2018-10-03 Nr. AB-17572-3-61-3-04490-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2556-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04490-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šalčininkų rajono policijos komisariato ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 131 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir Šalčininkų RPK), 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

1.1. nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki skundo teismui pateikimo buvo kalinamas Lukiškių TI-K Lukiškių nežmogiškomis gyvenimo sąlygomis, pažeidžiant galiojančias teisės aktų nuostatas, nes kameros buvo nuolat perpildytos, avarinės būklės, o gyvenimo sąlygos – antisanitarinės. Lukiškių TI-K taip pat nebuvo laikomasi ir kitų teisės aktais nustatytų reikalavimų, t. y.: nėra pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas; suteikiama ribota iki trisdešimties minučių prieiga prie interneto, apribotos prieigos prie viešų interneto svetainių, sudaromos kliūtis kopijavimui ir spausdinimui; dalinant senos redakcijos spaudą, neužtikrinama savalaikė savišvieta; neužtikrinamas teisinis švietimas; nesudaromos galimybės dirbti; nuolat pažeidžiamas skirstymas į kameras; nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku; sudaryta galimybė tik vienos valandos pasivaikščiojimui, kas yra nepakankama;

Lukiškių TI-K pastato konstrukcijoje yra asbesto; kamerose prasta ventiliacija ir apšvietimas, ant langų vidinės grotos, kurios teisės aktuose nėra numatytos; nėra užtikrinama pakankama temperatūra, todėl žiemą šalta, o vasarą karšta; nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne bei higienos reikmenimis (tik vienas ritinėlis tualetinio popieriaus ir kt.); kamerose trūko pakabų, kabliukų, veidrodžio ir tualeto reikmenų spintelių; šiukšlių konteineriai pastatyti prie pat langų; buvo pažeistas privatumas naudojantis tualetu; netinkamai įrengtos dušinės (dušai neatitverti sienele, nėra persirengimo kambario), dušo patalpos nešvarios, pasinaudoti dušu galėjo tik kartą per savaitę ir tik 15 minučių, naudojantis dušu buvo stebimas pareigūnų, dažnai nebūdavo karšto vandens, o jam atsiradus nebuvo nuvedamas nusiprausti; kamerose pilna parazitų; maistui skirtos lentynos įrengtos prie sanitarinio mazgo arba priešais jį, maistas neskanus ir nekaloringas, kartais buvo tiekiamas ir atšalęs, o vykstant į teismą iš viso nebuvo tiekiamas; buvo pažeista teisė įsigyti būtinų maisto produktų bei higienos reikmenų, nes dėl įvykusios klaidos iš jo asmeninės sąskaitos buvo nuskaičiuoti pinigai; taip pat buvo atimta teisė naudotis kompiuteriu ilgiau nei tris valandas, dėl ko neišlaikė egzamino; buvo atliekamos neteisėtos kratos, kurių metu buvo sugadinti asmeniniai pareiškėjo daiktai;

Lukiškių TI-K neužtikrino galimybės paskambinti; nebuvo sudarytos galimybės trumpalaikiams ir ilgalaikiams pasimatymams su artimaisiais; iš brolio gautas laiškas pareiškėjui nebuvo įteiktas; pareiškėjo pateikti skundai nebuvo registruojami, pateikiami neišsamūs bei netinkami atsakymai į skundus; buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, o gaisro metu Lukiškių TI-K darbuotojai nereagavo į jo pagalbos šauksmą. Dėl šių Lukiškių TI-K pažeidimų patyrė žalą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, emocinius sukrėtimus, pažeminimą, nuolat jautė baimę, apatiją, prasidėjo depresija bei pablogėjo sveikata;

1.2. tiek Šalčininkų RPK, tiek Vilniaus AVPK areštinėse gyvenimo sąlygos buvo siaubingos: plotas nesiekė 5 kv. m; kameros neremontuotos; nebuvo ventiliacijos; trūko šviesos; sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo kameros; trūko inventoriaus; dušu galima buvo pasinaudoti tik vieną kartą per savaitę; nebuvo suteikiami nei trumpalaikiai, nei ilgalaikiai pasimatymai; nebuvo galimybės paskambinti artimiesiems; nėra medicininio punkto bei bibliotekos; pilna parazitų bei nebuvo skiriama spauda. Šių įstaigų pareigūnai vykdė konvojavimą, kuris neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų;

1.3. LAVL buvo laikomas nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2011 m. lapkričio 7 d. ir nuo 2012 m. sausio 26 d. iki 2012 m. vasario 3 d. LAVL palatos yra apleistos, nešvarios ir be langų. Buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, palatose asmenų buvo laikoma daugiau nei nustato teisės aktai, o sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas sienele;

1.4. konvojavimo sąlygos buvo apgailėtinos, nežmoniškos, nes visuomet turėjo sėdėti ant kieto pagrindo, automobiliai buvo nešvarūs, nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti tualetu, nebuvo saugos diržų bei rankenų, nebuvo ventiliacijos, šviesos, be pagrindo buvo naudojamos specialiosios priemonės – antrankiai bei teismo posėdžių salėje laikymas metaliniame aptvare;

1.5. NVSC neatlieka grįžtamųjų kontrolių tinkamai, operatyviąsias kontroles atlieka netinkamai, pateikia faktines aplinkybes neatitinkančius duomenis. NVSC pareigūnai galbūt informuoja Lukiškių TI-K, dėl kokių priežasčių bus atliekama kontrolė. Pareigūnų atliekami vienos ir tos pačios patalpos vertinimai buvo skirtingi, kas leidžia teigti, jog jie buvo atlikti netinkamai. Kreipėsi į NVSC siekiu išsiaiškinti dėl galimybės pradėti administracinę procedūrą tarnautojos atžvilgiu, tačiau jokio atsakymo nėra gavęs;

1.6. skunde nurodyti pažeidimai yra tęstiniai, todėl senaties terminas nėra praleistas. Tačiau tuo pačiu senaties terminas atnaujintinas. Terminą praleido dėl svarbių priežasčių – apie galimus pažeidimus sužinojo tik per televiziją ir tik tada tapo žinoma, kad už pažeidimus gali reikalauti kompensacijos. Senaties terminas skaičiuotinas nuo pirmųjų skundų dėl pažeidimo pateikimo. Į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kreipėsi 2015 m. rugsėjo 19 d. Dėl gaisro Lukiškių TI-K senaties terminas suėjo 2015 m. sausio 5 d, tačiau 2013 m. rugsėjo 23 d. sužinojo ir inicijavo ikiteisminį tyrimą. Senaties terminas dėl laikymo su rūkančiais asmenimis skaičiuotinas atsižvelgiant į tai, kad dėl šio pažeidimo pareiškėjas 2014 m. vasario 24 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, kuri pateikė atsakymą. Dėl pažeidimų Vilniaus AVPK ieškinio senatis skaičiuotina nuo 2014 m. liepos 28 d., t. y. skundo pateikimo dienos. Apie konvojavimo pažeidimus tapo žinoma 2014 metais, kai padavė teismui skundus dėl informacijos pateikimo. Sprendžiant dėl senaties taikymo vertintinas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. gegužės 18 d. raštas Nr. 2S-2760.

2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti, pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Lukiškių TI-K atsiliepimą grindė šiais argumentais:

2.1. pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 76:2010) minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Susidarius tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras;

2.2. remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kamerose nuolatos yra palaikoma švara ir tvarka, to reikalaujama ir iš kalinčiųjų. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolatos atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus;

2.3. kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) III skirsnyje nustatyta tvarka;

2.4. higienos normos HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Sanitarinis mazgas įrengtas taip, kaip nustato teisės aktai;

2.5. visi Lukiškių TI-K laikomi asmenys dalyvauja užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų turnyrai, šiltuoju metu laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai. Organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. Įstaigoje veikia biblioteka, asmenims yra sudaryta galimybė skaityti periodinę spaudą bei knygas gyvenamosiose kamerose, sudaryta galimybė naudotis sporto sale, vedami į kino salę, gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV / AIDS ir narkomanijos prevencijos programose, vedami pasivaikščioti. Norint dalyvauti visuomeninėje arba kitoje veikloje, asmuo, laikomas Lukiškių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką;

2.6. visiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normos reikalavimus;

2.7. pasivaikščiojimo kiemeliai nuolatos prižiūrimi, o vienos valandos pasivaikščiojimo laikas per dieną yra nustatytas SVĮ 29 straipsnyje;

2.8. patalynė išduodama pagal normas, nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – ir Materialinio buitinio aprūpinimo normos). Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos asmenims grąžinami sausi;

2.9. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1. punktu, Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami;

2.10. kalinami asmenys maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas;

2.11. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 73 punkte nustatyta, kad suimtieji ir SVĮ 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti nuteistieji Lukiškių TI-K turi teisę į pokalbius telefonu su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu tik esant ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro ar teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniam sutikimui. Iš esmės toks leidimas reikalingas norint pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis. Pasimatymai suteikiami tik iš anksto užsiregistravusiems ir atvykusiems laiku asmenims, kurie ne vėliau kaip prieš 15 dienų suderinti su Lukiškių TI-K administracija. Lukiškių TI-K nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių ir jų suteikimo tvarka nėra numatyta ir Vidaus tvarkos taisyklėse;

2.12. kratos ir kalinamų asmenų apžiūros atliekamos laikantis visų reikalavimų, siekiant surasti ir paimti draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijose besislapstančius suimtuosius. Suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos, privalomai atliekama visuminė krata;

2.13. pareiškėjui buvo suteikta galimybė naudotis kompiuteriu ilgiau nei tris valandas, nes jis atitiko Kalėjimų departamento 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtintus Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau nei tris valandas (toliau – ir Leidimas) kriterijus. 2013 m. gruodžio 10 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas naudotis asmeniniu kompiuteriu iki 6 valandų per parą nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. birželio 9 d. Pareiškėjui buvo paaiškinta, jog vadovaujantis Leidimo kriterijų 3 punktu, pasibaigus terminuotam leidimo išdavimo laikotarpiui, klausimas dėl naujo leidimo naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą išdavimo bus svarstomas iš naujo;

2.14. Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, tačiau Lukiškių TI-K pareigūnai, paskirstydami asmenis į gyvenamas kameras, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančių. Lukiškių TI-K administracija visuomet atsižvelgia, kad rūkantieji nebūtų laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis;

2.15. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 99 straipsnio 5 dalis nustato, kad nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu arba teismo nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdytas laiškų išsiuntimas ir įteikimas. BVK 1 priedo 15 punkte nustatyta, kad yra draudžiama turėti dokumentus, išskyrus teisės aktų tekstus, baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus ir kopijas, valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, pareigūnų ar tarnautojų, visuomeninių organizacijų bei tarptautinių institucijų atsakymus, atiduotų saugoti pinigų, vertingų daiktų kvitus, todėl Lukiškių TI-K administracija pagrįstai grąžino 2014 m. vasario 10 d. pareiškėjui siųstą voką su procesinių dokumentų projektais pareiškėjo broliui;

2.16. visi nuteistųjų ir suimtųjų prašymai, laiškai, skundai ir pareiškimai tą pačią dieną yra užregistruojami Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) bei skundų registracijos žurnale ir nuteistajam pasirašius išsiunčiami adresatui. Atsakymai į asmenų skundus, prašymus (pareiškimus) bei pasiūlymus yra pateikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytais reikalavimais;

2.17. dėl buhalterinės apskaitos programos techninės klaidos pagal 2013 m. gruodžio 18 d. dokumentą Nr. A245 iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos buvo nuskaityta 298,49 Lt, o tikra nuskaitytina suma sudarė 141,40 Lt. 2014 m. sausio 3 d. ši klaida buvo ištaisyta ir pinigų skirtumas (157,09 Lt) grąžintas į pareiškėjo sąskaitą. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas ir raštu Lukiškių TI-K administracija atsiprašė dėl padarytos klaidos;

2.18. sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis deliktinę atsakomybę, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. LAVL atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2011 m. lapkričio 7 d. Vidaus ligų (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 30 (15,45 kv. m, 4 lovos); nuo 2012 m. sausio 26 d. iki 2012 m. vasario 3 d. Chirurgijos (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25 (21,25 kv. m, 5 lovos). LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems, todėl nustatyta ploto norma vienam asmeniui galėjo būti pažeista. LAVL administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas, atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui;

3.2. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant higienos normos HN 76:2010. LAVL kamerų tipo palatos sanitarinio mazgo sienelės atitinka teisės aktų reikalavimus.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus AVPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Vilniaus AVPK atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. pareiškėjas į Vilniaus AVPK areštinės ir konvojavimo skyriaus areštinę (toliau – ir Areštinė) buvo pristatytas 2011 m. rugsėjo 19 d. ir iki 2011 m. rugsėjo 21 d. buvo laikomas kameroje Nr. 6 (17,4 kv. m) su dar dviem asmenimis; nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. – kameroje Nr. 6 su trimis asmenimis, o 2011 m. rugsėjo 23 d. buvo konvojuotas į Lukiškių TI-K. Pareiškėjas, būdamas Areštinėje, skundų dėl laikymo sąlygų ar kitų pretenzijų Areštinės darbuotojams nereiškė;

4.2. Į Šalčininkų RPK areštinę pareiškėjas buvo pristatytas 2012 m. sausio 18 d. ir atskirais laikotarpiais buvo laikomas iki 2012 m. gruodžio 14 d. Šalčininkų RPK areštinės darbuotojams pareiškėjas skundų ir pretenzijų taip pat nereiškė.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NVSC, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti. NVSC atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

5.1. NVSC, gavęs pareiškėjo skundą, vadovaudamasis Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 (toliau – ir Reglamentas), atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę (toliau – ir operatyvioji kontrolė). Operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyti higienos normos HN 76:2010 28 punkto reikalavimo pažeidimai. Grįžtamoji visuomenės sveikatos saugos kontrolė (toliau – ir grįžtamoji kontrolė) buvo atlikta nustatyta tvarka ir terminais, t. y. iš anksto neįspėjus ir ne vėliau kaip per mėnesį po patikrinimo akte nurodyto pažeidimų pašalinimo termino pabaigos. Patikrinimų aktuose fiksuojamos tos aplinkybės, kurios būna patikrinimų metu, o vadovaujantis Reglamento 43 punktu – operatyviosios kontrolės metu tiriami tik informacijoje, kurios pagrindu buvo vykdyta operatyvioji kontrolė, nurodyti visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai;

5.2. NVSC Lukiškių TI-K informacijos apie tai, kokios aplinkybės ir kur bus vertinamos, neteikė ir neteikia. Laisvės atėmimo vietose esančių asmenų perkėlimą į kitas kameras, kamerų remonto bei dezinsekcijos darbų apimtis bei atlikimo laiką nustato Lukiškių TI-K. Dėl dezinsekcijos, deratizacijos darbų atlikimo skundo nagrinėjimo metu Lukiškių TI-K buvo sudaręs sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, todėl aplinkybės, susijusios su dezinsekcijos darbų organizavimu, NVSC nėra žinomos. Aplinkybė, kad 2013 m. spalio 16 d. Lukiškių TI-K kameroje Nr. 278 buvo atlikti dezinsekcijos darbai, buvo nustatyta pagal šiuos darbus atlikusios įmonės įrašus, buvusius profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų registracijos žurnale. Pareiškėjo kaltinimai, jog NVSC specialistai „prieš atvykdami į Kalėjimą administraciją galimai informuoja dėl kokių priežasčių atvyks, todėl Kalėjimo administracijai sudaro galimybę iki specialistų atvykimo sutvarkyti ir pašalinti visus higienos pažeidimų trūkumus“ yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė;

5.3. 2014 m. gegužės 26 d. buvo gautas pareiškėjo 2014 m. gegužės 19 d. skundas dėl jo apgyvendinimo sąlygų Lukiškių TI-K kameroje Nr. 375. 2014 m. birželio 2 d. NVSC specialistė atliko patikrinimą Lukiškių TI-K kameroje Nr. 375 ir 2014 m. birželio 13 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-1009, kuriame nurodytas higienos normos HN 76:2010 28 punkto pažeidimas – sienų, lubų paviršiai buvo nelygūs, nepritaikyti lengvam valymui bei dezinfekcijai, vietomis nukritęs tinkas, ir 56 punkto pažeidimas – ant lubų vizualiai nustatyti pelėsio požymiai. Terminas pažeidimams pašalinti buvo nustatytas iki 2014 m. rugsėjo 13 d. Grįžtamoji kontrolė atlikta 2014 m. spalio 15 d. Dėl tos pačios Lukiškių TI-K kameros Nr. 375 buvo gautas ir V. M. skundas. Pagal V. M. gautą skundą 2014 m. birželio 2 d. NVSC specialistė atliko patikrinimą. Patikrinimo metu kameroje Nr. 375 vertintos tos pačios aplinkybės, tačiau higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (2014 m. birželio 4 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-909);

5.4. atsižvelgiant į patikrinimų rezultatus ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2015 m. vasario 11d. pažymą Nr. 4D-2014/1-1377 „Dėl A. B. skundo prieš Vilniaus visuomenės sveikatos centrą“, NVSC direktoriaus 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. VK-34 buvo sudaryta komisija dėl administracinės procedūros atlikimo. Atlikus šią procedūrą, priimtas sprendimas pradėti tarnybinių nusižengimų tyrimą abiejų specialisčių atžvilgiu. NVSC direktoriaus 2015 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. VK-59 buvo sudaryta komisija galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti. Komisija, tyrusi darbuotojų galimus tarnybinius nusižengimus, išnagrinėjusi visas aplinkybes, nustatė, kad nėra galimybių patikrinti 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo metu buvusių faktinių aplinkybių, nėra pakankamai neabejotinų duomenų, įrodančių specialisčių (ar kurios nors iš jų) kaltę, nėra filmuotos ar fotografuotos medžiagos, galinčios įrodyti konkrečių aplinkybių buvimą ar nebuvimą, taip pat, kad kažkuri iš jų sąmoningai ar nesąmoningai suklydo ir / ar tinkamai neužfiksavo nustatytų aplinkybių patikrinimo akte. HN 76:2010 28 ir 56 punkto nuostatos yra abstraktaus pobūdžio, tad kyla nevienodo teisės akto taikymo galimybė, todėl komisija siūlė tikslinti išorinių teisės aktų reikalavimus bei formuoti vienodą visuomenės sveikatos saugos kontrolės praktiką, vykdant kontrolę atliekančių pareigūnų mokymus ar tikslinant visuomenės sveikatos saugos kontrolės procedūrų aprašymus vidaus teisės aktuose. Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, vienbalsiai nusprendė, kad nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, kadangi nebuvo nustatyta šių darbuotojų kaltė, pagrįsta patikimais ir pakankamais įrodymais;

5.5. pakartotinai NVSC direktoriaus pavedimu 2015 m. vasario 24 d. patikrinta Lukiškių TI-K kamera Nr. 375, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta (2015 m. kovo 2 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-396);

5.6. NVSC 2014 m. liepos 23 d. gavo pareiškėjo 2014 m. liepos 18 d. skundą dėl jo apgyvendinimo sąlygų Lukiškių TI-K kamerose Nr. 371 ir Nr. 377. 2014 m. rugpjūčio 4 d. buvo atlikta operatyvioji kontrolė, kurios metu nustatytas higienos normos HN 76:2010 56 punkto pažeidimas – kameroje Nr. 377 ant sienų ir lubų vizualiai nustatyti pelėsio požymiai, taip pat nustatyta, kad kameroje Nr. 377 buvo sudaužyta viena grindų plytelė. Kameroje Nr. 371 buvo nedidelių sienų ir lubų paviršiaus nelygumų, tačiau sienų ir lubų paviršius buvo tinkamas lengvam valymui ir dezinfekcijai (2014 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1315).

Lukiškių TI-K nurodyta pažeidimą pašalinti iki 2014 m. lapkričio 8 d. (duoto nurodymo įgyvendinimas buvo kontroliuojamas grįžtamosios kontrolės metu 2015 m. sausio 22 d.). Nepasibaigus duotam pažeidimų pašalinimo terminui, buvo gautas pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 26 d. skundas dėl netinkamų NVSC specialistės veiksmų nagrinėjant jo 2014 m. liepos 18 d. skundą. NVSC direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. VK-132 pradėta administracinė procedūra NVSC specialistės atžvilgiu. Tiriant 2014 m. rugpjūčio 26 d. skunde minimas aplinkybes ir siekiant įvertinti specialistės 2014 m. rugpjūčio 4 d. atliktos operatyviosios kontrolės rezultatus, dalyvaujant specialistei, atsakingai už korupcijos prevenciją ir kontrolę, 2014 m. rugsėjo 12 d.

Lukiškių TI-K atlikta operatyvioji kontrolė, kurios metu pakartotinai vertinant 2014 m. rugpjūčio 4 d. kontrolės rezultatus nustatyta, jog kameroje Nr. 377 pakartotinai nustatytas higienos normos HN 76:2010 56 punkto pažeidimas – ant sienų ir lubų nustatyta pelėsio požymių, pakartotinai užfiksuota, kad kameroje Nr. 377 sudaužyta viena plytelė (2014 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo aktas Nr.08(24.1)-PA-1608). Taip pat buvo užfiksuotas higienos normos HN 76:2010 26 punkto pažeidimas dėl santykinės oro drėgmės kamerose Nr. 377 ir Nr. 371.

Pareiškėjo 2014 m. liepos 18 d. skunde nebuvo skundžiamasi dėl padidėjusios santykinės oro drėgmės, atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Reglamento 43 punktu, ši aplinkybė nebuvo vertinama 2014 m. rugpjūčio 4 d. operatyviosios kontrolės metu. 2014 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akte Nr.08(24.1)-PA-1608 Lukiškių TI-K nurodyta iki 2014 m. spalio 22 d. pašalinti nustatytus neatitikimus. Siekiant patikrinti minėtų pažeidimų pašalinimą, 2015 m. gruodžio 1 d. Lukiškių TI-K atlikta grįžtamoji kontrolė, kurios metu nustatyta, jog aukščiau minėtose kamerose santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, tačiau kameroje Nr. 377 pelėsis vis dar buvo nepašalintas.

Lukiškių TI-K nurodyta imtis efektyvių priemonių ir iki 2015 m. sausio 20 d. užtikrinti, kad kameroje Nr. 377 nebūtų pelėsio (grįžtamoji kontrolė atlikta 2015 m. sausio 27 d. surašant 2015 m. sausio 28 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-106; nustatyta, kad higienos normos HN 76:2010 56 punkto pažeidimas LTI-K kameroje Nr. 377 pašalintas);

5.7. Lukiškių TI-K administracijai buvo nurodyta higienos normos HN 76:2010 26 punkto pažeidimą dėl netinkamos santykinės oro drėgmės kamerose Nr. 377 ir Nr. 371 pašalinti iki 2014 m. spalio 22 d. Reglamento 39 punkte nurodyta, kad grįžtamoji kontrolė turi būti vykdoma ne vėliau kaip per mėnesį po patikrinimo akte nurodyto pažeidimų pašalinimo termino pabaigos, išskyrus atvejus, kuomet dėl objektyvių priežasčių negalima įvertinti, ar objektas pažeidimus pašalino. Taigi, grįžtamoji kontrolė neturėjo būti atlikta iki 2014 m. spalio 30 d.;

5.8. pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, jog jis patyrė realią žalą, taip pat nenurodė, kaip ir kokiais įrodymais remdamasis pareiškėjas apskaičiuoja prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Pareiškėjas tiesiog pateikė savo subjektyvius paaiškinimus, bendro pobūdžio nusiskundimus, kurie nėra patvirtinami jokiais įrodymais;

5.9. NVSC atliko visas jam įstatymų ir teisės aktų pavestas funkcijas – pareiškėjo skundus nagrinėjo vadovaudamasis teisės aktais, savo kompetencijos ribose.

6. Lietuvos valstybė, atstovaujama VST, atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti. VST atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

6.1. nuteistieji ir suimtieji yra konvojuojami specialiai tam pritaikytomis transporto priemonėmis. Visose jose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai. Konvojavimui naudojamoms transporto priemonėms yra keliami specialūs reikalavimai, atitikimas šiems reikalavimams nustatyta tvarka nuolat tikrinamas. Konvojavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro patvirtintomis taisyklėmis, kuriomis inter alia (lot. be kita ko) reglamentuojamas ir maksimalus vienu metu pervežamų asmenų skaičius. Taip pat konvojavimo metu patyręs nepatogumų, konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale;

6.2. asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės konvojavimo metu buvo pažeidžiamos, konvojaus metu galėjo pateikti skundus žodžiu ir raštu. Pareiškėjo skundų dėl netinkamų konvojavimo sąlygų neturi.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

8. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl svarbių termino praleidimo priežasčių, vadovaudamasis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio senatį, sprendė, kad pareiškėjo nurodyta priežastis – nežinojo, kad jo teisės pažeidžiamos (sužinojo tik iš televizijos), negali būti laikoma svarbia, nes pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl praleisto ieškinio senaties termino neatnaujino ir pareiškėjo reikalavimams dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovų prašymu taikė trejų metų senaties terminą, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 17 d. Teismas vertino, kad pareiškėjui neturtinė žala galėtų būti priteistina už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d.

9. Vertindamas pareiškėjo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K, teismas:

9.1. dėl minimalaus ploto Lukiškių TI-K pareiškėjui užtikrinimo pažymėjo, kad pareiškėjas buvo kalinamas nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. Pagal Įsakymą Nr. V-124 vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lukiškių TI-K pateikti duomenys, dėl kurių ginčo nėra, patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. pareiškėjas 439 dienas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas (atėmus sanitarinio mazgo plotą) nesiekė 3,6 kv. m, t. y. neatitiko Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nurodyto minimalaus ploto. Aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiškėjo patalpinti į kamerą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

9.2. atsižvelgdamas į Lukiškių TI-K atsiliepime nurodytus argumentus dėl socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimo darė išvadą, kad Lukiškių TI-K pakankamai plėtojama visuomeninė ir užimtumo programa, todėl pareiškėjo argumentus, kad Lukiškių TI-K nėra užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas atmetė kaip nepagrįstus;

9.3. pareiškėjo argumentus dėl skirstymo ir izoliacijos, t. y. kad nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2013 m. gruodžio mėnesio, jis buvo laikomas kartu su asmenimis, kurie anksčiau yra atlikę bausmes, o 2013 m. spalio 14 d. priėmus Vilniaus miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį jis buvo laikomas kartu su suimtaisiais, bet ne su nuteistaisiais vertino kaip abstrakčius, deklaratyvius, neįrodytus;

9.4. atsižvelgdamas į Lukiškių TI-K atsiliepimo argumentus, jog kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją, pareiškėjo argumentus dėl neužtikrintos galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku laikė nepagrįstais;

9.5. vadovaudamasis SVĮ 29 straipsnio 1 dalimi sprendė, kad Lukiškių TI-K užtikrino nurodytos nuostatos, reglamentuojančios nuteistųjų pasivaikščiojimą, vykdymą. Kitus pareiškėjo įvardintus pasivaikščiojimų kiemelių pažeidimus (nebuvo šiukšlių kibiro, peleninės ir kt.) vertino kaip nepagrįstus. Be to, pareiškėjas nebuvo rūkantis, todėl nesant kiemeliuose pelėninių jo teisės nebuvo pažeistos. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra prižiūrimi, ką patvirtina ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir VVSC) patikrinimo 2014 m. lapkričio 12 d. aktas Nr. 13(13.3)-PA-2189;

9.6. pažymėjo, kad Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Vadovaudamasis higienos normos HN 134:2015 16, 17 punktais, higienos normos HN 76:2010 22 punktu bei atsižvelgdamas į VVSC 2014 m. birželio 4 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-909, 2014 m. birželio 13 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-1909, 2014 m. lapkričio 12 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-2189, 2015 m. vasario 18 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-282, konstatavo, jog gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta atitiko higienos normos HN 76:2010 22 punkte nustatytus reikalavimus, o oro temperatūra, santykinė drėgmė atitiko Higienos normos 76:2010 26 punkto reikalavimus. Dėl nurodyto pareiškėjo argumentus dėl ventiliacijos ir apšvietos pažeidimų atmetė kaip nepagrįstus;

9.7. dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl kamerų remonto ir įrengimo nurodė, kad Lukiškių TI-K remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto ir tai atitinka higienos normos HN 76:2010 62 punkto nuostatą. Kameros yra įrengtos vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys suimtieji. Reikalingas inventorius buvo išduodamas. Šias aplinkybes patvirtina ir VVSC. VVSC, atlikdamas patikrinimą, buvo nustatęs, jog sienų ir lubų paviršius buvo vietomis nelygus, buvo nukritusio tinko, kai kur buvo pelėsio požymių, tačiau rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog Lukiškių TI-K administracija nustatytus pažeidimus stengiasi ištaisyti ir atlieka visų kamerų remontus pagal galimybes. Pareiškėjas skunde nurodė tik minėtus nusiskundimus, tačiau plačiau jų nedetalizavo, o iš pateiktų pareiškėjo ligos istorijos dokumentų matyti, jog sveikatos įtakai minėti pažeidimai (nusilupę sienų dažai, nelygus paviršiai ir kt.) neturėjo, jų nenurodė ir pats pareiškėjas;

9.8. dėl aprūpinimo patalyne ir higienos reikmenimis vadovavosi higienos normos HN 76:2010 63 punktu, higienos normos HN 134:2015 43 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neneigė, jog jam higienos priemonės buvo išduodamos, tačiau jų nepakako, konstatavo, kad Lukiškių TI-K tinkamai vykdė nustatytas teisės aktų nuostatas, išduodamas tiek higienos reikmenų, kiek buvo nustatyta. Lukiškių TI-K paaiškino, kad vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. patvirtintu įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Asmenys teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Asmuo, kuris nori pasinaudoti šia paslauga, tačiau neturi tam lėšų, gali raštu kreiptis į būrio viršininką dėl galimybės išsiskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami sausi. Sprendė, kad Lukiškių TI-K buvo sudarytos visos galimybės išsiskalbti drabužius;

9.9. dėl pareiškėjo skundo argumento, jog šiukšlių konteineriai yra prie kamerų langų, todėl nuolatos tvyro tvaikas, vadovaudamasis VVSC 2015 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-PA-1068, sprendė, kad šiuo atveju higienos normos HN 76:2010 18.5 papunkčio reikalavimai pažeisti nebuvo;

9.10. vadovaudamasis nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusios higienos normos HN 76:2010 21 punktu, Taisyklių 14.5 punktu, nustatančiais reikalavimus sanitarinio mazgo įrengimui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika bei atsižvelgdamas į Lukiškių TI-K paaiškinimus, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m sienele, sprendė, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas. Į šią aplinkybę atsižvelgtina vertinant pareiškėjui padarytą neturtinę žalą;

9.11. vadovaudamasis higienos normos HN 76:2010 68 punktu, higienos normos HN 134:2015 44 punktu, SVĮ 44 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdamas į Lukiškių TI-K paaiškinimus, kad kalinamiems asmenims yra suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti duše bei į tai, kad šios aplinkybės neneigė ir pareiškėjas, teigdamas, kad vieno karto per savaitę yra mažai, sprendė, kad Lukiškių TI-K, suteikdamas galimybę dušu pasinaudoti vieną kartą per savaitę, jokių pažeidimų nepadarė;

9.12. nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kurios nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, todėl pareiškėjo argumentai dėl parazitų nepagrįsti. Šiuos teismo argumentus patvirtina ir VVSC atlikti patikrinimai;

9.13. vadovaudamasis BVK 173 straipsnio 4 punktu, Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. IR-144, ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, nurodė, kad valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, rengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Lukiškių TI-K nurodė, kad valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas. Pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra subjektyvaus pobūdžio, pareiškėjas tik nurodė, kad maitinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes yra neskanus ir sudaro iki 1500 kcal. Nėra pagrindo abejonei, kad paros maisto energetinė vertė yra mažesnė nei numatyta reikalavimuose;

9.14. dėl pažeistos teisės įsigyti būtinų maisto produktų bei higienos reikmenų nurodė, kad Lukiškių TI-K pripažino, kad dėl buhalterinės apskaitos programos techninės klaidos pagal 2013 m. gruodžio 18 d. dokumentą Nr. A245 iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos buvo nuskaityta 298,49 Lt, nors tikra nuskaitytina suma sudarė 141,40 Lt. 2014 m. sausio 3 d. ši klaida buvo ištaisyta ir pinigų skirtumas (157,09 Lt) grąžinti į pareiškėjo sąskaitą. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas ir raštu Lukiškių TI-K administracija atsiprašė dėl padarytos klaidos. Remdamasis teismų praktika, konstatavo, kad prekių tiekimo sutrikimas negalėjo lemti reikšmingų ir didelių išgyvenimų, viršijančių Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuoto minimalaus žiaurumo lygio standarto bei viršyti kalinimui neišvengiamai būdingą kentėjimo laipsnį, nes truko neilgai, yra ištaisytas, pareiškėjo Lukiškių TI-K administracija atsiprašė. Darė išvadą, kad pareiškėjui nėra padarytas net menkiausio laipsnio neigiamas poveikis. Neturinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Pareiškėjas nepateikė jokių jo patirtą neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų (medicininių dokumentų apie pablogėjusią sveikatą, emocinę būseną ar pan.), o tik apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, todėl ir ši aplinkybė įrodo jo reikalavimo dėl prašomos priteisti neturtinės žalos nepagrįstumą;

9.15. dėl teisės naudotis kompiuteriu ilgiau nei tris valandas nustatė, kad pareiškėjas turėjo Lukiškių TI-K administracijos leidimą asmeniniu kompiuteriu naudotis ilgiau nei tris valandas per dieną, nes studijavo Vilniaus Gedimino technikos universitete (toliau – ir universitetas) nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. birželio 9 d. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 30 d. su prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K administracija pasiūlė pareiškėjui dėl naujo leidimo gavimo kreiptis pasibaigus anksčiau išduotojo leidimo galiojimui. Šiai skundo daliai aktuali Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 įsakymu Nr. V-123 patvirtintų Leidimo kriterijų 3 punkto nuostata, pagal kurią Lukiškių TI-K pagrįstai nurodė, jog naujo leidimo išdavimas gali būti svarstomas tik pasibaigus ankstesniojo leidimo galiojimo terminui. Teismas sutiko su Seimo kontrolieriaus pastebėjimu, jog galbūt buvo galimybė pareiškėjui iš karto išduoti leidimą ilgesniam terminui, tačiau Lukiškių TI-K turi užtikrinti, jog tokiomis išskirtinėmis sąlygomis suimtieji nepiktnaudžiautų, todėl vertino, kad Lukiškių TI-K, išduodamas leidimą trumpesniam nei vienerių metų terminui, jokio pažeidimo nepadarė. Pareiškėjo argumentą, kad iš universiteto buvo pašalintas dėl to, nes negavo naujo leidimo ir todėl neturėjo galimybės pasiruošti egzaminui, vertino kritiškai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad egzaminams galėjo ruoštis tik iš kompiuteryje esančios medžiagos, ir įrodymų, kad būtent šios sesijos egzaminų neišlaikymas lėmė jo pašalinimą iš universiteto. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pasibaigus 2013 m. gruodžio 10 d. leidimo terminui, pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją dėl leidimo pratęsimo raštu nesikreipė;

9.16. dėl pareiškėjo argumentų, jog: jis 2015 m. birželio 17 d. grįžęs iš Lietuvos apeliacinio teismo į Lukiškių TI-K buvo patikrintas rankiniu detektoriumi; atlikta jo asmens krata ir uždarytas į kitą gyvenamąją kamerą; vėliau sužinojo, kad jo gyvenamojoje kameroje buvo atlikta krata, jo asmeniniai daiktai buvo išmėtyti, sugadinti, paimtas kompiuteris patikrai; tuo metu vyko sesija universitete, todėl neparengė kursinio darbo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimai prieštaringi: iš universiteto buvo pašalintas 2014 m. birželio mėn., o vėliau teigė, kad 2015 m. ruošėsi sesijai. Teismas, įvertinęs Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 148, 150 punktų nuostatas ir Lukiškių TI-K paaiškinimus, jog pareigūnai, atlikdami kratą, elgėsi griežtai laikantis įstatymo nuostatų, pareiškėjo nežemino ir nekankino, jo daiktai nebuvo gadinami, sprendė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai turėjo teisę atlikti pareiškėjo asmeninę bei jo gyvenamosios patalpos kratą, todėl jokių pažeidimų nepadarė. Pareiškėjo argumentai, kad buvo sugadinti jo asmeniniai daiktai, nieko nepagrįsti;

9.17. vadovaudamasis Vidaus tvarkos taisyklių 73 punktu, SVĮ 12 straipsnio 2 dalies 3 punktu nurodė, kad baudžiamajai bylai esant kito teisėjo (L. U. nuo 2013 m. lapkričio 11 d.) žinioje išduotas teisėjos V. Š. (2013 m. balandžio 25 d.) leidimas nebegaliojo, todėl pareiškėjui pagrįstai nebuvo leidžiama skambinti artimiesiems. Įvertinęs SVĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3, 4 dalių, 22 straipsnio nuostatas dėl pasimatymų tvarkos, LVAT praktiką, rašytinę bylos medžiagą, kuri patvirtina, kad: pareiškėjas su prašymu „Dėl pasimatymo su motina“ kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją; administracija 2014 m. kovo 10 d. raštu Nr. 69-588 informavo pareiškėją, kad 2014 m. vasario 4 d. nebuvo suteikta teisė pareiškėjui pasimatyti su mama, nes nebuvo leidimo tokiam trumpalaikiam pasimatymui; administracija paaiškino pareiškėjui, kad nuo 2013 m. lapkričio 11 d. jo baudžiamoji byla yra perduota Vilniaus apygardos teisėjai L. U., todėl teisėjos V. Š. išduotas leidimas trumpalaikiams pasimatymams negaliojo; 2014 m. kovo 3 d. administracija gavo teisėjos L. U. rašytinį daugkartinį leidimą pasimatyti ir skambinti, teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K pagrįstai, nesant teisėjos, kurios žinioje buvo pareiškėjo baudžiamoji byla, nesuteikė trumpalaikio pasimatymo su mama. Dėl ilgalaikio pasimatymo su gyvenimo drauge teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K neturėjo pareigos suteikti tokio pasimatymo, nes leidimo tokiam pasimatymui neišdavė teismas. Dėl galimybės bendrauti ir pasimatyti su mažamečiais vaikais nurodė, kad pareiškėjo gyvenimo draugė prieštarauja, kad mažamečiai vaikai būtų vedami į Lukiškių TI-K, nes tokie pasimatymai turėtų neigiamą poveikį vaikų interesams. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjo gyvenimo draugės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti A. B. matytis su vaikais, kol jis yra įkalinimo įstaigoje, yra patenkinęs;

9.18. dėl skundo argumentų, jog Lukiškių TI-K darbuotojai nepagrįstai pareiškėjo akivaizdoje peržiūrėjo jam adresuotą laišką, kuriame brolis atsiuntė įvairių skundų, prašymų projektus, tačiau jų pareiškėjui neįteikė, teismas, vadovaudamasis BVK 1 priedo 15 punktu bei atsižvelgdamas į Lukiškių TI-K 2014 m. kovo 13 d. raštą, nurodė, kad atsakovo darbuotojai, grąžindami pareiškėjui draudžiamus turėti dokumentus, teisės nuostatų nepažeidė;

9.19. dėl skundų registravimo ir neišsamių bei netinkamų atsakymų, vadovaudamasis tiek pareiškėjo, tiek atsakovo paaiškinimais, akcentavo, jog pareiškėjas teismui nedetalizavo, kokie jo skundai nebuvo užregistruoti, kokiai institucijai jie buvo siunčiami ir kt. Pastebėjo, jog iš pateiktos rašytinės bylos medžiagos matyti (pareiškėjo paties pateiktos su skundu), jog į pateiktus pareiškėjo prašymus, skundus gauti atsakymai (NVSC, Seimo kontrolieriaus, Kalėjimų departamento, Vaikų teisių apsaugos tarnybos ir kt.), todėl nėra pagrindo abejoti, kad prašymai ir skundai nepasiekė adresatų. Dėl pateiktų Lukiškių TI-K atsakymų neišsamumo ir teisingumo pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su priimtais Lukiškių TI-K sprendimais, turėjo teisę juos apskųsti Kalėjimų departamentui, o pastarojo sprendimus teismui. Šia savo teise pareiškėjas aktyviai naudojosi. Atsižvelgiant į tai, šį skundo dalis nepagrįsta;

9.20. skundo reikalavimai dėl gaisro nevertintini, nes daliai pareiškėjo skundo reikalavimų taikomas ieškinio senaties terminas;

9.21. dėl laikymo su rūkančiais asmenimis, vadovaudamasis CK 6.271 straipsniu, nurodė, kad įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomasi Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies bei higienos normos HN 76:2010 6 punkto reikalavimų, tenka Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, kad buvo priešingai nei teigia pareiškėjas, todėl vertino, kad pareiškėjas buvo laikomas neužtikrinant nurodytų teisės aktų reikalavimų, todėl valstybei kyla pareiga atlyginti neturtinę žalą;

9.22. sprendė, kad pareiškėjo skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, gali būti tenkinamas tik toje dalyje, kurioje nustatyta, jog Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto, neužtikrino teisės bausmę atlikti kameroje, kurioje jis nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, bei neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu. 439 dienas pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė diskomfortą, tačiau neįrodė, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, žymiai pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, psichologinių problemų ar kitų intensyvaus pobūdžio neigiamų išgyvenimų. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (439 dienas), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, vertino, jog, nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina adekvati 4 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

9.23. atsižvelgdamas į tai, jog Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Atlyginimo tvarka), kuria remiasi atsakovas, prašydamas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjamu atveju netaikoma, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmetė.

10. Dėl pareiškėjo reikalavimų atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LAVL, Vilniaus AVPK, Šalčininkų RPK teismas nurodė, jog šiems pareiškėjo skundo reikalavimams atsakovų prašymu yra taikomas ieškinio senaties terminas, todėl ši skundo dalis nevertintina.

11. Dėl VST konvojavimo sąlygų teismas nurodė:

11.1. pareiškėjas skunde teigė, kad buvo konvojuojamas nežmoniškomis sąlygomis – nebuvo ventiliacijos, dienos šviesos, saugos diržų, reikėjo sėdėti ant kieto pagrindo, žiemą buvo šalta, vasarą karšta, automobilių stiklai nučiupinėti, nešvaru, tekdavo šlapintis į butelį, be pagrindo buvo naudojamos specialiosios priemonės – antrankiai;

11.2. pareiškėjas buvo konvojuojamas 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. spalio 1 d. į Lietuvos apeliacinį teismą, 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 4 d., 2015 m. gruodžio 2, 9 d. į Vilniaus apygardos teismą;

11.3. transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Konvojavimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Nagrinėjamu atveju vertintinos Konvojavimo taisyklių 3, 106–107, 137, 145–47 punktų nuostatos. Pažymėjo, kad nėra duomenų apie padarytą įrašą dėl pareiškėjo nusiskundimų konvojaus kelionės žurnale, pareiškėjas nenurodė, kad teikė nusiskundimus dėl konvojavimo sąlygų iškart patyręs savo nurodomus teisių pažeidimus. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų;

11.4. rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas į VST kreipėsi su prašymais dėl informacijos pateikimo. VST, atsakydamas į pareiškėjo paklausimus, nurodė, kad VST nuolat atnaujinamas transportas, skirtas suimtiems asmenims bei gerinamos konvojavimo sąlygos;

11.5. VST pateikė automobilių, kuriais buvo vykdomi konvojavimai, registracijos liudijimų kopijas ir techninės apžiūros rezultatų korteles, patvirtinančias šių transporto priemonių atitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimams;

11.6. iš VST pateiktų konvojavimo transporto ventiliacijos efektyvumo bei dirbtinės apšvietos matavimų, kuriuos atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksmų tyrimų skyrius, matyti, kad konvojavimo transporte, naudotame pareiškėjo pervežimui, apšvietimas, ventiliacija ir temperatūra iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, tokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjęs patirti neturtinę žalą, teismas nenustatė (inter alia statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289; Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277);

11.7. dėl vietos trūkumo automobiliuose, vadovaudamasis Konvojavimo taisyklių 106, 109 punktais, nurodė, kad pateikti kelionės žiniaraščiai patvirtina, jog pareiškėjas nebuvo pateikęs jokių pretenzijų dėl vietos trūkumo automobilyje, o ir tie patys žiniaraščiai bei konvojuojamųjų sąrašai patvirtina, kad leistinas pervežamų tokiais automobiliais asmenų skaičius nebuvo viršytas;

11.8. Konvojavimo taisyklių 146 punkte, numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT. Reikalavimas prisegti konvojuojamą asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis;

11.9. pareiškėjas buvo konvojuojamas iš Kalėjimo (Lukiškių skg. 6, Vilnius) į Lietuvos apeliacinį teismą bei Vilniaus apygardos teismą, adresu Gedimino pr. 40/1, Vilnius. Atstumas tarp minėtų institucijų mažas, o vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu, konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose jiems prašant;

11.10. pareiškėjo argumentai, kad konvojuojami automobiliai buvo purvini, kad jam teko sėdėti ant kieto suolo vertintini kritiškai. Į bylą pateiktos automobilio schemos patvirtina, kad pareiškėjas buvo konvojuotas automobiliais, kuriuose yra kėdės su atlošu;

11.11. Konvojavimo taisyklių 126.4 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji privalo konvojavimo metu palaikyti švarą. Taigi, pareiškėjas, pastebėjęs režimo pažeidimą, privalėjo informuoti konvojaus pareigūnus, tačiau konvojavimo dokumentuose tokių įrašų nėra, kaip ir nėra jokių pareiškėjo rašytinių kreipimusi dėl švaros užtikrinimo konvojavimo metu;

11.12. skundo argumentui, jog vesdami į teismą ir teismo posėdžių metu pareigūnai pareiškėją laikė su antrankiais, užtvare, aktualios Konvojavimo taisyklių 195, 193 punktų nuostatos, pagal kurias, be kita ko, nuo konvojaus viršininko pranešimo apie konvojuojamojo pristatymą į teismo posėdį ne konvojaus viršininkas, o teismo posėdžio pirmininkas sprendžia dėl konvojuojamajam uždėtų antrankių nuėmimo ar jo laikymo už teismo salėje įrengtos užtvaros. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai nepagrįsti;

11.13. pareiškėjo teiginiai yra subjektyvaus pobūdžio, abstraktūs ir deklaratyvūs.

12. Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą iš NVSC teismas, vadovaudamasis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, nurodė:

12.1. skundo reikalavimas kildinamas iš to, jog minėtos institucijos pareigūnai netinkamai atliko patikrinimus bei neatlikdavo grįžtamosios kontrolės. Taip pat pareiškėjo įsitikinimu, NVSC pareigūnai informuodavo Lukiškių TI-K administraciją apie numatomus tikrinimus. NVSC nurodė priešingai – visus tikrinimus atliko tinkamai, o pareiškėjo argumentą, jog pareigūnai įspėja Lukiškių TI-K administraciją dėl numatomų patikrinimų, vertino visiškai niekuo nepagrįstu;

12.2. rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2014 m. birželio 2 d. NVSC darbuotoja atliko patikrinimą Lukiškių TI-K pagal pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. skundą ir nustatė, kad buvo pažeistas higienos normos HN 76:2010 28 punkto reikalavimas – sienų, lubų paviršiai buvo nelygūs, nepritaikyti lengvam valymui bei dezinfekcijai, vietomis nukritęs tinkas, ir 56 punkto pažeidimas – ant lubų vizualiai nustatyti pelėsio požymiai. Dėl tos pačios kameros Nr. 375 buvo atliekamas kitas patikrinimas tą pačią dieną ir buvo vertinamos tos pačios aplinkybės, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas tvirtino, kad du pareigūnai nustatė iš esmės skirtingas faktines aplinkybes – vienas pažeidimus nustatė, kitas ne. Susidariusiai situacijai įvertinti NVSC atliko tyrimą ir 2015 m. balandžio 8 d. priėmė išvadą Nr. 10(5.10)-BV-1301, kurioje nustatė, kad nėra galimybių patikrinti 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo metu buvusių faktinių aplinkybių, nėra pakankamai neabejotinų duomenų, įrodančių specialisčių kaltę, nėra filmuotos ar fotografuotos medžiagos, galinčios įrodyti konkrečių aplinkybių buvimą nebuvimą, taip pat, kad kažkuri iš specialisčių sąmoningai ar nesąmoningai suklydo ir/ar tinkamai neužfiksavo nustatytų aplinkybių patikrinimo akte. Atkreipė dėmesį, kad higienos normos HN 76:2010 28 bei 56 punkto nuostatos yra abstraktaus pobūdžio, tad kyla nevienodo teisės akto taikymo galimybė;

12.3. NVSC nurodė, kad pagal visus pareiškėjo skundus buvo atlikti patikrinimai, o nustačius pažeidimus Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pažeidimus pašalinti. Pabrėžė, kad grįžtamoji kontrolė visuomet buvo atliekama;

12.4. įvertinęs pateiktus patikrinimo aktus, grįžtamosios kontrolės patikrinimo aktus bei minėtą išvadą, sprendė, kad NVSC, gavęs pareiškėjo skundus dėl kalinimo sąlygų, atliko patikrinimus bei grįžtamąją kontrolę, vertino NVSC specialisčių nustatytus neatitikimus, todėl spręsti, jog neveikė taip, kaip privalėjo veikti, nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo argumentus, jog NVSC apie patikrinimus įspėdavo Lukiškių TI-K, vertino kaip nepagrįstus;

12.5. nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų NVSC pareigūnų veiksmų, todėl reikalavimas atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą yra nepagrįstas.

III. 13. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 131 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VST, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NVSC, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas vertina, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo skundą, netinkamai taikė ieškinio senaties terminą, o pripažinęs pažeidimus, netinkamai įvertino pažeidimų trukmę ir neturtinės žalos dydį. Apeliacinį skundą iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismui apeliacinio skundo reikalavimų apimtyje nurodytais argumentais, papildomai paaiškina, akcentuoja:

13.1. teismas neišsamiai išnagrinėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Skunde įvardinti pažeidimai yra tęstiniai, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2015 m. rugsėjo 19 d., t. y. prašymo suteikti teisinę pagalbą išsiuntimo dienos, ginčo laikotarpį pradedant skaičiuoti nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. Lukiškių TI-K administracija, perduodama pareiškėjui atsiustą korespondenciją broliui, trukdė kreiptis į atitinkamas institucijas dėl pažeistų teisių gynimo. Teismas neišnagrinėjo teismo posėdžio metu išreikšto prašymo – ieškinio senaties termino taikymo atveju neturtinės žalos atlyginimo dydžio už laikotarpį, dėl kurio suėjo senatis, neskaičiuoti, tačiau konstatuoti pažeidimus;

13.2. teismas neišreikalavo skunde prašomą išreikalauti iš Lukiškių TI-K medžiagą, todėl skunde nurodytas aplinkybes turėjo vertinti pareiškėjo naudai, tačiau šio principu nesivadovavo. Skundo prašymo apklausti liudytojus neišnagrinėjo;

13.3. su teismo išvadomis dėl gyvenamojo ploto normos sutiktina iš dalies. Atsakovo pateikti duomenis yra neteisingi, klaidingi. Priešingai, nei teigia teismas, Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo iki 2016 m. gruodžio 28 d. Atsakovas nepateikė duomenų apie kameras ir kalinčių asmenų skaičių už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d. Teismas 92 dienų trukmės nurodyto laikotarpio nevertino. Teismo atlikti paskaičiavimai neteisingi, nes apskaičiuojant asmeniui tenkantį minimalų plotą išskaičiuotinas sanitarinio mazgo įrenginių užimamas plotas, t. y. 1,12 kv. m, ir baldais užstatytas plotas. Be to, neteisingai apskaičiuotas pažeidimo terminas. Gyvenamojo ploto norma buvo pažeista iš viso 522 dienas. Atsakovui nepateikus bylai aktualių duomenų apie kameras ir kalinių skaičių už atitinkamus laikotarpius, gyvenamasis plotas skaičiuotinas pagal kameroje esančių lovų skaičių. Netikslia kalinamų asmenų apskaita atsakovas dengia 73 dienų trukmės pažeidimą. Teismas nevertino aplinkybės dėl vietos trūkumo prie stalo, kas susiję su minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimu, taip pat neatsižvelgė į tai, kad būnant kameroje Nr. 336 pareiškėjas, lipdamas nuo lovos antro aukšto, susižeidė. Šią aplinkybę galėjo patvirtinti prašomi apklausti liudytojai;

13.4. teismo išvada dėl socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimo yra nepagrįsta, skundas šioje dalyje išnagrinėtas neišsamiai. Atsakovas nepateikė pareiškėjo prašymų ir skundų šio klausimu, reabilitacijos programų sąrašo. Žaisti krepšinį, tinklinį buvo pradėta 2016 m. vasarą ir tik po vieną kartą, stalo žaidimai, turnyrai, koncertai nebuvo organizuojami. Teismas neišnagrinėjo skundo dalies dėl ribotos interneto prieigos (iki 30 min., tenkinamas tik kas trečias prašymas, apribotos prieigos prie viešų interneto svetainių ir t. t.), spausdinimo, kopijavimo sąlygų, laikraščių, teisinio švietimo, dėl galimybės dirbti;

13.5. teismo motyvai, kad nėra pateikti detalus paaiškinimai, jų detalizacija, kaip ir kokiu būdu pasireiškia žala dėl skirstymo ir izoliacijos pažeidimų, nepagrįsti. Paaiškinimai buvo pateikti skunde. Teismas nepasisakė dėl skirstymo, nebuvo aktyvus, teismo argumentai, atsakant į šią skundo dalį, deklaratyvūs. Teismas neiškvietė ir neapklausė prašomus apklausti liudytojus, kurie galėjo nurodyti šiai skundo daliai reikšmingas aplinkybes;

13.6. nepagrįstos teismo išvados dėl signalizacijos mygtuko. Atsakovas nepaneigė skundo teiginių, susijusių su iškvietimo mygtuko egzistavimu ir veikimu, todėl sprendimas turėjo būti priimtas pareiškėjo naudai;

13.7. nesutiktina su teismo sprendimo išvadomis dėl pasivaikščiojimo kiemeliu. Teismas neišnagrinėjo 2016 m. rugpjūčio 21 d. situacijos, kuomet pareiškėjui nebuvo užtikrinta pasivaikščiojimo teisė, nevertino pateiktų nuotraukų dėl pasivaikščiojimo sąlygų, nepasisakė dėl asbesto, nevertino, kad didelė pasivaikščiojimo laiko dalis skirta pusryčiams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas gyveno su rūkančiais asmenimis, todėl dėl peleninių ir šiukšlių kibirų kiemeliuose nebuvimo kiemeliuose buvo šiukšlių, nuorūkų;

13.8. teismas neišnagrinėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl kamerų vidinių grotų demontavimo. Dėl vidinių grotų demontavimo ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir VVSC. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo skundus dėl kamerų netinkamo apšvietimo, į VVSC aktuose nustatytus pažeidimus. Dėl tinkamos temperatūros užtikrinimo pažeidimų teismas apskritai nepasisakė;

13.9. teismo išvados dėl kamerų remonto ir įrengimo nepagrįstos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nepalaikė kamerose švaros. Pareiškėjas nuosekliai rašydavo prašymus dėl priemonių švaros palaikymui išdavimo. Atsakovas šių priemonių neužtikrindavo, šios aplinkybės įrodymais nepaneigė. Teismas nepasisakė dėl kabliukų rankšluosčiams kabinti įrengimo, spintelės tualeto reikmenims susidėti, veidrodžio nebuvimo. Kamerų neatitikimą higienos normų reikalavimams patvirtina VVSC atliktų patikrinimų aktai. Teismas nesivadovavo liudytojų paaiškinimais, reikšmingais šiai skundo daliai. Motyvų, kodėl jais nesiremia, sprendime nenurodė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lukiškių TI-K atsakyme į skundą dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams pateikė priešingą, nei VVSC nustatė, informaciją. Teismas nesivadovavo Seimo kontrolieriaus 2015 m. vasario 11 d. pažyma, kurioje pripažinta, kad VVSC, atlikdamas patikrinimus Lukiškių TI-K, nesilaikė gero viešojo administravimo principo, skirtingai konstatavo tas pačias aplinkybes, todėl skundas dėl VVSC pareigūnų veiksmų turi būti tenkinamas. Teismas nutylėjo apie VVSC patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-30 užfiksuotus nepašalintus pažeidimus. Teismas nenustatė ir nepripažino kaip pažeidimo, kad iš viso 170 dienas pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimus;

13.10. teismo išvados dėl aprūpinimo patalyne ir higienos priemonėmis yra nepagrįstos, nes objektyviai išnagrinėti šios skundo dalies, neišreikalavus armatūrinių kortelių, negalima. Taip pat reikšmingi duomenis apie tai, kiek kartų buvo plaunami viršutiniai drabužiai. Teismas neatsižvelgė į VVSC ir Seimo kontrolieriaus pastebėjimus, kad viršutinių drabužių plovimo kas du mėnesius tvarka yra neleistina ir keistina. Šiai skundo daliai yra aktualios Vilniaus apygardos administracinio teismo išvados administracinėje byloje Nr. I-5414-764/2016 pagal kartu su pareiškėju kalėjusio nuteistojo skundą;

13.11. teismo išvada dėl šiukšlių konteinerių yra nepagrįsta, nes šiukšlių konteinerius perstatyti, nesilaikant reikiamo atstumo, galima. Teismas neįvertino liudytojų rašytiniuose paaiškinimuose patvirtintų aplinkybių, kad šiukšlės buvo sumetamos prie kamerų;

13.12. teismas, pripažindamas pažeidimą dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, neapskaičiavo šio pažeidimo trukmės, kurią sudaro 942 dienos, nekonkretizavo neturtinės žalos už šį pažeidimą sumos, neatsižvelgė, kad dėl šio pažeidimo pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, VVSC, Kalėjimų departamentą bei į liudytojų rašytinius paaiškinimus;

13.13. teismas, pasisakydamas dėl galimybės naudotis dušu, neišnagrinėjo privatumo užtikrinimo duše klausimo, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas duše buvo stebimas pareigūnų, dušai nėra atitverti, nėra persirengimo kambario, neįvertino įrodymų dėl dušo patalpų būklės, neišnagrinėjo aplinkybių dėl naudojimosi dušu neužtikrinimo, vandens tiekimo apribojimo, nevertino aplinkybių, nustatytų VVSC ir Seimo kontrolieriaus 2015 m. gegužės 29 d. ir 2017 m. sausio 12 d. pažymose, kurios patvirtina, kad pareiškėjo teisė nusiprausti duše po šiltu vandeniu buvo apribota. Į bylą tikslinga išreikalauti žurnalą, iš kurio būtų matyti, kad po sporto salės pareiškėjas į dušą vedamas nebuvo;

13.14. teismo išvados dėl parazitų yra nepagrįstos, nes atsakovas pateikė tik sutartis dėl kenkėjų kontrolės paslaugos teikimo, patalpų priežiūros. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su atmintinėmis, kuriose nurodyta, kokių priemonių reikia imtis prieš atliekant dezinfekavimo darbus. Nepateikta sutarčių, iš kurių būtų matyti, kad 2014 ir 2016 m. buvo atliekamas kenkėjų monitoringas ir naikinimo darbai. Dėl parazitų kamerose buvimo pareiškėjas teikė skundus tiek VVSC, tiek Lukiškių TI-K administracijai, Kalėjimų departamentui. Teismas nepripažino VVSC 2016 m. rugsėjo 22 d. akte Nr. 2.10-6463 (16.4.110.12) nustatyto pažeidimo bei neįvertino NVSC raštą dėl konstatuotų pažeidimų kameroje Nr. 253. Be to, tikslinga iš VVSC išreikalauti 2012 m. gegužės 9 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-449, kuriame konstatuota, jog deratizacija ir dezinsekcija nėra atliekama. Šį pažeidimą patvirtina ir 2016 m. birželio 2 d. Seimo kontrolieriaus pažyma. Šiai pažymai priimti Seimo kontrolieriaus pareikalavimu atsakovas nepateikė visų reikalingų duomenų;

13.15. teismo sprendimo išvados dėl maisto kaloringumo nepagrįstos, nes teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas buvo maitinamas kaip nedirbantis asmuo, nors mokėsi, o mokslas yra prilyginamas darbui. Dėl šios aplinkybės turėjo būti taikoma dirbančiam asmeniui taikytina fiziologinės mitybos norma. Teismas neanalizavo aplinkybių: maistui skirtos lentynos buvo įrengtos prie sanitarinio mazgo arba priešais sanitarinį mazgą, kas žemina orumą; nepasisakė dėl atšalusio maisto, kiek kartų buvo išduodamas maisto davinys, kada pradėtas realiai dalinti; dėl maisto pervežant pareiškėją į Šalčininko raj. įstaigas neteikimo; patikrinimai dėl maisto tiekimo atliekami nenuosekliai;

13.16. teismo sprendimo motyvai nepriteisti neturtinės žalos dėl pažeistos teisės įsigyti būtinų maisto produktų bei higienos reikmenų vertintini kritiškai. Pareiškėjui du kartus dėl Lukiškių TI-K nebuvo leista apsipirkti šventiniu metu, kas sudarė didžiulę psichologinę traumą;

13.17. pareiškėjas pateikė pakankamai duomenų dėl teisės naudotis kompiuteriu ilgiau nei tris valandas. Teismas, vertindamas šią skundo dalį, turėjo būti aktyvus ir išreikalauti visą šiai skundo daliai išnagrinėti reikalingą informaciją. Pareiškėjas neišlaikė egzamino dalyko, kuris buvo susietas išimtinai su programavimu. Pareiškėjas, žinodamas, kad egzaminų sesija baigiasi 2014 m. birželio 31 d., pakartotinai kreipėsi dėl leidimo naudotis kompiuteriu išdavimo. Be to, Seimo kontrolierius 2014 m. rugsėjo 16 d. pažymoje pripažino, kad leidimo išdavimas šešiems mėnesiams, apribojo pareiškėjo teises, t. y. pripažino pažeidimą, pateikė rekomendacijas. Teismas neišreikalavo duomenų, pagrindžiančių, kad vėliau leidimai buvo išduodami vienerių metų laikotarpiui;

13.18. kratos atlikimas kaip procesas nėra ginčijamas, yra ginčijama kratos atlikimo tvarka, todėl teismo sprendimas šioje skundo dalyje nepagrįstas. Be to, teismas nebuvo aktyvus, neišreikalavo šiai skundo daliai reikšmingų duomenų, t. y. pareiškėjo skundų, pasiaiškinimo, apsiribojo atsakovo abstrakčiais paaiškinimais. Teismas netinkamai vertino ir pareiškėjo mokymosi universiteto laiką, nes po 2014 m. pašalinimo į universitetą pareiškėjas įstojo 2014 m., o studijos buvo baigtos 2016 m. Teismas neanalizavo aplinkybės, kodėl pareiškėjas nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. liepos 16 d. kameroje buvo laikomas vienas, nors izoliavimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai to prašo suimtasis. Prašymas išreikštas nebuvo, todėl buvo apribotos bendravimo galimybės;

13.19. teismas, vertindamas skundo argumentus dėl skambučių, trumpalaikių bei ilgalaikių pasimatymų neužtikrinimo, neatsižvelgė į tai, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui buvo leidęs skambinti bei susitikti su broliu pagal negaliojantį teisėjos V. Š. išduotą leidimą, tačiau vėliau tai daryti uždraudė. Teismo argumentai dėl ilgalaikių pasimatymų yra nepagristi, nes Vilniaus apygardos teismas išdavė leidimą ilgalaikiams pasimatymams, tačiau sąlygos tam sudarytos nebuvo. Be to, teisėjo L. U. ir Vilniaus apygardos teismo išduotų leidimų turinys dėl ilgalaikių pasimatymų yra prieštaringas, nors abiejų dokumentų data yra 2014 m. balandžio 3 d. Viename leidime ilgalaikiai pasimatymai leidžiami, kitame – ne. Dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo iširo šeima, nutruko socialiniai ryšiai. Atsakovas vadovavosi nuteistųjų pasimatymų tvarka, nors pareiškėjas buvo suimtasis. Leidimas pasimatymams nuo 2016 m. balandžio 1 d. nebereikalingas. Be to, atsiliepimo rengimo teismui momentu kambariai, skirti ilgalaikiams pasimatymams, buvo įrengiami. Atsakovo atstovo atsisakymas suteikti ilgalaikius pasimatymus vien dėl to, jog SVĮ 22 straipsnyje suimtųjų teisė į ilgalaikius pasimatymus nėra nustatyta, neatitinka Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 ir 14 straipsnių reikalavimų. Šiai skundo daliai svarbi ir ta aplinkybė, jog pasimatyti su nepilnamečiais vaikais teismų iš esmės nebuvo leidžiama ir tuo pagrindu, jog Lukiškių TI-K nėra patalpų, pritaikytų suimtųjų asmenų pasimatymams su vaikais. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojusios BVK ir SVĮ redakcijos nustato patalpų trumpalaikiams kontaktiniams pasimatymams su vaikais privalomumą. Tokios patalpos Lukiškių TI-K yra įrengtos, tačiau matytis neleidžiama, motyvuojant tuo, jog šia teise galima pasinaudoti nuo 2017 m. sausio 1 d.;

13.20. teismo sprendimo dalis dėl laiškų cenzūros yra nemotyvuota, teismas besąlygiškai vadovavosi Lukiškių TI-K teiginiais, nebuvo įvertintas laiško formatas, neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjui adresuotas laiškas buvo perskaitytas, kas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Be to, teismas citavo BVK nuostatas, nors konkrečiu atveju taikytinos SVĮ nuostatos. 2014 m. kovo 10 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad pareiškėjui adresuotas laiškas buvo cenzūruojamas. Šiai ginčo daliai aktualios Seimo kontrolieriaus 2017 m. gegužės 29 d., 2017 m. birželio 30 d. išvados dėl kitų kalinamų asmenų skundų analogiškose situacijose;

13.21. nesutiktina su teismo išvada, jog pareiškėjas nedetalizavo, kokie jo skundai nebuvo užregistruoti, kokiai institucijai siunčiami. Be pradiniame skunde dalyje „Dėl piktybiško skundų neregistravimo, neišnagrinėjimo, netinkamų, neišsamių atsakymų“, nurodytų teikiamų skundų, buvo teikiami ir neregistruojami 2014 m. sausio 3 d., 2014 m. balandžio 8 d., 2014 m. gegužės 20 d. skundai / prašymai;

13.22. teismas, taikydamas ieškinio senatį, nepagrįstai nepripažino pažeidimo dėl įvykusio gaisro. Be to, ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio intereso, gynimo. Teismas turėjo vertinti visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo suėmimo momento iki skundo padavimo dienos. Įvykusio gaisro neigiamas pasekmes patvirtina atsakovo atsiliepimo priedai, be kita ko, 2012 m. sausio 1 d. psichologės tarnybinis pranešimas. Pareiškėjas 2012 m. sausio 11 d., 2012 m. sausio 25 d. į ligoninę gultis negalėjo dėl asmeninių priežasčių;

13.23. teismas pripažino pažeidimą dėl laikymo su rūkančiais asmenimis, tačiau šios sprendimo dalies nemotyvavo, nekonkretizavo pažeidimo trukmės, neįvertino, kad su rūkančiais asmenimis pareiškėjas buvo laikomas nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d., t. y. 886 dienas;

13.24. neturtinės žalos dydžio nustatymui turi reikšmės pareiškėjo medicininiuose dokumentuose užfiksuoti sveikatos sutrikimai, pareiškėjo prašymai užtikrinti medicininę pagalbą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, šių duomenų nevertino, nesivadovavo LVAT praktika analogiško pobūdžio bylose, todėl teismo priteista neturtinės žalos suma nėra adekvati. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas daugelį kartų kreipėsi į kompetentingas institucijas valstybės bei tarptautiniu lygmeniu, skelbė badavimo akciją, į tai, kad Lukiškių TI-K dėjo ne visas pastangas, siekdamas pašalinti VVSC nustatytus pažeidimus;

13.25. teismas, taikydamas ieškinio senatį, nepagrįstai nepripažino LAVL, Vilniaus AVPK, Šalčininkų RPK padarytų pažeidimų. Ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio intereso, gynimo. Teismas turėjo vertinti visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo suėmimo momento iki skundo padavimo dienos. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu prašė išreikalauti iš LAVL ginčui išspręsti reikalingus įrodymus, tačiau šie duomenis į bylą pateikti nebuvo, todėl bet kokios abejonės šioje skundo dalyje turėjo būti vertinamos pareiškėjo naudai. LAVL į bylą pateikti duomenis nėra pakankami, netikslus, klaidingi dalyje dėl pareiškėjo laikymo palatose. Nesant duomenų apie ligonių palatose skaičių, ligonių skaičius skaičiuotinas pagal lovų skaičių. LAVL palatų apšvietimas dienos metu neatitiko apšvietimui teisės aktais keliamų reikalavimų, sanitarinis švarinimas nebuvo atliekamas, yra vidaus grotos, pareiškėjas gyveno su anksčiau teistais asmenimis. Į bylą taip pat nebuvo pateikti skunde prašomi išreikalauti iš Vilniaus AVPK duomenis, Vilniaus AVPK taip pat neatsakė, kodėl pareiškėjas buvo konvojuojamas ir laikomas teismo posėdyje su antrankiais. Pareiškėjas ne kartą buvo konvojuotas 2014–2016 metais, todėl tikslinga grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui pakartotinam nagrinėjimui. Vilniaus AVPK nurodyta aplinkybė, kad skundų dėl konvojavimo sąlygų pareiškėjas neteikė, yra neatitinkanti tikrovės, dėl konvojavimo sąlygų buvo teiktas ne vienas skundas, jie buvo registruojami. Laikymo Šalčininkų RPK areštinės sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atsakovo teiginys, kad pareiškėjo patirti nepatogumai sietini su paties pareiškėjo elgesiu, pažeidžia nekaltumo prezumpciją, nes pareiškėjo statusas buvo suimtasis;

13.26. nesutiktina su teismo išvadomis dėl VST konvojavimo sąlygų. Skunde prašomi išreikalauti duomenys, reikšmingi šiai skundo daliai, pateikti nebuvo. VST į bylą pateikė nepilnus ir klaidingus duomenis apie pareiškėjo konvojavimą ir skaičių, atsakovas nepateikė paaiškinimų dėl saugos diržų, duomenų apie specialių priemonių naudojimą, kas atlieka konvojavimo automobilių valymo darbus. Saugos diržai pagal gamybinę instrukciją yra privalomi, o atsakovas neįrodė, kad tokie diržai yra. Konvojuojant pareiškėją specialiu konvojuojamųjų pervežimui pritaikytu automobiliu ir konvojavimo metu pareiškėjui uždėjus antrankius, buvo nesilaikyta BVK 120–123 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes nebuvo pagrindu naudoti šias specialiąsias priemones. Teismas šių teisės aktų nuostatų atitikimo nagrinėjamai situacijai neįvertino;

13.27. teismo sprendimo dalis dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą iš NVSC yra nepagrįsta, nes Seimo kontrolierius 2015 m. vasario 11 d. ir 2015 m. birželio 3 d. pažymose patvirtino, kad VVSC netinkamai vykdė savo pareigas ir nustatė terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Ne visi pažeidimai buvo pašalinti.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš pareiškėjo Lukiškių TI-K patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, tačiau nemotyvavo, kodėl, teismo nuomone, pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą. Teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta piniginė suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą;

14.2. reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius tik visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos viešosios atsakomybės sąlygos, prievolė atlyginti neturtinę žalą valstybei nekyla. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytos būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas ir žala;

14.3. neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę. Teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio taip pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo išsprendimui, todėl teismo pozicija vertintina kaip neargumentuota.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nėra konkretizuoja, kuo būtent pasireiškia pareiškėjui tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio;

15.2. nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos;

15.3. teismas, priimdamas sprendimo dalį, kuria skundas buvo atmestas, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, objektyviai įvertino situaciją bei pagrįstai pritaikė ieškinio senatį;

15.4. teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita;

15.5. teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti.

16. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams dėl pareiškėjo atžvilgiu nustatytų pažeidimų ir priteistinos neturtinės žalos dydžio, pažymi, kad visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir padarytos neturtinės žalos, pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Teismo sprendime išdėstyta pozicija yra aiškiai argumentuota ir pagrįsta. Teismas taip pat pagrįstai ir argumentuotai atmetė Lukiškių TI-K prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NVSC, atsiliepimuose į pareiškėjo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, apeliacinius skundus prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dalyje dėl skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NVSC, palikti nepakeistą, o dėl kitos teismo sprendimo dalies spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo objektyviai ir išsamiai, materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė. Palaiko pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą nurodytą poziciją. Atsiliepimus į apeliacinius skundus iš esmės grindžia šiais argumentais:

17.1. visi NVSC Vilniaus departamente gauti pareiškėjo skundai buvo nagrinėjami vadovaujantis Reglamente nustatyta tvarka ir terminais, todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi bei išnagrinėjęs NVSC Vilniaus departamento pateiktus dokumentus, padarė pagrįstą išvadą, kad NVSC Vilniaus departamentas, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, savo kompetencijos ribose nagrinėjo pareiškėjo skundus dėl kalinimo sąlygų, atliko patikrinimus Lukiškių TI-K, nustačius pažeidimus įpareigojo juos pašalinti, taip pat vertino ir specialisčių nustatytus neatitikimus patikrinimo metu. Teismas pagrįstai vertino, jog spręsti, kad NVSC neveikė taip, kaip privalėjo veikti, nėra jokio pagrindo. Nustačius, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų NVSC Vilniaus departamento veiksmų reikalavimas atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą yra nepagrįstas;

17.2. pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl patirtos neturtinės žalos yra abstraktūs ir nemotyvuoti, nėra pateikta jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, jog jis patyrė realią žalą, taip pat nenurodo, kaip ir kokiais įrodymais remdamasis apskaičiuoja prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Pareiškėjas tiesiog pateikia savo subjektyvius paaiškinimus, bendro pobūdžio nusiskundimus, kurie nėra patvirtinami jokiais įrodymais.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VST, atsiliepimuose į pareiškėjo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, apeliacinius skundus prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dalyje dėl VST pareigūnų vykdyto konvojavimo palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog VST pareigūnams konvojuojant pareiškėją Konvojavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygos nebuvo pažeistos, t. y. nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus VST pareigūnų veiksmus. Teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą dalyje dėl VST pareigūnų vykdyto konvojavimo, materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas abstraktaus pobūdžio subjektyviomis prielaidomis, nepateikiama jokių pagrįstų argumentų, naujų objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių apeliacinio skundo reikalavimą naikinti teismo sprendimą dalyje dėl VST pareigūnų vykdyto pareiškėjo konvojavimo.

19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimų LAVL palikti nepakeistą. Mano, kad teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovų argumentus, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas įvertino pateiktus įrodymus bei priimtą sprendimą išsamiai pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį pareiškėjui A. B. iš Lietuvos valstybės dėl to, kad Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Šalčininkų rajono policijos komisariatas ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos neužtikrino teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu daliai pareiškėjo skundo reikalavimų taikė ieškinio senaties terminą, o dėl likusio laikotarpio (nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d.), išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovo atstovų atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatavo, kad Lukiškių TI-K nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. pareiškėjas 439 dienas buvo laikomas neužtikrinus minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto, neužtikrinus teisės bausmę atlikti kameroje, kurioje jis nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, bei pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu, ir, nenustatęs kitų pažeidimų, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį.

24. Šioje byloje svarbu tai, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo iš esmės taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Taigi asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme.

25. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytus atsakovo atstovų pažeidimus, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, akivaizdu, kad jo nurodomų pažeidimų metu jis žinojo ir turėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo apie patirtą neturtinę žalą ir nebuvo jokių kliūčių kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

28. Taigi šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai daliai pareiškėjo skundo reikalavimų taikė ieškinio senaties terminą.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybes dėl gyvenamojo ploto Lukiškių TI-K kamerose, teigia, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo iki 2016 m. gruodžio 28 d.

30. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesiremti Lukiškių TI-K pateiktais oficialiais duomenimis apie pareiškėjo laikymo kameras ginčo laikotarpiu, jų plotus ir jose atitinkamomis dienomis laikytų asmenų skaičių. Pareiškėjas iš esmės nepateikė minėtus atsakovo atstovo duomenis, be kita ko, užfiksuotus tiesiogines savo darbo funkcijas vykdančių asmenų, paneigiančių įrodymų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo nesiremti Lukiškių TI-K teismui pateiktais detaliais duomenimis apie laikotarpį, kurį buvo laikomas Lukiškių TI-K pareiškėjas, apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose laikytų asmenų skaičių.

31. Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Šiuo metu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl vienam asmeniui tekusio kameros ploto tardymo izoliatoriuje, vadovaudamasis EŽTT sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją, atsižvelgia į plotą, skirtą sanitariniam įrenginiui kameroje, nustatydamas, ar minimalus kameros plotas, tekęs vienam asmeniui, tokiu būdu nebuvo mažesnis nei 3 kv. m ir nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tačiau nacionalinės teisės prasme, toks vertinimas neatliekamas (žr., pvz., 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4428-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-321-822/2018, 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, atskaitė sanitarinio mazgo plotą.

32. Atsižvelgdama į bylos duomenis ir nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K praleido iki 2016 m. rugpjūčio 15 d., iš kurių 439 dienas buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų 3,6 kv. m gyvenamąjį plotą.

33. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, pripažindamas pažeidimą dėl privatumo naudojantis tualetu, neapskaičiavo šio pažeidimo trukmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės per visą kalinimo laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d., atsižvelgus tai, kad tam tikras dienas ginčo laikotarpiu pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.

34. Dėl kalinimo perpildytose kamerose veiksnių, kurie yra svarbūs sprendžiant, ar nebuvo viršyta priimtina kentėjimo riba, EŽTT ne kartą yra akcentavęs, kad prie tokių veiksnių priskirtina, inter alia (be kita ko), galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal EŽTT praktiką privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo (angl. minimum rights), kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 99 p.; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 73–75 p.).

35. Taip pat sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad teismas neišnagrinėjo privatumo užtikrinimo duše klausimo.

36. Dėl privatumo naudojantis dušu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

37. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovo Lukiškių TI-K atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti dušu buvo užtikrinta, todėl šiuo atveju visos abejonės vertinamos pareiškėjo naudai. Be to, nagrinėtu atveju Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko stebėjimas būtų būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas. Atsižvelgus į tai, pripažintina, jog pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista.

38. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybes dėl asbesto buvimo.

39. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pripažįstama, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plaušeliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, kenkia sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Tačiau pareiškėjas nenurodė, kad stogo lakštai, kuriuose buvo asbesto, būtų laužomi. Iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, todėl pareiškėjo argumentai dėl asbesto laikymo atmestini.

40. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas išsamiai pasisakė dėl kitų pagrindinių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas.

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

42. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pareiškėjo apeliacinio skundo ribose, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo kitomis padarytomis išvadomis susijusiomis su Lukiškių TI-K buvusiomis kalinimo sąlygomis, taip pat pritaria teismo išvadoms dėl taikyto 3 metų senaties termino daliai skundo atsakovų veiksmų LAVL, Vilniaus AVPK, Šalčininkų RPK atžvilgiu, dėl VST, NVSC neteisėtų veiksmų nebuvimo, ir jų papildomai nekartoja.

43. Pažymėtina, jog atsakovas Lukiškių TI-K analizuojamu atveju pateikė bendro pobūdžio apeliacinį skundą, kuriame nėra išdėstyti išsamūs nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis motyvai. Taigi iš esmės Lukiškių TI-K apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, atsakovas neįvardija aspektų, kurių nebūtų nustatęs ar netinkamai įvertinęs šis teismas, o tik deklaratyviai reikalauja panaikinti sprendimą.

44. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos dydžio, pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai.

45. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju laikytina proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartais CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pažeidimų pobūdį (minimalios gyvenamojo ploto normos, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, dušu nesuteikimas, teisės bausmę atlikti kameroje, kurioje pareiškėjas nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, neužtikrinimas), mastą ir trukmę (pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d., iš jų 439 dienas buvo pažeista minimalaus ploto norma, atskirais laikotarpiais neužtikrinant kameroje 3 kv. m ploto, iš esmės per visą kalinimo laikotarpį nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais), atsižvelgdama į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat į EŽTT praktiką, jog tokie pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir pagal EŽTT praktiką yra vertinamas kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti, padidinant pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos dydį ir priteisti jam 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą pakeisti priteisiant pareiškėjui A. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys