Legislator Case Law & Legislation
caf98e16-e850-4c14-8983-38fd1e416ddc AI generated

caf98e16-e850-4c14-8983-38fd1e416ddc · Kauno apygardos teismas

Case Number caf98e16-e850-4c14-8983-38fd1e416ddc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

B., atsakovės įgaliotam asmeniui R. L., trečiajam asmeniui A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. S. ieÅ¡kinį atsakovei „Swedbank“, AB, tretiesiems asmenims M. S., A. S. dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia. n u s t a t ė : IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančia 2007 m. balandžio 4 d. hipotekos sutartį (sutartinės hipotekos kodas (duomenys neskelbtini)) dėl ieÅ¡kovei priklausančios 1/3 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalies pastato – kavinė-baras ir kirpykla, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalies kitų statinių (kiemo statinių) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įkeitimo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

caf98e16-e850-4c14-8983-38fd1e416ddc · Kauno apygardos teismas: Be to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės dėl to paties sandorio, sudaryto tarp tų pačių Å¡alių, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ negali bÅ«ti ignoruojamos. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad kredito paskirties pakeitimas neturėjo bÅ«ti derinamas su ieÅ¡kove, ir tai nedaro jokios įtakos įkeitimo sandorio galiojimui, kadangi toks sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas yra ydingas bei prieÅ¡tarauja protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Hipotekos lakÅ¡to 5 punkto nuostata turėtų bÅ«ti taikoma tik kalbant apie neesminių kredito sutarties sÄ lygų keitimÄ , bet ne apie esminius sutarties pakeitimus, kurie sÄ lygoja neiÅ¡vengiamÄ Ä¯kaito davėjo (ieÅ¡kovės) rizikos padidėjimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                                                     Civilinė byla Nr. 2-1047-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00697-2014-5Procesinio dokumento kategorija: 21.4.2.6; 21.4.2.7; 32.5.1; 116.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2015 m. sausio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė,sekretoriaujant Jolantai Banevičiūtei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui B.

B., atsakovės įgaliotam asmeniui R. L., trečiajam asmeniui A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. S. ieÅ¡kinį atsakovei „Swedbank“, AB, tretiesiems asmenims M. S., A. S. dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia. n u s t a t ė : IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančia 2007 m. balandžio 4 d. hipotekos sutartį (sutartinės hipotekos kodas (duomenys neskelbtini)) dėl ieÅ¡kovei priklausančios 1/3 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalies pastato – kavinė-baras ir kirpykla, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalies kitų statinių (kiemo statinių) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įkeitimo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė sandorį praÅ¡o pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio ir 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindais. Nurodo, kad 2007 m. kovo mėnesį į jÄ kreipėsi jos motina A. S. nurodydama, jog ketina imti kreditÄ komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui bei paaiÅ¡kindama, jog kredito sutarties užtikrinimui reikia įkeisti nekilnojamÄ jį turtÄ , priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise ieÅ¡kovei, M. S. ir A. S., o įkeitimo sandorio be ieÅ¡kovės sutikimo nebus įmanoma sudaryti.

Visiems trims bendrasavininkams nekilnojamasis turtas, kuris turėjo bÅ«ti įkeistas, priklauso lygiomis dalimis po 1/3. IeÅ¡kovė, bÅ«dama jauno amžiaus, visiÅ¡kai pasitikėjo savo motina A. S. bei neabejojo, jog jos priimtas sprendimas imti kreditÄ iÅ¡ banko ir įsigyti komercinės paskirties patalpas yra ekonomiÅ¡kai naudingas Å¡eimai, todėl sutiko įkeisti jai nuosavybės teise priklausančiÄ nekilnojamojo turto dalį su sÄ lyga, jog bus perkamas kitas nekilnojamasis turtas, t. y. komercinės paskirties patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) .

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. balandžio 2 d. nutartimi leido atlikti jos nepilnamečiam broliui M. S. priklausančios nekilnojamojo turto dalies įkeitimo sandorį, motyvuodamas tuo, jog kreditas reikalingas komercinės paskirties pastatui įsigyti, kas tuo pačiu garantuotų pareiÅ¡kėjos pilnametės dukros (ieÅ¡kovės) bei nepilnamečio sÅ«naus Mato geresnes gyvenimo sÄ lygas. Atsižvelgdama į tai ir manydama, jog kredito sutarties paskirtis yra bÅ«tent nekilnojamojo turto įsigijimas, ieÅ¡kovė 2007 m. balandžio 4 d. pasirašė hipotekos lakÅ¡tÄ , kuriuo atsakovei įkeitė jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ 1/3 dalį nekilnojamojo turto, užtikrindama 159 291 Eur dydžio prievolę su kintamomis palÅ«kanomis, nustatytÄ 2007-03-01 kredito sutartimi Nr. 07-020018-FA. 2011 metais ieÅ¡kovė sužinojo, jog jos motina A.

S., atsakovei žinant, kreditÄ panaudojo kitai paskirčiai nei buvo numatyta 2007 m. kovo 21 d. kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo susitarime Nr. 07-020018-FA-1, t. y. pirko ne nekilnojamÄ jį turtÄ , bet vertybinius popierius. Atsakovė ir trečiasis asmuo A. S. ieÅ¡kovei sÄ moningai neatskleidė informacijos apie tikrÄ jÄ kredito paskirtį, t. y. neatskleidė, kad iÅ¡ tiesų kreditas bus panaudotas vertybiniams popieriams pirkti, o ne nekilnojamajam turtui įsigyti, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovė sandorį sudarė dėl prieÅ¡ jÄ panaudotos apgaulės, dėl ko įkeitimo sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Kadangi įkeitimo sandoris buvo sudarytas dėl prieÅ¡ ieÅ¡kovę panaudotos apgaulės, todėl ieÅ¡kovė įkeitimo sandorį praÅ¡o pripažinti negaliojančiu ir dėl jos suklydimo, nes ieÅ¡kovė galvojo, jog jai nuosavybės teise priklausančiÄ nekilnojamojo turto dalį įkeičia kredito grÄ Å¾inimui, kuris turėjo bÅ«ti skirtas kitam nekilnojamam turtui įgyti, nors vėliau paaiÅ¡kėjo, jog kreditas faktiÅ¡kai buvo skirtas vertybių popierių pirkimui. Toks suklydimas laikytinas esminiu, kadangi ieÅ¡kovė, žinodama apie tikrÄ jÄ kredito paskirtį, niekada nebÅ«tų davusi sutikimo dėl jos nekilnojamojo turto dalies įkeitimo.

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai remiasi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-873-748/2012, kadangi ji nebuvo Å¡ioje byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl Å¡iuo teismo sprendimu nustatytos aplinkybės neturėtų bÅ«ti vertinamos, kaip nustatytos ir turinčios įtakos Å¡iai bylai. IeÅ¡kinys iÅ¡ esmės grindžiamas teiginiu, jog ieÅ¡kovė buvo davusi sutikimÄ Ä¯keisti turtÄ tik tuo tikslu, kad už suteiktÄ kreditÄ bus įsigytas kitas nekilnojamas turtas, bet ne vertybiniai popieriai.

Tačiau tai paneigia pats ginčijamas hipotekos sandoris, kurio 5 punktu ieÅ¡kovė sutiko įkeisti jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ užtikrinant ne tik jau sudarytÄ kredito sutartį, bet ir bÅ«simus jos pakeitimus. Nei hipotekos lakÅ¡te, nei pačioje kredito sutartyje nenumatyta, kad kredito sutarties pakeitimai turi bÅ«ti derinami su įkeičiamo turto savininke. Kredito sutartis be ieÅ¡kovės sutikimo buvo pakeista iÅ¡ viso keturis kartus, tame tarpe pagal kredito sutartį buvo suteiktas ir papildomas 2 988,29 Eur kreditas nesumokėtų palÅ«kanų grÄ Å¾inimui.

IeÅ¡kovė teigia, kad vertybinių popierių vietoj nekilnojamojo turto įsigijimas sÄ lygojo neiÅ¡vengiamÄ rizikos padidėjimÄ , susijusį su nekilnojamojo turto įkeitimu, tačiau Å¡iems argumentams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Atsakovė nurodo, kad nei pradinėje sutartyje, nei vėlesniuose jos pakeitimuose nebuvo numatyta, kad už kreditÄ Ä¯sigyjamas turtas turėtų bÅ«ti įkeistas. IeÅ¡kovė nesidomėjo kredito panaudojimu ir tik 2011 metais sužinojo, kad už suteiktÄ kreditÄ motina nekilnojamojo turto neįsigijo.

Pateikdama motyvus dėl suteikto kredito rizikingumo ir/ar ekonomiÅ¡ko naudingumo, ieÅ¡kovė taip pat remiasi ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutarties motyvais, tačiau Å¡ioje nutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad 550 000 Lt kreditas suteikiamas penkerių metų laikotarpiui, kai tuo tarpu kredito gavėjos atlyginimas sudarė tik 2 800 Lt. Todėl ieÅ¡kovė turėjo aiÅ¡kiai suprasti, kad imamas kreditas yra rizikingas, nes tokiu trumpu laikotarpiu nespėjus grÄ Å¾inti didelės sumos kredito iÅ¡ieÅ¡kojimas galėjo bÅ«ti nukreiptas į įkeistÄ turtÄ .  Tretieji asmenys M.

S. ir A. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nurodydami, kad su ieÅ¡kiniu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti. IeÅ¡kovė dubliku nesutinka, jog ji negalinti remtis 2012 m. birželio 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-873-748/2012, nustatytomis aplinkybėmis. Nors ji ir nebuvo įtraukta į Å¡ios bylos nagrinėjimÄ , tačiau minėtu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, kad trečiajam asmeniui A. S. suteiktas kreditas buvo panaudotas ne nekilnojamam turtui pirkti (t. y. ne pagal kredito sutartyje nurodytÄ paskirtį), bet vertybiniams popieriams įsigyti, gali bÅ«ti laikomos papildomu įrodymu.

Be to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės dėl to paties sandorio, sudaryto tarp tų pačių Å¡alių, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ negali bÅ«ti ignoruojamos. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad kredito paskirties pakeitimas neturėjo bÅ«ti derinamas su ieÅ¡kove, ir tai nedaro jokios įtakos įkeitimo sandorio galiojimui, kadangi toks sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas yra ydingas bei prieÅ¡tarauja protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Hipotekos lakÅ¡to 5 punkto nuostata turėtų bÅ«ti taikoma tik kalbant apie neesminių kredito sutarties sÄ lygų keitimÄ , bet ne apie esminius sutarties pakeitimus, kurie sÄ lygoja neiÅ¡vengiamÄ Ä¯kaito davėjo (ieÅ¡kovės) rizikos padidėjimÄ .

Kad kredito paskirtis buvo esminė sutarties sÄ lyga, patvirtina kredito sutarties Nr. 07-020018-FA bendrosios dalies sÄ lygų (2006-03-14 redakcija) 11.2.1. ir 11.2.1.2. punktai, nustatantys vienaÅ¡aliÅ¡kÄ banko teisę nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ dėl esminių sutarties pažeidimų, tarp jų ir kai kredito gavėjai naudoja kreditÄ ne pagal sutartyje numatytÄ tikslinę paskirtį. IeÅ¡kovė, priimdama sprendimÄ dėl jos nekilnojamojo turto dalies įkeitimo, rėmėsi ne tik trečiojo asmens žodžiais dėl įkeitimo sandorio esmės, bet ir 2007 m. balandžio 2 d.

Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, kredito sutartimi ir susitarimu dėl kredito paskirties pakeitimo. IÅ¡ atsakovės pridėtų dokumentų matyti, jog 2007 m. kovo 1 d. kredito sutartyje Nr. 07-020018-FA nustatyta kredito paskirtis yra vertybinių vienetų fondų pirkimas. Å ioje sutartyje nurodyta kredito paskirtis 2007 m. kovo 21 d. susitarimu Nr. 07-020018-FA-1 buvo pakeista į komercinės paskirties patalpų pirkimÄ . Todėl ieÅ¡kovė 2007-04-04 davė sutikimÄ ir įkeitė jai nuosavybės teise priklausančiÄ ginčo turto dalį, tačiau suteiktas kreditas buvo panaudotas ne 2007 m. kovo 21 d. susitarime Nr. 07-020018-FA-1 nurodytai paskirčiai – komercinių patalpų pirkimui, bet vertybinių popierių įsigijimui.

Vertybiniai popieriai buvo įsigyjami su atsakovės žinia ir suteikiant pagalbÄ trečiajam asmeniui A. S., kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad trečiasis asmuo A. S. ir atsakovė žodiniu susitarimu pakeitė 2007 m. kovo 21 d. susitarime Nr. 07-020018-FA-l numatytÄ kredito paskirtį atgal į vertybinių popierių įsigijimÄ ir kreditÄ faktiÅ¡kai naudojo vertybinių popierių įsigijimui, t. y. susitarimÄ dėl kredito paskirties pakeitimo sudarė tik dėl akių, siekdami suklaidinti ieÅ¡kovę tam, kad bÅ«tų įkeistas tiek ieÅ¡kovės broliui, tiek ieÅ¡kovei priklausantis nekilnojamasis turtas.

Abiem atvejais trečiojo asmens A. S. ir atsakovės veiksmai ieÅ¡kovės atžvilgiu laikyti nesÄ Å¾iningais ir apgaulingais, siekiant gauti sutikimÄ dėl ieÅ¡kovei priklausančios nekilnojamojo turto dalies įkeitimo, todėl įkeitimo sandoris dėl ieÅ¡kovės turto dalies įkeitimo pripažintinas negaliojančiu. KreditÄ panaudojus pagal kredito sutartyje nurodytÄ paskirtį ir trečiajam asmeniui įsigijus nekilnojamÄ jį turtÄ , kilus finansinėms problemos, jį bÅ«tų buvę galima parduoti ir padengti skolÄ , o kreditÄ panaudojus vertybiniams popieriams įsigyti, gautos kredito lėšos tiesiog buvo prarastos.

Atsakovės argumentai, jog vertybinių popierių pirkimas nėra rizikingesnis nei nekilnojamojo turto pirkimas, grįsti prielaidomis, kurias paneigia Lietuvos respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo nuostatos bei Lietuvos teismų praktika.           Atsakovė tripliku nesutinka su ieÅ¡kovės dublike iÅ¡dėstytais argumentais, palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. Nurodo, kad ieÅ¡kovės prie dubliko pateikta A. S. vertybinių popierių sÄ skaitos ataskaita ir jos pavedimai pirkti ir parduoti investicinių fondų vienetus nėra pakankami įrodymai, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti suteikto kredito panaudojimÄ .

Atsakovė nurodo, kad A. S. suteikto kredito panaudojimo nekontroliavo ir apribojimų disponuoti sÄ skaitoje esančiomis lėšomis netaikė, kadangi tam nebuvo jokio nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo. Laiko nepagrįstais ieÅ¡kovės argumentus, kad be svetima hipoteka įkeisto turto savininko sutikimo galima keisti tik neesmines sutarties sÄ lygas, kadangi kredito sutarties 15.1 punktas numato, kad Å¡alys susitarimu gali keisti visas kredito sutarties sÄ lygas ir jokiais atvejais nereikia įkeičiamo turto savininko sutikimo.

                   IeÅ¡kovės atstovas adv. pad. B. B. praÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti, paaiÅ¡kino, kad 2011m. areÅ¡tavus turtÄ ieÅ¡kovei paaiÅ¡kėjo, kad kreditas buvo panaudotas ne tai paskirčiai. IeÅ¡kovė įkeitė savo turto dalį, suklaidinta pateiktų dokumentų, ir kreditÄ panaudojus ne nekilnojamojo turto įsigijimui, o vertybinių popierių pirkimui padidėjo rizika.         Atsakovės atstovas R. L. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir paaiÅ¡kino, kad bankui nėra svarbu, kaip kredito gavėjas panaudos kreditÄ , jam nekilo rizikos, kadangi bankas jau turėjo įkeitimÄ , be to, paskirtį deklaruoja pats kredito gavėjas.

Kreditas neiÅ¡duodamas kol turtas nėra įkeistas. Taip pat nurodo, kad bankui nereikėjo derinti kredito sutarties pakeitimų su ieÅ¡kove, kadangi tai numatė hipotekos sutarties 5 punktas. Todėl bankas nekontroliavo kredito panaudojimo. Mano, kad ieÅ¡kovė negalėjo suklysti, nes dėl kredito paskirties pati nesiaiÅ¡kino ir ieÅ¡kovė negalėjo tikėtis, kad paskirtis nebus pakeista, nes hipotekos lakÅ¡te neįtvirtino, jog kreditas bus naudojamas tik tam tikrai konkrečiai paskirčiai. Be to, Å¡eima veikė tarpusavio sutarimu, o ieÅ¡kovė nesikreipė į bankÄ dėl netinkamo kredito panaudojimo.

         Trečiasis asmuo A. S. prašo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad buvo planuojamos pirkti patalpos, tačiau banke pasakė, kad investuoti naudingiau. Kai kreipėsi dėl kredito panaudojimo investavimui, teismas nedavė leidimo įkeisti nepilnamečio sūnaus dalį. Tada nusprendė pirkti patalpas, bet vėliau pakilo jų kaina. Dėl kredito panaudojimo sprendė viena, dukrai nieko nesakė. Dukra nieko neklausė, kol baigėsi pinigai. Tikslo nuslėpti nuo dukros neturėjo, pati dukra to neklausė, gal būt ir nebūtų davusi sutikimo.

          Ieškinys atmestinas. Iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo (t. 1, b. l. 13–17) matyti, kad žemės sklypas ir pastatai (kavinė-baras ir kirpykla su kiemo statiniais), esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklauso ieškovei ir tretiesiems asmenims A. S. ir M. S.. 2007 m. kovo 1 d. sudaryta kredito sutartis Nr. 07-0200018-FA (t. 1, b. l. 25–27, 94–104) patvirtina, kad atsakovė AB bankas „Hansabankas“ (dabar „Swedbank“, AB) trečiajam asmeniui A.

S. suteikė 159 291 Eur kreditÄ vertybinių fondų vienetams pirkti, kredito paėmimo terminas numatytas iki 2007 m. gegužės 1 d., kredito grÄ Å¾inimo terminas 2012 m. kovo 1 d. Kredito sutarties specialiÄ ja dalimi buvo numatytas nurodyto nekilnojamojo turto įkeitimas (hipoteka). 2007 m. kovo 21 d. susitarimu (t. 1, b. l. 106) buvo pakeistas Å¡alių susitarimas dėl kredito paskirties, nurodant kredito paskirtį – komercinės paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui. 2007 m. balandžio 4 d. hipotekos lakÅ¡tu (t. 1, b. l. 44–47) prievolių pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti ieÅ¡kovė, trečiasis asmuo A.

S. savo ir nepilnamečio sÅ«naus M. S. vardu įkeitė jiems priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Sutartinė hipoteka 2007 m. balandžio 6 d. buvo įregistruota Centrinėje hipotekos įstaigoje, sutartinės hipotekos kodas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 28–37). Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-873-748/2012 (t. 1, b. l. 38–43) buvo patenkintas ieÅ¡kovo M. S., atstovaujamo įstatyminės atstovės A. S., ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinys atsakovei „Swedbank“, AB ir trečiajam asmeniui A.

S. dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia, sprendimu buvo pripažinta negaliojančia 2007-04-04 sudaryta ir 2007-04-06 įregistruota hipotekos sutartis, kurios identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), dėl ieškovui M. S. priklausančios 1/3 dalies pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo.          Ieškovės teigimu, hipotekos lakštas toje apimtyje, kuria įkeista jai priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, pripažintinas negaliojančiu, kaip sudarytas dėl apgaulės ir ieškovės suklydimo.

           IeÅ¡kovė byloje įrodinėjo, kad jos ginčijamas sandoris (hipotekos sutartis) turi valios trÅ«kumų, kadangi ieÅ¡kovė pasiraÅ¡ydama hipotekos lakÅ¡tÄ klydo, jog trečiojo asmens A. S. (ieÅ¡kovės motinos) paimtas kreditas bus panaudotas nekilnojamajam turtui įsigyti, o ne vertybiniams popieriams įsigyti. IeÅ¡kovės teigimu, jei kreditas bÅ«tų numatytas panaudoti vertybinių fondų vienetams įsigyti, ji nebÅ«tų sutikusi įkeisti turtÄ tokios prievolės įvykdymui užtikrinti.

Taigi ginčo sandoris byloje yra ginčijamas kaip sudarytas iÅ¡ esmės suklydus (CK 1.90 straipsnis). Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį. Å iame straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sÄ lygos yra tokios: pirma, turi bÅ«ti konstatuotas suklydimo faktas, antra, suklydimas turi bÅ«ti kvalifikuotas kaip esminis, trečia suklydimo faktÄ galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; kt.). Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

G. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Atsižvelgiant į tokiÄ suformuotÄ teismų praktikÄ , ieÅ¡kovės įrodinėjamos aplinkybės, jos nuomone, patvirtinančios suklydimÄ , laikytinos nepakankamomis suklydimo faktui ir jo esminiam pobÅ«džiui pagrįsti.

IeÅ¡kovė teigia, kad ji nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi hipotekos sandorio, jei bÅ«tų žinojusi, kad gautas kreditas bus panaudotas ne nekilnojamajam turtui, o vertybinių fondų vienetams įsigyti. Tačiau ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad sudarant hipotekos sandorį ji bÅ«tų aiÅ¡kinusi kredito paskirtį ir jo panaudojimo tikslÄ . Atvirkščiai, trečiasis asmuo A. S., ieÅ¡kovės motina, savo paaiÅ¡kinimais patvirtino, kad dukra nieko neklausė, kam naudojami kredito pinigai, taip pat patvirtino, kad dėl pinigų investavimo į vertybinius fondus nieko neinformavo ir faktiÅ¡kai visus klausimus sprendė viena.

Å ios trečiojo asmens nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė apskritai nesidomėjo A. S. suteiktu kreditu ir jo panaudojimu, o visus su tuo susijusius klausimus sprendė viena A. S., veikdama visų Å¡eimos narių interesais ir savo nuožiÅ«ra. Todėl spręstina, kad ieÅ¡kovė, visiÅ¡kai nesidomėdama kredito suteikimu ir jo panaudojimu, negalėjo ir suklysti pasiraÅ¡ydama hipotekos lakÅ¡tÄ , nes negalima suklysti dėl to, kuo visiÅ¡kai nesidomi. IeÅ¡kovė savo suklydimÄ grindžia kredito sutarties 2007 m. kovo 21 d. susitarimu (t. 1, b. l. 106), kuriuo buvo pakeistas kredito sutarties Å¡alių susitarimas dėl kredito paskirties, nurodant kredito paskirtį – komercinės paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui, teigdama, kad bÅ«tent Å¡is susitarimas turėjo įtakos tam, kad ji pasirašė hipotekos lakÅ¡tÄ .

Tačiau, kaip jau nurodyta, A. S. patvirtino, kad ieÅ¡kovė nesidomėjo kredito panaudojimu iki to laiko, kol A. S. baigėsi pinigai ir ji nebegalėjo vykdyti kredito sutarties įsipareigojimų, apie kÄ ji ir pranešė dukrai. Tokie ieÅ¡kovės veiksmai rodo, kad ieÅ¡kovės valia pasiraÅ¡yti ar nepasiraÅ¡yti hipotekos lakÅ¡tÄ faktiÅ¡kai visiÅ¡kai nebuvo įtakojama kredito sutarties paskirties. Visa iniciatyva ir sprendimai priklausė trečiajam asmeniui A. S., todėl vien tas faktas, kad hipotekos lakÅ¡to pasiraÅ¡ymo metu buvo pasiraÅ¡ytas kredito sutarties susitarimas dėl kredito paskirties pakeitimo, nerodo vienokios ar kitokios ieÅ¡kovės valios dėl hipotekos lakÅ¡to pasiraÅ¡ymo ir jos suklydimo.

Pažymėtina ir tai, kad hipotekos lakÅ¡to 5 punkte numatyta, kad ieÅ¡kovė įkeitimu užtikrina prievolę pagal kredito sutartį su esamais ir bÅ«simais jos pakeitimais, t. y. davė iÅ¡ankstinį sutikimÄ bet kokiems kredito sutarties pakeitimams, prisiimdama prievolę tai užtikrinti jai priklausančios nekilnojamojo turto dalies įkeitimu (hipoteka). Jeigu ieÅ¡kovės valia bÅ«tų buvusi įkeisti turtÄ tik kreditui, kuris turėtų bÅ«ti panaudotas kito nekilnojamojo turto įgijimui, ji turėjo galimybę derėtis ir reikalauti tokios sutarties sÄ lygos įraÅ¡ymo į sutartį.

Tačiau banko atstovas patvirtino, kad ieÅ¡kovė niekada nesikreipė dėl A. S.suteikto kredito paskirties iÅ¡siaiÅ¡kinimo ar siekdama ginti savo interesus. Tai, kad ieÅ¡kovė pasitikėjo savo motina, jai pačiai nesiimant jokių veiksmų apsaugoti ir apginti savo interesus, nereiÅ¡kia jos suklydimo. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimas, kuriuo buvo pripažinta negaliojančia nurodyta hipotekos sutartis M. S. priklausančios 1/3 dalies pastato dalies įkeitimo dalyje, neturi įrodomosios reikÅ¡mės nustatant ieÅ¡kovės valios trÅ«kumus – suklydimÄ .

Å iuo sprendimu nurodyto sandorio dalis pripažinta negaliojančia dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms teisės normoms, kadangi hipotekos sutartis buvo sudaryta nesant teismo leidimo įkeisti nepilnamečio M. S. turtÄ (teismo leidimas buvo duotas, susiejant jį su kreditu nekilnojamajam turtui įgyti). Teismui pasiÅ«lius teikti papildomus įrodymus ieÅ¡kovės suklydimui dėl ginčijamo sandorio pagrįsti, ieÅ¡kovės atstovas pareiÅ¡kė atsisakantis tokios galimybės, kadangi daugiau įrodymų negali pateikti.

Atsižvelgtina ir į tai, kad hipotekos lakÅ¡to pasiraÅ¡ymo metu kredito paskirtis buvo numatyta nekilnojamojo turto įsigijimui, o faktiÅ¡kai panaudota vertybinių fondų vienetams įsigyti jau po hipotekos lakÅ¡to pasiraÅ¡ymo, t. y. ieÅ¡kovė negalėjo suklysti dėl įkeitimÄ nulėmusios sÄ lygos, kuri atsirado tik po sandorio sudarymo.   Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl CK 1.90 straipsnio taikymo ir vertinant, ar buvo suklysta, turi bÅ«ti vadovaujamasi protingumo kriterijumi (CK 1.5 straipsnis), t. y.

Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį bÅ«tina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. ar kitas normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje bÅ«tų sudaręs tokį pat sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. visuomeninė organizacija Klaipėdos miesto krepÅ¡inio klubas „FortÅ«na“, bylos Nr. 3K-3-548/2011).

Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011). IeÅ¡kovė sandorio sudarymo metu buvo beveik 21 metų amžiaus, buvo baigusi bendrojo lavinimo mokyklÄ ir jau studijavo, todėl turėjo visas galimybes elgtis apdairiai ir atsakingai, tačiau nustatytos aplinkybės (ilgalaikis nesidomėjimas nei kredito panaudojimu, nei savo teisių gynimu) rodo, kad ji elgėsi neatsakingai. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik paaiÅ¡kėjus, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreiptas ir į ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ , todėl toks ieÅ¡kovės elgesys rodo, kad tai tėra bandymas apsaugoti savo turtÄ , ir jokiu bÅ«du nepatvirtina jos suklydimo.Atsižvelgiant į pateiktų įrodymų visumÄ spręstina, jog jų nepakanka, kad bÅ«tų galima konstatuoti ieÅ¡kovės suklydimÄ sudarant hipotekos sandorį dėl kredito tikslinės paskirties svarbos.

IeÅ¡kovė nepatvirtino sandorio sudarymo metu buvus aiÅ¡kiai jos valiai savo turtÄ Ä¯keisti užtikrinant kredito, kuris turėjo bÅ«ti panaudotas tik nekilnojamojo turto įgijimui, prievolių vykdymÄ .                           Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valios susiformavimui. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Å . firma ‚InSpe“ v. UAB „Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006). Pagal faktinius bylos duomenis nustatęs, kad atsakovas suklaidino ieÅ¡kovÄ , tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikÅ¡mę, teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, kurį praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl apgaulės, t. y.

CK 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl suklydimo, t. y. CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007). Byloje surinkti duomenys neteikia pagrindo spręsti, kad atsakovė tyčia ar sÄ moningai siekė suklaidinti ar apgauti ieÅ¡kovę. Nagrinėjant bylÄ nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė (bankas) bÅ«tų ėmusis kokių nors aktyvių veiksmų, siekdama paveikti ieÅ¡kovės valiÄ , kad ji pasiraÅ¡ytų hipotekos sandorį, tai susiejant su vienokia ar kitokia kredito panaudojimo paskirtimi, ir apskritai nenustatyta, kad atsakovė Å¡io sandorio pasiraÅ¡ymo klausimu bÅ«tų bendravusi su ieÅ¡kove.

IeÅ¡kovė daro tik prielaidas, kad kredito paskirties pakeitimas įvyko su atsakovės žinia ir paskatinimu, tačiau byloje tokių įrodymų nepateikta (CPK 1178 straipsnis). Trečiasis asmuo A. S. taip pat patvirtino, kad ji nesiekė kÄ nors nuslėpti nuo ieÅ¡kovės, o pastaroji pati tuo nesidomėjo, todėl ir Å¡iuo atveju nenustatytas tyčios, sÄ moningos apgaulės ar suklaidinimo faktas. Tokiu bÅ«du neįrodytas ir kitas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas – apgaulė.     IeÅ¡kovei neįrodžius sandorio nuginčijimo pagrindų, ieÅ¡kinys atmestinas.

       Teisėja, vadovaudamasis CPK 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :              IeÅ¡kinį atmesti.             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 36,30 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ .             Teisėja                                                                                                            Nijolia Indreikienė                                                          Â