÄ su žmona matėsi 2009 metais. Trumpalaikiai pasimatymai su žmona buvo suteikiami. Ilgalaikių pasimatymų prašė ne tik jis, bet ir žmona. Ä® LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo raÅ¡tu kreipėsi 2004, 2005, 2006, 2007 metais ir raÅ¡tu buvo atsakyta. Kadangi dokumentai LukiÅ¡kių TI-K saugomi penkis metus, įrodymų pateikti negali.

Paskutinį kartÄ Ä¯ LukiÅ¡kių TI-K dėl ilgalaikių pasimatymų kreipėsi 2012 metais. Taip pat nurodė, kad po iÅ¡tuokos surado draugę, norėjo su ja sukurti Å¡eimÄ . Santykiai su drauge E. Č. nutrÅ«ko, kadangi ji sužinojo, kad ilgalaikių pasimatymų nebus. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K 2012 m. atsakymo raÅ¡tu negavo. Dėl atsakymo negavimo kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ . Anksčiau į teismÄ nesikreipė, nes tikėjosi, kad pasikeis ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka. Pabrėžė, kad Kalėjimų departamentas nesiėmė iniciatyvos dėl ilgalaikių pasimatymų organizavimo tvarkos pakeitimo.

Skundas atmestinas. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę nuo 2005-01-12 iki skundo padavimo teismui dienos atliko LukiÅ¡kių TI-K ( 38-41, 53 b. l.).PareiÅ¡kėjas 2013-10-02 kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymu suteikti informacijÄ , kiek jam suteikta pasimatymų su žmona G. Č. nuo bausmės pradžios kalėjimo režime ( 49 b. l.). LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus pavaduotojas 2013-10-09 raÅ¡tu Nr. 96-1514 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad laikotarpiu nuo 2005-01-12 iki 2013-10-07 jam 21 kartÄ buvo suteikti iki 4 val. trumpalaikiai pasimatymai su žmona G.

G. ( 48 b. l.).PareiÅ¡kėjas 2013-10-08 kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K direktorių su praÅ¡ymu padaryti patalpų, skirtų pasimatymams su sutuoktine, nuotraukas, nurodyti, kokiose patalpose pasimatymai yra suteikiami, kokie baldai, inventorius yra pasimatymams skirtose patalpose, taip pat nurodyti LukiÅ¡kių TI-K vidaus tvarkos taisykles, reglamentuojančias, kaip elgtis pasimatymų metu ( 44 b. l.).LukiÅ¡kių TI-K direktorius į pareiÅ¡kėjo 2013-10-08 praÅ¡ymÄ atsakė 2013-10-22 raÅ¡tu Nr. 96-1587, kuriame atsakė kad teisės aktai neįpareigoja pataisos įstaigos administracijos įstaigoje laikomiems asmenims daryti įstaigoje esančių patalpų fotonuotraukas.

LukiÅ¡kių TI-K direktorius taip pat iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui, kokie teisės aktai reglamentuoja patalpų, skirtų pasimatymams, įrengimÄ , pasimatymų organizavimo LukiÅ¡kių TI-K tvarkÄ ir elgesio pasimatymų metu taisykles (42-43 b. l.). PareiÅ¡kėjas 2013-11-11 kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K su praÅ¡ymu suteikti informacijÄ ir nustatyti, ar nebuvo pažeisti BVK 6 ir 7 straipsniuose įtvirtinti principai, jei nuo bausmės pradžios (t. y. nuo 2003-07-15), 10 metų ir 4 mėnesius jis nėra turėjęs fizinio kontakto su žmona.

Nurodė, kad tai yra nežmoniÅ¡ka, jį žemina, turėjo įtakos jo elgesiui bausmės atlimo metu ( 46-47 b. l.).LukiÅ¡kių TI-K direktorius 2013-12-05 sprendime „Dėl ilgalaikių pasimatymų tvarkos ir jų suteikimo“ Nr. 96-1863 nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kalėjimo režimo sÄ lygomis, ilgalaikio pasimatymo nenumato. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neturi duomenų, kad pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę, buvo pažeisti BVK 6 ir 7 straipsniuose įvirtinti principai, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo 2013-11-11 praÅ¡yme iÅ¡dėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės (45 b .l.).PareiÅ¡kėjas 2013-12-12 padavė skundÄ dėl LukiÅ¡kių TI-K 2013-12-05 sprendimo Nr. 96-1863 Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos ( 24-25 b. l. ).PareiÅ¡kėjas 2014-01-06 dar kartÄ kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K direktorių su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ , kada buvo įrengtos lovos patalpose, kuriose suteikiami pasimatymai su sutuoktine be priežiÅ«ros darbuotojų ( 52 b. l.).LukiÅ¡kių TI-K 2014-01-09 raÅ¡tu „Dėl pasimatymų“ Nr. 96-53 nurodė, kad trumpalaikiai pasimatymai LukiÅ¡kių TI-K be pataisos įstaigos atstovo vyksta nuo 2002 m., nuo to laiko Å¡iose patalpose pastatytos lovos ( 51 b. l.).

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo 2013-12-12 skundÄ ir 2014-01-10 priėmė sprendimÄ Nr. 2S-235, kuriame nurodė, kad nesuteikdama pareiÅ¡kėjui ilgalaikio pasimatymo, LukiÅ¡kių TI-K administracija vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Taip pat sprendime pažymėta, kad nuteistasis, kuriam yra nustatytas kalėjimo režimas, gerai elgdamasis turi galimybę bausmės atlikimo metu įgyti daugiau teisių, įskaitant ir teisę į ilgalaikius pasimatymus (  29-30 b. l.).

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K administracijos atsisakymo suteikti jam ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine laikotarpiu nuo 2003-07-15 iki skundo padavimo teismui dienos. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.Byloje nustatyta, kad galimi pažeidimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu prasidėjo 2003-07-15 ir tęsėsi iki 2014-02-03, o skundÄ pareiÅ¡kėjas teismui padavė 2014-02-04 ( 16 b. l.).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, jog pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie neužtikrinamÄ teisę į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nurodė, kad dėl ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ kreipėsi 2003, 2004, 2005, 2006, 2007 metais, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui pateikti negali, nes dokumentacijÄ LukiÅ¡kių TI-K saugo 5 metus. Å iÄ aplinkybę patvirtina pareiÅ¡kėjo teismui pateiktas LukiÅ¡kių TI-K 2013-10-25 raÅ¡tas Nr. 96-1613, kuriame nurodyta, kad informacijos apie pareiÅ¡kėjui suteiktÄ psichologinę pagalbÄ nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31 pateikti negali, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) 13 straipsnio 1 dalimi, bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 (Žin., 2011, Nr. 32-1534;

Nr. 67-3209), Tipine bylų nomenklatūra, suderinta su Lietuvos archyvų departamento Centrine ekspertų komisija (1998-03-17 protokolas Nr.

2) ir Pataisos reikalų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 1998-03-24 įsakymu Nr. 26, direktoriaus įsakymai nuteistųjų klausimais saugojami 5 metus (Tipinė nomenklatÅ«ra 1.5 p.). Be to, pareiÅ¡kėjas tiek skunde, tiek teismo posėdyje nurodė, kad neigiamus padarinius (pažeminimÄ , kankinimÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ ir pan.) dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo jautė visÄ kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl galimo teisių pažeidimo nesuteikiant ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ kreipėsi tik 2013-11-11.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas visÄ nustatytÄ ginčui aktualų laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus. Atsakovo atstovai pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Taigi, pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ , galimai patirtÄ laikotarpiu nuo 2003-07-15 iki 2011-02-03, yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.Nors pareiÅ¡kėjas teismo neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, tačiau teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad anksčiau į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo nesikreipė todėl, kad tikėjosi, jog ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka pasikeis ir jie bus suteikti. Teismo vertinimu, tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo argumentai yra subjektyvÅ«s ir negali pateisinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo.

Taigi, pareiÅ¡kėjui nepateikus teismui praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ galimai patirtÄ laikotarpiu nuo 2003-07-15 iki 2011-02-03. Neatnaujinus ieÅ¡kinio senaties termino skundo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ galimai patirtÄ laikotarpiu nuo 2003-07-15 iki 2011-02-03 pareikÅ¡ti, pareiÅ¡kėjo skundas dėl Å¡io reikalavimo atmestinas kaip nepagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas toliau pasisako tik dėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ galimai patirtÄ laikotarpiu nuo 2011-02-04 iki 2014-02-03.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobÅ«džio, faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Pabrėžtina, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjui kyla pareiga pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindÄ konstatuoti nurodytų privalomųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ . Tokių įrodymų nepateikus, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas.Pažymėtina, jog bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (BVK 10 str. 1 d.).

Bendrosios nuteistųjų teisės iÅ¡vardintos BVK 11 straipsnio 1 dalyje, o specialiÄ sias nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuojantys to paties BVK skyriai. Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, taip pat teisė paskambinti telefonu yra specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės, kurios įgyvendinamos BVK nustatyta tvarka. BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, priklausančių paprastajai grupei, teisė per du mėnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ .

Å io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo. Vaikas turi bÅ«ti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymÄ atvykusio asmens vaikas. Toks pasimatymas vyksta uždarose specialiai įrengtose patalpose.

BVK 91 straipsnyje nustatyta, kad atvirose kolonijose nuteistieji gali be apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus su spauda, gauti ir siųsti laiškus, skambinti telefonu. BVK 94 straipsnis taip pat reglamentuoja nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis. BVK 94 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato BVK 80, 85, 91 ir 152 straipsniai.

Ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat leidžiamas su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. Vaikas turi bÅ«ti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymÄ atvykusio asmens vaikas. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali bÅ«ti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba dviem telefoniniais pokalbiais (BVK 94 str. 3 d.).

BVK 94 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės) XVI skyriaus 102 punkte nustatyta, jog pasimatymo suteikimo procedÅ«ra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ . LeidimÄ suteikti pasimatymÄ duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir Å¡venčių dienomis – ir pataisos įstaigos vadovybės budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas.

PareigÅ«no sprendimas leisti pasimatyti įraÅ¡omas nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens praÅ¡yme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymÄ , nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens praÅ¡yme įraÅ¡omi atsisakymo motyvai. Pagal Taisyklių 108 punktÄ trumpalaikis pasimatymas vyksta be fizinio kontakto (iÅ¡skyrus nepilnamečių nuteistųjų). Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1R-172, 65 punkte įtvirtinta, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Kalėjimų departamento direktorius 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtino Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles, kurios, be kita ko reglamentuoja ir pasimatymų patalpų įrengimÄ . Trumpalaikių pasimatymų tvarka bei ilgalaikių pasimatymų suteikimo ar nesuteikimo klausimas yra teisės į privataus asmens gyvenimÄ (Konvencijos 8 str.) ribojimo klausimas. Å iuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad kalinimas, kaip ir bet kokia kita laisvės apribojimo priemonė, yra susijusi su privataus ir Å¡eimos gyvenimo ribojimais.

Tačiau pagrindinis kalinamo asmens teisės į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ elementas yra tai, kad institucijos leidžia arba, kai reikalinga, padeda palaikyti kontaktÄ su artima Å¡eima. Tokie apribojimai kaip susitikimų su Å¡eima skaičiaus nustatymas, Å¡ių susitikimų stebėjimas ir jeigu padaryto nusikalstamos veiklos pobÅ«dis reikalauja, specialaus kalėjimo režimo taikymas arba konkrečios susitikimų tvarkos nustatymas reiÅ¡kia Konvencijos 8 straipsnio teisių ribojimÄ , bet patys savaime Å¡ių nuostatų nepažeidžia.

Bet kuriuo atveju kiekvienas ribojimas turi bÅ«ti taikomas įstatymų nustatyta tvarka ir turi siekti vieno ar daugiau teisėtų tikslų ir turi bÅ«ti bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje (žr., pvz., 2007 m. sausio 18 d. sprendimÄ byloje Estrikh prieÅ¡ LatvijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 73819/01, 166 paragrafas; 2007 m. liepos 17 d. sprendimÄ byloje Kučera prieÅ¡ SlovakijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 48666/99, 127 paragrafas, ir 2003 m. balandžio 3 d. sprendimÄ byloje Klamecki prieÅ¡ LenkijÄ (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 31583/96, 144 paragrafas).Pažymėtina, kad bausmės vykdymo procese yra nustatomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimas (BVK 112 str. 1 d.) ir taikomas tam tikras nuteistųjų teisių suvaržymas, todėl tam tikras nepatogumų sukėlimas ir pasirinkimo laisvės apribojimas nuteistiesiems bei su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė.

Ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato ilgalaikių pasimatymų nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kalėjimuose, nevertintina kaip pažeidžianti įstatymų numatytÄ nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra nuteistas laisvės atėmimo bausme (53 b. l.), kuriÄ vykdyti nurodyta kalėjimo režimu. Bylos duomenimis taip pat nustatyta ir to neneigia pareiÅ¡kėjas, kad nuo 2003-01-12 pareiÅ¡kėjui buvo suteikti 21 trumpalaikis pasimatymas su sutuoktine G.

G. ( 50, 54 b. l. ). PareiÅ¡kėjÄ lankė ir kiti artimieji. Byloje nėra duomenų, kad trumpalaikio pasimatymo metu pareiÅ¡kėjui kokiu nors bÅ«du buvo trukdoma bendrauti su artimaisiais. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys rodo, kad socialiniams ryÅ¡iams palaikyti pareiÅ¡kėjui buvo suteiktas papildomas trumpalaikis pasimatymas su dukterėčia ( 59 b. l.). PareiÅ¡kėjas taip pat naudojosi teise į telefoninius pokalbius ( 61-71 b. l.). Minėta, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles pasimatymo suteikimo procedÅ«ra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ .

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ar kiti asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu (t. y. nuo 2011-02-04) bÅ«tų kreipęsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymu suteikti ilgalaikį pasimatymÄ su sutuoktine. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktos pasimatymų apskaitos žurnalo matyti, kad trumpalaikis pasimatymas su sutuoktine G. G. paskutinį kartÄ pareiÅ¡kėjui suteiktas 2009-04-24 ( 54 b. l. ). PareiÅ¡kėjas teismui nurodė, kad santuoka su G. G. nutraukta 2012-12-11. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, kuriais remiantis nustatyta, kad RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012-12-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-883-233/2012 santuoka tarp G.

G. ir V. G. nutraukta. PareiÅ¡kėjas dėl pažeistų teisių nesuteikiant ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine kreipės į LukiÅ¡kių TI-K praėjus beveik metams po santuokos su G. G. nutraukimo. Be to, 2013-11-11 skunde LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas tik nurodė faktinę aplinkybę, kad ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine jam nebuvo suteikti 10 metų ir penkis mėnesius, tačiau jokių konkrečių duomenų, kad pats ar jo artimieji kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl tokių pasimatymų suteikimo, nenurodė.

Nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys, kad nesuteikiant jam ilgalaikių pasimatymų, buvo pažeisti jo vaiko ir Å¡eimos interesai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais pareiÅ¡kėjui ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudarytos galimybės bendrauti su savo vaiku, palaikyti ryÅ¡ius su kitais Å¡eimos nariais. Jokių pageidavimų matytis su vaiku pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K administracijai nėra pareiÅ¡kęs. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad fizinio kontakto su žmona nebuvimas ilgÄ laiko tarpÄ turėjo įtakos jo sveikatos bÅ«klei.

Pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas dėl savo statuso gali patirti neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, kurių nepatiria laisvėje esantys asmenys, tačiau įvertinęs pateiktus medicininius dokumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jie nepatvirtina, jog atsiradę sveikatos sutrikimai yra sÄ lygoti bÅ«tent to, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine ( 6, 8, 9, 10, 88, 89, 92, 94, 95 b. l.). Tokia iÅ¡vada darytina ir todėl, kad, kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu bÅ«tų siekęs aptariamÄ teisę įgyvendinti.

Pažymėtina, kad BVK 9 straipsnyje yra įtvirtintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas. Vadovaujantis BVK 140 straipsnio 3 dalimi, ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės atlikimo laiko atlikę nuteistieji, kurių elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams, gali bÅ«ti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teikiami perkelti iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimÄ paprastosios grupės laikymo sÄ lygomis. Perkėlus nuteistÄ jį į pataisos namus, jis įgyja visas teises, kurios BVK suteiktos pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, taip pat ir teisę į nustatytÄ skaičių ilgalaikių pasimatymų.

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad teisė gauti ilgalaikius pasimatymus iÅ¡ esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio, į kurį atsižvelgiant gali bÅ«ti Å¡velninama jo padėtis, suteikianti papildomų teisių.Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į privatų gyvenimÄ nebuvo pažeista ar nepagrįstai apribota. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ , kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tam, jog bÅ«tų taikomas Konvencijos 3 straipsnis, netinkamas elgesys (nepriimtinos kalinimo sÄ lygos) turi pasiekti minimalų sunkumo laipsnį, kuris priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip pažeidimo trukmė, fizinis ir psichinis poveikis nukentėjusiajam, o tam tikrais atvejais – asmens lyties, amžiaus ir sveikatos bÅ«klės (žr., pvz., 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, 100–101 paragrafai).

Kadangi nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiÅ¡kėjui jo buvimo kalėjime metu buvo suteikta galimybė į trumpalaikius pasimatymus su artimaisiais, nors ir ribojant juos, tačiau suteikiant minimalius priimtinus kontaktus, vertintina, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas nebuvo kankinamas, su juo nebuvo nežmoniÅ¡kai ar žeminančiai elgiamasi, todėl nėra ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, kartu ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančių nacionalinių teisės aktų nuostatų (BVK) pažeidimo. Visa tai rodo, kad LukiÅ¡kių TI-K 2013-12-05 sprendime Nr. 96-1863 taip pat tinkamai ir iÅ¡samiai įvertino pareiÅ¡kėjo 2013-11-11 skunde nurodytas faktines aplinkybes ir nenustatė jokių pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų.PareiÅ¡kėjas atsakovės Lietuvos valstybės atstovu nurodo ir Kalėjimų departamentÄ prie Teisingumo ministerijos, tačiau paduotame skunde konkrečiai nenurodo, kokie Å¡ios institucijos veiksmai (neveikimas) sÄ lygojo galimos neturtinės žalos atsiradimÄ .

PareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodo, kad institucijos nesiėmė jokių priemonių, kad nebÅ«tų pažeidžiamos žmogaus teisės, susijusios su pasimatymų nesuteikimu kalinamiems kalėjime.Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo į Kalėjimų departamentÄ prie Teisingumo ministerijos kreipėsi 2013-12-12, ginčydamas LukiÅ¡kių TI-K 2013-12-05 sprendimÄ Nr. 96-1863. Ä®vertinęs Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014-01-10 sprendimo Nr. 2S-235 turinį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo atstovas tinkamai įvertino pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualių teisės aktų normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Jokių Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (jo pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų ar neveikimo byloje nenustatyta. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti, ar BVK nuostatos, susijusios su ilgalaikių pasimatymų suteikimu, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, ES teisės aktams. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, Konstitucinio Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai arba įstatymams.

Konstitucinis Teismas nesprendžia įstatymų atitikimo ES teisės aktų reikalavimams klausimų. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio nuostatomis, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo turinį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jame nėra aiÅ¡kiai suformuluotų teisinių argumentų, pagrindžiančių abejones dėl BVK atitikties Konstitucijai ir Civiliniam kodeksui. Nenurodyti konkretÅ«s BVK straipsniai, jų redakcijos, kurie galimai prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Skunde neiÅ¡reikÅ¡ta konkreti ir nuosekli teisinė pozicija dėl prieÅ¡taravimo tarp minėtų aktų.

Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas iÅ¡tirti norminio teisės akto atitiktį atmestinas, remiantis ABTÄ® 111 straipsnio 2 dalies 4 punktu.Taigi, iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo nurodytus motyvus, iÅ¡ kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, ir atsakovo veiksmus, susijusius su nuteistojo teisės į ilgalaikį pasimatymÄ Ä¯gyvendinimu, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iÅ¡ pareigos atlyginti neturtinę žalÄ atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, jog patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , bendravimo galimybių suvaržymÄ , pablogėjo sveikata, tačiau neįrodė, jog jo nurodytus nepatogumus, iÅ¡gyvenimus sÄ lygojo atsakovo neteisėti veiksmai, dėl to nėra pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti. Teismui nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (aktų), kaip vienos iÅ¡ privalomųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, ir pareiÅ¡kėjui neteisėtų atsakovo veiksmų neįrodžius (ABTÄ® 57 str.), skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ė: V. Č. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .          Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                        Ina Kirkutienė