2025-04-02 Nr. AB-5696-3-61-3-00206-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-370-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00206-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ELEKTRUM LIETUVA“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ELEKTRUM LIETUVA“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „ELEKTRUM LIETUVA“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2024 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. O3E-1651 „Dėl „ELEKTRUM LIETUVA“ UAB neplaninio patikrinimo“ (toliau – ir Nutarimas) 2.2 ir 2.3 papunkčius.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) sustabdyti Nutarimo 2.2 ir 2.3 papunkčių galiojimą; 2) uždrausti atsakovui taikyti pareiškėjui Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnyje numatytas sankcijas ir (ar) kitas teisinio poveikio priemones, jei pareiškėjas nevykdys ar netinkamai vykdys Nutarimo 2.2 ir (ar) 2.3 papunkčiuose nustatytus įpareigojimus. Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pareiškėjas grindė tuo, kad skundas yra pagrįstas. Tarybos įpareigojimų vykdymas pareiškėjui neabejotinai sukels neatitaisomą žalą. Šiuo metu Lietuvos Respublikos teismuose yra nagrinėjama 15 bylų, kuriose pareiškėjo pareikštų reikalavimų suma siekia 1 175 017,13 Eur. Atsakovas Nutarimu įpareigojo pareiškėją atsisakyti visų šių reikalavimų. Įvykdžius Nutarimu nustatytus įpareigojimus dėl reikalavimo teisių atsisakymo, pareiškėjui būtų užkirstos bet kokios galimybės ateityje ginti savo pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka net ir tuo atveju, jei Nutarimas būtų panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Atsisakęs savo reikalavimų teismuose, pareiškėjas ne tik patirtų mažiausiai 1 175 017,13 Eur nuostolių, bet turėtų atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Be to, pareiškėjui nevykdant nustatytų įpareigojimų, jam būtų skirtos baudos pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. sausio 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ prašymą dėl priemonių reikalavimui užtikrinti taikymo.

Įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, byloje nustatytas aplinkybes, reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirtį, prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių apimtį, teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė, jog, netaikius pareiškėjo nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų prašyme nurodytas aplinkybes apie galbūt kilsiančią neatitaisomą žalą. Pareiškėjas iš esmės nurodė tik bendro pobūdžio teiginius dėl galbūt ateityje kilsiančių finansinių sunkumų, jei jis turėtų atsisakyti savo reikalavimų kitų teismų nagrinėjamose bylose. Objektyviais įrodymais nepagrįsti pareiškėjo teiginiai apie tam tikras galimas neigiamas pasekmes ateityje, savaime nėra pagrindas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ginčijamas Nutarimas (jo dalis), kuriuo pritarta 2024 m. gruodžio 5 d. UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ neplaninio patikrinimo akto Nr. E3-6 (toliau – ir Patikrinimo aktas) tam tikroms išvadoms, pareiškėjui nesukuria kokių nors imperatyvių nurodymų ar draudimų, dėl kurių, netenkinant prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, jis galėtų patirti realių neigiamų pasekmių.

III. Pareiškėjas UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. sustabdyti Nutarimo 2.2 ir 2.3 papunkčių galiojimą; uždrausti atsakovui taikyti pareiškėjui Energetikos įstatymo 36 straipsnyje numatytas sankcijas ir (ar) kitas teisinio poveikio priemones, jei pareiškėjas nevykdys ar netinkamai vykdys Nutarimo 2.2 ir (ar) 2.3 papunkčiuose nustatytus įpareigojimus.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad, priešingai nei pirmosios instancijos teismas konstatavo, Nutarimu nustatyti įpareigojimai pareiškėjui yra imperatyvūs bei jų nesilaikymas užtraukia teisinę atsakomybę. Nei Energetikos įstatymo, nei Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nuostatos nenumato pareiškėjui teisės nevykdyti Tarybos įpareigojimų, kas savaime suponuoja faktą, jog pareiškėjas nėra laisvas nuspręsti, ar vykdyti jam nustatytus įpareigojimus ar ne.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui atsisakius pritaikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, Taryba pareiškėjui įteikė 2025 m. vasario 3 d. raštą Nr. R2-(TT)-716 „Dėl pranešimo apie galimai padarytą pažeidimą“, kuriame nurodoma, jog, remiantis Nutarimu patvirtintu Patikrinimo aktu pareiškėjas: „<...> pažeidė Elektros energetikos įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą mažų ir labai mažų įmonių atžvilgiu taikyti Sutarties nutraukimo mokesčius Įmonėms nusprendus pakeisti Bendrovę, kaip nepriklausomą elektros energijos tiekėją, ir (ar) nutraukti Sutartį iki jos galiojimo termino pabaigos. Pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamą veiklą, Taryba skiria baudas iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas.“ Kitaip tariant, Taryba, net nelaukdama savo pačios Nutarimu nustatyto 3 mėn. termino pabaigos, neatsižvelgdama į šiuo metu vykstantį ginčą dėl Nutarimo 2.2 ir 2.3 papunkčių teisėtumo, jau inicijavo sankcijos skyrimo procedūrą dėl tariamų pažeidimų, taip darydama dar didesnį spaudimą pareiškėjui atsisakyti visų savo reikalavimų teismuose. Taigi, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas ne tik bus priverstas atsisakyti savo ieškinių teismuose nagrinėjamose bylose, tačiau ir gaus baudą, sukeliant neatitaisomą didelę žalą, o galutinis sprendimas šioje byloje de facto (faktiškai) neteks prasmės, nes iki kilusio ginčo išnagrinėjimo pabaigos Taryba jau bus pasiekusi Nutarime numatytus tikslus, nepaisant to, jog šie yra neteisėti bei grubiai pažeidžia pareiškėjo teises.

Pareiškėjo teigimu, yra pakankamai duomenų ir argumentų, leidžiančių iš pirmo žvilgsnio spręsti, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas pareiškėjui sukels didelę neatitaisomą žalą. Nutarimo 2.2 ir 2.3 papunkčiuose yra nustatyti imperatyvūs įpareigojimai pareiškėjui, kuriuos šis privalo vykdyti. Pareiškėjas per 3 mėn. privalo atsisakyti savo reikalavimo teisių į trečiuosius asmenis. Šiuo metu yra aktualūs trys ieškovo reikalavimai UAB „Metmedė“, UAB „Plamika“ ir UAB „Rolneta“, kurių bendra suma sudaro 1 175 017,13 Eur, kadangi dėl buitinių vartotojų ir kai kurių verslo subjektų pareiškėjas reikalavimų jau yra atsisakęs, remiantis išimtinai savo verslo sprendimais. Esant tokiai situacijai, kokia susiklostė šioje byloje, vienintelis būdas tinkamai vykdyti Nutarimą, yra atsisakyti teismuose pareiškėjo pareikštų ieškinių. Jokios kitos teisinės priemonės, leidžiančios vykdyti Nutarimu nustatytus įpareigojimus bei pasibaigus šiam ginčui iš naujo atgauti savo reikalavimo teises, jei Nutarimo atitinkami punktai būtų panaikinti, paprasčiausiai neegzistuoja. Įvykdžius Nutarimu nustatytus įpareigojimus atsisakyti reikalavimo teisių, pareiškėjui būtų užkirstos bet kokios galimybės ateityje ginti savo pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka net ir tuo atveju, jei Nutarimo 2.2 ir 2.3 papunkčiai būtų panaikinti kaip nepagrįsti ir neteisėti, t. y. pareiškėjas nebegalės inicijuoti naujų teisminių ginčų dėl jo teises pažeidusių subjektų. Negana to, pareiškėjas ne tik patirtų mažiausiai 1 175 017,13 Eur nuostolių, atsisakius savo reikalavimų teismuose nagrinėjamose bylose, tačiau taip pat patirtų ir kitų nuostolių, kadangi būtų įpareigotas atlyginti oponentų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos faktą patvirtina ir po skundžiamos nutarties priėmimo Tarybos atlikti veiksmai, t. y. sankcijų skyrimo procedūros inicijavimas. Nesustabdžius Nutarimo 2.2 ir 2.3 papunkčių galiojimo, o vėliau šiuos panaikinus kaip nepagrįstus ir neteisėtus, pareiškėjas patirs neatitaisomą žalą. Vienintelis būdas, kuris galimai padėtų atstatyti status quo – pareiškėjui kreiptis dėl žalos atlyginimo iš pačios valstybės dėl būtent Tarybos neteisėtų veiksmų, kas neabejotinai neproporcingai apsunkintų pareiškėjo galimybes apginti savo interesus.

Pareiškėjas nurodo, kad jo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra vienintelis būdas užkirsti kelią didelės žalos kilimui, t. y. iki 10 proc. dydžio metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais. Nors 2024 m. finansiniai rezultatai dar nėra žinomi ir viešai prieinami, iš viešai prieinamų praėjusių laikotarpių pareiškėjo finansinių duomenų matyti, kad tokia bauda gali siekti dešimtis milijonų, kuomet pareiškėjo grynasis pelnas 2023 m. buvo kiek daugiau nei 4 000 000 Eur. Tokios baudos skyrimas lemtų ne tik tolimesnius šalių ginčus ir didelę finansinę naštą pareiškėjui, tačiau galėtų lemti ir pareiškėjo nemokumą, dėl kurio nukentėtų viešasis interesas bei daugybė elektros energijos vartotojų, kuriems šiuo metu elektros energiją pareiškėjas tiekia.

Pareiškėjas pažymi, kad pagal Energetikos įstatymo 242 straipsnio 4 dalį, jeigu privalomasis nurodymas neįvykdomas per privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, Taryba asmeniui skiria šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nurodytą sankciją, išskyrus atvejus, kai byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjama teisme. Tokiais atvejais už privalomojo nurodymo neįvykdymą asmuo traukiamas atsakomybėn įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo. Taigi, nors teisės aktai aiškiai numato, jog sankcijų skyrimas, esant ginčui nagrinėjamam teisme, nėra galimas, Taryba inicijavo galimo pažeidimo tyrimo ir potencialiai sankcijos skyrimo procedūrą, ne tik nelaukdama Nutarime nurodytų terminų įpareigojimams įvykdyti, tačiau ignoruodama ir faktą, jog tarp šalių šiuo metu yra nagrinėjamas ginčas teisme.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad analogiško pobūdžio patikrinimai buvo atlikti bei nutarimai priimti ne tik dėl pareiškėjo, bet ir dėl kitų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų – UAB „Enefit“ ir UAB „Ignitis“. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-7814-621/2025 tenkino UAB „Enefit“ prašymą bei sustabdė Tarybos nutarimo galiojimą iki kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje byloje. Vien tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.). Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-968/2023).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Tarybos Nutarimo 2.2 ir 2.3 papunkčius, kuriais pareiškėjas įpareigotas per 3 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos grąžinti 2 403 729,11 Eur sumą labai mažoms įmonėms ir mažoms įmonėms, kurios tikrinamuoju laikotarpiu nutraukė terminuotas sutartis, sudarytas tikrinamuoju laikotarpiu, ir sumokėjo sutarties nutraukimo mokesčius, o tuo atveju, jeigu įmonės dar nėra sumokėjusios sutarties nutraukimo mokesčių UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ atsisakyti visų reikalavimo teisių įmonių atžvilgiu dėl sutarties nutraukimo mokesčių sumokėjimo (Nutarimo 2.2 p.); buitiniams vartotojams ir įmonėms, kurie tikrinamuoju laikotarpiu sudarė sutartis ir, nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo dienos, nutraukė tikrinamuoju laikotarpiu sudarytas sutartis iki jų galiojimo termino pabaigos, grąžinti šių vartotojų sumokėtus sutarties nutraukimo mokesčius, o tuo atveju, jeigu buitiniai vartotojai ir įmonės dar nėra sumokėję sutarties nutraukimo mokesčių UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ atsisakyti visų reikalavimo teisių buitinių vartotojų ir įmonių atžvilgiu dėl sutarties nutraukimo mokesčių sumokėjimo (Nutarimo 2.3 p.).

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstė nesutikimo su Nutarimo 2.2 ir 2.3 papunkčiais argumentus. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas atitinka ABTĮ 24–25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus, 2025 m. sausio 28 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, nenustatė, kad skundo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas reikalauja įvertinti neigiamas pasekmes, kurios realiai gali atsirasti pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikyta, o teismas jo skundą patenkintų, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui ir tretiesiems asmenims byloje, taip pat visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, o teismas pareiškėjo skundą byloje atmestų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-393-662/2023: 2023 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023). Taigi sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vertinama, kokie padariniai gali kilti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės bus taikomos arba netaikomos, kurie iš šių padarinių labiau tikėtini ir sunkesni, sudėtingiau pašalinami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-674/2011, 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS624-601/2014).

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl Nutarimo 2.2 ir 2.3 papunkčių pagrįstumo ir teisėtumo ir pareiškėjui įvykdžius atsakovo nurodymą, t. y. atsisakius bendrosios kompetencijos teismuose pareikštų reikalavimų, susijusių su sutarties nutraukimo mokesčiu, pareiškėjas skundo šioje byloje tenkinimo – ginčijamų Nutarimo papunkčių panaikinimo – atveju, nebeturės teisės vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 str. 4 p., 294 str. 2 d.), taip pat pareiškėjui tektų pareiga atlyginti kitos bylos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso 94 str.). Be to, tuo atveju, jeigu pareiškėjas neįvykdys atsakovo nurodymų, pareiškėjui Energetikos įstatymo 36 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka gali būti skirta sankcija. Taigi, šiuo atveju tiek ginčijamų Nutarimo papunkčių įvykdymas, tiek neįvykdymas pareiškėjui gali sukelti ekonominio pobūdžio teisinių pasekmių, t. y. pareiškėjas patirtų nuostolių dėl teismuose pareikštų reikalavimų atsisakymo arba turėtų sumokėti atsakovo skirtą baudą.

Įvertinus ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį ir nurodytus argumentus dėl jos taikymo būtinumo, darytina išvada, kad Nutarimo 2.2 ir 2.3 papunkčių galiojimo iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas sustabdymas šiuo atveju yra proporcinga priemonė tiek siekiant apsaugoti viešąjį interesą (vartotojų teises), tiek pareiškėjo privatų interesą.

Pažymėtina, kad analogiškos nuostatos dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų aspektu panašioje administracinėje byloje Nr. eAS-361-525/2025.

Apibendrinant konstatuotina, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus argumentus, kuriais jis grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, šiuo atveju yra tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo 2.2 ir 2.3 papunkčių galiojimą iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas.

Sustabdžius Nutarimo 2.2 ir 2.3 papunkčių galiojimą, negalimas Energetikos įstatymo 36 straipsnyje numatytų sankcijų ir (ar) kitų teisinio poveikio priemonių taikymas pareiškėjui dėl Nutarimo 2.2 ir (ar) 2.3 papunkčių nevykdymo ar netinkamo vykdymo, todėl prašymas uždrausti atsakovui taikyti pareiškėjui Energetikos įstatymo 36 straipsnyje numatytas sankcijas ir (ar) kitas teisinio poveikio priemones, jei pareiškėjas nevykdys ar netinkamai vykdys Nutarimo 2.2 ir (ar) 2.3 papunkčiuose nustatytus įpareigojimus, netenkinamas.

Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo 2.2 ir 2.3 papunkčių galiojimą iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ELEKTRUM LIETUVA“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. tenkinti iš dalies pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ELEKTRUM LIETUVA“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. O3E-1651 „Dėl „ELEKTRUM LIETUVA“ UAB neplaninio patikrinimo“ 2.2 ir 2.3 papunkčių galiojimą iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis