caeddfc7-0c69-40fa-b970-0cd98fc644a9 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Stasys LemežisPranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Evaldas PaÅ¡ilis NuoraÅ¡asBaudžiamoji byla Nr. 1A-267-209-2012Teisminio proceso numeris: 1-88-1-00135-2010-0 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.1.; 2.1.7.4.; (S). VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2012 m. kovo 19 d. Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Stasio Lemežio, teisėjų Teresėlės Kazlauskienės, JÅ«ratės Damanskienės, sekretoriaujant Ilonai Petrovskai, dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavičienei, gynėjai advokatei Virginijai Bradulskienei, iÅ¡teisintajam P. G., teismo posėdyje, apeliacine tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Ukmergės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo P. G. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

P. G. kaltintas tuo, kad jis savo naudai susitarė ir priėmė kyšį už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, o bÅ«tent, dėl to, kad dirbdamas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK VieÅ¡osios tvarkos skyriaus VieÅ¡osios tvarkos ir kelių policijos poskyrio patruliu, 2010m. vasario mėn. 24 d., laikotarpyje nuo 15 val. 44 min. iki 15 val. 59 min., nustatęs, jog automobilio FORD MONDEO, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. D. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės bei apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme bei minėtame name esančiame R.

D. bute, susitarė su R. D., kad už 600 Lt bus nesuraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, t.y. bus nuslėptas padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 1302 str., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , (duomenys neskelbtini), sankryžoje netoli autobusų sustojimo aikÅ¡telės stovėjusiame tarnybiniame automobilyje Å KODA OCTAVIA, v/n BFP 060, P. G. iÅ¡ R. D. paėmė 500Lt kyšį, t.y. kaltintas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2d. Apeliaciniu skundu Ukmergės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-12-15 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:

P. G. pripažinti kaltu pagal BK 225 str. 2 d. (red. galiojusi iki 2011-07-05) ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p. 7 p. pagrindu bausmės vykdymÄ atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant P. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) tęsti registracijÄ darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju jo nekeisti be teismo sutikimo;

2) be institucijos prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir nurodo, kad nuosprendis naikintinas, kadangi nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas, liudytojų parodymus vertinęs kritiÅ¡kai, neatsižvelgė, kad P. G. duoti parodymai prieÅ¡taravo byloje nustatytoms aplinkybėms. P. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu parodė, kad R. D. jam pateikė seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimÄ .

Byloje nustatyta, kad R. D. turėjo naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nėra duomenų, kad jis bÅ«tų iÅ¡saugojęs seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimÄ , jis jokio tikslo saugoti ir pateikti policijos pareigÅ«nams seno pavyzdžio bei pripažinto negaliojančiu vairuotojo pažymėjimÄ neturėjo. P. G. žinojo, kokius dokumentus policijos pareigÅ«nams privalo pateikti vairuotojai, bet nežinodamas kokį vairuotojo pažymėjimÄ turėjo R. D., apklausos ikiteisminio tyrimo metu spėjo, tačiau suklydo, o vėliau parodymų nekeitė, nes jų keitimas galėtų bÅ«ti vertinamas jo nenaudai.

Liudytojų R. D. ir J. D. parodymus teismas nepagrįstai įvertino kritiÅ¡kai, kurie nurodė, kad R. D. iÅ¡ žmonos J. D. paėmė ir policijos pareigÅ«nams perdavė 500 litų, vėliau nurodė, kad R. D. iÅ¡ J. D. gavo 600 litų, iÅ¡ kurių 500 litų buvo perduoti policininkams, o 100 litų grÄ Å¾inta J. D., kadangi policininkai R. D. „paleido“ už 500 litų, nes 500 litų suma niekuomet nekito. A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiÅ¡kai, nurodė, kad dokumentus ir pinigus padavė jis, t.y.

A. M., P. G. dokumentus grÄ Å¾ino R. D., o ar buvo grÄ Å¾inti pinigai, A. M. nepastebėjo. Parodymus akistatų metu A. M. davė jau mirus R. D., tačiau vėliau pasinaudojo R. D. mirtimi ir davė parodymus, kurie iÅ¡ esmės nesiskyrė nuo iÅ¡teisintojo P. G. duotų parodymų. Nustatyta, kad kyÅ¡is buvo duotas tam, kad R. D. nebÅ«tų patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl R. G. kyšį paėmė iÅ¡ R. D., nenurodant, kad paėmė iÅ¡ R. D. rankų, todėl teismo vertinimas, kad faktinių aplinkybių pakeitimas kaltinime prieÅ¡tarauja surinktiems įrodymams, t.y.

R. D. ir A. M. parodymams, nepagrįstas. A. M. teigimu, jis bijojo R. D., kurį teismo posėdžio metu apibÅ«dino kaip agresyvų žmogų, tačiau bÅ«tent Å¡is A. M. teiginys vertintinas kaip naudojimasis susidariusia situacija, t.y. R. D. mirtimi. A. M. ir R. D. kartu leisdavo laikÄ , vartodavo alkoholį, todėl atmestina, kad A. M. bijojo R. D.. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra objektyvių duomenų, kad R. D. įvykio metu buvo neblaivus, nes nustatyta, kad R. D. ir A. M. prie jų priėjusiam P. G. pasisakė esantys iÅ¡gėrę.

P. G., kuris teigė, kad minėti piliečiai jam atrodė blaivūs, po šių pripažinimo gėrus alkoholį, privalėjo patikrinti ar bent jau automobilį vairavęs R. D. buvo blaivus, bet to nepadarė, o kartu su R. D. nuėjo į pastarojo namus, vėliau vienam leido eiti link parduotuvės, kurioje dirba jo žmona. R. D. parodė, kad P. G., išeidamas iš buto, turėjo automobilio dokumentus bei R. D. asmens tapatybės kortelę. P. G. parodė, kad jokių dokumentų iš R. D. paėmęs nebuvo.

Å ie P. G. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi leisdamas R. D. ir A. M. eiti vieniems link parduotuvės nemaÅ¾Ä darbo staÅ¾Ä turintis P. G. bÅ«tų rizikavęs, kad galimas pažeidėjas, t.y. tuo metu, P. G. teigimu, jokių dokumentų dar nepateikęs R. D., bÅ«tų pasiÅ¡alinęs. P. G. teismo posėdžio metu parodė, kad R. D. pabandžius pasiÅ¡alinti bÅ«tų jį pasivijęs. Å ie P. G. parodymai vertintini kritiÅ¡kai. Neabejotina, jog prieÅ¡ leisdamas R. D. eiti link parduotuvės, P. G. turėjo R.

D. priklausančius dokumentus su savimi, dėl ko R. D. negalėjo pasiÅ¡alinti, o iÅ¡ parduotuvės atėjo link policijos tarnybinio automobilio, į kurį kartu su A. M. įsėdo bei įvykdė susitarimÄ , t.y. P. G. buvo perduoti pinigai-500 litų dydžio kyÅ¡is už R. D. nepatraukimÄ administracinėn atsakomybėn. Teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, juos vertino atskirai, nesusiedamas jų į visumÄ , neįvertino kaip klostėsi įvykiai policijos patruliniam automobiliui privažiavus prie R.

D. vairuoto automobilio bei kaip elgėsi įvykio dalyviai iki R. D. ir A. M. iÅ¡lipimo iÅ¡ policijos patrulinio automobilio. Teismas neįvertino P. G. bylos aplinkybių neatitinkančių bei nelogiÅ¡kų parodymų susijusių su R. D. vairuotojo pažymėjimo pateikimu bei leidimu R. D. pasiÅ¡alinti, t.y. vienam eiti iki parduotuvės. Teismas nepagrįstai kritiÅ¡kai vertino liudytojų J. D. ir mirusiojo R. D. parodymus, todėl priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį, iÅ¡teisino P. G.. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų bei teismo posėdžio metu patikrintų duomenų pakanka pagrįsti, kad P. G. padarė apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 225 str. 2 d., (redakcija, galiojusi iki 2011-07-05), todėl jis turi bÅ«ti pripažintas kaltu bei jam paskirta bausmė.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Ukmergės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Å iuo atveju, apeliaciniu skundu praÅ¡oma P. G. pripažinti kaltu pagal BK 225 str. 2 d.              Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje sprendžiamus klausimus pagrindė iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis), o nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos neturi bÅ«ti suprantamos tiesiogiai, jog nuosprendyje turi bÅ«ti remiamasi tik tais kaltinamojo, liudytojų ar kitų asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti.Apkaltinamojo nuosprendžio grindimas iÅ¡ esmės nukentėjusiojo parodymais savaime nepažeidžia BPK nuostatų.

Å iame kodekse nėra įtvirtinto bendro pobÅ«džio draudimo apkaltinamÄ jį nuosprendį esmingai grįsti vien nukentėjusiojo ar liudytojo parodymais. BPK tik reikalauja, kad įrodymų vertinimas, rėmimasis nukentėjusiojo ar liudytojo parodymais ir atmetimas kitų įrodymų bÅ«tų motyvuotas, argumentuotai paÅ¡alinti esami tarp jų prieÅ¡taravimai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2008). Apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-518/2005), neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Nagrinėjant bylÄ nepaÅ¡alintos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-492/2005) turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau tai pasakytina tik apie realias abejones, iÅ¡kylančias aiÅ¡kinantis nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.Esant tokiai situacijai, kai kaltinimas grindžiamas iÅ¡ esmės tik liudytojo R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pagarsintais teismo posėdyje, kurie iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, pagarsintais teismo posėdyje, ir prieÅ¡tarauja pačio liudytojo A.

M. parodymams pirmosios instancijos teismo posėdyje, prieÅ¡tarauja liudytojo V. R. parodymams ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, iÅ¡teisintojo P. G. paaiÅ¡kinimams ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, įvertinus kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ , vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, iÅ¡vadas darant pagal savo vidinį įsitikinimÄ , atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , tai, kad objektyviai neįmanoma paÅ¡alinti abejonių (prieÅ¡taravimai bandyti Å¡alinti akistatomis, ko padaryti nepavyko, procesinių veiksmų su R.

D. atlikti negalima, kadangi jis yra miręs), negalima teigti, kad surinkti įrodymai neginčijamai, be abejonių patvirtina iÅ¡teisintojo P. G. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Kolegija vertina ir tai, kad liudytojas A. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje neturėjo motyvo melagingai keisti savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tokių rimtų motyvų nenurodoma ir apeliaciniame skunde, o prieÅ¡ingai, A. M. kaip tik turėjo pagrindo nekeisti parodymų, kadangi, kaip matyti iÅ¡ 2011-09-23 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 235 str. 1 d., jis prsipažino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus teismo parodymus, už kÄ buvo nuteistas.

Be to, liudytojo A. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje pateikta įvykių versija logiÅ¡ka – jis pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jis pinigus matė pas D., kuris jam davė 100 Lt, žmonai atidavė 100Lt, o kitus prabaliavojo per keletÄ dienų. Pinigų pareigÅ«nams nedavė. D. darė jam spaudimÄ , buvo agresyvus, grįžęs iÅ¡ psichiatrinės ligoninės. Å iÄ jo versijÄ iÅ¡ dalies patvirtino J. D. parodymai, kuri parodė, kad vyras paprašė pinigų, paėmė ar draudimÄ , ar technikinį, nepamena.

D. dažnai meluodavo dėl pinigų. Vienu metu iÅ¡girdo žmonės, kai jÄ smaugė vyras, atbėgo S. ir M.. Dažnai D. taip elgdavosi, dažniausiai dėl girtumo.Liudytojo R. D. parodymai (t.1, b.l. 19-23) iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (2010-03-01 liudytojo apklausos metu jis parodė, kad policininkas pasakė, kad „600 Lt ir jis laisvas, trepsėkit iki parduotuvės“, o jie lauks autobusų sustojime (b.l. 20-21), antras policininkas visÄ laikÄ sėdėjo prie patrulinio automobilio vairo ir apie pokalbį nieko negirdėjo.

Jie nuvažiavo prie automobilių stotelės (b.l. 21), iÅ¡einant iÅ¡ parduotuvės jis padavė M. 500 Lt, o 100 Lt pasiliko sau. A. M. policijos automobilyje susuktus pinigus padavė policininkui iÅ¡ rankos į rankÄ ir pasakė, kad pavyko surinkti tik 500 Lt, o policininkas jam padavė iÅ¡ jo paimtus dokumentus, antras policininkas tai turėjo matyti, o kaip M. pasakė „pavyko surinkti, tik 500 Lt“, tikrai girdėjo. 2010-03-01 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo metu jis parodė, kad policijos automobilyje jis su M. padavė 500 Lt., tuo tarpu A.

M. ikiteisminio tyrimo, 2010-03-01 liudytojo apklausos metu parodė, kad (b.l. 30-31), kad jis padavė automobilio dokumentus, kuriuos gavo iÅ¡ R. parduotuvėje ir 500 Lt ir pasakė, kad surinko tik tiek. PareigÅ«nas netrukus jam padavė tÄ patį dokumentÄ , kurį buvo padavęs kartu su pinigais ir dar kitus dokumentus ir pasakė „viso gero“. IÅ¡ iÅ¡dėstyto matyti, kad R. D. ir A. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu prieÅ¡taringi, kadangi M. parodė, kad „A. M. policijos automobilyje susuktus pinigus padavė policininkui iÅ¡ rankos į rankÄ â€œ, apie dokumentų padavimÄ kartu su pinigais nieko neminėjo, nors apie dokumentų grÄ Å¾inimÄ nurodė.

Liudytojas V. R. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jokių pinigų nematė, negirdėjo, kaip jie tarėsi, alkotesterio nenaudojo. IÅ¡teisintasis P. G. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad vairuotojas dokumentų nerado, jis pasakė, kad čia gyvena ir gali tuoj pat atneÅ¡ti. Jie užėjo į jo butÄ 2 aukÅ¡te. IÅ¡ paskos ėjo M., bet jis liko laiptinėje. D. dokumentų ieÅ¡kojo kambaryje, jis stovėjo koridoriuje. D. dokumentų nerado, pasakė, kad pas žmonÄ , kuri dirba parduotuvėje, kad jis gali atneÅ¡ti.

Jie visi išėjo. Jis paklausė M. ar tikrai žmona dirba parduotuvėje, jis atsakė, kad taip. A. M. su D., atsisėdo į a/m ir D. padavė jam dokumentus, jis patikrino, jie buvo tvarkingi. Jis atidavė jiems dokumentus ir jie iÅ¡važiavo. Alokholio kvapo iÅ¡ D. nejuto, jokių girtumo požymių nebuvo. Jokių pinigų negavo. IÅ¡ J. D. parodymų matyti, kad ji iÅ¡ esmės apie kyÅ¡io davimÄ parodė tik tai, kÄ jai sakė jos vyras dėl pinigų kuriuos jis paėmė paskirties ir tai, kad vyrui davė pinigų, be to, patvirtino, kad vyras ir paėmė neturėtus dokumentus, kad po jo mirties pas jį rado vairuotojo pažymėjimÄ , todėl jie laikytini tik patvirtinančiais tai, kÄ R.

D. aiÅ¡kino apie pinigų iÅ¡ jos paėmimo tiklsÄ , o nepatvirtina kyÅ¡io davimo aplinkybės. Nors J. D. parodė, kad vyras atėjo iÅ¡gėręs su M., tačiau tai be abejonių nepatvirtina aplinkybės, kad tai jis tikrai buvo iÅ¡gėręs, nes jo girtumo lygis matuotas nebuvo, jis galėjo nesiekti 0,4 promilių, be to, ji labiau pažindama savo vyrÄ , turėjo geresnes galimybes vertinti jo bÅ«klę, nei pareigÅ«nai, todėl negalima be abejonių teigti, kad R. D. buvo iÅ¡gėręs, o net ir jam esant, kad iÅ¡teisintasis suvokė tai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nustatyta, kad R. D. ir A. M. prie jų priėjusiam P. G. pasisakė esantys iÅ¡gėrę, tačiau pirmosios instancijos teismas to nenustatė, prieÅ¡ingai, tai paneigė. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje minėta versija liudytojų parodymais ir kaltinamųjų paaiÅ¡kinimais patvirtinta taip pat nebuvo (liudytoja R. T. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad negali tvirtinti, kad R. D. tikrai iÅ¡gėręs, matė jį pro langÄ ). Be to, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde praÅ¡oma P. G. pripažinti kaltu pagal BK 225 str. 2 d., o net R.

D. buvimo neblaiviu aplinkybė savaime nepatvirtintų, kad P. G. iÅ¡ R. D. paėmė 500 Lt kyšį. Byloje nėra duomenų, kad R. D. neturėjo senojo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimo. Dokumentų turėjimas, leidžiant R. D. atneÅ¡ti kitus jo dokumentus, nėra baudžiamas pagal BK 225 str. 2 d. ir vien tai neįrodo nusikaltimo, todėl, Å¡iuo atveju, aplinkybė netirtina.              Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, juos vertino atskirai, nesusiedamas jų į visumÄ , neįvertino kaip klostėsi įvykiai policijos patruliniam automobiliui privažiavus prie R.

D. vairuoto automobilio bei kaip elgėsi įvykio dalyviai iki R. D. ir A. M. iÅ¡lipimo iÅ¡ policijos patrulinio automobilio, tačiau pažymėtina, kad nesant realių galimybių neginčijamai nustatyti, kad P. G. iÅ¡ R. D. paėmė 500 Lt kyšį, teismas pagrįstai nenuteisė iÅ¡teisintojo remdamasis prielaidomis, kuriomis vadovautis, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , negalima. Å iuo atveju, nenustatytas kyÅ¡io ėmimo faktas, todėl inkriminuota vertė nėra svarbi. Esant tokioms aplinkybėms, naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: Ukmergės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.              Kolegijos pirmininkas                              (paraÅ¡as)                                       Stasys Lemežis              Teisėjai                                          (paraÅ¡ai)                                       Teresėlė Kazlauskienė                                                                                                                      JÅ«ratė Damanskienė NuoraÅ¡as tikras:                                                                                   Stasys LemežisTeisėjas