Legislator Case Law & Legislation
cafe838f-47a9-4a2d-aa69-5ca9360cece2 AI generated

cafe838f-47a9-4a2d-aa69-5ca9360cece2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number cafe838f-47a9-4a2d-aa69-5ca9360cece2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atstovei O. R., atsakovo atstovei Ramunei Žūklijaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. Å ., jo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos P. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. Å ., dėl sprendimo panaikinimo,

Legislator headnote

AI generated

cafe838f-47a9-4a2d-aa69-5ca9360cece2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: atstovei O. R., atsakovo atstovei Ramunei Žūklijaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. Å ., jo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos P. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. Å ., dėl sprendimo panaikinimo,

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

        Administracinė byla Nr. I-767-473/2010

Proceso Nr. 3-61-3-02093-2009-8

        Procesinio sprendimo kategorija 38; 74       Â

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos

Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Gintarei

Guobytei, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjos P.

K. atstovei O. R., atsakovo atstovei Ramunei Žūklijaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. Å ., jo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos P.

K. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. Å ., dėl sprendimo panaikinimo,

           n u s t a t ė:

pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama panaikinti Migracijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) Pilietybės reikalų skyriaus 2009-06-18 sprendimÄ Nr. (15/3-12)8P-1423 „Dėl P. Å . teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo“, kuriuo nuspręsta, kad P. Å . įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, įgyvendinus jo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę kaip asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., ir tremtinio vaiko.

PareiÅ¡kėja skunde (b. l. 4-5) ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad priimant skundžiamÄ sprendimÄ buvo pažeista VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., pažeistos pagrindinės vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ros, o ypač taisyklės, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų dokumentų įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Å ie pažeidimai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjos materialiųjų teisių bei įstatymo saugomų interesų pažeidimÄ . PaaiÅ¡kino, kad nebuvo teisinio pagrindo priimti skundžiamÄ sprendimÄ , nes nesutampa duomenys apie P. Å . gimimo datÄ ir vietÄ Kartenos miestelio Å vč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios saugomose metrikose ir Rusijoje iÅ¡duotame kartotiniame gimimo liudijime, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas Rusijos Federacijos piliečio pasas, todėl P. Å ., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnytkiemyje, Irkutsko r., Irkutsko apskr. ir P. Å ., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r., Klaipėdos apskr., yra du skirtingi žmonės. Tai, kad nėra pirmos linijos giminystės ryÅ¡ių tarp pareiÅ¡kėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens, patvirtina ir 2010-04-11 ir 2010-04-21 genealoginės pažymos. Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimas pareiÅ¡kėjos tėvų dokumentų ir pažymos apie tremtį pagrindu suteikė P. Å . teisę įsivardinti pretendentu į jos tėvo turtÄ , ir jis kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracini teismÄ su praÅ¡ymu atstatyti praleistus įstatymo numatytus terminus dėl teisės i nuosavybę, kuri iki nacionalizacijos priklausė jos tėvui, atkÅ«rimo, kas pažeidžia pareiÅ¡kėjos teises ir saugomus teisėtus interesus, jos Å¡eimos interesus bei materialines teises.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 32-35) nurodė ir teismo posėdyje jo atstovė paaiÅ¡kino, kad P. Å . kartu su 2009-05-27 praÅ¡ymu dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės įgyvendinimo Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriui pateikė pakankamai dokumentų, įrodančių, kad jo tėvas J. Å . yra asmuo, turėjęs Lietuvos

pilietybę iki 1940-06-15, ir yra tremtinys. 2009-02-25 Irkutsko rajono CMS P. Š. išduotame kartotiniame gimimo liudijime nurodyta, kad Š. P., J. s., gimė (duomenys neskelbtini) Irkutsko

sr., Irkutsko r., (duomenys neskelbtini) k., tėvas –

Š. J. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos patvirtina, kad J. Š. yra asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos pilietybę. Taigi, Migracijos departamento Pilietybės

reikalų skyriui pateikti dokumentai patvirtina, kad P. Å . turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės įgyvendinimÄ . Aplinkybė, kad duomenys apie P. Å . gimimo datÄ ir vietÄ Kartenos Å vč. Marijos ėmimo į dangų parapijos krikÅ¡to liudijime dalinai nesutampa su duomenimis Rusijos Federacijos iÅ¡duotuose dokumentuose, sprendžiant klausimÄ dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo, nėra reikÅ¡mingi. Atsakovui nekilo abejonių dėl trečiojo suinteresuoto asmens tapatybės. Skundžiamas sprendimas nepažeidžia pareiÅ¡kėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų. Aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos pilietybės įgyvendinimas suteikia P. Å . pretenduoti į iÅ¡likusį tėvų nekilnojamÄ jį turtÄ nėra pagrindas pareiÅ¡kėjai skųsti Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus sprendimÄ . Pati pareiÅ¡kėja, naudodamasi savo teisėmis, siekia varžyti savo brolio P. Å . teises į jų abiejų tėvams priklausiusį iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , tuo pažeisdama Konstitucijos 28 str. nuostatas. PareiÅ¡kėja skunde nenurodė nei vienos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriÄ pažeidė Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyrius, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ . Skundžiamas 2009-11-23 Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus sprendimas priimtas kompetentingo administravimo subjekto vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, besilaikant Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo procedÅ«rų ir objektyviai iÅ¡nagrinėjus visas aplinkybes. Priimant skundžiamÄ sprendimÄ nebuvo pažeistos praÅ¡ymų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais padavimo, Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo ir sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimo tvarkos procedÅ«ros, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir negali bÅ«ti panaikintas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. Å . su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 54-55) nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos nurodyti nežymÅ«s neatitikimai dokumentuose nėra pagrindas Migracijos departamento

sprendimui panaikinti. Paaiškino, kad gimė 1946 m., kartu su tėvu ir kitais šeimos nariais buvo ištremtas ir 1948 metais atskirtas nuo brolio,

seserų ir tėvo ir patalpintas į Zalarinskij vaikų namus, esančius Irkurtsko apskrityje. Kadangi vaikų namai turėjo duomenis tik apie jo gimimo metus, tiksli gimimo data tremties dokumentuose nebuvo nurodyta, taip pat buvo nurodyta iÅ¡galvota gimimo vieta. Be to, Rusijoje iÅ¡duotame gimimo liudijime nėra nurodyta jo mama, kuri nebuvo iÅ¡tremta, nes tremties metu jau buvo mirusi. Neatitikimai dokumentuose dėl vardo, gimimo datos ar gimimo vietos gali bÅ«ti pakeičiami remiantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis (12 skyrius), tačiau nežymÅ«s neatitikimai netrukdo spręsti pilietybės klausimų, nes iÅ¡ visumos dokumentų matyti giminystės ryÅ¡ys ir Å¡eimos iÅ¡trėmimo iÅ¡ Lietuvos faktas. Trečiasis suinteresuotas asmuo bendravo su tėvu ir broliu bei seserimis. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ neturėdama tam teisinio pagrindo, nes jo teisės į pilietybę įgyvendinimas nepažeidžia jos teisių ir teisėtų interesų. Ä®statymas suteikia jam teisę atkurti nuosavybės teises į tėvo iki nacionalizacijos turėtÄ turtÄ . Teisės į pilietybę įgyvendinimas neturi jokio tiesioginio ryÅ¡io su pareiÅ¡kėjos siekiu atkurti nuosavybės teises. PareiÅ¡kėja kaip suinteresuotas asmuo dalyvauja administracinėje byloje Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir gali ginti savo teises, jeigu jos bÅ«tų pažeidžiamos. Mano, kad pareiÅ¡kėja piktnaudžiauja savo teise, siekdama, kad jai vienai bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į tėvo iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę ir tik todėl skundžia Migracijos departamento sprendimÄ .

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai nedalyvaujant, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Bylos faktinės aplinkybės.

Vadovaujantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo P. Å . 2009-05-27 kreipėsi į Migracijos departamentÄ su praÅ¡ymu dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo. Nurodė, kad su Å¡eima 1948-05-22 buvo iÅ¡tremtas į RusijÄ . Jo tėvas

J. Š. yra asmuo, turėjęs Lietuvos pilietybę iki 1940-06-15, ir tremtinys (b. l. 36-37). Kartu su prašymu pateikė tai patvirtinančius dokumentus: Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009-05-13

pažymÄ apie gyvenimÄ Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje paraÅ¡yta, kad Kretingos apskrities virÅ¡ininko

archyviniame fonde, Kretingos apskrities Kartenos valsčiaus duotųjų pasų 1920-05-17 žinių lape nurodyta, jog Å . J. gyv. (duomenys neskelbtini) kaime, 1920-05-07 iÅ¡duotas vidaus pasas (b. l. 40-41); 2009-05-08 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad TelÅ¡ių vyskupijos kurijos archyviniame fonde,

Kartenos Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1903 m. gegužės 10 d. pakrikštytas K. ir B. (iki santuokos A.) Š. sūnus vardu J., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime (b. l.

42); Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2009-05-08 pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kad TelÅ¡ių vyskupijos archyviniame fonde, Kartenos

Romos katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad 1936 m. vasario 24 d. susituokė J. (taip dokumente) Š., K. sūnus (gimęs 1903

metais) ir M. B., A. duktė (gimusi 1911 metais) (b. l. 43); Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009-15-15 pažymėjimas

apie tremtį Nr. (duomenys neskelbtini), kur įrašyta, kad Š. J., K., g. 1903 m. buvo ištremtas iš Lietuvos SSR Kretingos r., (duomenys neskelbtini) k. ir buvo

specištrėmime Irkutsko sr., Irkutsko r. nuo 1948 m. gegužės 22 d. iki 1956 m. rugsėjo 20 d. Kartu buvo ištremti ir Š. P. (taip dokumente), J., g. 1946 m. bei pareiškėja Š. (taip dokumente) P., J., g. 1943 m. (b. l. 49). P. Š. taip pat pateikė jo vardu (P. S.) 2009-01-22

iÅ¡duotÄ Rusijos Federacijos užsienio pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38) bei Irkutsko rajono CMS 2009-02-25 iÅ¡duotÄ

kartotinį gimimo liudijimÄ , kur įraÅ¡yta, kad Å . P., J. s., gimė (duomenys neskelbtini) Irkutsko sr.,

Irkutsko r., (duomenys neskelbtini) k., tėvas – Š. J. (b. l. 44, 45).

Pateiktų dokumentų pagrindu atsakovas 2009-06-18 priėmė sprendimÄ Nr. (15/3-12)8P-1423, kad P. Å . įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, įgyvendinus jo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę kaip asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., ir tremtinio vaiko.

Teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (Žin., 2002, Nr. 95-4087; 2008, Nr. 83-3293) (toliau - Įstatymas).

Įstatymo 1 str. 2 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos

valstybės pilietis, išskyrus asmenis, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusius Lietuvos pilietybę ir ištremtus ar pasitraukusius iš Lietuvos 1940 m. birželio 15 d. - 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu, taip pat šio įstatymo 8 straipsnio 1

dalyje, 9 straipsnyje, 12 straipsnio 4 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 18 straipsnio 2 dalyje numatytus atskirus atvejus.

Įstatymo 7 str. nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai. Vienas iš jų –  įgyvendinus teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę (2 p.). Įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta, kad teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams, gyvenantiems kitose valstybėse. Įstatymo 17 str.

3 d. 1 p. nustato, kad asmenys, nurodyti Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte, teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės, tačiau Å¡i sÄ lyga netaikoma tremtiniams, politiniams kaliniams, taip pat jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams. Pagal Ä®statymo

22 str. 1 dalį, asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, praÅ¡ymus ir dokumentus dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimo pagal Å¡io įstatymo 17 str. 1 dalį ir Å¡ios teisės įgyvendinimo pagal Å¡io įstatymo 17 str. 3 dalį paduoda vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai arba konsulinei įstaigai. Prie praÅ¡ymo įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami Å¡ie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuoraÅ¡as; asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ patvirtinantis dokumentas arba jo nuoraÅ¡as; teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimÄ patvirtinantys dokumentai;

giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., patvirtinantys dokumentai arba jų nuorašai (22 str. 3 d.). Įstatymo 22 str.

4 d. nustatyta, kad dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: išlikę Lietuvos Respublikos vidaus ar

užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių

įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; dokumentai apie tarnybÄ Lietuvos kariuomenėje ar darbÄ valstybės tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta apie turėtÄ Lietuvos pilietybę; asmens liudijimai,

išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje. Jeigu šių dokumentų nėra, gali būti pateikiami: dokumentai

apie mokymÄ si, darbÄ , gyvenimÄ Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiÅ¡kimas, patvirtintas notaro arba konsulinės įstaigos

pareigÅ«no; užsienio valstybės paso patvirtintas nuoraÅ¡as ir kiti dokumentai. Â

Kaip minėta savo skundÄ

pareiškėja grindžia tuo, kad Migracijos departamentui pateiktuose P. Š. dokumentuose, kurių pagrindu įgyvendinta trečiojo

suinteresuoto asmens teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę (Rusijos Federacijos piliečio pase Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotame 2003-11-03 d. Jakutsko m. 2-ojo VRS, Sachos Respublika (Jakutija), Rusijos Federacijos piliečio užsienio pase P RUS Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotame (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo, iÅ¡duoto Irkutsko srityje 2009-02-25, kopijoje), nurodyti skirtingi duomenys apie P. Å . gimimo vietÄ ir Å¡alį (kaimas (duomenys neskelbtini), Irkutsko rajonas, Irkutsko sritis, Rusija), o taip pat kita gimimo data ((duomenys neskelbtini)), nei nurodyta Kartenos miestelio Å vč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos 2009-07-28 iÅ¡duotame Å¡io asmens (P. Å .) krikÅ¡to liudijime. PareiÅ¡kėja pateikė Kartenos miestelio Å vč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos 2009-07-28 iÅ¡duotÄ krikÅ¡to liudijimÄ , kuriame nurodoma, kad Kartenos Å vč.

Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje 1946-02-22 pakrikštytas P. A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys

neskelbtini) kaime, J. K. Š. ir M. B. sūnus (b. l. 7).

Vadovaujantis LR pilietybės įstatymo nuostatomis, sprendžiant klausimÄ dėl asmens teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimÄ bei priimant sprendimÄ dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės įgyvendinimo, vertinama tai, ar asmuo atitinka Ä®statymo

17 str. 1 d. 1 p. ir 3 d. 1 p. nustatytas sÄ lygas, t. y. vertinama, ar jis yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, vaikas bei tremtinio vaikas. Ä®statymo 22 str. 2, 4 d. nurodyti dokumentai, kuriais asmuo gali remtis, praÅ¡ydamas įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę. 2009-02-25 Irkutsko rajono CMS P. Å . iÅ¡duotame kartotiniame gimimo liudijime nurodyta, kad Å . P., J. s., gimė (duomenys neskelbtini) Irkutsko sr., Irkutsko r., (duomenys neskelbtini) k., tėvas – Å . J. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos

patvirtina, kad J. Š. yra asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos pilietybę. Taigi dokumentai, kuriuos trečiasis

suinteresuotas asmuo P. Å . pateikė Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriui, patvirtina, kad jis turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės įgyvendinimÄ .

Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 1 str. 2 dalimi, 17 str. 1 d. 1 punktu, 17 str. 3 d. 1 punktu, 22 str. 4 dalimi, 24 str. 4 dalimi, 28 str.

1 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-07-31 įsakymu Nr. 1V-292 „Dėl įgaliojimų suteikimo“, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008-08-08 įsakymu Nr. 3K-104 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ ir atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus, pagrįstai nusprendė, kad P. Å . įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, įgyvendinus jo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę  kaip  asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940-06-15, ir tremtinio vaiko. Skundžiamas 2009-11-23 Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus sprendimas yra priimtas kompetentingo administravimo subjekto, vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais,. Priimant skundžiamÄ sprendimÄ nebuvo pažeistos praÅ¡ymų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais padavimo, Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo ir sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimo tvarkos procedÅ«ros, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

PareiÅ¡kėjos nurodoma aplinkybė, kad duomenys apie P. Å . gimimo datÄ ir vietÄ Kartenos Å vč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos krikÅ¡to liudijime dalinai nesutampa su duomenimis Rusijos iteracijos iÅ¡duotuose dokumentuose, sprendžiant klausimÄ dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo, atsižvelgiant į kitas nustatytas bylos faktines aplinkybes ir pateiktų dokumentų daugumÄ , yra paneigta kitais dokumentais ir nesudaro pagrindo priimti prieÅ¡ingÄ atsakovo priimtam sprendimÄ .

Skundžiamas Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus sprendimas nepažeidžia pareiÅ¡kėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų. Ta aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos pilietybės įgyvendinimas suteikia P. Å . pretenduoti į iÅ¡likusį tėvų nekilnojamÄ jį turtÄ nesudaro pagrindo naikinti Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus sprendimÄ , ir daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is sprendimas pažeidžia pareiÅ¡kėjos teises.

IÅ¡analizavęs aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , vadovavosi galiojančių teisės aktų nuostatomis, laikėsi Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo procedÅ«rų, objektyviai iÅ¡nagrinėjo visas aplinkybes, todėl Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus 2009-06-18 sprendimas Nr. (15/3-12)8P-1423, kad P. Å . įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, įgyvendinus jo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę kaip asmens,

turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., ir tremtinio vaiko, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas

atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTÄ® 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.). Atmetus pareiÅ¡kėjos skundÄ , nėra pagrindo tenkinti jos atstovės praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo (LR ABTÄ® 44 str.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo

P. Å . pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos jo patirtas 1500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 109). Pateikė 2010-02-22 pinigų priėmimo kvitÄ (serija LAT, Nr. 501292), patvirtinantį 1500 Lt sumokėjimÄ advokatui R. Noreikai už atstovavimÄ ir dokumento suraÅ¡ymÄ .

LR ABTÄ® 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad, kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal LR ABTÄ® 44 straipsnio 6 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad

P. Å . atstovas advokatas R. Noreika surašė 2010-02-24  Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautÄ atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 54) ir 2010-05-10 nuo 9 val. iki 10.30 val. dalyvavo teismo posėdyje (b. l. 122-130).

Sprendžiant atstovavimo iÅ¡laidų klausimÄ , teismas vadovaujasi LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) bei LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“

patvirtinta minimali mėnesinė alga nuo 2008 m. sausio 1 d. yra 800 Lt. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.18 ir 9 punktais, maksimali suma, priteistina pareiÅ¡kėjui už advokato paslaugas suraÅ¡ant skundÄ â€“ 2400 Lt (3 x 800 Lt), už advokato paslaugas atstovaujant pareiÅ¡kėjÄ teismo posėdyje (trukmė 1.30 val.) – 240 Lt (2 x (0,15 x 800 Lt)). IÅ¡ viso – 2640 Lt.

Trečiojo suinteresuoto asmens prašyme nurodyta

atstovavimo išlaidų suma – 1500 Lt, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus užmokesčio dydžio už suteiktas paslaugas. Teismui atmetus pareiškėjos

skundÄ , trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę gauti turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ (LR ABTÄ® 44 str. 1 ir 5 d.). Todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui

P. Š. iš pareiškėjos P. K. priteistina 1500 Lt teismo išlaidoms atlyginti.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 45 str. 2 dalimi,

n u s p r e n d ė:

pareiškėjos P.

K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Trečiojo suinteresuoto asmens P. Å . praÅ¡ymÄ dėl teismo iÅ¡laidų atlyginimo patenkinti, priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos P. K. 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) teismo iÅ¡laidų P. Å . naudai.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                  Â

Violeta Balčytienė

                                                                                                               Arūnas

Dirvonas

                                                                                                                Gintaras

Dzedulionis