caf98e16-e850-4c14-8983-38fd1e416ddc · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedB., atsakovÄs įgaliotam asmeniui R. L., treÄiajam asmeniui A. S., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs V. S. ieÅ¡kinį atsakovei âSwedbankâ, AB, tretiesiems asmenims M. S., A. S. dÄl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojanÄia. n u s t a t Ä : IeÅ¡kovÄ patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojanÄia 2007 m. balandžio 4 d. hipotekos sutartį (sutartinÄs hipotekos kodas (duomenys neskelbtini)) dÄl ieÅ¡kovei priklausanÄios 1/3 dalies žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalies pastato â kavinÄ-baras ir kirpykla, esanÄio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalies kitų statinių (kiemo statinių) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įkeitimo, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Legislator headnote
AI generatedcaf98e16-e850-4c14-8983-38fd1e416ddc · Kauno apygardos teismas: Be to, įsiteisÄjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybÄs dÄl to paties sandorio, sudaryto tarp tų paÄių Å¡alių, nagrinÄjant Å¡iÄ bylÄ negali bÅ«ti ignoruojamos. Nepagrįsti atsakovÄs argumentai, kad kredito paskirties pakeitimas neturÄjo bÅ«ti derinamas su ieÅ¡kove, ir tai nedaro jokios įtakos įkeitimo sandorio galiojimui, kadangi toks sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas yra ydingas bei prieÅ¡tarauja protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Hipotekos lakÅ¡to 5 punkto nuostata turÄtų bÅ«ti taikoma tik kalbant apie neesminių kredito sutarties sÄ lygų keitimÄ , bet ne apie esminius sutarties pakeitimus, kurie sÄ lygoja neiÅ¡vengiamÄ Ä¯kaito davÄjo (ieÅ¡kovÄs) rizikos padidÄjimÄ .
Full text
CivilinÄ byla Nr                                                                                                     CivilinÄ byla Nr. 2-1047-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00697-2014-5Procesinio dokumento kategorija: 21.4.2.6; 21.4.2.7; 32.5.1; 116.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2015 m. sausio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisÄja Nijolia IndreikienÄ,sekretoriaujant Jolantai BaneviÄiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovÄs atstovui advokato padÄjÄjui B.
B., atsakovÄs įgaliotam asmeniui R. L., treÄiajam asmeniui A. S., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs V. S. ieÅ¡kinį atsakovei âSwedbankâ, AB, tretiesiems asmenims M. S., A. S. dÄl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojanÄia. n u s t a t Ä : IeÅ¡kovÄ patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojanÄia 2007 m. balandžio 4 d. hipotekos sutartį (sutartinÄs hipotekos kodas (duomenys neskelbtini)) dÄl ieÅ¡kovei priklausanÄios 1/3 dalies žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalies pastato â kavinÄ-baras ir kirpykla, esanÄio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalies kitų statinių (kiemo statinių) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įkeitimo, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
IeÅ¡kovÄ sandorį praÅ¡o pripažinti negaliojanÄiu CK 1.90 straipsnio ir 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindais. Nurodo, kad 2007 m. kovo mÄnesį į jÄ kreipÄsi jos motina A. S. nurodydama, jog ketina imti kreditÄ komercinių patalpų, esanÄių (duomenys neskelbtini), įsigijimui bei paaiÅ¡kindama, jog kredito sutarties užtikrinimui reikia įkeisti nekilnojamÄ jį turtÄ , priklausantį bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise ieÅ¡kovei, M. S. ir A. S., o įkeitimo sandorio be ieÅ¡kovÄs sutikimo nebus įmanoma sudaryti.
Visiems trims bendrasavininkams nekilnojamasis turtas, kuris turÄjo bÅ«ti įkeistas, priklauso lygiomis dalimis po 1/3. IeÅ¡kovÄ, bÅ«dama jauno amžiaus, visiÅ¡kai pasitikÄjo savo motina A. S. bei neabejojo, jog jos priimtas sprendimas imti kreditÄ iÅ¡ banko ir įsigyti komercinÄs paskirties patalpas yra ekonomiÅ¡kai naudingas Å¡eimai, todÄl sutiko įkeisti jai nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ nekilnojamojo turto dalį su sÄ lyga, jog bus perkamas kitas nekilnojamasis turtas, t. y. komercinÄs paskirties patalpos, esanÄios (duomenys neskelbtini) .
Kauno miesto apylinkÄs teismas 2007 m. balandžio 2 d. nutartimi leido atlikti jos nepilnameÄiam broliui M. S. priklausanÄios nekilnojamojo turto dalies įkeitimo sandorį, motyvuodamas tuo, jog kreditas reikalingas komercinÄs paskirties pastatui įsigyti, kas tuo paÄiu garantuotų pareiÅ¡kÄjos pilnametÄs dukros (ieÅ¡kovÄs) bei nepilnameÄio sÅ«naus Mato geresnes gyvenimo sÄ lygas. Atsižvelgdama į tai ir manydama, jog kredito sutarties paskirtis yra bÅ«tent nekilnojamojo turto įsigijimas, ieÅ¡kovÄ 2007 m. balandžio 4 d. pasiraÅ¡Ä hipotekos lakÅ¡tÄ , kuriuo atsakovei įkeitÄ jai bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ 1/3 dalį nekilnojamojo turto, užtikrindama 159 291 Eur dydžio prievolÄ su kintamomis palÅ«kanomis, nustatytÄ 2007-03-01 kredito sutartimi Nr. 07-020018-FA. 2011 metais ieÅ¡kovÄ sužinojo, jog jos motina A.
S., atsakovei žinant, kreditÄ panaudojo kitai paskirÄiai nei buvo numatyta 2007 m. kovo 21 d. kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo susitarime Nr. 07-020018-FA-1, t. y. pirko ne nekilnojamÄ jį turtÄ , bet vertybinius popierius. AtsakovÄ ir treÄiasis asmuo A. S. ieÅ¡kovei sÄ moningai neatskleidÄ informacijos apie tikrÄ jÄ kredito paskirtį, t. y. neatskleidÄ, kad iÅ¡ tiesų kreditas bus panaudotas vertybiniams popieriams pirkti, o ne nekilnojamajam turtui įsigyti, todÄl laikytina, kad ieÅ¡kovÄ sandorį sudarÄ dÄl prieÅ¡ jÄ panaudotos apgaulÄs, dÄl ko įkeitimo sandoris pripažintinas negaliojanÄiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Kadangi įkeitimo sandoris buvo sudarytas dÄl prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ panaudotos apgaulÄs, todÄl ieÅ¡kovÄ Ä¯keitimo sandorį praÅ¡o pripažinti negaliojanÄiu ir dÄl jos suklydimo, nes ieÅ¡kovÄ galvojo, jog jai nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ nekilnojamojo turto dalį įkeiÄia kredito grÄ Å¾inimui, kuris turÄjo bÅ«ti skirtas kitam nekilnojamam turtui įgyti, nors vÄliau paaiÅ¡kÄjo, jog kreditas faktiÅ¡kai buvo skirtas vertybių popierių pirkimui. Toks suklydimas laikytinas esminiu, kadangi ieÅ¡kovÄ, žinodama apie tikrÄ jÄ kredito paskirtį, niekada nebÅ«tų davusi sutikimo dÄl jos nekilnojamojo turto dalies įkeitimo.
AtsakovÄ su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovÄ nepagrįstai remiasi Kauno miesto apylinkÄs teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-873-748/2012, kadangi ji nebuvo Å¡ioje byloje dalyvaujanÄiu asmeniu, todÄl Å¡iuo teismo sprendimu nustatytos aplinkybÄs neturÄtų bÅ«ti vertinamos, kaip nustatytos ir turinÄios įtakos Å¡iai bylai. IeÅ¡kinys iÅ¡ esmÄs grindžiamas teiginiu, jog ieÅ¡kovÄ buvo davusi sutikimÄ Ä¯keisti turtÄ tik tuo tikslu, kad už suteiktÄ kreditÄ bus įsigytas kitas nekilnojamas turtas, bet ne vertybiniai popieriai.
TaÄiau tai paneigia pats ginÄijamas hipotekos sandoris, kurio 5 punktu ieÅ¡kovÄ sutiko įkeisti jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ užtikrinant ne tik jau sudarytÄ kredito sutartį, bet ir bÅ«simus jos pakeitimus. Nei hipotekos lakÅ¡te, nei paÄioje kredito sutartyje nenumatyta, kad kredito sutarties pakeitimai turi bÅ«ti derinami su įkeiÄiamo turto savininke. Kredito sutartis be ieÅ¡kovÄs sutikimo buvo pakeista iÅ¡ viso keturis kartus, tame tarpe pagal kredito sutartį buvo suteiktas ir papildomas 2 988,29 Eur kreditas nesumokÄtų palÅ«kanų grÄ Å¾inimui.
IeÅ¡kovÄ teigia, kad vertybinių popierių vietoj nekilnojamojo turto įsigijimas sÄ lygojo neiÅ¡vengiamÄ rizikos padidÄjimÄ , susijusį su nekilnojamojo turto įkeitimu, taÄiau Å¡iems argumentams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. AtsakovÄ nurodo, kad nei pradinÄje sutartyje, nei vÄlesniuose jos pakeitimuose nebuvo numatyta, kad už kreditÄ Ä¯sigyjamas turtas turÄtų bÅ«ti įkeistas. IeÅ¡kovÄ nesidomÄjo kredito panaudojimu ir tik 2011 metais sužinojo, kad už suteiktÄ kreditÄ motina nekilnojamojo turto neįsigijo.
Pateikdama motyvus dÄl suteikto kredito rizikingumo ir/ar ekonomiÅ¡ko naudingumo, ieÅ¡kovÄ taip pat remiasi ir Kauno miesto apylinkÄs teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutarties motyvais, taÄiau Å¡ioje nutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad 550 000 Lt kreditas suteikiamas penkerių metų laikotarpiui, kai tuo tarpu kredito gavÄjos atlyginimas sudarÄ tik 2 800 Lt. TodÄl ieÅ¡kovÄ turÄjo aiÅ¡kiai suprasti, kad imamas kreditas yra rizikingas, nes tokiu trumpu laikotarpiu nespÄjus grÄ Å¾inti didelÄs sumos kredito iÅ¡ieÅ¡kojimas galÄjo bÅ«ti nukreiptas į įkeistÄ turtÄ .  Tretieji asmenys M.
S. ir A. S. pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nurodydami, kad su ieÅ¡kiniu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti. IeÅ¡kovÄ dubliku nesutinka, jog ji negalinti remtis 2012 m. birželio 25 d. Kauno miesto apylinkÄs teismo sprendime, priimtame civilinÄje byloje Nr. 2-873-748/2012, nustatytomis aplinkybÄmis. Nors ji ir nebuvo įtraukta į Å¡ios bylos nagrinÄjimÄ , taÄiau minÄtu teismo sprendimu nustatytos aplinkybÄs, kad treÄiajam asmeniui A. S. suteiktas kreditas buvo panaudotas ne nekilnojamam turtui pirkti (t. y. ne pagal kredito sutartyje nurodytÄ paskirtį), bet vertybiniams popieriams įsigyti, gali bÅ«ti laikomos papildomu įrodymu.
Be to, įsiteisÄjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybÄs dÄl to paties sandorio, sudaryto tarp tų paÄių Å¡alių, nagrinÄjant Å¡iÄ bylÄ negali bÅ«ti ignoruojamos. Nepagrįsti atsakovÄs argumentai, kad kredito paskirties pakeitimas neturÄjo bÅ«ti derinamas su ieÅ¡kove, ir tai nedaro jokios įtakos įkeitimo sandorio galiojimui, kadangi toks sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas yra ydingas bei prieÅ¡tarauja protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Hipotekos lakÅ¡to 5 punkto nuostata turÄtų bÅ«ti taikoma tik kalbant apie neesminių kredito sutarties sÄ lygų keitimÄ , bet ne apie esminius sutarties pakeitimus, kurie sÄ lygoja neiÅ¡vengiamÄ Ä¯kaito davÄjo (ieÅ¡kovÄs) rizikos padidÄjimÄ .
Kad kredito paskirtis buvo esminÄ sutarties sÄ lyga, patvirtina kredito sutarties Nr. 07-020018-FA bendrosios dalies sÄ lygų (2006-03-14 redakcija) 11.2.1. ir 11.2.1.2. punktai, nustatantys vienaÅ¡aliÅ¡kÄ banko teisÄ nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ dÄl esminių sutarties pažeidimų, tarp jų ir kai kredito gavÄjai naudoja kreditÄ ne pagal sutartyje numatytÄ tikslinÄ paskirtį. IeÅ¡kovÄ, priimdama sprendimÄ dÄl jos nekilnojamojo turto dalies įkeitimo, rÄmÄsi ne tik treÄiojo asmens žodžiais dÄl įkeitimo sandorio esmÄs, bet ir 2007 m. balandžio 2 d.
Kauno miesto apylinkÄs teismo nutartimi, kredito sutartimi ir susitarimu dÄl kredito paskirties pakeitimo. IÅ¡ atsakovÄs pridÄtų dokumentų matyti, jog 2007 m. kovo 1 d. kredito sutartyje Nr. 07-020018-FA nustatyta kredito paskirtis yra vertybinių vienetų fondų pirkimas. Å ioje sutartyje nurodyta kredito paskirtis 2007 m. kovo 21 d. susitarimu Nr. 07-020018-FA-1 buvo pakeista į komercinÄs paskirties patalpų pirkimÄ . TodÄl ieÅ¡kovÄ 2007-04-04 davÄ sutikimÄ ir įkeitÄ jai nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ ginÄo turto dalį, taÄiau suteiktas kreditas buvo panaudotas ne 2007 m. kovo 21 d. susitarime Nr. 07-020018-FA-1 nurodytai paskirÄiai â komercinių patalpų pirkimui, bet vertybinių popierių įsigijimui.
Vertybiniai popieriai buvo įsigyjami su atsakovÄs žinia ir suteikiant pagalbÄ treÄiajam asmeniui A. S., kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad treÄiasis asmuo A. S. ir atsakovÄ Å¾odiniu susitarimu pakeitÄ 2007 m. kovo 21 d. susitarime Nr. 07-020018-FA-l numatytÄ kredito paskirtį atgal į vertybinių popierių įsigijimÄ ir kreditÄ faktiÅ¡kai naudojo vertybinių popierių įsigijimui, t. y. susitarimÄ dÄl kredito paskirties pakeitimo sudarÄ tik dÄl akių, siekdami suklaidinti ieÅ¡kovÄ tam, kad bÅ«tų įkeistas tiek ieÅ¡kovÄs broliui, tiek ieÅ¡kovei priklausantis nekilnojamasis turtas.
Abiem atvejais treÄiojo asmens A. S. ir atsakovÄs veiksmai ieÅ¡kovÄs atžvilgiu laikyti nesÄ Å¾iningais ir apgaulingais, siekiant gauti sutikimÄ dÄl ieÅ¡kovei priklausanÄios nekilnojamojo turto dalies įkeitimo, todÄl įkeitimo sandoris dÄl ieÅ¡kovÄs turto dalies įkeitimo pripažintinas negaliojanÄiu. KreditÄ panaudojus pagal kredito sutartyje nurodytÄ paskirtį ir treÄiajam asmeniui įsigijus nekilnojamÄ jį turtÄ , kilus finansinÄms problemos, jį bÅ«tų buvÄ galima parduoti ir padengti skolÄ , o kreditÄ panaudojus vertybiniams popieriams įsigyti, gautos kredito lÄÅ¡os tiesiog buvo prarastos.
AtsakovÄs argumentai, jog vertybinių popierių pirkimas nÄra rizikingesnis nei nekilnojamojo turto pirkimas, grįsti prielaidomis, kurias paneigia Lietuvos respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo nuostatos bei Lietuvos teismų praktika.           AtsakovÄ tripliku nesutinka su ieÅ¡kovÄs dublike iÅ¡dÄstytais argumentais, palaiko atsiliepime iÅ¡dÄstytus argumentus. Nurodo, kad ieÅ¡kovÄs prie dubliko pateikta A. S. vertybinių popierių sÄ skaitos ataskaita ir jos pavedimai pirkti ir parduoti investicinių fondų vienetus nÄra pakankami įrodymai, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti suteikto kredito panaudojimÄ .
AtsakovÄ nurodo, kad A. S. suteikto kredito panaudojimo nekontroliavo ir apribojimų disponuoti sÄ skaitoje esanÄiomis lÄÅ¡omis netaikÄ, kadangi tam nebuvo jokio nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo. Laiko nepagrįstais ieÅ¡kovÄs argumentus, kad be svetima hipoteka įkeisto turto savininko sutikimo galima keisti tik neesmines sutarties sÄ lygas, kadangi kredito sutarties 15.1 punktas numato, kad Å¡alys susitarimu gali keisti visas kredito sutarties sÄ lygas ir jokiais atvejais nereikia įkeiÄiamo turto savininko sutikimo.
                   IeÅ¡kovÄs atstovas adv. pad. B. B. praÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti, paaiÅ¡kino, kad 2011m. areÅ¡tavus turtÄ ieÅ¡kovei paaiÅ¡kÄjo, kad kreditas buvo panaudotas ne tai paskirÄiai. IeÅ¡kovÄ Ä¯keitÄ savo turto dalį, suklaidinta pateiktų dokumentų, ir kreditÄ panaudojus ne nekilnojamojo turto įsigijimui, o vertybinių popierių pirkimui padidÄjo rizika.         AtsakovÄs atstovas R. L. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir paaiÅ¡kino, kad bankui nÄra svarbu, kaip kredito gavÄjas panaudos kreditÄ , jam nekilo rizikos, kadangi bankas jau turÄjo įkeitimÄ , be to, paskirtį deklaruoja pats kredito gavÄjas.
Kreditas neiÅ¡duodamas kol turtas nÄra įkeistas. Taip pat nurodo, kad bankui nereikÄjo derinti kredito sutarties pakeitimų su ieÅ¡kove, kadangi tai numatÄ hipotekos sutarties 5 punktas. TodÄl bankas nekontroliavo kredito panaudojimo. Mano, kad ieÅ¡kovÄ negalÄjo suklysti, nes dÄl kredito paskirties pati nesiaiÅ¡kino ir ieÅ¡kovÄ negalÄjo tikÄtis, kad paskirtis nebus pakeista, nes hipotekos lakÅ¡te neįtvirtino, jog kreditas bus naudojamas tik tam tikrai konkreÄiai paskirÄiai. Be to, Å¡eima veikÄ tarpusavio sutarimu, o ieÅ¡kovÄ nesikreipÄ Ä¯ bankÄ dÄl netinkamo kredito panaudojimo.
         TreÄiasis asmuo A. S. praÅ¡o sprÄsti teismo nuožiÅ«ra. PaaiÅ¡kino, kad buvo planuojamos pirkti patalpos, taÄiau banke pasakÄ, kad investuoti naudingiau. Kai kreipÄsi dÄl kredito panaudojimo investavimui, teismas nedavÄ leidimo įkeisti nepilnameÄio sÅ«naus dalį. Tada nusprendÄ pirkti patalpas, bet vÄliau pakilo jų kaina. DÄl kredito panaudojimo sprendÄ viena, dukrai nieko nesakÄ. Dukra nieko neklausÄ, kol baigÄsi pinigai. Tikslo nuslÄpti nuo dukros neturÄjo, pati dukra to neklausÄ, gal bÅ«t ir nebÅ«tų davusi sutikimo.
          IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (t. 1, b. l. 13â17) matyti, kad žemÄs sklypas ir pastatai (kavinÄ-baras ir kirpykla su kiemo statiniais), esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise po 1/3 dalį priklauso ieÅ¡kovei ir tretiesiems asmenims A. S. ir M. S.. 2007 m. kovo 1 d. sudaryta kredito sutartis Nr. 07-0200018-FA (t. 1, b. l. 25â27, 94â104) patvirtina, kad atsakovÄ AB bankas âHansabankasâ (dabar âSwedbankâ, AB) treÄiajam asmeniui A.
S. suteikÄ 159 291 Eur kreditÄ vertybinių fondų vienetams pirkti, kredito paÄmimo terminas numatytas iki 2007 m. gegužÄs 1 d., kredito grÄ Å¾inimo terminas 2012 m. kovo 1 d. Kredito sutarties specialiÄ ja dalimi buvo numatytas nurodyto nekilnojamojo turto įkeitimas (hipoteka). 2007 m. kovo 21 d. susitarimu (t. 1, b. l. 106) buvo pakeistas Å¡alių susitarimas dÄl kredito paskirties, nurodant kredito paskirtį â komercinÄs paskirties patalpų, esanÄių (duomenys neskelbtini), pirkimui. 2007 m. balandžio 4 d. hipotekos lakÅ¡tu (t. 1, b. l. 44â47) prievolių pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti ieÅ¡kovÄ, treÄiasis asmuo A.
S. savo ir nepilnameÄio sÅ«naus M. S. vardu įkeitÄ jiems priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). SutartinÄ hipoteka 2007 m. balandžio 6 d. buvo įregistruota CentrinÄje hipotekos įstaigoje, sutartinÄs hipotekos kodas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 28â37). Kauno miesto apylinkÄs teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-873-748/2012 (t. 1, b. l. 38â43) buvo patenkintas ieÅ¡kovo M. S., atstovaujamo įstatyminÄs atstovÄs A. S., ir Kauno miesto savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinys atsakovei âSwedbankâ, AB ir treÄiajam asmeniui A.
S. dÄl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojanÄia, sprendimu buvo pripažinta negaliojanÄia 2007-04-04 sudaryta ir 2007-04-06 įregistruota hipotekos sutartis, kurios identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), dÄl ieÅ¡kovui M. S. priklausanÄios 1/3 dalies pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanÄio (duomenys neskelbtini), įkeitimo.          IeÅ¡kovÄs teigimu, hipotekos lakÅ¡tas toje apimtyje, kuria įkeista jai priklausanti bendrosios dalinÄs nuosavybÄs dalis, pripažintinas negaliojanÄiu, kaip sudarytas dÄl apgaulÄs ir ieÅ¡kovÄs suklydimo.
           IeÅ¡kovÄ byloje įrodinÄjo, kad jos ginÄijamas sandoris (hipotekos sutartis) turi valios trÅ«kumų, kadangi ieÅ¡kovÄ pasiraÅ¡ydama hipotekos lakÅ¡tÄ klydo, jog treÄiojo asmens A. S. (ieÅ¡kovÄs motinos) paimtas kreditas bus panaudotas nekilnojamajam turtui įsigyti, o ne vertybiniams popieriams įsigyti. IeÅ¡kovÄs teigimu, jei kreditas bÅ«tų numatytas panaudoti vertybinių fondų vienetams įsigyti, ji nebÅ«tų sutikusi įkeisti turtÄ tokios prievolÄs įvykdymui užtikrinti.
Taigi ginÄo sandoris byloje yra ginÄijamas kaip sudarytas iÅ¡ esmÄs suklydus (CK 1.90 straipsnis). Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iÅ¡ esmÄs suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojanÄiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį. Å iame straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojanÄiu taikymo sÄ lygos yra tokios: pirma, turi bÅ«ti konstatuotas suklydimo faktas, antra, suklydimas turi bÅ«ti kvalifikuotas kaip esminis, treÄia suklydimo faktÄ galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dÄl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dÄl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A.
B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; kt.). Suklydimas â tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį. DÄl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminÄs sandorio aplinkybÄs arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dÄl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudarÄs. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad dÄl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojanÄiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dÄl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje J.
G. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkriÄio 13 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkriÄio 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje J. S. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Atsižvelgiant į tokiÄ suformuotÄ teismų praktikÄ , ieÅ¡kovÄs įrodinÄjamos aplinkybÄs, jos nuomone, patvirtinanÄios suklydimÄ , laikytinos nepakankamomis suklydimo faktui ir jo esminiam pobÅ«džiui pagrįsti.
IeÅ¡kovÄ teigia, kad ji nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi hipotekos sandorio, jei bÅ«tų žinojusi, kad gautas kreditas bus panaudotas ne nekilnojamajam turtui, o vertybinių fondų vienetams įsigyti. TaÄiau ieÅ¡kovÄ nepateikÄ jokių duomenų ir įrodymų, kad sudarant hipotekos sandorį ji bÅ«tų aiÅ¡kinusi kredito paskirtį ir jo panaudojimo tikslÄ . AtvirkÅ¡Äiai, treÄiasis asmuo A. S., ieÅ¡kovÄs motina, savo paaiÅ¡kinimais patvirtino, kad dukra nieko neklausÄ, kam naudojami kredito pinigai, taip pat patvirtino, kad dÄl pinigų investavimo į vertybinius fondus nieko neinformavo ir faktiÅ¡kai visus klausimus sprendÄ viena.
Å ios treÄiojo asmens nurodytos aplinkybÄs patvirtina, kad ieÅ¡kovÄ apskritai nesidomÄjo A. S. suteiktu kreditu ir jo panaudojimu, o visus su tuo susijusius klausimus sprendÄ viena A. S., veikdama visų Å¡eimos narių interesais ir savo nuožiÅ«ra. TodÄl sprÄstina, kad ieÅ¡kovÄ, visiÅ¡kai nesidomÄdama kredito suteikimu ir jo panaudojimu, negalÄjo ir suklysti pasiraÅ¡ydama hipotekos lakÅ¡tÄ , nes negalima suklysti dÄl to, kuo visiÅ¡kai nesidomi. IeÅ¡kovÄ savo suklydimÄ grindžia kredito sutarties 2007 m. kovo 21 d. susitarimu (t. 1, b. l. 106), kuriuo buvo pakeistas kredito sutarties Å¡alių susitarimas dÄl kredito paskirties, nurodant kredito paskirtį â komercinÄs paskirties patalpų, esanÄių (duomenys neskelbtini), pirkimui, teigdama, kad bÅ«tent Å¡is susitarimas turÄjo įtakos tam, kad ji pasiraÅ¡Ä hipotekos lakÅ¡tÄ .
TaÄiau, kaip jau nurodyta, A. S. patvirtino, kad ieÅ¡kovÄ nesidomÄjo kredito panaudojimu iki to laiko, kol A. S. baigÄsi pinigai ir ji nebegalÄjo vykdyti kredito sutarties įsipareigojimų, apie kÄ ji ir praneÅ¡Ä dukrai. Tokie ieÅ¡kovÄs veiksmai rodo, kad ieÅ¡kovÄs valia pasiraÅ¡yti ar nepasiraÅ¡yti hipotekos lakÅ¡tÄ faktiÅ¡kai visiÅ¡kai nebuvo įtakojama kredito sutarties paskirties. Visa iniciatyva ir sprendimai priklausÄ treÄiajam asmeniui A. S., todÄl vien tas faktas, kad hipotekos lakÅ¡to pasiraÅ¡ymo metu buvo pasiraÅ¡ytas kredito sutarties susitarimas dÄl kredito paskirties pakeitimo, nerodo vienokios ar kitokios ieÅ¡kovÄs valios dÄl hipotekos lakÅ¡to pasiraÅ¡ymo ir jos suklydimo.
PažymÄtina ir tai, kad hipotekos lakÅ¡to 5 punkte numatyta, kad ieÅ¡kovÄ Ä¯keitimu užtikrina prievolÄ pagal kredito sutartį su esamais ir bÅ«simais jos pakeitimais, t. y. davÄ iÅ¡ankstinį sutikimÄ bet kokiems kredito sutarties pakeitimams, prisiimdama prievolÄ tai užtikrinti jai priklausanÄios nekilnojamojo turto dalies įkeitimu (hipoteka). Jeigu ieÅ¡kovÄs valia bÅ«tų buvusi įkeisti turtÄ tik kreditui, kuris turÄtų bÅ«ti panaudotas kito nekilnojamojo turto įgijimui, ji turÄjo galimybÄ derÄtis ir reikalauti tokios sutarties sÄ lygos įraÅ¡ymo į sutartį.
TaÄiau banko atstovas patvirtino, kad ieÅ¡kovÄ niekada nesikreipÄ dÄl A. S.suteikto kredito paskirties iÅ¡siaiÅ¡kinimo ar siekdama ginti savo interesus. Tai, kad ieÅ¡kovÄ pasitikÄjo savo motina, jai paÄiai nesiimant jokių veiksmų apsaugoti ir apginti savo interesus, nereiÅ¡kia jos suklydimo. Kauno miesto apylinkÄs teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimas, kuriuo buvo pripažinta negaliojanÄia nurodyta hipotekos sutartis M. S. priklausanÄios 1/3 dalies pastato dalies įkeitimo dalyje, neturi įrodomosios reikÅ¡mÄs nustatant ieÅ¡kovÄs valios trÅ«kumus â suklydimÄ .
Å iuo sprendimu nurodyto sandorio dalis pripažinta negaliojanÄia dÄl prieÅ¡taravimo imperatyvioms teisÄs normoms, kadangi hipotekos sutartis buvo sudaryta nesant teismo leidimo įkeisti nepilnameÄio M. S. turtÄ (teismo leidimas buvo duotas, susiejant jį su kreditu nekilnojamajam turtui įgyti). Teismui pasiÅ«lius teikti papildomus įrodymus ieÅ¡kovÄs suklydimui dÄl ginÄijamo sandorio pagrįsti, ieÅ¡kovÄs atstovas pareiÅ¡kÄ atsisakantis tokios galimybÄs, kadangi daugiau įrodymų negali pateikti.
Atsižvelgtina ir į tai, kad hipotekos lakÅ¡to pasiraÅ¡ymo metu kredito paskirtis buvo numatyta nekilnojamojo turto įsigijimui, o faktiÅ¡kai panaudota vertybinių fondų vienetams įsigyti jau po hipotekos lakÅ¡to pasiraÅ¡ymo, t. y. ieÅ¡kovÄ negalÄjo suklysti dÄl įkeitimÄ nulÄmusios sÄ lygos, kuri atsirado tik po sandorio sudarymo.   Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dÄl CK 1.90 straipsnio taikymo ir vertinant, ar buvo suklysta, turi bÅ«ti vadovaujamasi protingumo kriterijumi (CK 1.5 straipsnis), t. y.
Å¡alies, teigianÄios, kad ji suklydo, elgesį bÅ«tina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis paÄiomis aplinkybÄmis, t. y. ar kitas normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padÄtį, panaÅ¡ioje situacijoje bÅ«tų sudarÄs tokį pat sandorį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje S. B. v. visuomeninÄ organizacija KlaipÄdos miesto krepÅ¡inio klubas âFortÅ«naâ, bylos Nr. 3K-3-548/2011).
Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisÄmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. lapkriÄio 24 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A.
V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011). IeÅ¡kovÄ sandorio sudarymo metu buvo beveik 21 metų amžiaus, buvo baigusi bendrojo lavinimo mokyklÄ ir jau studijavo, todÄl turÄjo visas galimybes elgtis apdairiai ir atsakingai, taÄiau nustatytos aplinkybÄs (ilgalaikis nesidomÄjimas nei kredito panaudojimu, nei savo teisių gynimu) rodo, kad ji elgÄsi neatsakingai. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik paaiÅ¡kÄjus, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreiptas ir į ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ , todÄl toks ieÅ¡kovÄs elgesys rodo, kad tai tÄra bandymas apsaugoti savo turtÄ , ir jokiu bÅ«du nepatvirtina jos suklydimo.Atsižvelgiant į pateiktų įrodymų visumÄ sprÄstina, jog jų nepakanka, kad bÅ«tų galima konstatuoti ieÅ¡kovÄs suklydimÄ sudarant hipotekos sandorį dÄl kredito tikslinÄs paskirties svarbos.
IeÅ¡kovÄ nepatvirtino sandorio sudarymo metu buvus aiÅ¡kiai jos valiai savo turtÄ Ä¯keisti užtikrinant kredito, kuris turÄjo bÅ«ti panaudotas tik nekilnojamojo turto įgijimui, prievolių vykdymÄ .                           Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulÄ â tai sandorį sudaranÄio asmens tyÄinis suklaidinimas dÄl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslÄpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo â sudaryti sandorį.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyÄinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valios susiformavimui. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojanÄiu dÄl apgaulÄs sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyÄinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyÄia praneÅ¡Ä tikrovÄs neatitinkanÄias žinias arba nutylÄjo svarbias aplinkybes dÄl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dÄl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekÄ sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.
Sprendžiant dÄl apgaulÄs konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje J. T., V. T. v. UAB âVilvatÄjaâ, bylos Nr. 3K-3-306-2007; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje I. Å . firma âInSpeâ v. UAB âFolisâ, bylos Nr. 3K-3-640/2006). Pagal faktinius bylos duomenis nustatÄs, kad atsakovas suklaidino ieÅ¡kovÄ , taÄiau ne tyÄia, o neturÄdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminÄ reikÅ¡mÄ, teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, kurį praÅ¡oma pripažinti negaliojanÄiu kaip sudarytÄ dÄl apgaulÄs, t. y.
CK 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, pripažinti negaliojanÄiu kaip sudarytÄ dÄl suklydimo, t. y. CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje J. T., V. T. v. UAB âVilvatÄjaâ, bylos Nr. 3K-3-306-2007). Byloje surinkti duomenys neteikia pagrindo sprÄsti, kad atsakovÄ tyÄia ar sÄ moningai siekÄ suklaidinti ar apgauti ieÅ¡kovÄ. NagrinÄjant bylÄ nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovÄ (bankas) bÅ«tų Ämusis kokių nors aktyvių veiksmų, siekdama paveikti ieÅ¡kovÄs valiÄ , kad ji pasiraÅ¡ytų hipotekos sandorį, tai susiejant su vienokia ar kitokia kredito panaudojimo paskirtimi, ir apskritai nenustatyta, kad atsakovÄ Å¡io sandorio pasiraÅ¡ymo klausimu bÅ«tų bendravusi su ieÅ¡kove.
IeÅ¡kovÄ daro tik prielaidas, kad kredito paskirties pakeitimas įvyko su atsakovÄs žinia ir paskatinimu, taÄiau byloje tokių įrodymų nepateikta (CPK 1178 straipsnis). TreÄiasis asmuo A. S. taip pat patvirtino, kad ji nesiekÄ kÄ nors nuslÄpti nuo ieÅ¡kovÄs, o pastaroji pati tuo nesidomÄjo, todÄl ir Å¡iuo atveju nenustatytas tyÄios, sÄ moningos apgaulÄs ar suklaidinimo faktas. Tokiu bÅ«du neįrodytas ir kitas sandorio pripažinimo negaliojanÄiu pagrindas â apgaulÄ.     IeÅ¡kovei neįrodžius sandorio nuginÄijimo pagrindų, ieÅ¡kinys atmestinas.
       TeisÄja, vadovaudamasis CPK 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :              IeÅ¡kinį atmesti.             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 36,30 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priÄmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ .             TeisÄja                                                                                                            Nijolia IndreikienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â