caf3ebf5-c7ec-41a7-a661-c83f036615b1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-6888-861/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01891-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 2.6.8.10.; 3.2.6.6.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Neo Finance“ ieÅ¡kinį atsakovui S. M. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimÄ už akių.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 905,91 Eur negrÄ Å¾into kredito, 40,51 Eur mokėjimo palÅ«kanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismÄ dienos, 12 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 905,91 Eur kredito sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 262,30 Eur tarpininkavimo mokestį, 3,56 Eur sutartines palÅ«kanas nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. iki kreipimosi į teismÄ dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Procesiniai dokumentai (ieÅ¡kinio su priedais kopijos bei teismo praneÅ¡imas) atsakovui buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniÅ¡kai. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ , o ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priimti sprendimÄ už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimÄ už akių. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Å¡alys 2018 m. birželio 4 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį K239910699 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieÅ¡kovė, veikdama kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, atsakovui suteikė 1 000 Eur dydžio kreditÄ 24 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti kreditÄ ir sumokėti 129,67 Eur palÅ«kanas, 77,94 Eur tarpininkavimo mokesčio.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnis). Atsakovas įsipareigojo kredito sumÄ bei palÅ«kanas grÄ Å¾inti iki 2020 m. birželio 4 d. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, jog atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl 2019 m. sausio 9 d. praneÅ¡imu sutartį nutraukė nuo 2019 m. sausio 15 d. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismÄ bÅ«tų atsiskaitęs su ieÅ¡kove, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalis numato kiekvieno asmens pareigÄ tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis).

Konstatuotina, kad atsakovas, nevykdydamas savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieÅ¡kove visiÅ¡kai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteistina 905,91 Eur skolos ir 40,51 Eur palÅ«kanas iki kreipimosi į teismÄ dienos.

Sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmokÄ , sutarties specialioje dalyje nurodytos palÅ«kanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrÄ Å¾intos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimÄ si suteikta pinigų suma iki visiÅ¡ko kredito sumokėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina: 3,56 Eur nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. sausio 20 d., 12 procentų mokėjimo palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ 905,91 Eur nuo 2019 m. sausio 21 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos (CK 6.872 straipsnio 2 dalis, jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip, palÅ«kanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grÄ Å¾inta).

Tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) numato, jog tam tikri asmenys gali teikti Vartojimo kredito tarpininko paslaugas ir už tai gauti atitinkamÄ atlyginimÄ , tačiau ieÅ¡kovė nurodo, jog veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kreditus teikia savo vardu, todėl neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 23 punkto apibrėžimo. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali bÅ«ti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grÄ Å¾intų (ne grÄ Å¾intinų) įmokų.

Ä®vertinus Bendrųjų sÄ lygų 5.3. punkte numatytÄ tarpininkavimo mokesčio paskaičiavimo metodÄ matyti, jog pastarasis neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalyje numatyto atlyginimo skaičiavimo bÅ«do, todėl tuo labiau nėra aiÅ¡ku, kokia yra atsakovei paskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio paskirtis. Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sÄ vokos apibrėžtos CK 6.2281 straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse.

CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ . Å io straipsnio 2 dalyje vartotojas apibÅ«dinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; Å¡io straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.

Juridinis asmuo gali bÅ«ti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formÄ . CK 6.2284 straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties raÅ¡ytinė sÄ lyga turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir suprantamai. Å io reikalavimo neatitinkančios sÄ lygos laikomos nesÄ Å¾iningomis. NesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolė, pirma, taikoma tokioms sutarčių sÄ lygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.2284 straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sÄ lygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sÄ lygos nustatytos iÅ¡ anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje.

Jeigu iÅ¡ anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sÄ lygos buvo aptartos individualiai, Å¡io straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sÄ lygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sÄ lyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018). Atsižvelgiant į ESTT Direktyvos taikymo aspektu suformuotÄ praktikÄ vartotojui ne tik svarbu, kad prieÅ¡ sudarant sutartį jam bÅ«tų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sÄ lygų, bet ir aiÅ¡kiai bei suprantamai iÅ¡dėstytos sutarties sÄ lygos tam, kad vartotojas remdamasis aiÅ¡kiais ir suprantamais kriterijais galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iÅ¡ anksto jo suformuluotas sÄ lygas.

ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sÄ lyga gramatiÅ¡kai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sÄ lygos reikÅ¡mės. KlausimÄ , ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sÄ lygÄ , teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iÅ¡ vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2017 m. gegužės 16 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-916/2018) Pagal CK 6.2284 straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sÄ lyga nesÄ Å¾ininga, turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sÄ lygas.

Taigi, sutarties sÄ lyga gali bÅ«ti pripažinta nesÄ Å¾ininga tiek įvertinus patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taip pat reikia atsižvelgti į sÄ lygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sÄ lyga, vertinama atskirai, gali bÅ«ti pripažinta sÄ Å¾ininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sÄ lygomis, ji gali bÅ«ti pripažinta nesÄ Å¾ininga, ir atvirkščiai. CK 6.2284 straipsnio 6 ir 8 dalys nustato teisines pasekmes, kai sutarčių sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos.

CK 6.2284 straipsnio 6 dalis nustato, kad aiÅ¡kumo ir suprantamumo reikalavimo neatitinkančios sÄ lygos laikomos nesÄ Å¾iningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sÄ lygų turinio, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai. CK 6.2284 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sÄ lygÄ (sÄ lygas) pripažįsta nesÄ Å¾ininga (nesÄ Å¾iningomis), Å¡i sÄ lyga (Å¡ios sÄ lygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sÄ lygos Å¡alims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesÄ Å¾iningas sÄ lygas.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, ir, vartotojas (atsakovas), bÅ«damas silpnesnioji sutarties Å¡alis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panaÅ¡ių priežasčių turėjo ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugÄ ir daryti įtakÄ sutarties sÄ lygų turiniui, todėl verslininkas (ieÅ¡kovė) sutarties sÄ lygų pagrindu, akivaizdu, kad įgijo nepateisinamÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ vartotojÄ (atsakovÄ ).

Dėl Å¡ių priežasčių teisingai sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Vienas vartojimo sutarties sÄ lygų atitikties bendriesiems sÄ Å¾iningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sÄ lygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visÄ sutarčiai sudaryti reikÅ¡mingÄ informacijÄ .

Neskaidrios sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti laikomos sÄ Å¾iningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant iÅ¡vengti stipresniosios Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant iÅ¡laikyti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 262,30 Eur tarpininkavimo mokestį. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sÄ lygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – 77,94 Eur.

Vartojimo kredito Bendrųjų sÄ lygų 1.27 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (ieÅ¡kovei) ir yra skirtas padengti bendrovės patiriamas iÅ¡laidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sÄ lygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruoÅ¡imu, kuris apskaičiuojamas Sutarties 5.3.2 punkte numatyta tvarka.

Minėtame 5.3.2 punkte numatyta, jog tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra 1,2 (viena ir dvi deÅ¡imtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iÅ¡ Å¡ios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotÄ sumÄ . Å iame punkte apskaičiuota Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdeÅ¡imt) eurų. IÅ¡ minėto Vartojimo kredito Bendrųjų sÄ lygų 1.27 punkte esančio mokesčio apibrėžimo (sÄ vokos) nėra aiÅ¡ki tokio mokesčio paskirtis.

Pagal CK 6.2284 straipsnio 9 dalį bylÄ nagrinėjantis teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį nesÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio, todėl remiantis iÅ¡dėstytu, taip pat įvertinus ir tai, jog atsakovui praÅ¡omų priteisti tarpininkavimo ir administravimo mokesčių paskirtis ir apskaičiavimo tvarka nėra aiÅ¡ki, todėl visiÅ¡kai neskaidri ir nesÄ Å¾ininga vartotojo atžvilgiu, teismas Vartojimo kredito sutarties sÄ lygas dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovui taikymo pripažįsta nesÄ Å¾iningomis, todėl negaliojančiomis, o reikalavimÄ dėl tokių mokesčių priteisimo atmeta kaip nepagrįstÄ .

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 949,98 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2019 m. sausio 22 d. – iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. IeÅ¡kovė byloje patyrė 273,01 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (patenkinta 78,36 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 213,94 Eur žyminio mokesčio (273,01 Eur x 78,36 proc.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285 – 288, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : patenkinti ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Neo finance“, į. k. 303225546, iÅ¡ atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 905,91 Eur negrÄ Å¾into kredito, 40,51 Eur palÅ«kanų, 12 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ 905,91 Eur negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ nuo 2019 m. sausio 21 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 3,56 Eur palÅ«kanų nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. sausio 20 d., 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 949,98 Eur sumÄ nuo 2019 m. sausio 22 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 213,94 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atmesti kitÄ ieÅ¡kinio dalį. IÅ¡aiÅ¡kinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo peržiÅ«rėjimo, kuriame turi bÅ«ti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimÄ už akių, pavadinimas; Å¡alies, paduodančios pareiÅ¡kimÄ , pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumÄ , taip pat įrodymai, patvirtinantys Å¡ias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys Å¡ias aplinkybes; pareiÅ¡kimÄ paduodančios Å¡alies praÅ¡ymas; prie pareiÅ¡kimo pridedamos Å¡alies medžiagos sÄ raÅ¡as; pareiÅ¡kimÄ paduodančios Å¡alies paraÅ¡as ir pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo data.

Å alis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali Å¡io sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka. IeÅ¡kovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimÄ Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Donata Kravčenkienė