2020-05-27 Nr. AB-10581-3-62-3-00835-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2020-05-27 Nr. AB-10581-3-62-3-00835-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas V. V. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Full text
Administracinė byla Nr. A-4064-438/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00835-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas V. V. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. sausio 17 d. etapuojant jį iš Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN), jis buvo vežamas techniškai netvarkingu automobiliu – nebuvo užtikrintas automobilio salono, skirto nuteistiesiems, šildymas. Šildymo sistema neveikė nuo pat kelionės pradžios. Kadangi maršrutas buvo numatytas per Pravieniškes, užsukant į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), iki LAVL teko kęsti šaltį ir tik atvykus į LAVL buvo bandoma sutvarkyti salono šildymą. Pareigūnams nepavykus jo sutvarkyti, buvo iškviestas pakaitinis automobilis. Atvykus pakaitiniam automobiliui pareiškėjas buvo perkeltas į jį. Nežiūrint į tai, kad buvo atsiųstas kitas automobilis, salone, kuriame vežami nuteistieji, nebuvo užtikrinta reikiama šiluma. Nuo Kauno iki Pravieniškių buvo vežamas vienas. LAVL dar buvo įsodinti 7 ar 8 asmenys, kurie vyko į Alytaus PN. Netinkamos etapavimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, nes pareiškėjas serga įvairiomis lėtinėmis ligomis. Teko gydytis nuo peršalimo, vartoti antibiotikus, dėl to atsivėrė naujos žaizdos blauzdoje, paūmėjo dusulys, atsirado galvos skausmas bei bendras silpnumas. Kadangi pareiškėjas yra neįgalus asmuo, nuo 2017 m. vasario 18 d. juda tik alkūninių ramentų pagalba bei nuo 2017 m. gegužės mėnesio vežimėlio pagalba, kelionė iš Kauno TI į Alytaus PN, kuri truko daugiau nei 4 val. buvo kankinanti. Be to, automobilio vairuotojas išvadino pareiškėją necenzūriniais žodžiais, nes pareiškėjas perdavė žiebtuvėlį kitiems nuteistiesiems, kurie buvo įlaipinti LAVL. Kelionės metu ir atvykus į Alytaus PN pareigūnų buvo prašoma pateikti kelionės žurnalą, kuriame būtų galima įrašyti pastabas dėl netinkamų transportavimo sąlygų, bet į prašymus nebuvo reaguojama. Dėl automobilių keitimo kelionė truko dvigubai ilgiau, todėl teko jausti didelius nepatogumus, nes pareiškėjas negalėjo atlikti gamtinių reikalų. Įvažiavus į LAVL teritoriją pareiškėjas nebuvo išvestas į tualetą nors ir prašė. Pervežant pareiškėją netinkamomis sąlygomis buvo sutrikdyta jo sveikata, pažeista teisė į orumą.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VST, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad VST pareigūnai 2018 m. sausio 17 d. konvojavo pareiškėją planinio konvojaus maršrutu Kaunas-Pravieniškės-Alytus-Pravieniškės-Kaunas. Prieš pradedant konvojavimą ir išvykstant į maršrutą, (duomenys neskelbtini), automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrino konvojuotojas E. J. ir pranešė konvojaus viršininkui, kad viskas gerai, pastabų nėra. Kauno TI priimtas konvojuoti į Alytaus PN pareiškėjas ir konvojus išvyko pagal maršrutą 08.50 val. Kelionės į Pravieniškes metu, netoli paskirties punkto (LAVL) sugedo automobilio šildymo sistema.
Konvojuotojai apie tai informavo konvojaus viršininką. Atvykus į LAVL 09.30 val. automobilio vairuotojas bandė pašalinti gedimą, tačiau jam nepavyko. Apie susidariusią situaciją konvojaus viršininkas pranešė Kauno dalinio 3-ios kuopos vadovybei ir, vadovaudamasis Konvojavimo taisyklių 147 punktu, paprašė, kad būtų atsiųstas pakaitinis automobilis. Atsakingas LAVL budintis pareigūnas nurodė išvažiuoti iš saugomos teritorijos ir laukti atvykstančio automobilio prie įvažiavimo į LAVL teritoriją, motyvuodamas tuo, kad nebūtų trukdoma atvykti ir išvykti kitiems konvojams.
Automobilio kėbule, poste prie kamerų, skirtų konvojuojamiesiems pervežti, konvojuojamojo apsaugos funkciją nuolatos vykdė E. J. Atvykus pakaitiniam automobiliui, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį patikrino konvojaus viršininko padėjėjas R. P. – pastabų neturėjo. Pareiškėjas perkeltas į automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėmus konvojuojamuosius iš LAVL, konvojus išvyko 11.00 val. Atvykus į Alytaus PN 12.05 val., pareiškėjas pats išlipo iš automobilio ir buvo palydėtas perdavimui, o Alytaus PN direktoriaus budinčiam padėjėjui perdavimo metu pareiškėjas pretenzijų nepareiškė.
Pareiškėjo kelionė į Alytaus PN truko 2 val. 55 min., vykstant atgal iš Alytaus PN į Kauno TI panašiomis sąlygomis konvojus užtruko 2 val. 25 min. Planinio konvojaus metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kiliems techniniams reikalavimams. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui.
Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo. Konvojavimo metu skundų ar pretenzijų pareiškėjas nepareiškė, neprašė nuvesti į tualetą. Konvojuojamieji į tualetą vedami tik pasikeitimo punktuose ir tiktai patiems prašant. Asmens bylos pažymose nėra asmens sveikatos priežiūros specialisto įrašų, kad pareiškėjui kelionės metu, konvojuojant jį planiniu konvojumi, reikėtų suteikti jam papildomas (išskirtines) galimybes pasinaudoti tualetu, lydint jį iš priėmimo punkto į perdavimo punktą.
Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, konvojavimo metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Po konvojavimo pareiškėjas galėjo raštu kreiptis į VST su skundu, nurodydamas konkrečius galimus pažeidimus. Tačiau pareiškėjas nesikreipė į VST dėl galimų jo teisių pažeidimų konvojuojant. Pareiškėjo teiginys, kad jo atžvilgiu konvojaus pareigūnas vartojo necenzūrinius žodžius, jį pažemindamas, neatitinka objektyvių faktinių aplinkybių, nes pareigūnas neturėjo jokių galimybių bendrauti su pareiškėju.
Pareiškėjo skunde nurodyti patirti nepatogumai, fizinis ir psichologinis diskomfortas, išgyvenimai yra sąlygoti ne jo teisių pažeidimo, o baudžiamojo persekiojimo bei laisvės atėmimo bausmės vykdymo specifiškumo bei yra taikomų apribojimų išdava. Pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o prašoma atlyginti 500 Eur neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VST, 70 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2823-662/2019 atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeitė ir teismo sprendimo dalį, kuria teismas nustatė, kad pareiškėjo V. V. teisė į tinkamas konvojavimo sąlygas (1,5 val. laikomas nešildomame specialiajame automobilyje) buvo pažeista ir priteisė pareiškėjui 70 Eur (septyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo, panaikino ir šią bylos dalį Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams perdavė nagrinėti iš naujo.
7. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo V. V. skundą atmetė.
8. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. sausio 17 d., jį etapuojant jį iš Kauno TI į Alytaus PN, pareiškėjas buvo vežamas techniškai netvarkingu automobiliu – nebuvo užtikrintas automobilio salono, skirto nuteistiesiems, šildymas.
9. Teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 17 d. VST pareigūnai konvojavo pareiškėją planinio konvojaus maršrutu Kaunas-Pravieniškės-Alytus-Pravieniškės-Kaunas. 2017 m. sausio 17 d. Kelionės žiniaraštis, VST pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojo R. L. parodymai patvirtino, kad konvojaus metu sugedo specialaus automobilio MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo šildymo sistema, o automobilio vairuotojui nepavykus pašalinti gedimo, buvo iškviestas pakaitinis automobilis VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas teigė, kad automobilio, kuriuo buvo konvojuojamas pareiškėjas šildymo sistema neveikė nuo pat kelionės pradžios ir net atsiųstame pakaitiname automobilyje nebuvo užtikrinta pakankama šiluma. Atsakovas nurodė, kad automobilio MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šildymo sistema sugedo netoli paskirties punkto – LAVL. VST pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, jog automobilio kėbulo šildymo sistema sugedo kelionės metu iš Kauno TI į LAVL. Pareiškėjas teigė, jog nešildomame automobilyje praleido apie 1 val. 30 min. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojo R. L. parodymai. Liudytojas L. B. nurodė, kad nuo atvykimo į LAVL pareiškėjas nešildomame automobilyje galėjo prabūti maždaug valandą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad pareiškėjas maždaug 1 val. 30 min. praleido nešildomame automobilyje.
10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nepakanka vien tik konstatuoti faktą, jog pareiškėjas tam tikrą laiką praleido nešildomame automobilyje, tačiau aktualu ir tai, ar VST pareigūnai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 145 punktas nustato, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę.
VST pareigūno R. L. 2018 m. gegužės 24 d. tarnybinis pranešimas patvirtino, kad prieš pradedant konvojavimą ir išvykstant į maršrutą, (duomenys neskelbtini), automobilį MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrino E. J. ir pranešė, kad viskas gerai, dėl techninės būklės jokių pastabų nėra. Pagal Konvojavimo taisyklių 147 punktą specialiuosius automobilius, specialiuosius autobusus draudžiama naudoti ne pagal paskirtį. Nedideli šių automobilių ir autobusų gedimai, trūkumai pašalinami vietoje. Draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių Taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.
Byloje esantys įrodymai: VST pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojo R. L. parodymai taip pat patvirtino, kad sugedus automobilio šildymo sistemai, vairuotojas bandė pašalinti gedimą, tačiau jam nepavyko. Nepavykus pašalinti gedimo buvo iškviestas pakaitinis automobilis, kuriam atvykus pareiškėjas buvo į jį perkeltas. Nors iki pakaitinio automobilio atvykimo pareiškėjas buvo laikomas nešildomame automobilyje, tačiau nėra pagrindo konstatuoti VST pareigūnų neteisėtų veiksmų šiuo aspektu, kadangi liudytojo LAVL budinčio pareigūno Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto L.
B. parodymai patvirtino, jog jis nurodė išvažiuoti iš saugomos teritorijos ir atvykstančio automobilio laukti prie įvažiavimo į LAVL teritoriją. Liudytojas L. B. taip pat nurodė, kad kitose įstaigose kalintys nuteistieji negali būti įleidžiami į LAVL patalpas. Teismas nenustatė, kad dėl VST pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) atsirado transporto techniniai gedimai (sugedo automobilio šildymo sistema), kad pareigūnai, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių sugedus transporto priemonės šildymo sistemai, operatyviai nesiėmė Konvojavimo taisyklėse nustatytų veiksmų ir tokiu būdu pažeidė šias taisykles.
Nenustatęs VST pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.
III. 11. Pareiškėjas V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – iš VST ir LAVL solidariai priteisti 70 Eur neturtinei žalai atlyginti.
12. Pareiškėjas teigia, jog 2017 m. sausio 17 d. iš Kauno TI į Alytaus PN buvo etapuojamas techniškai netvarkingu automobiliu. Kelionės nuo Kauno TI iki LAVL metu neveikė šildymo sistema. LAVL (Pravieniškėse) buvo bandoma sutaisyti gedimą, tačiau vis dėlto teko laukti 1,5 val. pakaitinio automobilio. Atvykusiame automobilyje taip pat nebuvo reikiamos temperatūros, todėl po kelionės pablogėjo pareiškėjo sveikata.
13. Automobilis sugedo LAVL teritorijoje, tačiau jos darbuotojai neleido pakaitinio automobilio laukti LAVL patalpose. Taigi LAVL nevykdė pasikeitimo punkto pareigų, nustatyto Konvojavimo taisyklėse.
14. Pareiškėjo teigimu, prieš išvykstant iš Kauno TI automobilis nebuvo tinkamai patikrintas, o šildymas neveikė nuo pat konvojavimo pradžios.
15. Atsakovas VST atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
16. Atsakovo nuomone, teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą,
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų konvojavimo sąlygų neužtikrinimu pareiškėjui 2018 m. sausio 17 d. konvojuojant jį iš Kauno TI į Alytaus PN, atlyginimo priteisimo.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje surinktus įrodymus, nenustatęs neteisėtų VST veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, jog LAVL (Pravieniškėse) buvo bandoma sutaisyti gedimą, tačiau vis dėlto teko laukti 1,5 val. pakaitinio automobilio. Atvykusiame automobilyje taip pat nebuvo reikiamos temperatūros, todėl po kelionės pablogėjo pareiškėjo sveikata. Automobilis sugedo LAVL teritorijoje, tačiau jos darbuotojai neleido pakaitinio automobilio laukti LAVL patalpose. Taigi LAVL nevykdė pasikeitimo punkto pareigų, nustatyto Konvojavimo taisyklėse.
20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, kurių 146 punkte nustatyti reikalavimai specialiajam transportui. Pagal Konvojavimo taisyklių 146.6 punktą specialiajame automobilyje turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Specialiuosius automobilius, specialiuosius autobusus draudžiama naudoti ne pagal paskirtį. Nedideli šių automobilių ir autobusų gedimai, trūkumai pašalinami vietoje. Draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų (147 p.).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. sausio 17 d. konvojuojant pareiškėja specialiu automobiliu (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) maršrutu Kaunas-Pravieniškės-Alytus- Pravieniškės-Kaunas atvykus į LAVL (Pravieniškės) automobilis sugedo ir buvo iškviestas pakaitinis automobilis (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas nurodė, jog prieš pradedant konvojavimą ir išvykstant į maršrutą automobilis buvo patikrintas ir jokių techninių reikalavimų nebuvo nustatyta. Sugedus automobilio šildymo sistemai vairuotojas bandė pašalinti gedimą, tačiau jam nepavyko, todėl buvo iškvietas pakaitinis automobilis. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjas buvo laikomas nešildomame automobilyje kol atvyko pakaitinis automobilis, tačiau nėra pagrindo teigti, kad VST pareigūnai elgėsi netinkamai ar savo elgesiu pažeidė teisės aktų reikalavimus.
23. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo aplinkybes, t. y. kad automobilis sugedo LAVL teritorijoje, tačiau jos darbuotojai neleido pakaitinio automobilio laukti LAVL patalpose, todėl LAVL nevykdė pasikeitimo punkto pareigų, nustatyto Konvojavimo taisyklėse, kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir iš to kildinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami nebus.
24. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reguliavimą, nėra pagrindo pripažinti, kad VST, konvojuodama pareiškėją, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Nenustačius vienos iš trijų privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.
25. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius