2020-05-27 Nr. AB-10747-3-62-3-00587-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-229-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01189-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 5 000 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2012 m. spalio 10 d. iki 2018 m. vasario 9 d. jis buvo apgyvendintas 8-o būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas buvo apie 40 kv. m, kartu su juo gyveno 20 nuteistųjų, ir 22-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas buvo 130 kv. m, kartu su juo gyveno 70 nuteistųjų (teismo posėdžio metu patikslino, kad 78 nuteistieji, nors galėjo tik 46). Gyvenamosiose patalpose trūko gyvenamojo ploto, kurį mažino baldai ir kitas inventorius. 8-ame būryje gyveno 80 nuteistųjų, todėl buvo per mažai sanitarinių mazgų – tik 3 tualetai, 2 pisuarai, tualete nebuvo pertvarų, durelių, virtuvėlėje buvo tik viena viryklė, pasivaikščiojimo kiemelis apie 200 kv. m, todėl buvo mažai vietos pasivaikščioti. 22-ame būryje buvo įrengti tik trys klozetai, kurie neatitverti sienele, todėl buvo pažeidžiamas privatumas, sanitarinio mazgo patalpoje ir prausykloje trūko inventoriaus, todėl tekdavo laukti eilėse, buvo per maža virtuvėlė, per mažas lauko kiemelis, kurio danga sutrūkinėjusi. 22-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje buvo netinkamas dirbtinis apšvietimas, nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna, trūko oro, nebuvo stalo skaitymui, rašymui. Pareiškėjas teigė, kad serga liga, kurios pataisos namų medikai neišgydo. Pareiškėjas teigė dėl netinkamų kalinimo sąlygų niekur nesikreipęs, nes buvo gąsdinamas, jog bus pervestas į kitą būrį. Netinkamos kalinimo sąlygos jam sukėlė susierzinimą, psichologinį išsekimą, vidinį skausmą, dirglumą, orumo pažeminimą, didelius nepatogumus ir sveikatos sutrikimus. Nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. vasario 9 d. jis 22-ame būryje buvo kartu su J. T., kuris laimėjo bylą prieš atsakovą (administracinės bylos Nr. I-2950-402/2017). Pareiškėjas rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pagal kurią tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, galima preziumuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimą. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad 8-ame būryje nėra poilsio kambario, atsakovo nuotraukos darytos 2015 m. gegužės mėnesį, o jis į tą būrį buvo perkeltas 2015 m. lapkričio 19 d., todėl jos neatspindi tikrovės.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjas bausmę atliko: 8-ame būryje – nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d.; 22-ame būryje – nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. vasario 7 d. 8-o būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 4, kurios plotas 80,81 kv. m, kartu su pareiškėju buvo apgyvendinta 16-a nuteistųjų, todėl vienam nuteistajam teko 3,18 kv. m ploto; 22-o būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas 144,92 kv. m buvo apgyvendinta iki 46 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 3,15 kv. m ploto.

Nuo 2016 m. gegužės mėnesio 21A būrys buvo uždarytas remonto darbams, todėl trumpam laikui visi 21-o būrio nuteistieji buvo perkelti į 22-ą būrį. Todėl nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio, 22-o būrio gyvenamosios patalpos buvo minimaliai perpildytos, nes vienam nuteistajam teko po 2,6 kv. m ploto. Toks perpildymas buvo tik sąrašuose, nes dalis nuteistųjų buvo perkelti į baudos izoliatorių, keletas nuteistųjų galėjo būti išvykę, todėl tikėtina, kad realaus patalpų perpildymo nebuvo. Teisinis reglamentavimas nenustato baldų ar įrenginių užimamo ploto išskaičiavimo skaičiuojant vienam asmeniui turėjusį tekti plotą, stalais gyvenamosios patalpos buvo aprūpintos.

Įrenginiais sanitariniuose mazguose 8-ame būryje naudojosi daugiausia 75 nuteistieji (buvo 3 klozetai ir 3 pisuarai), todėl vienas įrenginys teko 12,5 nuteistųjų. 22-ame būrio sanitariniame mazge yra 3 unitazai ir 2 pisuarai, kuriais naudojosi daugiausia 78 nuteistieji, todėl vienas įrenginys teko 15,6 nuteistųjų. Jei sanitarinių mazgų trūko, tai nežymiai. 2016 m. rugpjūčio 31 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento (toliau – ir NVSC) patikrinimo metu jokių pažeidimų nenustatyta.

Nuteistieji Marijampolės PN direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka gali lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ir profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, turintys atitinkamas kvalifikacijas, gali įsidarbinti valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, lankyti socialinės reabilitacijos programą. Pareiškėjas bausmę atliko pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. iki 22.30 val., kitose teritorijose ir erdvėse – pataisos įstaigos direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka.

Pagal EŽTT praktiką santykinai mažą plotą nuteistajam kompensavo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių ar kiemą. Nei nacionaliniai teisės aktai, nei EŽTT praktika nereikalauja bendrabučio tipo patalpose esančiuose sanitariniuose mazguose, tarp tualetų ar unitazų įrengti pertvaras, nėra numatytas tokių pertvarų aukštis, todėl argumentai dėl tariamai neužtikrinto privatumo yra nepagrįsti. Visų Marijampolės PN būrių sanitariniuose mazguose įrengtos pertvaros, kurių aukštis 1,1 m x 1,8 m. Pareiškėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipęsis nebuvo, neteikė prašymų atlikti gyvenamųjų patalpų atitikties higienos normoms patikrinimą.

Patikrinimuose neatitikimų higienos normose reglamentuojamai apšvietai, vėdinimui nenustatyta. Pasivaikščiojimo kiemų, virtuvėlės plotų teisės aktai nereglamentuoja. Pasivaikščiojimo kiemelių grindys yra lygios, neslidžios, nei vienas iš nuteistųjų nėra skundęsis dėl kiemelių atitikties teisės aktams, todėl Marijampolės PN neturi jokių patikrinimo aktų. Teisės aktai nenumato privalomai įrengti virykles virtuvėlėse. Pareiškėjo reikalavimas priteisti žalą nepagrįstas. Atsakovas prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo V. V. V. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš galbūt netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2012 m. spalio 10 d. iki 2018 m. vasario 9 d. Pareiškėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimą nuo jo patalpinimo į Marijampolės PN dienos, į teismą kreipėsi tik 2018 m. kovo 20 d. skundu, t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galbūt padaryto jo teisių pažeidimo pradžios. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė. Todėl teismas atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkino ir daliai skundo reikalavimų taikė trejų metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Teismas pareiškėjo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 10 d. iki 2015 m. kovo 19 d. atmetė ir vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2018 m. vasario 9 d.

7. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktą vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Pareiškėjas nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. bausmę atliko 8-o būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 4, kurios plotas 50,81 kv. m, kartu su juo buvo apgyvendinta 16 nuteistųjų. Vienam asmeniui teko 3,18 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. vasario 7 d. pareiškėjas gyveno 22-o būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas 144,92 kv. m, joje gyveno iki 46 nuteistųjų ir vienam asmeniui teko 3,15 kv. m gyvenamojo ploto.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas procesiniame dokumente „Atsiliepimas į atsiliepimą“ teigė, jog 22-ame būryje buvo 64 nuteistieji, tačiau 21A būryje buvo 34 nuteistieji, todėl bendras skaičius buvo 98 nuteistieji. Skunde nurodęs, kad 22-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje kartu su juo gyveno 70 nuteistųjų, teismo posėdyje patikslino, kad gyveno 78 nuteistieji. Gyvenamųjų patalpų plotų pareiškėjas iš esmės neginčijo. Kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl ginčui aktualiu laikotarpiu kartu su juo gyvenusių asmenų skaičiau yra nenuoseklios, teismas jų nelaikė patikimomis. Teismas neabejojo atsakovo pateiktais oficialiais dokumentais – Marijampolės PN 2018 m. balandžio 23 d. pažymomis, patalpų schemomis ir vertino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui teko nuo 3,15 iki 3,18 kv. m gyvenamojo ploto. Teisės aktai nenumato, jog į minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą turi būti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjui turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m) pažeista nebuvo.

9. Teismas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Normos) nustatė, kad tualete turi būti įrengta – po klozetą arba unitazą 12-ai asmenų ir po pisuarą 12-ai asmenų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 8 d.) (toliau – ir Galiojančios normos), nurodoma, kad klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

10. Teismas nustatė, kad 8-ame būryje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendinta nuo 64 iki 75 nuteistųjų, 22-ame būryje atitinkamai nuo 39 iki 78 nuteistųjų. Taigi 8-o būrio sanitariniame mazge, galiojant Normoms, turėjo būti nuo 6 iki 7 klozetų ir pisuarų, galiojant Galiojančioms normoms, turėjo būti 5 (klozetai arba pisuarai); 22-o būrio sanitariniame mazge, galiojant Normoms turėjo būti 4 klozetai ir 4 pisuarai, galiojant Galiojančioms normoms, turėjo būti 6 klozetai arba pisuarai. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktikoje suformuluotą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę tokio pobūdžio bylose, konstatavo, kad Marijampolės PN teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius, jog 8-ame būryje buvo 3 klozetai ir 2 pisuarai. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 8-ame būryje buvo 3 klozetai ir 3 pisuarai, tačiau nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovui nurodytų aplinkybių nepaneigus, teismas rėmėsi pareiškėjo pateiktais duomenimis ir vertino, kad buvo 3 klozetai ir 2 pisuarai. Kadangi pagal apgyvendintų nuteistųjų skaičių turėjo būti 6-7 klozetai ir tiek pat pisuarų, teismas darė išvadą, kad Normos buvo pažeistos. Atsakovas nurodė, kad 22-ame būryje yra įrengti 3 unitazai ir 2 pisuarai, šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikta fotonuotrauka ir NVSC 2016 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo akte konstatuotos aplinkybės. Tačiau 22-ame būryje esant įrengtiems 3 unitazams ir 2 pisuarams ir atsakovo nurodytam nuteistųjų skaičiui, Normos ir Galiojančios normos buvo pažeidžiamos.

11. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpoms, esančioms ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. Tačiau tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje pateiktuose vertinimuose, susijusiuose su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Duomenų apie 8-o būrio sanitarinių mazgų įrengimą (pertvarų aukščius) atsakovas nepateikė, todėl teismas vertino, kad tokių pertvarų nebuvo ir konstatavo, kad 8-o būrio sanitarinio mazgo patalpose nebuvo užtikrintas deramas privatumas.

12. Teismas nustatė, kad atsakovo pateikta fotonuotrauka patvirtina, jog 22-o būrio sanitariniame mazge buvo įrengtos unitazus vieną nuo kito skiriančios sienelės. Pareiškėjo argumentus, kad fotonuotraukos darytos 2015 m. gegužės mėnesį, todėl neatitinka situacijos nuo 2015 m. lapkričio 19 d., kai jis buvo apgyvendintas 22-ame būryje, teismas vertino kritiškai, nes aplinkybės, kad tokios sienelės galėjo būti išgriautos pareiškėjas nenurodė, be to, pertvaras tarp unitazų patvirtina ir 22-o būrio patalpų schema. Teismas, įvertinęs, kad 22-ame būryje unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darė išvadą, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, todėl nepripažino Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.

13. Teismas aptarė sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nustatytus reikalavimus laisvės atėmimo vietų patalpoms. NVSC 2016 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo aktas patvirtina aplinkybę, kad 22-o būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, dirbtinė apšvieta, galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per atidaromus langus, atitinka HN 134:2015 reikalavimus, patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta. Teismas neabejojo atsakovo pateiktais įrodymais, nes priešingų įrodymų pareiškėjas nepateikė, pats į institucijas, galinčias patikrinti gyvenamųjų patalpų atitiktį higienos normų reikalavimams ar į pataisos įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nesikreipė. Teismas darė išvadą, kad atsakovas teisės aktų reikalavimų dėl 22-o būrio gyvenamosios patalpos Nr. 2 dirbtinio apšvietimo, oro drėgmės, vėdinimo nėra pažeidęs.

14. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog nesikreipė į administraciją, nes bijojo būti perkeltas į kitą būrį, bet nurodytos aplinkybės nedetalizavo, nepagrindė įrodymais, nenurodė, kada jis ketino kreiptis į pataisos namų administraciją ir galbūt jam buvo grasinama. Pareiškėjui nebuvo varžoma teisė pateikti skundą šioje byloje, todėl teismas tokius pareiškėjo argumentus atmetė.

15. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad teisės aktai nereglamentuoja lauko kiemelių plotų, ar vienam nuteistajam privalomos tekti ploto normos juose, todėl skundo argumentus dėl per mažo kiemelių ploto atmetė kaip nepagrįstus.

16. Teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 5 punktą pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų – esant techninėms galimybėms, įrengiama virtuvėlė (kiekvienam būriui, 5.11 p.). Galiojančių normų 2.4 punktas numato, kad elektrinė viryklė – 1 vnt., įrengiama esant techninėms galimybėms. Taigi teisės aktai nenumato, kad virtuvėlė turi būti privalomai įrengiama, nereglamentuoja virtuvėlės ploto ar privalomos viryklės joje. Todėl teismas argumentus dėl mažos virtuvėlės ir joje esančios tik vienos viryklės atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjas duomenų, jog dėl nesančio stalo buvo kreipęsis į atsakovą, o šis nesprendė klausimo, į bylą nepateikė. Atsakovo pateiktose fotonuotraukose matyti, kad stalai gyvenamosiose patalpose yra. Todėl teismas šį argumentą laikė deklaratyviu ir atmetė.

17. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalis suteikia teisę pareiškėjui tikslinti ar pakeisti skundo pagrindą per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje nurodė naują skundo pagrindą, t. y. aplinkybę, kad prašomą priteisti žalą kildina ir iš nesančio poilsio kambario, tačiau atsakovo atsiliepimas teisme gautas 2018 m. balandžio 26 d., skundo pagrindo tikslinimą pareiškėjas išreiškė tik 2018 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje, tokios aplinkybės nenurodė pateiktame procesiniame dokumente „Atsiliepimas į atsiliepimą“. Teismas minėto skundo pagrindo tikslinimo nepriėmė nagrinėjimui, vertino kaip nepatenkantį į nagrinėjamo ginčo ribas ir dėl jo nepasisakė.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2950-402/2017, kuriame J. T., kartu su pareiškėju kalėjusiam 22-ame būryje, buvo priteista neturtinė žala. Pareiškėjo nurodytame Kauno apygardos administracinio teismo sprendime (administracinė byla Nr. I-2950-402/2017), be kita ko, buvo analizuojamos pareiškėjo J. T. gyvenimo sąlygos Marijampolės PN karantino patalpoje ir 18-ame būryje. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu minėtose patalpose nebuvo apgyvendintas, jo nurodytas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Todėl teismas neturėjo pagrindo atsižvelgti į minėtoje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Be to, vėlesnėje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas darė išvadą, kad naudojantis tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, kai unitazai vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis, yra sudaromos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo konstatavimui. Todėl teismas pareiškėjo prašymą tenkinti skundą, atsižvelgiant į jo nurodytą Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą, vertino kaip nepagrįstą.

19. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis jautė susierzinimą, psichologinį išsekimą, vidinį skausmą, dirglumą, orumo pažeminimą, didelius nepatogumus ir sveikatos sutrikimus, nurodė, jog jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų jis į bylą nepateikė, kuo pasireiškė sveikatos sutrikimai nedetalizavo. Atsakovas į bylą pateikė Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymą, kurioje nurodoma, kad atlikdamas bausmę Marijampolės PN nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2018 m. kovo 20 d. dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į Psichologinę tarnybą kreipęsis nebuvo. Teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad privatumo 8-o būrio sanitariniame mazge ar reikiamo kiekio įrengimų sanitarinėse patalpose neužtikrinimas pareiškėjui sukėlė fizinį skausmą, dideles dvasines kančias. Tačiau teismas konstatavo, kad atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. privatumo 8-o būrio sanitariniame mazge ir reikiamo kiekio įrengimų sanitarinėse patalpose neužtikrinimas yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, patenkančias į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais.

20. Teismas vertino, kad neturtinę žalą pareiškėjas patyrė laikant jį Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis – 5 mėnesius ir 20 dienų pareiškėjui, sergančiam jo nurodyta liga, nebuvo užtikrintas pakankamas privatumas 8-o būrio sanitariniame mazge, taip pat reikiamas kiekis įrengimų 8-o ir 22-o būrių sanitarinėse patalpose. Teismas, įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 300 Eur suma.

III. 21. Pareiškėjas V. V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai ir priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

22. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam kalint Marijampolės PN ginčo laikotarpiu teko per mažas gyvenamosios patalpos plotas, nes turėjo būti išskaitytas kamerose esančių baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas ir turėjo būti vertinamas realiai asmeniui tenkantis plotas. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014.

23. Pareiškėjas nesutinka su pripažinto jo teisės į privatumą pažeidimo laikotarpiu. Pareiškėjo nuomone, šis pažeidimas truko ne 5 mėnesius ir 20 dienų, o 3 metus, nes ir kitose Marijampolės PN tualeto patalpose unitazai vieni nuo kitų buvo atskirti tik šonine sienele, įrengti tiesiai prieš pisuarus, todėl nebuvo užtikrintas joks privatumas.

24. Pareiškėjas teigia, kad nepagrįstai nenustatytas higienos normų pažeidimas dėl apšvietimo, drėgmės. Pareiškėjo nuomone, NVCS patikrinimo aktuose nepagrįstai nenustatyta pažeidimų, nes gyvenamųjų patalpų langai uždengti grotomis, tai akivaizdžiai apsunkina šviesos patekimą, ventiliaciją, dėl to pažeidimai tikrai buvo ir prašo išsireikalauti iš atsakovo tai patvirtinančias nuotraukas.

25. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir ploto ir pažymi, kad galėjo vaikščioti tik savo būriui priskirtoje teritorijoje, būrys buvo perpildytas, kiemeliai taip pat per maži.

26. Pareiškėjas prašo įvertinti jo nurodytos administracinės bylos aplinkybes, kurioje buvo nustatyti pažeidimai, padaryti kartu su juo kalėjusio nuteistojo atžvilgiu ir jam priteista žala, Pareiškėjo teigimu, minėtoje byloje nustatytos aplinkybės realiai atspindi situaciją 22 būryje. Pareiškėjo nuomone, jam priteista neturtinė žala yra neadekvati ir jo skundas tenkintinas visiškai.

27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Marijampolės PN nuomone pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai visiškai atspindi atsakovo poziciją, o pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje kilo ginčas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas V. V. V. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Marijampolės PN nuo 2012 m. spalio 10 d. iki 2018 m. vasario 9 d.

30. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

32. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatytas 3,1 kv. m minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui reikalavimas, kuomet pareiškėjas 2016 m. gegužės–liepos mėnesį buvo laikomas 22 būryje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, teigdamas, kad su juo minėtame būryje gyveno 78 asmenys, pateikė nenuoseklius paaiškinimus, tačiau iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas pripažįsta, jog minėtu laikotarpiu dėl remonto 21A būryje į 22 būrį buvo perkelti visi 21A būrio nuteistieji, todėl 22 būryje, kurio plotas 201,7 kv. m, gyveno 78 nuteistieji (b. l. 11). Nors atsakovas teigia, kad minėtu laikotarpiu nuteistųjų galėjo būti mažiau, nes dalis jų buvo laikomi kamerų tipo patalpose dėl paskirtų nuobaudų arba išvykę į kitas įstaigas, pagal teismų praktikoje suformuotą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę tokio pobūdžio bylose, visos abejonės vertinamos pareiškėjo naudai. Todėl atsakovui nepateikus detalių duomenų apie kartu su pareiškėju konkrečioje 22 būrio patalpoje gyvenusių asmenų skaičių, konstatuotina, kad pareiškėjui teko 2,6 kv. m gyvenamosios patalpos ploto. Kadangi pareiškėjui minėtą laikotarpį teko mažiau, nei 3 kv. m patalpų ploto, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjui suteikta santykinė judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje galėjo kompensuoti ploto trūkumą. Todėl nagrinėjamu atveju pripažintinas tiek nacionalinės teisės, tiek Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, trukęs 2016 m. gegužės–liepos mėnesį, t. y. 92 paras.

34. Pažymėtina, kad Vidaus tvarkos taisyklių nuostatos nenumato pareigos apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotą išskaičiuoti baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ne visus įrodymus vertino taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos.

35. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su Marijampolės PN sanitarinių mazgų įrengimu dėl privatumo jais naudojantis neužtikrinimo, pažymi, jog vadovaujantis administracinių teismų praktika, atsakovo atstovas turi pareigą paneigti pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge. Jokių duomenų apie tai atsakovui nepateikus, konstatuojamas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1361-624/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2018).

36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą neužtikrinus privatumo naudojantis 8 būrio sanitariniu mazgu. Iš atsakovo pateiktų 22 būrio sanitarinio mazgo nuotraukų (b. l. 42) matyti, kad tualeto patalpose pertvaros tarp klozetų yra, tačiau jos yra be durų ar užuolaidų. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti klozetu tuo metu, kai sanitariniame mazge nebuvo kitų asmenų arba kiti asmenys tuo metu nesinaudojo pisuaru. Pareiškėjas skunde detaliai nurodė aplinkybes, kurios trukdė jam privačiai pasinaudoti tualetu, pažymėjo, kad serga liga, dėl kurios turėjo nepatogumų naudojantis tualetu. Įvertinus nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad 8 ir 22 būrių sanitariniuose mazguose nuteistiesiems nebuvo užtikrintas pakankamas sanitarinių įrenginių skaičius, konstatuotina, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus būtinas privatumas visą nagrinėjamą jo kalinimo Marijampolės PN laikotarpį nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2018 m. vasario 9 d., t. y. 1 058 paras. Pažymėtina, kad tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., 2019 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2932-502/2019 ir kt.).

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą teisės aktų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl kitų jo nurodytų pažeidimų Marijampolės PN atmetė pagrįstai.

38. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos ir jos dydžio, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

39. Vertinant kalinimo sąlygas, turi būti atsižvelgiama į bendrą šių sąlygų poveikį, taip pat į konkrečius kaltinimus, kuriais remiasi pareiškėjas (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3467-624/2016, 2016 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-822/2016, 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-788-146/2016). Vertinant kalinimo sąlygų tinkamumą atsižvelgiama ne tik į ploto, skiriamo vienam asmeniui, normas, bet ir kitas aplinkybes, susijusias su galimybe būti lauke, natūralia šviesa ir šviežiu oru, ventiliacija, šildymo adekvatumu, galimybe privačiai pasinaudoti tualetu ir pagrindiniais sanitariniais bei higienos reikalavimais.

40. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

41. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dalį laikotarpio buvo apgyvendintas per mažo ploto patalpose, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, be to, neužtikrintas pakankamas sanitarinių įrenginių skaičius. Pripažintina, kad tokios aplinkybės galėjo jam sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi Marijampolės PN padarytų pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteistinas 1 600 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ploto pažeidimo, netinkamai nustatė privatumo pažeidimo trukmę bei pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteistą 300 Eur neturtinei žalai atlyginti sumą padidina iki 1 600 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimą.

Pareiškėjui V. V. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė