Legislator Case Law & Legislation
caef3e9a-a6ad-4fe5-8d0c-05723f8c9418 AI generated

caef3e9a-a6ad-4fe5-8d0c-05723f8c9418 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number caef3e9a-a6ad-4fe5-8d0c-05723f8c9418
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Nuorašas                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-2112016                          Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00306-2014-4                                             Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.8.1.2.; 2.4.7; VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. balandžio 12 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų Daivos Kazlauskienės, Ainoros Kornelijos Macevičienės, sekretoriaujant Linai Butkuvienei,                                                                dalyvaujant privačiai kaltintojai E. P., jo atstovei adv.

Legislator headnote

AI generated

caef3e9a-a6ad-4fe5-8d0c-05723f8c9418 · Vilniaus apygardos teismas: sÄ Å¾iningai klydo. Anot E. P., darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog tokio pobÅ«džio informacijos skleidimas nebuvo vienkartinis veiksmas – Å¡i informacija buvo skleidžiama kurį laikÄ , keliems asmenims, kas, apeliantės manymu, paneigia teismo iÅ¡vadÄ apie sÄ Å¾iningÄ suklydimÄ .Analizuodama byloje nustatytas aplinkybes bei V. S. duotus parodymus, E. P. daro iÅ¡vadÄ , jog pastarasis nebuvo apimtas sielvarto tiek, kad negalėtų tinkamai įvertinti situacijos ar suvokti savo veiksmų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nuorašas                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-2112016                          Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00306-2014-4                                             Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.8.1.2.; 2.4.7; VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. balandžio 12 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų Daivos Kazlauskienės, Ainoros Kornelijos Macevičienės, sekretoriaujant Linai Butkuvienei,                                                                dalyvaujant privačiai kaltintojai E. P., jo atstovei adv.

Marinai GuÅ¡auskienei,iÅ¡teisintiesiems A. K., V. S.,gynėjui adv. Aivarui Alimui,vertėjai Ingridai Siniavskai,              teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo privataus kaltinimo bylÄ pagal privačios kaltintojos E. P. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. ir V. S. iÅ¡teisinti pagal jiems pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d., padarymo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).E. P. civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas atsakovams A.

K. ir V. S. paliktas nenagrinėtas.IÅ¡ E. P. A. K. priteista 1500 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų.IÅ¡ E. P. V. S. priteista 1000 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi privataus kaltinimo bylÄ , n u s t a t ė : V. S. E. P. privataus kaltinimo skundu buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. apie 12.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, kuomet galėjo girdėti visi kaimynai ir darbininkai, dirbantys prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), vieÅ¡ai paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad E. P. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , t. y. nužudė jo sÅ«nėnÄ L.

S., gyv. (duomenys neskelbtini), nes 2014 m. rugpjūčio 3 d. nepraleido Greitosios pagalbos automobilio, skubėjusio pas L. S., dėl ko pastarasis mirė.Be to, V. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, galimai iki rugpjūčio 7 d., A. K., gyv. (duomenys neskelbtini), vieÅ¡ai paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad E. P. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , t. y. nužudė jo sÅ«nėnÄ L. S., gyv. (duomenys neskelbtini), nes 2014 m. rugpjūčio 3 d. nepraleido Greitosios pagalbos automobilio, skubėjusio pas L.

S., dėl ko pastarasis mirė.Be to, V. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytu laikotarpiu L. K., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), vieÅ¡ai paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad E. P. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , t. y. nužudė jo sÅ«nėnÄ L. S., gyv. (duomenys neskelbtini), nes 2014 m. rugpjūčio 3 d. nepraleido Greitosios pagalbos automobilio, skubėjusio pas L. S., dėl ko pastarasis mirė. V. S. buvo kaltinamas Å¡iais savo veiksmais padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 154 str. 2 d.

A. K. E. P. privataus kaltinimo skundu buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d. 10.00 val. suorganizuotoje Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apžiūroje adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrint namus, esančius (duomenys neskelbtini), kurioje taip pat su G. M. R. dalyvavo ir E. P., A. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), prie namo kieme, viešai, girdint Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistei R. Š., pareiškė, kad E. P. nužudė žmogų, t. y.

V. S. sÅ«nėnÄ L. S.. A. K. buvo kaltinamas Å¡iais veiksmais padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 154 str. 2 d.E. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-24 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo A. K. ir V. S. bÅ«tų pripažinti kaltais, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 154 str. 2 d., bei patenkinti jos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Nurodo, kad 2015-11-25 teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ nepagrįstai iÅ¡teisinęs A.

K. ir V. S.. Be to, pasak apeliantės, pirmos instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų vertindamas įrodymus bei nesilaikė nuosprendžio apraÅ¡omajai daliai nustatytų reikalavimų (LR BPK 305 str. 1 d.).Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pripažindamas, kad V. S. skleidė apie E. P. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino vieÅ¡o Å¡ios informacijos paskelbimo požymio bei nenustatė V. S. tyčios. Apeliantės teigimu, Å¡ios teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja baudžiamojoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir verčia abejoti nuosprendžio teisėtumu.Pasak apeliantės, iÅ¡teisindamas V.

S., pirmos instancijos teismas vadovavosi vien pastarojo asmens, siekiančio iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, parodymais, visiÅ¡kai ignoruodamas tyrėjos O. P. nustatytas faktines aplinkybes bei A. K. paaiÅ¡kinimus. Apeliantės teigimu, pastarieji asmenys patvirtino girdėję kaip V. S. sakė, jog ji nepraleido Greitosios pagalbos automobilio, dėl ko mirė V. S. sÅ«nėnas. Anot apeliantės, pastarasis iÅ¡teisintojo pasakymas paÅ¡aliniams asmenims galėjo sukelti tik vienÄ asociacijÄ â€“ kad bÅ«tent dėl privačios kaltintojos veiksmų ir mirė V.

S. sÅ«nėnas. Apeliantės nuomone, siedamas nužudymo sÄ vokÄ vien tik su aktyviais veiksmais, pirmos instancijos teismas nepagrįstai jÄ susiaurina, kadangi žmogui atimti gyvybę galima ir neveikimu.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybės, jog V. S. skleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie E. P., kÄ savo parodymais patvirtino Greitosios pagalbos automobilio vairuotojas K. F.. Apeliantės manymu, apylinkės teismo nepagristai kvestionuojamas ir vieÅ¡o paskelbimo faktas, kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog V.

S. informacijÄ apie Greitosios pagalbos automobilio nepraleidimÄ ir sÅ«nėno mirtį paskleidė mažiausiai trims asmenims – A. K., S. V. K. ir L. K.. Anot apeliantės, vėliau A. K. tokio pat turinio informacijÄ pavieÅ¡ino statybos inspekcijos komisijos nariams.Pasak apeliantės, skundžiamame nuosprendyje motyvų nebuvimas, byloje esančių duomenų selektyvus vertinimas leidžia pagrįstai teigti, jog jis neatitinka LR BPK 305 str. reikalavimų. Apeliantė nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje teismas nepasisakė, kodėl vienus argumentus vertino kaip teisingus, o kitus laikė abejotinais ir atmetė, nepateikė iÅ¡samios įrodymų analizės, nepakankamai iÅ¡analizavo iÅ¡teisintųjų ir liudytojų parodymus, nelygino jų su kitais bylos duomenimis, kaip to reikalauja LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos.Apeliantė taip pat nurodo nesutinkanti su teismo iÅ¡vada, jog skleisdamas apie jÄ melagingÄ informacijÄ , V.

S. sÄ Å¾iningai klydo. Anot E. P., darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog tokio pobÅ«džio informacijos skleidimas nebuvo vienkartinis veiksmas – Å¡i informacija buvo skleidžiama kurį laikÄ , keliems asmenims, kas, apeliantės manymu, paneigia teismo iÅ¡vadÄ apie sÄ Å¾iningÄ suklydimÄ .Analizuodama byloje nustatytas aplinkybes bei V. S. duotus parodymus, E. P. daro iÅ¡vadÄ , jog pastarasis nebuvo apimtas sielvarto tiek, kad negalėtų tinkamai įvertinti situacijos ar suvokti savo veiksmų.

Anot apeliantės, jo veiksmai skleidžiant tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , buvo nukreipti į jos pažeminimÄ , reputacijos sumenkinimÄ . Be to, V. S. neslėpė savo prieÅ¡iÅ¡ko nusistatymo E. P. atžvilgiu.Vertindama skundžiamo nuosprendžio dalį dėl A. K. iÅ¡teisinimo, apeliantė pažymi, jog pirmos instancijos teismas nenurodė įrodymų, kuriais vadovaujantis buvo priimtas toks sprendimas. Anot apeliantės, nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai vadovavosi R. Å . parodymais bei nevertino policijos pareigÅ«nės O.

P. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotų aplinkybių.Kalbėdama apie A. K. kaltę, E. P. iÅ¡skiria du aspektus – aplinkybes, kurioms esant informacija buvo paskleista, bei profesinę A. K. kompetencijÄ . Anot apeliantės, pastarasis tyčia paskleidė apie jÄ Å¾inomai melagingÄ informacijÄ Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos komisijos nariams, siekdamas paveikti pastaruosius, formuojant jiems vidinį įsitikinimÄ apie privačiÄ kaltintojÄ ir jos mamÄ G. M. R., tarp kurios ir A. K. kilo ginčas dėl M.

R. priklausančio namo sienos griovimo. Apeliantė taip pat pažymi, kad A. K. yra profesionalus teisininkas, turėjo ir privalėjo suprasti savo iÅ¡sakomų žodžių/pasisakymų reikÅ¡mę ir galimas pasekmes. Apeliantės nuomone, visa tai neginčijamai įrodo jo tyčiÄ , tačiau apylinkės teismas Å¡ias aplinkybes taip pat ignoravo. Apeliaciniame skunde E. P. akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevertino A. K. veiksmų LR BK 154 str. 1 d. kontekste, kaip tai buvo daroma V. S. atžvilgiu, kas, anot jos, leidžia suabejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.Teismo posėdyje privati kaltintoja E. P. ir jos atstovė skundÄ palaikė, prašė tenkinti.

IÅ¡teisintieji A. K., V. S. bei jų gynėjas prašė skundÄ atmesti.Skundas netenkinamas.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, mano, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs bylos faktines aplinkybes, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių ir priėmė pagrįstÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismo iÅ¡vados neprieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir iÅ¡tirtiems įrodymams.Pagal LR BK 154 str. 1 d. atsako tas, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo.

Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinti Å¡meižimÄ kvalifikuojantys požymiai – asmens Å¡meižimas dėl neva padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo arba Å¡meižimas per visuomenės informavimo priemonę, ar spaudinyje. Å meižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų, ar pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , tai yra faktų ir duomenų konstatavimÄ apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes.

Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veikÄ pagal LR BK 154 str. svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimÄ baudžiamoji atsakomybė pagal Å¡iÄ normÄ nekyla.

Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumÄ , bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias Å¡ios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobÅ«dį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ .IÅ¡ teismui pateiktos privataus kaltinimo bylos medžiagos matyti, kad V. S., visų pirma, buvo kaltinamas tuo, jog jis 2014-08-07 vieÅ¡oje vietoje, kai galėjo girdėti visi kaimynai ir darbininkai dirbantys prie namo, vieÅ¡ai apskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad E. P. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , t. y. nužudė V.

S. sÅ«nėnÄ L. S., nes 2014-08-03 nepraleido greitosios pagalbos automobilio ir dėl to jis mirė. Antra, V. S. buvo kaltinamas tuo, kad vieÅ¡ai paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ A. K. nurodydamas, kad E. P. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , t. y. nužudė jo sÅ«nėnÄ L. S., nes 2014-08-03 nepraleido greitosios pagalbos automobilio ir dėl to jis mirė. Be to, V. S. buvo kaltinamas dar ir tuo, kad vieÅ¡ai paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , nes L. K. nurodė, kad E. P. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , t. y. nužudė jo sÅ«nėnÄ L.

S., nes 2014-08-03 nepraleido greitosios pagalbos automobilio ir dėl to jis mirė.Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisingai nustatė Å¡meižimo turinį sudarančius objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nuosprendyje motyvuotai iÅ¡analizavo ir nurodė, kodėl V. S. pasisakymai nereiÅ¡kia, jog teigiama, kad apeliantė padarė labai sunkų nusikaltimÄ ir kodėl nelaikytina, kad apeliantės kaltinime nurodyta informacija buvo paskleista vieÅ¡ai.IÅ¡ teismui pateiktos bylos matyti, kad pirmosios instancijos teisme kaltinamuoju apklaustas V.

S. paaiÅ¡kino priekaiÅ¡tavęs apeliantei ir kaltinęs jÄ tik dėl to, kad ji nepraleido greitosios pagalbos automobilio (b.t. 1, b.l. 112-119, 161-162). Å ios aplinkybės nebuvo paneigtos kitų byloje apklaustų liudytojų parodymais. Tiek A. K., tiek kaimynė L. K., apklausti nurodė, kad V. S. jiems sakė tik tai, kad E. P. nepraleido greitosios, nors ligoniui buvo reikalinga pagalba ir nesakė, kad dėl to mirė sÅ«nėnas (b.t. 1, b.l. 116-117, 162-163, 187).Nepatvirtino apeliantės nurodomų aplinkybių ir kiti byloje apklausti liudytojai – greitosios pagalbos automobilio vairuotojas K.

F. teigė, kad niekas nekalbėjo, kad kažkas mirė (b.t. 1, b.l. 119-120), liudytojais apklausti statybos inspekcijos pareigÅ«nai R. Å ., D. Č. nurodė negirdėję jokio kaltinimo dėl gyvybės atėmimo (b.t. 1, b.l. 144-145, 163-164), liudytojas S. V. K. taip pat paaiÅ¡kino, kad susitikimo metu kaltinimų dėl nužudymo nebuvo (b.t. 1, b.l. 145-146).Pagrįstai dėl senyvo amžiaus ir susiklosčiusios stresinės situacijos dėl sÅ«nėno sveikatos teismas įvertino ir tai, kad V. S. galėjo sÄ Å¾iningai klysti neteisingai vertindamas situacijÄ tarp E. P. ir greitosios pagalbos automobilio, kai jo nuomone, privati kaltintoja E. P. nepraleido greitosios med. pagalbos automobilio ir juo atvažiavę suteikti medicininę pagalbÄ Â medikai dėl to sugaiÅ¡o , nors pagal įrodymus , medikai , iki   atvažiavo E. P., jau buvo nuėję pas ligonį, tačiau tai, kad    V.

S. klaidingai įvertino jos veiksmus , nėra vada jį apkaltinti, kad jis neva sakęs, jog dėl to sūnėnas mirė. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik V. S. parodymais, tačiau matyti, kad ir kitų byloje apklaustų liudytojų, taip pat ir pačios apeliantės parodymai, buvo tinkamai išanalizuoti ir įvertinti. Kolegijos nuomone, pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje, be apeliantės paaiškinimų, nėra kitų įrodymų, kad V.

S. vieÅ¡ai kaltino pastarÄ jÄ nužudžius sÅ«nėnÄ . Teisingai buvo įvertinti V. S. pasakymai LR BK 154 str. 1 d., 2 d. kontekste. A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis vieÅ¡oje vietoje 2014-08-08 Statybos inspekcijos apžiÅ«roje adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant G. M. R., E. P., girdint statybų inspekcijos specialistei R. Å ., pasakė, kad E. P. nužudė žmogų, t. y. V. S. sÅ«nėnÄ L. S..Å iuo atveju, vėl gi, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, Å¡ių aplinkybių nepatvirtina byloje esantys įrodymai.

A. K. pripažino pasakęs G. M. R., ar Å¡i žino, kad kai E. P. nepraleido greitosios, mirė žmogus (b.t. 1, b.l. 116-117, 162-163). Toks Å¡io iÅ¡teisintojo iÅ¡sisakymas neleidžia daryti iÅ¡vados, kad tuos jis pareiÅ¡kėjÄ E. P. apkaltino žmogaus nužudymu, t.y. tuo, kad dėl jos nepraleisto atvykusio greitosios medicinos pagalbos automobilio mirė žmogus . To nepatvirtino nei vienas byloje apklaustas liudytojas, dalyvavęs 2014-08-08 statybos inspekcijos apžiÅ«roje. Be to atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡teisintasis A.

K. apie tai, jog pareiÅ¡kėja E. P. neva nepraleido  atvykusio suteikti medicininės pagalbos automobilio , žinojo tik iÅ¡ iÅ¡teisintojo V. S. pasakojimo, jis pats tos situacijos nei matė, nei buvo jÄ patyręs. Teismas, įvertinus aptariamÄ situacijÄ ,  iÅ¡teisintųjų pasisakymus dėl to, kad pareiÅ¡kėja E. P. , vairuodama automobilį, siauroje gatvėje nepraleido   greitosios medicininės pagalbos automobilio , atvežusio medikus , atvykusius  suteikti medicininės pagalbos  iÅ¡teisintojo V.

S. sÅ«nėnui , kuris tÄ patį vakarÄ mirė, daro iÅ¡vadÄ , kad nepagrįstai  į vienÄ vietÄ buvo sugretinti įvykiai , iÅ¡kreiptas jų tiesioginis ryÅ¡ys, dėl ko pareiÅ¡kėja E. P. nepagrįstai pasijuto apkaltinta žmogaus nužudymu, nors įrodymų, kad iÅ¡teisintieji V. S. ar A. K. jÄ bÅ«tų tuo kaltinę, byloje nėra. Byloje surinkti įrodymai patvirtina , kad abu iÅ¡teisintieji jiems inkriminuojamu laiku ir vietoje  kalbėjo apie tai , kad privati kaltintoja E. P. , vairuodama automobilį, siauroje gatvėje nepraleido medikus atvežusio  greitosios  medicinos pagalbos automobilio , taip pat kalbėjo, kad  žmogus, kuriam turėjo bÅ«ti suteikta medicininė pagalba, mirė, tačiau nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jie siejo pareiÅ¡kėjos E. P. aukščiau nurodytus veiksmus  su V.

S. sÅ«nėno mirtimi, juolab, kad pastarasis mirė ne tuo laiku , kai pagal V. S. pareiÅ¡kėja E. P. nepraleido greitosios medicinos pagalbos automobilio, o tos pačios dienos vakare. Kolegija, nagrinėdama privačios kaltintojos E. P. skundÄ , atliko dalinį įrodymų tyrimÄ , buvo apklausta liudytoja A. B., tačiau jos parodymai niekuo nesusiję su iÅ¡teisintiesiems pateiktais kaltinimais, teismas vadovautis jais negali, kadangi minėtos liudytojos parodymai nepatvirtina kaltinimų apie įvykius 2014 metų rugpjūčio mėn., o kaltinimo apÅ¡meižus E. P. Å¡ios liudytojos nurodytu laiku -2014 m. spalį byloje nėra.

Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, vertindama surinktus įrodymus, ne tik, kad nenustatė , jog iÅ¡teisintieji apie jÄ iÅ¡sakė tikrovės neatitinkančiÄ ir jÄ Å¡meižiančiÄ Â informacijÄ , jÄ apkaltindami  labai sunkaus nusikaltimo padarymu, bet  nenustatė nei vieno asmens, kuriems tokia informacija bÅ«tų praneÅ¡ta. Kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismo priimtas  sprendimas  iÅ¡teisinti V. S. ir A. K., yra pagrįstas, nes bylos įrodymais nėra nustatyta objektyvioji  aptariamo nusikaltimo pusė : nenustatyta, jog  iÅ¡teisintieji  jÄ Å¡meižė padarius labai sunkų nusikaltimÄ Â , nenustatytas tokios informacijos paskleidimo faktas.

Å iuo nagrinėjamu atveju vien pareiÅ¡kėjos teiginiai , nesant tÄ pagrindžiančių įrodymų , nesudaro teisinio pagrindo apkaltintini iÅ¡teisintuosius nusikaltimo prieÅ¡ jÄ padarymu.  Kolegija, vertindama įvykio situacijÄ bei byloje surinktus įrodymus, pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad Å¡i situacija yra tarpusavio asmeninių konfliktų ir įtemptų santykių tarp kaimynų E. P. ir V. S. iÅ¡dava. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad privačios kaltintojos E. P. teiginiai yra prielaidų pobÅ«džio.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, kolegijos nuomone, byloje įrodymai iÅ¡tirti tinkamai ir tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apeliantės skunde nurodytus argumentus.

Dėl Å¡ių motyvų nėra teisinio pagrindo tenkinti privačios kaltintojos E. P. apeliacinio skundo jame iÅ¡dėstytais motyvais.Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas pateikė praÅ¡ymus dėl iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ apeliaciniame procese A. K. ir V. S. priteisimo bei iÅ¡laidas patvirtinančius pinigų priėmimo kvitus, praÅ¡ydamas priteisti A. K. bei V. S. naudai po 1000 eurų dydžio iÅ¡laidas už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ .Kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos apeliacinės instancijos teisme teisminio proceso eigÄ , tai, kad apeliacinis skundas iÅ¡nagrinėtas dviejuose posėdžiuose, skunde buvo keliamos tos pačios problemos, kaip ir pirmosios instancijos teisme, gynybos pobÅ«dis dėl skundo apeliaciniame procese nesiskyrė nuo pirmosios instancijos teisme, taip pat atsižvelgusi į protingumo ir teisingumo principus, byloje esančius dokumentus, bylos sudėtingumÄ , mano, kad iÅ¡teisintiesiems V.

S. ir A. K. iÅ¡ privačios kaltintojos E. P. priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos mažintinos iki 500 eurų. Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė :atmesti privačios kaltintojos E. P. apeliacinį skundÄ .Priteisti iÅ¡ E. P. A. K. naudai 500 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ E. P. V. S. naudai 500 eurų bylinėjimo iÅ¡laidų.Å i nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkė                                  (paraÅ¡as)                                                Laureta Ulbienė Kolegijos teisėjai                                   (paraÅ¡ai)                                         Daiva Kazlauskienė                                                                                                                   Ainora Kornelija Macevičienė NuoraÅ¡as tikras :

Kolegijos pirmininkė                                                                                                   Laureta Ulbienė   Â