cb02fefa-c694-455d-8f32-c7be89441df0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-100-407/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02279-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.2.6; (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 1 d.  Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

L. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. L. S. ieÅ¡kinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei Snoro bankas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – valstybės įmonė ,,Indėlių ir investicijų draudimas“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. L. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento su atsakovu AB banku Snoras 2011 m. gegužės 24 d. sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, pripažinti ieÅ¡kovės teisę į 16 999,71 Lt indėlių draudimo iÅ¡mokÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį prašė pripažinti negaliojančia CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais.

Nurodė, kad atsakovas jÄ suklaidino, esÄ lėšos pagal ieÅ¡kovės įsigytas obligacijas yra apdraustos. Atsakovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , ieÅ¡kovei tapo žinoma, kad banko obligacijos neapdraustos įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi ieÅ¡kinį atmetė.Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad ginčo sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės ar suklaidinimo (CK 1.90, 1.91 str.). Nurodė, jog vertinant, ar asmuo dėl sandorio suklydo, ar buvo suklaidintas (apgautas), svarbu analizuoti jo valios formavimosi procesÄ , todėl tam neabejotinai svarbÅ«s yra duomenys, individualizuojantys asmenį, jo asmenines savybes, patirtį.

IeÅ¡kovė, sandorio sudarymo metu buvo 74 m. amžiaus, ji turi aukÅ¡tÄ jį finansinį iÅ¡silavinimÄ , pradedant 2008 m. birželio 16 d. ieÅ¡kovė su banku sudarė net keletÄ terminuotojo indėlio sandorių, todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė tiek dėl amžiaus, tiek dėl socialinės padėties turėjo suvokti sudaromo sandorio esmę, t. y. jai buvo suprantama, jog yra sudaromas savo turiniu nuo terminuotojo indėlio sutarties besiskiriantis sandoris, kurio esmė – ne pinigų saugojimas ar taupymas, o investavimas.

Juolab, kad pasiraÅ¡ytoje sutartyje ieÅ¡kovė įvardijama ne indėlininke, o investuotoja. Ginčo finansinio produkto iÅ¡skirtinumÄ atspindi ir didesnė jo finansinė grÄ Å¾a (mokamų palÅ«kanų dydis). Sudarant obligacijų įsigijimo sutartį ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti žinoma, kad obligacijos yra vertybiniai popieriai, kad jos skiriasi nuo indėlio, kad joms bÅ«dingas ir kitoks rizikos laipsnis. Teismas sprendė, kad obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobÅ«džio ir galimos emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas.

Asmens tikėjimasis, kad sudarius rizikingÄ sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiÅ¡kia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iÅ¡ tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali bÅ«ti prilyginamos suklydimui. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas bankrutavo, o ieÅ¡kovė tikėjosi, jog to neįvyks, nėra pakankama pripažinti, kad ji buvo suklaidinta dėl sandorio esmės. Teismas taip pat sprendė, jog byloje neįrodyta, kad atsakovas atliko veiksmus, kuriais tyčia siekė suklaidinti ieÅ¡kovÄ , kad, įraÅ¡ydamas į Aptarnavimo sutartį nuostatas dėl atsakovo įsipareigojimų draudimo, bÅ«tų siekęs jį suklaidinti, todėl ginčo sandoriai negali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais ir pagal CK 1.91 straipsnį.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskirajame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:5.1. Teismas pažeisdamas CPK nuostatas, ginÄÄ iÅ¡sprendė priimdamas nutartį, o ne sprendimÄ (CPK 259 str.). Tai yra grubus procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ nutartį. Priėmus nutartį buvo nustatytas trumpesnis apskundimo terminas, nei bÅ«tų priėmus sprendimÄ . 5.2.

Teismas nutartimi bylÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės, tačiau neatskleidė bylos esmės, t. y. skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kad sutartis yra vartotojiÅ¡ka ir sudaryta be derybų, prisijungimo bÅ«du. Å is kvalifikavimas turi esminę reikÅ¡mę teisingos bylos iÅ¡nagrinėjimui. Be to, teismas neiÅ¡nagrinėjo, kad sutarties sÄ lyga, kai nėra praneÅ¡imo apie produkto neapdraudimÄ , yra nesÄ Å¾ininga sÄ lyga. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo VÄ® ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, jog tai, kad byla buvo iÅ¡spręsta nutartimi, o ne sprendimu, savaime nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties. Teismo nutartis atitinka visus reikalavimus, taikytinus sprendimo turiniui. Atsiliepime į apeliacinį atsakovas BAB bankas Snoras praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, ginčijama nutartis atitinka visus CPK 270 straipsnyje sprendimo turiniui nustatytus reikalavimus, yra iÅ¡sami ir motyvuota, todėl net pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡spręsti bylÄ priimdamas sprendimÄ , o ne nutartį, pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį tai nesudaro pagrindo nutarčiai panaikinti.

Ginčijama obligacijų pasirašymo sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi. Net nepagrįstai konstatavus, jog ginčo sutartis laikytinas vartojimo sutartimi, tai jokiu būdu nedaro šio sandorio negaliojančiu. Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovams turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu.

Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                          Dėl procedÅ«rinių pažeidimųTeisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kove, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ginÄÄ iÅ¡spręsti ne nutartimi, o sprendimu (CPK 259 str. 1 d.). Tačiau Å¡i aplinkybė (procesinio dokumento įvardijimas) savaime neturi reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

Be to, skundžiamoje nutartyje išdėstyti iš esmės visi sprendimui CPK 270 straipsnyje keliami reikalavimai. Sprendimo naikinimui procesinių normų pažeidimas gali būti pagrindu tik tais atvejais, kai dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Akivaizdu, kad procesinio dokumento formos neteisingas įvardijimas gali turėti tam tikros reikšmės, pavyzdžiui, apskundimo terminams, bet neturi reikšmės nei jame išdėstytoms išvadoms, nei jų pagrįstumo patikrinimui.

Todėl aptariama aplinkybė nelaikytina pagrindu skundžiamos nutarties naikinimui. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimas, priimtas byloje e2A-1320-178/2016. Dėl ginčo esmėsTeisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentu, kad ginčo obligacijų įsigijimo sutartis yra vartojimo sutartis. Vartotoju laikomas fizinis asmuo, siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 19 d.).

Ä®statyme vartotojas iÅ¡skirtas kaip fizinis asmuo, tačiau vien tik Å¡io požymio nepakanka fizinio asmens, kaip vartotojo, teisių gynimo bÅ«dams ir apimčiai nustatyti ir taikyti. Pagal nurodytÄ Ä¯statymo normÄ bÅ«tina nustatyti, kuriais tikslais vartojamos prekės ar paslaugos. Jeigu fizinis asmuo prekes ar paslaugas vartoja verslo ar profesijos tikslais, tokiu atveju jo teisės negali bÅ«ti ginamos kaip vartotojo.Pirminis obligacijų įsigijimo sandorio tikslas visuomet yra siekis gauti pelno, o ne patenkinti konkretų asmeninį, Å¡eimos (namų Å«kio) poreikį, todėl ginčo sutartys nelaikytinos vartojimo sutartimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168-687/2015).

Taigi ieÅ¡kovė, prieÅ¡ingai nei ji nurodo atskirajame skunde, nelaikytina vartotoja Vartotojų teisių apsaugos įstatymo prasme, todėl ginčo atveju netaikytinos vartotojų teisių apsaugÄ nustatančios teisės normos. Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis yra standartinės formos, ginčo dėl Å¡ių sutarčių praktika suformuota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2015 ir kt.) Minėta teismų praktika patvirtina, kad obligacijų įsigijimo sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebÅ«dama klaidinga, neatitinka aiÅ¡kumo ir nedviprasmiÅ¡kumo reikalavimų.

Tačiau Å¡i sÄ lyga nebuvo esminė aplinkybė, lemusi ieÅ¡kovės apsisprendimÄ sudaryti sandorį ar jo nesudaryti. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalie 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                  Goda Ambrasaitė - Balynienė                                                                                                        Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                                               Vigintas ViÅ¡inskis