2020-04-09 Nr. AB-7077-3-61-3-01433-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2020-04-09 Nr. AB-7077-3-61-3-01433-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas S. V. 2018 m. balandžio 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 17 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Full text
Administracinė byla Nr. A-732-575/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01433-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas S. V. 2018 m. balandžio 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 17 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kartu su rūkančiais asmenimis, nors ir buvo nurodęs, kad yra nerūkantis. Dėl to jis patyrė fizinį skausmą ir išgyvenimus.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K suimtieji ir nuteistieji, pareiškę, kad yra rūkantys ar nerūkantys, laikomi atskirai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 19 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjas 2013 m. spalio 24 d. atvykęs į Lukiškių TI-K užpildė „Asmenų, atvykusių į kalėjimą pirmą kartą apklausos anketą“, kurioje nurodė, kad sutinka būti laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsniu, buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 8 d. pateikė prašymą dėl perkėlimo iš rūkančiųjų į nerūkančiųjų kamerą. Prašymas buvo patenkintas, atsakymas į pareiškėjo prašymą buvo pateiktas pareiškėjui, o nuo 2017 m. gegužės 16 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kaip nerūkantis asmuo.
II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas, akcentuodamas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Iš Lukiškių TI-K Kalėjimo kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinio pranešimo „Apie S. V.“ teismas nustatė, jog pareiškėjas, 2013 m. spalio 24 d. atvykęs į Lukiškių TI-K, užpildė „Asmenų, atvykusių į kalėjimą pirmą kartą apklausos anketą“, kurioje nurodė, kad sutinka būti laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl vadovaujantis SVĮ 10 straipsniu buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. 2017 m. gegužės 8 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl perkėlimo iš rūkančiųjų į nerūkančiųjų kamerą. Prašymas buvo patenkintas, atsakymas į pareiškėjo prašymą buvo pateiktas pareiškėjui, o nuo 2017 m. gegužės 16 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kaip nerūkantis asmuo. Teismas vertino, kad Lukiškių TI-K teismui pateikė įrodymus, kad laikėsi teisės aktų nuostatų ir tik gavęs pareiškėjo prašymą jį patenkino.
7. Teismas, vertindamas pareiškėjo atsikirtimų į atsakovo atstovo atsiliepimą pagrįstumą, akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė teismui nei argumentų, nei įrodymų, jog po jo prašymo patenkinimo ir perkėlimo į nerūkančių kamerą, asmenims ir toliau rūkant, jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl susiklosčiusių aplinkybių.
8. Teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K įrodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas užtikrinant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 7 punkto ir TKĮ 19 straipsnio 4 dalies reikalavimus, todėl valstybei nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą.
III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.
10. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas teismo sprendimas priimtas atsižvelgus į senus atsakovo atstovo pateiktus dokumentus, tačiau šiuo atveju yra aktuali pareiškėjo Lukiškių TI-K 2014 m. birželio 19 d. apklausos anketoje, kuri išreikalautina iš atsakovo atstovo, pateikta informacija apie tai, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo ir prašė būti laikomas su nerūkančiais asmenimis. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI nesilaikė higienos normos HN 134:2015 7 punkto reikalavimų, nes 198 paras buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais kameroje Nr. 255. Teismas nepagrįstai neišreikalavo iš atsakovo atstovo Lukiškių TI parduotuvės užsakymų lapų kopijas ir pirkimo čekius, kurie patvirtintų, kurie iš kameros Nr. 255 nuteistųjų pirko tabako gaminius. Pareiškėjo teigimu, jam yra žinomi rūkantieji asmenys ir apie šių asmenų tabako gaminių vartojimą Lukiškių TI-K administracijai taip pat buvo žinoma. Pareiškėjas pažymi, kad ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl jo laikymo su rūkančiais asmenimis, tačiau jam buvo atsakoma, kad kameroje Nr. 255 rūkančių asmenų nėra. Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovo atstovo pažeidimo, kuris negali būti vertinamas kaip mažareikšmis dėl jo trukmės ir masto, patyrė neturtinę žalą.
11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
12. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, jis tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai darė neigiamą įtaką pareiškėjui ir sukėlė neigiamas pasekmes. Konkrečiu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
13. Atsakovo atstovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.
14. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo abstraktaus pobūdžio atsiliepimą atmesti, jo skundą tenkinti, pripažinti pažeidimus ir priteisti neturtinę žalą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. jį laikant kartu su rūkančiais asmenimis.
9. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą nustatęs, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, kadangi pareiškėjas 2013 m. spalio 24 d. pageidavo būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, o atsižvelgusi į pareiškėjo 2017 m. gegužės 8 d. prašymą Lukiškių TI-K administracija 2017 m. gegužės 16 d. jį perkėlė į kitą kamerą, kurioje jis buvo laikomas kaip nerūkantis asmuo.
10. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas vadovaujantis senais duomenimis, o bylai išspręsti yra reikšminga pareiškėjo apklausos 2014 m. birželio 19 d. anketoje, kuri išreikalautina iš atsakovo atstovo, nurodyta informacija, kad jis nėra rūkantis asmuo ir prašė būti laikomas su nerūkančiais asmenimis. Pareiškėjas nurodo, kad, neatsižvelgiant į jo prašymus dėl perkėlimo į nerūkančiųjų asmenų kamerą, 198 paras buvo laikomas kameroje Nr. 255 su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjo nuomone, šių asmenų tabako gaminių vartojimą patvirtintų Lukiškių TI parduotuvės užsakymų lapų kopijos ir pirkimo čekiai. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis patyrė neturtinę žalą.
11. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
12. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas vadovaujantis senais duomenimis, o bylai išspręsti yra reikšminga pareiškėjo apklausos 2014 m. birželio 19 d. anketoje, kuri išreikalautina iš atsakovo atstovo, nurodyta informacija, kad jis yra nerūkantis asmuo ir prašė būti laikomas su nerūkančiais asmenimis.
13. Teisėjų kolegija, vertindama šio apeliacinio skundo argumento pagrįstumą, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tikrindamas pareiškėjo S. V. apeliacinio skundo pagrįstumą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. jį laikant kartu su rūkančiais asmenimis, 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1443-502/2019 nurodė, kad pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K, 2013 m. spalio 24 d. apklausos anketoje pats nurodė, jog nori gyvenamojoje kameroje būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, analogišką pageidavimą pareiškėjas išreiškė ir 2014 m. birželio 19 d. apklausos anketoje, pirminės gydytojų apžiūros metu 2011 m. lapkričio 25 d. nurodė savo žalingą įprotį – rūko nedaug. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 8 d. pateikė prašymą nelaikyti jo kartu su rūkančiais asmenimis, nurodė, kad nerūko. Lukiškių TI-K tenkino šį pareiškėjo prašymą – 2017 m. gegužės 16 d. perkėlė jį į kitą kamerą, kurioje buvo laikomi nerūkantys asmenys. Daugiau prašymų ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 16 d.) pareiškėjas neteikė. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas anksčiau rūkydavo ir 2013 m. spalio 24 d. bei 2014 m. birželio 19 d. raštu išreiškė norą gyvenamosiose kamerose būti laikomas su rūkančiais asmenimis. Šių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad jis apklausos 2014 m. birželio 19 d. anketoje nurodė, kad yra nerūkantis asmuo, vertintinas kritiškai, nes apeliacinės instancijos teismo yra neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas apklausos 2014 m. birželio 19 d. anketoje išreiškė norą būti laikomas su rūkančiais asmenimis.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad kartu su juo kameroje Nr. 255 laikomų asmenų tabako gaminių vartojimą patvirtintų Lukiškių TI parduotuvės užsakymų lapų kopijos ir pirkimo čekiai, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo prašymu neišreikalavo.
15. Teisėjų kolegija dėl prašomų išreikalauti įrodymų pažymi, kad sprendžiant dėl nerūkančių nuteistųjų laikymo kartu su rūkančiais, reikšminga aplinkybe laikomas pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašant imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo ir pan. Pavyzdžiui, tokia informacija laikoma asmenų, atvykusių pirmą kartą į tardymo izoliatorių, apklausos anketa, pirminės gydytojų apžiūros metu paties pareiškėjo deklaruotas žalingas įprotis – rūkymas, skundai ar prašymai dėl laikymo kartu su (ne)rūkančiais asmenimis laivės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017 ir kt.). Pareiškėjui kalinimo metu neteikus skundų ar prašymų tardymo izoliatoriaus administracijai nebūti laikomam kartu su rūkančiais asmenimis, paprastai vertinama, kad pareiškėjo teisė į saugią sveikatai aplinką nebuvo pažeista, o tardymo izoliatoriaus veiksmų šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti neteisėtais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017, 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-617-415/2017, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017).
16. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tinkamais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo argumentus, kad jis po 2017 m. gegužės 8 d. prašymo nelaikyti jo kartu su rūkančiais asmenimis pateikimo nuo 2017 m. gegužės 16 d. kameroje Nr. 255 buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, būtų pareiškėjo skundai Lukiškių TI-K administracijai ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., dėl jo laikymo, nepaisant jo 2017 m. gegužės 8 d. prašymo, kartu su rūkančiais asmenimis.
17. Nagrinėjamu atveju nors pareiškėjas nurodo, jog ne kartą skundėsi dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI administraciją dėl jo laikymo nuo 2017 m. gegužės 16 d. su rūkančiais asmenimis, todėl pareiškėjo argumentai, jog jis nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nenurodo, kam ir kada teikė skundus / prašymus.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad Lukiškių TI-K nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti pareiškėją nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių. Byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas skundėsi dėl jo laikymo ginčui aktualiu laikotarpiu su rūkančiais asmenimis, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme.
19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius
Milda Vainienė