caf507a2-221c-4405-a3ca-1315c9704052 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedP., atsakovo atstovui advokatui Raimundui Jurkai, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs J. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui L. P. dÄl santuokos nutraukimo, turto įgyto santuokoje padalinimo, nepilnameÄių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo, neturtinÄs žalos atlyginimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija - ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos, ir pagal atsakovo L.
Legislator headnote
AI generatedcaf507a2-221c-4405-a3ca-1315c9704052 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: Gimus antrai dukrai, 2013 m. vasarį atsakovas iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini), pokalbiai su atsakovu retÄjo, vienas kitam pradÄjo nebeskambinti. GrįžÄs Velykoms atostogų, atsakovas buvo piktas, todÄl palikÄs Å¡eimÄ iÅ¡važiavo Å¡vÄsti su draugais. 2013 m. birželį atsakovas iÅ¡ viso nustojo bendrauti su ja ir dukromis, o 2013 m. liepos mÄnesį pradÄjo gyventi atskirai. Ji siÅ«lÄ tvarkytis skyrybas, bet atsakovas praÅ¡Ä neskubÄti, nes jo nauji santykiai su kita moterimi yra labai Å¡viežūs ir nÄra ko skubÄti.
Full text
?CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. e2-318-897/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29631-2017-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3; (S) 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.2.3.8; 2.3.2.6.1; 2.3.4.4.2; 3.2.3.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Lina TamuleviÄienÄ, sekretoriaujant Audronei Glambienei, Dovilei Toleikienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. P., ieÅ¡kovÄs atstovui advokatui Eduardui Zaleskiui, atsakovui L.
P., atsakovo atstovui advokatui Raimundui Jurkai, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs J. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui L. P. dÄl santuokos nutraukimo, turto įgyto santuokoje padalinimo, nepilnameÄių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo, neturtinÄs žalos atlyginimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija - ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos, ir pagal atsakovo L.
P. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. P. dÄl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų iÅ¡laikymo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija - ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t Ä : ieÅ¡kovÄ galutiniu patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) tarp jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) civilinÄs metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dÄl atsakovo kaltÄs; priteisti iÅ¡ atsakovo 5000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti santuokos metu turÄtÄ pavardÄ âP.â, atsakovui â pavardÄ âP.â; nepilnameÄių vaikų D.
P. ir P. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su vaikų motina ieÅ¡kove J. P.; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnameÄių vaikų iÅ¡laikymui po 400 Eur dydžio periodines iÅ¡mokas kiekvienam vaikui, mokant kas mÄnesį iki vaikų pilnametystÄs, Å¡ias lÄÅ¡as indeksuojant VyriausybÄs nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ir uzufrukto teise pavedant jas tvarkyti vaikų motinai ieÅ¡kovei J. P.; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei priteisti natÅ«ra automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinÄ rinkos vertÄ 3900, pusÄ Å¡eimos santaupų, kas sudaro 16 241,60 Eur, pusÄ tretiesiams asmenims Å¡eimos suteiktų paskolų, kas sudaro 3897,88 Eur, o atsakovui po santuokos nutraukimo priteisti natÅ«ra žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), plotas 0,0589 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinÄ rinkos vertÄ 1870 Eur, natÅ«ra automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinÄ rinkos vertÄ 3150 Eur, pusÄ Å¡eimos santaupų, kas sudaro 16 241,60 Eur, pusÄ tretiesiams asmenims Å¡eimos suteiktų paskolų, kas sudaro 3897,88 Eur; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 560 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkanÄiÄ mažesnÄ natÅ«ra priteistinÄ bendro turto dalį; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovÄs naudai visas pastarosios patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Nurodo, kad atsakovas ilgÄ laikÄ buvo neiÅ¡tikimas bei nelojalus ieÅ¡kovei ir Å¡eimai, gyvendamas ir dirbdamas (duomenys neskelbtini) turÄjo ir turi kitÄ moterį, atsakovas fiziÅ¡kai bei psichologiÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ, savo tokiu nepagarbiu ir neleistinu elgesiu sugriovÄ Å¡alių Å¡eimÄ , dÄl ko santuoka nutrauktina dÄl atsakovo kaltÄs. IeÅ¡kovÄ Ä¯vertinusi visas reikÅ¡mingas aplinkybes, t.y. turÄtas santuokines viltis, patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , asmeninį pažeminimÄ , prarastÄ laikÄ , kurį galÄjo skirti asmeniniam profesiniam tobulinimui, patirtÄ ilgalaikį emocinį sukrÄtimÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus bei Å¡irdgÄlÄ dÄl netinkamo ir amoralaus atsakovo elgesio bei dÄl su santuokos sudarymu susijusių lÅ«kesÄių pažeidimÄ , praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 5000 Eur neturtinÄs žalos.
NepilnameÄių vaikų gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta su ieÅ¡kove, nes nepilanmeÄiai vaikai nuo pat gimimo gyvena kartu su ieÅ¡kove, kuri viena jais rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri, kadangi atsakovas pastoviai bÅ«na iÅ¡vykÄs ir su Å¡eima negyvena, o su vaikais matosi labai epizodiÅ¡kai ir nereguliariai, vaikai yra labai prisiriÅ¡Ä prie ieÅ¡kovÄs. NustaÄius nepilnameÄių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovÄ neprieÅ¡tarauja dÄl vaikų bendravimo su atsakovu. IeÅ¡kovÄ nepraÅ¡o aiÅ¡kiai apibrÄžti nepilnameÄių vaikų bendravimo tvarkos su atsakovu, kadangi nepilnameÄių vaikų geriausius interesus atitiktų geranoriÅ¡kas susitarimas dÄl bendravimo tvarkos.
IeÅ¡kovÄ atsižvelgdama į tai, kad atsakovo turtinÄ padÄtis iÅ¡ esmÄs yra geresnÄ nei ieÅ¡kovÄs, o dÄl rÅ«pinimosi kasdieninÄmis vaikų ir Å¡eimos reikmÄmis, ieÅ¡kovÄ negalÄjo tinkamai realizuoti savo gebÄjimų ir įgauti geresnÄs profesinÄs kvalifikacijos, nes buvo užimta kasdienių Å¡eimos poreikių tenkinimu, kas sÄ lygoja mažesnes ieÅ¡kovÄs pajamas, praÅ¡o nustatyti atsakovui tenkanÄiÄ didesnÄ finansinÄ dalį prisidedant prie nepilnameÄių vaikų iÅ¡laikymo.
Vieno nepilnameÄio vaiko iÅ¡laikymui per mÄnesį bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 600 Eur suma. Kadangi atsakovui netenka kasdienÄs rÅ«pinimosi vaikais naÅ¡ta, dÄl ko jis turi daugiau galimybių ir laiko skirti veiklai, iÅ¡ atsakovo priteistina po 400 Eur kiekvienai kiekvienÄ mÄnesį D. P. ir P. P. iÅ¡laikymui. IeÅ¡kovÄ teismo praÅ¡o santuokoje įgytÄ Å¡alių turtÄ ir įsipareigojimus padalinti Å¡alims lygiomis dalimis, t.y. po ½ turto dalį, o už ieÅ¡kovei tenkanÄiÄ mažesnÄ natÅ«ra priteistino turto vertÄ, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovÄs naudai priteisti 560 Eur kompensacijÄ .
Teismo posÄdžių metu ieÅ¡kovÄ palaikÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį ir praÅ¡Ä jį tenkinti pilnai, o atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Papildomai teismo posÄdžių metu ieÅ¡kovÄ paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) m. susituokÄ iÅ¡ meilÄs, gimÄ dukra, visus bendro gyvenimo metus atsakovas tvirtino, kad niekada neieÅ¡kos kitos moters ir neiÅ¡duos jos. Gimus dukrai ji nedirbo, nes abu su atsakovu nusprendÄ, kad ji rÅ«pinsis dukra. Iki 2008 m., kad bÅ«tų mažesnÄs iÅ¡laidos, persikÄlÄ gyventi į kaimÄ , o atsakovas važinÄjo dirbti į (duomenys neskelbtini).
Jos pusbrolis paskambino jai ir paklausÄ, ar ji iÅ¡leis L. (atsakovÄ ) dirbti į (duomenys neskelbtini), ji sutiko. 2006 m. vasarÄ atsakovas iÅ¡važiavo dirbti į (duomenys neskelbtini) ir nuo tada atsakovas periodiÅ¡kai važiuodavo dirbti į (duomenys neskelbtini), kartais grįždamas į LietuvÄ . 2007 metais atsakovas dirbo statybose Lietuvoje, nes (duomenys neskelbtini) neteko darbo. 2007 m. pavasarį atsakovas vÄl iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini), įsidarbino įmonÄje, kurioje dirbo ilgai. 2008 m. uždirbus pinigų, nusprendÄ pirkti sklypÄ ir statytis namÄ .
BÅ«damas (duomenys neskelbtini) atsakovas nupirko jai kompiuterį, kad galÄtų bendrauti Skype, iÅ¡ pradžių bendravo daug ir dažnai. Kai atsakovas grįždavo į LietuvÄ , į jos priekaiÅ¡tus, kad jis (duomenys neskelbtini) susiras kitÄ , prisiekinÄjo, kad myli jÄ . Atsakovas iÅ¡sivežti judviejų su dukra į (duomenys neskelbtini) neturÄjo galimybÄs, nes tai bÅ«tų per didelÄs iÅ¡laidos ir negalÄtų susitaupyti namo Lietuvoje statyboms. Atsakovui tiko, kad ji nedirba ir net ragindavo nedirbti, tikino, kad pakaks jo uždirbamų lÄšų. 2008 m. liepos mÄnesį ji iÅ¡Äjo į darbÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡sinuomojo butÄ ir su dukra gyveno (duomenys neskelbtini).
Tuo metu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atsakovas grįždavo į (duomenys neskelbtini) nuomojamÄ butÄ . 2010 m. rudenį atsakovas stipriai supyko, kad ji vÄlai vakare neįsijungÄ kompiuterio ir nepabendravo su juo, apkaltino, kad ji jau ne viena miega. GrįžÄs 2010 m. lapkritį pradÄjo smurtauti dÄl to įvykio, kad ji naktį nesutiko keltis ir pasijungti kompiuterį pabendravimui su juo. 2011 m. sausį ji atleido jam už panaudotÄ smurtÄ , gyveno vÄl gražiai, važiavo į keliones, slidinÄti į KroatijÄ ir pan. 2012 m. ji tapo nÄÅ¡Äia, atsakovas tuo džiaugÄsi, bet grįžÄs 2012 m. gruodį jau buvo piktas, priekaiÅ¡tavo, kad ji rodÄ blogÄ nuotaikÄ per Å¡ventes.
Gimus antrai dukrai, 2013 m. vasarį atsakovas iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini), pokalbiai su atsakovu retÄjo, vienas kitam pradÄjo nebeskambinti. GrįžÄs Velykoms atostogų, atsakovas buvo piktas, todÄl palikÄs Å¡eimÄ iÅ¡važiavo Å¡vÄsti su draugais. 2013 m. birželį atsakovas iÅ¡ viso nustojo bendrauti su ja ir dukromis, o 2013 m. liepos mÄnesį pradÄjo gyventi atskirai. Ji siÅ«lÄ tvarkytis skyrybas, bet atsakovas praÅ¡Ä neskubÄti, nes jo nauji santykiai su kita moterimi yra labai Å¡viežūs ir nÄra ko skubÄti.
PasiÄmÄs vyresniÄ jÄ dukrÄ dažnai elgdavosi neatsakingai, gerdavo tiek, kad sunkiai bepakalbÄdavo. Nuo tada į jos sÄ skaitÄ atsakovas pervesdavo 1000 Lt dukrų iÅ¡laikymui, bet bendrauti net ir su dukromis neberasdavo laiko. Kurį laikÄ buvo nustojÄs pervedinÄti pinigus, bet jai pasakius, kad jos neturi iÅ¡ ko pragyventi, pradÄjo siųsti po 800 Lt. Kai atsakovÄ paliko jo meiluÅ¾Ä - bandÄ taikytis. 2014 m. gruodžio 31 d. paskambino jo sesÄ ir pakvietÄ Ä¯ sveÄius, atsakovas prie visų pasirodÄ girtas, puolÄ muÅ¡tis, atiminÄti maÅ¡inos raktelius, jo motinai pavyko atimti iÅ¡ atsakovo dokumentus ir joms pavyko iÅ¡važiuoti iÅ¡ ten, kad netraumuotų vaikų.
PasiÅ«lius vÄl tvarkytis dokumentus, atsakovas teigÄ, kad gyvens ir toliau taip, kad važiuos dirbti į (duomenys neskelbtini) ir grįš į namus. Nuo tada atsakovas su ja visiÅ¡kai nebendravo, o dukroms paskambindavo kartÄ Ä¯ mÄnesį, grįžÄs į LietuvÄ su dukromis retai pasimatydavo, nes Lietuvoje jis atostogauja ir savo atostogų laiko neeikvos skyrybų procesui. IÅ¡ atsakovo gyvenime nÄra sulaukusi priekaiÅ¡tų, kad ji yra netvarkinga, prieÅ¡ingai â atsakovas jai priekaiÅ¡tavo, kad ji vis tvarkosi ir tvarkosi, vietoj to, kad prie jo prigultų.
Mano, kad jų Å¡eimoje iÅ¡laidavo atsakovas, ji siÅ«lÄ skaiÄiuoti, nes iÅ¡leisdavo per daug, bet atsakovas sakÄ, kad nereikia vesti biudžeto, jei perka - vadinasi reikia. Grynų pinigų atsakovas nepalikdavo, tik kreditinÄ kortelÄ. Jai bÅ«davo gaila leisti pinigus, kuriuos jis sunkiai uždirba (duomenys neskelbtini), bÅ«damas vienas, be Å¡eimos. NorÄjo taupyti namo statybai, drabužius sau pirko kuo pigiau ar net neÅ¡iodavo atiduotus, vaikams - lygiai taip pat. Atsakovas grįždavÄs į LietuvÄ apsipirkdavo Panoramoje, Akropolyje ir pasipuoÅ¡Äs iÅ¡važiuodavo atgal į (duomenys neskelbtini).
Nuo santuokos sudarymo gyveno iki 2014 m. balandžio. DÄl smurto į policijÄ nesikreipÄ, nes jį mylÄjo ir nenorÄjo, kad kiltų problemų, manÄ, kad tai dÄl alkoholio, o blaivus atsakovas elgdavosi normaliai. Policijos nekvietÄ ir kai atsakovas smurtavo gruodžio 31 d. sveÄiuose, nes tai buvo ne jos namai, o anytos, todÄl ji į ne savo namus nekvietÄ policijos. Po panaudoto smurto į medikus nesikreipÄ, bet mÄlynÄs buvo. IÅ¡važiuodamas į (duomenys neskelbtini) atsakovas palikdavo 2,5 mÄn. apie 2000-3000 Lt kreditinÄje kortelÄje, kuriÄ palikdavo jai naudoti, kol jis (duomenys neskelbtini), o kai grįždavo į LietuvÄ - tÄ kortelÄ naudodavo atsakovas.
IÅ¡ tų pinigų pirkdavo bilietus ir atsakovui, ir jo draugui, draugas pinigus už bilietus atsakovui grÄ Å¾indavo, bet atsakovas jai tų pinigų negrÄ Å¾indavo. 2006, 2007 metais ji nedirbo, nuo 2008 m. liepos pradÄjo dirbti, gaudavo 1400 Lt., dirbo iki pat dekretinių atostogų. Dviejų kambarių buto Vilniuje nuoma mÄnesiui kainavo 450 Lt, už nuomÄ , kai grįždavo į LietuvÄ sumokÄdavo atsakovas. Apie 700 Lt mÄnesiui iÅ¡eidavo mokesÄiams (komunaliniai, bÅ«reliai, televizija, telefonas, Internetas ir pan.), 1000 Lt maistui.
Per metus 3-4 mÄnesius atsakovas bÅ«davo Lietuvoje. 2013 m. liepos mÄnesį atsakovas pasiÄmÄ kredito kortelÄ ir daugiau jau jos ieÅ¡kovei nebepaliko. IntymÅ«s santykiai nutrÅ«ko 2014 m. vasarÄ . FaktiÅ¡kai nuo 2015 m. sausio mÄnesio santuoka yra faktiÅ¡kai nutrÅ«kusi. ŽemÄs sklypas yra apleistas, todÄl palieka atsakovui, nes jai tokio sklypo nereikia, ji statybomis neužsiims. Jos žiniomis, tretieji asmenys paskolintus pinigus grÄ Å¾ino atsakovui, todÄl juos reikia padalinti pusiau. Ä® Å¡eimos santaupas savo pajamų iÅ¡ darbo užmokesÄio neįskaiÄiuoja, nes jos pajamos buvo iÅ¡leidžiamos, o pusÄ Å¡eimos santaupų 16241,60 Eur yra iÅ¡ atsakovo darbinių santykių.
Už du mÄnesius atsakovas gaudavo apie 25000 Lt. Ä® metus kokius du kartus yra iÅ¡leidusi visÄ kreditinÄje kortelÄje esanÄiÄ sumÄ . FinansiÅ¡kai jiems niekas nepadÄdavo. Gyvenant kaime, ji augindavo viÅ¡Äiukus, daržoves, jos mama augino triuÅ¡ius, kiaules, iÅ¡ kurių buvo daromos deÅ¡ros, laÅ¡iniai. Å iuo metu ji gyvena ten pat, moka 200 Eur nuomos mokestį. Vasaros metu, apie mÄnesį, mergaitÄs bÅ«na kaime. Iki teismo nutarties atsakovas mokÄjo abiem vaikams 1200 Lt, 800 Lt, 240 Eur, 280-290 Eur, o dabar abiem vaikams moka 220 Eur.
Jos paÄios minusas gal tas, kad per daug leisdavo atsakovui grįžus į LietuvÄ daryti tai, kÄ jis norÄjo, nepriekaiÅ¡taudavo, kad atsakovas eitų su draugais, vartotų alkoholį, o ne bÅ«tų su ja, besilaukianÄia antros atžalos. Su jos mama atsakovas sutarÄ gerai, džiaugÄsi, kad jos mama labai gera, sutarÄ ir su jos broliais. Nuo tada, kai jos mama sužinojo, kad atsakovas jÄ smaugÄ, supyko ant atsakovo ir nenori jo matyti. Su atsakovo mama ji sutaria gerai. Apie kitÄ moterį, vardu O., atsakovas jai pats pasakÄ 2013 m. birželį.
Vardo atsakovas nenurodÄ, vardÄ sužinojo iÅ¡ dukters. Jis pats paskui pasakÄ, kad nuo 2012 m. lapkriÄio turi kitÄ moterį. BÅ«tų buvÄ geriau, jei atsakovas bÅ«tų prisipažinÄs iÅ¡ karto ir inicijavÄs skyrybas, o ne tyÄiojÄsis visÄ tÄ laikÄ . Akinius dukrai pirmÄ kartÄ iÅ¡raÅ¡Ä 2017 metais. Telefonas dukrai kainavo 160 Eur, abonentas - 4 Eur, Internetas - 7 Eur, bet dažnai dukra virÅ¡ija tÄ sumÄ . Namuose taip pat yra kompiuteris ir galimybÄ naudotis internetu. Kita dukra tik žaidimams turi telefonÄ , be abonento.
Atsakovas pirmÄ kartÄ prieÅ¡ jÄ smurtavo 2010 m. spalio mÄnesį jų nuomojamame bute, kitas sykis buvo 2010 m. gruodį, kai atsakovas grįžo girtas, treÄias kartas â 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovo motinos namuose. Ä® policijÄ ir medikus nesikreipÄ, darbe kolegÄms pasipasakojo apie smurtÄ , įmonÄs direktorÄ paskambino jos broliams, kad ieÅ¡kovÄ patyrÄ smurtÄ . Å iuo metu jos paÄios pajamos padidÄjo nuo 450 Eur iki 498 Eur, alga pakilo nuo Å¡.m. rugpjÅ«Äio mÄnesio. IeÅ¡kovÄs atstovas baigiamosiose kalbose nurodÄ, kad palaiko ieÅ¡kinį ir praÅ¡o jį tenkinti pilna apimtimi, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti tik toje dalyje, kuria pripažįstami ieÅ¡kinio reikalavimai.
Mano, kad byloje yra įrodyta, kad santuoka nutrÅ«ko dÄl atsakovo kaltÄs, nes atsirado treÄias asmuo, atsakovas buvo neiÅ¡tikimas, be to, Å¡eimoje atsakovas pradÄjo smurtauti ieÅ¡kovÄs atžvilgiu. Pripažinus, kad santuoka nutrÅ«ko dÄl atsakovo kaltÄs, pilna apimtimi tenkintinas ieÅ¡kovÄs reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. IÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ sÄ skaitų parodo, kad Å¡alys santaupų turÄjo, todÄl jos turi bÅ«ti dalintinos, nes neaiÅ¡ku, kur tas santaupas atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai panaudojo savo tikslams.
Lygiai taip pat ieÅ¡kovÄs naudai turi bÅ«ti priteista pusÄ tretiesiems asmenims atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai grÄ Å¾intų paskolų. Atsakovui natÅ«ra turi bÅ«ti priteistas žemÄs sklypas ir automobilis, o ieÅ¡kovei turi bÅ«ti priteista kompensacija už ieÅ¡kovei natÅ«ra tenkanÄio turto mažesnÄ dalį. Å alių nepilnameÄių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove, nes faktiÅ¡kai visÄ laikÄ mergaitÄs gyvena su mama. IÅ¡ atsakovo mergaiÄių iÅ¡laikymui turÄtų bÅ«ti priteisiama po 400 Eur kiekvienai iki mergaiÄių pilnametystÄs. Atsakovo turtinÄ padÄtis leidžia teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ ir užtikrinti ne tik minimalius vaikų poreikius.
Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintinas tik toje dalyje, kuri neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kinio reikalavimams, nes niekas iÅ¡ liudytojų nepatvirtino atsakovo nurodomų aplinkybių dÄl santuokos nutraukimo esant abiejų Å¡alių kaltei. Kadangi atsakovas pradÄjo projektavimo ir kitus darbus ginÄo žemÄs sklype, tai žemÄs sklypas turi atitekti atsakovui, nes ieÅ¡kovei net emociÅ¡kai nÄra jokių galimybių tÄsti atsakovo pradÄtus darbus Å¡alių santuokos metu įgytame žemÄs sklype. KategoriÅ¡kai nesutiktina su atsakovo reikalavimu susieti santuokos nutraukimÄ su konkreÄia data, nes ir po 2014 m. birželio 1 d. buvo tÄsiamas Å¡eimyninis gyvenimas.
Atsakovas pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , iÅ¡skyrus tas dalis, kurios atitinka L. P. patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus. NurodÄ, kad nei ieÅ¡kovÄ, nei atsakovas nedÄjo pastangų tiek, kiek tai bÅ«tų buvÄ reikalinga, jeigu bÅ«tų buvÄs noras iÅ¡saugoti griÅ«vanÄiÄ santuokÄ . Nuolatiniai buitiniai konfliktai, materialinis nepriteklius, negebÄjimas susikalbÄti dÄl bendro taupymo, buitinis apsileidimas, skirtingi požiÅ«riai į higienÄ , gyvenimas ne po savo asmeniniu stogu, o pas ieÅ¡kovÄs motinÄ , po to kito bÅ«sto nuoma lÄmÄ, kad Å¡alys pavargo viena nuo kitos, galbÅ«t negebÄjo iÅ¡sikalbÄti, ieÅ¡koti pagalbos, bandyti suprasti vienas kitÄ , iÅ¡klausyti, iÅ¡laikyti asmeninį artumÄ ir intimumÄ , todÄl santuoka turÄtų bÅ«ti nutrauktina dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs. NurodÄ, kad neneigia aplinkybÄs, kad (duomenys neskelbtini) jis sutiko kitÄ moterį, taÄiau tai įvyko bÅ«tent tada, kai su ieÅ¡kove nebeliko jokių faktinių Å¡eimos, santuokinių santykių.
Santuoka faktiÅ¡kai nutrÅ«ko nuo 2014 m. biželio mÄnesio. Nesutinka su ieÅ¡kovÄs praÅ¡oma turto padalinimo tvarka, nes atsižvelgiant į tai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovÄ Lietuvoje - tikslingiau žemÄs sklypÄ bei tranporto priemonÄ po santuokos nutraukimo priteisti ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovÄs reikalavimai dÄl Å¡eimos santaupų, o taip pat tretiesiams asmenims Å¡eimos suteiktų paskolų padalinimo pusiau yra nelogiÅ¡ki, kadangi atsakovas visas Å¡eimos santaupas kartu su ieÅ¡kove naudojo Å¡eimos reikmÄms, o ne vien tik sau.
Atsakovas sutinka, kad nepilnameÄių vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta kartu su ieÅ¡kove, sutinka su ieÅ¡kovÄs reikalavimu neapibrÄžti konkreÄios bendravimo su nepilnameÄiais vaikais tvarkos. KritiÅ¡kai vertintinas ieÅ¡kovÄs pateiktas nepilnameÄių vaikų poreikių apskaiÄiavimas, kadangi nesuprantama, kaip ieÅ¡kovÄ gali apskaiÄiuoti kiekvienam vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ po 600 Eur, jeigu ieÅ¡kovÄs pajamos per mÄnesį sudaro 434,33 Eur, pateikti iÅ¡laidų paskaiÄiavimai vaikų drabužiams, avalynei, lavinimui, bÅ«sto iÅ¡laidoms yra nepagrįsti.
Atsakovas galutiniu patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinÄs metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp atsakovo ir ieÅ¡kovÄs nutraukti dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei natÅ«ra priteisti žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), plotas 0,0589 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobilį (duomenys neskelbtini), valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo nepilnameÄių vaikų D. P. ir P. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina J. P.; po santuokos nutraukimo nepilnameÄių vaikų D. P. ir P. P. iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo L. P. priteisti po 200 Eur kiekvienai, kas mÄnesį VyriausybÄs nustatyta tvarka Å¡iÄ sumÄ indeksuojant; po santuokos nutraukimo atsakovui L. P. palikti pavardÄ âP.â, ieÅ¡kovei âP.â; po santuokos nutraukimo neskirti iÅ¡laikymo buvusiems sutuoktiniams; nustatyti ir taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo J.
P. ir L. P. faktinio gyvenimo skyrium pradžios, t.y. nuo 2014 m. birželio 1 d.; priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovÄs visas turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad santuoka iÅ¡iro dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs, kadangi nei ieÅ¡kovÄ, nei atsakovas nedÄjo pastangų tiek, kiek tai bÅ«tų buvÄ reikalinga, jeigu bÅ«tų buvÄs noras iÅ¡saugoti griÅ«vanÄiÄ santuokÄ . Nuolatiniai konfliktai, materialinis nepriteklius, negebÄjimas susikalbÄti dÄl bendro taupymo, buitinis apsileidimas, skirtingi požiÅ«riai į higienÄ , gyvenimas ne po savo asmeniniu stogu, o pas ieÅ¡kovÄs motinÄ , po to kito bÅ«sto nuoma lÄmÄ, kad Å¡alys pavargo viena nuo kitos, negebÄjo iÅ¡sikalbÄti, ieÅ¡koti pagalbos, bandyti suprasti vienas kitÄ , iÅ¡klausyti, iÅ¡laikyti asmeninį artumÄ ir intimumÄ .
Atsakovas mano, kad dalininat turtÄ teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieÅ¡kovei natÅ«ra priteisti žemÄs sklypÄ bei automobilį, kadangi atsakovas faktiÅ¡kai gyvena (duomenys neskelbtini) ir bent kol kas neketina grįžti gyventi į LietuvÄ , o taip pat, kad ginÄo Å¡alių nepilnameÄiai vaikai gyvena ir gyvens su ieÅ¡kove. IÅ¡ pateiktų banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad 2010 m. spalio 9 d. buvo iÅ¡imta 50 000 NOK, t.y. 5195,18 Eur, kurie su ieÅ¡kovÄs žinia ir sutikimu buvo paskolinti Å¡eimos draugams E. ir A.
R. garažo pirkimui. Å ie draugai pinigus grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei ir atsakovei bÅ«nant kartu; 2011 m. vasarÄ iÅ¡ sÄ skaitos buvo iÅ¡imta 35 000 NOK, t.y. 3636,63 Eur, skirtų keliauti nuomotu automobiliu į KroatijÄ ; 2012 m. sausio mÄnesį buvo iÅ¡imta 106 442 NOK, t.y. 11 059,71 Eur skirtų Å¡eimos automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimui; 2012 m. sausio mÄnesį Å¡alys keliavo į AustrijÄ slidinÄti, dÄl ko iÅ¡ sÄ skaitos buvo iÅ¡imta 40 000 NOK, t.y. 4156,15 Eur; 2012 m. balandžio mÄnesį iÅ¡ sÄ skaitos buvo iÅ¡imta 25 000 NOK, t.y. apie 2597,59 Eur, kurie su ieÅ¡kovÄs žinia ir sutikimu buvo paskolinti bendram draugui T.
Ä. automobilio įsigijimui. Akivazdu, kad, piniginÄs lÄÅ¡os, buvusios atsakovo banko sÄ skaitose, buvo panaudotos ir naudojamos Å¡eimos reikmÄms. Atsakovas pritaria ieÅ¡kovÄs reikalavimui dÄl nepilnameÄių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove, bei neapibrÄžtos bendravimo tvarkos su nepilnameÄiais vaikais. Atsakovas pagal savo turtinÄ padÄtį ir atsižvelgdamas į nepilnameÄių vaikų interesus praÅ¡o iÅ¡ jo nepilnameÄių vaikų iÅ¡laikymui priteisti po 200 Eur per mÄnesį kiekvienam.
Atsakovas taip pat nurodo, kad Å¡alys faktiÅ¡kai kartu nebegyvena ir neveda bendro Å«kio ir nesieja savo bendros ateities nuo 2013 m. birželio mÄnesio, todÄl esant tokiai padÄÄiai atsakovas praÅ¡o nustatyti, kad Å¡alių turtinÄms teisÄms santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukelia nuo 2014 m. birželio 1 d. Teismo posÄdžių metu atsakovas L. P. paaiÅ¡kino, kad santuoka buvo nevykusi jau daug metų dÄl abiejų kaltÄs. Ä® santuokoje užgyventÄ turtÄ nepretenduoja ir gali viskÄ palikti ieÅ¡kovei.
Pagal savo finansines galimybes kiekvienai dukrai iÅ¡laikyti gali skirti po 200 Eur kas mÄnesį. ŽemÄs sklypas yra netoli kito ieÅ¡kovÄs turto, todÄl nesuvokiama, kodÄl ieÅ¡kovei jo nereikia. Po santuokos, kuri įvyko (duomenys neskelbtini) m., Å¡eimyninis gyvenimas truko labai trumpai. Sutikdamas 2006 m. iÅ¡važiuoti dirbti į (duomenys neskelbtini) suvokÄ, kad jiedu santuokoje neina į priekį, todÄl pats papraÅ¡Ä ieÅ¡kovÄs pusbrolio, kad ir jam padarytų darbo vietÄ (duomenys neskelbtini).
Nuo tada santykiai su ieÅ¡kove buvo palaikomi SMS žinutÄmis ir telekomunikacijų priemonÄmis ir kaskart Äjo tik žemyn. Ä®simintiniausi momentai, tai grįžimai trumpam į LietuvÄ ir dukterų apsikabinimai. Santuoka ilgiau tÄstis negalÄjo, nes buityje buvo daug tokių momentų, kai nemalonu buvo užeiti namo. Judviejų tarpusavio bendravime buvo labai daug melo, kuris ir liko nesuprastas iki pat Å¡ios dienos. Å eimoje didžiÄ ja dalimi buvo naudojami grynieji pinigai, todÄl nesupranta, kodÄl ieÅ¡kovÄ teigia, kad negaudavo iÅ¡ jo grynų.
Kol dirbo Lietuvoje, visi apmokÄjimai buvo atliekami grynais pinigais, net ir (duomenys neskelbtini), kol negavo kortelių, pinigus gaudavo grynais. Grynieji pinigai Å¡eimoje labai greitai prapuldavo. 2013 m. gimus antrai dukrai, judviejų santykiai buvo visiÅ¡kai paÅ¡lijÄ ir tuo metu jis jau pažinojo kitÄ moterį, vardu O., nes su ieÅ¡kove judviejų jokia meilÄ nesiejo, buvo kažkoks nenormalus Å¡eimyninis gyvenimas. Abu yra savo dukroms tÄvai, todÄl nenori nieko blogo kalbÄti apie ieÅ¡kovÄ, nes ir toliau jiedu turi iÅ¡likti savo dukrų tÄvais.
Kalbant apie ieÅ¡kovÄs higienÄ , tai jam net reikÄdavo praÅ¡yti, kad ieÅ¡kovÄ panaudotų bent jau pieÅ¡tukinį dezodorantÄ . Apie ieÅ¡kovÄs daromas Å¡eimoje iÅ¡laidas jis nieko nežinodavo. DÄl tvarkymosi namuose buvo kilÄs ne vienas konfliktas, klyksmų dÄl tvarkos kliÅ«davo ir dukroms. Nors ieÅ¡kovÄ teigia, kad ji nÄra konfliktiÅ¡ka, taÄiau barniai kildavo dÄl nieko, pvz. kad nuo virvÄs nenusiÄmÄ savo darbo drabužių. Abu negalÄjo susibendrauti ir iÅ¡sprÄsti konfliktinių situacijų, kad liktų be barnių, jų nekalbadieniai trukdavo iÅ¡tisomis savaitÄmis.
PabuvÄs vos porÄ savaiÄių namuose, jis jau norÄdavo grįžti atgal į (duomenys neskelbtini), kur buvo bent jau ramu. Mano, kad 2013 m. birželio mÄn. santuoka galutiniai iÅ¡iro. Santykiai tarp jų vien dÄl turimų dukrų bus visÄ laikÄ , bet tarp jų, kaip sutuoktinių, santykiai yra nutrÅ«kÄ jau nuo 2013 m. birželio. Su ieÅ¡kovÄs broliais santykiai visiÅ¡kai nutrÅ«ko 2007 m., tik pasisveikindavo susitikÄ, bet draugais nebuvo, su ieÅ¡kovÄs motina taip pat santykiai ne labai artimi, tik padÄdavo, jei kuom reikÄdavo.
IeÅ¡kovÄ disponavo jo vardu turimomis âSwedbankâ paprasta kortele, âSwedbankâ Gold kortele ir âSwedbankâ internetine bankininkyste, jis net nežinojo kodų. 2013 m. jis pasiÄmÄ korteles iÅ¡ ieÅ¡kovÄs, nebeleido jomis naudotis, bet nuo kada ieÅ¡kovÄ tomis kortelÄmis naudojosi â negali pasakyti. Lietuvoje DNB banke buvo atidaryta sÄ skaita lÄšų taupymui, prie kurios priÄjimo ieÅ¡kovÄ neturÄjo, tokiu bÅ«du buvo susitaupyta kažkiek pinigų. Bandydavo ieÅ¡kovÄs klausti, aiÅ¡kintis, kur dingsta didelÄmis sumomis pinigai, taÄiau ieÅ¡kovÄ daug dalykų negalÄdavo paaiÅ¡kinti, kodÄl nesueina patirtos iÅ¡laidos ir jos paaiÅ¡kinimai, kur ir kiek ji iÅ¡leido.
Pakeitus (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ ir darbÄ , teko labai susiveržti diržus, nes pajamos labai sumažÄjo. GyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) pakeitÄ, nes pagal prognozes tas regionas ateityje, apie 2025 m., nebus labai patrauklus gyventi. Dukroms moka po 160 Eur kiekvienai ir grįždamas bei susitikdamas apiperka, kiek galima viskuo, ko reikia. Didžiausias nesutarimas yra dÄl mažesniosios dukters, nes ieÅ¡kovÄ neduoda su ja pasimatyti, o su vyresniÄ ja dukra susisiekia asmeniÅ¡kai, nes ji pakankamai didelÄ ir jie patys susitaria dÄl susitikimų.
Jų Å¡eimoje, kaip ir kiekvienoje, buvo konfliktų, bet jis nÄra smurtaujantis vyras, yra pastÅ«mÄs žmonÄ , kai užÄjo nelaiku į kambarį, nes tuo metu jis norÄjo pabÅ«ti vienas. IÅ¡ âSwedbankâ AB 2012 metais, 2013 metų pradžioje paskutinius pinigus į savo sÄ skaitÄ persivedÄ J. P.. Lietuvos DNB banke turÄti pinigai iki 2012 m. buvo iÅ¡leisti Å¡eimos labui. (duomenys neskelbtini) DNB banke sÄ skaitos jis neturi. Pinigai buvo iÅ¡imami, naudojami kelionÄms, pirktas automobilis, dalis pinigų buvo paskolinta, paskolinti pinigai sugrįžo grynais ir jie taip pat buvo iÅ¡leisti Å¡eimos poreikiams.
Vaikai turÄtų patirti tokias iÅ¡laidas, kokias pakelia tÄvų uždirbamos pajamos. VidutinÄs mÄnesio pajamos yra 22000-23000 kronų (apie 2000 Eur). Pragyvenimas (duomenys neskelbtini) yra brangus, jis pats yra priverstas atisakyti kai kurių jam bÅ«tinų dalykų, bet stengiasi iÅ¡silaikyti svetimoje Å¡alyje, dirba po 37 valandas, bet grįžÄs į LietuvÄ geriausiu atveju gautų 500 Eur, todÄl lieka (duomenys neskelbtini). Už nuomÄ bÅ«sto moka 11000 kronų, bÅ«sto nuoma persikÄlus gyventi į kitÄ miestÄ - padidÄjo.
AnksÄiau jis gyveno palÄpÄje, o dabar bÅ«stas yra vieno kambario su miegamuoju. Å iuo metu jis negali sau leisti mokytis (duomenys neskelbtini) kalbos, kas kainuodavo po 41 Eur per mÄnesį, paskutinį kartÄ mokÄsi 2017 m. pradžioje. Å iuo metu santaupoms neturi galimybÄs atsidÄti nÄ kiek, nes iÅ¡laidos yra tokios, kokios ir gaunamos pajamos. RaÅ¡tu ar konkreÄiai žodžiu ieÅ¡kovei nÄra pasakÄs, kad jų santuoka jau baigta, bet savo elgesiu rodÄ ieÅ¡kovei, kad santuoka eina iÅ¡irimo link, pvz. miegojo atskiruose kambariuose, nekalbÄjo savaitÄmis, užsimindavo ieÅ¡kovei, kad ji vienÄ dienÄ prisižais ir pan.
Iki santuokos įregistravimo, kaip pora, draugavo nepilnus metus. Žodžiu abudu susiriedavo labai dažnai. Vienus Naujuosius Metus yra Å¡ventÄ atskirai, daug buvo tokių Å¡venÄių, kad važiuoji kartu vien dÄl to, kad tik važiuoti. IeÅ¡kovÄs reakcija sužinojus, kad jis turi kitÄ moterį buvo kaltinimas iÅ¡davyste, vÄliau stengÄsi bendrauti su ieÅ¡kove dÄl vaikų, bet ne labai sekÄsi. 2013 m., kai pasiraÅ¡Ä nuomos nutartį su Å¡eimininku, nuo to momento, 2013 m. spalio/lapkriÄio mÄn., jiedu su O. pradÄjo gyventi kartu.
O. dukra tuo metu su savo tÄvu gyveno Lietuvoje. 2014 m. vasaros atostogoms jis atvažiavo į LietuvÄ be O., ji liko (duomenys neskelbtini). Ilgainiui jiedu su O. iÅ¡siskyrÄ. (duomenys neskelbtini) jis pradÄjo dirbti nuo 19 Eur už valandÄ , per laikÄ alga pakilo iki 22 Eur už valandÄ , pakeitus įmonÄ - iÅ¡ pradžių jam pasiÅ«lÄ 20 Eur per valandÄ , ar bus keliama alga â negali pasakyti. Nuo 2025 m. (duomenys neskelbtini) atsisakys benzininių automobilių, o tas regionas, kuriame jis gyveno, laikÄsi ant naftos pramonÄs, darbo palaipsniui jau pradÄjo mažÄti ir tas jau jausdavosi, teko simuliuoti darbus, t.y. vien tam kad gauti tÄ patį atlygį, tuos paÄius darbus pradÄjo dirbti ilgiau, tai lÄmÄ gyvenamos vietos pakeitimÄ , nes perspektyvų tame regione nebus.
Dabar gyvena (duomenys neskelbtini) priemiestyje, nes paÄiame (duomenys neskelbtini) dar brangesnis pragyvenimas. Skrydžiai į šį miestelį yra pigesni, nei į tÄ regionÄ , kuriame gyveno anksÄiau. Su asmeniniu automobiliu važiuoja į žvejybÄ , į kino teatrÄ , į parduotuvÄ apsipirkti ir pan. Atsakovo atstovas baigiamosiose kalbose praÅ¡Ä prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi. Atsakovas sutinka dÄl pavardžių po santuokos nutraukimo, dÄl nepilnameÄių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove ir atsakovo bendravimo su nepilnametÄmis dukromis tvarkos nustatymo.
Pati ieÅ¡kovÄ teismo posÄdžio metu parodÄ, kad santuokoje su atsakovu pragyveno deÅ¡imt metų, o 2013 m. atsakovas pasiÄmÄ automobilį ir nebegyveno su Å¡eima, norÄjo skirtis, bet realių veiksmų nesiÄmÄ. Atsakovas niekada neslÄpÄ, kad yra kita moteris, kuri atsirado ne kaip skyrybų priežastis, o kaip skyrybų pasekmÄ. Ä®rodymų visuma patvirtina, kad Å¡alys dÄl santuokos nutraukimo kaltina vienas kitÄ , kas reiÅ¡kia, kad iÅ¡ tikrųjų santuoka nutrÅ«ko dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs. Atsakovas pripažino, kad yra pastÅ«mÄs ieÅ¡kovÄ, taÄiau smurtauti Å¡eimoje atsakovas nesmurtavo ir nÄra byloje tai patvirtinanÄių įrodymų, iÅ¡skyrus abstrakÄius teiginius.
Nukrypti nuo lygių dalių principo vaikų iÅ¡laikymo dalyje nÄra teisinių pagrindų. IeÅ¡kovÄ neįrodÄ tokių vaikų poreikių, kokio iÅ¡laikymo dydžio praÅ¡o joms priteisti. Nesutiktina su ieÅ¡kinio reikalavimu kompensuoti ieÅ¡kovei pusÄ tretiesiems asmenims paskolintų pinigų, nes liudytojai patvirtino, kad jie skolas P. grÄ Å¾ino, kas reiÅ¡kia, kad pinigai grįžo atgal į Å¡eimÄ . KritiÅ¡kai vertintinas ir ieÅ¡kovÄs reikalavimas priteisti ieÅ¡kovei kompensacijÄ už pusÄ Å¡alių santaupų, nes ieÅ¡kovÄ skaiÄiuoja tik atsakovo sÄ skaitoje esanÄias pajamas, taÄiau niekur nemini ir neskaiÄiuoja bei nedalina jos pajamų.
Be to, ilgÄ laikÄ bÅ«tent ieÅ¡kovÄ naudojo atsakovo banko kortelÄ ir leido joje esanÄius pinigus. NÄra jokių santaupų, nes âį kojinÄâ Å¡alys jokių sumų nedÄjo ir netaupÄ. Nekilnojamasis turtas turÄtų atitekti ieÅ¡kovei, nes tas turtas yra ieÅ¡kovÄs gimtinÄje, jai bÅ«tų lengviau tÄ turtÄ valdyti. Abejonių, kad bendro gyvenimo nuo 2014 m. nebuvo, nÄra, nes tÄ patvirtino ir liudytojai, o kad atsakovas grįždavo į LietuvÄ ir bendravo su vaikais dar nereiÅ¡kia, kad palaikÄ santuokinius ryÅ¡ius su ieÅ¡kove.
Kadangi santuokos neiÅ¡saugojo abi Å¡alys, tai sprÄsti klausimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo nÄra pagrindo. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija - ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos pateikÄ galutinÄ iÅ¡vadÄ , kurioje nurodÄ, kad nepilnameÄiai vaikai P. P. ir D. P. gyvena su motina, kuri užtikrina vaikų teises į stabilias, saugias gyvenimo sÄ lygas, nuo gimimo kasdien jomis rÅ«pinasi, auklÄja ir iÅ¡laiko, o atsakovas gyvena skyrium nuo nepilnameÄių vaikų.
Vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisÄtų interesų prioriteto gynimo principu, prieÅ¡tarauti, kad P. ir D. P. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina, neturi pagrindo. Atsižvelgdami į ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovas eilÄ metų gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovÄs galimybÄs dirbti ir gauti pakankamas pajamas dÄl ieÅ¡kinyje nurodytų priežasÄių yra mažesnÄs, mano, kad praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo suma galimai yra optimali tenkinti nepilnameÄių vaikų poreikius bei proporcinga tÄvų turtiniai padÄÄiai.
IÅ¡vadÄ byloje teikianÄios institucijos atstovas teismo posÄdžiuose nedalyvavo, apie bylos nagrinÄjimo vietÄ ir laikÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka praneÅ¡ta tinkamai, gauti praÅ¡ymai bylÄ nagrinÄti institucijos atstovui nedalyvaujant, byla nagrinÄjama ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant. 2019 m. kovo 21 d., 13.30 val. Vilniaus miesto apylinkÄs teisme esanÄiame specializuotame vaiko apklausos kambaryje iÅ¡klausyta nepilnametÄs D.
P. nuomonÄ. MergaitÄ iÅ¡reiÅ¡kÄ norÄ likti gyventi Vilniuje, o su tÄÄiu norÄtų bendrauti taip, kaip dabar, susitikti du kartus per mÄnesį. Liudytoja apklausta A. R. parodÄ, kad ieÅ¡kovÄ pažįsta nuo tada, kai jiedu su atsakovu susituokÄ, o atsakovÄ pažįsta nuo seniau, kai susipažino su savo vyru. IeÅ¡kovÄ apie metus, gal daugiau pas juos nebeužvažiuoja. AnksÄiau ieÅ¡kovÄ užvažiuodavo pasikalbÄti, pasiguosti. Kartu Å¡ventÄ atsakovo 30 ir 35 gimtadienius. 2010 m. lapkriÄio 15 d. jie su vyru pirko garaÅ¾Ä , laikas spaudÄ, o lÄšų trÅ«ko, todÄl pasiskolino iÅ¡ L. pinigų.
PrieÅ¡ pirkimÄ , gal 2010 m. spalio mÄnesį, kai atsakovas buvo atvažiavÄs į LietuvÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovÄ su atsakovu buvo atvažiavÄ pas juos į sveÄius, jos vyras pradÄjo kalbÄti apie norÄ Ä¯sigyti garaÅ¾Ä , bet neturÄjo pakankamai pinigų. IeÅ¡kovÄ su atsakovu sutiko paskolinti 20000 Lt. RaÅ¡ytinio paskolos raÅ¡telio nebuvo, tik žodžiu tarÄsi. Pinigus pavedimu iÅ¡ L. sÄ skaitos į jos sÄ skaitÄ gavo (Danske bankas). Pareigos deklaruoti paskolos jie neturÄjo, neužÄmÄ tokių pareigų, įpareigojanÄių deklaruoti.
SkolÄ jiedu su vyru grÄ Å¾ino tais paÄiais metais, gruodžio mÄnesį, nes gavo pinigų pardavÄ kitÄ savo turtÄ . Taip ir tarÄsi, kad grÄ Å¾ins pinigus tada, kai parduos kitÄ savo turtÄ , kurio pardavimas Å¡iek tiek užtruko. Atsakovas grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), atvažiavo su dukra D. pas juos į sveÄius ir jie su vyru grynais grÄ Å¾ino L. 20000 Lt. Jokie dokumentai nebuvo pasiraÅ¡yti. Pretenzijų nei iÅ¡ ieÅ¡kovÄs, nei iÅ¡ atsakovo dÄl Å¡ios paskolos niekada nesusilaukÄ.
Grynais jie grÄ Å¾ino todÄl, kad jie gavo grynais už savo parduotÄ turtÄ . NepamÄ stÄ, kad reikÄtų skolÄ grÄ Å¾inti dalyvaujant ir ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovÄ tuo metu dirbo, todÄl neatvažiavo. Liudytoju apklaustas A. R. parodÄ, kad kokius deÅ¡imt metų ieÅ¡kovÄ su atsakovu kartu atvažiuodavo pas juos į sveÄius, santykiai tarp jų buvo geri, o vÄliau jau kartu nebeatvažiuodavo, bet dÄl jų nesutarimų priežasÄių nesidomÄjo. Daugiau jis bendravo su atsakovu. Skolinosi iÅ¡ abiejų 20000 Lt.
Pinigus gavo pavedimu iÅ¡ L. sÄ skaitos į jo žmonos sÄ skaitÄ . Garažas kainavo 25000 Lt. Jis turÄjo pardavimui žemÄs, bet žemÄs pardavimas užtruko ilgiau, o garaÅ¾Ä reikÄjo nusipirkti anksÄiau. ŽadÄjo, kad skolÄ grÄ Å¾ins greitai, nes per dvi savaites planavo parduoti žemes ir iÅ¡ karto grÄ Å¾inti skolÄ . Jis už žemes gavo grynais, L. su dukra užvažiavo ir jis grÄ Å¾ino skolÄ grynais. RaÅ¡tu nieko nepasiraÅ¡inÄjo, pasitikÄjo, nes buvo draugai. Jam pareigos deklaruoti nei už parduotas žemes gautų pinigų, nei iÅ¡ P. gautos paskolos nebuvo.
Po paskolinių santykių ir toliau bendravo su P., jokių pretenzijų dÄl paskolintų pinigų nebuvo. Su atsakovu bendravo visada daugiau, o J. kartu užvažiuodavo, užvažiavÄ sveÄiuose jokių pykÄių nerodydavo. Kai L. nebÅ«davo, J. atvažiuodavo pas jo žmonÄ pabendrauti. Gal J. dar ir Å¡iais metais buvo atvažiavusi į sveÄius pas jo žmonÄ . J. užsiminÄ apie skyrybas. KalbÄjosi dÄl pinigų paskolinimo, kai buvo atvažiavÄ abu, 2010 m. spalio mÄnesį. Liudytoju apklaustas T.
Ä. parodÄ, kad atsakovÄ pažįsta kokius 25 metus, jo žmonÄ pažįsta nuo jų santuokos, gal Å¡iek tiek iki santuokos. Su abiem Å¡eimomis per metus porÄ kartų susitikdavo, jie atvykdavo pas juos į sveÄius. PrieÅ¡ kokius tris â keturis metus nustojo bendrauti Å¡eimomis. PasitikÄjo vieni kitais. VienÄ kartÄ , prieÅ¡ Å¡eÅ¡is â septynis metus, skolinosi 10000 Lt automobiliui (duomenys neskelbtini) įsigyti. Å iuo metu tas automobilis jau âsuvažinÄtasâ. Susitiko (duomenys neskelbtini) P/C âMaximaâ, âÄiliâ picerijoje, buvo L. ir jo dukra, užkando ir gavo iÅ¡ L. grynais 10000 Lt.
Mano, kad žmona žinojo, kad L. skolina jam 10000 Lt. Su L. iÅ¡ anksÄiu kalbÄjo, kad norÄs pasiskolinti. RaÅ¡teliai jokie nebuvo pasiraÅ¡omi. SusitarÄ, kad paskolintus pinigus per metus â du grÄ Å¾ins, per pirmus metus grÄ Å¾ino L. 7000 Lt, o likusius â per kitus metus grÄ Å¾ino L. žmonai, nes kai norÄjo grÄ Å¾inti pinigus â L. Lietuvoje nebuvo ir pats L. pasakÄ, kad paliktų pinigus J.. Jokie raÅ¡teliai nebuvo pasiraÅ¡yti. Jokių pretenzijų iÅ¡ nei vieno dÄl negrÄ Å¾intų pinigų nebuvo.
Pinigus grÄ Å¾ino grynais. Jis su savo žmona atvažiavo pas ieÅ¡kovÄ Ä¯ namus ir grÄ Å¾ino skolos likutį. J. reakcija buvo normali, nenustebo, kokie Äia pinigai ir už kÄ , nes matyt žinojo. Skolos nedeklaravo, nes pareigos deklaruoti skolų neturÄjo nei jis, nei žmona. J. su jo žmona kažkiek susiskambindavo, su juo J. gyvai nÄra bendravusi. Kai ieÅ¡kovÄ su atsakovu atvažiuodavo į sveÄius, santykiai tarp jų buvo geri, prie jų jie nesibardavo, pykÄių nerodÄ. Jo žmonos vardas G..
Liudytoja apklausta I. Ä. parodÄ, kad daug metų pažįsta atsakovÄ , dar tuomet L. draugavo su kita mergina. VestuvÄse nedalyvavo, bet (duomenys neskelbtini) per Å¡ventes susitikdavo, bendravo. Jie su vyru įsigijo butÄ , turÄjo vietos, todÄl Å¡ventes daugiausia darydavo pas juos, atvažiuodavo ir ieÅ¡kovÄ su atsakovu. Jos vyras gimÄ per Naujus Metus, tai dažniausiai ir Naujus Metus, ir vyro gimtadienį Å¡vÄsdavo pas juos. 2008 m., 2009 m. Naujuosius Å¡ventÄ pas juos. Santykiai ieÅ¡kovÄs ir atsakovo buvo labai gražūs, kažkiek pavydÄjo ieÅ¡kovei, jie prie visų nebijojo ir apsikabinti, ir pasibuÄiuoti.
L. buvo labai dosnus žmogus, kai atvažiuodavo į sveÄius labai daug ir prabangaus maisto vaiÅ¡Äms atsiveždavo. Ji yra sakiusi J., kad tiek nevežtų, nes jiems nepatogu, bet J. atsakÄ, kad L. pats perka, jei ji jam pastabÄ padaro, tai L. labai užpyksta. VÄliau prasidÄjo nesutarimai, L. imdavo ir ne iÅ¡ Å¡io ne iÅ¡ to iÅ¡sikviesdavo Taxi ir iÅ¡važiuodavo, apie jų santykius L. nekalbÄdavo ir kas dedasi nesipasakojo. Keista buvo, kodÄl jie nesikvietÄ Ä¯ sveÄius, gal nenorÄjo, kad matytų, kaip gyvena.
Žino, kad ieÅ¡kovÄ su atsakovu keliavo, važiavo slidinÄti. J. niekada negÄrÄ, tai buvo kaip asmeninis vairuotojas. Susitikimai pradÄjo retÄti, kai L. susidÄjo su kita moterimi, vardu O.. Buvo, kad jie susipykdavo ir vÄl susitaikydavo. Jos vyras ragino L. grįžti, nes J. jį myli, o visokių nukrypimų bÅ«na. Keistai nuskambÄjo istorija, kad L. skambina J.ir skundžiasi, kad jį paliko meilužÄ. Dar prasidÄjo tokie dalykai, kad kartu į balius nebeatvažiuodavo. L. buvo kartÄ antrÄ nakties atvažiavÄs ir dar telefonÄ sudaužÄ.
NematÄ, kaip L. elgiasi su J. iÅ¡tiktas pykÄio priepuolio. J. pati jai paskambindavo ir guosdavosi, kaip blogai L. su ja elgiasi. Ji nepastabÄjo, kad kažkas tarp L. ir J. yra negerai, gal tarp jų ir bÅ«davo kažkokia trintis, bet to neparodydavo. Mano, kad L. buvo patogu Lietuvoje turÄti žmonÄ , o (duomenys neskelbtini) â meilužÄ. Nemano, kad L. gražius santykius su J. puoselÄjo dÄl vaikų. Paskutinį kartÄ su L. matÄsi per Naujuosius Metus, kai įvyko incidentas pas jų mamÄ . Liudytoja apklausta L.
D. parodÄ, kad atsakovÄ pažįsta labai seniai, jis buvo jos vestuvÄse, atsakovas yra jos vyro labai geras draugas. Atsakovas turÄtų nevengti atsakomybÄs iÅ¡laikyti savo vaikus. Nuo 2010 m. santykiai atÅ¡alo, nes jie persigalvojo ir nebepirko kartu su jais keturraÄio, todÄl L. įsižeidÄ ir nuo tada nebebendravo. L. su J. elgÄsi gražiai, atvažiavus į sveÄius jis net J. atsiklausdavo, ar gali su uoÅ¡viu iÅ¡gerti, ko jos vyras niekada nedaro. Kartu atostogauti nÄra važiavÄ, tik prie ežero gal yra kaime vakarojÄ.
Sesuo kartÄ jai skambino verkdama ir guodÄsi, kad L. jÄ smaugÄ ir grasino nieko nesakyti Å¡eimai, nes Å¡eimos nariams bus blogai, jei J. papraÅ¡ys jų pagalbos jÄ užstoti prieÅ¡ jį. J. daug nesipasakojo apie judviejų su L. gyvenimÄ . Buvo keista, kad J. niekada nebuvo nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini) pas L.. Mano, kad jei J. bÅ«tų nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini) neįspÄjusi L., tai jis bÅ«tų supykÄs. Kiek jai yra žinoma, J. net nežinojo adreso L. (duomenys neskelbtini). Ji nÄra maÄiusi L. su kita moterimi.
IÅ¡ sesÄs žino, kad L. turÄjo draugÄ O., gal 2013 metais. J. tais paÄiais metais pagimdÄ P. ir labai pergyveno bei verkÄ, kad L. jai pareiÅ¡kÄ, kad turi kitÄ moterį ir jas palieka. Kiek žino, L. su O. bendravo apie metus. L. į LietuvÄ atvažiuodavo Velykoms, vasarai ir KalÄdoms. 2014 metais L. su J. mažiau bendravo, gal tik susiraÅ¡ydavo žinutÄmis. L. daugiau bendravo tik su vyresne dukra, o mažosios gal net nÄ karto nÄra pasiÄmÄs. Ä® (duomenys neskelbtini) L. iÅ¡važiavo gal 2006 metais.
L. su jų mama bendravo Å¡iltai, santykiai buvo normalÅ«s. J. iÅ¡ pradžių buvo atviresnÄ, o kai L. užpyko dÄl to keturraÄio, tai J., vengdama konfliktų su L.;, nieko jiems pradÄjo nepasakoti, tapo uždaresne. Liudytoja apklausta J. G. parodÄ, kad nieko blogo negali pasakyti nei apie ieÅ¡kovÄ, nei apie atsakovÄ . Jie su vyru buvo pirÅ¡liais jų vestuvÄse. IÅ¡ pradžių jų santykiai klostÄsi gerai, bet gimus antrai dukrai atsirado judviejų nesutarimai. L. mažai dÄmesio skyrÄ mažajai dukrai.
VisÄ mergaiÄių auginimo naÅ¡tÄ neÅ¡Ä tik J.. L., kaip vyras, kiek įmanoma daugiau turÄtų padÄti savo mergaitÄms bent jau finansiÅ¡kai, jei fiziÅ¡kai nÄra taip dažnai su jomis. VienÄ kartÄ yra važiavÄ kartu atostogauti, dažnai sveÄiuodavosi ir niekada pykÄių tarp J. ir L. nepastebÄjo. Ilgainiui, kai J. laukÄsi antros dukters, J. jai pradÄjo pasakoti po truputį, kad santykiai nebe tokie geri. Jai buvo nuostaba, kai J. papasakojo, kad L. prieÅ¡ jÄ rankÄ yra pakÄlÄs. L. pas juos pradÄjo nebeatvažiuoti.
StebÄjosi, kad J., kaip žmona, nevažiuoja į (duomenys neskelbtini), o pasirodo J. net nežinojo L. adreso (duomenys neskelbtini). Bendrame kontekste L., kaip vyro, finansinis prisidÄjimas prie Å¡eimos poreikių, ypaÄ dukterų, palaipsniui mažÄjo. Mano, kad iÅ¡važiavimas į užsienį iÅ¡skyrÄ Å¡eimÄ . Liudytoja apklausta D. M. parodÄ, kad Å¡alis pažįsta gerus metus iki jų santuokos. Bendraudavo per Å¡ventes, savaitgaliais. Jos vyras pasiÅ«lÄ atsakovui važiuoti į užsienį uždarbiauti.
IÅ¡ pradžių jie važiuodavo kartu, o po metų atsakovas įsikÅ«rÄ ir jau važiuodavo dirbti vienas pats. Pagrinde darbas vyko vasarÄ , o žiemÄ bÅ«davo Lietuvoje, grįždavo į namus kažkur kas tris mÄnesius. Kai atsakovas susirado darbÄ ir važiuodavo į (duomenys neskelbtini) vienas, tai jai nÄra žinoma, kaip dažnai jis grįždavo į LietuvÄ . Santykiai ieÅ¡kovÄs ir atsakovo visada buvo labai gražūs. Ji su Å¡eima visada gyveno ir Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini).
IÅ¡ pradžių ieÅ¡kovÄ su atsakovu gyveno (duomenys neskelbtini), o kai susilaukÄ pirmagimÄs â jie atsikraustÄ gyventi pas ieÅ¡kovÄs motinÄ (duomenys neskelbtini) ir gyveno gal kol mergaitei suÄjo du metukai. Tada vÄl grįžo į nuomojamÄ butÄ (duomenys neskelbtini). Kai gimÄ antra dukra, praktiÅ¡kai pradÄjo nebebendrauti su atsakovu ir beveik jo nÄra maÄiusi, nors kai gimÄ antra dukra pats atsakovas paskambino ir pasidžiaugÄ Å¡ia žinia. Nieko nežino, kaip klostÄsi ieÅ¡kovÄs ir atsakovo santykiai po antros dukters gimimo.
IeÅ¡kovÄ visada dirbo, todÄl turÄjo gauti dekretines, mano, kad ir atsakovas finansiÅ¡kai prisidÄjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo. Neįsivaizduoja dÄl ko jie skiriasi, nes kiek matÄ â Å¡alys visada bendravo gražiai. Liudytoju apklaustas A. R. parodÄ, kad su Å¡alimis bendravo, kai jie gyveno pas ieÅ¡kovÄs mamÄ , nes jis ten netoli gyvena ((duomenys neskelbtini)), tai užvažiuodavo ir kavos atsigerti ir pan. IeÅ¡kovÄs mama yra jo sesuo. Santykiai Å¡alių buvo geri. Prie jo nÄra barÄsi.
Atsakovas sakydavo, kad jo uoÅ¡vienÄ yra gera, lygiai taip pat apie žentÄ atsiliepdavo ir ieÅ¡kovÄs mama. Nesutarimai tarp Å¡alių greiÄiausiai atsirado nuo tada, kai atsakovas pradÄjo važinÄti dirbti į (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovÄ jam nÄra skundusis, bet jo sesuo jam yra sakiusi, kad va, kai atsakovas grįžta iÅ¡ (duomenys neskelbtini) - tai tik laksto pas draugus visus. Jis pats Å¡alių vestuvÄse nedalyvavo, bet jo brolis Å¡alių vestuvÄse buvo pirÅ¡liu. Atsakovas iÅ¡važiavo dirbti į užsienį, kai jų pirmai dukrai buvo keli metukai.
IeÅ¡kovÄ su mergaite iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavo, kai vyresnioji dukra dar nÄjo į mokyklÄ . Apie tai, iÅ¡ kur ieÅ¡kovÄ su atsakovu gaudavo pinigų ir iÅ¡ ko gyveno, niekada nesidomÄjo. IeÅ¡kovÄ finansinÄs pagalbos jo nepraÅ¡Ä, jis apie jų finansinÄ padÄtį nesidomÄjo. KodÄl ieÅ¡kovÄ su mergaite iÅ¡sikraustÄ gyventi į (duomenys neskelbtini), jam nÄra žinoma. IÅ¡ nuogirdų žino, jam jo sesuo sakydavo, kad brangesnio ir daug maisto atsakovas pripirkdavo, kurio net nesuvalgydavo ir reikÄdavo iÅ¡mesti.
IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintini iÅ¡ dalies DÄl santuokos nutraukimo IeÅ¡kovÄ praÅ¡o nutraukti santuokÄ dÄl atsakovo kaltÄs motyvuojant tuo, jog atsakovas iÅ¡ esmÄs pažeidÄ savo kaip sutuoktinio pareigas: lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinÄs bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi visa Å¡eima, buvo neiÅ¡tikimas (kitos moters vardas O.), smurtavo bei žiauriai elgÄsi su ieÅ¡kove. Atsakovas įsitikinÄs, kad santuoka nutrÅ«ko dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs, kuri pasireiÅ¡kÄ tuo, kad nei ieÅ¡kovÄ, nei atsakovas nedÄjo pastangų tiek, kiek tai bÅ«tų buvÄ reikalinga, jeigu bÅ«tų buvÄs noras iÅ¡saugoti griÅ«vanÄiÄ santuokÄ .
Nuolatiniai buitiniai konfliktai, materialinis nepriteklius, negebÄjimas susikalbÄti dÄl bendro taupymo, buitinis apsileidimas, skirtingi požiÅ«riai į higienÄ , gyvenimas ne po savo asmeniniu stogu, o pas ieÅ¡kovÄs motinÄ , po to kito bÅ«sto nuoma, lÄmÄ, kad Å¡alys pavargo viena nuo kitos, neiÅ¡laikÄ asmeninio artumo ir intymumo. Å eimos teisÄje kaltÄ, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobÅ«dį, suprantama savitai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste â LR CK) 3.60 str. 2 d. apibrÄžta kaltÄs samprata sutuoktinio kaltÄ dÄl santuokos iÅ¡irimo apibrÄžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimÄ iÅ¡ esmÄs. Sutuoktinio pareigos numatytos LR CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinÄs bei materialinÄs paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima, kitos pareigos).
Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ bÅ«tent Å¡ių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmÄs gali bÅ«ti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmÄs yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiÅ¡kai nepriimtinas atsižvelgiant į Å¡eimos tikslus ir paskirtį visuomenÄje (visiÅ¡kas nesirÅ«pinimas vaikais, visiÅ¡kas neprisidÄjimas prie materialiųjų Å¡eimos poreikių ir panaÅ¡iai). Nors Å¡eimos teisinių santykių specifika ir Å¡eimos teisÄs normomis ginamos vertybÄs lemia Å¡eimos bylų nagrinÄjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste LR CPK) XIX skyriuje, taÄiau Å¡alims iÅ¡lieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.).
IÅ¡ byloje esanÄių duomenų nustatyta, kad atsakovas nuo 2006 metų gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). PeriodiÅ¡kai grįžta į LietuvÄ atostogų, Å¡venÄių metu. Atsakovas tiek patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje, tiek atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį, tiek teismo posÄdžio metu patvirtino faktÄ , kad 2013 metais (duomenys neskelbtini) sutiko kitÄ moterį, kurios vardas O., su kuria vÄliau apsigyveno kartu, taÄiau skyrybų proceso neinicijavo, gyveno su ieÅ¡kove palaikydamas viltį, kad viskas iÅ¡sisprÄs savaime.
Atsakovas buvo neiÅ¡tikimas ieÅ¡kovei, nusiÅ¡alino nuo nepilnameÄių vaikų priežiÅ«ros, auklÄjimo, grįžÄs į LietuvÄ tik epizodiÅ¡kai susitinka ir bendrauja su vyresniÄ ja Å¡alių dukra D. P., kÄ patvirtino nepilnametÄ Å¡alių dukra D. P. teisme iÅ¡sakydama savo nuomonÄ. Atsižvelgiant į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, kad atsakovas buvo nelojalus ir neiÅ¡tikimas ieÅ¡kovei, tai pripažino, taÄiau jokių veiksmų nutraukti santuokÄ nesiÄmÄ, ilgÄ laikÄ gyveno suteikdamas ieÅ¡kovei viltį, kad viskas iÅ¡sisprÄs, bei į tai, kad galiausiai atsakovas faktiÅ¡kai paliko Å¡eimÄ ir visÄ nepilnameÄių vaikų priežiÅ«rÄ perleido ieÅ¡kovei, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad santuoka tarp Å¡alių iÅ¡iro dÄl atsakovo kaltÄs. IeÅ¡kovÄ J.
P. praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti jai 5 000 Eur neturtinÄs žalos. LR CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisÄ reikalauti iÅ¡ kalto dÄl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinÄ Å¾alÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinÄ Å¾alÄ , padarytÄ dÄl santuokos nutraukimo. Tai viena iÅ¡ santuokos nutraukimo pasekmių, kurias iÅ¡sprendžia teismas, nutraukdamas santuokÄ . Nustatant ieÅ¡kovei priteistino neturtinÄs žalos atlyginimo dydį turi bÅ«ti vertinamos aplinkybÄs, dÄl kurių santuoka iÅ¡iro, santuokos trukmÄ ir Å¡alių turtinÄ padÄtį, taip pat ieÅ¡kovÄs iÅ¡gyvenimus dÄl atsakovo veiksmų.
Kai vieno sutuoktinio kaltÄ, pažeidžiantys santuokines pareigas veiksmai nulemia santuokos nutraukimÄ , tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinÄ Å¾alÄ , t. y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , fizinį ar emocinį skausmÄ . NustatÄs neturtinÄs žalos atsiradimÄ , teismas jÄ turi įvertinti ir priteisti tokiÄ neturtinÄs žalos kompensacijÄ , kuri galÄtų atlyginti asmens neturtinio pobÅ«džio praradimus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008-02-20 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-128/2008).
NeturtinÄ Å¾ala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dÄl neteisÄtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiÅ¡kÄ jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltÄ ir kurie sÄ lygojo santuokos iÅ¡irimÄ , atsiradÄ ir kito sutuoktinio jauÄiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kanÄios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrÄtimas, psichologinis smÅ«gis, emocinÄ depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų Å¡eimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbÄs ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertÄs sutrypimas, reputacijos pablogÄjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobÅ«džio jutimai bei pasikeitimai darbinÄje, visuomeninÄje, Å¡eimyninÄje, dvasinÄje gyvenimo sferose (LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
NagrinÄjamu atveju nustatyta, kad Å¡alių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) metais ir truko daugiau nei 13 metų (ieÅ¡kovÄ procesiniuose dokumentuose, teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad faktiÅ¡kai santuokinio gyvenimo su atsakovu nebegyvena nuo 2016 metų). Å alių santuoka nutraukta konstatavus atsakovo kaltÄ, o bÅ«tent, dÄl atsakovo neiÅ¡tikimybÄs bei pažeidus lojalumo Å¡eimai, moralinÄs paramos pareigas. Nors į bylÄ nÄra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovo elgesys sukÄlÄ ieÅ¡kovei stiprių dvasinių iÅ¡gyvenimų, jo elgesys negalÄjo nepaveikti ieÅ¡kovÄs ir nesukelti fizinių ir dvasinių nepatogumų, moralinių sukrÄtimų.
Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes bei kriterijus, taip pat į kalto dÄl santuokos iÅ¡irimo atsakovo elgesį, turtinÄ padÄtį, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, o taip pat į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, į tai, kad Å¡alys santuokoje iÅ¡gyveno trylika metų, atsakovo gyvenimas su kita moterimi sukÄlÄ ieÅ¡kovei neigiamų emocijų ir dvasinių iÅ¡gyvenimų, dÄl atsakovo kaltų veiksmų žlugo ieÅ¡kovÄs svajonÄs su sutuoktiniu sulaukti senatvÄs, apvilti visi ieÅ¡kovÄs lÅ«kesÄiai dÄl bendros su atsakovu ateities ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo laikytinas iÅ¡ dalies pagrįstu, todÄl tenkintinas priteisiant iÅ¡ atsakovo 2000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo ieÅ¡kovÄs naudai (LR CK 3.70 straipsnio 2 dalis).
Atsakovas praÅ¡Ä nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinÄms teisÄms teisines pasekmes sukÄlÄ nuo 2014 metų birželio 1 d., kai sutuoktiniai faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi. IeÅ¡kovÄ su atsakovo reikalavimu nesutiko, nurodÄ, kad Å¡alys iki pat 2016 metų vidurio iki kol nebuvo galutinai prarastos viltys atkurti normalius Å¡eimos santykius, dar vedÄ bendrÄ Å¡eimos Å«kį, ieÅ¡kovÄ kaip atsakovo sutuoktinÄ rÅ«pinosi tiek atsakovo interesais, tvarkÄ ir atstovavo jo interesus, pirko bilietus, siuntÄ jam į (duomenys neskelbtini) siuntas.
LR CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinÄms teisÄms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kÄlimo. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dÄl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinÄms teisÄms teisines pasekmes sukÄlÄ nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi. Atsižvelgiant į tai, jog Å¡ioje byloje sutuoktiniu, kaltu dÄl santuokos iÅ¡irimo, pripažintas atsakovas, atsakovo L.
P. praÅ¡ymas nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinÄms teisÄms teisines pasekmes sukÄlÄ nuo 2014 metų birželio 1 d. mÄnesio netenkintinas. Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡sprÄsti sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo klausimÄ (LR CK 3.62, 3.59 str.), taÄiau Å¡alys sau iÅ¡laikymo viena iÅ¡ kitos nereikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, neturinÄios neįgalumo ar kitų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jų galimybes dirbti ir užsidirbti savo bei savo vaikų iÅ¡laikymui, todÄl iÅ¡laikymas Å¡alims viena iÅ¡ kitos nepriteistinas.
Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovÄ praÅ¡o palikti jai santuokos metu turÄtÄ pavardÄ. Atsakovas Å¡iam reikalavimui neprieÅ¡tarauja. LR CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinÄ arba iki santuokos turÄtÄ pavardÄ. Å iuo atveju ieÅ¡kovÄ pageidauja pasilikti santuokos metu įgytÄ pavardÄ. Remiantis LR CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dÄl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinÄ pavardÄ, iÅ¡skyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.
Kadangi ginÄo tarp Å¡alių dÄl pavardžių po santuokos nutraukimo nÄra, todÄl teismas tenkina ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ ir po santuokos nutraukimo palieka jai santuokos metu turÄtÄ pavardÄ â âP.â, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardÄ â âP.â. DÄl nepilnameÄių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo Kai tÄvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tÄvų susitarimu (LR CK 3.169 straipsnio 1 dalis). NagrinÄjamu atveju ginÄo dÄl nepilnameÄių Å¡alių dukrų D.
P., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nekilo. NepilnameÄiai vaikai gyvena su motina, atsakovas nepateikÄ prieÅ¡taravimų ieÅ¡kovÄs reikalavimui. Nesant ginÄo tarp Å¡alių bei atsižvelgiant į ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje yra tenkintinas ir nepilnameÄių vaikų D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina J.
P. jos gyvenamojoje vietoje (LR CK 3.169 straipsnis). DÄl bendravimo su nepilnameÄiais vaikais tvarkos nustatymo IeÅ¡kovÄ ir atsakovas praÅ¡o nenustatyti konkreÄios atsakovo bendravimo su nepilnametÄmis dukromis tvarkos, nes ieÅ¡kovÄ atsakovo bendravimui su dukromis jokių kliÅ«Äių nedaro. Priimdamas sprendimÄ nutraukti santuokÄ , teismas privalo iÅ¡sprÄsti pareikÅ¡tų reikalavimų dÄl vaikų iÅ¡laikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklÄjant ir nepilnameÄių vaikų bendravimo su skyrium gyvenanÄiu tÄvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio iÅ¡laikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jei Å¡is reikalavimas pareikÅ¡tas, klausimus (LR CPK 385 str. 1 d.).
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir LR CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisÄs principų â prioritetinÄs vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal LR CK 3.155 str. tÄvai turi teisÄ ir pareigÄ dorai auklÄti ir prižiÅ«rÄti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinÄ ir protinÄ bÅ«klÄ, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenÄje.
TÄvai, auklÄdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimÄ susituokusiems, ar nesusituokusiems tÄvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojanÄia ar tÄvams gyvenant skyrium (LR CK 3.156 str.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenanÄio vieno iÅ¡ tÄvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenanÄiam tÄvui ar motinai galimybÄ maksimaliai dalyvauti auklÄjant vaikÄ ; minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 str. 2 d.).
Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklÄjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, Å¡alys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi LR CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisÄtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tÄvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais paÄiais vaikų teisių apsaugos principais. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindų riboti maksimalų laisvÄ atsakovo bendravimÄ su savo nepilnameÄiais vaikais nenustatyta, ieÅ¡kovÄ neprieÅ¡tarauja, kad ir ateityje atsakovas bendrautų su dukromis be kliÅ«Äių, teismas nustato tokiÄ atsakovo bendravimo su nepilnametÄmis dukromis tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovas turi teisÄ bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnametÄmis dukromis D.
P. ir P. P. tik iÅ¡ anksto su vaikų motina suderinÄs bendravimo laikÄ ir vietÄ . DÄl nepilnameÄių vaikų iÅ¡laikymo priteisimo IeÅ¡kovÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo L. P. iÅ¡laikymÄ nepilnameÄiams vaikams D. P. ir P. P. po 400 Eur kiekvienam vaikui per mÄnesį periodinÄmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystÄs, priteistÄ iÅ¡laikymÄ kasmet indeksuojant VyriausybÄs nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , ieÅ¡kovÄ paskirti priteistų lÄšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nurodo, kad atsakovas dirba užsienyje ir gauna dideles pajamas, be to, jam atpuola kasdienis rÅ«pestis vaikais, dÄl ko jis turi ženkliai daugiau laiko ir galimybių save realizuoti kitoje veikloje ir daugiau uždirbti, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovÄ, kadangi pagal Å¡alių susitarimÄ ieÅ¡kovÄ daugiau rÅ«pinosi kasdieninÄmis vaikų ir Å¡eimos reikmÄmis, ji negalÄjo tinkamai realizuoti savo gebÄjimų ir įgauti geresnÄs profesinÄs kvalifikacijos, nes buvo užimta kasdienių Å¡eimos poreikių tenkinimu, kas sÄ lygoja ieÅ¡kovÄs mažesnes pajamas, todÄl tikslinga ir sÄ Å¾ininga nustatyti atsakovui tenkanÄiÄ didesnÄ finansinÄ dalį prisidÄti prie nepilnameÄių vaikų iÅ¡laikymo.
IeÅ¡kovÄ nurodo, kad vieno nepilnameÄio vaiko iÅ¡laikymui per mÄnesį reikalinga: 180 Eur maitinimui, 50 Eur drabužiams, avalynei, patalynei, 50 Eur higienos ir sveikatos priežiÅ«ros priemonÄms, 90 Eur buto iÅ¡laidoms, 60 Eur iÅ¡laidos lavinimui, 60 Eur maitinimas mokykloje, 50 Eur iÅ¡laidos transportui, telekomunikacijai, laisvalaikiui, 20 Eur kitoms nenumatytoms iÅ¡laidoms, 40 Eur iÅ¡laidos atostogoms, draugų gimtadieniams. Atsakovas mano, kad ieÅ¡kovÄs praÅ¡oma priteisti nepilnameÄiams vaikams iÅ¡laikymo suma yra nepagrįsta ir per didelÄ.
Atsakovas mano, kad nepagrįsta 50 Eur suma aprangai, avalynei, patalynei, kadangi vyresnÄlei dukrai iÅ¡augus drabužius, dar tinkamus drabužius galima palikti mažesniajai dukrai, kaip tai daro kitos Å¡eimos. IeÅ¡kovÄ apskaiÄiuodama bÅ«sto iÅ¡laidų dydį, tenkantį vaikui, nenurodo ar tai yra 1/3 viso bÅ«sto iÅ¡laidų, kadangi bÅ«ste gyvena trys asmenys. Nepagrįstos 60 Eur iÅ¡laidos lavinimui ir su tuo susijusiams dalykams, kadangi dukra P. P. yra ikimokyklinio amžiaus vaikas, kas reiÅ¡kia, kad tokia suma jai tikrai nÄra reikalinga. 20 Eur iÅ¡laidos yra tik preziumuojamos, bet visiÅ¡kai nepagrįstos.
TÄvai privalo materialai iÅ¡laikyti savo nepilnameÄius vaikus (LR CK 3.192 str.). Už Å¡ių teisių įgyvendinimÄ visų pirma yra atsakingi abu tÄvai. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnameÄių vaikų poreikiams, tÄvų turtinei padÄÄiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikams vystytis sÄ lygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). SprÄsdamas klausimÄ dÄl vaikui priteistino iÅ¡laikymo dydžio, teismas turi derinti LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintÄ prioritetinÄs vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kurio esmÄ â visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (LR CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiÅ¡kia, kad vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tÄvų turtinÄs padÄties (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Ä®statyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tÄvų turtinÄs padÄties principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnameÄio vaiko poreikių ir tÄvų galimybÄs Å¡iuos poreikius tenkinti. Vykdydami Å¡iÄ prievolÄ, tÄvai užtikrina savo nepilnameÄių vaikų teisÄ Ä¯ tinkamam vystymuisi bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.
Nustatyta, jog Å¡alys, bÅ«damos santuokoje, susilaukÄ dviejų nepilnameÄių vaikų: dukters D. P. ir dukters P. P.. Vaikai gyvena kartu su motina, kuri sudaro tinkamas gyvenimo ir buities sÄ lygas. NepilnameÄiai vaikai specialiųjų poreikių neturi. SoDra duomenimis, ieÅ¡kovÄ laikotarpiu nuo 2002-05-06 iki 2007-04-27 dirbo (duomenys neskelbtini),vidutinis darbo užmokestis 300 Eur per mÄnesį neatskaiÄius mokesÄių, nuo 2009-07-08 iki 2015-07-31 dirbo (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis 550 Eur, neatskaiÄius mokesÄių, nuo 2015-03-12 iki dabar (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis netaskaiÄius mokesÄių 550 Eur.
IeÅ¡kovÄ yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, neįgalumo neturi, turi pareigÄ iÅ¡laikyti du nepilnameÄius vaikus. Byloje esanÄiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirbo M. E. as, vidutinÄs atsakovo pajamos per mÄnesį sudarÄ apie 2740,64 Eur, nuo 2018-08-22 dirba (duomenys neskelbtini), dažytoju, vidutinÄs atsakovo pajamos per mÄnesį sumažÄjo 8 procentais nei prieÅ¡ tai buvusioje darbovietÄje. Atsakovas yra sveikas, pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, turi pareigÄ iÅ¡laikyti du nepilnameÄius vaikus.
Atsižvelgiant į tai, jog abiejų tÄvų pareiga teikti iÅ¡laikymÄ savo vaikams yra vienoda, taip pat į tai, jog nepilnameÄiai vaikai neturi specialiųjų poreikių, teismas vertina, jog iÅ¡laikymas periodinÄmis iÅ¡mokomis labiausiai atitiktų nepilnameÄių vaikų interesus. PažymÄtina, kad įstatymai nenustato jokio iÅ¡laikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tÄvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavÄs Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tÄvų turtinÄs padÄties bei galimybių taikymÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dÄl vaikui teiktino iÅ¡laikymo iÅ¡ abiejų tÄvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtinÄ poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mÄnesio alga. IÅ¡laikymo dydis pirmiausia siejamas su vaiko poreikiais ir tÄvų turtine padÄtimi, todÄl, jei tÄvų turtinÄ padÄtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius iÅ¡laikymo dydis, jei ne â tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. lapkriÄio 10 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
TaÄiau koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkreÄias bylos aplinkybes. Sprendžiant dÄl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tÄvų turtinei padÄÄiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tÄvų turtinÄs padÄties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tÄvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.
Teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tÄvų turtinÄ padÄtis. 2016-04-08 Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinÄje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas iÅ¡laikymo dydis nesietinas su minimaliÄ ja mÄnesine alga (žr. pirmiau nurodytÄ ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mÄnesinÄs algos dydžio iÅ¡laikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, todÄl teismas turi ne pareigÄ , o teisÄ vadovautis Å¡iuo kriterijumi.
IeÅ¡kovÄ praÅ¡o priteisti dviem nepilnameÄiams vaikams iÅ¡laikymÄ po 400 Eur periodinių iÅ¡mokų kiekvienam vaikui, mokamų kiekvienÄ mÄnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo iki kiekvieno jų pilnametystÄs. IeÅ¡kovÄ nurodo, kad vieno vaiko iÅ¡laikymui per mÄnesį yra reikalinga 600 Eur suma. Teismo vertinimu, praÅ¡oma suma yra užkelta, nesietina su bÅ«tiniausiais vaikų poreikiais. IeÅ¡kovÄ nurodo, kad iÅ¡laidos lavinimuisi, kitos su lavinimusi susijusios iÅ¡laidos sudaro 60 Eur per mÄnesį, taÄiau tai pagrindžianÄių įrodymų nepateikia.
PažymÄtina, kad iÅ¡ teismui pateiktos Sporto mokymo sutarties, matyti, kad nepilnametÄ P. P. lanko krepÅ¡inio treniruotes, kurios vidutiniÅ¡kai per mÄnesį kainuoja 22 Eur, daugiau duomenų apie nepilnameÄių vaikų lankomus mokamus papildomus užsiÄmimus byloje nepateikta. IeÅ¡kovÄ nurodo, kad iÅ¡laidos transportui, telekomunikacijai, laisvalaikiui sudaro 50 Eur per mÄnesį, taÄiau tai pagrindžianÄių duomenų nÄra pridedama. VisiÅ¡kai nÄra aiÅ¡ku ieÅ¡kovÄs nurodytos kitos iÅ¡laidos, kurios sudaro 20 Eur per mÄnesį.
Teismas pripažįsta, kad iÅ¡laidos maistui yra bÅ«tinos, taÄiau teismo vertinimu nurodytos 240 Eur (180 Eur per mÄnesį maistui, maitinimas mokykloje 60 Eur per mÄnesį) iÅ¡laidos maistui yra padidintos ir nepagrįstos. IeÅ¡kovÄ Ä¯ bylÄ pateikÄ kvitus iÅ¡ vaistinių, taÄiau patikslintame ieÅ¡kinyje nÄra detalizuojama dÄl vaikų ligų, naudojamų specifinių vaistų. PažymÄtina, jog kai kurie kvitai yra neįskaitomi. Taip pat yra pateikiamas kvitas iÅ¡ D. Ä. privataus stomatologo kabineto, taÄiau iÅ¡ jo nÄra aiÅ¡ku, kam ir kokia buvo atliekama procedÅ«ra.
Kadangi abi Å¡alys yra darbingo amžiaus, byloje nÄra pateikta įrodymų dÄl sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasÄių, nepriklausanÄių nuo jų valios, kurios įtakotų jų darbingumÄ ar galimybÄ gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnameÄių vaikų iÅ¡laikymui, Å¡alys turi vienodÄ pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnameÄius vaikus, todÄl teismas iÅ¡ dalies tenkina ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ ir priteisia iÅ¡ atsakovo nepilnameÄių vaikų iÅ¡laikymui po 250 Eur kiekvienam vaikui mokamų periodinių iÅ¡mokų nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, 2017-07-28, iki kiekvienos jų pilnametystÄs. DÄl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto padalijimo IeÅ¡kovÄ praÅ¡o dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ , esantį bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, J.
P. natÅ«ra priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinÄ rinkos vertÄ 3900 Eur, o atsakovui natÅ«ra priteisti žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), plotas 0,0589 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinÄ rinkos vertÄ 1870 Eur bei automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinÄ rinkos vertÄ 3150 Eur. Priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 560 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkanÄiÄ mažesnÄ natÅ«ra priteistino bendro turto dalį.
Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o ieÅ¡kovei natÅ«ra priteisti asmeninÄs nuosavybÄs teise automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinÄ rinkos vertÄ 3900 Eur, bei žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), plotas 0,0589 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinÄ rinkos vertÄ 1870 Eur. VÄ® âRegistrų centrasâ duomenimis Å¡alys bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs teise įgijo šį privalomÄ registruoti nekilnojamÄ jį turtÄ :0,0589 ha žemÄs sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
VÄ® âRegitraâ pažyma nustatyta, kad Å¡alims bÅ«nant santuokoje, atsakovo vardu yra registruota transporto priemonÄ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Byloje esantis (duomenys neskelbtini)ValstybinÄs kelių tarnybos Europos ekonominÄs erdvÄs Transporto priemonÄs registracijos liudijimas patvirtina, kad L. P. vardu 2014-05-16 įregistruota nuosavybÄs teisÄ Ä¯ transporto priemonÄ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
GinÄo dÄl turto verÄių tarp Å¡alių nÄra. LR CK 3.127 str. nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinÄ nuosavybÄ sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kÄlimo dienos arba iki teismo sprendimo priÄmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgdamas į nepilnameÄių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klÄ ar jo turtinÄ padÄtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnÄ turto dalį (LR CK 3.123 str. 1 d.).
Taikant LR CK 3.123 str. 1 d. nuostatÄ dÄl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dÄl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo nepilnameÄiai vaikai D. P. ir P. P. lieka gyventi su motina J. P., atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) ir neplanuoja grįžti gyventi į LietuvÄ , į tai, kad (duomenys neskelbtini) gyvena ieÅ¡kovÄs motina bei tai, kad atsakovas praÅ¡o nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ , teismo vertinimu, Å¡ioje civilinÄje byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs, sudaranÄios pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių padalinimo principo.
Nutraukiant santuokÄ , sutuoktinių turtas dalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertÄ ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (LR CK 3.127 str. 3 d.). Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieÅ¡kovÄ nuo gyvenimo su atsakovu skyriumi pradžios realiai viena valdo, transporto priemonÄ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), o atsakovas vienas valdo transporto priemonÄ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taip pat tai, kad Å¡alys dÄl objektyvių aplinkybių negali gyventi kartu ir disponuoti vienu bendru nekilnojamuoju turtu, teismas sprendžia, kad Å¡alių teisÄti interesai bei lÅ«kesÄiai nebus pažeisti po santuokos nutraukimo Å¡alių nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ padalinus tokiu bÅ«du: transporto priemonÄ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinÄ rinkos vertÄ 3900 Eur, bei žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), plotas 0,0589 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinÄ rinkos vertÄ 1870 Eur, po santuokos nutraukimo asmeninÄs nuosavybÄs teise priteisiant ieÅ¡kovei J.
P., o atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninÄs nuosavybÄs teise priteisiant transporto priemonÄ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinÄ rinkos vertÄ 3150 Eur, nepriteisiant piniginÄs kompensacijos atsakovui ir ieÅ¡kovÄs už jai tenkanÄiÄ didesnÄs vertÄs turto dalį. DÄl ieÅ¡kovÄs reikalavimo padalinti Å¡eimos santaupas IeÅ¡kovÄ J. P. patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo pusÄ Å¡eimos santaupų, kas sudaro 16 241,60 Eur.
Nurodo, jog piniginių lÄšų esanÄių jungtine sutuoktinių nuosavybe, suma yra lygi 255 000 NOK, kas atitinka 112 158,05 Lt, kas sudaro 32 483,21 Eur. PraÅ¡omos padalinti santaupos yra iÅ¡ atsakovo darbinių pajamų. Atsakovas su tokiu ieÅ¡kovÄs reikalavimu nesutinka nurodydamas, kad jo banko sÄ skaitoje buvusios lÄÅ¡os buvo naudojamos Å¡eimos reikmÄms. IÅ¡ pateiktų banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad 2010 m. spalio 9 d. buvo iÅ¡imta 50 000 NOK, t.y. 5195,18 Eur, kurie su ieÅ¡kovÄs žinia ir sutikimu buvo paskolinti Å¡eimos draugams E. ir A.
R. garažo pirkimui. Å ie draugai pinigus grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei ir atsakovui bÅ«nant kartu; 2011 m. vasarÄ iÅ¡ sÄ skaitos buvo iÅ¡imta 35 000 NOK, t.y. 3636,63 Eur, skirtų keliauti nuomotu automobiliu į KroatijÄ ; 2012 m. sausio mÄnesį buvo iÅ¡imta 106 442 NOK, t.y. 11 059,71 Eur skirtų Å¡eimos automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimui; 2012 m. sausio mÄnesį Å¡alys keliavo į AustrijÄ slidinÄti, dÄl ko iÅ¡ sÄ skaitos buvo iÅ¡imta 40 000 NOK, t.y. 4156,15 Eur; 2012 m. balandžio mÄnesį iÅ¡ sÄ skaitos buvo iÅ¡imta 25 000 NOK, t.y. apie 2597,59 Eur, kurie su ieÅ¡kovÄs žinia ir sutikimu buvo paskolinti bendram draugui T.
Ä. automobilio įsigijimui. LR CK 3.88 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, koks turtas yra laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Å io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrÄ ja jungtine nuosavybe yra laikytinas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. LR CK 3.92 str. 5 d. reglamentuoja, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisÄ be kito sutuoktinio sutikimo atidaryti banko depozitinÄ sÄ skaitÄ savo vardu ir laisvai disponuoti joje esanÄiomis lÄÅ¡omis, jeigu tos piniginÄs lÄÅ¡os nebuvo perduotos bendrojon jungtinÄn nuosavybÄn. IeÅ¡kovÄ praÅ¡o priteisti jai pusÄ Å¡eimos santaupų, t.y. 16 241,60 Eur, buvusių atsakovo L.
P. banko sÄ skaitoje, nurodydama, kad tai yra bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, kuri turi bÅ«ti dalinama. IeÅ¡kovÄ nedetalizuoja praÅ¡omos priteisti sumos, nenurodo santaupų apskaiÄiavimo tvarkos, taip pat nedalina savo banko sÄ skaitose buvusių piniginių lÄšų. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovÄ patvirtino, kad iki 2013 metų vidurio ji naudojosi atsakovui priklausanÄia Swedbank AB banko kortele, į kuriÄ atsakovas iÅ¡važiuodamas į (duomenys neskelbtini) pervesdavo 2,5 mÄn. 2000-3000 Lt kol jis bÅ«davo (duomenys neskelbtini).
Taip pat ieÅ¡kovÄ patvirtino, kad kartu su visa Å¡eima vykdavo atostogauti, pirko automobilį. IÅ¡ byloje pateiktų J. P. SEB banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad L. P. periodiÅ¡kai pervesdavo skirtingo dydžio sumas į J. P. sÄ skaitÄ . LR CPK 178 straipsnyje nurodyta, jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybÄmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinÄti. TaÄiau, nagrinÄjamu atveju, ieÅ¡kovÄ nepateikÄ jokių duomenų, kurie leistų teismui vertinti, kad atsakovas pinigines lÄÅ¡as esanÄias jo banko sÄ skaitoje naudojo tik asmeninių poreikių tenkinimui.
Taigi, teismas įvertinÄs bylos medžiagÄ , tame tarpe Å¡alių paaiÅ¡kinimus, taip pat įvertinÄs tai, kad ieÅ¡kovÄ nedetalizavo praÅ¡omų priteisti Å¡eimos santaupų buvusių atsakovo banko sÄ skaitoje apskaiÄiavimo, nepateikÄ Ä¯rodymų, pagrindžianÄių, kad atsakovas visas banko sÄ skaitoje esanÄias lÄÅ¡as naudojo tik asmeninių poreikių tenkinimui, o ne Å¡eimos poreikių tenkinimui, ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ priteisti pusÄ Å¡eimos santaupų atmeta, kaip nepagrįstÄ .
DÄl ieÅ¡kovÄs reikalavimo priteisti pusÄ tretiesiems asmenims Å¡eimos suteiktų paskolų IeÅ¡kovÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo ½ dalį tretiesiems asmenims Å¡eimos suteiktų paskolų, kas sudaro 3897,88 Eur. Nurodo, kad atsakovas Å¡eimos draugams paskolino Å¡eimos santaupų iÅ¡ viso už 7795,77 Eur, taÄiau vÄliau grÄ Å¾inti pinigai nebuvo panaudoti Å¡eimos poreikiams. Atsakovas su Å¡iuo ieÅ¡kovÄs reikalavimu nesutinka, nes su ieÅ¡kovÄs žinia ir sutikimu Å¡eimos draugams A. ir A.
R. garažo pirkimui buvo paskolinta 5195,18 Eur, o draugui T. Ä. automobilio įsigijimui buvo paskolinta 2597,59 Eur. RaÅ¡ytinÄs paskolos sutartys nebuvo sudaromos, teismo posÄdžio metu liudytojais apklausti A. ir A. R., T. Ä. patvirtino, kad minÄtos pinigų sumos buvo paskolintos, o vÄliau grÄ Å¾intos grynais pinigais, nei ieÅ¡kovÄ nei atsakovas nekÄlÄ reikalavimo dÄl neįvykdytų prievolių. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovÄ negalÄdama įvardinti, kokioms konkreÄioms asmeninÄms reikmÄms atsakovas panaudojo treÄiųjų asmenų grÄ Å¾intas paskolas, o taip pat nepateikdama jokių tai pagrindžianÄių įrodymų, neįrodÄ, kad praÅ¡oma priteisti suma už paskolintas pinigines lÄÅ¡as tretiesiams asmenims buvo panaudota asmeniniams atsakovo, o ne Å¡eimos poreikiams tenkinti, todÄl šį ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ atmeta, kaip nepagrįstÄ .
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui â proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.
IeÅ¡kovÄs patikslintas ieÅ¡kinys ir atsakovo patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinys patenkinti iÅ¡ dalies, t.y. patikslintas ieÅ¡kinys 70 proc., patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinys 40 proc. 2018 m. birželio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nutarta atidÄti ieÅ¡kovei J. P. likusį 463 Eur žyminio mokesÄio sumokÄjimÄ iki sprendimo byloje priÄmimo. Kadangi ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys patenkinti iÅ¡ dalies, iÅ¡ ieÅ¡kovÄs valstybÄs naudai priteistina 139 Eur žyminio mokesÄio dalis, kurios sumokÄjimas ieÅ¡kovei buvo atidÄtas iki sprendimo priÄmimo.
IeÅ¡kovÄ nepateikÄ Ä¯ bylÄ Ä¯rodymų dÄl patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Atsakovas pateikÄ Ä¯rodymus, patvirtinanÄius, kad jis patyrÄ 8075,87 Eur atstovavimo bei kitų bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Kadangi Å¡ioje byloje buvo pareikÅ¡tas ne tik ieÅ¡kinys, bet ir prieÅ¡ieÅ¡kinys, teismas atstovavimo iÅ¡laidas priteisia patenkintų ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, t.y. atsakovui L. P. iÅ¡ ieÅ¡kovÄs J. P. priteisia 3230,34 Eur jo patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
BylinÄjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokÄjimo ieÅ¡kovÄ atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybÄs biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Kadangi ieÅ¡kovÄ pagal įstatymÄ buvo atleista nuo žyminio mokesÄio mokÄjimo už reikalavimÄ dÄl iÅ¡laikymo nepilnameÄiams vaikams priteisimo, ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies iÅ¡ atsakovo į valstybÄs biudžetÄ priteistina 68 Eur žyminio mokesÄio. NagrinÄjant civilinÄ bylÄ , teisme patirtos 6,62 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinÄjamoje byloje sudaro didesnÄ nei 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumos (LR CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsÄjo 23 įsakymas âDÄl minimalios valstybei priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymoâ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)), tuo tarpu iÅ¡laidos susidarÄ dÄl abiejų Å¡alių procesinių dokumentų ir teismo dokumentų siuntimo, teismas iÅ¡laidų sumÄ padalina per pusÄ kiekvienai Å¡aliai, t.y. po 3,31 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str. teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. SantuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinÄs metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp J. P. (iki santuokos â B.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dÄl atsakovo kaltÄs. Po santuokos nutraukimo atsakovui L. P. palikti jo pavardÄ â P., ieÅ¡kovei J.
P. palikti jos santuokos metu turÄtÄ pavardÄ â P.. Priteisti iÅ¡ atsakovo L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovÄs J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2000 Eur (du tÅ«kstanÄius eurų) neturtinÄs žalos atlyginimo. Nustatyti nepilnameÄių vaikų D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su jų motina J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje. Priteisti iÅ¡ atsakovo L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnameÄiams vaikams D.
P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinÄmis iÅ¡mokomis â po 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) kiekvienam vaikui kas mÄnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2017-07-28, iki vaikų pilnametystÄs, lÄÅ¡as kasmet indeksuojant VyriausybÄs nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , pavedant Å¡ias lÄÅ¡as uzufrukto teise valdyti ieÅ¡kovei J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) SprendimÄ dalyje dÄl iÅ¡laikymo nepilnameÄiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti, kad atsakovas L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) susitinka ir bendrauja su nepilnameÄiais vaikais D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ anksto su vaikų motina J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) suderinÄs bendravimo laikÄ ir vietÄ . Po santuokos nutraukimo asmeninÄs nuosavybÄs teise ieÅ¡kovei J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti transporto priemonÄ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinÄ rinkos vertÄ 3900 Eur, bei žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), plotas 0,0589 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vidutinÄ rinkos vertÄ 1870 Eur.
Po santuokos nutraukimo asmeninÄs nuosavybÄs teise atsakovui L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti transporto priemonÄ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinÄ rinkos vertÄ 3150 Eur. Kitus patikslinto ieÅ¡kinio ir patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybÄs naudai 139 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt devynis eurus) žyminio mokesÄio. Å i suma turi bÅ«ti įmokÄta į ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.
Priteisti iÅ¡ atsakovo L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybÄs naudai 68 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) žyminio mokesÄio. Å i suma turi bÅ«ti įmokÄta į ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3230,34 Eur (tris tÅ«kstanÄius du Å¡imtus trisdeÅ¡imt eurų ir 34 ct) atsakovo patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybÄs biudžetÄ po 3,31 Eur (tris eurus 31 ct) iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jį į ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660). Sprendimui įsiteisÄjus panaikinti 2017 m. rugpjÅ«Äio 30 d.Vilniaus miesto apylinkÄs teismo nutartimi Å¡ioje civilinÄje byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.
Ä®siteisÄjusio sprendimo kopijÄ nusiųsti CivilinÄs metrikacijos skyriui, kad Å¡is įregistruotų santuokos nutraukimo faktÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ . TeisÄja Lina TamuleviÄienÄ