caf217a8-dc6d-48b9-b0c2-e55e0c43f85a · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja VP. M. Dobrovolskis                                       Civilinė byla Nr. e2A-931-826/2015Teisėja Elena Pauliukienė                                                                             (Proceso Nr. 2-06-3-08377-2014-3)                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                      21.4.2.7; 99.6; 121.21. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. birželio 26 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės T.

S. atstovo advokato R. K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės T. S. ieÅ¡kinį atsakovams A. J., J. V., tretiesiems asmenims notarams A. G., V. K. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo dėl apgaulės negaliojančia, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė 2014-07-17 kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiomis dėl apgaulės ab initio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pirkimo–pardavimo sutartis: 2012-10-03 sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5159 tarp T.

S. ir A. J. ir 2012-10-10 sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8242 tarp A. J. ir J. V., taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti Å¡alis į pirminę padėtį, nuosavybės teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paliekant T. S., o jei to padaryti neįmanoma, – atlyginti buto vertę pinigais, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovų 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad mirus ieÅ¡kovės motinai V. T., pagal 2012-10-01 paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimÄ ieÅ¡kovė paveldėjo vieno kambario butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Po motinos mirties liko nedidelis įsiskolinimas už butui suteiktas komunalines paslaugas. Kadangi jokių santaupų ir darbo neturėjo, skola už butÄ augo. Kaimynas V. E. retkarčiais rėmė maistu ir duodavo pinigų, todėl, jo teigimu, yra jam įsiskolinusi daugiau kaip 30 000 Lt, tačiau ieÅ¡kovė mano, jog per kelis mėnesius po mamos mirties tiek iÅ¡ jo pinigų negalėjo gauti. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį senajame turguje sutiko senÄ pažįstamÄ L. K. su draugu Simu, kurio nepažinojo.

Jiems papasakojo, kokie po mamos mirties jÄ slegia sunkumai. Draugai pakvietė jÄ iÅ¡gerti ir supažindino su Ž. K., kuri galėtų padėti. KitÄ dienÄ visi trys atvyko pas jÄ ir paprašė buto dokumentų bei paso, tačiau paveldėjimo dokumentai buvo pas notarę, o pasÄ ji buvo pametusi, pinigų iÅ¡siimti naujÄ pasÄ neturėjo, tačiau L. K. su draugu nuvežė jÄ Ä¯ Migracijos poskyrį. Ž. K. sumokėjo už ieÅ¡kovę, sutvarkė dokumentus bei žadėjo surasti pirkėjÄ butui. TÄ patį vakarÄ davė pasiraÅ¡yti rankpinigių sutartį, tačiau pinigų ieÅ¡kovė negavo, Ž.

K. jai paaiÅ¡kino, jog gautais pinigais apmokės buto skolas, ir prašė nieko nesakyti kaimynui. 2012-10-03 dienÄ , apie 14 val., vyko pas notarÄ forminti buto pardavimo dokumentų, pas notarÄ vyko kartu su savo draugu – sugyventiniu L. R.. Prie notaro kontoros jau laukė Ž. K., buto pirkėja A. J. ir A. R., kuris veikė kaip atsakovo J. V., perpirkusio butÄ iÅ¡ A. J., įgaliotinis. Buto pirkėja A. J. notaro laukiamajame perdavė pinigus Ž. K., kuri pasakė, kad notarei paklausus dėl gautų pinigų, reikia atsakyti, kad ieÅ¡kovė visus pinigus gavo.

Notarė maÅ¡inėle pinigus perskaičiavo, iÅ¡ viso buvo 63 700 Lt. Notarė pinigus padėjo prieÅ¡ ieÅ¡kovę, bet juos į savo rankinę įsidėjo Ž. K.. Notarė jai sutarties neiÅ¡vertė, bet rusiÅ¡kai pasakė, kad atėjusi čia, dar turi butÄ , o išėjusi jau neturės. IeÅ¡kovė paprašė Ž. K. pinigus padėti į bankÄ , bet ji nurodžiusi, kad dar reikia atiduoti skolÄ kaimynui, nupirkti jai kailinius ir naujus batus. Atsisakius jai siÅ«lomų pirkinių, Žana davė pasiraÅ¡yti dokumentÄ , kad skolÄ kaimynui atiduos pati, ir nupirkusi maisto ir gėrimų parvežė ieÅ¡kovę su sugyventiniu J.

R. į namus. VaiÅ¡ių pakako apie savaitę, per kuriÄ 2012-10-10 butas buvo perparduotas J. V., o ji, nesulaukusi pažadų jai paskambinti, 2012-12-19 kreipėsi į prokuratÅ«rÄ . Dėl grasinimų ir spaudimo, pažadų butÄ sugrÄ Å¾inti jai atgal ieÅ¡kovė atsisakė savo skundo, nurodė, jog bendrabutį, kuris buvo nupirktas sugyventinio J. R. vardu, iÅ¡ties jai buvęs pirktas. A. R. taip pat siÅ«lė ginčyti kaimyno nepagrįstai padidintÄ skolÄ , kuris nesulaukęs skolos grÄ Å¾inimo, pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau ieÅ¡kinys buvo atmestas.

Atsakovai pasinaudojo jos priklausomybe nuo alkoholio ir veikdami kartu įgijo bei perpardavė jos butÄ , nesumokėjo jai pinigų. Atsakovai per ieÅ¡kovės sugyventinį J. R. kontroliavo jos bendravimÄ su paÅ¡aliniais asmenimis, siekdami sutrukdyti ir įvertinti jų neteisingai atliekamus veiksmus. Dėl vis didėjančių skolų už komunalines paslaugas bute yra atjungta elektra ir dujos. Mano, jog atsakovai, įsigydami ir skubiai perparduodami jos butÄ , veikė nesÄ Å¾iningai, nes nei A. J., nei J. V., pirkdami butÄ , jame nesiruošė gyventi.

Nurodė, kad atsakovė A. J. butÄ pirko net neapžiÅ«rėjusi, nepasidomėjo buto bÅ«kle ir bÅ«simo remonto iÅ¡laidomis. Po savaitės butas buvo perparduotas atsakovui J. V. per jo įgaliotinį A. R., kuris atsakovÄ J. V. apie nupirktÄ butÄ informavo tik po poros mėnesių. Atsakovų elgesys patvirtina, kad vienintelis jų tikslas – pigiai įsigyti butÄ bei jį perparduoti. Supratusi, jog yra apgauta, kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , bet dėl atsakovų spaudimo ir pažadų skundÄ atsiėmė.

Dėl atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų ir apgaulės patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, o dėl grasinimų susidoroti bijojo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, todėl teismo praÅ¡o priteisti jai 5 tÅ«kstančių litų neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-20 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, atsakovo                      J. V. praÅ¡ymÄ dėl baudos ieÅ¡kovei už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skyrimo tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 750 Eur baudos atsakovui J.

V. ir 750 Eur baudos valstybei, taip pat priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 5 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog atsakovai atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovę), dėl kurių ieÅ¡kovė galėjo bÅ«ti paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį ji iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti. IeÅ¡kovė, jau tvarkant dokumentus dėl paveldėjimo, buvo apsisprendusi kuo skubiau parduoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nes bijojo kreditorių susidorojimo.

IeÅ¡kovė, sudariusi notarinę minėto buto pirkimo–pardavimo sutartį, siekė įsigyti mažesnį butÄ bendrabutyje. Toks sandoris jos iniciatyva buvo 2012 m. spalio 13–17 d. sudarytas ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuo 2012-10-29 buvo įregistruotas jos sugyventinio J. R. vardu. Sugyventiniai, pardavę ieÅ¡kovės butÄ , jį atlaisvino bei persikėlė gyventi į įsigytÄ kambarį bendrabutyje. Vėliau, kilus tarp sugyventinių ginčui, ieÅ¡kovė, įtikinta, jog per pigiai pardavė savo turtÄ , ėmė iÅ¡ tarpininkų reikalauti pinigų, tvirtindama, jog visi jÄ apgavę bei neįvykdę savo duotų pažadų.

Dėl to ieÅ¡kovė, gavusi iÅ¡ kaimyno žinias, kad bute dar niekas negyvena, sugadino durų užraktÄ bei vėl apsigyveno jau parduotame bute. Faktinės bylos aplinkybės ir raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina atsakovo J. V. atstovo teiginius, kad ieÅ¡kovė nuo savavaliÅ¡ko įsikėlimo į butÄ jokių mokesčių už butÄ nėra mokėjusi, todėl jam, kaip savininkui, yra daroma žala. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pagal ieÅ¡kovės teiginius dėl apgaulės panaudojimo sudarant sandorį buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , teismo nutartimi atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimÄ paliktas galioti.

Teismas rėmėsi ir civilinės bylos Nr. 2-928-889/2013 pagal ieÅ¡kovo V. E. ieÅ¡kinį atsakovei T. S. dėl buto pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu medžiaga ir nurodė, kad minėtoje byloje iÅ¡samiai, objektyviai ir visapusiÅ¡kai buvo iÅ¡nagrinėti ir atitinkamai įvertinti abiejų sandorio Å¡alių, notaro, sandorių tarpininkų veiksmai, bet nebuvo nustatyta jokių pažeidimų ar aplinkybių, kuriais remiantis bÅ«tų galima teigti, jog atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi.

Vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, vertinant ir tiriant ieÅ¡kovės elgesį tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, galima teigti, kad ieÅ¡kovės elgesys iÅ¡liko toks pats, t. y. norėjo kuo greičiau parduoti paveldėtÄ butÄ , derybomis sutartas užmokestis už parduodamÄ turtÄ tenkino, sutarties sÄ lygomis nebuvo suabejota, jos jÄ tenkino. Nustatyta, kad sandoris dėl buto pirkimo ir pardavimo atitiko abiejų sandorio Å¡alių valiÄ ir interesus, sandorio turinyje aiÅ¡kus susitarimas bei pirkimas ir pardavimas iÅ¡reikÅ¡tas raÅ¡ytine sutartimi.

Teismas, skirdamas ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu, atsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovė pripažino, kad į teismÄ kreipėsi ne savo noru, bet kiekvienÄ kartÄ vis kito asmens įtikinta. IeÅ¡kovės T. S. atstovas advokatas R. K. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-20 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismas tinkamai neatskleidė tikrosios ieÅ¡kovės valios sudaryti buto pirkimo–pardavimo sandorį, neįvertino aplinkybių, liudijančių apgaulės prieÅ¡ ieÅ¡kovę panaudojimÄ .

IeÅ¡kovė pripažįsta, jog turėjo ketinimų parduoti butÄ , tačiau ji tikėjo, kad po buto pardavimo Ž. K. nupirks jai naujÄ mažesnį butÄ , sumokės komunalinius įsiskolinimus ir grÄ Å¾ins likusius pinigus, tačiau kito bÅ«sto nenupirko, likusių pinigų Ž. K. jai neperdavė. Ž. K. ir L. K. organizavo visus sandorio sudarymui bÅ«tinus veiksmus, davė jai pasiraÅ¡yti rankpinigių sutartį, nuvežė pas notarÄ , kur ieÅ¡kovės akivaizdoje buvo suskaičiuoti atsakovės A.

J. už butÄ perduoti pinigai, o tai turėjo esminę reikÅ¡mę ieÅ¡kovės valios susiformavimui. IeÅ¡kovė nesitikėjo, kad pardavusi butÄ ji liks be gyvenamojo bÅ«sto, be to, sandorio sudarymo metu ji buvo lengvai apsvaigusi, nes kartu su L. K. ir Ž. K. vyko prie jÅ«ros, kur buvo girdoma vynu. Taip pat nurodo, kad atsakovų veiksmai iki sandorio sudarymo neatitiko tikrosios jų valios, nes butÄ jie pirko jo net neapžiÅ«rėję, neiÅ¡siaiÅ¡kinę apie komunalinius mokesčius ir įsiskolinimus. Be to, atsakovė A.

J. negalėjo paaiÅ¡kinti, už kokias lėšas ji įsigijo butÄ . Atsakovas J. V. sudarant sandorį apskritai nedalyvavo, o jo vardu veikė įgaliotinis A. R., o J. V. apie jo vardu nupirktÄ butÄ buvo praneÅ¡ta tik po dviejų mėnesių. Atsakovas J. V. netrukus butÄ ketino vėl parduoti R. N., o tai patvirtina faktÄ , kad butas jam nebuvo reikalingas. Tokie veiksmai liudija atsakovų siekį butÄ perparduoti kuo daugiau pirkėjų, kad jo nebÅ«tų galima iÅ¡reikalauti iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo.

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad po to, kai buvo parduotas ieÅ¡kovės butas, jai buvo nupirktas kitas butas jos sugyventinio vardu, nes turto įgijimas kito asmens vardu ieÅ¡kovei jokių teisių ir pareigų nesukÅ«rė, o, be to, netrukus buvo vėl parduotas, tačiau pinigai J. R. neperduoti. Aplinkybę, jog ieÅ¡kovė buvo apgauta, liudija ir faktas, jog netrukus po buto pardavimo ieÅ¡kovė kreipėsi į policijÄ , tačiau dėl atsakovo J. V. atstovo A. R. spaudimo pareiÅ¡kimÄ atsiėmė, nes jis jai pažadėjo padėti atgauti už butÄ gautus pinigus iÅ¡ Ž.

K.. Nurodo, kad teismas nepagrįstai skyrė baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, nes ji siekia apginti savo pažeistas teises, o tai negali bÅ«ti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesu.Byloje pateiktas atsakovės A. J. ir atsakovo J. V. atstovo pagal įgaliojimÄ A. R. pasiraÅ¡ytas atsiliepimas į apeliacinį skundÄ . CPK 56 str. reglamentuoja asmenų, kurie gali bÅ«ti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimÄ teisme, ratÄ . Asmenys, turintys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , gali atstovauti savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (CPK 56 str. 1 d. 4 p.).

A. R. nėra advokatas ar advokato padėjėjas, duomenų, kad jis yra atsakovo J. V. artimas giminaitis, nepateikta. Taigi A. R. pasiraÅ¡yti atsiliepimo į apeliacinį skundÄ atsakovo J. V. vardu neturi teisės. Apeliacinės instancijos teismui kitų asmenų vardu teikiamus procesinius dokumentus A. R. gali pasiraÅ¡yti kartu su advokatu. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ vertina tik kaip paduotÄ atsakovės A. J. vardu.Atsakovė A. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o skundÄ atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, teismas teisingai konstatavo, kad dėl ieÅ¡kovės nebuvo panaudota apgaulė, už butÄ ieÅ¡kovei buvo sumokėta sutarta suma, ieÅ¡kovė pinigų perdavimo pas notarÄ faktÄ patvirtino, taip nurodyta ir notaro patvirtintoje 2012-10-03 pirkimo–pardavimo sutartyje. IeÅ¡kovė norėjo butÄ parduoti, jai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos visos sandorio sudarymo pasekmės, dėl to jos teiginiai, kad sandoris neatitiko jos tikrosios valios, yra nepagrįsti. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje apeliantė praÅ¡o apginti jos teises, remdamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimÄ negaliojančiu. Apeliantė pripažįsta, kad ji turėjo ketinimų parduoti butÄ , tačiau ji tikėjosi, kad pardavus ginčo butÄ bus nupirktas kitas butas bei grÄ Å¾intos skolos, tačiau dėl jos pasitikėjimu piktnaudžiavusių Ž.

K. ir L. K. neteisėtų veiksmų ji buvo apgauta, nes negavo nei pinigų, nei kito bÅ«sto. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė jos tikrosios valios ir neįvertino kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Apeliantės manymu, ginčo buto pirkimo–pardavimo sandoriai turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais ir dėl to, kad atsakovai iÅ¡ tiesų neturėjo ketinimų buto įsigyti asmeniniams poreikiams. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sÄ moningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti.

Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo Å«kiniai, ekonominiai, buitiniai, kultÅ«riniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norÄ sudaryti sandorį. Å is žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia, jai susidaryti svarbiÄ reikÅ¡mę turi tikslas ir motyvai. DviÅ¡aliam sandoriui sudaryti bÅ«tina, kad jo dalyviai iÅ¡reikÅ¡tų savo valiÄ , kad jų valiÄ Å¾inotų kita sandorio Å¡alis. Sandorio Å¡alių valia turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatyme nustatyta forma. Å iuo atveju iÅ¡orinės valios iÅ¡reiÅ¡kimas turi atitikti vidinį – tikrÄ jį valios turinį.

Netiksliai arba iÅ¡kreiptai iÅ¡reiÅ¡kus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sudaryti sandorį arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl Å¡ių priežasčių valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal Å¡iÄ teisės normÄ apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sÄ lygomis, kokių jis siekia.

Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis.

Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. Č. v. H. Lipnevič ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; kt.).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė, mirus jos motinai, paveldėjo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Paveldėtas butas 2012-10-03 pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas atsakovei A. J. už 60 000 Lt, o Å¡i 2012-10-10 butÄ pardavė atsakovui J.

V., kurio vardu pagal įgaliojimÄ veikė A. R.. IeÅ¡kovė per visÄ bylos nagrinėjimÄ teigė, kad ji ketino butÄ parduoti, nes jÄ slėgė už butÄ susikaupusios skolos bei įsiskolinimas kitiems asmenims. Taigi ieÅ¡kovė turėjo aiÅ¡kų ketinimÄ parduoti butÄ turėdama tikslÄ palengvinti savo finansinių įsipareigojimų naÅ¡tÄ . Ginčo dėl Å¡io fakto nebuvo ir pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieÅ¡kovės tikrÄ jÄ valiÄ , pagrįstai į šį faktÄ atsižvelgė.

Savo ketinimus parduoti ginčo butÄ ieÅ¡kovė patvirtino ir kitoje civilinėje byloje Nr. 2-928-889/2013 pagal ieÅ¡kovo V. E. ieÅ¡kinį atsakovei T. S. dėl buto pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kurioje taip pat nurodė, kad norėjo butÄ parduoti ir jai tai padėjo padaryti Ž. K.. Minėta, kad apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas, Å¡iuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovės valiÄ parduoti butÄ suformavo kitas asmuo, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės nurodoma Ž.

K.. IeÅ¡kovės valia buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta, dėl to apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais, kad ji nesuprato tikrosios ginčo sandorio esmės. IeÅ¡kovės valiÄ parduoti paveldėtÄ butÄ patvirtinta ir tai, jog iÅ¡ parduoto buto ieÅ¡kovė iÅ¡sikraustė ir gyveno sugyventinio J. R. 2012-10-17 vardu nupirktame bute.IeÅ¡kovė nurodė, kad pasitikėjo Ž. K., dėl to už butÄ gautus pinigus patikėjo Ž. K., pažadėjusiai grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės skolas bei nupirkti kitÄ mažesnį bÅ«stÄ , tačiau Å¡ių pažadų Ž.

K. netesėjo, o ieÅ¡kovė liko be bÅ«sto. Vertindama šį apeliantės teiginį, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog su ginčijamu sandoriu nesusijęs asmuo (Ž. K.) nevykdė savo pažadų ieÅ¡kovei, neturi sukelti neigiamų pasekmių savo pareigas pagal ginčijamus buto pirkimo–pardavimo sandorius tinkamai įvykdžiusiems pirkėjams, t. y. atsakovams. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė A. J., įsigijusi butÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės pagal 2012-10-03 pirkimo–pardavimo sutartį, pinigus ieÅ¡kovei už butÄ sumokėjo, tai buvo padaryta notaro kontoroje ir ginčo dėl Å¡io fakto nėra.

IeÅ¡kovės teigimu, sandoris pripažintinas negaliojančiu dėl to, kad ji iÅ¡ sandorio negavo to, ko tikėjosi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog už ieÅ¡kovės lÅ«kesčių, susijusių su sandorio sudarymu (skolų gražinimas, mažesnio bÅ«sto nupirkimas), neiÅ¡pildymÄ gali bÅ«ti atsakinga Ž. K., kuri, anot apeliantės, pažadėjo jai, pardavus butÄ , grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės skolas bei nupirkti kitÄ mažesnį bÅ«stÄ , tačiau ne atsakovai. Vienintelis teisėtas lÅ«kestis, kurio ieÅ¡kovė galėjo tikėtis iÅ¡ atsakovės A.

J., buvo pinigų už butÄ gavimas, kas ir buvo padaryta, t. y. 2012-10-01 ieÅ¡kovei atsakovė A. J. perdavė 5000 Lt rankpinigių, likusi suma buvo sumokėta iki 2012-10-03 pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo, tai nurodyta ir notaro patvirtintoje sutartyje, be to, pinigų perdavimo pas notarÄ faktÄ patvirtino ir pati ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė nurodo, jog pinigus pas notarÄ ji patikėjo Ž. K., o Å¡i pinigų jai neperdavė, mažesnio buto nenupirko, o ji liko be gyvenamojo ploto. IÅ¡ byloje esančio ieÅ¡kovės 2012-05-01–2013-04-17 sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nustatyta, jog 2013-01-25 į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ pervesta 14 600 Lt, 2012-10-17 ieÅ¡kovės sugyventinio vardu už 13 600 Lt nupirktas butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

IeÅ¡kovės sugyventinis 2013-01-25 pareiÅ¡kime policijai (t. 1, b. l. 99, elektroninės bylos numeracija) nurodė, kad paminėtas butas pirktas iÅ¡ lėšų, kuriuos jam davusi ieÅ¡kovė. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė ginčija sandorį ne dėl to, kad atsakovė A. J. bÅ«tų nevykdžiusi savo, kaip pirkėjos, pareigų, o dėl to, kad butÄ jai padėjusi parduoti Ž. K. galimai nepateisino ieÅ¡kovės lÅ«kesčių, susijusių su lėšomis, gautomis pardavus butÄ .

Tačiau paminėtos aplinkybės negali daryti įtakos sÄ Å¾iningų asmenų, Å¡iuo atveju atsakovų, teisėms ir pareigoms.Apeliantės manymu, sandorio pripažinimui negaliojančiu dėl apgaulės reikÅ¡minga yra tai, kad atsakovė A. J. iÅ¡ tiesų neketino buto įsigyti asmeniniams poreikiams, nes po savaitės jį pardavė atsakovui J. V.. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju tai neturi teisinės reikÅ¡mės, nes tiriant, ar sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, viena esminių aplinkybių yra tai, ar sudarytas sandoris yra sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o ne kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog ieÅ¡kovės valiÄ parduoti butÄ suformavo kiti asmenys, t. y. atsakovai (CPK 178 str.), o aplinkybė, kad atsakovė A. J. po savaitės iÅ¡ ieÅ¡kovės nupirktÄ butÄ pardavė atsakovui J. V., savaime neįrodo atsakovės nesÄ Å¾iningų veiksmų, o tuo labiau nepatvirtina fakto, jog ieÅ¡kovė buvo priversta parduoti butÄ ar kad dėl jos buvo panaudota apgaulė. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti jai skirtÄ baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu ir teigia, kad siekis apginti pažeistas teises nepagrįstai įvertintas kaip piktnaudžiavimas procesu.

Å i skundo nuostata pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas paskyrė ieÅ¡kovei 1500 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovė pripažino, jog į teismÄ kreipiasi ne savo noru, o kitų asmenų įtikinta. CPK 95 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. nesÄ Å¾iningai pareikÅ¡to nepagrįsto ieÅ¡kinio (apeliacinio ar kasacinio skundo) faktÄ , sÄ moningÄ veikimÄ prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Pagal CPK 95 str. baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013,                  2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).

Ä®statyme nustatytos teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar paduoti apeliacinį skundÄ Ä¯gyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sÄ moningai siekdamas sukelti nepatogumų kitai Å¡aliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymÄ ), toks elgesys negali bÅ«ti toleruojamas ir turi bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu.

Å iuo atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad ieÅ¡kovė buvo nesÄ Å¾ininga ar kad teikė aiÅ¡kiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį teismui. Vien tai, kad ieÅ¡kovė nurodė, jog kreiptis į teismÄ jÄ paskatino kiti asmenys, nereiÅ¡kia, kad ji piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes kitų asmenų paraginta ieÅ¡kovė visgi tikėjosi palankaus teismo sprendimo. Ä®statymas nedraudžia asmeniui kreiptis į teismÄ dėl to paties ginčo dalyko, tačiau kitu pagrindu, o tai, kad ir Å¡ioje byloje buvo priimtas ieÅ¡kovei nepalankus teismo sprendimas, negali bÅ«ti traktuojama kaip piktnaudžiavimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovei skyrė baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu, dėl to paskirta 1500 Eur bauda naikintina.Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė Å¡alių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.), o ieÅ¡kovei paskirta 1500 Eur bauda už piktnaudžiavimÄ procesu naikintina.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320?331 straipsniais, n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimÄ pakeisti – panaikinti ieÅ¡kovei T. S. paskirtÄ 1500 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu, likusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .             Kolegijos pirmininkas                                                                                                                  Marius Dobrovolskis Kolegijos teisėjai                                                                                                                  Erinija Kazlauskienė                                                                                                                                  Alvydas Žerlauskas