caef2d7a-75c3-42ce-b113-bc61ccff4d84 · Vilniaus apygardos teismas

Adm                                                                                                                                                                    Adm. byla Nr. ATP-661-200/2013                                                                         Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-03331-2013-7                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 45.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2013 m. birželio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria netenkintas A. G. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. vasario 19 d. nutarimas Nr. 10N-2344224-13 nubausti A. G. pagal ATPK 1242 str. 1 d. 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, n u s t a t ė : A. G. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau Institucija) 2013 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 10N-2344224-13 nubaustas pagal ATPK 1242 str. 1 d. už tai, kad jis 2013-02-14, apie 10.00 val., Savanorių pr., Vilniuje, vairuodamas kelių transporto priemonę – autobusÄ â€žSETRA S 315“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas važiavimo kryptį, privertė staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį automobilį, važiuojantį gretima juosta ta pačia kryptimi tiesiai, tuo sukeldamas pavojingÄ situacijÄ ir pažeisdamas KET 106 p.Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas A.

G. padavė teismui skundÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi A. G. skundo netenkino ir paliko nepakeistÄ Institucijos 2013 m. vasario 19 d. nutarimÄ Nr. 10N-2344224-13.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. vasario 19 d. nutarimÄ Nr. 10N-2344224-13 ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Apeliantas pažymi, kad 2013-02-14, apie 10.50 val., prie „Lukoil“ degalinės, Vilniaus g., GrigiÅ¡kėse, Vilniuje, vairuodamas autobusÄ â€žSETRA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantį UAB „T“ (duomenys pakeisti)) tarpmiestiniu reisu pagal nustatytÄ tvarkaraÅ¡tį persirikiavo iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ , norėdamas aplenkti pirmoje eismo juostoje dėl sunkvežimių susidariusiÄ spÅ«stį. Antroje eismo juostoje važiuodamas apie 90 km/h, nevirÅ¡ydamas leistino greičio (toje vietovėje leistinas greitis 100 km/h), apeliantas priartėjo prie automobilio „Peugeot“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurio greitis buvo mažesnis už leistinÄ . Apeliantas tolimosiomis Å¡viesomis mirktelėjo minėto automobilio vairuotojui (kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, kad tai A. B.), kad Å¡is nekliudytų eismui ir persirikiuotų į pirmÄ eismo juostÄ , tačiau Å¡is staigiai ir pavojingai stabdė automobilį, dėl ko apeliantas turėjo staigiai stabdyti, krito keleivių daiktai, galvÄ Ä¯ stiklÄ susimušė porininkas V. K.. Å io įvykio aplinkybes paliudijo ir autobuso keleivis J. M., tačiau teismas nagrinėdamas bylÄ neatsižvelgė į minėtų liudytojų parodymus.

Apeliantas nurodo, kad A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2013-02-14 vairavo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kartu su žmona J. B. ir M. Z. važiavo į Vilnių, apie 10.30 val. pravažiavo Grigiškes, važiavo 2 eismo juosta apie 90 km/val. greičiu, 1 eismo juosta važiavo krovininis transportas, kurį jis lenkė. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismui buvo pateiktas jo darbo grafikas, kuriame nurodoma, kad jis apie 10.20 val. tik išvažiavo iš Elektrėnų, todėl A.

B. nurodytu laiku (10.30 val.) apeliantas niekaip negalėjo bÅ«ti prie GrigiÅ¡kių. A. B. teigia, kad važiuodamas pamatė labai arti jo automobilio galo važiuojantį autobusÄ , kurio vairuotojas jam signalizavo Å¡viesomis. Pasak apelianto, kaip ir per kÄ A. B. pamatė gale atvažiuojantį autobusÄ , kuris signalizavo Å¡viesomis, teismas nenustatė. Apeliantas kelia klausimÄ , kad jeigu A. B. matė atvažiuojantį autobusÄ per galinį veidrodėlį, tai kaip jis galėjo matyti atvažiuojantį autobusÄ , kuris signalizavo Å¡viesomis, jeigu ant galinės sėdynės per vidurį sėdėdamas M.

Z. užstojo jam galinį vaizdÄ . Apelianto nuomone, teismas neatkreipė dėmesio, kad A. B. ir M. Z. duoti parodymai kelia rimtas abejones dėl įvykio aplinkybių. Apeliantas pažymi, kad liudytoja J. B. teigė, kad už GrigiÅ¡kių pamatė, kad iÅ¡ paskos 2 eismo juosta važiuojantis autobusas signalizuoja ilgomis Å¡viesomis, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į šį liudytojos parodymÄ , nes kokiu bÅ«du ji, sėdėdama priekinėje keleivio sėdynėje, galėjo pastebėti iÅ¡ galo atvažiuojantį autobusÄ , kuris signalizavo ilgosiomis Å¡viesomis.

Pasak apelianto, teismas aiškindamasis įvykio aplinkybes neatkreipė dėmesio į šiuos labai svarbius faktus, prieštaraujančius vienas kitam. Apeliantas taip pat pažymi, jog A. B. nurodė, kad autobusas važiavo pavojingai arti jo automobilio galo, bet koks apytiksliai buvo atstumas negalėjo nurodyti. Taigi ši aplinkybė teismo taip pat nebuvo išsiaiškinta, nes vienam pavojingas atstumas yra 10-20 metrų, kitam 1-2 metrai. Be to, apeliantas pabrėžia, kad kaip A. B. galėjo matyti koks buvo atstumas nuo jo automobilio iki autobuso, jei ant galinės sėdynės per vidurį sėdėjo M.

Z., kuris jam užstojo galinį vaizdÄ . Teismas vėl neatsižvelgė į šį svarbų faktÄ . Apeliantas atkreipia dėmesį, kad liudytoja J. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog A. B. vairuojamas automobilis pradėjo virÅ¡yti leistinÄ 100 km/val. greitį, Å¡is truputį pristabdė, tuo metu autobusas buvo 5-6 metrų atstumu nuo jų automobilio galo. Pasak apelianto, teismas vėl neatkreipė dėmesio į šį liudytojos parodymÄ , nes vėl yra neaiÅ¡ku, kaip ir kokiu bÅ«du keleivė, sėdėdama priekinėje automobilio keleivio sėdynėje galėjo matyti kokiu atstumu nuo jų automobilio yra kita transporto priemonė.

Be to, apeliantas pabrėžia, kad ant galinės sėdynės per vidurį sėdėjo M. Z.. Apeliantas mano, kad liudytojos parodymai prieÅ¡tarauja jo pateiktiems įrodymams. Apeliantas pažymi, jog J. B. nurodyta aplinkybė, kad jos vyras A. B. tik pristabdė automobilį, yra netiesa, nes autobuso tachografo parodymai aiÅ¡kiai rodo apelianto vairuojamo autobuso staigų stabdymÄ ir tai įvyko apie 10.50 val., o ne 10.30 val. kaip teigia liudytojai. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į labai svarbų faktÄ : visi liudytojai, vykę automobiliu „Peugeot“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), teigia, kad autobusas buvo priartėjęs prie lengvojo automobilio per pavojingÄ atstumÄ , tačiau A. B. be priežasties staigiai stabdant jo vairuojamÄ automobilį, apeliantas sustabdė autobusÄ ir neįvyko eismo įvykis. Apeliantas pabrėžia, kad jei jis bÅ«tų priartėjęs per nesaugų atstumÄ prie minėtos transporto priemonės, kuriÄ A. B. staigiai stabdė be priežasties, tai bÅ«tų kilusios sunkios pasekmės, tačiau teismas į tai neatkreipė dėmesio. Apeliantas pažymi, kad A.

B. teismo posėdžio metu teigė, kad „AÅ¡ radau laisvÄ vietÄ , bandžiau persirikiuoti į pirmÄ juostÄ ir autobusas dar nebaigęs persirikiuoti, bandė mane „pamokyti“, vėl paÅ¡vietė Å¡viesomis ir bandė „iÅ¡stumti iÅ¡ kelio“. Apeliantas mano, kad teismas neatkreipė dėmesio į šį nukentėjusiojo parodymÄ â€žAÅ¡ radau laisvÄ vietÄ â€œ. Pasak apelianto, tai reiÅ¡kia, kad galbÅ«t A. B. persirikiavo iÅ¡ antros eismo juostos į pirmÄ tarp kitų transporto priemonių, teismas to nesiaiÅ¡kino.

Teismas neatsižvelgė į minėtÄ A. B. teiginį, kaip persirikiuojant autobusui iÅ¡ antros eismo juostos į pirmÄ ir lenkiant jo transporto priemonę, iÅ¡ galo automobilį vairuojantis A. B. galėjo matyti kaip jam priekyje autobusÄ vairuojantis vairuotojas paÅ¡vietė Å¡viesomis. Pasak apelianto, A. B. teiginys yra melagingas, nes neatitinka tikrovės. Apeliantas nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad A. B. nurodė, jog vairuodamas automobilį pirma eismo juosta turėjo staigiai stabdyti, o juk pirmoje eismo juostoje iÅ¡ paskos, pasak liudytojo M.

Z., važiavo sunkvežimis, kurį jie aplenkė. Taigi darytina iÅ¡vada, kad jei A. B. staigiai stabdė jo vairuojamÄ automobilį, tai turėjo įvykti avarija, nes jam iÅ¡ galo važiavo sunkvežimis. Bet, kaip matyti, eismo įvykis neįvyko, pasak apelianto, tai reiÅ¡kia, kad tiek A. B., tiek J. B., tiek M. Z. painiojasi savo parodymuose. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas pripažįsta, jog A. B. tik pristabdė jo vairuojamÄ automobilį be priežasties, dėl ko apeliantas buvo priverstas staigiai ir pavojingai stabdyti autobusÄ .

Apelianto pateiktoje tachografo kopijoje aiÅ¡kiai matyti, kad apie 10.50 val. buvo staigus transporto priemonės stabdymas, kas paneigia A. B. teiginį, jog jis tik pristabdė jo vairuojamÄ automobilį, tačiau teismas į tai neatkreipė dėmesio. Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad A. B. važiavo 2 eismo juosta mažesniu nei leidžiama maksimaliu 100 km/val. greičiu, kai jį „prisivijo“ autobusas „Setra“, vairuojamas A. G.. Pasak apelianto, Å¡iais savo veiksmais A.

B. pažeidė 3 KET punktus: KET 118 p., kur numatyta, kad kur kas lėčiau už leidžiamÄ didžiausiÄ greitį važiuojantis vairuotojas (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau į deÅ¡inę, ko automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nepadarė ir apeliantui trukdė eismÄ , tuo pažeisdamas KET 140.3 ir 140.4 p. (vairuotojui draudžiama važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismÄ ; staigiai stabdyti, jeigu tai nebÅ«tina eismo saugumui).

Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas matydamas, jog A. B. pats pažeidė KET, visai nekreipė dėmesio į tai, galima sakyti ignoravo akivaizdžius jo pažeidimus, vertino situacijÄ subjektyviai, t. y. buvo remiamasi tik vienos pusės parodymais, neatsižvelgiant į apelianto ir liudytojų V. K. ir J. M. prieÅ¡ingus parodymus. Apeliantas nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog jis vežė keleivius, kurių tuo metu buvo apie 15, ir asmeniÅ¡kai atsakė už jų saugumÄ , todėl elgtis neatsakingai apeliantas tikrai negalėjo.

Pasak apelianto, teismas neatsižvelgė, kad tiek jis, tiek jo liudytojai paliudijo, jog apeliantas persirikiavo saugiai, nesukeldamas avarinės situacijos, juk apeliantas vežė keleivius ir vairavo ne lengvÄ jį automobilį, o autobusÄ . Apeliantas pažymi, kad policijos pareigÅ«nas, suraÅ¡ydamas administracinio teisės pažeidimo (toliau-ATP) protokolÄ neiÅ¡siaiÅ¡kino galimo teisės pažeidimo padarymo laiko ir vietos: ATP protokole Nr. 10P-2332509-13 pažeidimo data ir laikas yra 2013 m. vasario 14 d. 10.00 val., pažeidimo vieta-Vilnius, Savanorių pr., nors tokiu laiku apeliantas važiavo tarp RumÅ¡iÅ¡kių ir Žiežmarių, nes apie 09.30 val. pagal darbo patvirtintÄ grafikÄ jis iÅ¡važiavo iÅ¡ Kauno autobusų stoties.

Pasak apelianto, pareigÅ«nas privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti tiksliai galimo teisės pažeidimo padarymo laikÄ , vietÄ , nes taip nurodo ATPK 260 str. Apeliantas taip pat pažymi, kad pareigÅ«nas, suraÅ¡ydamas ATP protokole pažeidimo esmę, nenurodo transporto priemonės markės, modelio, valstybinio numerio, kuriai galimai teko staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį ir kuriai galimai buvo sukelta pavojinga situacija. Pagal ATP protokolo pažeidimo esmę galima suprasti, kad autobuso vairuotojas, galimai padaręs teisės pažeidimÄ yra aiÅ¡kus, o vairuotojas, galimai vairavęs kitÄ transporto priemonę ir neaiÅ¡ku kokiÄ , protokole nepaminėtas.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pareigÅ«nas, raÅ¡ydamas ATP protokolÄ vadovavosi tik subjektyviÄ ja puse, t. y. liudininkų (A. B., J. B. (A. B. sutuoktinės) ir M. Z.), važiavusių automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kinimais, nors turėjo ir privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti kitus įvykį mačiusius liudininkus, pvz.: apelianto porininkÄ V. K., autobusu važiavusį vienÄ iÅ¡ keleivių J. M., galimai įvykį mačiusius kitus eismo dalyvius. Apeliantas nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. vasario 19 d. nutarimas Nr. 10N-2344224-13 yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Augustinas ir J. B. yra vyras ir žmona, juos sieja socialiniai ryÅ¡iai, M. Z. galimai yra vieno iÅ¡ jų (arba abiejų) draugas, pažįstamas, todėl minėtų asmenų paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti subjektyvÅ«s vertinant įvykio aplinkybes. Apeliantas pažymi, kad Institucijai teko pareiga nustatyti byloje tiesÄ , ir jos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikÅ¡mingas aplinkybes byloje, turi bÅ«ti aktyvi. Apeliantas mano, kad policija iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė bylos aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyti ir neapklausti kaip liudytojai autobuso keleiviai ir apelianto porininkas, kurie galėtų patvirtinti jo parodymus, kas patvirtintų apelianto nekaltumÄ dėl inkriminuojamo pažeidimo. Apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Bylai reikÅ¡mingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 1242 str. 1 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo keturių Å¡imtų iki aÅ¡tuonių Å¡imtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio iki dviejų tÅ«kstančių litų.Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo iÅ¡vados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog A. G. 2013-02-14, apie 10.00 val., Savanorių pr., Vilniuje, vairuodamas kelių transporto priemonę – autobusÄ â€žSETRA S 315“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas važiavimo kryptį privertė staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį automobilį, važiuojantį gretima juosta ta pačia kryptimi tiesiai, tuo sukeldamas pavojingÄ situacijÄ .Nukentėjusysis A. B. tiek paaiÅ¡kinime policijai (b. l. 16), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, paaiÅ¡kino, kad 2013-02-14 vairavo automobilį „Peugeot 307“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu su žmona J.

B. ir M. Z. važiavo į Vilnių. Apie 10.30 val. pravažiavo GrigiÅ¡kes, važiavo 2 eismo juosta apie 90 km/val. greičiu, 1 eismo juosta važiavo krovininis transportas, kurį jis lenkė. Važiuodamas A. B. pamatė labai arti jo automobilio galo važiuojantį autobusÄ , kurio vairuotojas jam signalizavo ilgomis Å¡viesomis. Jis padidino greitį, tačiau persirikiuoti į 1 eismo juostÄ neturėjo galimybės, nes ten važiavo kiti automobiliai, pamatęs, kad virÅ¡ija leistinÄ 100 km/val. greitį, vengdamas KET pažeidimo savo automobilį pristabdė, tuo metu autobusas važiavo pavojingai arti jo automobilio galo.

Jam persirikiavus į 1 eismo juostÄ , autobusas jį pradėjo lenkti 2 eismo juosta ir dar nebaigęs lenkimo bandė nustumti jį nuo kelio, atstumas buvo nesaugus, A. B. manė, kad įvyks susidÅ«rimas (b. l. 42-43). A. B. nurodytas aplinkybes patvirtino kartu su juo automobilyje važiavusi žmona J. B., kuri tiek paaiÅ¡kinime policijai (b. l. 14), tiek apklausta pirmosios instancijos teisme nuosekliai parodė, kad 2013-02-14 automobiliu „Peugeot“ kartu su A. B. ir M. Z. važiavo į Vilnių, vairavo A. B..

Už GrigiÅ¡kių pamatė, kad iÅ¡ paskos 2 eismo juosta važiuojantis autobusas mirksi ilgomis Å¡viesomis. Kai ji pasižiÅ«rėjo į veidrodėlį, jai pasirodė, kad autobusas važiavo gan arti, atstumas buvo 5-8 metrai, autobusas „spaudė“ juos, kad jie greičiau važiuotų. A. B. negalėjo persirikiuoti į pirmÄ eismo juostÄ , nes ten važiavo sunkusis transportas, jis pasakė, kad negali greičiau važiuoti, nes jis virÅ¡ys leistinÄ greitį ir stabtelėjo. Autobusas pradėjo „spausti“ jų automobilį, dar neaplenkęs pradėjo juos „spausti“, J.

B. žiūrėjo, kad autobusas jų neužkabintų, A. B. stabdė automobilį ir autobusas pravažiavo. Autobusas buvo pravažiavęs savo pusė korpuso, kai jis pradėjo juos „spausti“ (b. l. 44). Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes nurodė ir kartu su A. B. bei J. B. automobilyje važiavęs M. Z., kuris tiek paaiškinime policijai (b. l. 15), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme nuosekliai parodė, kad automobiliu „Peugeot“, kurį vairavo A. B., 2013-02-14 ryte važiavo į Vilnių, sėdėjo ant galinės sėdynės per vidurį, keleivio vietoje sėdėjo J.

B.. Už GrigiÅ¡kių važiuojant 2 eismo juosta, nes 1 buvo užėmę krovininiai automobiliai, jam A. B. pasakė, kad už jų važiuojantis autobusas mirksi Å¡viesomis, atsisukęs už kelių metrų nuo automobilio galo pamatė autobusÄ , kuris mirksėjo ilgomis Å¡viesomis. A. B. sukti į deÅ¡inę (1 juostÄ ) negalėjo, nes ten buvo automobiliai, todėl padidino greitį, po to truputi pristabdė, kaip jis suprato, kad nevirÅ¡ytų leistino greičio. A. B. pasukus į 1 eismo juostÄ , autobusas juos lenkė ir suko į deÅ¡inę pilnai nepravažiavęs jų automobilio, vengdamas susidÅ«rimo, A.

B. staigiai stabdė, o autobusas nuvažiavo. Jis užsirašė autobuso valstybinį numerį, buvo paskambinta į policijÄ (b. l. 45). Å ių asmenų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimÄ teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiÅ¡kai, neprieÅ¡taringai, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys bÅ«tų Å¡aliÅ¡ki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį nebÅ«to pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiÅ¡kinimus.

A. G. apeliaciniame skunde analizuoja Å¡ių asmenų parodymus, nurodo, kad A. B., J. B., M. Z. painiojasi savo parodymuose. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde analizuojami minėtų asmenų parodymai yra iÅ¡ esmės susiję su veiksmais, kuriuos A. B. ir A. G. atliko iki A. G. padarant nagrinėjamÄ teisės pažeidimÄ , todėl Å¡iuo atveju jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi kvalifikuojant apelianto veiksmus pagal ATPK 1242 str. 1 d. A. B., J. B., M. Z. nuosekliai parodė, kad A. G., aplenkęs A. B. vairuojamÄ automobilį, pradėjo posÅ«kį į deÅ¡inę – 1 eismo juostÄ , dėl ko A.

B. buvo priverstas stabdyti savo automobilį, nes to jam nepadarius, autobusas galine Å¡onine puse bÅ«tų kliudęs jo automobilį. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti Å¡ių asmenų nurodytomis aplinkybėmis. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. parodymus, matyti, kad jis tiek tyrimo metu (b. l. 17), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme neigė padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , nurodė, kad 2013-02-14, apie 10.20 val., ties „Lukoil“ degaline, iÅ¡važiuojant iÅ¡ GrigiÅ¡kų, grįždamas iÅ¡ Palangos, vairavo autobusÄ SETRA S 315“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiavo iÅ¡ pirmos juostos į antrÄ eismo juostÄ .

Autobusams leistinas greitis buvo 100 km/h, pirma eismo juosta važiavo krovininiai automobiliai, jiems leistinas greitis buvo 80 km/h, jis važiavo apie 90 km/h greičiu. Priešais jį antra eismo juosta važiavo baltos spalvos automobilis „Peugeot“, jo greitis buvo apie 80 km/h, todėl priartėjus apie 10 metrų atstumu, A. G. jam pamirksėjo šviesomis, kad jis pasitrauktų, bet automobilis nepasitraukė, todėl A. G. vėl jam pamirksėjo šviesomis, bet vietoj to, kad automobilis pasitrauktų, jis sustabdė ir A.

G. vos neatsitrenkė į jį, A. G. porininkas net nukrito. Kai automobilis „Peugeot“ persirikiavo į 1 eismo juostÄ , jis jį aplenkė, neužkirsdamas važiavimo kelio persirikiavo į 1 eismo juostÄ ir nuvažiavo. Važiuojančiam 1 eismo juosta „Peugeot“ jis persirikiuodamas specialiai kelio neužkirto (b. l. 42). Tokia A. G. pozicija neigiant padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ vertintina kritiÅ¡kai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes jÄ paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai.

Apeliaciniame skunde apelianto nurodytos įvykio aplinkybės nepaneigia jo kaltės ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti apelianto veiksmų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino autobuso keleivio J. M. (b. l.

44) ir A. G. porininko V. K. (b. l.

43) parodymų, kad A. G. vairuojamas autobusas aplenkė A. B. vairuojamÄ automobilį važiuodamas 2 eismo juosta ir persirikiavo į 1 eismo juostÄ keisdamas važiavimo kryptį tinkamai, t. y. aplenkęs tokiu atstumu, kad A. B. nebuvo reikalo staigiai stabdyti ir autobuso galu neužkirsdamas kelio, kadangi jie įvykio aplinkybių galėjo nematyti, nes jie sėdėjo autobuso priekyje ir galėjo nematyti, kas vyksta didelio autobuso gale, taip pat jų parodymai prieÅ¡tarauja A. B., J. B., M. Z. parodymams.  Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad A.

B. važiavo 2 eismo juosta mažesniu nei leidžiama maksimaliu 100 km/val. greičiu, kai jį „prisivijo“ autobusas „Setra“, vairuojamas A. G.. Pasak apelianto, Å¡iais savo veiksmais A. B. pažeidė 3 KET punktus: KET 118 p., kur numatyta, kad kur kas lėčiau už leidžiamÄ didžiausiÄ greitį važiuojantis vairuotojas (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau į deÅ¡inę, ko automobilio „Peugeot“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nepadarė ir apeliantui trukdė eismÄ , tuo pažeisdamas KET 140.3 ir 140.4 p. (vairuotojui draudžiama važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismÄ ; staigiai stabdyti, jeigu tai nebÅ«tina eismo saugumui). Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas matydamas, jog A. B. pats pažeidė KET, visai nekreipė dėmesio į tai, galima sakyti ignoravo akivaizdžius jo pažeidimus, vertino situacijÄ subjektyviai. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas ne A.

B., o A. G. veikos neteisėtumo klausimas. A. G. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 1242 str. 1 d., yra baigtas, o A. B. veiksmų, atliktų iki minėto pažeidimo padarymo, tyrimas peržengia Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas, be to, neturi įtakos A. G. veikos kvalifikavimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde dėstomi administracinio teisės pažeidimo protokolo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 10N-2344224-13 trÅ«kumai buvo paÅ¡alinti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. buvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas, transporto priemonė, kuriai buvo sukelta pavojinga situacija ir kuri dėl A.

G. veiksmų buvo priversta staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, apklausti A. G. nurodyti liudytojai. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nedaro Institucijos 2013 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 10N-2344224-13 neteisėto ir nepagrįsto. IÅ¡nagrinėjus bylÄ , daroma iÅ¡vada, kad A. G. pažeidimas, numatytas ATPK 1242 str. 1 d., yra visiÅ¡kai įrodytas, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r ė :Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartį nepakeistÄ ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                 Angelė Ikasalienė