Legislator Case Law & Legislation
caf507a2-221c-4405-a3ca-1315c9704052 AI generated

caf507a2-221c-4405-a3ca-1315c9704052 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number caf507a2-221c-4405-a3ca-1315c9704052
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

P., atsakovo atstovui advokatui Raimundui Jurkai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui L. P. dėl santuokos nutraukimo, turto įgyto santuokoje padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo, neturtinės žalos atlyginimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir pagal atsakovo L.

Legislator headnote

AI generated

caf507a2-221c-4405-a3ca-1315c9704052 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Gimus antrai dukrai, 2013 m. vasarį atsakovas iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini), pokalbiai su atsakovu retėjo, vienas kitam pradėjo nebeskambinti. Grįžęs Velykoms atostogų, atsakovas buvo piktas, todėl palikęs Å¡eimÄ iÅ¡važiavo Å¡vęsti su draugais. 2013 m. birželį atsakovas iÅ¡ viso nustojo bendrauti su ja ir dukromis, o 2013 m. liepos mėnesį pradėjo gyventi atskirai. Ji siÅ«lė tvarkytis skyrybas, bet atsakovas prašė neskubėti, nes jo nauji santykiai su kita moterimi yra labai Å¡viežūs ir nėra ko skubėti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-318-897/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29631-2017-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3; (S) 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.2.3.8; 2.3.2.6.1; 2.3.4.4.2; 3.2.3.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė, sekretoriaujant Audronei Glambienei, Dovilei Toleikienei, dalyvaujant ieškovei J. P., ieškovės atstovui advokatui Eduardui Zaleskiui, atsakovui L.

P., atsakovo atstovui advokatui Raimundui Jurkai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui L. P. dėl santuokos nutraukimo, turto įgyto santuokoje padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo, neturtinės žalos atlyginimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir pagal atsakovo L.

P. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. P. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų iÅ¡laikymo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė galutiniu patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) tarp jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės; priteisti iÅ¡ atsakovo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti santuokos metu turėtÄ pavardę „P.“, atsakovui – pavardę „P.“; nepilnamečių vaikų D.

P. ir P. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su vaikų motina ieÅ¡kove J. P.; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui po 400 Eur dydžio periodines iÅ¡mokas kiekvienam vaikui, mokant kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, Å¡ias lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ir uzufrukto teise pavedant jas tvarkyti vaikų motinai ieÅ¡kovei J. P.; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei priteisti natÅ«ra automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3900, pusę Å¡eimos santaupų, kas sudaro 16 241,60 Eur, pusę tretiesiams asmenims Å¡eimos suteiktų paskolų, kas sudaro 3897,88 Eur, o atsakovui po santuokos nutraukimo priteisti natÅ«ra žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), plotas 0,0589 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1870 Eur, natÅ«ra automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3150 Eur, pusę Å¡eimos santaupų, kas sudaro 16 241,60 Eur, pusę tretiesiams asmenims Å¡eimos suteiktų paskolų, kas sudaro 3897,88 Eur; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 560 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ mažesnę natÅ«ra priteistinÄ bendro turto dalį; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai visas pastarosios patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad atsakovas ilgÄ laikÄ buvo neiÅ¡tikimas bei nelojalus ieÅ¡kovei ir Å¡eimai, gyvendamas ir dirbdamas (duomenys neskelbtini) turėjo ir turi kitÄ moterį, atsakovas fiziÅ¡kai bei psichologiÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ ieÅ¡kovę, savo tokiu nepagarbiu ir neleistinu elgesiu sugriovė Å¡alių Å¡eimÄ , dėl ko santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. IeÅ¡kovė įvertinusi visas reikÅ¡mingas aplinkybes, t.y. turėtas santuokines viltis, patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , asmeninį pažeminimÄ , prarastÄ laikÄ , kurį galėjo skirti asmeniniam profesiniam tobulinimui, patirtÄ ilgalaikį emocinį sukrėtimÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus bei Å¡irdgėlÄ dėl netinkamo ir amoralaus atsakovo elgesio bei dėl su santuokos sudarymu susijusių lÅ«kesčių pažeidimÄ , praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos.

Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta su ieÅ¡kove, nes nepilanmečiai vaikai nuo pat gimimo gyvena kartu su ieÅ¡kove, kuri viena jais rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri, kadangi atsakovas pastoviai bÅ«na iÅ¡vykęs ir su Å¡eima negyvena, o su vaikais matosi labai epizodiÅ¡kai ir nereguliariai, vaikai yra labai prisirišę prie ieÅ¡kovės. Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovė neprieÅ¡tarauja dėl vaikų bendravimo su atsakovu. IeÅ¡kovė nepraÅ¡o aiÅ¡kiai apibrėžti nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su atsakovu, kadangi nepilnamečių vaikų geriausius interesus atitiktų geranoriÅ¡kas susitarimas dėl bendravimo tvarkos.

IeÅ¡kovė atsižvelgdama į tai, kad atsakovo turtinė padėtis iÅ¡ esmės yra geresnė nei ieÅ¡kovės, o dėl rÅ«pinimosi kasdieninėmis vaikų ir Å¡eimos reikmėmis, ieÅ¡kovė negalėjo tinkamai realizuoti savo gebėjimų ir įgauti geresnės profesinės kvalifikacijos, nes buvo užimta kasdienių Å¡eimos poreikių tenkinimu, kas sÄ lygoja mažesnes ieÅ¡kovės pajamas, praÅ¡o nustatyti atsakovui tenkančiÄ didesnę finansinę dalį prisidedant prie nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo.

Vieno nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 600 Eur suma. Kadangi atsakovui netenka kasdienės rÅ«pinimosi vaikais naÅ¡ta, dėl ko jis turi daugiau galimybių ir laiko skirti veiklai, iÅ¡ atsakovo priteistina po 400 Eur kiekvienai kiekvienÄ mėnesį D. P. ir P. P. iÅ¡laikymui. IeÅ¡kovė teismo praÅ¡o santuokoje įgytÄ Å¡alių turtÄ ir įsipareigojimus padalinti Å¡alims lygiomis dalimis, t.y. po ½ turto dalį, o už ieÅ¡kovei tenkančiÄ mažesnę natÅ«ra priteistino turto vertę, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisti 560 Eur kompensacijÄ .

Teismo posėdžių metu ieÅ¡kovė palaikė patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti pilnai, o atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Papildomai teismo posėdžių metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) m. susituokė iÅ¡ meilės, gimė dukra, visus bendro gyvenimo metus atsakovas tvirtino, kad niekada neieÅ¡kos kitos moters ir neiÅ¡duos jos. Gimus dukrai ji nedirbo, nes abu su atsakovu nusprendė, kad ji rÅ«pinsis dukra. Iki 2008 m., kad bÅ«tų mažesnės iÅ¡laidos, persikėlė gyventi į kaimÄ , o atsakovas važinėjo dirbti į (duomenys neskelbtini).

Jos pusbrolis paskambino jai ir paklausė, ar ji iÅ¡leis L. (atsakovÄ ) dirbti į (duomenys neskelbtini), ji sutiko. 2006 m. vasarÄ atsakovas iÅ¡važiavo dirbti į (duomenys neskelbtini) ir nuo tada atsakovas periodiÅ¡kai važiuodavo dirbti į (duomenys neskelbtini), kartais grįždamas į LietuvÄ . 2007 metais atsakovas dirbo statybose Lietuvoje, nes (duomenys neskelbtini) neteko darbo. 2007 m. pavasarį atsakovas vėl iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini), įsidarbino įmonėje, kurioje dirbo ilgai. 2008 m. uždirbus pinigų, nusprendė pirkti sklypÄ ir statytis namÄ .

BÅ«damas (duomenys neskelbtini) atsakovas nupirko jai kompiuterį, kad galėtų bendrauti Skype, iÅ¡ pradžių bendravo daug ir dažnai. Kai atsakovas grįždavo į LietuvÄ , į jos priekaiÅ¡tus, kad jis (duomenys neskelbtini) susiras kitÄ , prisiekinėjo, kad myli jÄ . Atsakovas iÅ¡sivežti judviejų su dukra į (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybės, nes tai bÅ«tų per didelės iÅ¡laidos ir negalėtų susitaupyti namo Lietuvoje statyboms. Atsakovui tiko, kad ji nedirba ir net ragindavo nedirbti, tikino, kad pakaks jo uždirbamų lėšų. 2008 m. liepos mėnesį ji išėjo į darbÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡sinuomojo butÄ ir su dukra gyveno (duomenys neskelbtini).

Tuo metu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atsakovas grįždavo į (duomenys neskelbtini) nuomojamÄ butÄ . 2010 m. rudenį atsakovas stipriai supyko, kad ji vėlai vakare neįsijungė kompiuterio ir nepabendravo su juo, apkaltino, kad ji jau ne viena miega. Grįžęs 2010 m. lapkritį pradėjo smurtauti dėl to įvykio, kad ji naktį nesutiko keltis ir pasijungti kompiuterį pabendravimui su juo. 2011 m. sausį ji atleido jam už panaudotÄ smurtÄ , gyveno vėl gražiai, važiavo į keliones, slidinėti į KroatijÄ ir pan. 2012 m. ji tapo nėščia, atsakovas tuo džiaugėsi, bet grįžęs 2012 m. gruodį jau buvo piktas, priekaiÅ¡tavo, kad ji rodė blogÄ nuotaikÄ per Å¡ventes.

Gimus antrai dukrai, 2013 m. vasarį atsakovas iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini), pokalbiai su atsakovu retėjo, vienas kitam pradėjo nebeskambinti. Grįžęs Velykoms atostogų, atsakovas buvo piktas, todėl palikęs Å¡eimÄ iÅ¡važiavo Å¡vęsti su draugais. 2013 m. birželį atsakovas iÅ¡ viso nustojo bendrauti su ja ir dukromis, o 2013 m. liepos mėnesį pradėjo gyventi atskirai. Ji siÅ«lė tvarkytis skyrybas, bet atsakovas prašė neskubėti, nes jo nauji santykiai su kita moterimi yra labai Å¡viežūs ir nėra ko skubėti.

Pasiėmęs vyresniÄ jÄ dukrÄ dažnai elgdavosi neatsakingai, gerdavo tiek, kad sunkiai bepakalbėdavo. Nuo tada į jos sÄ skaitÄ atsakovas pervesdavo 1000 Lt dukrų iÅ¡laikymui, bet bendrauti net ir su dukromis neberasdavo laiko. Kurį laikÄ buvo nustojęs pervedinėti pinigus, bet jai pasakius, kad jos neturi iÅ¡ ko pragyventi, pradėjo siųsti po 800 Lt. Kai atsakovÄ paliko jo meilužė - bandė taikytis. 2014 m. gruodžio 31 d. paskambino jo sesė ir pakvietė į svečius, atsakovas prie visų pasirodė girtas, puolė muÅ¡tis, atiminėti maÅ¡inos raktelius, jo motinai pavyko atimti iÅ¡ atsakovo dokumentus ir joms pavyko iÅ¡važiuoti iÅ¡ ten, kad netraumuotų vaikų.

PasiÅ«lius vėl tvarkytis dokumentus, atsakovas teigė, kad gyvens ir toliau taip, kad važiuos dirbti į (duomenys neskelbtini) ir grįš į namus. Nuo tada atsakovas su ja visiÅ¡kai nebendravo, o dukroms paskambindavo kartÄ Ä¯ mėnesį, grįžęs į LietuvÄ su dukromis retai pasimatydavo, nes Lietuvoje jis atostogauja ir savo atostogų laiko neeikvos skyrybų procesui. IÅ¡ atsakovo gyvenime nėra sulaukusi priekaiÅ¡tų, kad ji yra netvarkinga, prieÅ¡ingai – atsakovas jai priekaiÅ¡tavo, kad ji vis tvarkosi ir tvarkosi, vietoj to, kad prie jo prigultų.

Mano, kad jų Å¡eimoje iÅ¡laidavo atsakovas, ji siÅ«lė skaičiuoti, nes iÅ¡leisdavo per daug, bet atsakovas sakė, kad nereikia vesti biudžeto, jei perka - vadinasi reikia. Grynų pinigų atsakovas nepalikdavo, tik kreditinę kortelę. Jai bÅ«davo gaila leisti pinigus, kuriuos jis sunkiai uždirba (duomenys neskelbtini), bÅ«damas vienas, be Å¡eimos. Norėjo taupyti namo statybai, drabužius sau pirko kuo pigiau ar net neÅ¡iodavo atiduotus, vaikams - lygiai taip pat. Atsakovas grįždavęs į LietuvÄ apsipirkdavo Panoramoje, Akropolyje ir pasipuošęs iÅ¡važiuodavo atgal į (duomenys neskelbtini).

Nuo santuokos sudarymo gyveno iki 2014 m. balandžio. Dėl smurto į policijÄ nesikreipė, nes jį mylėjo ir nenorėjo, kad kiltų problemų, manė, kad tai dėl alkoholio, o blaivus atsakovas elgdavosi normaliai. Policijos nekvietė ir kai atsakovas smurtavo gruodžio 31 d. svečiuose, nes tai buvo ne jos namai, o anytos, todėl ji į ne savo namus nekvietė policijos. Po panaudoto smurto į medikus nesikreipė, bet mėlynės buvo. IÅ¡važiuodamas į (duomenys neskelbtini) atsakovas palikdavo 2,5 mėn. apie 2000-3000 Lt kreditinėje kortelėje, kuriÄ palikdavo jai naudoti, kol jis (duomenys neskelbtini), o kai grįždavo į LietuvÄ - tÄ kortelę naudodavo atsakovas.

IÅ¡ tų pinigų pirkdavo bilietus ir atsakovui, ir jo draugui, draugas pinigus už bilietus atsakovui grÄ Å¾indavo, bet atsakovas jai tų pinigų negrÄ Å¾indavo. 2006, 2007 metais ji nedirbo, nuo 2008 m. liepos pradėjo dirbti, gaudavo 1400 Lt., dirbo iki pat dekretinių atostogų. Dviejų kambarių buto Vilniuje nuoma mėnesiui kainavo 450 Lt, už nuomÄ , kai grįždavo į LietuvÄ sumokėdavo atsakovas. Apie 700 Lt mėnesiui iÅ¡eidavo mokesčiams (komunaliniai, bÅ«reliai, televizija, telefonas, Internetas ir pan.), 1000 Lt maistui.

Per metus 3-4 mėnesius atsakovas bÅ«davo Lietuvoje. 2013 m. liepos mėnesį atsakovas pasiėmė kredito kortelę ir daugiau jau jos ieÅ¡kovei nebepaliko. IntymÅ«s santykiai nutrÅ«ko 2014 m. vasarÄ . FaktiÅ¡kai nuo 2015 m. sausio mėnesio santuoka yra faktiÅ¡kai nutrÅ«kusi. Žemės sklypas yra apleistas, todėl palieka atsakovui, nes jai tokio sklypo nereikia, ji statybomis neužsiims. Jos žiniomis, tretieji asmenys paskolintus pinigus grÄ Å¾ino atsakovui, todėl juos reikia padalinti pusiau. Ä® Å¡eimos santaupas savo pajamų iÅ¡ darbo užmokesčio neįskaičiuoja, nes jos pajamos buvo iÅ¡leidžiamos, o pusė Å¡eimos santaupų 16241,60 Eur yra iÅ¡ atsakovo darbinių santykių.

Už du mėnesius atsakovas gaudavo apie 25000 Lt. Ä® metus kokius du kartus yra iÅ¡leidusi visÄ kreditinėje kortelėje esančiÄ sumÄ . FinansiÅ¡kai jiems niekas nepadėdavo. Gyvenant kaime, ji augindavo viščiukus, daržoves, jos mama augino triuÅ¡ius, kiaules, iÅ¡ kurių buvo daromos deÅ¡ros, laÅ¡iniai. Å iuo metu ji gyvena ten pat, moka 200 Eur nuomos mokestį. Vasaros metu, apie mėnesį, mergaitės bÅ«na kaime. Iki teismo nutarties atsakovas mokėjo abiem vaikams 1200 Lt, 800 Lt, 240 Eur, 280-290 Eur, o dabar abiem vaikams moka 220 Eur.

Jos pačios minusas gal tas, kad per daug leisdavo atsakovui grįžus į LietuvÄ daryti tai, kÄ jis norėjo, nepriekaiÅ¡taudavo, kad atsakovas eitų su draugais, vartotų alkoholį, o ne bÅ«tų su ja, besilaukiančia antros atžalos. Su jos mama atsakovas sutarė gerai, džiaugėsi, kad jos mama labai gera, sutarė ir su jos broliais. Nuo tada, kai jos mama sužinojo, kad atsakovas jÄ smaugė, supyko ant atsakovo ir nenori jo matyti. Su atsakovo mama ji sutaria gerai. Apie kitÄ moterį, vardu O., atsakovas jai pats pasakė 2013 m. birželį.

Vardo atsakovas nenurodė, vardÄ sužinojo iÅ¡ dukters. Jis pats paskui pasakė, kad nuo 2012 m. lapkričio turi kitÄ moterį. BÅ«tų buvę geriau, jei atsakovas bÅ«tų prisipažinęs iÅ¡ karto ir inicijavęs skyrybas, o ne tyčiojęsis visÄ tÄ laikÄ . Akinius dukrai pirmÄ kartÄ iÅ¡rašė 2017 metais. Telefonas dukrai kainavo 160 Eur, abonentas - 4 Eur, Internetas - 7 Eur, bet dažnai dukra virÅ¡ija tÄ sumÄ . Namuose taip pat yra kompiuteris ir galimybė naudotis internetu. Kita dukra tik žaidimams turi telefonÄ , be abonento.

Atsakovas pirmÄ kartÄ prieÅ¡ jÄ smurtavo 2010 m. spalio mėnesį jų nuomojamame bute, kitas sykis buvo 2010 m. gruodį, kai atsakovas grįžo girtas, trečias kartas – 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovo motinos namuose. Ä® policijÄ ir medikus nesikreipė, darbe kolegėms pasipasakojo apie smurtÄ , įmonės direktorė paskambino jos broliams, kad ieÅ¡kovė patyrė smurtÄ . Å iuo metu jos pačios pajamos padidėjo nuo 450 Eur iki 498 Eur, alga pakilo nuo Å¡.m. rugpjūčio mėnesio. IeÅ¡kovės atstovas baigiamosiose kalbose nurodė, kad palaiko ieÅ¡kinį ir praÅ¡o jį tenkinti pilna apimtimi, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti tik toje dalyje, kuria pripažįstami ieÅ¡kinio reikalavimai.

Mano, kad byloje yra įrodyta, kad santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės, nes atsirado trečias asmuo, atsakovas buvo neiÅ¡tikimas, be to, Å¡eimoje atsakovas pradėjo smurtauti ieÅ¡kovės atžvilgiu. Pripažinus, kad santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės, pilna apimtimi tenkintinas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ sÄ skaitų parodo, kad Å¡alys santaupų turėjo, todėl jos turi bÅ«ti dalintinos, nes neaiÅ¡ku, kur tas santaupas atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai panaudojo savo tikslams.

Lygiai taip pat ieÅ¡kovės naudai turi bÅ«ti priteista pusė tretiesiems asmenims atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai grÄ Å¾intų paskolų. Atsakovui natÅ«ra turi bÅ«ti priteistas žemės sklypas ir automobilis, o ieÅ¡kovei turi bÅ«ti priteista kompensacija už ieÅ¡kovei natÅ«ra tenkančio turto mažesnę dalį. Å alių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove, nes faktiÅ¡kai visÄ laikÄ mergaitės gyvena su mama. IÅ¡ atsakovo mergaičių iÅ¡laikymui turėtų bÅ«ti priteisiama po 400 Eur kiekvienai iki mergaičių pilnametystės. Atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ ir užtikrinti ne tik minimalius vaikų poreikius.

Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintinas tik toje dalyje, kuri neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kinio reikalavimams, nes niekas iÅ¡ liudytojų nepatvirtino atsakovo nurodomų aplinkybių dėl santuokos nutraukimo esant abiejų Å¡alių kaltei. Kadangi atsakovas pradėjo projektavimo ir kitus darbus ginčo žemės sklype, tai žemės sklypas turi atitekti atsakovui, nes ieÅ¡kovei net emociÅ¡kai nėra jokių galimybių tęsti atsakovo pradėtus darbus Å¡alių santuokos metu įgytame žemės sklype. KategoriÅ¡kai nesutiktina su atsakovo reikalavimu susieti santuokos nutraukimÄ su konkrečia data, nes ir po 2014 m. birželio 1 d. buvo tęsiamas Å¡eimyninis gyvenimas.

Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , iÅ¡skyrus tas dalis, kurios atitinka L. P. patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus. Nurodė, kad nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas nedėjo pastangų tiek, kiek tai bÅ«tų buvę reikalinga, jeigu bÅ«tų buvęs noras iÅ¡saugoti griÅ«vančiÄ santuokÄ . Nuolatiniai buitiniai konfliktai, materialinis nepriteklius, negebėjimas susikalbėti dėl bendro taupymo, buitinis apsileidimas, skirtingi požiÅ«riai į higienÄ , gyvenimas ne po savo asmeniniu stogu, o pas ieÅ¡kovės motinÄ , po to kito bÅ«sto nuoma lėmė, kad Å¡alys pavargo viena nuo kitos, galbÅ«t negebėjo iÅ¡sikalbėti, ieÅ¡koti pagalbos, bandyti suprasti vienas kitÄ , iÅ¡klausyti, iÅ¡laikyti asmeninį artumÄ ir intimumÄ , todėl santuoka turėtų bÅ«ti nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad neneigia aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) jis sutiko kitÄ moterį, tačiau tai įvyko bÅ«tent tada, kai su ieÅ¡kove nebeliko jokių faktinių Å¡eimos, santuokinių santykių.

Santuoka faktiÅ¡kai nutrÅ«ko nuo 2014 m. biželio mėnesio. Nesutinka su ieÅ¡kovės praÅ¡oma turto padalinimo tvarka, nes atsižvelgiant į tai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovė Lietuvoje - tikslingiau žemės sklypÄ bei tranporto priemonę po santuokos nutraukimo priteisti ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovės reikalavimai dėl Å¡eimos santaupų, o taip pat tretiesiams asmenims Å¡eimos suteiktų paskolų padalinimo pusiau yra nelogiÅ¡ki, kadangi atsakovas visas Å¡eimos santaupas kartu su ieÅ¡kove naudojo Å¡eimos reikmėms, o ne vien tik sau.

Atsakovas sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta kartu su ieÅ¡kove, sutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu neapibrėžti konkrečios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. KritiÅ¡kai vertintinas ieÅ¡kovės pateiktas nepilnamečių vaikų poreikių apskaičiavimas, kadangi nesuprantama, kaip ieÅ¡kovė gali apskaičiuoti kiekvienam vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ po 600 Eur, jeigu ieÅ¡kovės pajamos per mėnesį sudaro 434,33 Eur, pateikti iÅ¡laidų paskaičiavimai vaikų drabužiams, avalynei, lavinimui, bÅ«sto iÅ¡laidoms yra nepagrįsti.

Atsakovas galutiniu patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei natÅ«ra priteisti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), plotas 0,0589 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobilį (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų D. P. ir P. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina J. P.; po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų D. P. ir P. P. iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo L. P. priteisti po 200 Eur kiekvienai, kas mėnesį Vyriausybės nustatyta tvarka Å¡iÄ sumÄ indeksuojant; po santuokos nutraukimo atsakovui L. P. palikti pavardę “P.”, ieÅ¡kovei “P.”; po santuokos nutraukimo neskirti iÅ¡laikymo buvusiems sutuoktiniams; nustatyti ir taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo J.

P. ir L. P. faktinio gyvenimo skyrium pradžios, t.y. nuo 2014 m. birželio 1 d.; priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas nedėjo pastangų tiek, kiek tai bÅ«tų buvę reikalinga, jeigu bÅ«tų buvęs noras iÅ¡saugoti griÅ«vančiÄ santuokÄ . Nuolatiniai konfliktai, materialinis nepriteklius, negebėjimas susikalbėti dėl bendro taupymo, buitinis apsileidimas, skirtingi požiÅ«riai į higienÄ , gyvenimas ne po savo asmeniniu stogu, o pas ieÅ¡kovės motinÄ , po to kito bÅ«sto nuoma lėmė, kad Å¡alys pavargo viena nuo kitos, negebėjo iÅ¡sikalbėti, ieÅ¡koti pagalbos, bandyti suprasti vienas kitÄ , iÅ¡klausyti, iÅ¡laikyti asmeninį artumÄ ir intimumÄ .

Atsakovas mano, kad dalininat turtÄ teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieÅ¡kovei natÅ«ra priteisti žemės sklypÄ bei automobilį, kadangi atsakovas faktiÅ¡kai gyvena (duomenys neskelbtini) ir bent kol kas neketina grįžti gyventi į LietuvÄ , o taip pat, kad ginčo Å¡alių nepilnamečiai vaikai gyvena ir gyvens su ieÅ¡kove. IÅ¡ pateiktų banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad 2010 m. spalio 9 d. buvo iÅ¡imta 50 000 NOK, t.y. 5195,18 Eur, kurie su ieÅ¡kovės žinia ir sutikimu buvo paskolinti Å¡eimos draugams E. ir A.

R. garažo pirkimui. Å ie draugai pinigus grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei ir atsakovei bÅ«nant kartu; 2011 m. vasarÄ iÅ¡ sÄ skaitos buvo iÅ¡imta 35 000 NOK, t.y. 3636,63 Eur, skirtų keliauti nuomotu automobiliu į KroatijÄ ; 2012 m. sausio mėnesį buvo iÅ¡imta 106 442 NOK, t.y. 11 059,71 Eur skirtų Å¡eimos automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimui; 2012 m. sausio mėnesį Å¡alys keliavo į AustrijÄ slidinėti, dėl ko iÅ¡ sÄ skaitos buvo iÅ¡imta 40 000 NOK, t.y. 4156,15 Eur; 2012 m. balandžio mėnesį iÅ¡ sÄ skaitos buvo iÅ¡imta 25 000 NOK, t.y. apie 2597,59 Eur, kurie su ieÅ¡kovės žinia ir sutikimu buvo paskolinti bendram draugui T.

Č. automobilio įsigijimui. Akivazdu, kad, piniginės lėšos, buvusios atsakovo banko sÄ skaitose, buvo panaudotos ir naudojamos Å¡eimos reikmėms. Atsakovas pritaria ieÅ¡kovės reikalavimui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove, bei neapibrėžtos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais. Atsakovas pagal savo turtinę padėtį ir atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus praÅ¡o iÅ¡ jo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui priteisti po 200 Eur per mėnesį kiekvienam.

Atsakovas taip pat nurodo, kad Å¡alys faktiÅ¡kai kartu nebegyvena ir neveda bendro Å«kio ir nesieja savo bendros ateities nuo 2013 m. birželio mėnesio, todėl esant tokiai padėčiai atsakovas praÅ¡o nustatyti, kad Å¡alių turtinėms teisėms santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukelia nuo 2014 m. birželio 1 d. Teismo posėdžių metu atsakovas L. P. paaiÅ¡kino, kad santuoka buvo nevykusi jau daug metų dėl abiejų kaltės. Ä® santuokoje užgyventÄ turtÄ nepretenduoja ir gali viskÄ palikti ieÅ¡kovei.

Pagal savo finansines galimybes kiekvienai dukrai iÅ¡laikyti gali skirti po 200 Eur kas mėnesį. Žemės sklypas yra netoli kito ieÅ¡kovės turto, todėl nesuvokiama, kodėl ieÅ¡kovei jo nereikia. Po santuokos, kuri įvyko (duomenys neskelbtini) m., Å¡eimyninis gyvenimas truko labai trumpai. Sutikdamas 2006 m. iÅ¡važiuoti dirbti į (duomenys neskelbtini) suvokė, kad jiedu santuokoje neina į priekį, todėl pats paprašė ieÅ¡kovės pusbrolio, kad ir jam padarytų darbo vietÄ (duomenys neskelbtini).

Nuo tada santykiai su ieÅ¡kove buvo palaikomi SMS žinutėmis ir telekomunikacijų priemonėmis ir kaskart ėjo tik žemyn. Ä®simintiniausi momentai, tai grįžimai trumpam į LietuvÄ ir dukterų apsikabinimai. Santuoka ilgiau tęstis negalėjo, nes buityje buvo daug tokių momentų, kai nemalonu buvo užeiti namo. Judviejų tarpusavio bendravime buvo labai daug melo, kuris ir liko nesuprastas iki pat Å¡ios dienos. Å eimoje didžiÄ ja dalimi buvo naudojami grynieji pinigai, todėl nesupranta, kodėl ieÅ¡kovė teigia, kad negaudavo iÅ¡ jo grynų.

Kol dirbo Lietuvoje, visi apmokėjimai buvo atliekami grynais pinigais, net ir (duomenys neskelbtini), kol negavo kortelių, pinigus gaudavo grynais. Grynieji pinigai Å¡eimoje labai greitai prapuldavo. 2013 m. gimus antrai dukrai, judviejų santykiai buvo visiÅ¡kai paÅ¡liję ir tuo metu jis jau pažinojo kitÄ moterį, vardu O., nes su ieÅ¡kove judviejų jokia meilė nesiejo, buvo kažkoks nenormalus Å¡eimyninis gyvenimas. Abu yra savo dukroms tėvai, todėl nenori nieko blogo kalbėti apie ieÅ¡kovę, nes ir toliau jiedu turi iÅ¡likti savo dukrų tėvais.

Kalbant apie ieÅ¡kovės higienÄ , tai jam net reikėdavo praÅ¡yti, kad ieÅ¡kovė panaudotų bent jau pieÅ¡tukinį dezodorantÄ . Apie ieÅ¡kovės daromas Å¡eimoje iÅ¡laidas jis nieko nežinodavo. Dėl tvarkymosi namuose buvo kilęs ne vienas konfliktas, klyksmų dėl tvarkos kliÅ«davo ir dukroms. Nors ieÅ¡kovė teigia, kad ji nėra konfliktiÅ¡ka, tačiau barniai kildavo dėl nieko, pvz. kad nuo virvės nenusiėmė savo darbo drabužių. Abu negalėjo susibendrauti ir iÅ¡spręsti konfliktinių situacijų, kad liktų be barnių, jų nekalbadieniai trukdavo iÅ¡tisomis savaitėmis.

Pabuvęs vos porÄ savaičių namuose, jis jau norėdavo grįžti atgal į (duomenys neskelbtini), kur buvo bent jau ramu. Mano, kad 2013 m. birželio mėn. santuoka galutiniai iÅ¡iro. Santykiai tarp jų vien dėl turimų dukrų bus visÄ laikÄ , bet tarp jų, kaip sutuoktinių, santykiai yra nutrÅ«kę jau nuo 2013 m. birželio. Su ieÅ¡kovės broliais santykiai visiÅ¡kai nutrÅ«ko 2007 m., tik pasisveikindavo susitikę, bet draugais nebuvo, su ieÅ¡kovės motina taip pat santykiai ne labai artimi, tik padėdavo, jei kuom reikėdavo.

IeÅ¡kovė disponavo jo vardu turimomis „Swedbank“ paprasta kortele, „Swedbank“ Gold kortele ir „Swedbank“ internetine bankininkyste, jis net nežinojo kodų. 2013 m. jis pasiėmė korteles iÅ¡ ieÅ¡kovės, nebeleido jomis naudotis, bet nuo kada ieÅ¡kovė tomis kortelėmis naudojosi – negali pasakyti. Lietuvoje DNB banke buvo atidaryta sÄ skaita lėšų taupymui, prie kurios priėjimo ieÅ¡kovė neturėjo, tokiu bÅ«du buvo susitaupyta kažkiek pinigų. Bandydavo ieÅ¡kovės klausti, aiÅ¡kintis, kur dingsta didelėmis sumomis pinigai, tačiau ieÅ¡kovė daug dalykų negalėdavo paaiÅ¡kinti, kodėl nesueina patirtos iÅ¡laidos ir jos paaiÅ¡kinimai, kur ir kiek ji iÅ¡leido.

Pakeitus (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ ir darbÄ , teko labai susiveržti diržus, nes pajamos labai sumažėjo. GyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) pakeitė, nes pagal prognozes tas regionas ateityje, apie 2025 m., nebus labai patrauklus gyventi. Dukroms moka po 160 Eur kiekvienai ir grįždamas bei susitikdamas apiperka, kiek galima viskuo, ko reikia. Didžiausias nesutarimas yra dėl mažesniosios dukters, nes ieÅ¡kovė neduoda su ja pasimatyti, o su vyresniÄ ja dukra susisiekia asmeniÅ¡kai, nes ji pakankamai didelė ir jie patys susitaria dėl susitikimų.

Jų Å¡eimoje, kaip ir kiekvienoje, buvo konfliktų, bet jis nėra smurtaujantis vyras, yra pastÅ«męs žmonÄ , kai užėjo nelaiku į kambarį, nes tuo metu jis norėjo pabÅ«ti vienas. IÅ¡ „Swedbank“ AB 2012 metais, 2013 metų pradžioje paskutinius pinigus į savo sÄ skaitÄ persivedė J. P.. Lietuvos DNB banke turėti pinigai iki 2012 m. buvo iÅ¡leisti Å¡eimos labui. (duomenys neskelbtini) DNB banke sÄ skaitos jis neturi. Pinigai buvo iÅ¡imami, naudojami kelionėms, pirktas automobilis, dalis pinigų buvo paskolinta, paskolinti pinigai sugrįžo grynais ir jie taip pat buvo iÅ¡leisti Å¡eimos poreikiams.

Vaikai turėtų patirti tokias iÅ¡laidas, kokias pakelia tėvų uždirbamos pajamos. Vidutinės mėnesio pajamos yra 22000-23000 kronų (apie 2000 Eur). Pragyvenimas (duomenys neskelbtini) yra brangus, jis pats yra priverstas atisakyti kai kurių jam bÅ«tinų dalykų, bet stengiasi iÅ¡silaikyti svetimoje Å¡alyje, dirba po 37 valandas, bet grįžęs į LietuvÄ geriausiu atveju gautų 500 Eur, todėl lieka (duomenys neskelbtini). Už nuomÄ bÅ«sto moka 11000 kronų, bÅ«sto nuoma persikėlus gyventi į kitÄ miestÄ - padidėjo.

Anksčiau jis gyveno palėpėje, o dabar bÅ«stas yra vieno kambario su miegamuoju. Å iuo metu jis negali sau leisti mokytis (duomenys neskelbtini) kalbos, kas kainuodavo po 41 Eur per mėnesį, paskutinį kartÄ mokėsi 2017 m. pradžioje. Å iuo metu santaupoms neturi galimybės atsidėti nė kiek, nes iÅ¡laidos yra tokios, kokios ir gaunamos pajamos. RaÅ¡tu ar konkrečiai žodžiu ieÅ¡kovei nėra pasakęs, kad jų santuoka jau baigta, bet savo elgesiu rodė ieÅ¡kovei, kad santuoka eina iÅ¡irimo link, pvz. miegojo atskiruose kambariuose, nekalbėjo savaitėmis, užsimindavo ieÅ¡kovei, kad ji vienÄ dienÄ prisižais ir pan.

Iki santuokos įregistravimo, kaip pora, draugavo nepilnus metus. Žodžiu abudu susiriedavo labai dažnai. Vienus Naujuosius Metus yra Å¡ventę atskirai, daug buvo tokių Å¡venčių, kad važiuoji kartu vien dėl to, kad tik važiuoti. IeÅ¡kovės reakcija sužinojus, kad jis turi kitÄ moterį buvo kaltinimas iÅ¡davyste, vėliau stengėsi bendrauti su ieÅ¡kove dėl vaikų, bet ne labai sekėsi. 2013 m., kai pasirašė nuomos nutartį su Å¡eimininku, nuo to momento, 2013 m. spalio/lapkričio mėn., jiedu su O. pradėjo gyventi kartu.

O. dukra tuo metu su savo tėvu gyveno Lietuvoje. 2014 m. vasaros atostogoms jis atvažiavo į LietuvÄ be O., ji liko (duomenys neskelbtini). Ilgainiui jiedu su O. iÅ¡siskyrė. (duomenys neskelbtini) jis pradėjo dirbti nuo 19 Eur už valandÄ , per laikÄ alga pakilo iki 22 Eur už valandÄ , pakeitus įmonę - iÅ¡ pradžių jam pasiÅ«lė 20 Eur per valandÄ , ar bus keliama alga – negali pasakyti. Nuo 2025 m. (duomenys neskelbtini) atsisakys benzininių automobilių, o tas regionas, kuriame jis gyveno, laikėsi ant naftos pramonės, darbo palaipsniui jau pradėjo mažėti ir tas jau jausdavosi, teko simuliuoti darbus, t.y. vien tam kad gauti tÄ patį atlygį, tuos pačius darbus pradėjo dirbti ilgiau, tai lėmė gyvenamos vietos pakeitimÄ , nes perspektyvų tame regione nebus.

Dabar gyvena (duomenys neskelbtini) priemiestyje, nes pačiame (duomenys neskelbtini) dar brangesnis pragyvenimas. Skrydžiai į šį miestelį yra pigesni, nei į tÄ regionÄ , kuriame gyveno anksčiau. Su asmeniniu automobiliu važiuoja į žvejybÄ , į kino teatrÄ , į parduotuvę apsipirkti ir pan. Atsakovo atstovas baigiamosiose kalbose prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi. Atsakovas sutinka dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove ir atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nustatymo.

Pati ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu parodė, kad santuokoje su atsakovu pragyveno deÅ¡imt metų, o 2013 m. atsakovas pasiėmė automobilį ir nebegyveno su Å¡eima, norėjo skirtis, bet realių veiksmų nesiėmė. Atsakovas niekada neslėpė, kad yra kita moteris, kuri atsirado ne kaip skyrybų priežastis, o kaip skyrybų pasekmė. Ä®rodymų visuma patvirtina, kad Å¡alys dėl santuokos nutraukimo kaltina vienas kitÄ , kas reiÅ¡kia, kad iÅ¡ tikrųjų santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas pripažino, kad yra pastÅ«męs ieÅ¡kovę, tačiau smurtauti Å¡eimoje atsakovas nesmurtavo ir nėra byloje tai patvirtinančių įrodymų, iÅ¡skyrus abstrakčius teiginius.

Nukrypti nuo lygių dalių principo vaikų iÅ¡laikymo dalyje nėra teisinių pagrindų. IeÅ¡kovė neįrodė tokių vaikų poreikių, kokio iÅ¡laikymo dydžio praÅ¡o joms priteisti. Nesutiktina su ieÅ¡kinio reikalavimu kompensuoti ieÅ¡kovei pusę tretiesiems asmenims paskolintų pinigų, nes liudytojai patvirtino, kad jie skolas P. grÄ Å¾ino, kas reiÅ¡kia, kad pinigai grįžo atgal į Å¡eimÄ . KritiÅ¡kai vertintinas ir ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti ieÅ¡kovei kompensacijÄ už pusę Å¡alių santaupų, nes ieÅ¡kovė skaičiuoja tik atsakovo sÄ skaitoje esančias pajamas, tačiau niekur nemini ir neskaičiuoja bei nedalina jos pajamų.

Be to, ilgÄ laikÄ bÅ«tent ieÅ¡kovė naudojo atsakovo banko kortelę ir leido joje esančius pinigus. Nėra jokių santaupų, nes „į kojinę“ Å¡alys jokių sumų nedėjo ir netaupė. Nekilnojamasis turtas turėtų atitekti ieÅ¡kovei, nes tas turtas yra ieÅ¡kovės gimtinėje, jai bÅ«tų lengviau tÄ turtÄ valdyti. Abejonių, kad bendro gyvenimo nuo 2014 m. nebuvo, nėra, nes tÄ patvirtino ir liudytojai, o kad atsakovas grįždavo į LietuvÄ ir bendravo su vaikais dar nereiÅ¡kia, kad palaikė santuokinius ryÅ¡ius su ieÅ¡kove.

Kadangi santuokos neiÅ¡saugojo abi Å¡alys, tai spręsti klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė galutinę iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad nepilnamečiai vaikai P. P. ir D. P. gyvena su motina, kuri užtikrina vaikų teises į stabilias, saugias gyvenimo sÄ lygas, nuo gimimo kasdien jomis rÅ«pinasi, auklėja ir iÅ¡laiko, o atsakovas gyvena skyrium nuo nepilnamečių vaikų.

Vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioriteto gynimo principu, prieštarauti, kad P. ir D. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, neturi pagrindo. Atsižvelgdami į ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovas eilę metų gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), o ieškovės galimybės dirbti ir gauti pakankamas pajamas dėl ieškinyje nurodytų priežasčių yra mažesnės, mano, kad prašomo priteisti išlaikymo suma galimai yra optimali tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius bei proporcinga tėvų turtiniai padėčiai.

IÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka praneÅ¡ta tinkamai, gauti praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėjama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant. 2019 m. kovo 21 d., 13.30 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme esančiame specializuotame vaiko apklausos kambaryje iÅ¡klausyta nepilnametės D.

P. nuomonė. Mergaitė iÅ¡reiÅ¡kė norÄ likti gyventi Vilniuje, o su tėčiu norėtų bendrauti taip, kaip dabar, susitikti du kartus per mėnesį. Liudytoja apklausta A. R. parodė, kad ieÅ¡kovę pažįsta nuo tada, kai jiedu su atsakovu susituokė, o atsakovÄ pažįsta nuo seniau, kai susipažino su savo vyru. IeÅ¡kovė apie metus, gal daugiau pas juos nebeužvažiuoja. Anksčiau ieÅ¡kovė užvažiuodavo pasikalbėti, pasiguosti. Kartu Å¡ventė atsakovo 30 ir 35 gimtadienius. 2010 m. lapkričio 15 d. jie su vyru pirko garaÅ¾Ä , laikas spaudė, o lėšų trÅ«ko, todėl pasiskolino iÅ¡ L. pinigų.

PrieÅ¡ pirkimÄ , gal 2010 m. spalio mėnesį, kai atsakovas buvo atvažiavęs į LietuvÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė su atsakovu buvo atvažiavę pas juos į svečius, jos vyras pradėjo kalbėti apie norÄ Ä¯sigyti garaÅ¾Ä , bet neturėjo pakankamai pinigų. IeÅ¡kovė su atsakovu sutiko paskolinti 20000 Lt. RaÅ¡ytinio paskolos raÅ¡telio nebuvo, tik žodžiu tarėsi. Pinigus pavedimu iÅ¡ L. sÄ skaitos į jos sÄ skaitÄ gavo (Danske bankas). Pareigos deklaruoti paskolos jie neturėjo, neužėmė tokių pareigų, įpareigojančių deklaruoti.

SkolÄ jiedu su vyru grÄ Å¾ino tais pačiais metais, gruodžio mėnesį, nes gavo pinigų pardavę kitÄ savo turtÄ . Taip ir tarėsi, kad grÄ Å¾ins pinigus tada, kai parduos kitÄ savo turtÄ , kurio pardavimas Å¡iek tiek užtruko. Atsakovas grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), atvažiavo su dukra D. pas juos į svečius ir jie su vyru grynais grÄ Å¾ino L. 20000 Lt. Jokie dokumentai nebuvo pasiraÅ¡yti. Pretenzijų nei iÅ¡ ieÅ¡kovės, nei iÅ¡ atsakovo dėl Å¡ios paskolos niekada nesusilaukė.

Grynais jie grÄ Å¾ino todėl, kad jie gavo grynais už savo parduotÄ turtÄ . NepamÄ stė, kad reikėtų skolÄ grÄ Å¾inti dalyvaujant ir ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė tuo metu dirbo, todėl neatvažiavo. Liudytoju apklaustas A. R. parodė, kad kokius deÅ¡imt metų ieÅ¡kovė su atsakovu kartu atvažiuodavo pas juos į svečius, santykiai tarp jų buvo geri, o vėliau jau kartu nebeatvažiuodavo, bet dėl jų nesutarimų priežasčių nesidomėjo. Daugiau jis bendravo su atsakovu. Skolinosi iÅ¡ abiejų 20000 Lt.

Pinigus gavo pavedimu iÅ¡ L. sÄ skaitos į jo žmonos sÄ skaitÄ . Garažas kainavo 25000 Lt. Jis turėjo pardavimui žemės, bet žemės pardavimas užtruko ilgiau, o garaÅ¾Ä reikėjo nusipirkti anksčiau. Žadėjo, kad skolÄ grÄ Å¾ins greitai, nes per dvi savaites planavo parduoti žemes ir iÅ¡ karto grÄ Å¾inti skolÄ . Jis už žemes gavo grynais, L. su dukra užvažiavo ir jis grÄ Å¾ino skolÄ grynais. RaÅ¡tu nieko nepasiraÅ¡inėjo, pasitikėjo, nes buvo draugai. Jam pareigos deklaruoti nei už parduotas žemes gautų pinigų, nei iÅ¡ P. gautos paskolos nebuvo.

Po paskolinių santykių ir toliau bendravo su P., jokių pretenzijų dėl paskolintų pinigų nebuvo. Su atsakovu bendravo visada daugiau, o J. kartu užvažiuodavo, užvažiavę svečiuose jokių pykčių nerodydavo. Kai L. nebÅ«davo, J. atvažiuodavo pas jo žmonÄ pabendrauti. Gal J. dar ir Å¡iais metais buvo atvažiavusi į svečius pas jo žmonÄ . J. užsiminė apie skyrybas. Kalbėjosi dėl pinigų paskolinimo, kai buvo atvažiavę abu, 2010 m. spalio mėnesį. Liudytoju apklaustas T.

Č. parodė, kad atsakovÄ pažįsta kokius 25 metus, jo žmonÄ pažįsta nuo jų santuokos, gal Å¡iek tiek iki santuokos. Su abiem Å¡eimomis per metus porÄ kartų susitikdavo, jie atvykdavo pas juos į svečius. PrieÅ¡ kokius tris – keturis metus nustojo bendrauti Å¡eimomis. Pasitikėjo vieni kitais. VienÄ kartÄ , prieÅ¡ Å¡eÅ¡is – septynis metus, skolinosi 10000 Lt automobiliui (duomenys neskelbtini) įsigyti. Å iuo metu tas automobilis jau „suvažinėtas“. Susitiko (duomenys neskelbtini) P/C „Maxima“, „Čili“ picerijoje, buvo L. ir jo dukra, užkando ir gavo iÅ¡ L. grynais 10000 Lt.

Mano, kad žmona žinojo, kad L. skolina jam 10000 Lt. Su L. iÅ¡ anksčiu kalbėjo, kad norės pasiskolinti. RaÅ¡teliai jokie nebuvo pasiraÅ¡omi. Susitarė, kad paskolintus pinigus per metus – du grÄ Å¾ins, per pirmus metus grÄ Å¾ino L. 7000 Lt, o likusius – per kitus metus grÄ Å¾ino L. žmonai, nes kai norėjo grÄ Å¾inti pinigus – L. Lietuvoje nebuvo ir pats L. pasakė, kad paliktų pinigus J.. Jokie raÅ¡teliai nebuvo pasiraÅ¡yti. Jokių pretenzijų iÅ¡ nei vieno dėl negrÄ Å¾intų pinigų nebuvo.

Pinigus grÄ Å¾ino grynais. Jis su savo žmona atvažiavo pas ieÅ¡kovę į namus ir grÄ Å¾ino skolos likutį. J. reakcija buvo normali, nenustebo, kokie čia pinigai ir už kÄ , nes matyt žinojo. Skolos nedeklaravo, nes pareigos deklaruoti skolų neturėjo nei jis, nei žmona. J. su jo žmona kažkiek susiskambindavo, su juo J. gyvai nėra bendravusi. Kai ieÅ¡kovė su atsakovu atvažiuodavo į svečius, santykiai tarp jų buvo geri, prie jų jie nesibardavo, pykčių nerodė. Jo žmonos vardas G..

Liudytoja apklausta I. Č. parodė, kad daug metų pažįsta atsakovÄ , dar tuomet L. draugavo su kita mergina. Vestuvėse nedalyvavo, bet (duomenys neskelbtini) per Å¡ventes susitikdavo, bendravo. Jie su vyru įsigijo butÄ , turėjo vietos, todėl Å¡ventes daugiausia darydavo pas juos, atvažiuodavo ir ieÅ¡kovė su atsakovu. Jos vyras gimė per Naujus Metus, tai dažniausiai ir Naujus Metus, ir vyro gimtadienį Å¡vęsdavo pas juos. 2008 m., 2009 m. Naujuosius Å¡ventė pas juos. Santykiai ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo labai gražūs, kažkiek pavydėjo ieÅ¡kovei, jie prie visų nebijojo ir apsikabinti, ir pasibučiuoti.

L. buvo labai dosnus žmogus, kai atvažiuodavo į svečius labai daug ir prabangaus maisto vaišėms atsiveždavo. Ji yra sakiusi J., kad tiek nevežtų, nes jiems nepatogu, bet J. atsakė, kad L. pats perka, jei ji jam pastabÄ padaro, tai L. labai užpyksta. Vėliau prasidėjo nesutarimai, L. imdavo ir ne iÅ¡ Å¡io ne iÅ¡ to iÅ¡sikviesdavo Taxi ir iÅ¡važiuodavo, apie jų santykius L. nekalbėdavo ir kas dedasi nesipasakojo. Keista buvo, kodėl jie nesikvietė į svečius, gal nenorėjo, kad matytų, kaip gyvena.

Žino, kad ieÅ¡kovė su atsakovu keliavo, važiavo slidinėti. J. niekada negėrė, tai buvo kaip asmeninis vairuotojas. Susitikimai pradėjo retėti, kai L. susidėjo su kita moterimi, vardu O.. Buvo, kad jie susipykdavo ir vėl susitaikydavo. Jos vyras ragino L. grįžti, nes J. jį myli, o visokių nukrypimų bÅ«na. Keistai nuskambėjo istorija, kad L. skambina J.ir skundžiasi, kad jį paliko meilužė. Dar prasidėjo tokie dalykai, kad kartu į balius nebeatvažiuodavo. L. buvo kartÄ antrÄ nakties atvažiavęs ir dar telefonÄ sudaužė.

Nematė, kaip L. elgiasi su J. iÅ¡tiktas pykčio priepuolio. J. pati jai paskambindavo ir guosdavosi, kaip blogai L. su ja elgiasi. Ji nepastabėjo, kad kažkas tarp L. ir J. yra negerai, gal tarp jų ir bÅ«davo kažkokia trintis, bet to neparodydavo. Mano, kad L. buvo patogu Lietuvoje turėti žmonÄ , o (duomenys neskelbtini) – meilužę. Nemano, kad L. gražius santykius su J. puoselėjo dėl vaikų. Paskutinį kartÄ su L. matėsi per Naujuosius Metus, kai įvyko incidentas pas jų mamÄ . Liudytoja apklausta L.

D. parodė, kad atsakovÄ pažįsta labai seniai, jis buvo jos vestuvėse, atsakovas yra jos vyro labai geras draugas. Atsakovas turėtų nevengti atsakomybės iÅ¡laikyti savo vaikus. Nuo 2010 m. santykiai atÅ¡alo, nes jie persigalvojo ir nebepirko kartu su jais keturračio, todėl L. įsižeidė ir nuo tada nebebendravo. L. su J. elgėsi gražiai, atvažiavus į svečius jis net J. atsiklausdavo, ar gali su uoÅ¡viu iÅ¡gerti, ko jos vyras niekada nedaro. Kartu atostogauti nėra važiavę, tik prie ežero gal yra kaime vakaroję.

Sesuo kartÄ jai skambino verkdama ir guodėsi, kad L. jÄ smaugė ir grasino nieko nesakyti Å¡eimai, nes Å¡eimos nariams bus blogai, jei J. papraÅ¡ys jų pagalbos jÄ užstoti prieÅ¡ jį. J. daug nesipasakojo apie judviejų su L. gyvenimÄ . Buvo keista, kad J. niekada nebuvo nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini) pas L.. Mano, kad jei J. bÅ«tų nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini) neįspėjusi L., tai jis bÅ«tų supykęs. Kiek jai yra žinoma, J. net nežinojo adreso L. (duomenys neskelbtini). Ji nėra mačiusi L. su kita moterimi.

IÅ¡ sesės žino, kad L. turėjo draugę O., gal 2013 metais. J. tais pačiais metais pagimdė P. ir labai pergyveno bei verkė, kad L. jai pareiÅ¡kė, kad turi kitÄ moterį ir jas palieka. Kiek žino, L. su O. bendravo apie metus. L. į LietuvÄ atvažiuodavo Velykoms, vasarai ir Kalėdoms. 2014 metais L. su J. mažiau bendravo, gal tik susiraÅ¡ydavo žinutėmis. L. daugiau bendravo tik su vyresne dukra, o mažosios gal net nė karto nėra pasiėmęs. Ä® (duomenys neskelbtini) L. iÅ¡važiavo gal 2006 metais.

L. su jų mama bendravo Å¡iltai, santykiai buvo normalÅ«s. J. iÅ¡ pradžių buvo atviresnė, o kai L. užpyko dėl to keturračio, tai J., vengdama konfliktų su L.;, nieko jiems pradėjo nepasakoti, tapo uždaresne. Liudytoja apklausta J. G. parodė, kad nieko blogo negali pasakyti nei apie ieÅ¡kovę, nei apie atsakovÄ . Jie su vyru buvo pirÅ¡liais jų vestuvėse. IÅ¡ pradžių jų santykiai klostėsi gerai, bet gimus antrai dukrai atsirado judviejų nesutarimai. L. mažai dėmesio skyrė mažajai dukrai.

VisÄ mergaičių auginimo naÅ¡tÄ nešė tik J.. L., kaip vyras, kiek įmanoma daugiau turėtų padėti savo mergaitėms bent jau finansiÅ¡kai, jei fiziÅ¡kai nėra taip dažnai su jomis. VienÄ kartÄ yra važiavę kartu atostogauti, dažnai svečiuodavosi ir niekada pykčių tarp J. ir L. nepastebėjo. Ilgainiui, kai J. laukėsi antros dukters, J. jai pradėjo pasakoti po truputį, kad santykiai nebe tokie geri. Jai buvo nuostaba, kai J. papasakojo, kad L. prieÅ¡ jÄ rankÄ yra pakėlęs. L. pas juos pradėjo nebeatvažiuoti.

Stebėjosi, kad J., kaip žmona, nevažiuoja į (duomenys neskelbtini), o pasirodo J. net nežinojo L. adreso (duomenys neskelbtini). Bendrame kontekste L., kaip vyro, finansinis prisidėjimas prie Å¡eimos poreikių, ypač dukterų, palaipsniui mažėjo. Mano, kad iÅ¡važiavimas į užsienį iÅ¡skyrė Å¡eimÄ . Liudytoja apklausta D. M. parodė, kad Å¡alis pažįsta gerus metus iki jų santuokos. Bendraudavo per Å¡ventes, savaitgaliais. Jos vyras pasiÅ«lė atsakovui važiuoti į užsienį uždarbiauti.

IÅ¡ pradžių jie važiuodavo kartu, o po metų atsakovas įsikÅ«rė ir jau važiuodavo dirbti vienas pats. Pagrinde darbas vyko vasarÄ , o žiemÄ bÅ«davo Lietuvoje, grįždavo į namus kažkur kas tris mėnesius. Kai atsakovas susirado darbÄ ir važiuodavo į (duomenys neskelbtini) vienas, tai jai nėra žinoma, kaip dažnai jis grįždavo į LietuvÄ . Santykiai ieÅ¡kovės ir atsakovo visada buvo labai gražūs. Ji su Å¡eima visada gyveno ir Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ pradžių ieÅ¡kovė su atsakovu gyveno (duomenys neskelbtini), o kai susilaukė pirmagimės – jie atsikraustė gyventi pas ieÅ¡kovės motinÄ (duomenys neskelbtini) ir gyveno gal kol mergaitei suėjo du metukai. Tada vėl grįžo į nuomojamÄ butÄ (duomenys neskelbtini). Kai gimė antra dukra, praktiÅ¡kai pradėjo nebebendrauti su atsakovu ir beveik jo nėra mačiusi, nors kai gimė antra dukra pats atsakovas paskambino ir pasidžiaugė Å¡ia žinia. Nieko nežino, kaip klostėsi ieÅ¡kovės ir atsakovo santykiai po antros dukters gimimo.

IeÅ¡kovė visada dirbo, todėl turėjo gauti dekretines, mano, kad ir atsakovas finansiÅ¡kai prisidėjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo. Neįsivaizduoja dėl ko jie skiriasi, nes kiek matė – Å¡alys visada bendravo gražiai. Liudytoju apklaustas A. R. parodė, kad su Å¡alimis bendravo, kai jie gyveno pas ieÅ¡kovės mamÄ , nes jis ten netoli gyvena ((duomenys neskelbtini)), tai užvažiuodavo ir kavos atsigerti ir pan. IeÅ¡kovės mama yra jo sesuo. Santykiai Å¡alių buvo geri. Prie jo nėra baręsi.

Atsakovas sakydavo, kad jo uoÅ¡vienė yra gera, lygiai taip pat apie žentÄ atsiliepdavo ir ieÅ¡kovės mama. Nesutarimai tarp Å¡alių greičiausiai atsirado nuo tada, kai atsakovas pradėjo važinėti dirbti į (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė jam nėra skundusis, bet jo sesuo jam yra sakiusi, kad va, kai atsakovas grįžta iÅ¡ (duomenys neskelbtini) - tai tik laksto pas draugus visus. Jis pats Å¡alių vestuvėse nedalyvavo, bet jo brolis Å¡alių vestuvėse buvo pirÅ¡liu. Atsakovas iÅ¡važiavo dirbti į užsienį, kai jų pirmai dukrai buvo keli metukai.

IeÅ¡kovė su mergaite iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavo, kai vyresnioji dukra dar nėjo į mokyklÄ . Apie tai, iÅ¡ kur ieÅ¡kovė su atsakovu gaudavo pinigų ir iÅ¡ ko gyveno, niekada nesidomėjo. IeÅ¡kovė finansinės pagalbos jo neprašė, jis apie jų finansinę padėtį nesidomėjo. Kodėl ieÅ¡kovė su mergaite iÅ¡sikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), jam nėra žinoma. IÅ¡ nuogirdų žino, jam jo sesuo sakydavo, kad brangesnio ir daug maisto atsakovas pripirkdavo, kurio net nesuvalgydavo ir reikėdavo iÅ¡mesti.

IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintini iÅ¡ dalies Dėl santuokos nutraukimo IeÅ¡kovė praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės motyvuojant tuo, jog atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas: lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi visa Å¡eima, buvo neiÅ¡tikimas (kitos moters vardas O.), smurtavo bei žiauriai elgėsi su ieÅ¡kove. Atsakovas įsitikinęs, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kuri pasireiÅ¡kė tuo, kad nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas nedėjo pastangų tiek, kiek tai bÅ«tų buvę reikalinga, jeigu bÅ«tų buvęs noras iÅ¡saugoti griÅ«vančiÄ santuokÄ .

Nuolatiniai buitiniai konfliktai, materialinis nepriteklius, negebėjimas susikalbėti dėl bendro taupymo, buitinis apsileidimas, skirtingi požiÅ«riai į higienÄ , gyvenimas ne po savo asmeniniu stogu, o pas ieÅ¡kovės motinÄ , po to kito bÅ«sto nuoma, lėmė, kad Å¡alys pavargo viena nuo kitos, neiÅ¡laikė asmeninio artumo ir intymumo. Å eimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobÅ«dį, suprantama savitai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimÄ iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos LR CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima, kitos pareigos).

Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ bÅ«tent Å¡ių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės gali bÅ«ti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiÅ¡kai nepriimtinas atsižvelgiant į Å¡eimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiÅ¡kas nesirÅ«pinimas vaikais, visiÅ¡kas neprisidėjimas prie materialiųjų Å¡eimos poreikių ir panaÅ¡iai). Nors Å¡eimos teisinių santykių specifika ir Å¡eimos teisės normomis ginamos vertybės lemia Å¡eimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste LR CPK) XIX skyriuje, tačiau Å¡alims iÅ¡lieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.).

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas nuo 2006 metų gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). PeriodiÅ¡kai grįžta į LietuvÄ atostogų, Å¡venčių metu. Atsakovas tiek patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje, tiek atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį, tiek teismo posėdžio metu patvirtino faktÄ , kad 2013 metais (duomenys neskelbtini) sutiko kitÄ moterį, kurios vardas O., su kuria vėliau apsigyveno kartu, tačiau skyrybų proceso neinicijavo, gyveno su ieÅ¡kove palaikydamas viltį, kad viskas iÅ¡sispręs savaime.

Atsakovas buvo neiÅ¡tikimas ieÅ¡kovei, nusiÅ¡alino nuo nepilnamečių vaikų priežiÅ«ros, auklėjimo, grįžęs į LietuvÄ tik epizodiÅ¡kai susitinka ir bendrauja su vyresniÄ ja Å¡alių dukra D. P., kÄ patvirtino nepilnametė Å¡alių dukra D. P. teisme iÅ¡sakydama savo nuomonę. Atsižvelgiant į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, kad atsakovas buvo nelojalus ir neiÅ¡tikimas ieÅ¡kovei, tai pripažino, tačiau jokių veiksmų nutraukti santuokÄ nesiėmė, ilgÄ laikÄ gyveno suteikdamas ieÅ¡kovei viltį, kad viskas iÅ¡sispręs, bei į tai, kad galiausiai atsakovas faktiÅ¡kai paliko Å¡eimÄ ir visÄ nepilnamečių vaikų priežiÅ«rÄ perleido ieÅ¡kovei, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad santuoka tarp Å¡alių iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. IeÅ¡kovė J.

P. praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti jai 5 000 Eur neturtinės žalos. LR CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. Tai viena iÅ¡ santuokos nutraukimo pasekmių, kurias iÅ¡sprendžia teismas, nutraukdamas santuokÄ . Nustatant ieÅ¡kovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį turi bÅ«ti vertinamos aplinkybės, dėl kurių santuoka iÅ¡iro, santuokos trukmę ir Å¡alių turtinę padėtį, taip pat ieÅ¡kovės iÅ¡gyvenimus dėl atsakovo veiksmų.

Kai vieno sutuoktinio kaltė, pažeidžiantys santuokines pareigas veiksmai nulemia santuokos nutraukimÄ , tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalÄ , t. y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , fizinį ar emocinį skausmÄ . Nustatęs neturtinės žalos atsiradimÄ , teismas jÄ turi įvertinti ir priteisti tokiÄ neturtinės žalos kompensacijÄ , kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobÅ«džio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiÅ¡kė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sÄ lygojo santuokos iÅ¡irimÄ , atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smÅ«gis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų Å¡eimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobÅ«džio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, Å¡eimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Å¡alių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) metais ir truko daugiau nei 13 metų (ieÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodė, kad faktiÅ¡kai santuokinio gyvenimo su atsakovu nebegyvena nuo 2016 metų). Å alių santuoka nutraukta konstatavus atsakovo kaltę, o bÅ«tent, dėl atsakovo neiÅ¡tikimybės bei pažeidus lojalumo Å¡eimai, moralinės paramos pareigas. Nors į bylÄ nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovo elgesys sukėlė ieÅ¡kovei stiprių dvasinių iÅ¡gyvenimų, jo elgesys negalėjo nepaveikti ieÅ¡kovės ir nesukelti fizinių ir dvasinių nepatogumų, moralinių sukrėtimų.

Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes bei kriterijus, taip pat į kalto dėl santuokos iÅ¡irimo atsakovo elgesį, turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, o taip pat į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, į tai, kad Å¡alys santuokoje iÅ¡gyveno trylika metų, atsakovo gyvenimas su kita moterimi sukėlė ieÅ¡kovei neigiamų emocijų ir dvasinių iÅ¡gyvenimų, dėl atsakovo kaltų veiksmų žlugo ieÅ¡kovės svajonės su sutuoktiniu sulaukti senatvės, apvilti visi ieÅ¡kovės lÅ«kesčiai dėl bendros su atsakovu ateities ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas iÅ¡ dalies pagrįstu, todėl tenkintinas priteisiant iÅ¡ atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovės naudai (LR CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 metų birželio 1 d., kai sutuoktiniai faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi. IeÅ¡kovė su atsakovo reikalavimu nesutiko, nurodė, kad Å¡alys iki pat 2016 metų vidurio iki kol nebuvo galutinai prarastos viltys atkurti normalius Å¡eimos santykius, dar vedė bendrÄ Å¡eimos Å«kį, ieÅ¡kovė kaip atsakovo sutuoktinė rÅ«pinosi tiek atsakovo interesais, tvarkė ir atstovavo jo interesus, pirko bilietus, siuntė jam į (duomenys neskelbtini) siuntas.

LR CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi. Atsižvelgiant į tai, jog Å¡ioje byloje sutuoktiniu, kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, pripažintas atsakovas, atsakovo L.

P. praÅ¡ymas nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 metų birželio 1 d. mėnesio netenkintinas. Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo klausimÄ (LR CK 3.62, 3.59 str.), tačiau Å¡alys sau iÅ¡laikymo viena iÅ¡ kitos nereikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, neturinčios neįgalumo ar kitų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jų galimybes dirbti ir užsidirbti savo bei savo vaikų iÅ¡laikymui, todėl iÅ¡laikymas Å¡alims viena iÅ¡ kitos nepriteistinas.

Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė praÅ¡o palikti jai santuokos metu turėtÄ pavardę. Atsakovas Å¡iam reikalavimui neprieÅ¡tarauja. LR CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę. Å iuo atveju ieÅ¡kovė pageidauja pasilikti santuokos metu įgytÄ pavardę. Remiantis LR CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, iÅ¡skyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

Kadangi ginčo tarp Å¡alių dėl pavardžių po santuokos nutraukimo nėra, todėl teismas tenkina ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir po santuokos nutraukimo palieka jai santuokos metu turėtÄ pavardę – „P.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „P.“. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (LR CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečių Å¡alių dukrų D.

P., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nekilo. Nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, atsakovas nepateikė prieÅ¡taravimų ieÅ¡kovės reikalavimui. Nesant ginčo tarp Å¡alių bei atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje yra tenkintinas ir nepilnamečių vaikų D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina J.

P. jos gyvenamojoje vietoje (LR CK 3.169 straipsnis). Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo IeÅ¡kovė ir atsakovas praÅ¡o nenustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos, nes ieÅ¡kovė atsakovo bendravimui su dukromis jokių kliūčių nedaro. Priimdamas sprendimÄ nutraukti santuokÄ , teismas privalo iÅ¡spręsti pareikÅ¡tų reikalavimų dėl vaikų iÅ¡laikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio iÅ¡laikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jei Å¡is reikalavimas pareikÅ¡tas, klausimus (LR CPK 385 str. 1 d.).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir LR CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal LR CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (LR CK 3.156 str.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ ; minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 str. 2 d.).

Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, Å¡alys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi LR CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaikų teisių apsaugos principais. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindų riboti maksimalų laisvÄ atsakovo bendravimÄ su savo nepilnamečiais vaikais nenustatyta, ieÅ¡kovė neprieÅ¡tarauja, kad ir ateityje atsakovas bendrautų su dukromis be kliūčių, teismas nustato tokiÄ atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovas turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnametėmis dukromis D.

P. ir P. P. tik iÅ¡ anksto su vaikų motina suderinęs bendravimo laikÄ ir vietÄ . Dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo priteisimo IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo L. P. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams D. P. ir P. P. po 400 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės, priteistÄ iÅ¡laikymÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , ieÅ¡kovę paskirti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nurodo, kad atsakovas dirba užsienyje ir gauna dideles pajamas, be to, jam atpuola kasdienis rÅ«pestis vaikais, dėl ko jis turi ženkliai daugiau laiko ir galimybių save realizuoti kitoje veikloje ir daugiau uždirbti, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovė, kadangi pagal Å¡alių susitarimÄ ieÅ¡kovė daugiau rÅ«pinosi kasdieninėmis vaikų ir Å¡eimos reikmėmis, ji negalėjo tinkamai realizuoti savo gebėjimų ir įgauti geresnės profesinės kvalifikacijos, nes buvo užimta kasdienių Å¡eimos poreikių tenkinimu, kas sÄ lygoja ieÅ¡kovės mažesnes pajamas, todėl tikslinga ir sÄ Å¾ininga nustatyti atsakovui tenkančiÄ didesnę finansinę dalį prisidėti prie nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo.

Ieškovė nurodo, kad vieno nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga: 180 Eur maitinimui, 50 Eur drabužiams, avalynei, patalynei, 50 Eur higienos ir sveikatos priežiūros priemonėms, 90 Eur buto išlaidoms, 60 Eur išlaidos lavinimui, 60 Eur maitinimas mokykloje, 50 Eur išlaidos transportui, telekomunikacijai, laisvalaikiui, 20 Eur kitoms nenumatytoms išlaidoms, 40 Eur išlaidos atostogoms, draugų gimtadieniams. Atsakovas mano, kad ieškovės prašoma priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo suma yra nepagrįsta ir per didelė.

Atsakovas mano, kad nepagrįsta 50 Eur suma aprangai, avalynei, patalynei, kadangi vyresnėlei dukrai išaugus drabužius, dar tinkamus drabužius galima palikti mažesniajai dukrai, kaip tai daro kitos šeimos. Ieškovė apskaičiuodama būsto išlaidų dydį, tenkantį vaikui, nenurodo ar tai yra 1/3 viso būsto išlaidų, kadangi būste gyvena trys asmenys. Nepagrįstos 60 Eur išlaidos lavinimui ir su tuo susijusiams dalykams, kadangi dukra P. P. yra ikimokyklinio amžiaus vaikas, kas reiškia, kad tokia suma jai tikrai nėra reikalinga. 20 Eur išlaidos yra tik preziumuojamos, bet visiškai nepagrįstos.

Tėvai privalo materialai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str.). Už Å¡ių teisių įgyvendinimÄ visų pirma yra atsakingi abu tėvai. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikams vystytis sÄ lygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Spręsdamas klausimÄ dėl vaikui priteistino iÅ¡laikymo dydžio, teismas turi derinti LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (LR CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiÅ¡kia, kad vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Ä®statyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės Å¡iuos poreikius tenkinti. Vykdydami Å¡iÄ prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Nustatyta, jog Å¡alys, bÅ«damos santuokoje, susilaukė dviejų nepilnamečių vaikų: dukters D. P. ir dukters P. P.. Vaikai gyvena kartu su motina, kuri sudaro tinkamas gyvenimo ir buities sÄ lygas. Nepilnamečiai vaikai specialiųjų poreikių neturi. SoDra duomenimis, ieÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2002-05-06 iki 2007-04-27 dirbo (duomenys neskelbtini),vidutinis darbo užmokestis 300 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, nuo 2009-07-08 iki 2015-07-31 dirbo (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis 550 Eur, neatskaičius mokesčių, nuo 2015-03-12 iki dabar (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis netaskaičius mokesčių 550 Eur.

IeÅ¡kovė yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, neįgalumo neturi, turi pareigÄ iÅ¡laikyti du nepilnamečius vaikus. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirbo M. E. as, vidutinės atsakovo pajamos per mėnesį sudarė apie 2740,64 Eur, nuo 2018-08-22 dirba (duomenys neskelbtini), dažytoju, vidutinės atsakovo pajamos per mėnesį sumažėjo 8 procentais nei prieÅ¡ tai buvusioje darbovietėje. Atsakovas yra sveikas, pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, turi pareigÄ iÅ¡laikyti du nepilnamečius vaikus.

Atsižvelgiant į tai, jog abiejų tėvų pareiga teikti iÅ¡laikymÄ savo vaikams yra vienoda, taip pat į tai, jog nepilnamečiai vaikai neturi specialiųjų poreikių, teismas vertina, jog iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio iÅ¡laikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino iÅ¡laikymo iÅ¡ abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtinÄ poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. IÅ¡laikymo dydis pirmiausia siejamas su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius iÅ¡laikymo dydis, jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Tačiau koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

Teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. 2016-04-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas iÅ¡laikymo dydis nesietinas su minimaliÄ ja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytÄ ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigÄ , o teisę vadovautis Å¡iuo kriterijumi.

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti dviem nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ po 400 Eur periodinių iÅ¡mokų kiekvienam vaikui, mokamų kiekvienÄ mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo iki kiekvieno jų pilnametystės. IeÅ¡kovė nurodo, kad vieno vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį yra reikalinga 600 Eur suma. Teismo vertinimu, praÅ¡oma suma yra užkelta, nesietina su bÅ«tiniausiais vaikų poreikiais. IeÅ¡kovė nurodo, kad iÅ¡laidos lavinimuisi, kitos su lavinimusi susijusios iÅ¡laidos sudaro 60 Eur per mėnesį, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia.

Pažymėtina, kad iš teismui pateiktos Sporto mokymo sutarties, matyti, kad nepilnametė P. P. lanko krepšinio treniruotes, kurios vidutiniškai per mėnesį kainuoja 22 Eur, daugiau duomenų apie nepilnamečių vaikų lankomus mokamus papildomus užsiėmimus byloje nepateikta. Ieškovė nurodo, kad išlaidos transportui, telekomunikacijai, laisvalaikiui sudaro 50 Eur per mėnesį, tačiau tai pagrindžiančių duomenų nėra pridedama. Visiškai nėra aišku ieškovės nurodytos kitos išlaidos, kurios sudaro 20 Eur per mėnesį.

Teismas pripažįsta, kad iÅ¡laidos maistui yra bÅ«tinos, tačiau teismo vertinimu nurodytos 240 Eur (180 Eur per mėnesį maistui, maitinimas mokykloje 60 Eur per mėnesį) iÅ¡laidos maistui yra padidintos ir nepagrįstos. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė kvitus iÅ¡ vaistinių, tačiau patikslintame ieÅ¡kinyje nėra detalizuojama dėl vaikų ligų, naudojamų specifinių vaistų. Pažymėtina, jog kai kurie kvitai yra neįskaitomi. Taip pat yra pateikiamas kvitas iÅ¡ D. Č. privataus stomatologo kabineto, tačiau iÅ¡ jo nėra aiÅ¡ku, kam ir kokia buvo atliekama procedÅ«ra.

Kadangi abi Å¡alys yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų dėl sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų jų darbingumÄ ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui, Å¡alys turi vienodÄ pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl teismas iÅ¡ dalies tenkina ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir priteisia iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui po 250 Eur kiekvienam vaikui mokamų periodinių iÅ¡mokų nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, 2017-07-28, iki kiekvienos jų pilnametystės. Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto padalijimo IeÅ¡kovė praÅ¡o dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ , esantį bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, J.

P. natÅ«ra priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3900 Eur, o atsakovui natÅ«ra priteisti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), plotas 0,0589 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1870 Eur bei automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3150 Eur. Priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 560 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ mažesnę natÅ«ra priteistino bendro turto dalį.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o ieÅ¡kovei natÅ«ra priteisti asmeninės nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3900 Eur, bei žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), plotas 0,0589 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1870 Eur. VÄ® „Registrų centras“ duomenimis Å¡alys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo šį privalomÄ registruoti nekilnojamÄ jį turtÄ :0,0589 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

VĮ „Regitra“ pažyma nustatyta, kad šalims būnant santuokoje, atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Byloje esantis (duomenys neskelbtini)Valstybinės kelių tarnybos Europos ekonominės erdvės Transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina, kad L. P. vardu 2014-05-16 įregistruota nuosavybės teisė į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Ginčo dėl turto verčių tarp Å¡alių nėra. LR CK 3.127 str. nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (LR CK 3.123 str. 1 d.).

Taikant LR CK 3.123 str. 1 d. nuostatÄ dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečiai vaikai D. P. ir P. P. lieka gyventi su motina J. P., atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) ir neplanuoja grįžti gyventi į LietuvÄ , į tai, kad (duomenys neskelbtini) gyvena ieÅ¡kovės motina bei tai, kad atsakovas praÅ¡o nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ , teismo vertinimu, Å¡ioje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių padalinimo principo.

Nutraukiant santuokÄ , sutuoktinių turtas dalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (LR CK 3.127 str. 3 d.). Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieÅ¡kovė nuo gyvenimo su atsakovu skyriumi pradžios realiai viena valdo, transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), o atsakovas vienas valdo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taip pat tai, kad Å¡alys dėl objektyvių aplinkybių negali gyventi kartu ir disponuoti vienu bendru nekilnojamuoju turtu, teismas sprendžia, kad Å¡alių teisėti interesai bei lÅ«kesčiai nebus pažeisti po santuokos nutraukimo Å¡alių nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ padalinus tokiu bÅ«du: transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3900 Eur, bei žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), plotas 0,0589 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1870 Eur, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiant ieÅ¡kovei J.

P., o atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiant transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3150 Eur, nepriteisiant piniginės kompensacijos atsakovui ir ieÅ¡kovės už jai tenkančiÄ didesnės vertės turto dalį. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo padalinti Å¡eimos santaupas IeÅ¡kovė J. P. patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo pusę Å¡eimos santaupų, kas sudaro 16 241,60 Eur.

Nurodo, jog piniginių lėšų esančių jungtine sutuoktinių nuosavybe, suma yra lygi 255 000 NOK, kas atitinka 112 158,05 Lt, kas sudaro 32 483,21 Eur. PraÅ¡omos padalinti santaupos yra iÅ¡ atsakovo darbinių pajamų. Atsakovas su tokiu ieÅ¡kovės reikalavimu nesutinka nurodydamas, kad jo banko sÄ skaitoje buvusios lėšos buvo naudojamos Å¡eimos reikmėms. IÅ¡ pateiktų banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad 2010 m. spalio 9 d. buvo iÅ¡imta 50 000 NOK, t.y. 5195,18 Eur, kurie su ieÅ¡kovės žinia ir sutikimu buvo paskolinti Å¡eimos draugams E. ir A.

R. garažo pirkimui. Å ie draugai pinigus grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei ir atsakovui bÅ«nant kartu; 2011 m. vasarÄ iÅ¡ sÄ skaitos buvo iÅ¡imta 35 000 NOK, t.y. 3636,63 Eur, skirtų keliauti nuomotu automobiliu į KroatijÄ ; 2012 m. sausio mėnesį buvo iÅ¡imta 106 442 NOK, t.y. 11 059,71 Eur skirtų Å¡eimos automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimui; 2012 m. sausio mėnesį Å¡alys keliavo į AustrijÄ slidinėti, dėl ko iÅ¡ sÄ skaitos buvo iÅ¡imta 40 000 NOK, t.y. 4156,15 Eur; 2012 m. balandžio mėnesį iÅ¡ sÄ skaitos buvo iÅ¡imta 25 000 NOK, t.y. apie 2597,59 Eur, kurie su ieÅ¡kovės žinia ir sutikimu buvo paskolinti bendram draugui T.

Č. automobilio įsigijimui. LR CK 3.88 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, koks turtas yra laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Å io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrÄ ja jungtine nuosavybe yra laikytinas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. LR CK 3.92 str. 5 d. reglamentuoja, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę be kito sutuoktinio sutikimo atidaryti banko depozitinę sÄ skaitÄ savo vardu ir laisvai disponuoti joje esančiomis lėšomis, jeigu tos piniginės lėšos nebuvo perduotos bendrojon jungtinėn nuosavybėn. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jai pusę Å¡eimos santaupų, t.y. 16 241,60 Eur, buvusių atsakovo L.

P. banko sÄ skaitoje, nurodydama, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė, kuri turi bÅ«ti dalinama. IeÅ¡kovė nedetalizuoja praÅ¡omos priteisti sumos, nenurodo santaupų apskaičiavimo tvarkos, taip pat nedalina savo banko sÄ skaitose buvusių piniginių lėšų. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė patvirtino, kad iki 2013 metų vidurio ji naudojosi atsakovui priklausančia Swedbank AB banko kortele, į kuriÄ atsakovas iÅ¡važiuodamas į (duomenys neskelbtini) pervesdavo 2,5 mėn. 2000-3000 Lt kol jis bÅ«davo (duomenys neskelbtini).

Taip pat ieÅ¡kovė patvirtino, kad kartu su visa Å¡eima vykdavo atostogauti, pirko automobilį. IÅ¡ byloje pateiktų J. P. SEB banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad L. P. periodiÅ¡kai pervesdavo skirtingo dydžio sumas į J. P. sÄ skaitÄ . LR CPK 178 straipsnyje nurodyta, jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tačiau, nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų teismui vertinti, kad atsakovas pinigines lėšas esančias jo banko sÄ skaitoje naudojo tik asmeninių poreikių tenkinimui.

Taigi, teismas įvertinęs bylos medžiagÄ , tame tarpe Å¡alių paaiÅ¡kinimus, taip pat įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovė nedetalizavo praÅ¡omų priteisti Å¡eimos santaupų buvusių atsakovo banko sÄ skaitoje apskaičiavimo, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas visas banko sÄ skaitoje esančias lėšas naudojo tik asmeninių poreikių tenkinimui, o ne Å¡eimos poreikių tenkinimui, ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti pusę Å¡eimos santaupų atmeta, kaip nepagrįstÄ .

Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti pusę tretiesiems asmenims Å¡eimos suteiktų paskolų IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo ½ dalį tretiesiems asmenims Å¡eimos suteiktų paskolų, kas sudaro 3897,88 Eur. Nurodo, kad atsakovas Å¡eimos draugams paskolino Å¡eimos santaupų iÅ¡ viso už 7795,77 Eur, tačiau vėliau grÄ Å¾inti pinigai nebuvo panaudoti Å¡eimos poreikiams. Atsakovas su Å¡iuo ieÅ¡kovės reikalavimu nesutinka, nes su ieÅ¡kovės žinia ir sutikimu Å¡eimos draugams A. ir A.

R. garažo pirkimui buvo paskolinta 5195,18 Eur, o draugui T. Č. automobilio įsigijimui buvo paskolinta 2597,59 Eur. RaÅ¡ytinės paskolos sutartys nebuvo sudaromos, teismo posėdžio metu liudytojais apklausti A. ir A. R., T. Č. patvirtino, kad minėtos pinigų sumos buvo paskolintos, o vėliau grÄ Å¾intos grynais pinigais, nei ieÅ¡kovė nei atsakovas nekėlė reikalavimo dėl neįvykdytų prievolių. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė negalėdama įvardinti, kokioms konkrečioms asmeninėms reikmėms atsakovas panaudojo trečiųjų asmenų grÄ Å¾intas paskolas, o taip pat nepateikdama jokių tai pagrindžiančių įrodymų, neįrodė, kad praÅ¡oma priteisti suma už paskolintas pinigines lėšas tretiesiams asmenims buvo panaudota asmeniniams atsakovo, o ne Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmeta, kaip nepagrįstÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

IeÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys ir atsakovo patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinys patenkinti iÅ¡ dalies, t.y. patikslintas ieÅ¡kinys 70 proc., patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinys 40 proc. 2018 m. birželio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nutarta atidėti ieÅ¡kovei J. P. likusį 463 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki sprendimo byloje priėmimo. Kadangi ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys patenkinti iÅ¡ dalies, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai priteistina 139 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios sumokėjimas ieÅ¡kovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.

IeÅ¡kovė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis patyrė 8075,87 Eur atstovavimo bei kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kadangi Å¡ioje byloje buvo pareikÅ¡tas ne tik ieÅ¡kinys, bet ir prieÅ¡ieÅ¡kinys, teismas atstovavimo iÅ¡laidas priteisia patenkintų ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, t.y. atsakovui L. P. iÅ¡ ieÅ¡kovės J. P. priteisia 3230,34 Eur jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Kadangi ieÅ¡kovė pagal įstatymÄ buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 68 Eur žyminio mokesčio. Nagrinėjant civilinę bylÄ , teisme patirtos 6,62 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (LR CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)), tuo tarpu iÅ¡laidos susidarė dėl abiejų Å¡alių procesinių dokumentų ir teismo dokumentų siuntimo, teismas iÅ¡laidų sumÄ padalina per pusę kiekvienai Å¡aliai, t.y. po 3,31 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str. teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. SantuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp J. P. (iki santuokos – B.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovui L. P. palikti jo pavardę – P., ieÅ¡kovei J.

P. palikti jos santuokos metu turėtÄ pavardę – P.. Priteisti iÅ¡ atsakovo L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2000 Eur (du tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Nustatyti nepilnamečių vaikų D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su jų motina J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje. Priteisti iÅ¡ atsakovo L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams D.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis iÅ¡mokomis – po 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2017-07-28, iki vaikų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , pavedant Å¡ias lėšas uzufrukto teise valdyti ieÅ¡kovei J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad atsakovas L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) susitinka ir bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ anksto su vaikų motina J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) suderinęs bendravimo laikÄ ir vietÄ . Po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovei J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3900 Eur, bei žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), plotas 0,0589 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1870 Eur.

Po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atsakovui L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3150 Eur. Kitus patikslinto ieÅ¡kinio ir patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 139 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt devynis eurus) žyminio mokesčio. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Priteisti iÅ¡ atsakovo L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 68 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) žyminio mokesčio. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3230,34 Eur (tris tÅ«kstančius du Å¡imtus trisdeÅ¡imt eurų ir 34 ct) atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ po 3,31 Eur (tris eurus 31 ct) iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660). Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2017 m. rugpjūčio 30 d.Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Å¡ioje civilinėje byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Ä®siteisėjusio sprendimo kopijÄ nusiųsti Civilinės metrikacijos skyriui, kad Å¡is įregistruotų santuokos nutraukimo faktÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lina Tamulevičienė