cafdac2e-e9b7-46e3-9253-811ec7535014 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės, Vyto Miliaus ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ generalinio direktoriaus P. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ generalinio direktoriaus P. J. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo; tretieji asmens valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija ir akcinė bendrovė DNB bankas (ankstesnis pavadinimas – akcinė bendrovė DnB NORD bankas).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas kilo dėl restruktÅ«rizavimo bylos atsakovui UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ (toliau – ir įmonė) iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovas nurodė, kad įmonės akcininkai 2011 m. sausio 7 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priėmė sprendimÄ patvirtinti įmonės restruktÅ«rizavimo plano metmenis, pritarė restruktÅ«rizavimo administratoriaus kandidatÅ«rai ir nutarė kreiptis į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo.

Pagrindinė įmonės plėtojama veikla yra pramoninių hidrotechninių statinių statyba ir remontas, kuriuos įmonė atlieka įgyvendindama projektus Klaipėdos uoste (pagrindinis užsakovas yra VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija) ir Ignalinos atominėje elektrinėje (užsakovas yra VÄ® Ignalinos atominė elektrinė). Bendrovė atlieka ir kitos Å«kinės veiklos statinių, inžinerinių tinklų ir komunikacijų statybÄ , metalo konstrukcijų gamybÄ ir montaÅ¾Ä , geležinkelio kelių, atÅ¡akų ir pokraninių kelių įrengimÄ , vandens telkinių Å¡laitų ir dugnų tvirtinimo darbus.

Siūlomam plataus spektro statybinių paslaugų atlikimui įmonė turi sukaupusi didžiulį kiekį statybinių mechanizmų, plaukiojančių priemonių ir kitų statybinių įrengimų, kurie priklausomai nuo užimtumo yra nuomojami. Esminės priežastys, nulėmusios įmonės laikinus finansinius sunkumus, yra statybos darbų sumažėjimas ir padidėjusi konkurencija, ekonominis nuosmukis visose pramonės šakose, dėl bendros ekonominės situacijos vėluojantys atsiskaitymai už darbus.

Sumažėjus įmonės teikiamų paslaugų paklausai ir padidėjus jų pasiÅ«lai, ženkliai sumažėjo paslaugų ir atliekamų darbų kaina, taip pat padidėjo mokesčiai bei iÅ¡laidos kurui. Tačiau įmonės administracija, specialistai deda visas jėgas veiklos atgaivinimui, naujų rinkų bei užsakymų paieÅ¡kai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ .Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo (toliau – Ä®RÄ®) 7 straipsnio 5 dalies 3 punktÄ teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ , jeigu nagrinėdamas bylÄ padaro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonė yra nemoki, ir jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Ä®BÄ®) nurodytų bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų.

Teismas sprendė, kad įmonė turi ne laikinų finansinių sunkumų, o yra nemoki, nes pripažįsta, kad ilgÄ laikÄ , t. y. nuo 2008-2009 m., negali atsiskaityti su atleistais iÅ¡ įmonės darbuotojais (skola apie 2 mln. Lt), ir tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas kelti bankroto bylÄ (Ä®BÄ® 9 str. 5 d. 1 p.). Be to, grupė Å¡ios įmonės darbuotojų jau 2011 m. balandžio 22 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė praneÅ¡imÄ , kad jie nuo 2010 m. sausio mėnesio negavo atlyginimų, o nuo 2010 m. rugsėjo-spalio mėn. Klaipėdos apygardos teisme net 14 darbuotųjų kartu su kitais kreditoriais inicijavo bylÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teismas taip pat pažymėjo, kad įmonė negali išsireikalauti skolų iš debitorių, pagrindinė finansinė institucija – trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas – kategoriškai nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu, motyvuodamas įmonės nemokumu. Teismo nuomone, jam nėra pagrindo netikėti šio asmens pozicija ir atsakovės nemokumo vertinimu, tuo labiau, kad pateikti įrodymai patvirtino, jog skola bankui tik padidėjo iki 10 453 248,22 Lt, o 2011 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis skolos siekia:

VSDFV – iki 1 460 135,48 Lt, VMI – 1 488 197,30 Lt, darbuotojams – 2 028 660,51 Lt. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė realiai moka einamuosius mokėjimus, nurodoma apie 120 000 Lt dydžio einamųjų mokėjimų per mėnesį suma nerodo galimybės restruktÅ«rizuotai įmonei per protingÄ terminÄ mokėti skolas kreditoriams, kuriems skolų mokėjimo terminai yra seniai suėję. Teismas pažymėjo, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek įmonės atstovai pripažino, kad turtas, kuris buvo įvertintas 10 mln.

Lt sudarant metmenis, jau yra nuvertėjęs, o skolos, net atmetus trečiojo asmens VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos ginčijamÄ sumÄ tiek iÅ¡ debitorių, tiek iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡o, siekia 21 350 019 Lt, dalis debitorių, t. y. UAB „Lokys“ ir UAB „PajÅ«rio investicijų valdymo centras“, kurių skolų bendra suma yra 6 792 368,9 Lt, yra bankrutuojantys, todėl yra abejotina tikimybė Å¡ias skolas atgauti. Teismas taip pat nurodė, kad pagal 2011 m. birželio 30 d. finansinės atskaitomybės dokumentus įmonė ir toliau patiria nuostolių (per 2011 m.

II ketvirtį patyrė 692 187 Lt nuostolių), ilgalaikis materialus turtas balanse vertinamas 11 869 192 Lt, nors įmonės atstovai pripažino, kad šis turtas turto vertintojų dar 2010 m. buvo įvertintas tik 10 000 000 Lt ir šiuo metu jo vertė dėl nusidėvėjimo kriterijų taikymo yra mažesnė. Be to, teismo nuomone, prie nematerialiojo turto priskirtas įmonės prestižas, įvertintas 9 926 110 Lt, kaip turtas yra abejotinos vertės, nes nepateikta įrodymų, kaip toks turtas galėtų turėti įtakos realiam atsiskaitymui su kreditoriais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai Apeliantas UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ generalinis direktorius P. J. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.Atskirajame skunde teigiama, kad įmonė atitinka visas restruktÅ«rizavimui bÅ«tinas sÄ lygas, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ . Ä®monė vykdo veiklÄ ir turi pastovių pajamų, tačiau dėl nuo 2011 m. sausio 18 d. užsitęsusio restruktÅ«rizavimo proceso neturi galimybės visapusiÅ¡kai plėtoti savo veiklÄ , todėl patiria nuostolių.

Ä®monės ilgalaikio materialaus turo balansinė vertė atvaizduota turto įsigijimo verte, kuri 2011 m. II ketvirtį yra 11 869 192 Lt. Ä®monė, vadovaudamasi galiojančiais verslo apskaitos standartais, 2007 m. įmonių susijungimo metu apskaitė prestižo vertę, kuri 2011 m. liepos 1 d. finansinės atskaitomybės duomenimis yra 9 926 110 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymÄ prestižas yra amortizuojamas per 15 m. bei negali bÅ«ti eliminuojamas. Apeliantas pažymi, kad jeigu VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos iniciatyva įmonei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nebÅ«tų apgintas vieÅ¡as interesas – valstybės nebeatgautų 614 658 Lt žemės nuomos mokesčio ir kitų uosto rinkliavų, nes nekilnojamasis turtas bei vertingiausios priemonės yra įkeistos bankui.

Skunde taip pat nurodoma, kad įmonė tikisi, jog jai pavyks iÅ¡ dalies patenkinti savo 4 273 527 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Lokys“. Tuo tarpu BUAB „PajÅ«rio investicijų valdymo centras“ administratorius iki 2011 m. pabaigos turėtų realizuoti turtÄ ir atsiskaityti su įmonę. Apeliantas pažymi, kad įmonė turi pakankamai galimybių iÅ¡ VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos iÅ¡sireikalauti 9 653 619,95 Lt; tam Klaipėdos apygardos teisme užvesta civilinė byla.

Be to, Å¡iuo metu rengiamas papildomas ieÅ¡kinys VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijai dėl 6,8 mln. Lt priteisimo už vienaÅ¡aliÅ¡kÄ krantinės darbų sustabdymÄ . Apeliantas nuomone, įmonė, įgijusi restruktÅ«rizuojamos statusÄ , turėtų galimybę realizuoti neįkeistÄ ir gamybai nenaudojamÄ turtÄ , todėl planuotų turėti pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Trečiasis asmuo VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ .Atsiliepime nurodoma, kad teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį.

Trečiojo asmens teigimu, įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse numatomos restruktūrizavimo priemonės yra nerealios, jos negali atkurti įmonės mokumo ir normalios veiklos, sumažinti skolų, išsaugoti įmonės konkurencingumo. Trečiasis asmuo nesutinka su apelianto teiginiais, kad įmonė turi galimybę prisiteisti iš trečiojo asmens atitinkamas pinigų sumas. Byloje dėl 9 653 619,95 Lt priteisimo dar nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (kol kas paskirtas tik parengiamasis teismo posėdis), o trečiasis asmuo su pareikštu reikalavimu nesutinka.

Tuo tarpu ieškinys dėl 6,8 mln. Lt priteisimo dar nepareikštas, be to, įmonė nevykdė jokių darbų, kuriuos nurodo tokio ieškinio pagrindu. Atsiliepime pažymima, kad įmonės mokumas grindžiamas gautinomis sumomis, dėl kurių šiuo metu vyksta ginčai, tačiau nepateikta duomenų apie iš ūkinės komercinės veiklos gautinas sumas. Įmonės balansas iškraipytas ir neatitinka teisės aktų reikalavimų; skunde nepateikta įrodymų apie galimybę atgauti skolas iš BUAB „Lokys“ ir BUAB „Pajūrio investicijų valdymo centras“; 2011 m. lapkričio 3 d.

įsiteisėjo dar vienas teismo sprendimas dėl 53 000 Lt už uosto žemės nuomÄ ir rinkliavas priteisimo. Trečiojo asmens nuomone, Å¡ios aplinkybės įrodo, kad įmonė turi ne laikinų finansinių sunkumų, o yra nemoki. Atsiliepime taip pat pažymima, kad įmonė nebevykdo realios su uosto specifika susijusios Å«kinės veiklos, nemoka uosto žemės nuomos mokesčio, todėl iÅ¡nuomota uosto dalis yra naudojama neefektyviai. VieÅ¡asis interesas reikalauja, kad kuo skubiau bÅ«tų sprendžiamas klausimas dėl įmonės bankroto ir tokiu bÅ«du nebÅ«tų didinamos įmonės skolos, įskaitant skolas už uosto žemės nuomÄ ir rinkliavas.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ .Atsiliepime pažymima, kad apelianto argumentai neįrodo pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo. Papildomai nurodoma, kad pats apeliantas pripažįsta, jog įmonė neturi galimybės visapusiÅ¡ka plėtoti savo veiklos, todėl patiria nuostolių. Trečiojo asmens nuomone, vien faktas, kad įmonė daugiau nei metus laiko neatsiskaito su darbuotojais kelia pagrįstų abejonių dėl realios finansinės bÅ«klės ir įmonės gebėjimo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Be to, negalima apsiriboti tik aritmetiniu įmonės balanse nurodytų pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykio nustatymu – teismas privalo nustatyti realiÄ Ä¯monės turtinę padėtį. Å iuo atveju, trečiojo asmens vertinimu, įmonės realus turtas, kurį bÅ«tų galima panaudoti kreditorių įsipareigojimų dengimui, sudaro tik 17 531 844,28 Lt, tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai siekia 21 722 864,81 Lt. Net ir tenkinus įmonės ieÅ¡kinius VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijai, įmonės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ytų pusę jos realaus turto vertės. Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad pagal Ä®RÄ® 14 straipsnio 3 dalį kreditorių susirinkimas pritaria restruktÅ«rizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės iÅ¡raiÅ¡kos.

Trečiasis asmuo yra pagrindinis įmonės kreditorius – įsiskolinimas jam sudaro 48 procentus kreditorių reikalavimų sumos vertinės iÅ¡raiÅ¡kos, todėl restruktÅ«rizavimo proceso pradėjimas neturint trečiojo asmens sutikimo bÅ«tų iÅ¡ esmės formalus ir pasmerktas žlugti. Tai taip pat parodo, kad restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas yra netikslingas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti iÅ¡kelti įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.RestruktÅ«rizavimo proceso tikslas – sudaryti sÄ lygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems Å«kinės komercinės veiklos, iÅ¡saugoti ir plėtoti Å¡iÄ veiklÄ , sumokėti skolas ir iÅ¡vengti bankroto (Ä®RÄ® 1 str. 2 d.).

Finansinių sunkumų turinti įmonė – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų jÄ nutraukti veiklÄ ir bankrutuoti (Ä®RÄ® 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Ä®RÄ® 4 straipsnį restruktÅ«rizavimas gali bÅ«ti pradedamas tik esant visoms Å¡ioms sÄ lygoms:

1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius;

2) įmonė nėra nutraukusi veiklos;

3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi;

4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos;

5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ arba nutarties nutraukti bylÄ Å¡io įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais (visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų; restruktÅ«rizuojama įmonė anksčiau, negu buvo nustatyta restruktÅ«rizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus) įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Ä®monės restruktÅ«rizavimo byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka Ä®RÄ® 4 straipsnyje iÅ¡dėstytas sÄ lygas ir nebuvo pažeisti Ä®RÄ® 5 straipsnio reikalavimai (nuostatos dėl restruktÅ«rizavimo plano metmenų turinio, parengimo ir patvirtinimo) (Ä®RÄ® 7 str. 4 d.). Pagal Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalis numato atvejus, kuomet teismas priima nutartį atsisakyti kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ :

1) nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ teismas padaro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonė neatitinka bent vienos iÅ¡ Å¡io įstatymų 4 straipsnyje iÅ¡dėstytų sÄ lygų;

2) buvo pažeisti Å¡io įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai (nuostatos dėl praneÅ¡imo apie priimtÄ sprendimÄ kreiptis dėl restruktÅ«rizavimo bylos įmonei iÅ¡kėlimo);

3) nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ teismas padaro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonė yra nemoki, ir, jeigu yra kitų Ä®BÄ® nurodytų bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų, teismui turi bÅ«ti pateiktas pareiÅ¡kimas dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo Ä®BÄ® nustatyta tvarka.Å iam kontekste bÅ«tina pažymėti, kad tai jau antrasis skundas toje pačioje byloje dėl įmonės restruktÅ«rizavimo. Pirmuoju atveju Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi buvo nutaręs iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , tačiau Å¡i nutartis buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartimi.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra formali, priimta visiÅ¡kai nevertinant byloje trečiųjų asmenų pareikÅ¡tų argumentų. Klausimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo buvo perduotas nagrinėti iÅ¡ naujo, nurodant tirti: pirma, restruktÅ«rizavimo plano metmenų pagrįstumÄ ir realumÄ , ir, antra, trečiųjų asmenų argumentus, įskaitant argumentus dėl įmonės nemokumo.Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjÄ s bylÄ iÅ¡ naujo, 2011 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ .

Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios nutarties, toks sprendimas priimtas motyvuojant įmonės nemokumu (Ä®RÄ® 7 str. 5 d. 3 p.), o aukÅ¡tesnės instancijos teismo įpareigojimas aiÅ¡kintis pateikto įmonės restruktÅ«rizavimo plano metmenų pagrįstumÄ ir realumÄ visiÅ¡kai nebuvo įvykdytas.Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte naudojama įmonės nemokumo kategorija privalo atitikti Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje pateiktÄ nemokumo sampratÄ . Pagal Ä®BÄ® įmonės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Skundžiamoje nutartyje teismas pripažino, kad įmonė yra nemoki, nes, teismo žodžiais, įmonė pripažįsta, jog ilgÄ laikÄ negali atsiskaityti su atleistais iÅ¡ įmonės darbuotojais, ir tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas tokiai įmonei kelti bankroto bylÄ ; dalis darbuotojų pareiÅ¡kė negaunantys atlyginimų, dar kiti darbuotojai yra kreipęsi dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.

Kolegijos vertinimu, tokie argumentai nepatvirtina, kad įmonė yra nemoki Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies, o taip pat Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto prasme. Sutiktina, kad pagal Ä®BÄ® 9 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ Ä¯monės vėlavimas iÅ¡mokėti darbuotojams atlyginimÄ yra savarankiÅ¡kas pagrindas kelti įmonės bankroto bylÄ , tačiau kartu reikia pastebėti, kad toks bankroto bylos kėlimo pagrindas teismų praktikoje yra taikomas atsargiai (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 29 d. nutartis byloje Nr. 2-1173, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-561/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-517/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. 2-467/2009), o bankroto teisės doktrinoje – kritikuojamas (Kavalnė S., Norkus R.

Bankroto teisė: vadovėlis. Antroji knyga. 83-85 p.). Kita vertus, pastebėtina, kad nesugebėjimas atsiskaityti su darbuotojais turi būti vertinamas įmonės nemokumo analizės kontekste. Tai buvo nurodyta ir minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartyje.Teismų praktikoje, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, pažymima, kad bankroto procedūra turi būti pradedama tik tokiai įmonei, kuri akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai atitinkančiai ĮBĮ numatytus kriterijus; prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. -2602/2011).

IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas pacitavo tam tikrus įmonės finansinius rodiklius, tačiau aiÅ¡ki ir vienareikÅ¡mė iÅ¡vada, kad įmonė yra nemoki, nepadaryta, t. y. nebuvo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtas nemokumo klausimas. Kolegijos vertinimu, nekonstatavus akivaizdaus įmonės nemokumo, nebuvo pagrindo taikyti Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytÄ atvejį atsisakyti kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ .Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įmonės įsiskolinimai tam tikriems kreditoriams padidėjo.

Tačiau reikia pažymėti, kad tiek restruktÅ«rizavimo, tiek bankroto procesas pradedamas bÅ«tent toms įmonėms, kurios turi finansinių sunkumų. Kita vertus, sutiktina su apeliantu, kad teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl to, kokiÄ Ä¯takÄ Ä¯sipareigojimų padidėjimui turėjo tebesitęsiantis restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo svarstymas.Pirmosios instancijos teismas, visiÅ¡kai netyręs restruktÅ«rizavimo plano metmenų pagrįstumo ir realumo, iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjęs įmonės nemokumo klausimo, iÅ¡ esmės nevertino ir Å¡iuo metu vykdomos įmonės veiklos, taip pat jos perspektyvų.

Bylos duomenys patvirtina, kad įmonė yra iÅ¡nuomojusi dalį turtÄ ir iÅ¡ to gauna pajamų (T. 5, b. l. 124-135; T. 6, b. l. 4-6, 79-88), gauna kitų pajamų ir iÅ¡ dalies vykdo mokėjimus, įskaitant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (T. 5, b. l. 136-137; T. 6, b. l. 16, 50- 78, 89-150). Å ios aplinkybės privalėjo bÅ«ti iÅ¡tirtos, o jų reikÅ¡mingumas – įvertintas.Atsiliepime į skundÄ AB DNB bankas nurodo, kad nuo jo, kaip didžiausio įmonės kreditoriaus, priklauso restruktÅ«rizavimo proceso sėkmė, tačiau jis restruktÅ«rizavimui nepritaria, todėl Å¡io proceso pradėjimas be pritarimo tebÅ«tų formalus veiksmas (Ä®RÄ® 14 str. 3 d.).

Å iÄ aplinkybę skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau, kolegijos nuomone, pagal galiojančios redakcijos Ä®RÄ® kreditorių pritarimas ar nepritarimas įmonės restruktÅ«rizavimui neturi esminės ir savarankiÅ¡kos reikÅ¡mės sprendžiant dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, todėl tokia situacija negali bÅ«ti sureikÅ¡minama. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neįvykdęs ankstesnio apeliacinės instancijos teismo įpareigojimo, neiÅ¡tyręs ir neįvertinęs Å¡ioje nutartyje nurodytų aplinkybių, neatskleidė ginčo esmės, taip pat netinkamai aiÅ¡kino nemokumo sampratÄ bei nepadarė aiÅ¡kių ir vienareikÅ¡miÅ¡kų iÅ¡vadų dėl įmonės nemokumo egzistavimo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Tai, atsižvelgiant į neįvertintų aplinkybių gausÄ ir apimtį, sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).Kolegija atkreipia pakartotinai bylÄ nagrinėsiančio teismo dėmesį, kad nutartyje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai neiÅ¡reiÅ¡kia kolegijos įsitikinimo, kad Å¡iuo atveju restruktÅ«rizavimo byla turėtų bÅ«ti iÅ¡kelta ar neiÅ¡kelta. Teismas, priimdamas tiek vienÄ , tiek kitÄ sprendimÄ , turėtų padaryti aiÅ¡kias ir vienareikÅ¡mes iÅ¡vadas, tikslinga įmonei pradėti restruktÅ«rizavimo procesÄ ar reikėtų spręsti dėl bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo.

Tuo tarpu iki Å¡iol pirmosios instancijos teismas arba priimdavo visiÅ¡kai formalų sprendimÄ , arba vertindavo tik dalį aplinkybių, nepadarydamas aiÅ¡kių iÅ¡vadų.Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, esant trečiųjų asmenų abejonėms dėl įmonės finansinių dokumentų pagrįstumo, galėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės Å¡ioms aplinkybėms nustatyti skyrimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. TeisėjaiDanutė MilaÅ¡ienė Vytas Milius Vigintas ViÅ¡inskis