2015-12-14 Nr. AB-24676-3-63-3-00511-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3008-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00511-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui H. D. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Klaipėdos RATC) kreipėsi su prašymu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo H. D. 72,81 Eur vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330 su pakeitimais), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos už nurodytą nekilnojamojo turto objektą, todėl susidarė įsiskolinimas, kuris turi būti priteistas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 27,95 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą - 27/100 dalis pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330 su pakeitimais) ir nurodė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų teismas nustatė, kad atsakovui H. D. 2006 m. liepos 27 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. VJ-6142 pagrindu iki 2011 m. sausio 31 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 612 nuosavybės teise priklausė 27/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi teismas nurodė, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pažymoje dėl vietinės rinkliavos nurodė, jog atsakovui vietinę rinkliavą laikotarpiais nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d. skaičiavo už 0,3 dalis pastato, nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. skaičiavo už 0,27 dalis pastato. Tačiau Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr. 21/5140) patvirtina, jog atsakovui H. D. 2006 m. liepos 27 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. VJ-6142 pagrindu iki 2011 m. sausio 31 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 612 nuosavybės teise priklausė 27/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėda. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjui už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava sudaro 27,95 Eur.

III. Pareiškėjas Klaipėdos RATC apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, kadangi ji nustato mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Tuo tarpu pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl jau apskaičiuotos rinkliavos prieisimo. T. y. į teismą pareiškėjas kreipėsi tam, kad būtų priverstiniu būdu išieškota nesumokėta ir atitinkamais metais apskaičiuota rinkliava. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu analogiškoje byloje Nr. A-309-422/2015 ieškinio senaties netaikė ir priteisė visą vietinės rinkliavos skolą nuo 2008 m. liepos 1 d. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4.11 įrašą, galiojusį nuo 2006 m. rugpjūčio 16 d. iki 2010 m. spalio 22 d., atsakovui priklausė 30/100, o ne 27/100 gyvenamojo namo dalys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo H. D. už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą tenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjo naudai iš atsakovo 139,19 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovo pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdamas, kad Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintas priverstinio išieškojimo senaties terminas šiuo atveju netaikytinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios pagrindo nukrypti nėra (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Teismų įstatymo 33 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. balandžio 15 d. (b. l. 3), todėl, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. Pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestas teisėtai ir pagrįstai.

Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde minimos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. A-309-422/2015 ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Be to, administracinėje byloje Nr. A-309-422/2015 nebuvo vertinamos ar aiškinamos teisės aktų, reglamentuojančių senaties terminus, nuostatos. Todėl šiuo atveju minėta administracinė byla Nr. A-309-422/2015 nėra reikšminga.

Kita vertus, iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 6-8) matyti, kad atsakovui H. D. nuo 2006 m. rugpjūčio 16 d. iki 2010 m. spalio 22 d. nuosavybės teise priklausė 30/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2011 m. vasario 1 d. – 27/100 gyvenamojo namo. Todėl pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 22 d., nepagrįstai vertino, jog pareiškėjui šiuo laikotarpiu priklausė 27/100 gyvenamojo namo.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas, priteisiant pareiškėjo naudai iš atsakovo 30,53 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – 24,04 Eur už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d. už 30/100 nekilnojamojo turto objekto, ir 6,49 Eur už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. už 27/100 nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo H. D. 30,53 Eur (trisdešimt eurų ir penkiasdešimt tris euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė