2021-05-12 Nr. AB-10282-3-61-3-02386-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-363-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02386-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. birželio 27 d. Vilniaus PN buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis. Buvo neužtikrinamas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ir duše, pasinaudoti dušu buvo galima tik kartą per savaitę, kamerose neveikė aliarmo sistema, pasivaikščiojimo kiemeliuose, mankštos kambariuose ir dušuose jos apskritai nėra, pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos 8 val. praleisti ne kameroje. Iš pareiškėjo nepagrįstai buvo paimamas čiužinys, kuris yra ne patalynė, o minkštasis inventorius. Naudojamos šviesoforams skirtos lempos, kurios yra netinkamos naudoti buityje. Kamerose nebuvo jungiklių šviesai išjungti ir ji degdavo visą laiką. Nurodė, kad dėl šių sąlygų jis buvo kankinamas, dėl apšvietimo prastėja regėjimas, išsivysto depresija, nemiga.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 2 dalies 3 punktu nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2019 m. rugsėjo 21 d. atliko bausmę – perkėlimą į kamerų tipo patalpas. Iki 2017 m. kovo mėnesio visose kamerose sanitariniuose mazguose buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Kai kuriose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Teisės aktuose neįtvirtinta, kad kamerose turi būti sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokie atitvėrimai negali būti nustatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės, įgyvendinti nustatytų vidaus tvarkos reikalavimų, užkardyti konfliktinių situacijų ir ypatingų įvykių priežasčių kilimo įstaigoje.

5. Atsakovas nurodė, kad teisės aktai nenustato atskirų naktinio apšvietimo jungiklių kamerose įrengimo. Šviesos perjungimo mygtukai įrengti prie kamerų. Išjungus naktinį apšvietimą pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimų drausmės pažeidimų bei savęs žalojimo atvejų. Dirbtinė apšvieta atitinka teisės aktų reikalavimus. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, įstaigos dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių aukštis yra 1,6 m, plotis – 1,2 m. Iki 2017 m. rugsėjo mėnesio įstaigoje buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji buvo veikianti. Pareiškėjas nenurodė nė vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės jis nebuvo išsikvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba. Taisyklės nenustato, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose, mankštos kambariuose ar dušuose turėtų būti įrengiama pareigūnų iškvietimo sistema. Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Suimtieji ir nuteistieji, pageidaujantys atlikti mankštą mankštos kambaryje, eilės tvarka buvo išvedami į mankštos kambarį pagal Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų teikimo grafiką, patvirtintą Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlo suimtiesiems / nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, esant būtinumui visada yra barstomi.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas – teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, o kitą skundo dalį atmetė.

7. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas Vilniaus PN nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. birželio 27 d. nustatęs, kad pareiškėjas tuo metu nebuvo Vilniaus PN.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose, kuriose sanitarinių mazgų patalpos nėra atskirtos kabinomis su durimis, tačiau pareiškėjas minėtose kamerose tam tikrais laikotarpiais buvo kalinamas vienas, o šių kamerų sanitariniai mazgai, siekiant uždengti matomumą nuo apžiūros posto bei iš kameros vidaus, buvo įrengti panaudojant užuolaidas. Teismas konstatavo, tuomet, kai pareiškėjas kameroje Nr. 277 buvo laikomas ne vienas, t. y. nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. birželio 24 d. (12 parų) nebuvo užriktinas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Kitus pareiškėjo nusiskundimus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

9. Teismas, atsižvelgęs į pažeidimų trukmę (12 parų), pareiškėjo skundo nekonkretumą, neturtinės žalos apibūdinimo abstraktumą, sprendė, kad pareiškėjo išgyvenimai pagal savo pobūdį ir trukmę nelaikytini intensyviais, ir konstatavo, jog jo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, yra neadekvatus, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015. Pareiškėjo manymu, teismas formaliai įvertino aplinkybes dėl aprūpinimo patalyne ir jos kokybės, dėl apšvietimo, iškvietimo mygtukų, kenkėjų ir maitinimo.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Atsakovas cituoja valstybės civilinės atsakomybės sąlygas ir neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas bei su tuo susijusią teismų praktiką, nurodo, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Teigia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei jos dydžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. birželio 27 d., atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. birželio 24 d. (12 parų) nebuvo užriktinas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu, tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, o kitą skundo dalį atmetė. Nesutikdamas su teismo sprendimu pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą.

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino aplinkybes dėl aprūpinimo patalyne ir jos kokybės, dėl apšvietimo, iškvietimo mygtukų, kenkėjų ir maitinimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių dėl patalynės kokybės, maitinimo ir kenkėjų, su tuo nesiejo prašomos atlyginti neturtinės žalos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti šių aplinkybių ir dėl jų pagrįstai nepasisakė.

18. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir PĮVTT) 220 punkte nustatyta, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, 1 priede nustatyta, kad patalynė – tai antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai, antklodė ir pagalvė) ir rankšluostis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų.

19. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas skunde nedetalizavo, kuriose konkrečiai kamerose nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, ir nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalą. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateikta informacija, jog nuo 2016 m. iki 2017 m. buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema ir ji buvo veikianti. Ginčo laikotarpiu galiojusiuose teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo įrengti pareigūnų iškvietimo sistemą pasivaikščiojimo kiemeliuose, mankštos kambariuose ar dušuose. Akcentuotina, kad vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilęs realus pavojus ar kitų sunkumų (problemų), kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3222-629/2020; ir kt.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl aliarmo sistemos.

20. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamo apšvietimo, vertino taikytiną teisinį reguliavimą ir į bylą pateiktus įrodymus, be kita ko, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktus, kuriuose pažeidimų dėl netinkamos dirbtinės apšvietos nenustatyta, atsižvelgė į tai, kad PĮVTT nenustato atskirų naktinio apšvietimo jungiklių kamerose įrengimo; šviesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. Taigi nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo nuomone, kad teismas formaliai įvertino jo nusiskundimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo dėl netinkamos kokybės šviesos lempučių naudojimo įkalinimo įstaigoje, jungiklių neįrengimo kamerose. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas deklaratyvus teiginys, kad teismas formaliai įvertino pareiškėjo nusiskundimus, jo nedetalizuojant, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir yra atmestinas.

21. Vertindama, ar pirmosios instancijos teismas, nustatęs 12 parų trukusį pareiškėjo privatumo naudojantis tualetu pažeidimą, pagrįstai apsiribojo pareiškėjo teisų pažeidimo pripažinimu, nepriteisdamas neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (12 parų pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu), į tai, kokioje pataisos įstaigoje buvo laikomas pareiškėjas (t. y. Vilniaus PN buvusiose Lukiškių TI-K patalpose), į tai, kad byloje nėra duomenų, kad dėl nustatyto pažeidimo būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai ar kad atsakovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, pareiškėjui priteistinas 25 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Nors pareiškėjas prašė, kad jam būtų priteistas 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė ir teismas nenustatė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala. Pareiškėjo nurodytos administracinės bylos Nr. A-2473-520/2015 ir šios bylos aplinkybės skiriasi, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti tokį pat neturtinės žalos atlyginimo dydį, kaip pareiškėjo nurodytoje byloje.

23. Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 25 Eur neturtinei žalai atlyginti

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui V. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius