cae7ed82-f0fe-4df8-9c54-e89c5ca565ac · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-37-342/2010                     Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S)                           Bylos kategorija 1.12 KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. balandžio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž.S. praÅ¡ymÄ atsakovams – Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (Pagėgių policijos komisariato teisių perėmėjas), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtų priedų ir priemokų prie pareiginės algos dalies priteisimo, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas Ž.S. 2008 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti neiÅ¡mokėtÄ priedų ir priemokų prie pareiginės algos dalį – 820,07 Lt, susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. vasario 14 d. 2010 m. vasario 5 d. teisme gautas Ž.S. patikslintas praÅ¡ymas, kurio praÅ¡oma priteisti suma – 820,07 Lt už laikotarpį kai buvo ribojimÄ priemokų ir priedų mokėjimas (faktiÅ¡kai nuo 2006-06-01).Nurodo, kad nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. vasario 14 d. dirbo (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nu, ir minėtu laikotarpiu už atliktas pareigas jam nebuvo sumokėtas priklausantis darbo užmokestis, kadangi buvo ribojama priedų ir priemokų dalis (remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi iÅ¡mokama priemokų ir priedų dalis negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos).

Teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.PareiÅ¡kėjo Ž.S. atstovas – Lietuvos pasienio pareigÅ«nų profesinė sÄ junga pateikė teismui praÅ¡ymÄ (b.l.

71) bylÄ nagrinėti pareiÅ¡kėjui Ž.S. ir Lietuvos pasienio pareigÅ«nų profesinės sÄ jungos įgaliotam atstovui nedalyvaujant.Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (Pagėgių policijos komisariato teisių perėmėjas) atsiliepimu į praÅ¡ymÄ praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 62-63). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjams darbo užmokesčio dalis buvo nesumokėta vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais, kurių konstitucingumas tuo metu nebuvo nuginčytas, ir kuriuos atsakovas privalėjo vykdyti.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vyriausybės atsiliepimo į praÅ¡ymÄ teismui nepateikė.Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos praÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . 2009-12-11 Konstitucinis teismas konstatavo, kad Valstybės tarnybos 23 straipsnio 2 dalies nuostatos prieÅ¡tarauja Konstitucijai, tačiau prieÅ¡taraujantys Konstitucijai įstatymai nėra laikomi neteisėtais nuo pat jo priėmimo momento, o negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skaičiuojant ir iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjams darbo užmokestį veikė pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Taip pat, nurodo, kad nėra nei CK 6.271 straipsnyje, nei kituose teisės aktuose nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų, todėl Lietuvos valstybė yra netinkamas atsakovas. PraÅ¡ymas tenkintinas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Å ioje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2005-04-01 iki 2008-02-14 (faktiÅ¡kai nuo 2006-06-01 iki 2008-02-14), kuri buvo neiÅ¡mokėta taikant Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, ribojančiÄ priedų ir priemokų sumÄ (ne daugiau kaip 70 procentų). Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių nuostatos), kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad Ž.S. buvo statutinis valstybės tarnybos tarnautojas, dirbęs (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjas į teismÄ su pirminiu praÅ¡ymu priteisti darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2005-04-01 iki 2008-02-14 kreipėsi 2008-09-08, o 2010-01-20 kreipėsi į teismÄ su patikslintu praÅ¡ymu, kuriais reiÅ¡kė analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ kaip ir pirminiame praÅ¡yme.Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį (b.l.

70) nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2005-04-01 iki 2008-02-14 pareiÅ¡kėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbÄ iÅ¡ viso nesumokėta 839,62 Lt.Ginčo dėl teismui teikiamų pažymų duomenų teisingumo ar darbo laiko apskaitos nėra, todėl teismas Å¡ių pažymų duomenimis vadovaujasi nekvestionuodamas jų turinio.              Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija Nr. IX-856) 25 ir 26 straipsniuose numatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai ir priemokos ir nurodytas priedų ir priemokų sÄ raÅ¡as. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 221, 481, 501 straipsniais įstatymu (įstatymo redakcija 2007 m. birželio 7 d. Nr. X-1175, 2007-06-07 Žin., 2007, Nr. 69-2723) buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Å¡io Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai. Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos ) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismo nutarime konstatuota, kad negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ maksimaliÄ mokėtinÄ ribÄ , pažeistos Konstitucijos nuostatos.

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Vadinasi, pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, ir konstitucinį teisinės valstybės principÄ Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje „Darbo užmokestis“, kuris vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams buvo taikomas be iÅ¡lygų, turėjo bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ .Taigi, Konstitucinis teismas konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , už šį darbÄ nebÅ«tų mokama, bÅ«tų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus.

Todėl net ir sprendimo priėmimo metu nesant nustatytam teisiniam reguliavimui pagal kurį bÅ«tų galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, pareiÅ¡kėjas pagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl piniginės iÅ¡mokos priteisimo, kadangi kitų bÅ«dų kompensuojant už atliktÄ darbÄ nėra numatyta. Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis, konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi iÅ¡ pateiktų pažymų apie pareiÅ¡kėjui mokėtÄ darbo užmokestį, matyti, kad buvo taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytų priedų ir priemokų ribojimas.

Dėl senaties termino taikymo.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino per kurį turi būti pareikštas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ar socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.

Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytas bendras trejų metų senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminių. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis sudaro įstatyminį pagrindÄ pareikÅ¡tiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ .

Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Å i norma nustato naikinamÄ jį terminÄ , kurį virÅ¡ijantis valstybės tarnautojui nesumokėtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas.              Kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004;

A1-638/2005).Iš pateiktos pažymos apie darbo užmokestį (b.l.

70) matyti, kad realiai pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos nesumokėjus jam priklausančių priedų ir priemokų, taikant Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytÄ ribojimÄ â€“ nuo 2006 m. birželio mėn. Pirminis reikalavimas įpareigoti atsakovÄ iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2005-04-01 iki 2008-02-14 teisme pareikÅ¡tas 2008 m. rugsėjo 8 d., todėl pareiÅ¡kėjas kreipimosi į teismÄ metu galėjo kildinti reikalavimÄ â€“ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 1 d. (3 metų senaties terminas skaičiuojamas nuo 2005 m. rugsėjo 8 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d.

– skundo padavimo teismui dienos), nors realiai ribojimas buvo taikytas vėliau, t.y. nuo 2006 m. birželio mėn. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu ir pateikta pažyma apie darbo užmokestį Ž.S. už laikotarpį nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. vasario 14 d. priskaityta priedų ir priemokų suma – 839,62 Lt, kuri taikant ribojusias priedų ir priemokų mokėjimÄ nuostatas nebuvo iÅ¡mokėta ir nėra duomenų, kad buvo kitaip kompensuota už atliktÄ darbÄ . Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Kaip jau buvo paminėta aukščiau, Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbÄ turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama bei atliekamos papildomos užduotys virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę taip, kad nevirÅ¡ytų nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo.

Tuo remiantis daroma iÅ¡vada, kad už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju tokia pareiga nustatyta tiesioginiam pareiÅ¡kėjo darbdaviui - Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (Pagėgių policijos komisariatui).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , 2005 m. gruodžio 21 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje A1-635/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte.

Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamu atsakovu byloje, jeigu pareiÅ¡kėjai, formuluodami savo reikalavimus, praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti jiems neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl atsakove yra tiesioginis pareiÅ¡kėjo darbdavys, t.y. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Dėl Å¡ių priežasčių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡ymo reikalavimas atsakovo – Lietuvos valstybės atžvilgiu, atmestinas.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo Ž.S. praÅ¡ymas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo yra reiÅ¡kiamas ir nukreiptas į darbdavį, t.y. atsakovÄ Tauragės apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , todėl 839,62 Lt neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis priteistina iÅ¡ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2-4 punktais, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo Ž.S. praÅ¡ymÄ tenkinti.

PareiÅ¡kėjui Ž.S. priteisti 839,62 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt devynis litus, 62 ct) už laikotarpį nuo 2005-09-01 iki 2008-02-14 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neiÅ¡skaičiuoti). Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                                                                                AuÅ¡relė Mažrimienė