cafed03b-befe-4f6d-8927-2df4d682ecc7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-800-484/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02834-2013-6                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 70.6; 73 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS NUTARTIS 2014 m. vasario 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), JÅ«ros Marijos Strumskienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. V. (S. V.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo:

Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:pareiÅ¡kėjas S. V. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino 2013-11-26, ir praÅ¡o:

1) patenkinti skundÄ ir iÅ¡ dalies panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vidaus reikalų ministerija) 2013-05-28 sprendimÄ Nr. 1D-5340(11) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neiÅ¡mokėtos dalies grÄ Å¾inimo“;

2) įpareigoti atsakovus iÅ¡mokėti jam laikotarpiu nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2012 rugpjūčio mėnesio (imtinai) neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį – 9609,73 Lt.Skunduose nurodė, kad Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus sprendimu jam nuo 2005-12-30 paskirta 715,30 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija (toliau – pensija). Tačiau nuo 2010 m. sausio mėnesio, taikant Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 straipsnių nuostatas, buvo mokama sumažinta pensija.

Pažymėjo, kad valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sÄ lygas, įgyja teisę į tam tikrÄ Ä¯statyme nustatytÄ pensijÄ už tarnybÄ , inter alia į pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , kartu prisiimdama įsipareigojimÄ tokiÄ pensijÄ paskirti ir jÄ mokėti. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis konstitucijai.

Dėl jų taikymo pareiÅ¡kėjas negavo dalies jam paskirtos pensijos. 2013-05-22 jis kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ , kaip į institucijÄ , kuri skaičiuoja ir iÅ¡moka pensijÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį. Vidaus reikalų ministerija 2013-05-28 sprendimu Nr. 1D-5340(11) jo praÅ¡ymÄ atsisakė nagrinėti, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiÅ¡kėjimo apie pensijos nepriemokos neteisėtumÄ dienos, t. y. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo „Valstybės žiniose“.

Mano, kad Vidaus reikalų ministerija atsisakymÄ nagrinėti praÅ¡ymÄ dėl pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo nepagrįstai motyvuoja VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kadangi Å¡i norma nustato skundo nenagrinėjimo pagrindus vykdant administracinę procedÅ«rÄ . Pažymi, kad jo atveju teisės buvo pažeistos ne vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Pensijos dalies neiÅ¡mokėjimas buvo sÄ lygotas tuo, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus.

Teigia, kad apie Vidaus reikalų ministerijos pozicijÄ dėl neiÅ¡mokėtos pensijos grÄ Å¾inimo sužinojo 2013-07-11, gavęs ginčijamÄ sprendimÄ . Nurodė, kad jis laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartyje nurodytos tvarkos: pirmiausiai kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ ir, kai ministerija praÅ¡ymo nepatenkino, apskundė tokį sprendimÄ teismui. Be to, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, atkreipė dėmesį, kad praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovus iÅ¡mokėti neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, pradedant nuo 2010 m. liepos mėnesio (skunde nurodytas gegužės mėnuo, tačiau atsižvelgiant į toliau iÅ¡dėstytus patikslinto skundo argumentus, tai vertinama kaip raÅ¡ymo apsirikimas).

Nurodė, kad apie dalies pensijos neiÅ¡mokėjimÄ 2010 m. liepos mėnesį sužinojo tik 2010 metų rugpjūčio mėnesį, todėl nėra praleidęs specialaus 3 metų termino kreiptis į teismÄ (b. l. 1-6, 17-19, 43-44). Atsakovės Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui Laikinojo įstatymo 5 straipsnio pagrindu sumažinta pensija buvo mokama nuo 2010 metų sausio mėnesio, tačiau patikslintame skunde pareiÅ¡kėjas atsisakė dalies reikalavimo ir praÅ¡o iÅ¡mokėti sumažintos pensijos dalį nuo 2010-07-01 iki 2012-08-31.

Akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos pagal analogijÄ taikyti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytÄ 3 metų terminÄ , kuris nuo 2013-01-01 pasikeitus teisiniam reguliavimui sutrumpintas iki 6 mėnesių (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d.).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2232/2013 iÅ¡aiÅ¡kinta dėl Å¡io procesinio termino eigos pradžios, nurodant, kad objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia, yra pirmosios sumažintos pensijos iÅ¡mokėjimo diena. Nurodė, kad pirmÄ jÄ sumažintÄ pensijÄ pareiÅ¡kėjas gavo 2010 m. vasario mėnesį, todėl paduodamas skundÄ 2013-07-24, jis praleido kreipimosi į teismÄ terminÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių administracinė byla turi bÅ«ti nutraukta. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas patikslintu skundu praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį ne už visÄ pensijos mažinimo laikotarpį, o tik nuo 2010 m. liepos mėnesio, atsakovių vertinimu, jokios įtakos nustatant procesinio termino eigos pradžiÄ , neturi. Akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2232/2013 nurodė, kad tai, jog valstybinė pensija yra mokama kiekvienÄ mėnesį, nereiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjas kiekvienÄ mėnesį, kada jam bÅ«davo iÅ¡mokama sumažinta valstybinė pensija, iÅ¡ naujo sužinodavo apie savo teisių pažeidimÄ .Be to, atsakovių nuomone, pareiÅ¡kėjo atveju turėtų bÅ«ti taikytinas minėtas 6 mėnesių terminas kreiptis į teismÄ , kadangi Å¡is terminas yra procesinis, o ne materialinis (b. l. 29-31, 48-49).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

PareiÅ¡kėjas papildomai nurodė, kad 2010 metų sausio mėnesį nežinojo apie pensijos sumažinimo neteisėtumÄ . Tikėjosi kompensavimo mechanizmo ir, kad nereikės kreiptis kiekvienam pensijÄ gaunančiam į teismÄ . Pripažino, kad terminÄ praleido.Byla nutrauktina.Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2006-02-11 sprendimu Nr. 11-433 pareiÅ¡kėjui nuo 2005-12-31 neterminuotai paskirta 715,30 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ (b. l. 24).

S. V. su 2013-05-22 praÅ¡ymu dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies kreipėsi į vidaus reikalų ministrÄ (b. l. 25). Vidaus reikalų ministerijos kancleris 2013-05-28 sprendimu Nr. 1D-5340(11) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neiÅ¡mokėtos dalies grÄ Å¾inimo“ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neiÅ¡mokėtos dalies grÄ Å¾inimo nagrinėti atsisakė, kadangi praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiÅ¡kėjimo apie nepriemokos neteisėtumÄ dienos, t. y.

Konstitucinio Teismo 2012-02-06 paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2012-09-21 (b. l. 26). 1994-12-13 priimto PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija. Seimas 2009-12-09 priėmė LaikinÄ jį įstatymÄ , kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto iÅ¡laidas, todėl buvo sumažintos, be kita ko, ir valstybinės bei valstybinio socialinio draudimo pensijos.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas Å¡io įstatymo nuostatų galiojimas. Laikinojo įstatymo galiojimo terminas nepakeistas, t. y. nustatyta, kad jos perskaičiuojamos (sumažinamos) iki 2011-12-31, o kai kurioms socialinėms iÅ¡mokoms, iÅ¡ jų ir valstybinėms pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2013-12-31. Å io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ .

Pagal įstatymo nuostatas pareigÅ«nų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenustatant kompensavimo mechanizmo.Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Å¡io įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ , iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad jeigu Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.2010-02-11 įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2010-03-01, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis buvo pakeista ir nustatyta, kad patikslinant, kad draudžiamųjų pajamų nustatymo momentÄ , kad kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas.

Nuo 2010-12-01 įsigaliojusioje 2010-10-26 įstatymu Nr. IX-1072 priimtoje redakcijoje nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tÄ mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtinÄ iÅ¡mokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei iÅ¡moka yra perskaičiuota pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos iÅ¡mokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012-09-01 neteko galios. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai;

Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010-02-11 redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010-10-26 redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ.

Å is Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21. Dėl kreipimosi į teismÄ terminųPažymėtina, kad teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

Tačiau Å¡i asmens teisė nėra absoliuti – ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Kalbant apie procesinių terminų skaičiavimo pradžiÄ , pirmiausia reikia pažymėti, kad pareiÅ¡kėjai negali laukti neribotÄ laikÄ iki kreipimosi į teismÄ . Jie privalo įrodyti tam tikrÄ apdairumÄ ir nedelsdami pateikti skundÄ . IÅ¡ tiesų viena veiksmingiausių asmens, kuris mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, teisinės gynybos priemonių yra operatyvus teisminio proceso dėl pažeistų teisių atkÅ«rimo inicijavimas.

Pažymėtina ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimÄ ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbÅ«t pažeistų teisių gynybÄ . Ä®statyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Nagrinėjamai bylai aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 suformuotos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės. Å ioje nutartyje, spręsdama klausimÄ dėl terminų reikalavimams dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos skaičiavimo, atsižvelgdama į pakitusį teisinį reguliavimÄ bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pateiktas iÅ¡vadas, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad kreipimuisi į administracinį teismÄ su skundu dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į procesinės analogijos ribas, turinčias egzistuoti tarp valstybinių pensijų gavėjams ir valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjams taikytino teisinio režimo. Remdamasi nusistovėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, reziumavo, kad Å¡io pobÅ«džio bylose pagal analogijÄ taikomas tik valstybinio socialinio draudimo teisės aktuose nustatytas 3 metų terminas (galiojęs iki 2013 m. sausio 1 d.), kuris valstybinių pensijų bylose tapo svarbiu referenciniu kriterijumi iÅ¡vadai dėl kreipimosi į teismÄ priimtinumui pagrįsti.

Tačiau procesinė analogija nėra taikoma, sprendžiant ikiteisminės ginčo dėl valstybinės pensijos nepriemokos nagrinėjimo tvarkos klausimus. PareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiÅ¡kimo valstybinę pensijÄ mokančiai institucijai procedÅ«ra, kuri negali bÅ«ti sulyginama su numatytÄ ja valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d.). Å iuo aspektu teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos.

Administracinių teismų praktikoje Å¡io pobÅ«džio ginčams bendrÄ ja tvarka taikoma ABTÄ® 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kuriÄ suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiÅ¡kėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iÅ¡ esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011).

Remdamasis Å¡iomis nuostatomis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiÅ¡kėjas privalo pagrįsti, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas – t. y. į teismÄ kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , ir Å¡iam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-124/2013; 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-562/2013; 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-757/2013; 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-787/2013). Pasisakydama dėl termino kreiptis į teismÄ eigos pradžios, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija aptariamoje nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , kad objektyvi aplinkybė, su kuria gali bÅ«ti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia yra pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo diena.

Vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros sistemų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punkte įtvirtinta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensijÄ mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta 2010 m. vasario mėnesį. IÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos pateiktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjui atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo siųstas nebuvo, todėl apie pensijos sumažinimÄ jis galėjo sužinoti tik iÅ¡ atsakovo veiksmų, o bÅ«tent – iÅ¡ už 2010 m. sausio mėnesį iÅ¡mokėtos pensijos dydžio.

Ä® teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundu tik 2013-07-24 (b. l. 1), t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises. Å ios aplinkybės pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės neneigia. Remiantis nurodyta teismų praktika, 3 metų kreipimosi į teismÄ terminas, kuris valstybinių pensijų bylose taikomas pagal analogijÄ su Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi yra atnaujinamas terminas. Tai reiÅ¡kia, jog paaiÅ¡kėjus svarbioms aplinkybėms, teismas gali tokį terminÄ atnaujinti.

Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsniu, 2013-11-19 teismo posėdyje iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui teisę praÅ¡yti atnaujinti skundo padavimo teismui terminÄ , nurodyti objektyvias priežastis, kurios turėjo įtakos Å¡io termino praleidimui. PareiÅ¡kėjas nurodyta teise nepasinaudojo, o teismui pateikė patikslintÄ skundÄ , kuriame atsisakė dalies skundo reikalavimo dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisinimo, sutrumpindamas laikotarpį, už kurį siekia prisiteisti pensijos nepriemokÄ (b. l. 43-44).

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam pensijos nepriemokÄ ne už visÄ pensijos mažinimo laikotarpį, t. y. ne nuo 2010-01-01, o tik nuo 2010-07-01, nesudaro pagrindo kitaip, nei nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, skaičiuoti kreipimosi į teismÄ dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies eigos pradžiÄ . Kaip toje pačioje nutartyje yra iÅ¡aiÅ¡kinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, tai, jog valstybinė pensija yra mokama kiekvienÄ mėnesį, nereiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjas kiekvienÄ mėnesį, kada jam buvo iÅ¡mokama sumažinta valstybinė pensija, iÅ¡ naujo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ .

Atsižvelgus į tai, pažeidimo pasekmių skaidymas etapais, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįstas. Toks iÅ¡aiÅ¡kinimas patvirtina aukščiau pateiktÄ iÅ¡vadÄ , kad kreipimosi į teismÄ terminas priklauso ne nuo reikalavimo teismui suformulavimo momento, o nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo momento – pirmosios sumažintos pensijos iÅ¡mokėjimo dienos. Todėl aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas vietoj praÅ¡ymo atnaujinti skundo padavimo terminÄ pateikė patikslintÄ skundÄ , kuriame dalies skundo reikalavimo atsisakė, teismas vertina kaip nesÄ Å¾iningÄ elgesį, piktnaudžiavimÄ savo teisėmis.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui sumažinta pensija remiantis Laikinojo įstatymo nuostatomis buvo mokama nuo 2010 m. sausio mėnesio. S. V. žinojo, kada jam turi bÅ«ti mokama pensija, o iÅ¡ žiniasklaidos pateikiamos informacijos turėjo bÅ«ti girdėjęs, kad buvo priimti teisės aktai dėl valstybinių pensijų perskaičiavimo, tai reiÅ¡kia, jog jis turėjo suprasti ir tikėtis, kad jo pensijos dydis bus pasikeitęs, dėl to turėjo pasidomėti sumažintos pensijos dydžiu ir per nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ .

Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas apie pensijos sumažinimo teisėtumÄ sužinojo tik paskelbus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimÄ , o į teismÄ nesikreipė laiku, kadangi tikėjosi, jog bus nustatytas sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmas, yra subjektyvaus pobÅ«džio, kuri remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra pagrindas atnaujinti skundo padavimo teismui terminÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjas akivaizdžiai praleido terminÄ , per kurį apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turi pasirÅ«pinti savo teisių apsauga, be to, jo atnaujinti nepraÅ¡o.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiÅ¡kėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį praÅ¡ymÄ .Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ bei vadovaudamasis aptarta teismų praktika, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl reikalavimo įpareigoti atsakovus iÅ¡mokėti jam laikotarpiu nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2012 rugpjūčio mėnesio (imtinai) neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį – 9609,73 Lt teismui buvo pateiktas praleidus jo padavimo terminÄ , o nesant aplinkybių, dėl kurių Å¡is terminas galėtų bÅ«ti atnaujintas, Å¡i bylos dalis nutrauktina (Administracinių bylų eisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktas).

           PareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas iÅ¡ dalies panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-05-28 sprendimÄ Nr. 1D-5340(11) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neiÅ¡mokėtos dalies grÄ Å¾inimo“ yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pagrindinio skundo reikalavimo įpareigoti atsakoves iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui pensijos nepriemokÄ . Teismui atmetus pagrindinį skundo reikalavimÄ , administracinė bylÄ dėl skundo reikalavimo iÅ¡ dalies panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-05-28 sprendimÄ Nr. 1D-5340(11) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neiÅ¡mokėtos dalies grÄ Å¾inimo“ taip pat nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkto pagrindu.            Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktu, 105–106 straipsniais, 149 straipsnio 2 dalimi,  n u t a r ė:administracinę bylÄ Nr. I-800-484/2014 pagal pareiÅ¡kėjo S. V. (S. V.) skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo nutraukti.Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .Teisėjai                                                               Ina Kirkutienė          JÅ«ra Marija Strumskienė                                                                                                      Donatas Vansevičius