caee2f4a-47a2-4401-9b2a-eac0590936a3 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-207-354/2014                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00634-2012-2                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                   1.2.4.6.8; 1.2.26.2.1; 2.4.

                                                                                ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2014 m. kovo 27 d.                                                                       Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Irenos Ivanovienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui,gynėjui advokatui Modestui Švažui,nuteistajam T.

J., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. J. apeliacinį skundÄ dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 2 d. 8 p. (dėl 2012-12-01 nusikaltimo) laisvės atėmimu 2 metams;pagal BK 284 str. 1 d. (dėl 2012-12-01 nusikaltimo) laisvės atėmimu 8 mėnesiams;pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. (dėl 2013-02-06 nusikaltimo) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;pagal BK 284 str. 1 d. (dėl 2013-02-06 nusikaltimo) laisvės atėmimu 8 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. (dėl 2012-12-01 nusikaltimo), subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. (dėl 2013-02-06 nusikaltimo) subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės, ir T.

J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su 2013 m. rugsėjo 6 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės, ir T. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.IÅ¡ T.

J. nukentėjusiajam V. L. priteista 20000 Lt neturtinei ir 605 Lt turtinei žalai atlyginti, o likęs nukentėjusiojo V. L. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atmestas.IÅ¡ T. J. Å iaulių teritorinei ligonių kasai priteista 3137,60 Lt už nukentėjusiojo M. J. gydymÄ ir 543,12 Lt už nukentėjusiojo V. L. gydymÄ .Kolegija n u s t a t ė: T. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. gruodžio 1 d., apie 21.15 val., Pakruojo mieste, (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), Å¡okių metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, matant aplinkiniams asmenims, konflikto metu, tyčia, įžūliu elgesiu – bandė suduoti penkis kartus kumščiais V.

L. į veidÄ , tačiau nepataikė, nes V. L. iÅ¡vengė smÅ«gių, po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, kumščiu vienÄ kartÄ sudavė V. L. į veidÄ , kliudydamas ir sulaužydamas akinius, 250 Lt vertės, po to kumščiais sudavė V. L. į galvÄ ne mažiau kaip keturis kartus, į rankas – ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus, V. L. suklupus, spyrė jam ne mažiau kaip 8 kartus į galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam V. L. galvos smegenų sukrėtimÄ , kairės ausies bÅ«gnelio trauminį plyÅ¡imÄ , odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kaktoje, nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairės kaktos pusėje, pereinančiÄ Ä¯ kairės akies vokus, deÅ¡inės akies vokuose pereinančiÄ Ä¯ skruostÄ , kairiame žande pereinančiÄ Ä¯ smakrÄ , apatinio žandikaulio abiejų pusių 1–2 dantų sumuÅ¡imÄ , virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės 7 danties nuskilimÄ , tokiais savo veiksmais dėl chuliganiÅ¡kų paskatų padarė nukentėjusiajam V.

L. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , 250 Lt turtinę žalÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .Be to, T. J. nuteistas už tai, kad 2013 m. vasario 6 d., apie 13.20 val., Pakruojo rajone, Linkuvos mieste, (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje – prie alaus baro „(duomenys neskelbtini)“, matant aplinkiniams asmenims, konflikto metu, tyčia, įžūliu elgesiu – kumščiais sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių M. J. į veidÄ , M. J. nugriuvus ant žemės, spyrė jam ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į galvos sritį ir kitas kÅ«no vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam M.

J. daugybinius virÅ¡utinio žandikaulio ir skruostikaulių lūžius, abiejų akiduobių vidinių, iÅ¡orinių, apatinių sienelių lūžius, apatinio žandikaulio kairiojo kampo lūžį, nosies kaulų lūžį, daugybines poodines kraujosruvas veide, tokiais savo veiksmais dėl chuliganiÅ¡kų paskatų padarė nukentėjusiajam M. J. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis T. J. praÅ¡o iÅ¡teisinti jį dėl M. J. sumuÅ¡imo, o dėl nukentėjusiojo V.

L. pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino ir atsiprašė nukentėjusiojo, ir suÅ¡velninti už tai paskirtÄ bausmę. Skunde apeliantas teigia, kad jis už M. J. sumuÅ¡imÄ buvo nuteistas remiantis liudytojų parodymais, kurie visiÅ¡kai nepanaÅ¡Å«s, iÅ¡skyrus tai, kad jis sumušė žmogų. Pasak apelianto, liudytoja V. J. nieko pati nežinojo, tik sakė, kÄ girdėjo iÅ¡ žmonių – negalėjo tiksliai pasakyti, kas mušė žmogų, o prokurorė teismo posėdžio metu darė liudytojai spaudimÄ .

Apeliantas taip pat pažymi, kad liudytoja G. J. teigė viskÄ gerai mačiusi, tačiau niekas nekreipė dėmesio, kaip ji, dirbdama parduotuvėje, galėjo matyti viskÄ geriau, nei žmonės, buvę Å¡alia. Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis, bÅ«damas nepilnametis, yra įvykdęs vagystę iÅ¡ G. J. Å¡eimos, iki Å¡io, žalos nėra atlyginęs, o tai yra pagrindas kerÅ¡tauti jam. Apelianto teigimu liudytoja K. P. davė netikslius, nevienodus, visiÅ¡kai nesutampančius su kitų liudytojų parodymus, todėl jų negalima laikyti teisingais.

 Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. J. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. J. atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, atitinkamai dėl V.

L. nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimo 2012 m. gruodžio 1 d. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., ir 284 str. 1 d. ir dėl M. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimo 2013 m. vasario 6 d. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. Iš apeliacinio skundo matyti, kad yra nesutinkama tik su atskiromis skundžiamo nuosprendžio dalimis. Apeliantas iš esmės neneigia 2012 m. gruodžio 1 d. padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, t. y. viešoje vietoje sumušęs V.

L., neginčija nustatytų nusikaltimų padarymo aplinkybių, tačiau deklaruoja manymÄ , jog už tai jam paskirta subendrinta bausmė turėtų bÅ«ti Å¡velninama, nes jis prisipažino padaręs Å¡iuos nusikaltimus. Dėl kitų jam inkriminuojamų veikų T. J., atitinkamai argumentuodamas, teigia, kad jis 2013 m. vasario 6 d. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė ir dėl to turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d.).

Dėl 2013 m. vasario 6 d. įvykdytų nusikaltimų, numatytų BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. IÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, kad nukentėjusysis M. J. viso baudžiamojo proceso metu negalėjo nurodyti 2013 m. vasario 6 d. įvykiui reikÅ¡mingų aplinkybių, iÅ¡skyrus tai, kad minėtÄ dienÄ iÅ¡ tikrųjų buvo atvykęs į Linkuvos miestÄ (pats gyvena Biržų rajone). TokiÄ savo pozicijÄ nukentėjusysis aiÅ¡kino tuo, kad ir iki įvykio ne viskÄ gerai atsimindavo, o po sumuÅ¡imo jam sutriko atmintis, prieÅ¡ įvykį buvo vartojęs ne tik alkoholinius gėrimus, bet ir stiprius vaistus – antidepresantus, raminamuosius, todėl nieko neprisimena (1 t., 114; 118 b. l.; 2 t., 133–134 b. l.).

Apeliantas T. J. viso baudžiamojo proceso metu neigė 2013 m. vasario 6 d. padaręs jam inkriminuojamas veikas, teigdamas, kad nieko tÄ dienÄ nesumušė, nusikaltimų nepadarė, visi liudytojai jį apkalba ir pan. (2 t., 165–166 b. l.). Liudytoju apklaustas nuteistojo draugas A. Å . nenurodė jokių reikÅ¡mingų bylai aplinkybių (1 t., 74 b. l.; 2 t., 136–137 b. l.). Nepaisant to, kiti byloje surinkti įrodymai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina T. J. dalyvavimÄ ir atitinkamai jo kaltę nusikalstamų veikų padaryme.

Apeliantas skundu ginčydamas savo dalyvavimÄ 2013 m. vasario 6 d. nusikaltimų padaryme, kritikuoja liudytojų V. J., G. J. ir nepilnametės liudytojos K. P. parodymus (1 t., 131; 132–133; 141 b. l.; 2 t., 61–62; 134–135; 135–136 b. l.) teigdamas, kad jie nevienodi, prieÅ¡taringi, netikslÅ«s ir pan. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto kritika, nes ji akivaizdžiai deklaratyvi, grindžiama tik paties kaltininko subjektyviais iÅ¡mÄ stymais apie teisiamajame posėdyje prokurorės neva darytÄ spaudimÄ liudytojai V.

J., apie G. J. prieÅ¡iÅ¡kÄ nusistatymÄ T. J. atžvilgiu, apie nepilnametės liudytojos parodymų prieÅ¡taringumÄ kitų liudytojų parodymams. Atsakant į minėtus apelianto teiginius pažymėtina, kad minimi betarpiÅ¡kai įvykį matę liudytojai, kaip ir kiti bylai reikÅ¡mingi liudytojai Ž. K., J. B. (1 t., 137–138; 139 b. l.; 2 t., 164–165 b. l.), nuosekliai atpasakojo jiems žinomas įvykio aplinkybes, jie teisiamojo posėdžio metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklausiama nepilnametė liudytoja K.

P. atsakė į nuteistojo ir jo gynėjo užduotus klausimus ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kino, kodėl negali atsakyti į vienÄ ar kitÄ klausimÄ â€“ arba dėl objektyvių aplinkybių negalėjo prisimini, arba, tiesiog, nežinojo atsakymo. BPK 301 str. 1 d. norma reikalauja, kad nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Å ios normos esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimÄ , kai yra esminių prieÅ¡taravimų tarp Å¡ių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), iÅ¡tirti raÅ¡ytinius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas T. J. bylÄ , nuosekliai aiÅ¡kinosi įvykio aplinkybes, tikslindamas liudytojų parodymus ir Å¡alindamas abejones, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu jų duotus parodymus, kuriuos visi liudytojai nedvejodami patvirtino, nurodydami, kad praėjus mažai laiko po įvykio viskÄ prisiminė geriau. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, kurio turinys apeliantui žinomas, iÅ¡dėstė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, kitus raÅ¡ytinius įrodymus, juos vertino visete ir padarė teisingas iÅ¡vadas tiek dėl T.

J. iÅ¡keltų versijų, tiek dėl atitinkamų liudytojų ir nukentėjusiojo M. J. parodymų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuosekliais, neprieÅ¡taringais, vienas kitÄ papildančiais liudytojų V. J., G. J., Ž. K., J. B., nepilnametės liudytojos K. P. parodymais, kitais surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, kurie sudaro vieningÄ T. J. kaltę patvirtinančiÄ medžiagÄ . Paminėtais iÅ¡tirtais ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais įrodymais nustatyta, kad liudytojos V.

J., G. J. ir nepilnametė liudytoja K. P. akivaizdžiai matė įvykį, t. y. tai, kaip T. J. įvykio dienÄ Linkuvoje, netoli parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, sumušė žmogų – kumščiais smÅ«giavo nukentėjusiajam M. J. į veidÄ ir spardė kojomis pastarajam į galvos sritį. Apeliantas savo skunde kelia klausimÄ , ar tikrai liudytojos turėjo, galėjo objektyviai matyti, kas mušė M. J.. Atsakant į tai, kolegija pažymi, kad visos minimos liudytojos įvykį stebėjo faktiÅ¡kai iÅ¡ tos pačios pozicijos – V.

J. pamatė, kaip T. J. spardo gulintį žmogų išėjusi iš parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, liudytoja G. J., būdama toje parduotuvėje, nes joje dirba, o nepilnametė liudytoja K. P. – stovėdama lauke prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“. Sulyginus įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotus duomenis (1 t., 88–90 b. l.) su nepilnametės liudytojos K. P. parodymų patikrinimo vietoje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., 123– 130 b. l.), nustatyta, kad T. J. nukentėjusįjį M.

J. sumušė maždaug 12 metrų atstumu nuo parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, į Å¡onÄ nuo parduotuvės, bÅ«tent ten, kur nurodė liudytoja G. J., vienareikÅ¡miÅ¡kai tvirtindama, kad ant žemės gulinčio žmogaus nepažino, tačiau matė, kad tÄ Å¾mogų kojomis spardo T. J.. Nėra pagrindo abejoti liudytojos G. J. parodymais ir atitinkamai jos galimybe matyti, kas dienos metu vyksta prie parduotuvės, nes jos parodymai dėl objektyviai nustatytų įvykio aplinkybių sutampa su liudytojų V.

J., K. P. ir J. B. parodymais. Vien tai, kad G. J. apeliantÄ pažinojo dar iki nagrinėjamo įvykio – nereiÅ¡kia, kad jos parodymai turi bÅ«ti atmesti, tuo labiau, kad teisiamajame posėdyje liudytoja patvirtino, jog jokių asmeninių santykių su T. J. neturinti. Apeliacinio skundo teiginiai, kad liudytoja G. J., kerÅ¡taudama T. J., davė tikrovės neatitinkančius parodymus, yra grįsti tik paties nuteistojo subjektyviais iÅ¡mÄ stymais. Liudytoja V. J. iÅ¡ nuotraukų atpažino T. J. kaip asmenį, kuris 2012 m. vasario 6 d. buvo apsirengęs mėlyna striuke su ruožais ir kuris Pakruojo r., Linkuvos m., (duomenys neskelbtini) sumušė žmogų iÅ¡ Biržų, kaip nustatytÄ , M.

J. (1 t., 134–136 b. l.). Liudytoja G. J. ir nepilnametė liudytoja K. P. taip pat matė, kaip T. J. mušė M. J., K. P. dar ir apibūdino, kaip įvykio metu apeliantas buvo apsirengęs – šviesiai mėlynos spalvos striuke, pilkomis sportinėmis kelnėmis ir žydros spalvos sportiniais bateliais, panašiai taip, kaip nurodė ir liudytoja V. J. – buvo apsirengęs mėlyna striuke su ruožais. Kad tiriamo įvykio metu T. J. sumušė būtent M. J. ir pastarajam padarė atitinkamus sužalojimus, patvirtina tai, kad iš įvykio vietos M.

J. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į medicinos įstaigÄ ir jam nustatyti griuviminei traumai nebÅ«dingi sužalojimai, atitinkantys įvykio aplinkybes ir laikÄ , padaryti kietais bukais daiktais, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ (specialisto iÅ¡vada Nr. G 557/13(04); 1 t., 94–95 b. l.). IÅ¡ teisiamajame posėdyje T. J. duotų parodymų ir apeliacinės instancijos teisme pasakytos baigiamosios kalbos galima suprasti, kad apeliantas dar buvo įvykio vietoje, kai atvyko policijos ir greitosios medicinos pagalbos ekipažai, tačiau liudytojai tvirtino, kad sumušęs žmogų nuteistasis pasiÅ¡alino.

Ne apelianto keliamas versijas, o byloje surinktus ir T. J. kaltę pagrindžiančius įrodymus patvirtino ir liudytoja apklausta nuteistojo pusseserė Ž. K. (1 t., 137–138; 139 b. l.; 2 t., 164–165 b. l.), nurodžiusi, kad, eidama link Linkuvos centro, pamatė į centrÄ važiuojančius policijos ir greitosios medicinos pagalbos automobilius, sutiko ateinantį T. J., pastarojo paklausė, kas ten vyksta, o Å¡is atsakė, jog nieko nežino, tačiau paprašė pusseserės nueiti ir pasižiÅ«rėti, ar tas žmogus gyvas, ir praneÅ¡ti apie tai jam (apeliantui).

Å ių liudytojos Ž. K. nurodytų aplinkybių neneigia ir A. J.. Å iuo atveju kyla logiÅ¡kas klausimas, kodėl apeliantas domėjosi dėl žmogaus gyvybės, jei prieÅ¡ tai deklaravo, kad apie įvykį nieko nežino ir įvykio vietoje nebuvo.  Taigi, byloje surinkti, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti ir Å¡ioje nutartyje aptarti įrodymai aiÅ¡kiai patvirtina, kad vieÅ¡oje vietoje apeliantas, be jokios priežasties – dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, užpuolė ir sumušė M. J., nesunkiai sutrikdydamas pastarojo sveikatÄ ir taip pat sutrikdydamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

T. J. tiesiogiai realizavo objektyviÄ jÄ nusikalstamo veikimo pusę, savo nusikalstamÄ sumanymÄ â€“ sužaloti nukentėjusįjį, sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , įgyvendino dėl chuliganiÅ¡kų paskatų – vieÅ¡oje vietoje, dienos metu, kitų žmonių akivaizdoje pačiame miestelio centre prieÅ¡ atvykusį asmenį panaudodamas fizinį smurtÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadoms dėl apelianto nusikalstamų veiksmų vertinimo – tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas.

Dėl to, kas paminėta, keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje, apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo. Dėl paskirtų bausmių BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. J. BK 138 str. 2 d. 8 p., ir 284 str. 1 d. (atitinkamai dėl nusikaltimų, padarytų 2012-12-01 ir 2013-02-06) sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nuteistÄ jį apibÅ«dinančius duomenis (visus skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotus nusikaltimus padarė neiÅ¡nykus teistumams už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus), į kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, į nustatytÄ T.

J. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis nusikaltimus padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybes nenustatė ir aiÅ¡kiai pagrindė savo iÅ¡vadas. Kolegija iÅ¡ esmės pritaria apylinkės teismo sprendimui skirti nuteistajam, kaip recidyvistui (BK 27 str. 1 d.), laisvės atėmimo bausmes. Jau minėta, kad viso baudžiamojo proceso metu apeliantas savo kaltės dėl 2013 m. vasario 6 d.

įvykdytų nusikaltimų nepripažino, todėl nėra pagrindo svarstyti, ar jis dėl Å¡ių nusikaltimų nuoÅ¡irdžiai gailisi. Tačiau savo skundu T. J. apeliuoja į tai, kad dėl 2012 m. gruodžio 1 d. įvykdytų nusikaltimų jis savo kaltės neneigė, vadinasi, prisipažino kaltu, be to, atsiprašė nukentėjusiojo V. L., todėl mano esant pagrindui Å¡ias aplinkybes pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis ir atitinkamai Å¡velninti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. IÅ¡ tikrųjų, Baudžiamasis įstatymas nedraudžia teismui pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis dėl konkrečių jo įvykdytų nusikalstamų veikų, tačiau atsakant į minėtus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad BK 59 str. 1 d. 2 p., be kita ko, nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis.

Norint konstatuoti Å¡iÄ kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos, o tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamÄ jÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes (pvz., teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o, grÄ Å¾ina pagrobtÄ daiktÄ ir pan.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad T. J., nors ir neneigė savo kaltės dėl 2012 m. gruodžio 1 d. įvykdytų nusikaltimų, tačiau visiÅ¡kai nesigaili dėl to, kÄ padarė. IÅ¡ baudžiamosios bylos ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad 2012 m. gruodžio 1 d. T. J. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų vieÅ¡oje vietoje sumušė nukentėjusįjį V. L., dėl to, kaip galima suprasti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, nuteistasis deklaruoja nuoÅ¡irdų apgailestavimÄ , tačiau praėjus vos trims mėnesiams, kai ikiteisminis tyrimas Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas, T.

J. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų vieÅ¡oje vietoje užpuolė ir sumušė kitÄ Å¾mogų, pastarajam padarė daugybinius virÅ¡utinio žandikaulio ir skruostikaulių lūžius, abiejų akiduobių vidinių, iÅ¡orinių, apatinių sienelių lūžius, apatinio žandikaulio kairiojo kampo lūžį, nosies kaulų lūžį, daugybines poodines kraujosruvas veide. Nepaisant to, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir dėl 2013 m. vasario 6 d. T. J. įvykdytų nusikaltimų, apeliantas 2013 m. gegužės 4 d., bÅ«damas girtas, vieÅ¡oje vietoje sumušė dar vienÄ Å¾mogų, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sutrikdė pastarojo sveikatÄ ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ , už kÄ yra nuteistas įsiteisėjusiu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu (2 t., 182–188; 189–191 b. l.).

Taigi apeliantas, po to, kai 2012 m. gruodžio 1 d. sumušė V. L., dėl ko, kaip jis teigia, pripažįsta kaltę ir apgailestauja, 2013 m. vasario 6 d. ir 2013 m. gegužės 4 d. sumušė dar du žmones, ir padarė dar iš viso keturias analogiškas nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas. Tokia įvykių seka ir dėsningas analogiškas apelianto nusikalstamas elgesys neleidžia daryti išvados, kad T. J. iš tikrųjų neigiamai, kritiškai įvertino savo 2012 m. gruodžio 1 d. poelgius ir krimtosi dėl padarytų veiksmų.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nuoÅ¡irdžiai nesigailėjo dėl 2012 m. gruodžio 1 d. padarytų nusikaltimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į visumÄ bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, konstatuojama, kad nuteistajam T. J. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos mažesnės už atitinkamai BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius bausmės nelaikytinos aiÅ¡kiai per griežtomis, yra tinkamai individualizuotos ir subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių (BK 63 str., 64 str.).

Taigi keisti nuosprendį ir Å¡ioje dalyje nėra pagrindo. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Å ia nutartimi pritarus apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad T. J. yra kaltas dėl visų skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kad yra atsakingas už nukentėjusiųjų V. L. ir M. J. sveikatos sutrikdymÄ ir atitinkamai dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos, nėra pagrindo keisti skundžiamÄ nuosprendį ir dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ nuteistojo, nes apylinkės teismas, spręsdamas visų civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ , nenukrypo nuo teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose ir tinkamai taikė BPK 113 str., 115 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nuostatas. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo T.

J. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                      Nijolė Matuzevičienė Teisėjai                                                                                                           Irena Ivanovienė                                                                                                                        Virginija Žindulienė   Â