cae7c135-46ac-4fbd-94a9-ca2f99ce960a · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-654-175/2018 Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00052-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.4.1; (S) 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.4.6.1; 2.4.7 Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nuteistajam A.

K., jo gynėjui advokatui Antanui JaraÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Antano JaraÅ¡iaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nukentėjusiojo E. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš A. K. priteista 200 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. K. nuteistas už tai, kad 2016 m. sausio 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ tyrimÄ , laisvės atėmimo vietoje – (duomenys neskelbtini) duÅ¡o prausyklų patalpoje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartÄ , pagal kriminalinę subkultÅ«rÄ grasindamas prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ priversti jį iÅ¡eiti į žemesnę nuteistųjų neformaliÄ grupę („įmesti į gaidynÄ â€œ), grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ , smarkiai sumuÅ¡ti („paleisti per malkinę“), atvirai savo naudai vertė E. V. perduoti 500 Eur už tai, jog aplinkiniams nuteistiesiems nebÅ«tų paskleista informacija, kurios atskleidimas nepageidautinas, jog nukentėjęs ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) yra davęs parodymus prieÅ¡ nuteistÄ jį Å .

R., ir kad nukentėjęs E. V. (duomenys neskelbtini) galėtų saugiai atlikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 metų vasario mėnesio vidurio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laisvės atėmimo vietoje – (duomenys neskelbtini) esančiose gyvenamosiose bei buitinėse patalpose (valgykloje, prie tvoros tarp pirmojo ir ketvirtojo sektorių) ne mažiau kaip penkis kartus, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį kartų, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartÄ , pagal kriminalinę subkultÅ«rÄ grasindamas prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ priversti jį iÅ¡eiti į žemesnę nuteistųjų neformaliÄ grupę („įmesti į gaidynÄ â€œ), grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ , smarkiai sumuÅ¡ti („paleisti per malkinę“), atvirai savo naudai vertė E. V. perduoti 500 Eur, už tai, jog aplinkiniams nuteistiesiems nebÅ«tų paskleista informacija, kurios atskleidimas nepageidautinas, jog nukentėjęs ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) yra davęs parodymus prieÅ¡ kitÄ nuteistÄ jį Å .

R., ir kad nukentėjęs E. V. (duomenys neskelbtini) galėtų saugiai atlikti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, t. y. prievartavo turtÄ .

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė iÅ¡vadÄ , kad A. K. veiksmai pagal BK 181 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo E. V. ir liudytojos J. J. parodymais bei raÅ¡ytine bylos medžiaga.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas praÅ¡o Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Skunde teigiama, kad neįrodyta, jog A. K. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 2, 4, 5 dalių nuostatas. Teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis suraÅ¡ytas pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatas. 3.2.

Skunde nurodoma, kad jokių patikimų įrodymų, kad A. K. prievartavo nukentėjusiojo turtÄ , surinkta nebuvo. Kaltinamasis aktas grįstas liudytojų ir kitų asmenų parodymais, kurie apie nusikaltimo aplinkybes nežino nieko. Teismo posėdyje apklausti liudytojai savo ankstesnių parodymų neprisiminė, jie buvo garsinami. Parodymai yra tik perraÅ¡yti, bet neįvertinti, todėl neaiÅ¡ku, kokiÄ Ä¯takÄ jie turėjo teismo sprendimui. Liudytojo D. A. parodymai nevertinti, nors jais paneigiama bet kokia A.

K. galimybė susitikti su E. V.. Pataisos namų teritorijoje ir patalpose yra vaizdo kameros, tačiau joks A. K. ir nukentėjusiojo susitikimas neužfiksuotas. Absoliučiai A. K. teisinančiais parodymais laikytini R. P., R. S. parodymai. Be to, tyrimas buvo pradėtas ne dėl A. K., o dėl T. R. galimos nusikalstamos veikos. Nuosprendyje teismas remiasi tik E. V. parodymais, kuriuos vadina detaliais, tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad E. V. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Liudytoja J. J. yra nukentėjusiojo motina, kuri bylos aplinkybes žino tik iš sūnaus pasakojimų ir laiškų.

Esant artimiems giminystės ryÅ¡iams, liudytoja yra akivaizdžiai suinteresuota bylos baigtimi nukentėjusiojo naudai, todėl jos parodymai turėjo bÅ«ti vertinami itin kruopščiai, jie nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis. 3.3. Nuteistojo gynėjas taip pat teigia, kad nors prokuroras pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ grįsdamas šį praÅ¡ymÄ neva naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis ir siekiu maksimaliai konkretizuoti nusikalstamos veikos padarymo vietÄ , reikalavimų skaičių, buvo pakeista tik viena data – vietoje sausio 14 d.

įrašyta sausio 7 d. Liko neaišku, kaip buvo konkretizuota nusikalstamos veikos padarymo vieta ir reikalavimų skaičius. Kaltinimas visiškai nekonkretus, abstraktus, todėl akivaizdžiai atimantis galimybę gintis. Nuosprendyje nepasisakius dėl akivaizdžių prieštaravimų, esminių, įrodinėtinų bylos aplinkybių keitimo, nemotyvavus buvo parodytas teismo išankstinis apsisprendimas ir šališkumas. Teismas nuosprendyje neanalizavo apklaustų asmenų parodymų, nelygino jų su kita bylos medžiaga, savo išvadų nemotyvavo ir iš viso nenurodė, kuriuos duomenis laiko kaltės įrodymu, o kuriuos atmeta ir kodėl.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė skundÄ atmesti.

5. Nuteistojo A. K. gynėjo advokato A. Jarašiaus skundas atmetamas.

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas advokatas Antanas JaraÅ¡ius iÅ¡ esmės neigia savo ginamojo kaltę, ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms bylos aplinkybėms.

7. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje.

Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliaciniame skunde teisingai teigiama, jog dalis skundžiamame nuosprendyje nurodytų A. K. kaltę pagrindžiančių, taip pat jį, anot apelianto, teisinančių įrodymų buvo tik perraÅ¡yti, neatlikus jų įvertinimo juos lyginant tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Visgi, nors pirmosios instancijos teismas nepateikė visapusiÅ¡ko įrodymų vertinimo taisykles atitinkančio įrodymų vertinimo, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl A.

K. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , taigi priėmė iÅ¡ esmės teisingÄ procesinį sprendimÄ . Dėl to nustatytas BPK pažeidimas nėra esminis. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , teisėjų kolegija nenustatė. Tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius A. K. veiksmuose pirmosios instancijos teismas atskleidė tinkamai.

8. Nors nuteistasis A. K. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažįsta, teigdamas, jog nevertė nukentėjusiojo savo naudai perduoti 500 eurų, panaudodamas prieÅ¡ jį psichinę prievartÄ , tačiau teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo E. V., liudytojų J. J., S. D., N. P. parodymais bei byloje esančiais raÅ¡ytiniais duomenimis – 2016 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiÅ«ros, 2016 m. spalio 24 d. parodymų patikrinimo vietoje, 2016 m. liepos 16 d. daiktų apžiÅ«ros protokolais, 2016 m. sausio 15 d.

E. V. telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje užfiksuota informacija, (duomenys neskelbtini) kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistės 2017 m. gruodžio 13 d. pažyma. Nukentėjusysis, apklaustas 2017 m. kovo 13 d. teisiamajame posėdyje, parodė, jog nuteistasis A. K., sužinojęs, kad E. V. yra liudijęs prieÅ¡ Å . R. kitoje baudžiamojoje byloje, 2016 m. sausio 7 d. duÅ¡o prausyklų teritorijoje reikalavo iÅ¡ jo 500 eurų, grasindamas „įmesti jį į gaidynÄ â€œ (t. y. priversti iÅ¡eiti į žemesnę nuteistųjų neformaliÄ grupę), „paleisti per malkinę (t. y. panaudoti fizinį smurtÄ ).

Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog pinigus turėjo sumokėti per dvi savaites, pervedant juos į banko sÄ skaitÄ , kurios numeris buvo užraÅ¡ytas raÅ¡telyje. Šį raÅ¡telį nukentėjusiajam perdavė bausmę tame pačiame lokaliniame sektoriuje atlikęs M. Č.. Kadangi minėti pinigai nebuvo pervesti, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. vasario mėnesio vidurio A. K. iÅ¡ nukentėjusiojo pinigų reikalavo dar 5-6 kartus (duomenys neskelbtini) valgykloje ir prie tvoros. Apie tokį neteisėtÄ reikalavimÄ E. V. nurodė telefonu bei laiÅ¡kuose pranešęs mamai J.

J.. Iš esmės analogiškas nusikalstamos veikos aplinkybes E. V. parodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino jas parodymų patikrinimo vietoje metu.

9. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jog tuose pačiuose pataisos namuose bausmę atliekantis A. K. reikalavo iÅ¡ jo pinigų, grasindamas paskelbti nepageidautinÄ informacijÄ , jog nukentėjusysis yra liudijęs prieÅ¡ Å . R., patvirtino ir liudytoja J. J.. IÅ¡ liudytojo N. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjai, matyti, kad jis, nors ir nenurodė, jog iÅ¡ nukentėjusiojo pinigų reikalavo bÅ«tent nuteistasis A. K., tačiau parodė, jog girdėjo, kad asmenys iÅ¡ kito lokalinio sektoriaus reikalavo pinigų iÅ¡ nukentėjusiojo E. V., dėl to, kad pastarasis buvo davęs parodymus prieÅ¡ kitÄ asmenį.

Ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausiamas liudytojas S. D., kaip ir liudytojas N. P., negalėjo įvardinti asmens, kuris be T. R. reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo pinigų, tačiau patvirtino, jog perduoti pinigines lėšas E. V. vertė ne tik T. R., tačiau ir kitas asmuo, atlikęs bausmę kitame nei nukentėjusysis lokaliniame sektoriuje. Å ių liudytojų parodymai, iÅ¡ esmės patvirtina nukentėjusiojo versijÄ , jog iÅ¡ jo pinigų reikalauti A. K. pradėjo gavęs informacijos, jog E. V. kitoje baudžiamojoje byloje yra davęs parodymus, nenaudingus Å .

R.. Nors nei S. D., nei N. P. konkrečiai neįvardijo A. K., kaip asmens, kuris atliko neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau abu liudytojai analogiškai teigė, jog tai buvo asmuo, atlikęs laisvės atėmimo bausmę kitame nei nukentėjusysis lokaliniame sektoriuje. Atkreiptinas dėmesys, jog A. K. bausmę atliko būtent kitame nei E. V. (duomenys neskelbtini) lokaliniame sektoriuje. Nors pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad nei vienas iš šių liudytojų asmeniškai negirdėjo kaip skundžiamame nuosprendyje nurodytu nusikalstamos veikos padarymo metu ir vietoje nuteistasis A.

K., naudodamas psichinę prievartÄ , reikalavo E. V. perduoti jo naudai 500 eurų, tačiau vertinant bendrame kontekste su kitais įrodymais, Å¡ie jų parodymai yra reikÅ¡mingi, kaip patvirtinantys nukentėjusiojo parodymų nuoseklumÄ , todėl jie pagrįstai priskirtini prie A. K. kaltę pagrindžiančių įrodymų.

10. E. V. parodymus, jog iÅ¡ pataisos namų jis skambindavo mamai J. J. (buvusi V.) ir telefoninių pokalbių metu pasakojo apie vykdomÄ turto prievartavimÄ , patvirtina byloje esanti telefoninių pokalbių apskaitos kortelė. IÅ¡ joje užfiksuotų duomenų matyti, jog pirmÄ kartÄ E. V., perkeltas į paprastÄ jÄ grupę, mamai skambino 2016 m. sausio 16 d., t. y. po to, kai A. K. 2016 m. sausio 7 d. nukentėjusiajam pareiÅ¡kė neteisėtÄ turtinę pretenzijÄ . 2016 m. sausio 21 d. nukentėjusysis mamai parašė laiÅ¡kÄ , kuriame nurodė, jog V. klasiokas (taip pat įvardijamas ir kaip Å .

V. klasioko draugelis), gyvenantis (duomenys neskelbtini), reikalauja jo pinigų už tylėjimÄ . Tame pačiame laiÅ¡ke E. V. nurodė ir tai, jog į pataisos namus bausmę atlikti atvyko V. 2016 m. vasario 9 d. laiÅ¡ke taip pat minima, jog pinigų iÅ¡ jo reikalauja Å . draugelis. 2016 m. balandžio 4 d. laiÅ¡ke mamai E. V. konkrečiai įvardijo, jog jį perduoti pinigus vertė Å . draugas A. K.. LaiÅ¡ke taip pat pažymėta, jog į pataisos namus bausmę atvyko atlikti Å ., kuris informavo kitÄ pataisos namuose bausmę atlikusį nuteistÄ jį, jog E. V. yra liudijęs prieÅ¡ jį.

IÅ¡analizavus minėtų laiÅ¡kų turinį, taip pat įvertinus tÄ aplinkybę, jog A. K. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiojo laiÅ¡kuose Å ., Å . ir V. įvardijamas vienas ir tas pats asmuo – Å . R., o jo klasioku, draugeliu, reikalavusiu iÅ¡ nukentėjusiojo pinigų, įvardijamas asmuo yra bÅ«tent A. K.. Å iame kontekste pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, jog aplinkybė, kad pirmieji laiÅ¡kai paraÅ¡yti ir iÅ¡siųsti mamai buvo gerokai anksčiau nei nukentėjusysis kreipėsi į pareigÅ«nus (į pareigÅ«nus E. V. kreipėsi 2016 m. kovo 31 d.), rodo, kad nukentėjusysis nebuvo kieno nors įtakotas ar turėtų asmeninį suinteresuotumÄ apkalbėti A.

K.. Be to, akivaizdu, kad pirmieji laiÅ¡kai nebuvo raÅ¡yti sÄ moningai, siekiant vėliau juos panaudoti kaip įrodymus, pagrindžiančius A. K. kaltę, kadangi prieÅ¡ingu atveju nukentėjusysis bÅ«tų stengęsis kuo detaliau nurodyti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, konkrečiai įvardinti asmenį, kuris vertė perduoti jį pinigus, panaudodamas psichinę prievartÄ . 11. (duomenys neskelbtini) kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistės 2017 m. gruodžio 13 d. pažymoje nurodoma, jog M.

Č. bausmę (duomenys neskelbtini) atliko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pagal 2015 m. rugpjūčio 21 d. direktoriaus įsakymÄ paskirtas į (duomenys neskelbtini) bÅ«rį, kuriame bausmę atlikti paskirtas buvo ir E. V.. Å ios informacijos pagrindu teismas neturi pagrindo netikėti E. V. parodymais, jog A. K. perdavė jam raÅ¡telį su nurodytu banko sÄ skaitos numeriu, į kurį turėjo bÅ«ti pervesta neteisėtai iÅ¡ nukentėjusiojo reikalaujama pinigų suma, per tame pačiame lokaliniame sektoriuje bausmę atlikusį M.

Č.. Ä®vertinus paminėtų įrodymų visumÄ , apygardos teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl A. K. dalyvavimo atliekant skundžiamame nuosprendyje nurodytus veiksmus.

12. Teisėjų kolegija atmeta apeliaciniame skunde keliamÄ abejonę dėl nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo ir prieÅ¡taringumo. Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė skirtingÄ datÄ , kada A. K. pradėjo prievartauti turtÄ , tačiau Å¡is parodymų neatitikimas nėra esminis, suteikiantis pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklÅ«s, nepatikimi, todėl jais neturėjo bÅ«ti vadovaujamasi priimant A. K. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama nukentėjusiojo parodymų visumÄ , konstatuoja, kad jie savo esme buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, o apelianto akcentuojamas neatitikimas, vertinant objektyviai, nepakeičia nukentėjusiajam iÅ¡sakyto neteisėto reikalavimo ir grasinimo esmės. Apeliaciniame skunde taip pat siÅ«loma kritiÅ¡kai vertinti liudytojos J. J. parodymus, tačiau vien tai, kad Å¡i liudytoja yra susijusi su nukentėjusiuoju artimais giminystės ryÅ¡iais, nesudaro pakankamo pagrindo netikėti ir nesivadovauti jos duotais parodymais.

Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡i liudytoja davė parodymus įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , be to, jos parodymai sutampa tarpusavyje, atitinka kituose įrodymų Å¡altiniuose fiksuotÄ informacijÄ .

13. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į liudytojų D. A., R. P. ir S. S. duotus parodymus, tačiau šių liudytojų nurodytos aplinkybės, apygardos teismo manymu, nepaneigia nukentėjusiojo bei kitų liudytojų aukščiau aptartų parodymų ir negali būti vertinamos kaip nuteistojo kaltę paneigiantys įrodymai. Sutiktina, jog D. A. parodymais iš esmės paneigiama bet kokia nukentėjusiojo ir nuteistojo galimybė bendrauti pataisos namuose, kadangi jie bausmę atliko skirtinguose lokaliniuose sektoriuose, o judėjimas juose yra kontroliuojamas taip, kad skirtinguose lokaliniuose sektoriuose bausmę atliekantys nuteistieji negalėtų susitikti, tačiau šiais liudytojo parodymais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pagrįstai, kadangi juos paneigia nukentėjusiojo ir paties nuteistojo parodymai bei parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys.

Tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis, apklausiami pirmosios instancijos teisme, parodė, jog jie turėjo galimybę bendrauti per tvorÄ , skiriančiÄ 4 ir 1 lokalinį sektorius (Å¡i tvora užfiksuota ir parodymų patikrinimo vietoje protokole), taip pat valgykloje, kurioje nukentėjusysis dirbo. Nuteistasis A. K. patvirtino ir tÄ aplinkybę, jog nukentėjusysis galėjo ateiti į tÄ pačiÄ duÅ¡o prausyklÄ . Tuo tarpu liudytojų R. P. ir R. S. parodymai nėra niekaip susiję su skundžiamame nuosprendyje apraÅ¡oma nusikalstama veika, kadangi minėti liudytojai buvo apklausiami ne apie aplinkybes, susijusias su 2016 m. sausio-vasario mėnesiais pataisos namuose vykusiais įvykiais, už kÄ skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas A.

K., o apie 2016 m. kovo 30 d. E. V. praÅ¡ymÄ perraÅ¡yti jį į kitÄ bÅ«rį ir tokio praÅ¡ymo priežastis.

14. Atsakant į apelianto skundo argumentÄ , jog (duomenys neskelbtini) teritorija, jos patalpos yra stebimos vaizdo kameromis, tačiau joks A. K. ir nukentėjusiojo susitikimas nebuvo užfiksuotas, visų pirma pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) administracija bÅ«tų pateikusi vaizdo įraÅ¡Ä su pataisos namų teritorijoje veikiančių stebėjimo kamerų užfiksuotu vaizdu, kuriuo remiantis bÅ«tų galima patikrinti, ar A.

K. ir E. V. kontaktavo nuosprendyje nurodytu nusikalstamos veikos padarymo metu ir vietoje. Taigi teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog joks A. K. ir nukentėjusiojo susitikimas (duomenys neskelbtini) teritorijoje nebuvo užfiksuotas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu A. K. ar jo gynėjas nepateikė prokurorui ar teismui praÅ¡ymo dėl tokio papildomo įrodymo iÅ¡reikalavimo, nors tokiÄ teisę turėjo. Be to, Å¡iame kontekste pažymėtina ir tai, jog nusikalstamos veikos tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, duomenų turi bÅ«ti surinkta tiek, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos.

Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės nustatytos, nebÅ«tina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad bÅ«tų gauta kuo daugiau duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiÅ¡kai nauji duomenys. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nukentėjusiojo, paties A. K. parodymus bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, atlikti papildomus procesinius veiksmus, t. y. iÅ¡sireikalauti vaizdo įraÅ¡Ä su pataisos namų teritorijoje veikiančių stebėjimo kamerų užfiksuotu vaizdu, jei nusikaltimo padarymo vieta, apskritai, buvo stebima vaizdo kameromis ir Å¡is įraÅ¡as yra iÅ¡likęs, analizuoti jame užfiksuotus duomenis, apygardos teismo vertinimu, nebuvo tikslinga.

15. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teisminio nagrinėjimo metu prokuroras pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ , tačiau kaltinime pakeistas tik nusikaltimo padarymo laikas, vietoje 2016 m. sausio 14 d. nurodant 2016 m. sausio 7 d. Anot apelianto, liko neaiÅ¡ku kaip buvo konkretizuota nusikalstamos veikos padarymo vieta ir nukentėjusiajam pateiktų reikalavimų skaičius. Su tokia apelianto pozicija skundÄ nagrinėjantis teismas sutikti negali. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta ir pareikÅ¡tų reikalavimų skaičius konkretizuotas, taip pat nusikalstamos veikos padarymo laikas pakeistas atsižvelgus į nukentėjusiojo E. V. parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu.

16. Be kita ko, apeliaciniame skunde kritikuojamas ir nuteistajam pareikÅ¡tas kaltinimas, nurodant, jog jis yra abstraktus, todėl akivaizdžiai atimantis galimybę A. K. gintis. Plačiau Å¡io skundo argumento apeliantas nedetalizuoja, taigi lieka neaiÅ¡ku kokie tiek pirminiame, tiek pakeistame kaltinime esantys trÅ«kumai, anot apelianto, sutrukdė A. K. gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktÄ kaltinamajame akte apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«das, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. IÅ¡ nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo turi bÅ«ti aiÅ¡kios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, iÅ¡ kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimÄ ar nebuvimÄ .

Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymÄ lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra bÅ«tini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, netiksliai pirminiame kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas bei nekonkretizuotas reikalavimų skaičius, (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų ir buitinių patalpų pavadinimas, nesutrukdė nuteistajam realizuoti savo teisės į gynybÄ .

Tiek pirminiame, tiek pakeistame kaltinime, apraÅ¡ant A. K. inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodyta kokiu bÅ«du (atvirai), kokio asmens naudai (savo), koks turtas (500 eurų) buvo verčiamas perduoti, taip pat kuo pasireiÅ¡kė psichinės prievartos prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojimas, taigi visos svarbiausios nusikalstamos veikos aplinkybės, kaltinime buvo nurodytos. Pažymėtina ir tai, kad po to, kai prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio nuostatomis, pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ teisme, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, apie tai nedelsdamas pranešė nagrinėjimo teisme dalyviams, Å¡io praÅ¡ymo kopijas iÅ¡siuntė A.

K. ir jo gynėjui, taip pat įteikė A. K. ir 2018 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio metu, pranešė apie teisę praÅ¡yti pertraukos pasirengti gynybai, tačiau Å¡ia teise A. K. ir jo gynėjas nepasinaudojo. Taigi Å¡ioje situacijoje nuteistajam buvo sudarytos sÄ lygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis tiek pačiam, tiek per gynėjÄ nuo keičiamų kaltinime nurodytų veikos esminių faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto argumentai dėl teisės į gynybÄ suvaržymo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

17. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo. Apeliantas pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su tuo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje paliko ne kaltinamajame akte, o vėlesniame prokuroro praÅ¡yme pakeisti kaltinimÄ nurodytas veikos faktines aplinkybes ir tokio sprendimo papildomai nemotyvavo. 17.1. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo esmė – nagrinėjantis bylÄ teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iÅ¡ proceso Å¡alių: baudžiamajame procese teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo, neturinčio ir neiÅ¡reiÅ¡kiančio jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-388/2014).

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar rodo bylÄ nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumÄ . Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015).

NeÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iÅ¡ bylos Å¡alių nuomonės. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks baiminimasis gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu, turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017). 17.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimu nelaikytina tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai nepasisakė dėl kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymo nuostata, jog iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , nuosprendyje gali bÅ«ti paliekamos tiek kaltinamajame akte, tiek praÅ¡yme pakeisti kaltinimÄ nurodytos veikos faktinės aplinkybės (BPK 256 straipsnio 1 dalis), neįpareigoja teismo, sprendžiant asmens kaltės klausimÄ , motyvuotai pasisakyti kodėl nuosprendžiu konstatuojama, jog nusikalstama veika buvo padaryta bÅ«tent kaltinamajame akte ar vėlesniame praÅ¡yme nurodytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, apylinkės teismas paliko vėlesniame kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, tokio sprendimo atskirai nemotyvavo, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, jog bylÄ nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, tuo pačiu buvo pažeisti rungimosi bei lygiateisiÅ¡kumo principai.

Kaip jau buvo minėta, tiek A. K., tiek jo gynėjas buvo tinkamai informuoti apie prokuroro praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, jiems buvo suteikta teisė duoti paaiÅ¡kinimus, iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ dėl pakeistų faktinių veikos aplinkybių, taigi tiek kaltinimo, tiek gynybos Å¡alims suteiktos lygios teisės. Jokių kitų pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ liudijančių faktų apeliantas nenurodė, teismo iÅ¡ankstinio nusistatymo nuteistojo atžvilgiu, suinteresuotumo priimant jam nepalankų sprendimÄ ar tendencingÄ proceso organizavimÄ nenustatė ir skundÄ nagrinėjantis teismas, todėl darytina iÅ¡vada, kad A.

K. teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ nebuvo pažeista.

18. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. K. gynėjo advokato Antano JaraÅ¡iaus apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Kęstutis Dargužis Danguolė Å iugždinytė Algerdas UrbÅ¡ys