2020-07-22 Nr. AB-13830-3-62-3-02613-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1485-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02613-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 12 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. sausio 28 d. buvo kalinamas Alytaus PN 1 lokalinio sektoriaus avarinės būklės 2 bendrabučio patalpose, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo jam buvo apribota galimybė judėti. Kalint 2 bendrabutyje, buvo netinkamas apšvietimas, santykinė oro drėgmė, oro temperatūra, gyvenamųjų patalpų sienos ir lubos buvo pažeistos grybelio, nuo drėgmės daugelyje vietų nukritęs tinkas, sienos pajuodusios, apipelijusios, langai supuvę, išsikraipę, nesandarūs, durys neužsidarė, grindys ištrupėjusios, todėl ant jų kaupėsi dulkės, dėl drėgmės buvo pastoviai drėgnos. Laiptų pakopos buvo ištrupėjusios, vos laikėsi, žiemos metu jos buvo apledėjusios, tai kėlė pavojų pareiškėjui. Pareiškėjui, kaip (duomenys neskelbtini), tokios kalinimo sąlygos buvo ypač kenksmingos. Gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų (tarakonų). Apgyvendinant pareiškėją 2 bendrabučio patalpose, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo sveikatos būklę, jam nebuvo taikyti izoliavimo reikalavimai. Nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 51 miegamąją vietą, kuri buvo antrame lovos aukšte, tačiau nebuvo kopėtėlių, todėl jo, kaip (duomenys neskelbtini), saugumui, buvo keliamas pavojus. Dėl patalpų perpildymo 2 bendrabutyje trūko sanitarinių įrenginių (klozetų, praustuvių), todėl teko stovėti triukšmingose eilėse, buvo jaučiama socialinė įtampa. Dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus nusiprausti duše galėjo kartą per savaitę 15 minučių, taip jam nebuvo užtikrinta tinkama higiena.

3. Pareiškėjas nuo 2016 m. vasario 25 d. buvo perkeltas į 2 socialinės globos būrį, kuriame kalinimo sąlygos iš dalies atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą, tačiau jame nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra, švari nuo buitinių parazitų aplinka bei gyvenamojo ploto norma, kuri, jo nuomone, turėtų būti prilyginama Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatoms taikomai gyvenamojo ploto normai – 5,1 kv. m. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė fizinių skausmų, papildomų psichologinių išgyvenimų, kančių, dvasinių, emocinių išgyvenimų, tapo nesivaldantis, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, pablogėjo sveikata ((duomenys neskelbtini)) ir pan., t. y. patyrė neturtinę žalą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad iki 2018 m. vasaros Alytaus PN nuteistiesiems buvo ribojama prieiga prie teisinės informacijos, kuri leistų suprasti apie vykdomus teisės pažeidimus, buvo daromas psichologinis poveikis. Šią aplinkybę, pareiškėjo teigimu, patvirtina teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1476-406/2018, kuriuo buvo panaikinta jam paskirta drausminė nuobauda. Pareiškėjo nuomone, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką, senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo neteisėtų veiksmų (neveikimo) nustatytos paskutinės dienos, nagrinėjamu atveju – nuo 2016 m. sausio 28 d., jei šis veiksmas buvo pasibaigęs. Iki 2018 m. vasaros pareiškėjas nurodo nežinojęs apie savo teisių pažeidimus, t. y. kad yra laikomas avariniame, jo sveikatai ir gyvybei pavojų keliančiame pastate.

5. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko.

6. Alytaus PN nurodė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Alytaus PN 4 būrio 1 miegamajame ir 2 būrio 1 ir 3 miegamuosiuose reglamentuota vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Pareiškėjas kalėjo bendrabučio tipo patalpose, todėl dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo vaikščioti įstaigos teritorijoje, sportuoti įrengtose krepšinio, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse, dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, užsiimti kita leistina, prasminga veikla. Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį buvo paskirtas į pirmame aukšte buvusias lovas, pretenzijų dėl lovos vietos nereiškė. Bendrabučio tipo miegamieji vėdinami per langus. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvietimas atitiko higienos normų reikalavimus. Alytaus PN buvo tikrinti Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistų, pažeidimų nebuvo nustatyta.

7. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad 2 bendrabutis yra ne avarinės, o blogos būklės. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus PN administraciją nesikreipė. Alytaus PN finansuojami iš valstybės biudžeto, skiriant tikslinį finansavimą. 2 bendrabučio rekonstrukcijos darbai pradėti 2018 m. liepos mėn. Nuteistiesiems sudaryta galimybė kartą per savaitę pasinaudoti šiltu dušu. Nuteistieji turi galimybę persirengti persirengimo kambaryje, tualetuose ar savo miegamuosiuose. Galiojančiuose teisės aktuose reikalavimų persirengimo kabinų įrengimui dušuose nėra nustatyta. Tualetuose ir dušinėse įrengtos 1,5 m aukščio pertvaros. 4 būrys galėjo naudotis dviem prausyklomis, kuriose buvo įrengta po 8 praustuves, 4 praustuves kojoms, sanitariniuose mazguose buvo po 8 tualetus, 8 pisuarus ir 1 praustuvę. Alytaus PN sudarę sutartį su trečiaisiais asmenimis, kurie pagal poreikį įstaigoje atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

8. Atsakovo atstovas taip pat prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui A. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 950 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovo atstovo veiksmais nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. sausio 28 d. jį kalinant Alytaus PN 1 lokalinio sektoriaus 2 bendrabučio patalpose netinkamomis kalinimo sąlygomis: avarinės būklės patalpose, pažeidžiant higienos normų reikalavimus, neužtikrinant reglamentuotos gyvenamojo ploto normos, taip pat nuo 2016 m. vasario 25 d. kalinant 2 socialinės globos būryje, pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, neužtikrinant higienos reikalavimų (tinkamo apšvietimo bei saugios nuo buitinių parazitų aplinkos). Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 136) pareiškėjas patikslino skundo dalyką, nurodydamas, kad jam padarytą neturtinę žalą kildina iš kalinimo netinkamomis sąlygomis nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. sausio 28 d. Pareiškėjas nurodė, kad reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2018 m. spalio 16 d. nekelia, šis laikotarpis nesusijęs su skundo esme ir dalyku.

11. Teismas sprendė, kad pareiškėjas visą skunde nurodytą laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 6 d. (b. l. 15), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2015 m. spalio 5 d. pareikšti. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintas, pareiškėjo reikalavimui taikytas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. spalio 5 d. šiuo pagrindu atmestas.

12. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktu ir pažymėjo, kad atsakovo atstovo pateiktais duomenimis pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2016 m. sausio 28 d. kalėjo 1 lokalinio sektoriaus 4 būrio 1 miegamajame (2 bendrabutis), kurio gyvenamasis plotas 21,02 kv. m, jame įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl, esant visoms joms užimtoms, vienam asmeniui teko 4,2 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 26–28).

13. Pareiškėjas atsikirtimuose į atsiliepimą su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nesutiko, tvirtino, kad nurodytos 5 lovos buvo dviejų aukštų. Byloje esančioje Alytaus PN pažymoje apie pareiškėjo perkėlimus (b. l. 27–28) nurodyta, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 23 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 2-307 buvo paskirtas gyventi į 4 būrio 40 brigados 7 miegamąją vietą, o tai prieštarauja pateiktiems kompiuterinės programos „Įskaita“ duomenims, pagal kuriuos šioje gyvenamojoje patalpoje buvo 5 miegamosios vietos (b. l. 26). Pareikalavus iš atsakovo atstovo paaiškinti susiklosčiusią situaciją, teismui buvo pateiktas atsakymas, kad duomenys apie perkėlimus nėra tikslūs (b. l. 70, 73–74). Šis atsakymas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.

14. Teismo nuomone, esant prieštaringiems duomenims apie gyvenamųjų vietų skaičių 4 būrio 1 miegamajame, visos abejonės vertintinos pareiškėjo naudai ir tikėtina, kad šioje patalpoje buvo įrengtos 5 dviaukštės lovos su 10 miegamųjų vietų, todėl, esant visoms joms užimtoms, vienam asmeniui šiame miegamajame teko 2,1 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. konstatuotinas gyvenamojo ploto normos pažeidimas, kuris sudaro pagrindą atsakovo atsakomybei šiame kontekste kilti.

15. Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl pataisos namų perpildymo buvo sunku pasinaudoti tualetu, prausykla, dušu, nepakako laiko nusiprausti, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, pavalgyti ir tinkamai išsimiegoti, baldų, sanitarinių įrenginių trūkumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis.

16. Byloje esantis 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktas (toliau – ir Aktas), patvirtina, kad, atlikus 2 bendrabučio apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga, tačiau Alytaus PN nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo būryje buvo atlikti remonto darbai, kuriais būtų pašalinti minėtame Akte konstatuoti pažeidimai.

17. Nors į bylą pateiktas 2015 m. gruodžio 14 d. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas Nr. PA-436 (b. l. 47–49), iš kurio matyti, kad 2015 m. gruodžio 8 d. buvo atliktas patikrinimas ir Alytaus PN ir higienos normų reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta, tačiau analogiškose bylose atsakovo atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-309 (22.14.3.1.12), kuriame nurodyta, jog 2 bendrabučio patalpoms būtinas kapitalinis remontas (pvz., administracinė byla I-509-423/2019). Taigi akivaizdu, kad 2 bendrabučio patalpų techninė būklė ginčo laikotarpiu nepagerėjo, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl blogos gyvenamųjų patalpų, jų įrenginių būklės bei dėl to pareiškėjui sukeltų nepatogumų (patalpose buvo šalta, drėgna, tamsu, veisėsi pelėsis) liko nepaneigti.

18. Teismas pažymėjo, kad Alytaus PN pateikė teismui sudarytą sutartį dėl buitinių kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b. l. 42–46), taip pat 2015 m. spalio 13 d. dezinsekcijos darbų atlikimo aktą (b. l. 117). Byloje esančiame 2015 m. gruodžio 14 d. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. PA-436 nurodyta, kad Alytaus PN atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius buvimo pėdsakus, – jie naikinami (b. l. 47–49). Duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Alytaus PN pareigūnus, administraciją ar Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl buitinių parazitų keliamų nepatogumų byloje nebuvo, taip pat į bylą nepateikta jokių duomenų apie aukščiau nurodytų sutartinių įsipareigojimų nesilaikymą ar jų netinkamą laikymąsi, todėl, teismas sprendė, kad, nesant tokių duomenų, atsakovo atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima.

19. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl jo, kaip (duomenys neskelbtini), neizoliavimo, tačiau pažymėjo, kad į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas prašė atsakovo atstovo taikyti jam izoliaciją, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų rekomendavę atsakovo atstovui izoliuoti pareiškėją, o Alytaus PN administracija nebūtų reagavusi ar netenkinusi tokių prašymų, todėl, teismo nuomone, nesant tokių duomenų, atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo taikyti pareiškėjui izoliaciją.

20. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad jis 115 dienų buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpoje, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, blogos techninės būklės, higienos reikalavimų neatitinkančiose 2 bendrabučio patalpose.

21. Teismui pateikti duomenys apie pareiškėjo sveikatą patvirtino, kad jam 2012 m. spalio mėn. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), kuris 2016 m. lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini). (b. l. 10–12, 124), pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuolat kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus, gydėsi, jam skirti vaistai (b. l. 29–30, 89–90, 123). Nors duomenų, jog pareiškėjo susirgimas, jo sveikatos būklės pablogėjimas buvo nulemtas byloje nustatytų pažeidimų, nėra, tačiau, įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

22. Įvertinęs tai, kad, pažeidžiant vienam nuteistajam nustatytą gyvenamojo ploto normą, blogos būklės, higienos reikalavimų neatitinkančioje gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas kalėjo gana ilgai (115 dienų), šis pažeidimas buvo nuolatinio pobūdžio, pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai (pareiškėjui teko 2,1 kv. m), atsižvelgęs į pareiškėjo sveikatos būklę, teismas sprendė, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Alytaus PN ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 950 Eur, kuri priteista iš atsakovo pareiškėjui, o kita skundo dalis netenkinta kaip nepagrįsta.

III. 23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 950 Eur neturtinei žalai atlyginti.

24. Apeliaciniame skunde Alytaus PN pažymi, kad teismas objektyviai neįvertino bylos medžiagos. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių, kurios gali patvirtinti jam padarytą žalą. Nenustačius ir neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad teismas be pagrindo priėmė pareiškėjo pateiktus atsiliepimus į atsakovo atsiliepimą. Pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2016 m. sausio 28 d. buvo paskirtas į 4 būrio 1 miegamąjį, kuris yra 21,02 kv. m ploto, jame įrengtos 5 miegamosios vietos, tačiau teismas vertino tik pareiškėjo nepagrįstus argumentus, kad miegamajame buvo dviejų aukštų lovos. Alytaus PN pateikia patalpų planą, kuris įrodo, kad 4 būrio 1 miegamajame yra tik vieno aukšto lovos.

25. Pareiškėjas A. P. pateiktame apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir laikotarpį dėl netinkamų kalinimo sąlygų skaičiuoti nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. sausio 28 d., priteisiant pareiškėjui 12 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

26. Pareiškėjas pažymi, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė neginčijamus įrodymus dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimo. Teismas nepakankamai įvertino higienos normų pažeidimus, kas ir lėmė pareiškėjo sveikatos pablogėjimą. Pareiškėjas nurodo, kad negalėjo anksčiau kreiptis į teismą, nes neturėjo galimybės pateikti įrodymus dėl jo teisių pažeidimo. Pareiškėjo žiniomis, senaties terminas dėl sveikatos sutrikdymo yra 10 metų. Pareiškėjas akcentuoja, kad Alytaus PN yra sudaromos papildomos kliūtys ir sunkumai nuteistiesiems, renkantiems įrodymus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, naudojant psichologinį smurtą.

27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Alytaus PN atsiliepime kartoja argumentus, išdėstytus savo pateiktame apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. P. kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. sausio 28 d., atlyginimo.

29. Apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas, nesutinkantis su ieškinio senaties termino taikymu ir manantis, jog teismas nepakankamai įvertino higienos normų pažeidimus, tiek atsakovas, teigiantis, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta žala, o teismas nepagrįstai pripažino gyvenamojo ploto pažeidimą.

30. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, pažymėtina, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, tačiau EŽTT yra akcentavęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2006 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Scordino prieš Italiją Nr. 1 89 p. (pareiškimo Nr. 36813/97).

31. EŽTT taip pat yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtinti ribojimai būtų proporcingi, jais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Bellet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 23805/94), 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 8225/78), 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93), taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1592-624/2017; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2694-442/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-856-492/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-801-822/2018; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-586-520/2020 ir kt.).

32. Atsižvelgus į tai, vertintina, jog šiuo atveju galėjo ir turėjo būti taikomos nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senatį, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad ieškinio senaties terminas negalėjo būti taikomas. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, padarytą, kaip teigiama, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2015 m. spalio 5 d.

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva (ex officio) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

34. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, pažymi, kad EŽTT tokio pobūdžio bylose nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p., 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

35. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai teismo nustatyto gyvenamojo ploto pažeidimo, teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinių skundų teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

36. Pažymėtina, kad nors Alytaus PN apeliaciniame skunde teigia, jog pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2016 m. sausio 28 d. buvo paskirtas į 4 būrio 1 miegamąjį, kuris yra 21,02 kv. m ploto, jame įrengtos 5 miegamosios vietos su vieno aukšto lovomis, tačiau jokių tai pagrindžiančių objektyvių įrodymų nepateikia. Alytaus PN pridėtas planas sudarytas 2019 m. kovo 7 d., t. y. gerokai po ginčui aktualaus laikotarpio pabaigos, ir negali pagrįsti aplinkybių, buvusių 2015 m. lapkričio 6 d. – 2016 m. sausio 28 d. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl minimalaus gyvenamojo ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, neužtikrinimo pareiškėjui.

37. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė