caf53985-c5e4-4a45-9039-e5e3727cb57e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-2424-580/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10163-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; 3.1.2.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. lapkričio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės K. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo P. K. ieÅ¡kinį atsakovei K.

K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo bei atsakovės K. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui P. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė Ieškovas P. K. pateikė ieškinį prašydamas:

1) nutraukti santuokÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės K. K. dėl atsakovės kaltės, ieÅ¡kovui paliekant pavardę K., atsakovei – jos pasirinkimu;

2) tarpusavio išlaikymo šalims nepriteisti;

3) tarp Å¡alių padalinti bendrai įgytÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ iki Å¡alys pradėjo gyventi skyrium, t, y. (duomenys neskelbtini), iÅ¡skyrus bendras jungtinės nuosavybės teise turėtas santaupas;

4) po (duomenys neskelbtini) visas ieškovo uždirbtas lėšas ir automobilį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2 500 Eur, pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe;

5) ieÅ¡kovo profesinei veiklai naudotus daiktus „Bosch“ kampinį Å¡lifuoklį, „Makita“ gręžtuvÄ , metalo žirkles, darbastalį, magnetinio grÄ Å¾to laikiklį, didelį pjautuvÄ , „Makita“ grandininį pjÅ«klÄ , „Makita“ smÅ«ginį grÄ Å¾tÄ ir kt., rinkos vertė 579 Eur, pripažinti ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe;

6) butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti Å¡eimos turtu, kurio rinkos vertė 92 678 Eur;

7) nustatyti P. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kovu;

8) neterminuotai apriboti motinos (atsakovės) valdžiÄ dukrai;

9) nustatyti minimaliÄ atsakovės bendravimo su dukra tvarkÄ , t. y. ieÅ¡kovė su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti vienÄ kartÄ per mėnesį (kiekvieno mėnesio antrosios savaites penktadienį nuo 13 val. iki 15 val. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant paskirtam psichologui. Jeigu tas penktadienis yra nedarbo diena, bendravimas su vaiku vyksta sekančiÄ pirmÄ darbo dienÄ ); ieÅ¡kovė taip pat turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra gruodžio mėn. 23 dienÄ nuo 13 val. iki 15 val., Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus paskirtam psichologui. Jeigu gruodžio 23 d. yra nedarbo diena, bendravimas su vaiku vyksta prieÅ¡ tai buvusiÄ paskutinę darbo dienÄ ;

10) iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti iÅ¡laikymÄ dukrai iki jos pilnametystes (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui skiriant 32 750 Eur arba periodiÅ¡kai kas mėnesį mokama 250 Eur, kartu uždraudžiant ieÅ¡kovei perleisti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ už 32 750 Eur sumÄ iki 2027-02-09;

11) ieÅ¡kovei skirti jai dovanotus televizorių „Lowe“ (rinkos vertė 434 Eur), miegamojo lovÄ su pakėlimo mechanizmu ir čiužiniu (rinkos vertė 434 Eur), raÅ¡omÄ jį stalÄ (rinkos vertė 232 Eur);

12) ieÅ¡kovui pavesti uzufrukto teise tvarkyti vaikui skirtÄ iÅ¡laikymo sumÄ , t, y. 32 750 Eur;

13) padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ tokia tvarka: ieÅ¡kovui skirti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kartu su visais bute esančiais integruotais baldais ir integruota buitine technika (bendra rinkos vertė 92 678 Eur); 2 896 Eur už parduotÄ automobilį (duomenys neskelbtini); atsakovei skirti negyvenamÄ jÄ patalpÄ -garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise skirti ieÅ¡kovei kartu su 05/50660 dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (rinkos vertė rinkos vertė 15 060 Eur); negyvenamÄ jÄ patalpÄ -garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), kartu su 315/50660 dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (bendra rinkos vertė 5 503 Eur); automobilį (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 3 475 Eur); miegamojo baldų komplektÄ (rinkos vertė 1 150 Eur); 72 671 Eur bendrų jungtinės nuosavybės teise turėtų santaupų;

14) iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisti 1 142 Eur kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį;

15) iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisti nepagrįstai ieÅ¡kovo atsakovės iÅ¡laikymui sumokėtÄ 1014 Eur sumÄ ;

16) iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisti ieÅ¡kovo priverstinai patiriamų buto nuomos ir komunalinių iÅ¡laidų 2 331 Eur kompensacijÄ ;

17) arba leisti Å¡alims parduoti visÄ Å¡alių nekilnojamÄ jį turtÄ per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ , o gautus pinigus padalinti lygiomis dalimis tarp Å¡alių; arba iÅ¡ atsakovei tenkančios gautos pinigų sumos pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ nepilnametės dukros iÅ¡laikymui priteisti 32 750 Eur ir uzufrukto teise pavesti naudoti vaiko poreikiams tėvui; arba iÅ¡ atsakovei tenkančios gautos pinigų sumos pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ už jai atitenkančiÄ likusio turto didesnę dalį ieÅ¡kovui priteisti 37 200 Eur kompensacijÄ ;

18) tenkinus 17 punkto reikalavimus, 13 punkto reikalavimus laikyti negaliojančiais, išskyrus 13.1,3., 13.2.3., 13,2.4., 13.2.5 papunkčius;

19) iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Gimus dukrai, atsakovės elgesys ėmė kardinaliai keistis, ypač, kai dukra pradėjo sirgti. Sutuoktinė tapo itin irzli, nervinga, nepatenkinta gyvenimu, dėl dukros ligų ir nesėkmingo gydymo kaltino ne tik medikus, bet ir ieÅ¡kovÄ . IeÅ¡kovė keldavo skandalus, stresines situacijas, tyčia palaikydavo įtampÄ , keletÄ kartų ieÅ¡kovo atžvilgiu bandė naudoti smurtÄ .

Vaiko ligos buvo iÅ¡keltos aukščiau kitų Å¡eimos interesų. IeÅ¡kovas iÅ¡laikė Å¡eimÄ , nes sutuoktinė nusprendė, kad ji turi prižiÅ«rėti dukrÄ . IeÅ¡kovas nuo 2012 m. spalio mėn. iÅ¡sikėlė gyventi į nuomojamÄ butÄ , nuo to laiko santuokinio gyvenimo Å¡alys negyvena, bendro Å«kio neveda. Iki (duomenys neskelbtini) dukra gyveno su motina, tačiau (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyrius skubiai paėmė dukrÄ iÅ¡ motinos dėl galimo pavojaus vaiko sveikatai ir gyvybei. (duomenys neskelbtini) dukra buvo perduota ieÅ¡kovui, nuo to laiko ieÅ¡kovas vienas rÅ«pinasi dukra.

Atsakovei nustatytas psichikos sutrikimas. Nuo (duomenys neskelbtini) iki Å¡iol dukra nepraÅ¡o susitikti su mama. Pamačiusi, kad motina ateina į darželį, mergaitė bėga slėptis. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija mano, kad vaikui geriau gyventi su tėvu. Atsakovės materialinė padėtis yra gera, ji yra pajėgi teikti iÅ¡laikymÄ dukrai. Labiausiai atitinka vaiko interesus iÅ¡laikymas turtu, jai asmeninėn nuosavybėn skiriant ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 35 768 Eur.

Tai atitinka 250 Eur per mėnesį iÅ¡laikymÄ (137 mėn. x 250 Eur = 34 250 Eur). Atsakovė vaikui iÅ¡laikymo neteikė, todėl susidarė įsiskolinimas. IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui turi bÅ«ti priteistas nepagrįstai mokėtas iÅ¡laikymas. IeÅ¡kovė vengė ugdyti vaikÄ , nevedė į darželį, akivaizdžiai piktnaudžiavo tėvų valdžia, nes vaikÄ iÅ¡naudojo savo savanaudiÅ¡kiems interesams, siekdama gauti neįgalumo iÅ¡mokas. Atsakovė žinojo, kad vaikas nėra neįgalus, bandė jį padaryti autistu ir epileptiku.

Ieškodama ligų motina vaikui kelia pavojų, vaikas bijo. Atsakovė pateikė priešieškinį prašydama:

1) santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės, atsakovei paliekant K. pavardę;

2) nustatyti nepilnametės dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove;

3) priteisti vaiko išlaikymui iš ieškovo periodines išmokas mokant kas mėnesį po 454,70 Eur iki vaiko pilnametystės;

4) pripažinti 25,42 procentų buto, esančio (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovės nuosavybe;

5) santuokoje įgytÄ turtÄ padalinti atsižvelgiant į atsakovei atitenkančiÄ asmeninę nuosavybę 25,42 procentų buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningai likviduotÄ dangÄ ir įrankius iÅ¡ garažų 3 041,01 Eur vertės; atsižvelgiant į ieÅ¡kovo santuokoje įgytÄ automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50 000 Norvegijos kronų;

6) priteisti 7 381,16 Eur (25 485,66 Lt) įsiskolinimÄ vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡ ieÅ¡kovo;

7) iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakoves ir valstybės naudai;

8) iš ieškovo priteisti atsakovės naudai 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimui;

9) dėl atsakovės ligos, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti atsakovės naudai iÅ¡laikymÄ 144,81 Eur / mėn. iki pilno atsakovės pasveikimo;

10) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ už garažų rekonstrukcijos įregistravimo iÅ¡laidas atsakovės naudai;

11) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 101,37 Eur už 2014-04-03 antstolio paslaugas;

12) priteisti atsakovei butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 71 536,14 Eur vertės; automobilį (duomenys neskelbtini) 3 808,50 Eur vertės; negyvenamÄ jÄ patalpÄ -garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), 4 344,30 Eur vertės; negyvenamÄ jÄ patalpÄ -garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), 637,16 Eur vertės; negyvenamÄ jÄ patalpÄ -garaÅ¾Ä , esančia (duomenys neskelbtini), 2 896,20 Eur vertės; 315/50660 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 347,54 Eur vertės; kilnojamÄ jį turtÄ , esantį bute;

13) iš ieškovo priteisti bendrų šeimos santaupų 1 748,15 Eur;

14) priteisti ieÅ¡kovui: 32 387,05 Eur kompensacijÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės už butÄ bei garažus su jiems priskirtinu žemės sklypu. KompensacijÄ atsakovė ieÅ¡kovui iÅ¡moka per 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos;

15) automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5 830,05 Eur;

16) ieÅ¡kinyje nurodytÄ kilnojamÄ jį turtÄ ;

17) nustatyti ieÅ¡kinyje nurodytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dukrai suteiktas vidutinis neįgalumo lygis. IeÅ¡kovas palaipsniui tapo vis abejingesniu atsakovei ir dukrai, nenorėjo dalyvauti dukters konsultacijose medicinos įstaigose, paÅ«mėjimų metu (karščiavimas, vangumas, vėmimas) reikalaudavo vaiko nevežti į stacionarÄ , reikalavo kreiptis į bioenergetikus, žolininkus. Dukra sunkiai adaptavosi darželyje, dėl specifinių poreikių ir pasikartojančių tikų lopÅ¡elyje-darželyje rekomenduotas tausojantis režimas, individualizuotas maitinimas, todėl darželį lankė edukacinei veiklai.

IeÅ¡kovas grįždavo į namus labai vėlai. PrieÅ¡ skyrybas stengėsi „suorganizuoti“ atsakovei neveiksnumÄ . Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba organizuoja dukros iÅ¡vežimÄ Ä¯ NorvegijÄ ir perdavimÄ â€žBarnevernet“, dėl ko tvarko dukros ligos istorijÄ . (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo operuotas krÅ«ties auglys, (duomenys neskelbtini) diagnozuotas didėjantis auglys galvoje – hipofizės liaukoje. Dėl nuovargio besirÅ«pinant dukra atsakovei vystosi kitos ligos, atsakovė gydosi Psichikos centre.

Nuo gimimo dukra gyvena su atsakove, atsakovė rÅ«pinosi ja, prižiÅ«ri, maitina, auklėja, slaugo, geriausiai žino specifinius dukters poreikius. Vaiko tėvas yra abejingas dukters sveikatos problemoms, naudoja kaip priemonę iÅ¡tuokos byloje, atidavęs dukrÄ Ä¯ vaikų namus stipriai sužalojo jos psichikÄ , todėl vaiko gyvenamoji vieta negali bÅ«ti nustatyta su ieÅ¡kovu. Dukros ligos istorijoje (duomenys neskelbtini) psichologė pažymėjo, jog mergaitė sakė norinti su tėčiu susitikti, bet nenori gyventi.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-15 nutartimi, atsakovės K. K. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iÅ¡ dalies – teismas atmetė atsakovės K. K. praÅ¡ymÄ dėl uždraudimo ieÅ¡kovui P. K. iÅ¡vykti su dukra į užsienio valstybę ir nustatė laikinÄ atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra P. K. tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovė su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti vienÄ kartÄ per mėnesį, t. y. kiekvieno mėnesio antrosios savaitės trečiadienį nuo 14 val. iki 16 val., taip pat gruodžio 23 d. nuo 13 val. iki 15 val.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologui; teismas įpareigojo ieÅ¡kovÄ P. K. užtikrinti nepilnametės dukters dalyvavimÄ susitikimuose su atsakove. Vilniaus apygardos teismas 2016-01-25 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-15 nutarties dalį, kuria nustatyta laikina atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, paliko nepakeistÄ . Teismas nutartyje konstatavo, kad vaikas iÅ¡ atsakovės aplinkos paimtas dėl grėsmės jo sveikatai ir gyvybei, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina motinos ir jos nepilnametės dukros bendravimo tvarka yra iÅ¡ esmės teisinga, atitinkanti byloje nustatytÄ faktinę situacijÄ ir tinkamai užtikrinanti nepilnamečio vaiko bei jo motinos interesus.

Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl aukščiau nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašė nustatyti žemiau nurodomÄ atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarkÄ :1) atsakovė su dukra susitinka ir bendrauja antradieniais ir penktadieniais 17.00-20.00 val., ir sekmadieniais 10.00-20.00 val. Ä® susitikimÄ dukrÄ pristato ieÅ¡kovas į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsakovė dukrÄ po susitikimo grÄ Å¾ina į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;2) pirmas atsakovės ir dukters susitikimas vyksta pirmÄ antradienį po teismo nutarties priėmimo atsakovės gyvenamoje vietoje 14.00-16.00 val. dalyvaujant psichologei ir atsakovės pasirinktam antstoliui, kuris garso ir vaizdo įraÅ¡u atlieka susitikimo faktinių aplinkybių konstatavimÄ ;3) atsakovė ir dukra susitinka pas atsakovės pasirinktÄ psichologÄ kiekvieno mėnesio pirmÄ ketvirtadienį, susitikimo trukmę nustato psichologas.

DukrÄ Ä¯ susitikimus pas psichologÄ atsakovė pasiima iÅ¡ dukters gyvenamos vietos ir pristato atgal į dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ .BÅ«tinybė keisti byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones yra tai, kad jokio teisinio pagrindo atskirti Å¡alių nepilnametę dukrÄ nuo motinos nebuvo ir Å¡iuo metu nėra. Nė viena iÅ¡ institucijų negina jos, kaip motinos, teisių. Teisėsaugos institucijos atsisako pradėti ikiteisminius tyrimus, tame tarpe dėl vaiko galimo iÅ¡vežimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir vaiko sužalojimo.

Atsakovei tenka patirti sistemingÄ institucijų atsisakymÄ teikti informacijÄ apie dukrÄ bei neteisingos informacijos teikimÄ . IeÅ¡kovas visomis įmanomomis priemonėmis siekia atskirti dukrÄ nuo atsakovės, o tai neigiamai veikia vaiko raidÄ ir psichoemocinę bÅ«senÄ . IeÅ¡kovas netinkamai rÅ«pinasi nepilnametės dukters auklėjimu, rodo dukrai vaikui netinkamÄ suaugusiųjų literatÅ«rÄ , siekia suformuoti klaikų motinos paveikslÄ . IeÅ¡kovo artimiems giminaičiams buvo diagnozuota Å¡izofrenija bei epilepsija.IeÅ¡kovas prašė atsakovės praÅ¡ymo netenkinti.

Teigė, kad praÅ¡ymas susideda iÅ¡ kaltinimų, tame tarpe nusikaltimų padarymu, tačiau duomenų nepateikta. Atsakovė kaltina (duomenys neskelbtini) auklėtojas melagingų parodymų davimu policijai dėl mažametės galvos sumuÅ¡imo. IeÅ¡kovas laikosi nustatytos vaiko bendravimo su motina tvarkos, nors mergaitė ir neiÅ¡sako pageidavimo susitikinėti su motina. Vaiko gyvenimo su tėvu laikotarpiu nepastebėtos mergaitės alerginės reakcijos į maistÄ ir ji nesirgo rimtesniais susirgimais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės psichinė bÅ«klė bÅ«tų pasikeitusi tiek esmingai, kad ji nekeltų grėsmės vaikui.

Per laikotarpį, kol dukra gyvena su tėvu, vaiko emocinė bÅ«klė pagerėjo, vaikas nurimo, jaučiasi normaliai, gyvena pilnavertį gyvenimÄ pagal savo amžių, gydytojams rekomenduojant darželyje praleidžia visÄ dienÄ , puikiai vystosi, ruoÅ¡iasi mokyklai.IÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui iÅ¡vadÄ dėl atsakovės praÅ¡ymo, kurioje nurodė, jog nėra pagrindo keisti Vilniaus apygardos teismo 2016-01-25 nutartimi nustatytÄ atsakovės bendravimo su dukra tvarkÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsakovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-01-25 nutartyje konstatavo, jog vaikas iÅ¡ atsakovės aplinkos paimtas dėl grėsmės jo sveikatai ir gyvybei, o minimali motinos ir jos nepilnametės dukros bendravimo tvarka yra iÅ¡ esmės teisinga, atitinkanti byloje nustatytÄ faktinę situacijÄ , tinkamai užtikrinanti nepilnamečio vaiko bei jo motinos interesus.

Teismas įvertinęs atsakovės į bylÄ pateiktus įrodymus, sprendė, kad jie nesudaro pagrindo keisti byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovės teiginiai, kad jos teisė minimaliai bendrauti su dukra prieÅ¡tarauja vaiko interesams, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiauja savo teisėmis, bandydamas eliminuoti motinÄ iÅ¡ vaiko gyvenimo, nepagrįsti byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir yra deklaratyvÅ«s. Pažymėta, kad byloje taip pat nėra pateikta iÅ¡samių duomenų, kad atsakovės sveikatos bÅ«klė ir elgesys nebekelia pavojaus dukteriai.

Esamos atsakovės bendravimo su dukra tvarkos pakeitimas sukeltų mergaitei papildomÄ stresÄ ir emocinius iÅ¡gyvenimus, o tai prieÅ¡tarautų prioritetiniams nepilnamečio vaiko interesams. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu atsakovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir nustatyti atsakovės ir dukros bendravimo tvarkÄ :

1) atsakovė su dukra susitinka ir bendrauja antradieniais ir penktadieniais 17.00-20.00 val., ir sekmadieniais 10.00-20.00 val. Ä® susitikimÄ dukrÄ Ä¯ atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ pristato ieÅ¡kovas, po susitikimo atsakovė dukrÄ grÄ Å¾ina į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

2) pirmas atsakovės ir dukters susitikimas vyksta pirmÄ antradienį po teismo nutarties priėmimo atsakovės gyvenamoje vietoje 14.00-16.00 val. dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus psichologei ir atsakovės pasirinktam antstoliui, kuris garso ir vaizdo įraÅ¡u atlieka susitikimo faktinių aplinkybių konstatavimÄ ;

3) atsakovė ir dukra susitinka pas atsakovės pasirinktÄ psichologÄ kiekvieno mėnesio pirmÄ ketvirtadienį, susitikimo trukmę nustato psichologas. DukrÄ Ä¯ susitikimus pas psichologÄ atsakovė pasiima iÅ¡ dukters gyvenamos vietos ir pristato atgal į dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nurodo, kad iki (duomenys neskelbtini) dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. (duomenys neskelbtini) atsakovė dukrÄ nuvežė į susitikimÄ su ieÅ¡kovu. (duomenys neskelbtini) 18.27 val. atsakovė el. paÅ¡tu gavo Valstybinės vaiko teisių apsaugos skyriaus praneÅ¡imÄ , jog dukra iÅ¡ Å¡eimos paimta dėl grėsmės sveikatai ir gyvybei be teismo nutarties. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas dukrÄ atidavė į globos įstaigÄ , nors nenustatyta priežasčių, kodėl pats negalėjo rÅ«pintis dukra.

Nepateikti įrodymai, jog (duomenys neskelbtini) atsakovė darė žalÄ dukrai, o vaiko paėmimas iÅ¡ motinos ir patalpinimas į psichikos centrÄ (duomenys neskelbtini) turi teisėtÄ pagrindÄ . Atsakovė pati sau ir savo dukrai negali paskirti teismo psichiatrinės ekspertizės, o Valstybinės vaiko teisių apsaugos skyrius atsakovės praÅ¡ymui paskirti psichiatrinę ekspertizę Å¡eimai prieÅ¡taravo. Valstybinės vaiko teisių apsaugos skyrius neįrodė, jog ieÅ¡kovas yra sveikos psichikos. Medikų elitas nori eksperimentuoti su jų Å¡eima ir dukra siekadamas atskirti mergaitę nuo motinos ir iÅ¡siųsti iÅ¡ Lietuvos.

IeÅ¡kovas prašė skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Atsakovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bÅ«tinumo. Atsakovė savo atskirajame skunde tik iÅ¡dėsto faktines aplinkybes, reiÅ¡kia kaltinimus įvairiems asmenims ir institucijoms, nurodo aibę raÅ¡tų, kurie nėra susiję su praÅ¡ymu dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo. Mergaitė, gyvendama su tėvu jaučiasi saugi, džiaugiasi laiko leidimu su juo, jos emocinė bÅ«klė yra gera ir bendravimo tvarkos keitimas neatitinka vaiko interesų, o motinai nustatyta laikinoji bendravimo su dukra tvarka yra iÅ¡ esmės teisinga.

Tėvas nepriekaiÅ¡tingai rÅ«pinasi dukra. IeÅ¡kovas deda pastangas, kad įsitvirtintų ir gautų nuolatines pajamas. Verslo liudijimas jam suteikia teisę atlikti specialiuosius statybos darbus. Dukra lanko (duomenys neskelbtini) 1 klasę. Motinos teiginiai dėl ieÅ¡kovo noro iÅ¡vežti dukrÄ iÅ¡ Lietuvos, visiÅ¡kai neatitinka tikrovės. Atsakovės praÅ¡ymas dėl jos susitikimų su dukra pas atsakovės pasirinktÄ psichologÄ nėra motinos ir vaiko laikinoji bendravimo tvarka. Tai vaiko bendravimas su psichologu, o ne su motina.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovės sveikatos bÅ«klė ir elgesys neelia pavojaus dukrai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirojo skundo medžiagÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2016-08-25 nutarties, kuria buvo atmestas atsakovės praÅ¡ymas dėl laikino bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo. Dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimoKasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo klausimÄ , atsižvelgdamas į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ . Vadovaujantis CK 3.155 straipsniu, tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti bei prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus. Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaikÄ principas nustatant bendravimo tvarkÄ reiÅ¡kia, kad motinai (tėvui), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi bÅ«ti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, bÅ«do, sÄ lygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-153-726/2016 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-10163-2014-7), nustatyta nepilnametės dukters laikinoji gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo byloje priėmimo su ieÅ¡kovu (Vilniaus apygardos teismas 2016-02-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-366-553/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-18 nutartį paliko nepakeistÄ ).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-15 nutartimi nustatė laikinÄ atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra bendravimo tvarkÄ :

1) atsakovė su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti vienÄ kartÄ per mėnesį, t. y. kiekvieno mėnesio antrosios savaitės trečiadienį nuo 14.00 val. iki 16.00 val. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologui;

2) atsakovė taip pat turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra gruodžio mėnesio 23 dienÄ , nuo 13.00 val. iki 15.00 val. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologui;

3) ieÅ¡kovas įpareigojamas užtikrinti nepilnametės dukters dalyvavimÄ susitikimuose su atsakove Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose. Vilniaus apygardos teismas 2016-01-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-284-467/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-15 nutarties dalį dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo paliko nepakeistÄ . Vilniaus apygardos teismas 2016-01-25 nutartyje pažymėjo, jog nustatyta laikina motinos ir jos nepilnametės dukros bendravimo tvarka yra iÅ¡ esmės teisinga, atitinkanti byloje nustatytÄ faktinę situacijÄ ir tinkamai užtikrinanti nepilnamečio vaiko bei jo motinos interesus. 2015-08-25 vykusio medikų bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų pasitarimo metu buvo svarstytas klausimas dėl mažametės teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo.

Pasitarimo metu buvo konstatuota, jog pagrindinė problema, kuriÄ mato medikai, yra ta, jog mergaitės mama nuolat ieÅ¡ko vaiko ligų (galimas (duomenys neskelbtini) sindromas). Sindromas kelia pavojų gyvybei dėl pavojingų simptomų sukėlimo ir neprognozuojamo mamos elgesio. Medikai sprendė, jog tikslinga atskirti vaikÄ nuo mamos ir įsitikinti, ar vaikas serga. NenorÄ bendrauti su mama iÅ¡reiÅ¡kia ir pati nepilnametė. VaikÄ prižiÅ«rintys ir konsultuojantys specialistai, nurodo, jog, apribojus dukters ir motinos bendravimÄ , vaiko psichologinė bÅ«klė taisosi, mergaitė laisviau bendrauja, iÅ¡reiÅ¡kia mažiau neigiamų emocijų.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) savanoriÅ¡kai gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur jai buvo diagnozuotos ligos – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, jog atsakovė teismui nepateikė duomenų, kad priežastys, dėl kurių vaikui gyventi ir bÅ«ti mamos aplinkoje buvo nesaugu, iÅ¡nykusios. Atsakovė tokių duomenų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas netinkamai įgyvendintų tėvo valdžiÄ .

Sutiktina su ieÅ¡kovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad atsakovė smulkmeniÅ¡kai dėsto faktines aplinkybes, reiÅ¡kia kaltinimus įvairiems asmenims ir institucijoms, tačiau atsakovės nurodomi argumentai nepagrindžia jau nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo bÅ«tinumo. Atsakovė nurodo, jog įvairios įstaigos ir institucijos klastoja dokumentus, iÅ¡kraipo įvairius faktus apie vaiko sveikatÄ , tačiau teiginių neįrodo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pagrįstai pasirėmė Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-08-24 raÅ¡tu Nr. Prie atskirojo skundo pateikti nauji įrodymai nagrinėjamoje proceso stadijoje nesudaro pakankamo ir pagrįsto pagrindo skundžiama teismo nutartimi nustatytai bendravimo tvarkai pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir paliekama galioti.Dėl kitų atskirojo skundo argumentųAtskirajame skunde apeliantė teigė, jog ieÅ¡kovas teismui teikia melagingÄ informacijÄ , teigia, kad vaikas yra nuteikinėjamas prieÅ¡ atsakovę, jį ketinama iÅ¡vežti į užsienį ir atiduoti į globos namus, atsakovei bandoma nustatyti įvairias ligas, kuriomis ji neserga ir pan.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodyti atsakovės teiginiai yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, tačiau sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo (nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo), atsakovės nurodyti teiginiai nėra reikÅ¡mingi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visų bylos aplinkybių. Bylos faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės. Taigi kiti atsakovės atskirojo skundo argumentai Å¡ioje proceso situacijoje nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iÅ¡ esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ Å¡eimos bylose, neprieÅ¡tarauja Å¡alių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamÄ nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a :

Atsakovės K. K. atskirÄ jį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                    JÅ«ra Marija Strumskienė